Podcasts about paskui

Vos tapęs vidaus reikalų ministru Vladislavas Kondratovičius nusprendė, kad dar bent pusmetį vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti ir rusų kalba. Paskui sulaukė kritikos už pasisakymą, kad Lietuvai kultūriškai artimiausi baltarusiai.Tačiau jo laukia ir daugybė kitų sunkių uždavinių. Ministrui teks galvoti, kaip užtikrinti civilinę saugą, spręsti pareigūnų trūkumo klausimus, pagaliau, prisidėti steigiant Regionų ministeriją.Išsamus pokalbis su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi.Ved. Liepa Želnienė

Europos Parlamentas perrinko Ursulą von der Leyen Europos Komisijos vadove antrai kadencijai.Įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvažiuoti lengviesiems automobiliams su baltarusiškais numeriais. Šiandien į Lietuvą neįleista kelios dešimtys tokių transporto priemonių. Lietuvoje jau esantys automobiliai su baltarusiškais numeriais eisme galės dalyvauti dar pusę metų, iki sausio 18-os dienos. Paskui automobiliai bus konfiskuojami.Nepaisant vartotojų lūkesčių, Europos centrinis bankas nutarė nekeisti bazinių palūkanų normų. Birželio mėnesį jos buvo sumažintos ketvirčiu procentinio punkto. Ką tai reikš ekonomikai ir paskolų turėtojams?Amerikos prezidentui Džo Bidenui per rinkimų kampanijos kelionę į Las Vegasą testais nustatyta kovidas. Prezidentas Bidenas susirgo labai svarbiu jo rinkimų kampanijai momentu, kai siekė parodyti, kad yra tinkamas šiam darbui po nesėkmingų televizinių debatų su Donaldu Trumpu. Prezidento pasirodymas debatuose pakurstė susirūpinimą dėl jo sveikatos ir paskatino kai kuriuos demokratus raginti jį pasitraukti.Europos politinės bendrijos susitikime Oksforde Ukrainos prezidentas paragino sąjungininkus panaikinti visus ribojimus ginkluotės naudojimui. Kreipdamasis į Europos lyderius Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad teisingą taiką gali užtikrinti tik bendri ir drąsūs sprendimai. Pasak Zelenskio, sąjungininkai Vakaruose turi atsižvelgti į rezultatus fronte, o ne vadovautis baimėmis dėl eskalacijos.Vilniuje įsikūrusi gamybos įmonė turės nemalonumų dėl įdarbinto karo pabėgėlio iš Ukrainos. Ukrainiečiui vos išėjus iš darbo paaiškėjo, jog jam jau metus pasibaigusi darbo viza, tad jis neturėjo teisės gyventi Lietuvoje ir taip pat dirbti čia. Darbo inspekcijos teigimu, darbdavys privalo šią informaciją žinoti ir reaguoti, tad už tai gresia baudos ir kiti nemalonumai.Ved. Madona Lučkaitė

Ievos Radzevičiūtės reportaže iš Dainų šventės Ansamblių vakaro repeticijos – Šiaulių šeimos laisvalaikio klubo „Želmenėliai“ istorija. „Vadovė pakvietė tuos, kurie norėjo, bet nedrįso šokti“, – sako ansamblio narė.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai ragina lenkų ūkininkus atsisakyti protestų.Lenkijos ūkininkams pradėjus iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako šiuo metu nematantis poreikio vykti į protestų vietą. Jo teigimu, daugiau naudos jis gali duoti dirbdamas iš kabineto.Lietuvos kariuomenė ramina visuomenę, kad puolimui prieš šalį prielaidų nėra, bet tam rengtis būtina tiek valstybei, tiek kiekvienam jos piliečiui.Maskvoje vyksta Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno laidotuvės. Priminsiu, kad apie jo mirtį, kalėjime Arktyje buvo pranešta vasario 16 dieną. Navalno motina buvo spaudžiama sūnų palaidoti slapta. Paskui šeima susidūrė su daugybe trukdžių – neleista išsinuomoti šarvojimo salės, nepavyko užsisakyti katafalko pervežti palaikus. Laidotuvių išvakarėse, prie kapinių ir prie cerkvės sustiprintas saugumas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Jau beveik du šimtus metų pasauliniuose literatūros vandenyse plaukioja Hermano Melville‘io „Mobi Dikas“. Toks pat galingas, nepailstantis, laiko neįveikiamas. Jis sužavi šimtus tūkstančių skaitytojų, kurie nori jį ne sumedžioti, o suprasti jo daugiasluoksnį pasakojimą.Vienas iš tokių skaitytojų – poetas, antikvarininkas Edmondas Kelmickas, galintis kalbėti apie šį kūrinį valandų valandas, kaip paskui banginį plaukiantis laivas.Su juo „Pirmame sakinyje“ kalbamės apie jam daugybę metų svarbias ar naujai iškylančias romano „Mobi Dikas“ interpretacijas, žvilgtelint tai į Bibliją, tai į Shakespeare‘o tomelį.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

„Čekų literatūroje erotinis motyvas yra visiškai natūralus. Jo rasime ir kitų autorių kūryboje. Nereikia lyginti su Lietuva“, – žvelgdama į vėlyvojo sovietmečio čekų rašytojo Milano Kunderos romanus, sako rašytojo tyrėja Geda Montvilaitė. Prisimename šią savaitę mirusį, pasaulyje pripažintą prozininką, poetą, eseistą ir dramaturgą.Ukmergė šiemet švenčia savo 690-es metų jubiliejų, o jau beveik trisdešimtmetį šio miesto istorija neatsiejama nuo roko, tad Ukmergės kraštotyros muziejus atidarė parodą „Laisvės dvasia – Rockmergė“.Remis Ščerbauskas savo parodoje „Teritorija Kaunas / gatvės fotografija“ bendrauja su lankytojais ir padeda jiems pasinerti į jo užfiksuotus kadrus, kuriuose Kaunas nėra visiškai toks pats, kokį mato praeiviai.LRT knygų klubas aptaria japonų rašytojo Kobo Abes romaną „Moteris smėlynuose“.Minint „Lituanicos“ skrydžio 90-metį, LRT KLASIKA drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Ciklas pradedamas nuo lakūnų vaikystės – „Paskui paukščius“. Kokie Steponas Darius ir Stasys Girėnas buvo vaikystėje?„Mąstydami 90-ųjų standartais bei ryškindami istoriją šalies svečiams galvojame, kad žengiame didelį žingsnį į priekį, nors iš tiesų paeiname nebent tris atgal ir praleidžiame dar vieną šansą tapti aktualūs“, – apie NATO viršūnių susitikimo kultūrinę programą svarsto mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Tarp radikalių akademiškų avangardistų esu popsiškiausias kūrėjas“, – sako muzikų šeimoje užaugęs kompozitorius Mantvydas Leonas Pranulis. Jis yra vienas iš kūrėjų Lietuvą pristatančios virtualios realybės instaliacijos, kurią išbandė NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dalyviai. Šiame kūrinyje šiuolaikinė muzika susipynė su liaudies dainomis. Ar atsigręžimas į liaudies kūrybą yra geriausias būdas pristatyti šiuolaikinę Lietuvą? „Sėskim ir pakalbėkim“ pašnekesys su Mantvydu Leonu Pranuliu apie jo kūrybą stalčiui ir atsiribojimą nuo muzikos, „kurios niekas negalės klausytis“.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie plastikinius maišelius. Lietuvos prekybos centruose nebegalima dalyti jų nemokamai, o Naujoji Zelandija tapo pirmąją šalimi pasaulyje uždraudusia plonus plastikinius maišelius.Kas skatina emigrantus grįžti į Lietuvą? Vilniaus universiteto sociologė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė savo tyrime aiškinosi Lietuvos gyventojų mobilumo motyvus ir patirtis.70 tikinčiųjų ragina bažnyčią sukurti nepriklausomą komisiją tirti dvasininkų seksualinio smurto atvejus.Kaip su vaikais kalbėtis apie jų ribas ir kūno integralumą? „Ribologijos“ įkūrėjos Reda Jureliavičiūtė ir Rugilė Butkevičiūtė pristato knygą šia tema „Paskui ribas“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Miškų apsuptose pievose Varėnos rajone, Norvydiškių kaime, ganosi 100 ožkų banda. Gyvenimu besidžiaugiantys jų šeimininkai Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė čia pat įrengtoje sūrinėje gamina ožkų pieno sūrius, kuriuos pamėgo valgytojai. Tvarų ūkininkavimo kelią pasirinkęs sūrininkas tapo pirmojo Gero ūkininko čempionato ambasadoriumi.Kartais net nuolatos vienoje ar kitoje vietovėje gyvenantys žmonės nesusimąsto apie jų pavadinimų kilmę. Dažnai jie susiję su pasakų, legendų herojais ir nebūtinai teigiamais. Kuo įdomūs Dubysos apylinkių vietovardžiai?Ved. Regina Montvilienė

Kinijos kariuomenė pradėjo didelio masto kovinio šaudymo pratybas vandenyse netoli Taivano. Taivano kariškiai sako, kad salos pajėgos įdėmiai stebi Kinijos pratybas ir yra pasiruošusios potencialiam konfliktui, bet pačios jo nesiekia.Marijampolės pataisos namuose vienas nuteistasis iki gyvos galvos mirtinai sužalojo kitą nuteistąjį iki gyvos galvos.Į Lietuvą iš Moldovos persikelia dar viena ukrainiečių grupė. Mūsų šalis yra pasižadėjusi apgyvendinti 2000 Ukrainos pabėgėlių iš Moldovos.Paskui rusų kalbą ir kultūrą atvažiuoja tankai, taip sako Donecke kariaujantis režisierius Olehas Sencovas.Lietuvoje jau galima nemokamai pasitikrinti dėl dar tyliuoju žudiku vadinamo hepatito C. Medikų teigimu, nieko neįtariančių virusio nešiotojų gali būti bent 50 tūkstančių. Tad nemokama patikra ne tik padės kontroliuoti viruso plitimą, bet kartu tai itin svarbus žingsnis ir kovoje su vėžiu.Melnragės paplūdimio ruožas šalia šiaurinio molo pildomas smėliu. Tam naudojamas uosto laivybos kanalo gilinimo metu iškastas smėlis, iš kurio jūroje formuojamas pylimas, nuo kurio Baltijos jūros bangos smėlį išneš į krantą. Tačiau darbai sulaukė įvairių visuomenės reakcijų - žmonės klausia, ar į jūrą pilamas ir vėliau krante atsidursiantis smėlis - švarus?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar Molavėnai gali būti Pilėnų vieta? Gal jų vieta ant Ižiškių piliakalnio? Kokiais padavimais išsiskiria Ylių kalva, vadinama Armatkalniu?Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius.Kryžkalnyje įamžintos Lietuvos partizanų kovos.Su Keliautojo žinyno autoriais Vyteniu ir Junona Almonaičiais keliaujame po Nemakščių kraštą.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kino sukūrimas lyg nematomas ledkalnis, kai premjera tampa tik maža viršūnėle. Kartais kūrėjams iki filmo parodymo žiūrovams reikia eiti ketverius penkerius metus. O tada nutinka pandemija ir karas. Ką išgyveno lietuviško kino bendruomenė per sunkmetį ir ar kinas atsigaus. Pokalbis su kino prodiusere Živile Gallego.Ved. Lavija Šurnaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau dabar pasaulio žmonėms yra tapęs savotiška legenda ir kovos už laisvę simboliu. Tačiau kokie žmogaus bruožai lėmė tai, kad šiandien Zelenskis lyginamas su Čerčiliu? Kokios pasakytų politinių kalbų sėkmės paslaptys? Ar iš tiesų Putinas neturi retorikos sugebėjimų?Dvylika punktų apie politinį lyderiavimą ir kalbų analizę. Pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.Ved. Ignas Klėjus

„LRT aktualijų studija“: Galimybių pasas naikinamas, o kas paskui?Vis garsiau skamba raginimai atsisakyti galimybių paso. Prezidento nuomone, jis ne tik supriešina visuomenę, tačiau ir duoda mažai naudos valdant pandemiją. Premjerė skelbia, kad sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė priims kitą trečiadienį.Koks bus galimybių paso likimas ir kokie ribojimai galėtų jį pakeisti, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, buvęs Europos Komisijos narys ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.Ved. Mindaugas Jackevičius

Neseniai dienos šviesą išvydo lietuviškų operų arijų ir chorų rinktinė, kurioje nugulė rečiau girdimi lietuviškų operų numeriai. Plačiau pasakoja šio projekto vadovė, prodiuserė Ieva Rasimaitė.Sausio 18 d. prieš 140 metų gimė rašytojas Aleksandras Milnas, padovanojęs mums visiems nuostabų draugą Mikę Pūkuotuką. Lygiai taip, kaip klasikinė muzika, meškiuko pasaulis nesensta, yra aktualus ir pilnas šiandienos. Fausta Savickaitė kalbėjosi su literatūrologe Inga Mitunevičiūte apie Mikės ir jo draugų nepavaldumą laikui.Vilnius pateko tarp „Bloomberg Philanthropies“ organizuojamo konkurso finalininkų. Gautas milijono dolerių vertės apdovanojimas bus skirtas mokymo mieste idėjos įgyvendinimui. Pokalbis su Vilniaus švietimo pažangos centro direktore Une Kaunaite.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kompozitoriaus Nikolo Britelo dėmesį temoms, susijusiomis su afroamerikiečių problemomis, vergove, jo muzikinius skirtingų fikcinių ir ne asmenybių portretus, sukurtus per pastarąjį dešimtmetį.Eglė Bertašienės gyvenime ypatingas dėmesys skiriamas dviem pojūčiams – garsui ir kvapui. Jos biografijoje sudera muzikologijos studijos ir aistra parfumerijai – šiandien Eglė yra tinklaraščio „Paskui nosį“ autorė, „Kvepalų dienos“ sumanytoja, talentingai rašanti ir apie šiandienos kvapus, ir apie kvapų istoriją. Apie visas pašnekovės aistras – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Besibaigiančiais 2021-aisiais suėjo lygiai šimtas metų, kai gyvename be vieno ryškiausių visų laikų tenorų, legendinio balso Enrico Caruso. Didžiąją karjeros dalį „Metropolitan“ operoje Niujorke praleidęs italas buvo pirmoji įrašų eros operos superžvaigždė. Paskui kurį sekiojo fotografai, apie kurį rašė viso pasaulio spauda, kuris savo 247-iuose įrašuose įsiamžino į muzikos istoriją. Nors paties gyvenimas buvo trumpas... „Kitame laike“ Domantas Razauskas kviečia prisiminti kviečiu prisiminti šį tenorą, jo istoriją, pasiklausyti jo įrašų.Ved. Domantas Razauskas

Dainininkė Džordana Butkutė ką tik išleido 4 metus brandintą albumą „Labirintas“.Tęsiame Sausio 13-osios trisdešimtmečiui skirtus pokalbius. Šį kartą bendrausime su vilniečių Burokų šeima, kuriems tomis įtemptomis dienomis gimė sūnus.Dar vienas pokalbis - su Pauliumi Jurkevičiumi, knygos „Paskui, kai užgeso Koliziejus“ autoriumi. Apie pandemijos užkluptą pavasarinės Italijos kasdienybęVed. Agnė Skamarakaitė

Kviečiu pasiklausyti Povilo Ž. įžvalgų, paremtų angelų patarimais, apie asmeninę maldą. • Visų pirma, išgirsite Onutės Ž. eiliuotą "Maldą". • Paskui aptarsime asmeninės maldos kriterijus bei rekomendacijas jai kurti. • Pabaigoje skambės asmeninė Povilo Ž. malda "O, Dieve, aš meldžiu". * Jeigu klausytojų širdžiai bus artimos šioje tinklalaidėje girdimų maldų formuluotės, galite jas naudoti asmeninėje dvasinėje praktikoje! --- Send in a voice message: https://anchor.fm/merkinespiramide/message

Nors, anot naujos apklausos, didžioji dalis aukštųjų mokyklų absolventų mano, kad jų studijos buvo naudingos ruošiantis darbui ir profesinei karjerai, daugiau kaip ketvirtadalis mokslų nauda abejoja arba jos apskritai neįžvelgia. Labiausiai studijomis nusivylę tie, kurie jas rinkosi ne patys, o rekomenduojami tėvų. Kodėl jauni žmonės pasiduoda tėvų spaudimui, o paskui gailisi ir ieško darbų ne pagal įgytą išsilavinimą? Apie tai diskutoja: „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas. Ved. Artūras Matusas.

Kokį žmogų ir kaip ugdo skirtingos pasaulio mokyklos? Laidos svečiai – vaikų ugdymo srityje dirbantys Mingailė Žemaitytė ir Tautvydas Meldaikis, kurie leisis į kelionę per įvairių šalių netradicines mokyklas, o grįžę kurs dokumentinį filmą apie jų filosofiją ir darbo metodus. Nuo kitos savaitės LRT radijo klausytojai išgirs naujų laidų. Tarp jų – teisinių temų „Radijo byla“ su Artūru Matusu, istorinė „Džiazuojanti istorija“ su Jolanta Karpavičiene ir Birute Rutkauskaite, sporto laida „Čempionų pietūs“, kurią pasikeisdami ves LRT sporto žurnalistai Aivaras Dočkus, Paulius Cubera ir Rytis Kazlauskas. Ką autoriai žada klausytojams?Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Pakeliui su klasika“ pradžioje ansamblio „L‘Arpeggiata“, vadovaujamo Christinos Pluhar, drauge su sopranu Nuria Rial, kontratenoru Valeru Sabadus ir džiazo saksofonininku, klarnetininku Gianluigi Trovesi pasižvalgymų į Georgo Friedricho Händelio kūrybą. Vėliau rubrika „Meduolis melomanui“ ir susitikimas su kolege, LRT žurnaliste Nemira Pumprickaite. Paskui šiek tiek pasaulio skambesių, perteikiamų senegaliečių menininko Mola Sylla. Laidos pabaigoje skambės kelios George‘o Shearingo kompozicijos – mat vakar džiazo pasaulis minėjo šimtąsias kompozitoriaus ir pianisto gimimo metines. Ved. Ignas Gudelevičius.

Prie vasaros vidurio.Lietus ir ugnis. Ko laukiame, ko - bijome.Paskui paukščius – į Žemaitiją.Zoologijos muziejaus šimtmetis. Laidos ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė.

Paskui svajonę... „Trokštu tiesiog mėgautis savo darbu ir gyvenimu“: kas motyvuoja, kas įkvepia restorano „Amandus“ įkūrėją ir vadovą, nepamirštantį ir virtuvės šefo pašaukimo? Pokalbis su Deivydu Praspaliausku.

Prisimename kompozitorių Vytautą Laurušą. Kuo šiandienos žmogų gali įkvėpti XVIII amžiaus asmenybės ir kokių istorijų mes dar nežinojome apie to meto Vilniaus pastatus? Pokalbis su kultūros istorike ir gide Sonata Šulce, pristačiusia knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII a. miestą“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Apie sostinės Sapiegų parko rekonstrukciją komentare „Patiuninguoto baroko scenarijai“ svarsto menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė. Džiazo atlikėja Indrė Gasiūnė gyvena, kuria ir koncertuoja Paryžiuje. Prie keletą metų ji metė saugų darbą ir nusprendė imtis to, kas ją lydėjo nuo pat mažumės – džiazo. Ką reiškia kurti ir ieškoti savo vietos mieste, kuriame apstu džiazo klubų ir džiazą atliekančių atlikėjų? Tarptautinę džiazo dieną – pokalbis su džiazo atlikėja, pasukti muzikos keliu nusprendusia apsigyvenusi Paryžiuje. Ved. Austėja Kuskienė.

„Populistai siūlo stebuklus, o žmonėms juk patinka tikėti stebuklais. Vaikystėje mes tikime pasakomis. Paskui jomis nebetikime, bet vis tiek skaitome. Tad populizmas – tai tam tikra pasakų rūšis suaugusiems“, - sako psichologas, lektorius Jurius Beltė. Apie populizmo esmę ir tai, kaip galime atpažinti populistinę komunikaciją – pokalbis su socialiniu psichologu, lektoriumi Juriu Belte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Populistai siūlo stebuklus, o žmonėms juk patinka tikėti stebuklais. Vaikystėje mes tikime pasakomis. Paskui jomis nebetikime, bet vis tiek skaitome. Tad populizmas – tai tam tikra pasakų rūšis suaugusiems“, - sako psichologas, lektorius Jurius Beltė. Apie populizmo esmę ir tai, kaip galime atpažinti populistinę komunikaciją – pokalbis su socialiniu psichologu, lektoriumi Juriu Belte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Naujienų pulse“ – apie artėjantį Mūzos Rubackytės, „Mettis“ kvarteto ir Donato Bagursko koncertą „Vilniaus festivalyje“, nelaimę, nutikusią savaitgalį Amsterdamo karališkojoje „Concertgebouw“ salėje. Su rubrika „Retro“ prisiminsime kompozitorių ir akordeonininką Vidą Ločerį, nuo kurio gimimo sukanka 70 metų. Paskui suksis albumas „As time goes by“. Tai 12 Berlyno filharmonijos violončelininkų, griežiančių kino muzikos aranžuotes.

„Naujienų pulse“ – apie artėjantį Mūzos Rubackytės, „Mettis“ kvarteto ir Donato Bagursko koncertą „Vilniaus festivalyje“, nelaimę, nutikusią savaitgalį Amsterdamo karališkojoje „Concertgebouw“ salėje. Su rubrika „Retro“ prisiminsime kompozitorių ir akordeonininką Vidą Ločerį, nuo kurio gimimo sukanka 70 metų. Paskui suksis albumas „As time goes by“. Tai 12 Berlyno filharmonijos violončelininkų, griežiančių kino muzikos aranžuotes.

Vengrija – laidos šerdis, aplink kurią susidėliojome grojaraštį. Praėjusią savaitę Vengrijos sostinėje Budapešte vyko 65-asis šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumas „Tarptautinė kompozitorių tribūna“, kur ir Lietuvos radijas dalyvauja nuo 1996 metų. Apie šiųmečius rezultatus visai netrukus, po to – Vengrų muzikos patriarcho Ferenczo Lissto muzika Vengrijos patriarchams Rakociams. Paskui eteryje liesis vengrų čardašo karaliaus Roby Lakatos įrašai. Tradicinės vengrų muzikos puoselėtojas, smuikininkas, improvizatuotojas ir aranžuotojas tradicinę romų muziką pavertė koncertiniu stiliumi, ne gana to, sujungė jį su klezmeriu ir džiazu.

Vengrija – laidos šerdis, aplink kurią susidėliojome grojaraštį. Praėjusią savaitę Vengrijos sostinėje Budapešte vyko 65-asis šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumas „Tarptautinė kompozitorių tribūna“, kur ir Lietuvos radijas dalyvauja nuo 1996 metų. Apie šiųmečius rezultatus visai netrukus, po to – Vengrų muzikos patriarcho Ferenczo Lissto muzika Vengrijos patriarchams Rakociams. Paskui eteryje liesis vengrų čardašo karaliaus Roby Lakatos įrašai. Tradicinės vengrų muzikos puoselėtojas, smuikininkas, improvizatuotojas ir aranžuotojas tradicinę romų muziką pavertė koncertiniu stiliumi, ne gana to, sujungė jį su klezmeriu ir džiazu.

Netrukus apie rytoj Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje vos vienam vakarui pristatomą projekto „Tapybos maršrutizatoriai“ fotografijų parodą su šimto mokinių pučiamųjų orkestro performansu. Po to apie besitęsiantį Vokietijos prestižinių muzikos apdovanojimų „Echo“ skandalą ir nemažiau prestižinį Vienos filharmonijos orkestrą krečiantį #metoo skandalą. Paskui iš skandalų pereisime į ramų ir žaismingą W. A. Mozarto muzikos užutekį – klausysimės kompanijos „Steinway & Sons“ naujos kompaktinės plokštelės „An Amadeus Affair“.

Netrukus apie rytoj Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje vos vienam vakarui pristatomą projekto „Tapybos maršrutizatoriai“ fotografijų parodą su šimto mokinių pučiamųjų orkestro performansu. Po to apie besitęsiantį Vokietijos prestižinių muzikos apdovanojimų „Echo“ skandalą ir nemažiau prestižinį Vienos filharmonijos orkestrą krečiantį #metoo skandalą. Paskui iš skandalų pereisime į ramų ir žaismingą W. A. Mozarto muzikos užutekį – klausysimės kompanijos „Steinway & Sons“ naujos kompaktinės plokštelės „An Amadeus Affair“.

„Anksčiau varnos nuo kovo neskirdavau. Pamilti paukščius išmokė mano šviesaus atminimo vyras, Lietuvoje žinomas ornitologas, paukščių žieduotojas Vytautas Pareigis. Paskui jį ir paukščius važiavau į Juodkrantę“, – prisiminimais dalijasi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė.

„Anksčiau varnos nuo kovo neskirdavau. Pamilti paukščius išmokė mano šviesaus atminimo vyras, Lietuvoje žinomas ornitologas, paukščių žieduotojas Vytautas Pareigis. Paskui jį ir paukščius važiavau į Juodkrantę“, – prisiminimais dalijasi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė.

Kas yra panteonas ir kiti amžinieji klausimai. „Dievas – kaip laužas, kaip ugnis, liepsna, šviesa, jos kibirkštys yra jos pagimdyti dievaičiai” – tokia metafora religijos ir mitologijos tyrinėtojas dr. Dainius Razauskas bando praverti vartus į sudėtingą, daugiabriaunį Dievo, Dievų, jų bendrijų, santykių lauką. Paskui jį į šį nežinomųjų, nuotrupų, paradoksų pasaulį turime galimybę žengti ir mes, laidos „Ryto rasa krito” klausytojai. Remdamasis indų „Rigvedos” tekstais, antikinių poetų paveldu, Dainius Razauskas nagrinėja panteono sąvoką, istoriografiniuose šaltiniuose ir net gyvojoje tradicijoje atrasdamas jos lietuvišką atitikmenį – Visi Dievai. Tai jis aprašo mokslinėje studijoje „Visi dievai. „Panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“, o laidoje kalba – apie tai ir daugiau.

Kas yra panteonas ir kiti amžinieji klausimai. „Dievas – kaip laužas, kaip ugnis, liepsna, šviesa, jos kibirkštys yra jos pagimdyti dievaičiai” – tokia metafora religijos ir mitologijos tyrinėtojas dr. Dainius Razauskas bando praverti vartus į sudėtingą, daugiabriaunį Dievo, Dievų, jų bendrijų, santykių lauką. Paskui jį į šį nežinomųjų, nuotrupų, paradoksų pasaulį turime galimybę žengti ir mes, laidos „Ryto rasa krito” klausytojai. Remdamasis indų „Rigvedos” tekstais, antikinių poetų paveldu, Dainius Razauskas nagrinėja panteono sąvoką, istoriografiniuose šaltiniuose ir net gyvojoje tradicijoje atrasdamas jos lietuvišką atitikmenį – Visi Dievai. Tai jis aprašo mokslinėje studijoje „Visi dievai. „Panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“, o laidoje kalba – apie tai ir daugiau.

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina.Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.

Jau septintą šimtmetį menanti Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia piligrimus labiausiai traukia stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu, kuris savo malonėmis garsėjo nuo XVI a. Siaučiant maro epidemijai, maldininkų procesiją iš Vilniaus į Trakus pirmą kartą surengė vyskupas Benediktas Vaina.Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios klebonas Jonas Varaneckas sako: „Labai norisi tęsti piligrimystės tradiciją. Kai kurie mano draugai yra apkeliavę visas pasaulio Marijos šventoves, pasiekė net Brazilijoje Gvadalupos Mariją. Bet paklausti, ar matė Trakų Mariją, sutrinka, padaro kuklią pauzę, nenorėdami manęs įskaudinti. Paskui prisipažįsta, nors Trakuose ir teko būti šimtą kartų, tačiau Dievo Motinos Mergelės Marijos – Lietuvos globėjos, 1718 m. vainikuotos Popiežiaus karūnomis, nematė. Beldžiamės į tolimiausius pasaulio kraštus pamatyti stebuklų, o tai, ką turime Lietuvoje panosėje, nematome. Taip norisi pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis tuo, ką turime mūsų bažnyčioje.“Karolina Mickevičiūtė rašo kelionių vadovus ir važinėdama po Lietuvą atranda nuostabiausių dalykų, kuriais noriai dalijasi su žmonėmis, norinčiais labiau pažinti savo kraštą. Šį kartą ji visus kviečia į Trakus, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios fundatorius buvo pats Vytautas Didysis.