Podcasts about raudon

Romas Majauskas – vienas iš ne daugelio šalies ūkininkų, pasinaudojusių stojimo į ES parama, kuri teikta prieš 20 m. Šeimos ūkiui didelės investicijos į žemės ūkio valdas anuomet leido efektyviau dirbti ir padėti pamatus toliau ūkį modernizuoti. Tėčio pėdomis dabar seka sūnūs Mindaugas ir Vytenis, pamažu jau perimdami 600 ha augalininkystės ūkio vairą.Jurbarko rajono Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas kartu su kitais entuziastais, stojimo į ES proga 2004m pasodino ratą ąžuoliukų. Dabar keliolika medelių jau 5 m aukščio, atrodo tvirti ir ilgai dar primins svarbų šalies istorijai įvykį.LRT radijo bendradarbis, skuodiškis gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius dažnai keliauja po Europą darbo reikalais. 2004 metų gegužę jis lankėsi Airijoje ir dirbo ūkyje. Anuomet Airija pirmininkavo ES ir naujų narių priėmimo proga rengė šventes. Lietuvai paminėti renginys vyko Kilkenny. Kuo nustebino airiai lietuvį?Ved. Arvydas Urba

Pastarųjų savaičių diskusijų objektas – meškinis česnakas. Gamtininkas Mindaugas Ryla aiškina, kad šiam augalui būtinos specifinės augimvietės, jis - jautrus mindymui, pradeda augti balandį, o po žydėjimo gegužę - pranyksta.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad šiomis dienomis parskrenda lakštingalos ir kregždutės, o netrukus užkukuos gegutė.Žalčiai nuo seno jautė lietuvių prielankumą ir gyveno ne tik greta, bet ir kartu. Nevykite žalčių iš savo kiemo pakraščio ar sodybų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Månedens Forfatter er i denne podcast Kristian Bang Foss – født i 1977 – og han debuterede som forfatter i 2004.  Jeg taler med ham om hans tre bøger Døden Kører i Audi (2012), Frank Vender Hjem (2019) og den seneste Manden der bar solen (2023). Der er stor forskel på de tre bøger. Den ene er inspireret af hans tid som handicaphjælper, den anden fik han ideen til på en fisketur og de foregår begge i en realistisk nutid – altså noget som man umiddelbart kan genkende, og Kristian Bang Foss skriver så man  både se det tragiske og det komiske i situationerne. Den seneste Manden der bar Solen er dog helt anderledes, og den er blevet indstillet til Politikens Litteraturpris for 2023. Den foregår i bronzealderen hvor tvillingebrødrene Raudon og Hauhon skal overtage magten i stammen som lever ved Limfjorden. Men det er svært at skaffe den nødvendige bronze, som man henter længere nede i Europa. Og stammer fra Middelhavet erpå vej mod nord, da klimaforandringer har tvunget dem væk. Tilrettelagt af Claus Vittus Se litteraturliste Musik: Mountain Air af Cody Francis 

I Kristian Bang Foss' nye roman, 'Manden der bar solen', går det vildt for sig! Vi befinder os i bronzealderens klassesamfund, hvor høvdingesønnen, Raudon skal overtage lederskabet i sin stamme. Han må dog både tage sværd og penis i brug for at få del i magten, og det skorter ikke på voldelige og seksuelle ritualer i Bang Foss' univers. I dagens program taler vært, Nanna Mogensen med forfatteren om bronzealderen som både undergangs- og globaliseringstid.

Jau keturis dešimtmečius glifosatai, kaip sudėtinė herbicidų dalis, yra naudojami žemės ūkyje naikinant piktžoles. Žemdirbiai įsitikinę, kad glifosatai – efektyviausia priemonė įveikiant įvairių rūšių piktžoles. Tačiau visuomenėje kilus nuogąstavimams dėl galimo glifosatų pavojaus žmonėms ir aplinkai Briuselyje sprendžiamas klausimas dėl jų naudojimo ateityje. Dabar glifosatų naudojimas Europos Sąjungoje patvirtintas iki šių metų gruodžio 15 dienos. Kokia ekspertų, mokslininkų nuomonė?Darbėnai – nemažas miestelis Kretingos rajone. Seniūnijos ir aktyvių bendruomenės narių pastangomis jis nuolat tvarkomas, stengiamasi, kad gyvenantieji – ir maži, ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus – jaustųsi jaukiai, patogiai. Gerai, kad aktyvūs bendruomenės žmonės rašo projektus ir gauna lėšų, prisideda įgyvendindami sumanymus. Išsamiau – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Ką žvirbliai pasakoja apie žemės ūkio politiką? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad žvirbliai buvo viena gausiausių Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių. Jie kaip indikatoriai, galintys atvaizduoti ūkininkavimą darnoje su gamta ar ne. Žinia prasta – jų populiacija gąsdinančiai mažėja ir netrukus gali būti, kad ir juos teks įrašyti į Raudonąją knygą.Ved. Regina Montvilienė

Juk neįdomu tik ūkininkauti, norisi kažko daugiau! Kodėl su dainomis, šokiais ir žaidimais nekeliauti po Lietuvą? Norisi išjudinti vienišus žmones bendrauti, džiaugtis gyvenimu. Taip mąsto ūkininkas Algirdas Mačiulaitis, kviečia keliauti po Lietuvą ir sutikti naujų draugų.Raseinių r., Mirklių kaime, nedidelį muzikos instrumentų muziejuką įkūrė armonikų meistras Konstantinas Kružikas.Padubysio kaime, Kelmės r., su gausia šeimyna gyvena Žanas Talandis. Sodybos durys visada atvertos žmonėms, turintiems priklausomybių. Žano šeima ir bendruomenė dalijasi viskuo, ką patys pasigamina: sūriais, sviestu, mėsa, varške, grietine. Meilė ir pasitikėjimas padeda rasti vietą gyvenime. Žano žmona Lina ir septynios jų atžalos atvirai bendrauja ir dalijasi savo patirtimi.Jurbarko r., Raudonės miestelyje gyvena mokytoja Elena Elzbergienė. Jos pasakojimai apie pilį ir dvarą remiasi autentiškais prisiminimais.Šalia Raudonės pilies stovo malūnas. Jo prižiūrėtojas ir valdytojas Stasys Balsevičius mielai pasitinka lankytojus.Dešimtmetis Simas Buckiūnas iš Garliavos keliautja po Lietuvą, bendrauja ir kviečia visus prisijungti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Latvijoje, Jelgavos savivaldybėje, besiribojančioje su Lietuva, aptikti vieni grėsmingiausių bulvių kenkėjų – blyškieji bulviniai nematodai. Jiems išplitus bulvių pasėliuose, būtų sunaikinta iki 80 proc. derliaus, apribotas šalyje išaugintų bulvių eksportas. Situaciją vertina Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė ir Joniškio r. ūkininkas Saulius Zakas.Juozapo Butkevičiaus vardu pavadintame pieno ūkyje, Kretingos r., Akmenalės kaime, jau tris dešimtmečius kartu su kitais šeimos nariais tvarkosi anūkas Aurimas Ransas. Ūkyje 50 karvių ir visas jų pienas perdirbamas ūkyje, gaminami 20 rūšių produktai. Ūkininkai norėtų laikyti iki 140 karvių ir statyti naujas fermas, tačiau plėtrą stabdo biurokratinės kliūtys.Viena išskirtinių augalų šeimų Lietuvoje yra gegužraibiniai. Jų pasaulyje priskaičiuojama per 25 tūkst. rūšių. Lietuvoje aptikta 30 rūšių, daugelis jų saugomos, įrašytos į Raudonąją knygą. Grožiu iš kitų išsiskiria įspūdingiausia lietuviška orchidėja, vadinama plačialape klumpaite. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie A lygos du turus ir lyderius, Čempionų lygos burtus, Europos lygos kosminę kovą Londone, aistras Anglijos taurėje, „El Clasico“, derbius Italijoje, „Bayern“ komišką kluptelėjimą Vokietijoje ir PSG niuksą. Komanda – 15min žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Mantas Krasnickas bei tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir koncertai 05:28 Lietuvos rinktinė ir A lyga 37:28 Čempionų lyga, Julia Roberts ir burtai 52:27 Europos lyga ir „Sporting“ stebuklas 1:03:07 Conte protrūkis, „Chelsea“ lygiosios ir Mitrovičiaus užtemimas 1:24:08 „El Clasico“ Ispanijoje 1:31:30 Italijos ir Romos derbiai, „AC Milan“ cirkelis 1:43:45 „Bayer“ komiška pergalė prieš „Bayern“ 1:52:30 PSG pralaimėjimas

Italų pasaką „Apie raudonąjį tramvajų“ seka aktorius Pranas Stankevičius.

See omnystudio.com/listener for privacy information.

LSMU Gyvulininkystės instituto tyrimai prisideda prie amoniako emisijos mažinimo. Ištirta ir jau pradėta taikyti srutų rūgštinimo technologija palankesnė gamtai, skleidžia mažiau kvapo, yra naudinga ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis. Apie tai pokalbis su LSMU gyvulininkystės instituto direktoriumi Artūru Šiukščiu.Įsigijusi siuvimo mašiną Danutė Blažienė nusprendė persikelti gyventi į kaimą Utenos rajone. Dabar čia ji seniems audiniams suteikia antrą gyvenimą: senas raštuotas paklodes skiautinių technika derina su šiuolaikiniais audiniais.Pasivaikščiojimai rudenėjančiu Vilniumi su ekologe Edita Medeina: net ir miesto centre galima aptikti į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių ar augalų, o čia pat sirpstančios uogos gali būti naudingos buityje.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šiaurės vakarų Ukrainoje įsteigtas naujas nacionalinis parkas – „Radvilų giria“. Jame lankėsi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, kuri pasakoja, kaip karo metu buvo kuriamas Nacionalinis parkas.Paukščiai dažnai žūna atsitrenkę į langų stiklus, stiklines sienas ar tvoras. Prie stiklinių pastatų pajūrio miestuose po nakties jų randama dešimtys. Ir jeigu kasnakt žus po dešimtį paukščių, kas galės šias netektis kompensuoti?Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Teriologinio rinkinio kuratorius Vaclovas Gedminas pasakoja apie nepaprastą žiurkę, kurią ketinta įrašyti į Raudonąją knygą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Liepą Lietuvoje užfiksuotas jau antras šiemet afrikinio kiaulių maro židinys. Šįkart Molėtų rajono Giedraičių miestelio ūkyje. Kaip liga pateko į fermas, kas daroma, kad šis pavojingas užkratas neplistų į kitus ūkius?Raudonės malūnas po keleto metų jau galės minėti gyvavimo šimtmetį. Atlaikęs skirtingų laikmečių iššūkius, jis išliko autentiškas. Nors girnos miltų jau nebemala, malūną prižiūrintis Stasys Balsevičius sako, kad viską išvalius jis dar galėtų puikiai veikti. Šiuo metu malūnas parduodamas, o Stasys tikina, kad šis objektas turi perspektyvų tapti išskirtiniu verslu.Ved. Rūta Katkevičienė

Ukmergės rajono Leonpolio dvaro kooperatyvo šeimininkas Mindaugas Stragys sako, kad dabar įtemptas laikas, produkcijos kaina brangsta kone perpus.Serbentų auginimo tradicijas senelių žemėje Molėtų rajone tęsia Rita Rinkevičienė ir svajoja plėsti serbentyną.Grįžęs iš emigracijos Giedrius Pinskys neskubėjo ieškoti valdiško darbo, investavo į medienos dirbtuves Kėdainių rajone ir gamina karkasines pirtis.„Verta žinoti“. Po pusantrų metų trukusių rekonstrukcijos darbų, naujai pažvelgti lankytus kviečia Jurbarko rajone esantis Raudonė pilies parkas.Ved. Rūta Katkevičienė

Opozicija siekia žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo. Jos iniciatyva surinkti 56 Seimo narių parašai ministro interpeliacijai. Kaip šį faktą vertina seimo nariai, žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai, žemės ūkio ministras?Pavasarį miške ir laukuose galima aptikti įvairiausių grybų. Kaip juos renkant neapsirikti, – neliesti nuodingų ar įrašytų į Raudonąją knygą? Pataria gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

Ryto garsai. ES susitarė nebeimportuoti rusiškos naftosEuropos Vadovų Tarybai pavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai. Juo įvedamas draudimas maždaug dviem trečdaliams rusiškos naftos, kadangi palikta galimybė ją pirkti vamzdynais.Aktualus klausimas. Lietuvoje vis plačiau surenkamas panaudotas aliejus ir riebalai, mat juos griežtai draudžiama pilti į kanalizaciją. Kur jūs dedate panaudotą aliejų? Ar turite galimybę jį patogiai atiduoti atliekų surinkėjams?Kodėl Rusijoje vis dar veikia „Vičiūnų grupės“ gamykla? Kokią įtaką grupei padarė raginamai nepirkti „Vičiūnų“ produkcijos? „Verslo laike“ – pokalbis su „Vičiūnų grupės“ bendraturčiu Liudu Skieriu.Jau vidurnaktį įsigalios nauji kelių eismo taisyklių pakeitimai. Atsiras dviračių gatvės, įteisinami atskiri šviesoforo signalai, skirti tik maršrutiniam transportui, išskiriamos A ir A+ eismo juostos.Specialistai skelbia, kad Lietuvoje pastaruoju metu iškasami ir pavagiami orchidiniai augalai. Jie įtraukti į Raudonąją knygą ir juos saugo valstybė. Ar įmanoma užkardyti tokias vagystes?Ved. Edvardas Kubilius

Kasmet kovo viduryje Baltijos jūroje prasideda ruonių jauniklių migracija ir išsekę gyvūnai pastebimi Lietuvos pakrantėje. Šiemet iki balandžio 1-osios Lietuvos jūrų muziejaus globon jau pateko 11 pilkųjų ruonių jauniklių ir šis skaičius greičiausiai dar augs. Tikimasi, kad vasarą sustiprėję ruoniai bus sugrąžinti į laisvę.Pasak specialistų, į Raudonąją knygą įrašyta rūšis labiausiai kenčia dėl jūros taršos, intensyvios žvejybos ir menkstančių žuvies išteklių. O pavasarį vedamiems jaunikliams vis sunkiau išgyventi ir dėl besikeičiančio klimato - nes dėl ledo dangos trūkumo ruoniai yra priversti veistis sausumoje, kur jų tyko plėšrūnai ir ligos.Apie tai, kodėl pilkiesiems ruoniams reikia žmogaus pagalbos pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas ir ruonius tyrinėjanti VU Gyvybės mokslų centro doktorantė Vaida Survilienė.Autorė Vaida Pilibaitytė

Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – trumpa LFF taurės finalo apžvalga, keisti gandai apie lažybas, UEFA Čempionų lygos peripetijos, „Manchester United“ fiasko prieš „Liverpool“ ir trenerio likimas, „El Clasico“ Barselonoje, didžiųjų lygiosios Milane ir „pižonas“ Robertas Lewandowskis. Kolektyvas – „TV3 Sport“ komentatorius Rytis Vyšniauskas ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas bei Gintaras Radauskas. 00:00 įžanga 02:08 lietuviški reikalai 28:07 Čempionų lygos savaitė 47:14 „Raudonųjų velnių“ pažeminimas ir OGS likimas 1:15:58 „Real“ pergalė „El Clasico“ 1:29:43 „Inter“ ir „Juventus“ lygiosios 1:37:19 Vokietija

Jo visi ieško, bet niekaip neranda. Nors jis ir neįrašytas į Raudonąją knygą. Tai - Nykstantis Lietuvos darbuotojas. Koks jis ir kodėl nyksta?Taip pat - kodėl žmonės sutinka dirbti neapmokamus viršvalandžius? Ir pirmojo įperkamo automobilio istorija.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Veliuona – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Muziejininkas Gediminas Klangauskas veda ekskursiją po miestelį.Veliuonos kultūros centro edukacijas pristato Romarika Pikelienė, Lina Lukošienė, Reda Mačėnienė.Duris lankytojams atvėrė restauruotas Raudonės malūnas, kurį prižiūri Stasys Balsevičius.Panemunės pilyje veikia naujos Vilniaus dailės akademijos parodos.Arūno ir Lenos Rakšnaičių žirgynas Kartupėnų kaime.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Per parą Lietuvoje nustatyti 176 nauji koronaviruso atvejai – tai didžiausias atvejų skaičius nuo birželio 11-os dienos. Raudonų savivaldybių daugėja: greta jau anksčiau raudona paskelbtos Klaipėdos savivaldybės šiandien raudonomis pažymėtos Rietavo ir Šilutės savivaldybės. Kaip savivaldybių vadovai spręs padėtį?Lietuvai nespėjant panaudoti viso gaunamų vakcinų nuo koronaviruso kiekio – dalį jų jau tenka išpilti. Sprendžiama, kaip dalį vakcinų perduoti kitoms šalims, kur jų trūksta. Kiek tokia pagalba reikšminga šalims, kurioms perduodamos vakcinos?Ignalinos valdžia sako, kad su savivaldybėje laikinai apgyvendintais neteisėtai į Lietuvą atvykusiais migrantais kyla rūpesčių. Ignalinos rajone migrantų sąlygomis domisi kolega, LRT radijo žurnalistas Daumantas Butkus.Ved. Vaida Zakarkienė

Sklaidome žiniasklaidos publikacijas kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykius apvželgia Vita Ličytė.Keramikės Solveigos Gutautės pokalbis su grafike Birute Zokaityte.Kaip keičiama istorijos ugdymo programa. Ką apie pokyčius mano istorikai?Ar gerus vadovus kultūros sektoriuje reikėtų įrašyti į Raudonąją knygą?Savaitgalį įvyko pirmieji Nacionaliniai kino apdovanojimai.Kokia kūrėjo svarba edukacinėje veikloje?Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir netikėtumai.Ved. Marius Eidukonis

„Keturi milijonai“: tarptautinėje„Raudonų nosių“ organizacijoje Austrijoje dirbanti Viltautė Žemelytė – apie gydytojų klounų darbo svarbą įvairiose pasaulio šalyse.„LRT ieško sprendimųׅ“: ką Lietuvoje svarbiausia padaryti dėl patiriančių artimųjų smurtą žmonių? Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė, Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovas Vaidas Viršilas.„LRT faktai“: per pandemiją stiprėja antisemitizmas. Rengia Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Tetervinas – palyginti stambus, ryškus, labai garsus paukštis, kurio burbuliavimą pavasario rytais galime girdėti iš toli. Ši paukščių rūšis – saugoma, įrašyta į Raudonąją knygą, todėl ypač turime atsargiai elgtis gamtoje ir netrikdyti tetervinų, sako ornitologas Liutauras Raudonikis.Daugelis vabzdžių buvo aktyvūs ir žiemą, o vasario pabaigoje jau apsiskraidė bitės. Entomologo Povilo Ivinskio liudijimu, vabzdžių pavasaris prasidėjo.Pilkosios žąsys sugrįžo namo ir anot, Žuvinto rezervato ekologo Arūno Pranaičio, jos jau pradeda perėti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Raudonų nosių“ gydytojai klounai sergančius vaikus linksmina nuotoliniu būdu. „Raudonų nosių“ vadovė Aistė Lacitė ir ilgametis aktorius – klounas Žilvinas Beniušis, Vilniaus Santariškių Vaikų ligoninės Traumatologijos ir ortopedijos skyriaus auklėtoja Danutė Venclovaitė.Kaip vairavimo mokymų bei egzaminų tvarką pakeitė karantinas? Bene labiausiai ribojimų pabaigos laukia vairuotojai profesionalai, kurie dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų prarado teisę vairuoti ir negali gauti naujų vairuotojų pažymėjimų. Regitros generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, vairavimo mokyklos „Draiveris“ vadovas Domas Aukščionis.Su Norvegijoje gyvenančia rašytoja, vertėja, keliautoja Rūta Mataityte – apie penktą jos romaną „Pavogtas dienoraštis“.Ved. Giedrė Čiužaitė

Gimtoji žemė. Ved. Arvydas UrbaDrastiškos permainos Raudonės pilies parke. Kokios Kalėdos buvo ūkininkų Garlauskų ir Šlapkauskų šeimose iš Pasvalio ir Kauno rajonų? Kuo ypatinga šiemet Akmenės rajono Kivylių bendruomenės eglutė?

Didieji šalies miestai pagal sergamumą COVID-19 šiuo metu patektų į geltonąją zoną ir jiems gali būti taikomi griežtesni apsaugos reikalavimai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko komentaras.Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai šiandien Maskvoje turi susitikti su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu, tarptautinei bendruomenei siekiant stabdyti kovas dėl Kalnų Karabacho. Politologo Vytauto Bruverio komentaras.Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines, atidarė dokumentinio paveldo parodą „Shenot Eliyahu/Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“. Pokalbis su Nacionalinės bibliotekos Judaikos skyriaus vadove dr. Lara Lempertiene.Ved. Olga Ugriumova.

„Gimtoji žemė“. Ūkininkas atkuria bioįvairovęIš senelių susigrąžintoje žemėje Andrius Milinkevičius 4 ha sodina medžius, atkūrė pelkę, kurioje gyvena bebrai ir ūdros, švendruose peri paukščiai. Vilkaviškio rajone Gižų kaime jis iš molio ir šiaudų pasistatė namuką ir eksperimentuoja užsiimdamas tvaria žemdirbyste. Jaunuolis įsitikinęs, kad žmogus turi ne tik imti iš gamtos, bet ir duoti jai.Kaimų ir miestelių tuštėjimo metas tęsiasi. Nėra darbo, jaunimas į užsienius patraukė ar miestuose įsikūrė. Ūkiai modernizuoti ir darbo rankų mažiau reikia. Kupiškio rajono senojo Subačiaus miestelio bendruomenės pirmininkas Elmaras Puzuinas liūdnai kalba apie paliktus tuščius namus, išdaužytus jų langus, bet, matydamas grįžtančias jaunas šeimas, tikisi sugrįš geresni laikai.Verta žinoti, kokie augalai vadinami archiofitais. Taip pat įdomu, kad kai kuriose šalyse už išsaugotas laukuose piktžolių rūšis mokama parama. Intensyvus žemės ūkis pastaraisiais metais iš laukų išvarė daugelį piktžolių, bet dabar, anot gamtininko Almanto Kulbio, sugrįžta net buvusios įrašytos į Raudonąją knygą.Ved. Arvydas Urba.

Niūriaspalvis auksavabalis – reta ir į Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis. Šie vabalai nyksta dėl jiems tinkamų buveinių – medžių senolių – trūkumo.Norėdami niūriaspalvius auksavabalius išsaugoti, 2017-ais metais Lietuvos gamtos fondas ėmėsi projekto, kuriuo siekia sukurti ekologinį tinklą organizmams, priklausomiems nuo brandžių medžių. Niūriaspalvis auksavabalis – skėtinė rūšis. Išsaugojus jo buveines bus išsaugotos ir buveinės dešimtims kitų retų organizmų.Laidoje pokalbiai su specialistais apie tai – ko reikia norint išsaugoti nykstančią rūšį.Autorė Rūta Dambravaitė

Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – pastebėjimai apie Manfredo Lukjančuko teisėjavimą, rinktinių pertraukos apraudojimas, įvarčių lietus Birmingame ir Mančesteryje, gera Madrido „Real“ gynyba, lėta „Barca“, Miuncheno „Bayern“ lydinti sėkmė ir pašildyti kamuoliukai per Čempionų lygos burtus. Komanda – „TV3 Sport” komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.

Sporto diskusijų laida. Vedėjai Rytis Vyšniauskas, Justas Naulickas, Ervinas Kvitkauskas.

Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje keturios pajūrio kultūros institucijos rengia kultūriniam turizmui skatinti skirtą pokalbių ciklą „Rudens akademija“. Išsamiau pasakoja Česlovas Burba.Šiuolaikinio meno centras ruošiasi užrakinti duris ir kapitaliai suremontuoti savo pastatą. Ta proga menininkai, kuratoriai, rašytojai ir kiti kūrėjai bei entuziastai kviečiami dalyvauti viename paskutiniųjų ŠMC šio etapo projektų ir siūlyti savo idėjas parodai. Domini Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą.Režisierius Vytautas Puidokas festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė penkerius metus kurtą dokumentinį filmą „El Padre Medico“ apie lietuvių misionierių Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį. Kokį herojų atrado režisierius ir kas slypi už žymios, tačiau mažai pažintos asmenybės veiklos? Pokalbis su režisieriumi V. Puidoku. „Klasikos enciklopedija“: Kaip buvo išrastas lėktuvas?Ved. Austėja Kuskienė.

VDA parodų salėje „Titanikas“ veikia retrospektyvinė universalaus menininko Petro Repšio piešinių paroda. Su kūrėju kalbasi Indrė Kaminckaitė.Suklypęs medinukas Kauno centre – gėda ar gražu? Su gėdos architektūros dirbtuvių organizatoriais kalbasi Kotryna Lingienė.Režisierius Vytautas Puidokas festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė filmą „El Padre Medico“ apie lietuvių misionierių Aleksandrą F. Bendoraitį. Ar grius dar vienas nacionalinio herojaus mitas? Su poetu, Pulitzerio premijos laurėtu Vijay Seshadri festivalyje „Poetinis Druskininkų rudenuo“ kalbasi Evelina Stankūnaitė. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: filmo „Džokeris“ premjera ir Nobelio literatūros premijos laureatai. Šiemet minime prancūzų filosofės ir rašytojos Simonos de Beauvoir knygos „Antroji lytis“ 70-metį. Apie aktualumo neprarandančią feminizmo bibliją pasakoja Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Almira Ousmanova ir humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vaikų namų pertvarkos eiga. Kitais metais Lietuvoje turi nebelikti didelių vaikų globos įstaigų. Specialistai teigia, kad humanitariniams mokslams iškilo grėsmė. Seime pristatyta specialiai išleistą „Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą“. Vilniuje pradedamas filmuoti amerikiečių kompanijos NETFLIX detektyvinis serialas „Jaunasis Valanderis“. Kodėl Vilnius toks patrauklus užsienio kino kompanijoms? „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“ – Lietuvos sostinėje vyksta pleneras, į kurį suvažiavo tapytojai iš Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos.

Renkamas Europos metų medis. Lietuva pristato Raudonės liepą. Mintimis dalijasi Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

15min podkasto „Skrieja kamuolys“ kolektyvas spalio 1-ąją, pirmadienį, aptaria LFF finalą ir pačios LFF pastarojo dešimtmečio nuopelnus, klausia, ar Edenas Hazard'as – geriausias pasaulyje, abejoja Jose Mourinho ateitimi Mančesteryje, giria Dortmundo „Borussia“ džiazą ir ieško, bet neranda krizės „Barcelona“ bei Miuncheno „Bayern“ žaidime. Komanda – „Viaplay“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, komikas Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Gintaras Radauskas bei Marius Bagdonas.

Seimas pradėjo pavasario sesiją. Po septynių dešimtmečių uždaroma Jurbarko rajone, Raudonės pilyje veikusi mokykla. Žvejai pamilę poledinę žūklę sako, kad ledas tvirtas. Kino apžvalga. Šiandien Panevėžio rajone atidaromas didžiausias ir moderniausias miško sodmenų auginimo kompleksas. Pjongčange atidarytos parolimpinės žiemos žaidynės.

Seimas pradėjo pavasario sesiją. Po septynių dešimtmečių uždaroma Jurbarko rajone, Raudonės pilyje veikusi mokykla. Žvejai pamilę poledinę žūklę sako, kad ledas tvirtas. Kino apžvalga. Šiandien Panevėžio rajone atidaromas didžiausias ir moderniausias miško sodmenų auginimo kompleksas. Pjongčange atidarytos parolimpinės žiemos žaidynės.

Žurnalas „Baltas kambarys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras: judėjimas #MeToo.Pasakojimas apie lietuvių kalbos ateitį.„Klasikos enciklopedija“ – apie Raudonąjį Fortą Indijoje.

Žurnalas „Baltas kambarys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras: judėjimas #MeToo.Pasakojimas apie lietuvių kalbos ateitį.„Klasikos enciklopedija“ – apie Raudonąjį Fortą Indijoje.

Ievos Narkutės psichoterapija. 50 minučių kūrėjos vaikystės, paauglystės, psichologijos studijų ir pirmųjų dainų, motiniškų džiaugsmų ir „Raudonų vakarų“ etikečių, kalbos pojūčio bei kūrybinės virtuvės kvapo. Ir aišku, skardaus Ievos juoko. Ieva sako, kad naujas dainas jau įrašinėja. Jau greitai kažkas bus. Paskutinis jos albumas pasirodė prieš 3 metus. Tačiau delsimas įrašinėti ir viešinti naujus kūrinius pateisinamas – Ievai praėjusiais metais gimė dukrelė. I.Narkutė – viena tų retų Lietuvos muzikantų, kurie turi kalbos pojūčio dovaną, žino kalbos ir jos garsyno galią. Gal tai atėjo iš psichologijos studijų? Kodėl muzikų šeimoje Šiauliuose augusi ir nuo mažens grojusi mergina pasirinko šias studijas? Kokia Ieva buvo paauglystėje? Kodėl jai taip knieti knaisiotis žmonių santykiuose? „Pakartot“ studijoje – atviras ir linksmas dviejų bičiulių pokalbis, kurį vainikuoja Ievos įvardinti ją kadaise įkvėpę albumai. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Ievos Narkutės psichoterapija. 50 minučių kūrėjos vaikystės, paauglystės, psichologijos studijų ir pirmųjų dainų, motiniškų džiaugsmų ir „Raudonų vakarų“ etikečių, kalbos pojūčio bei kūrybinės virtuvės kvapo. Ir aišku, skardaus Ievos juoko. Ieva sako, kad naujas dainas jau įrašinėja. Jau greitai kažkas bus. Paskutinis jos albumas pasirodė prieš 3 metus. Tačiau delsimas įrašinėti ir viešinti naujus kūrinius pateisinamas – Ievai praėjusiais metais gimė dukrelė. I.Narkutė – viena tų retų Lietuvos muzikantų, kurie turi kalbos pojūčio dovaną, žino kalbos ir jos garsyno galią. Gal tai atėjo iš psichologijos studijų? Kodėl muzikų šeimoje Šiauliuose augusi ir nuo mažens grojusi mergina pasirinko šias studijas? Kokia Ieva buvo paauglystėje? Kodėl jai taip knieti knaisiotis žmonių santykiuose? „Pakartot“ studijoje – atviras ir linksmas dviejų bičiulių pokalbis, kurį vainikuoja Ievos įvardinti ją kadaise įkvėpę albumai. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Nusivylimas. Botanikai sako, kad tokia dažnai būna pirma mūsų šalies gyventojų reakcija pamačius lietuvišką orchidėją. Išties, gegužraibinius – toks lietuviškas mokslinis šios šeimos augalų pavadinimas – galima drąsiai vadinti neatrastu Lietuvos gamtos lobiu. Kad įvertintum jų grožį, reikia šiek tiek pasistengti – apsiauti guminius batus, pasiimti akinius ar bent telefoną su geresne fotokamera ir padaryti šiokius tokius namų darbus. Retas žino, kad šlapiose Lietuvos pelkėse ir ūksminguose miškuose auga daugiau kaip trys dešimtys lietuviškų orchidėjų rūšių. Dauguma jų nykstančios ir įrašytos į Raudonąją knygą. Bet kai kurios auga šimtais visai netoli didmiesčių. Jei nesužavės jų žiedai ar neįtikėtinos istorijos apie ekologiją, tai lietuviški pavadinimai tikrai prajuokins.

Nusivylimas. Botanikai sako, kad tokia dažnai būna pirma mūsų šalies gyventojų reakcija pamačius lietuvišką orchidėją. Išties, gegužraibinius – toks lietuviškas mokslinis šios šeimos augalų pavadinimas – galima drąsiai vadinti neatrastu Lietuvos gamtos lobiu. Kad įvertintum jų grožį, reikia šiek tiek pasistengti – apsiauti guminius batus, pasiimti akinius ar bent telefoną su geresne fotokamera ir padaryti šiokius tokius namų darbus. Retas žino, kad šlapiose Lietuvos pelkėse ir ūksminguose miškuose auga daugiau kaip trys dešimtys lietuviškų orchidėjų rūšių. Dauguma jų nykstančios ir įrašytos į Raudonąją knygą. Bet kai kurios auga šimtais visai netoli didmiesčių. Jei nesužavės jų žiedai ar neįtikėtinos istorijos apie ekologiją, tai lietuviški pavadinimai tikrai prajuokins.

Jurbarko rajone Skirsnemunės seniūnijoje Šilinės kaime XVIII a. pabaigoje veikė smuklė. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Daugelio įvykių liudininke teko būti šiai užeigai. Šiuo metu smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija. Netrukus visus pakvies lankytojų centro ekspozicija „Gyvenimas prie Nemuno“.Nemunas visada maitino, šildė ir rengė panemunės žmones. Upėje buvo gaudoma žuvis, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. Pavasarinis ledonešis į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsiplukdydavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. Taip pat buvo gaudomi ir švelniakailiai gyvūnai, kurių kailiukus pardavę gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.Panemunių regioninis parkas siaura juosta driekiasi abipus Nemuno. Dešinė upės pusė priklauso Jurbarko rajonui, kairė – Šakių. Nemuno slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo regyklų Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje bei Seredžiuje. O jau istorijos turtingumas! Kiek tame krašte piliakalnių ir piliaviečių! Galėtų paskolinti visai Lietuvai ir dar liktų. Kraštas savitas ir etniniais skirtumais. Kairiajame Nemuno krante gyvena suvalkiečiai, kuriuos dešiniojo kranto gyventojai vadina „liocais“. Dešiniajame Nemuno krante gyvenančius vakarų aukštaičius „liocai“ pravardžiuoja „karnavyžiais“. Vieni gyveno turtingiau, kiti – prasčiau. Bet bernai ir mergos visais laikais lankydavosi vieni pas kitus, nepaisant paleistų į darbą kumščių ir išlaužtų tvorų baslių.Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas sako, kad ekspozicijoje „Gyvenimas prie Nemuno“ ieškoma daugiau kas vienija abu Nemuno krantus, o ne kas skiria. Todėl tvarkomasi tiek dešiniajame, tiek kairiajame Nemuno krantuose, kuriuos jungia Jurbarko tiltas.Aidas Mozūraitis kviečia užsukti į lankytojų centrą, kuriame galima susipažinti su Panemunių regioninio parko kultūrinėmis vertybėmis.

Jurbarko rajone Skirsnemunės seniūnijoje Šilinės kaime XVIII a. pabaigoje veikė smuklė. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Daugelio įvykių liudininke teko būti šiai užeigai. Šiuo metu smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija. Netrukus visus pakvies lankytojų centro ekspozicija „Gyvenimas prie Nemuno“.Nemunas visada maitino, šildė ir rengė panemunės žmones. Upėje buvo gaudoma žuvis, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. Pavasarinis ledonešis į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsiplukdydavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. Taip pat buvo gaudomi ir švelniakailiai gyvūnai, kurių kailiukus pardavę gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.Panemunių regioninis parkas siaura juosta driekiasi abipus Nemuno. Dešinė upės pusė priklauso Jurbarko rajonui, kairė – Šakių. Nemuno slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo regyklų Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje bei Seredžiuje. O jau istorijos turtingumas! Kiek tame krašte piliakalnių ir piliaviečių! Galėtų paskolinti visai Lietuvai ir dar liktų. Kraštas savitas ir etniniais skirtumais. Kairiajame Nemuno krante gyvena suvalkiečiai, kuriuos dešiniojo kranto gyventojai vadina „liocais“. Dešiniajame Nemuno krante gyvenančius vakarų aukštaičius „liocai“ pravardžiuoja „karnavyžiais“. Vieni gyveno turtingiau, kiti – prasčiau. Bet bernai ir mergos visais laikais lankydavosi vieni pas kitus, nepaisant paleistų į darbą kumščių ir išlaužtų tvorų baslių.Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas sako, kad ekspozicijoje „Gyvenimas prie Nemuno“ ieškoma daugiau kas vienija abu Nemuno krantus, o ne kas skiria. Todėl tvarkomasi tiek dešiniajame, tiek kairiajame Nemuno krantuose, kuriuos jungia Jurbarko tiltas.Aidas Mozūraitis kviečia užsukti į lankytojų centrą, kuriame galima susipažinti su Panemunių regioninio parko kultūrinėmis vertybėmis.

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: ar įrašysime empatiją į Raudonąją knygą. Daugelis nustemba, išgirdę žodį „empatija“: „Kas čia – žvėrelis, žuvis ar paukštis?“ O kad jau toks nežinomas šis „gyvūnas“, tai matyt seniai įrašytas į išnykstančiųjų sąrašus. Juokai juokais, bet ypatingai žmogiška savybė empatija tikrai nyksta iš mūsų gyvenimų. Esame susirūpinę tik savimi, žodžiai „man“, „aš‘, „mano“ – dažniausiai aptinkami daugelio leksikone. Kaip gyvena ar jaučiasi kita domimės nebent iš mandagumo. O kaip pasaulis atrodo, įsilipus į kito batus, nei domina, nei jaudina.

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: ar įrašysime empatiją į Raudonąją knygą. Daugelis nustemba, išgirdę žodį „empatija“: „Kas čia – žvėrelis, žuvis ar paukštis?“ O kad jau toks nežinomas šis „gyvūnas“, tai matyt seniai įrašytas į išnykstančiųjų sąrašus. Juokai juokais, bet ypatingai žmogiška savybė empatija tikrai nyksta iš mūsų gyvenimų. Esame susirūpinę tik savimi, žodžiai „man“, „aš‘, „mano“ – dažniausiai aptinkami daugelio leksikone. Kaip gyvena ar jaučiasi kita domimės nebent iš mandagumo. O kaip pasaulis atrodo, įsilipus į kito batus, nei domina, nei jaudina.

„Gamta – visų namai“: ant proginės sidabrinės monetos – balinis vėžlys. Lietuvos bankas ką tik išleido kolekcinę 50 Lt monetą, ant kurios pavaizduotas į šalies Raudonąją knygą įrašytas balinis vėžlys. Ši moneta – jau šeštoji, skirta Lietuvos gamtai.

„Gamta – visų namai“: ant proginės sidabrinės monetos – balinis vėžlys. Lietuvos bankas ką tik išleido kolekcinę 50 Lt monetą, ant kurios pavaizduotas į šalies Raudonąją knygą įrašytas balinis vėžlys. Ši moneta – jau šeštoji, skirta Lietuvos gamtai.

Laidoje girdėsite: Kas įvyko Dzūkijoje? Pokalbis apie Raudonąją knygą. Žinios iš pasaulio.

Laidoje girdėsite: Kas įvyko Dzūkijoje? Pokalbis apie Raudonąją knygą. Žinios iš pasaulio.