Podcasts about signatar

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

2025-ieji – baroko literatūros bei Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus metai. Pokalbis apie šią prieš 430 metų gimusią asmenybę, biografijos faktus ir kūrybinį palikimą su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, M. K. Sarbievijaus biografijos bei kūrybos tyrėja dr. Ona Dilyte-Čiurinskiene.Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai pradeda pokalbių ciklą „Balkono fenomenas: istorija ir kasdienybė“. Apie balkonų fenomenalumą mene ir saviraiškoje pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte.Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui „Užtvanka". Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Senosios muzikos ansamblis „L‘Arpeggiata“ pristatė albumą „Terra Mater“, kuriame muzikos garsais išreiškiamas dėkingumas Motinai Žemei – mūsų globėjai ir maitintojai. Baroko ir liaudies muzikos skambesius atskleidžia ansamblio narių kūrybinės laisvės polėkis.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – medijų menininkas ir kritikas prof. Remigijus Venckus.Ved. Donatas Šukelis

Atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“, kurią Signatarų namuose bus galima aplankyti iki 2025 m. pabaigos. Pasakoja parodos kuratorė Marguerite de Merode ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra „Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta? Su kuratoriumi kalbasi Ignas Zalieckas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat rytojaus, kol vyksta balsavimas, pristato konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė JanulytėLygiai prieš 200 metų Vienoje įvyko žymiosios Ludwigo van Beethoveno devintosios simfonijos premjera.Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus bei jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Prisiminimais dalijasi bendražygiai, renginį veda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Signatarų namai visuomenei atvėrė ir šalies istorijai svarbaus pastato rūsius.Vilniaus miesto vyriausiąja architekte tapo Laura Kairiene. Kokią miesto viziją ji mato?Lvive pristatytas Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas projektas „U-RE-HERIT. Architektai Ukrainos paveldui: atkuriant atmintį ir identitetą“.Su kokiomis problemomis susiduria meno darbuotojai kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje?Klaipėdoje prasideda teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Rusų susprogdintos Kachovkos HE užtvankos vandenys pasiekė Juodosios jūros pakrantę, kuri nusėta buitine technika, baldais, dujų balionais ir įvairiomis potvynio atplukdytomis šiukšlėmis.Vilniuje planuojama įrengti daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.VDA: Lietuvos ekonomika vis labiau traukiasi.Apie 18 000 abiturientų laiko anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą.Signatarų namuose Vilniuje pradėtas eksponuoti Laisvės kovos sąjūdžio vasario 16-osios deklaracijos originalas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbiai su Švedijoje, Šveicarijoje, Australijoje gyvenančiais lietuviais apie tai kaip jie švenčia Vasario 16-ąją ir kaip gyvendami svetur stengiasi išlaikyti savo lietuvišką tapatybę.Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus istoriku dr.Dariumi Juodžiu apie 1949 metais Vasario 16-ąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pasirašytą deklaraciją, kuri buvo labai svarbi Lietuvos valstybės tęstinumui.Vasario 15-16 dienomis Ukrainos atstatymui skirtoje parodoje „Rebuild Ukraine“ pristatomi ir Lietuvos Ukrainoje įgyvendinami projektai. Kokie jie? Pokalbis su ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu.Kokios moterys prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo? Apie tai Miglės Anušauskaitės komiksų paroda „Signatarės pirmame plane“. Pokalbis su ja ir Istoriku dr. Norbertu Černiausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje „Iš balkono“ apie tai, kas sieja Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir Nacionalinę emancipacijos dieną, kalbasi istorikės, rašytojos ir feministės – Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė, neseniai išleidusi knygą apie Mariją Gimbutienę, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė istorijos mokslų daktarė Dalia Strimaitytė ir komiksų bei tekstų autorė, vertėja Miglė Anušauskaitė.Ved. Laima Kreivytė

Spaudos apžvalga.Šį savaitgalį Klaipėdos dramos teatre premjera – Jokūbo Brazio režisuotas spektaklis „Storas sąsiuvinis“ pagal 1986 metais vengrų kilmės šveicarų rašytojos Agotos Kristof sukurtą autobiografinį romaną. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.Vasario 9–12 dienomis Vilniaus parodų erdvė „Editorial“ debiutuoja Meksiko mieste vyksiančioje šiuolaikinio meno mugėje „Material“. „Editorial“ stende bus pristatomi jaunosios kartos menininkės Anastasios Sosunovos darbai, lietuvių kilmės tapytojos Vikos Prokopavičiūtės kūriniai bei amerikiečių kilmės kūrėjos Annos Reutinger objektai. Tai – pirmasis lietuviškos galerijos pasirodymas Meksikos meno mugėse.Penktadienio Knygų apžvalgai Dovilė Kuzminskaitė pasirinko du romanus apie karą. Ukrainiečių autoriaus Andrejaus Kurkovo knyga „Bikfordo pasaulis“ ir jau neegzistuojančioje Jugoslavijoje gimusio ir į Vokietiją emigravusio Sašos Stanišičiaus romanas „Ten, iš kur esi“.Svetainėje epilietis.lt Lietuvos ateities vizijos rengėjai konsultavosi su piliečiais – kvietė susipažinti su pirminiu Lietuvos ateities vizijos projektu ir išsakyti nuomonę dėl siūlomo šūkio bei penkių strateginių ambicijų 2050-iesiems. Kokių pastebėjimų turėjo konsultacijos dalyviai?Nuo šiandien Lietuvos kino teatruose galima išvysti režisieriaus Mariaus Markevičiaus dokumentinį filmą apie lietuvių kilmės mišrių kovos menų kovotoją Rose Namajunas. Ši kino juosta yra ne tik apie sportininkės kelią pasaulio čempionės titulo link, bet ir apie Rose išgyventus psichologinius sunkumus bei kovos menuose atrastą saugią erdvę.Valstybingumo simbolis – Signatarų namai – artėjančias Lietuvai svarbias šventes pasitiks atsinaujinę. Atnaujinant pastatą unikaliu restauravimo būdu, atrastos išskirtinės fasado detalės. Kaip vyko restauravimo darbai ir ką pavyko atrasti?Garsaus violončelininko ir dirigento Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ šiemet mini 20 metų veiklos sukaktį. Fondas visus šiuos metus remia muzikai ir baletui itin gabius vaikus, padėdamas jiems siekti išsilavinimo ir savo svajonių.Ved. Urtė Karalaitė

Seime kaistant atmosferai dėl valdančiuosius sukrėtusios istorijos, kai eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui mesti įtarimai mažamečių prievartavimu, konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išėjo atostogų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Jungtinėje Karalystėje, kur susitiks su britų premjeru Rišiu Sunaku. Tai bus pirmas jo vizitas Jungtinėje Karalystėje nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog blogų būsto paskolų bankuose yra rekordiškai mažai – tik pavieniai paskolų turėtojai domisi galimybe susimažinti paskolų įmokas ar jas atidėti.Bibliotekos ELVIS autobusas pradeda kelionę po Lietuvą: apie garsines knygas pasakos senjorams asmeniškai.Bibliotekos ELVIS autobusas pradeda kelionę po Lietuvą, bei ketina aplankyti visus šalies regionus bei visas savivaldybių viešąsias bibliotekas ir jų filialus. Susitikimų metu bibliotekos komanda papasakos apie garsines knygas ir parodys, kokie jų klausymosi būdai – nuo paprasčiausio nešiojamo grotuvėlio iki išmaniojo telefono ar kompiuterio.Po beveik metus trukusios Signatarų namų restauracijos atrastos unikalios fasado detalės bei visuomenei atveriamas istorinis Signatarų namų balkonas. Nacionalinis muziejus paruošė išskirtinę programą ir švęsti laisvę su specialia programa siūlo visą mėnesį.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kaip per kalbų mokymąsi gali keistis supratimas apie pasaulį?Trečiąjį metų ketvirtį užsienio žiniasklaidoje kultūros naujienos pasiekė didžiausią skaitytojų auditoriją per visus šiuos metus. Kas lėmė tokius poslinkius?Kuo ypatingi jubiliejiniai Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos metai?Seime vakar patvirtintas 2023 metų biudžetas. Koks jis bus kultūros sektoriui?Išvaduoto Chersono teatro vadovas Oleksandras Kniga: „Esame pasiruošę jau gruodžio pirmą išvaduotame Chersono parodyti spektaklio premjerą“.Kodėl verta klausytis Kamasi Washingtono filmams kurtos muzikos?Vytauto dižiojo universiteto Muzikos akademijos Akordeono katedra mini savo veiklos dešimtmetį.Signatarų namai 171 – ąjį Jono Basanavičiaus gimtadienį kviečia paminėti klausantis Mildos Varnauskaitės pasakojamų pasakų.Ved. Marius Eidukonis

Europos sąjunga turi galimybę pademonstruoti vienybę ir paspartinti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, po neeilinės Europos vadovų tarybos kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.Rusijai paskelbus apie dalinį pajėgų atitraukimą, tiek Kijevas, tiek Vakarai tvirtina nematantys deeskalacijos įrodymų.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatskleidžia įtampos su Kinija deeskalavimo plano, nes tai esą susilpnintų Lietuvos pozicijas.Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - įtempta situacija. Gimdymo namuose labai trūksta neonatologų. Neščiosios, kurioms medikai prognozuoja sudėtingesnį gimdymą ar naujagimio patologiją, nukreipiamos į Kauno klinikas. Ligoninės administracija pripažįsta, kad situacija sudėtinga, tačiau teigia ieškanti sprendimų ir žada, kad situacija netrukus stabilizuosis.Kodėl savivaldybėms nepavyksta kontroliuoti namų administratorių?Vilniaus miesto apylinkės teismas Mindaugą Daukšį pripažino kaltu dėl režisieriaus Šarūno Barto dukters žūties avarijoje ir nuteisė jį kalėti lygtinai. Nuo kokių aplinkybių priklauso nuosprendžiai neblaiviems vairuotojams, per kurių sukeltas avarijas žuvo žmonės?Minint Nacionalinę emancipacijos dieną, Signatarų namų balkone perskaitytas manifestas, skirtas lyčių lygybei.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dėl Rusijos keliamos įtampos prie Ukrainos sienų šiandien Briuselyje šaukiama neformali Europos vadovų taryba. Kaip didinti atgrasymą antrą dieną toliau svarsto ir čia posėdžiaujantys NATO gynybos ministrai.Rusijai paskebus apie dalinį pajėgų atitraukimą, tiek Kijevas, tiek Vakarai tvirtina nematantys deeskalacijos įrodymų. Priešingai - žvalgybos informacija rodo, kad Maskva ir toliau stiprina savo pozicijas tiek Ukrainos sienomis, ir gali ieškoti dingsties puolimui. Tuo metu ties kontakto linija Rytų Ukrainoje šįryt atsinaujino susirėmimai.Kaip atrodo situacija Ukrainoje ten viešinčio politologo Alvydo Medalinsko akimis?Nepasiturintiems gyventojams pradėti dalinti maisto paketai. Kaip sunkiau gyvenantys žmonės vertina paramą ir ką kalba projekto vykdytojai?Minima Nacionalinė emancipacijos diena. Šiemet minėjimas skiriamas atsiėmimo temai, o iniciatorės kviečia į manifesto skaitymą iš Signatarų namų balkono.Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje - užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.Vilniaus universitetas rengia kibernetinio saugumo varžybas. Kokia saugumo situacija yra šiandien Lietuvoje?Ved. Darius Matas

Vilniuje, Signatarų namuose, atidaryta fotomenininko Romualdo Požerskio ir režisieriaus Sergejaus Loznicos fotografijų ir vaizdo paroda „Sugriauti blogio imperiją“. Pokalbis su fotomenininku Romualdu Požerskiu apie Sausio 13-osios įamžinimą fotografijose.Šiandien prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. 15–ajame festivalyje retrospektyvų gerbėjus džiugins režisieriaus Lauryno Bareišos trumpųjų filmų programa. Šiemet festivalio rengėjai išpildė ir seniai kirbėjusią svajonę – pristatyti komedijos filmų programą.36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų autorius bei sudarytojus. Premija šį kartą atiteko poetei Daivai Molytei-Lukauskienei už poezijos knygą „Kaligrafijos eskizai“ bei žurnalistei Jurgai Petronytei ir muziejininkei Sondrai Simanaitienei už knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“.Penki rykliai ir visi penki savo instrumento virtuozai. Sykį susitikę Miunchene muzikantai nusprendė suvienyti jėgas bendrai aistrai – Astoro Piacolos muzikai - ir sukurti ansamblį Escualo5. O šiemet pasirodė ir naujasis kolektyvo albumas su Argentinos tango kompozitoriaus kūryba. Igno Gudelevičiaus pasakojimasRubrikoje „Be kaukių“ psichologė, psichoterapeutė Lina Vėželienė, parašiusi knygą „vidurio amžiaus paauglystė, arba ką veikti po 50-ies?Ved. Jolanta Kryževičienė ir Ignas Andriukevičius

Mūsų bendradarbis Laurynas Vaičiūnas apie situaciją Baltarusijos – Lenkijos pasienyje dėl nelegalių migrantų išpuolių.Valdantiesiems pateikus siūlymą valstybės finansuotas rezidentūros studijas baigusiems medikams kelerius metus atidirbti Lietuvoje, tokiai idėjai pasipriešinimą reiškia dalis jaunųjų medikų. Jų nuomone, tai gydytojų trūkumo nesumažins. Siūlymą pateikę politikai argumentuoja, kad panaši tvarka galioja kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau užsienyje dirbančių medikų teigimu, situacija ten visiškai kitokia. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas apie situaciją pasienyje dėl suaktyvėjusių nelegalių migrantų bandymų kirsti sieną.Vasario 16-osios akto originalas Vilniuje eksponuojamas galimai paskutinį kartą. Į Signatarų namus Vilniuje šiandien grįžta Vasario 16-osios akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Dokumentas liks muziejuje iki lapkričio 15-osios, kaip ir anksčiau, jis bus laikomas neperšaunamoje vitrinoje su specialiai palaikomu mikroklimatu. Vilniuje Vasario 16-osios aktas turėtų būti eksponuojamas paskutinį kartą – pagal pirminį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą numatyta, kad Aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022-aisiais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, Istorinėje Prezidentūroje. Iki šiol nesutarta, ar Lietuvos Nepriklausomybės Aktas galėtų likti Lietuvoje visam laikui. Jo apžiūrėti į Signatarų namus vienu metu gali užeiti iki 25 lankytojų. Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017-tųjų pavasarį.Pašnekovai: Nacionalinio muziejaus istorikė Sandra Germanavičiūtė ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė.Užsienio įvykių apžvalga. Gabrielius Grubinskas.Bažnyčia prisideda prie gyventojų skiepijimo nuo Covid – 19. Mobili skiepų komanda tęsia savo darbą Klaipėdos bažnyčiose. Kiek anksčiau tikintieji buvo kviečiami pasiskiepyti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai priklausančiose patalpose, praėjusį sekmadienį Klaipėdos miesto poliklinikos paskirta komanda atvyko ir į Šv. Brunono Kverfurtiečio parapiją.Kaip žmonės vertina šią Bažnyčios iniciatyvą? Pokalbis. Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Sveikatos apsaugos aktualijos. Studijoje – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip į darbo rinką grįžta mažus vaikus auginantys tėvai. Šeima ir karjera yra suderinami dalykai, jei darbdavys yra lankstus, sako kalbinti tėvai. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma kandidatų darbo pokalbiuose pageidauja, kad jiems būtų sudarytos lanksčios sąlygos. Kolegos Mariaus Jokūbaičio reportažas.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Humanitarinių mokslų daktarė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė į muziejų pasaulį žengė ryžtingu žingsniu – ji surinko ir vadovavo kūrybinei komandai, įkūrusiai Valstybės pažinimo centrą. Už jo steigimo darbus R. Kačkutė įvertinta valstybiniu apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Dabar ji vadovauja vienai didžiausių nacionalinių kultūros įstaigų – Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris ne tik atsinaujina, kuria naujas erdves (Istorijų muziejus, buvusi areštinė) bet ir plačiau atveria anksčiau retai lankomus savo filialus – Kazio Varnelio namus, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus. R. Kačkutės sugebėjimą pradėti svarbius kultūros procesus liudija 2005 m. jos inicijuota akcija „Metų knygos rinkimai“ ir 2016 m. tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Su Rūta kalbamės apie jos kuriamo šiuolaikinio muziejaus tikslus, naujas parodas ir ateities vizijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas.Turizmo sektoriaus ir gidų veiklos problemos per pandemiją.Prie AB „Achema“ administracinio pastato vyko protesto akcija automobiliais. Jos iniciatoriai – darbuotojai, nepatenkinti bendrovės pažadų nesilaikymu bei kolektyvinių derybų vilkinimu.Sakartvelo valdančioji partija su opozicija pasirašė ES remiamą susitarimą, kuriuo užbaigiama mėnesius trukusi ir Vakaruose dėl šalies demokratijos silpnėjimo susirūpinimą kėlusi politinė krizė.Afroamerikiečio Džordžo Floido nužudymo, dėl kurio kaltinamas buvęs Mineapolio policininkas, bylos prisiekusieji pradėjo verdikto svarstymą.Į Signatarų namus Vilniuje nuo antradienio grįžta Vasario 16-osios Akto originalas Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje – pagal sutarimą su Vokietijos archyvu, dokumentas kasmet kelis mėnesius turi „pailsėti“ nuo ekspozicijos.Ved. Paulius Šironas

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune – vienas seniausių Lietuvoje, šiandien jis švenčia šimtmetį. Į garso ekskursiją su muziejaus direktore Rita Malinauskiene ir karybos istorijaus skyriaus vedėja Lina Kasparaite-Balaiše kviečia Kotryna Lingienė.Kokiuose namuose 1918 m. buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas? Ką dabar galima pamatyti Signatarų namuose ir ką ketinama čia daryti, kad šis istorinis pastatas, muziejus taptų traukos tašku? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute ir Signatarų namų vyresniąja muziejininke, istorike Vilma Bukaite.Kiek artimai mums pažįstamos dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų asmenybės? Štai apie Steponą Kairį galima kalbėti daugybe aspektų. Jo demokratijos ir valstybingumo sampratą, domėjimąsi Japonija ir inžinerinius pasiekimus su specialistais aptarė Kotryna Lingienė.Pirmosios respublikos kultūrinis gyvenimas vystėsi labai sparčiai – kūrėsi naujos leidyklos, meno trupės, draugijos, duris atvėrė muziejai ir knygynai. Kas lėmė tokį gyvybingumą, kas žmones motyvavo ir skatino patriotiškiems veiksmams? Laidos scečias - Istorijos instituto mokslininkas, humanitarinių mokslų daktaras Artūras SvarauskasVed. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Istorikas Algis Bitautas pripažįsta, kad vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių - 1918-ųjų Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas - apaugęs daugybe legendų ir mitų. Kodėl skiriasi signatarų prisiminimai apie akto pasirašymo vietą, ar tikrai vienas signataras pramigo ir kodėl tarp jų - nė vienos moters.Ved. Guoda Pečiulytė

Choras „Kariūnas“ Vasario 16-osios proga išleidžia virtualų chorą. Apie premjerą, Vasario 16-osios reikšmę ir tai, ką dainavimas chore duoda kariūnams, pasakoja choro „Kariūnas“ vadovas Linas Balandis, Majoras Donatas Suchockis ir kariūnas Aidas Lenkauskas.Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai karantino metu parengė ir šalies regionų bendruomenėms dovanoja kilnojamąją parodą apie Vasario 16-osios šventę ir jos minėjimo tradicijas 1919–1940 metais. Specialiai šiai parodai muziejininkai sukūrė ir nuotaikingą edukaciją pagal rašytojo Antano Vienuolio tarpukariu skelbtas vizijas ir pranašystes, kaip Vasario 16-oji atrodys po šimto metų, t. y. Dabar. Kalbamės su parodos autore, Signatarų namų vyresniąja muziejininke Vilma Bukaite.Ansamblis „Classic+“ pristato Lietuvos moterų kompozitorių programą ir ruošiasi leisti albumą. Apie idėją pasakoja ansamblio narės, solistė, sopranas Julija Karaliūnaitė ir pianistė Simona Zbarauskaitė.Jeigu bent kiek domitės Vilniumi ir, ypač, jo pakraščių istorija, tikrai esate girdėję apie „Gatvės gyvos“ gidą Albertą Kazlauską. Miesto tyrinėtojų žvilgsnius jis nuo nuvaikščioto senamiesčio nukreipė į miesto periferiją. „Be kaukių“ pokalbis – ne tik apie gido kasdienybę, bet ir unikalių kelionių paieškas ar glaudų ryšį su muzika.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Apie Signatarų namus, istorinį ir architektūrinį paminklą Vilniuje mokslininkai atranda vis naujų faktų, pabrėžiančių jų reikšmę ir svarbą. Signatarų namų istorija dar nėra iki galo parašyta. Knygoje „Lietuvos partizanų šalis“, kurią parašė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė, gerokai praplėstas mūsų laisvės kovų pasakojimas.Laidoje Vilniaus gatvėmis vaikštome su archeologu prof. Vykintu Vaitkevičiumi. Signatarų namuose pasitinka vyr. muziejininkė Sandra Germanavičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ apžvalga.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras.Klaipėdoje pristatyta tarpdisciplininė paroda „Ledkalnis“, kurioje gilinamasi į šiandieninio menininko savivokos ir savirealizacijos klausimus, apmąstomas jo vaidmuo visuomenėje. Pokalbis su parodos kuratore, menotyrininke Danguole Ruškiene ir parodoje dalyvaujančiais autoriais.Domanto Razausko muzikinėse naujienose – Suomių kompozitoriaus Kalevi Aho muzika perkusijoms; anglų džiazo kvinteto Wandering Monster debiutas; dvi žvaigždės, susitikusios pagroti Brahmsą ir ukrainietė džiazo dainininkė Gann Gryniva.SKALVIJOS kino centre – meninės dokumentikos filmo „Stovinčioji ant tilto“ premjera. Filmo herojė – Kovo 11 akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Pokalbis su filmo režisiere Dali Rust apie šviesaus atminimo Vidmantę Jasukaitytę ir filmo kūrimą.„Klasikos koncertų salės“ – šios savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė išleido jau ketvirtą fotoalbumo „Didžioji Lietuva“ knygą. Įspūdingos apimties leidinyje fotonuotraukose užfiksuotas dabartinėje Rusijos Federacijoje, taip pat ir jos Karaliaučiaus srityje išlikęs Lietuvos istorinis paveldas – piliakalniai, tvirtovės, pilys. Prie kiekvieno objekto yra pateikiamas trumpas aprašas lietuvių ir anglų kalbomis su žemėlapiu.Apie planą psichinės sveikatos stiprinimui .Koronaviruso naujienos pasaulyje. Spaudos apžvalga, etnologo Liberto Klimkos pasakojimas.Ved. Artūras Matusas.

Laidos viešnia – signatarė, aktorė Nijolė Oželytė. Dabar dar vadinama Senjorų sukilimo iniciatore. Vyresnio amžiaus žmones vis garsiau reiškia pasipiktinimą dėl diskriminuojančių karantino sąlygų. Ved. Deividas Jursevičius

Koronavirusą idealiausiu atveju galima ištirti per 6-8 valandas. /Bendrovė, galimai leidusi smulkintą plastiką į Nerį, siekia gauti milijoninę paramą iš Europos Sąjungos. /Alytuje iš padangų perdirbimo įmonės gaisravietės baigiamos išvežti pavojingos atliekos./Kaip po išstojimo iš ES jaučiasi patys britai?/Šiandien Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas grįžta į Signatarų namus.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Koronavirusas toliau nevaldomai plinta ir nusineša vis daugiau gyvybių. Kokia padėtis pasaulyje ir Lietuvoje?Pusmetį Lietuvos valstybės istorijos archyve gulėjęs Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas šiandien sugrįžta į Signatarų namus. Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, miestas po truputį atsigauna nuo 10-imt dienų trukusio košmaro.Kokia padėtis Jungtinėje Karalystėje ir kaip jaučiasi britai, išstoję iš ES? Kokių pasaulio įvykių galime tikėtis šią savaitę?Įtariama Neries teršėja - plastiko perdirbimo įmonė ECSO - pretenduoja į europinę paramą ir siekia gauti pusantro milijono eurų.Pastaruoju metu išaiškinti keli dideli taršos atvejai Vilniuje. Kas turi prisiimti atsakomybę - aplinkosaugininkai ar pati sostinės valdžia?Sukanka 100 metų, kai aukščiausias tarpukario Lietuvos karinis apdovanojimas gavo Vyčio Kryžiaus vardą, dar vėliau tapęs to paties pavadinimo ordinu.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto apžvalga. Kaip dieną pradeda išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas? Verslo laikas. Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos komentaras. Vedėjas Edvardas Kubilius.

„Signatarų namų istorija Vilniuje dar iki galo neparašyta. Istorija svarbi, reikšminga, praplečianti mūsų laisvės kovų pasakojimą“, – sako prof. dr. Vykintas Vaitkevičius.Kas sieja Lietuvos partizanus, Signatarų namus ir Sausio 13-ąją? Per tris dešimtmečius užaugusi nauja tyrėjų karta keičia požiūrį į tyrimų šaltinius. Randasi naujas žvilgsnis į laisvės kovotojų istoriją ir jos pateikimą. Ved. J. Jurkūnienė.

Lapkričio 9-ąją, šeštadienį, Berlyno sienos griūties trisdešimtmečio proga Vilniaus Lukiškių aikštėje LRT kartu su partneriais rengia nemokamą koncertą „Laisvės banga: nuo Vilniaus iki Berlyno“, kuriame pasirodys sunkmečiu Lietuvą į laisvę savo muzika vedę atlikėjai. Signatarų namuose eksponuojamas profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo vėl iškeliauja „poilsio“. Lankytojai kviečiami suskubti pamatyti dokumentą iki lapkričio 15 dienos. Kada paskutinį kartą rašėte ranka? Tiesa, ne tam, kad pasirašytumėte ar sudarytumėte pirkinių sąrašą? Apie tokio rašymo naudą kalba ir mokslininkai, ir psichologai. Savaitgalio orai - sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Šios ir kitos naujienos Lietuvos dienoje. Ved. Artūras Matusas.

Paskelbti pirmieji žemės taršos tyrimai Alytaus rajone. Šiandien paskutinė diena, kai galima skirti auką ugniagesiams.Baigiasi kvitų loterija. Vilniuje prasideda forumas „Prancūzų kalba darbui ir karjerai“.Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus inicijuoja susitikimus su Rezidentų taryba aptarti problemų spektrą ir galimų veiksmų planą.Jau beveik metus galioja draudimas parduotuvėms nemokamai dalyti didesnius ir storesnius plastikinius pirkinių maišelius.Liudo Mažylio rastą Vasario 16-osios aktą iki lapkričio vidurio dar galima pamatyti Signatarų namuose. „Ryto garsų“ studijoje – žemės ūkio ministras Andrius Palionis.Kodėl mažų miestų ligoninėse pacientai guldomi į ligoninę, nors guldyti nereikėtų?Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda lenktynininkas Benediktas Vanagas? V. Keršansko komentaras. Ką rekomenduoja skaityti LRT gen. dir. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė?Ved. Rūta Kupetytė.

Socialinės apsaugos ir darbo m-jos atstovė Žiežmariuose aptarė galimybes statyti globos namus neįgaliesiems. Per devynis tūkstančius žmonių prašo neįleisti jų į lošimų namus. Kodėl įklimpstama į azartinius žaidimus ir kaip iš to išsivaduoti?Alytuje laiškininką užpuolė ir apkandžiojo šuo. Kodėl tai nutinka?Mitingu Vilniuje minimos 11-osios Rusijos agresijos prieš Sakartvelą metinės. Ir, nors penkias dienas trukęs karas baigėsi, jo padariniai Sakartvele jaučiami iki šiol.Signatarų namuose Vilniuje pristatyta auksinė prezidento Antano Smetonos plunksna.Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Sugrįžtame prie paskaitų ciklo apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart paskaitą „Lietuvybės apaštalas Alfonsas Petrulis“ parengė Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.

Sugrįžtame prie paskaitų ciklo apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart paskaitą „Lietuvybės apaštalas Alfonsas Petrulis“ parengė Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.

Seimas plenariniame posėdyje netrukus svarstys opozicijos siūlymą paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Valstybės gynimo taryba siūlo ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai.LRT renka generalinį direktorių. Signatarų namai nuo kovo 13-osios dienos ėmė reikalauti pinigų už Vasario 16-osios akto originalo pamatymą. Prancūzijos pareigūnai sulaikė buvusį šios šalies prezidentą Nikolia Sarkozy.„Cambridge Analytica“ „griežtai neigia“ įtarimus dėl netinkamo duomenų naudojimo.Tarptautinė laimės diena.Sportas.

Seimas plenariniame posėdyje netrukus svarstys opozicijos siūlymą paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Valstybės gynimo taryba siūlo ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai.LRT renka generalinį direktorių. Signatarų namai nuo kovo 13-osios dienos ėmė reikalauti pinigų už Vasario 16-osios akto originalo pamatymą. Prancūzijos pareigūnai sulaikė buvusį šios šalies prezidentą Nikolia Sarkozy.„Cambridge Analytica“ „griežtai neigia“ įtarimus dėl netinkamo duomenų naudojimo.Tarptautinė laimės diena.Sportas.

Orai.Tarptautinę moters dieną Vilniuje visuotinėse eitynėse reikalauta kovoti su smurtu prieš moteris. Kaune nuo maliarijos mirė dar viena moteris, moterys 60 ir 77 m. maliarija užsikrėtė Madagaskare. Kas turi formuoti kalbą – kalbantieji ar kalbos sergėtojai? Šia tema diskutuota Lietuvių kalbos institute surengtoje diskusijoje Signatarų namuose. Valstybė - tai Tu.Studijoje kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė.

Tarptautinę moters dieną Vilniuje visuotinėse eitynėse reikalauta kovoti su smurtu prieš moteris.Kaune nuo maliarijos mirė dar viena moteris, moterys 60 ir 77 m. maliarija užsikrėtė Madagaskare.Kas turi formuoti kalbą – kalbantieji ar kalbos sergėtojai? Šia tema diskutuota Lietuvių kalbos institute surengtoje diskusijoje Signatarų namuose. Valstybė - tai TuSTUDIJOJE Kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė

Lietuvos valstybės šimtmetis. Iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija Daukanto aikštėje. Skaitomi vardai tų, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vasario 16-osios kocertas „Gloria Lietuvai“ NOBT.Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia turi varpinę senesnę už pačią šventovę.Pasakojimas iš Ukmergės. Užulinio kaime gimė prez. Ant. Smetona.Pokalbis apie tai, kokias iškilias Lietuvos šimtmečio moteris turėtume prisiminti.Lietuviai Didžiojoje Britanijoje. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus šeimos kelias. Mokslo situacija Lietuvoje.Transliacija iš Signatarų namų Vilniuje.

Lietuvos valstybės šimtmetis. Iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija Daukanto aikštėje. Skaitomi vardai tų, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vasario 16-osios kocertas „Gloria Lietuvai“ NOBT.Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia turi varpinę senesnę už pačią šventovę.Pasakojimas iš Ukmergės. Užulinio kaime gimė prez. Ant. Smetona.Pokalbis apie tai, kokias iškilias Lietuvos šimtmečio moteris turėtume prisiminti.Lietuviai Didžiojoje Britanijoje. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus šeimos kelias. Mokslo situacija Lietuvoje.Transliacija iš Signatarų namų Vilniuje.

Naujai įrašytas Lietuvos himnas.Koks oras Vasario 16-ąją buvo prieš 100 metų? Tarpukario ūkininkavimas: Burokų šeimos istorija.Australijos lietuviai mini valstybės šimtmetį.Trispalviai cepelinai. Praeivių nuomonės: Kaip žmonės nusiteikę paminėti Vasario 16-ąją. Kultūros renginių anonsas.LRT Radijo kelionė „Aplink Lietuvą“.To meto vasario 16-osios spauda.Paroda „Nepamirštos ateitys. Lietuvos šimtmečio vizijos“ – Valstybės pažinimo centre.Vasario 16-oji Utenos raj. Užpaliuose: akcija „Šimtmečio nuotrauka ateities kartoms“.Prieš 100 metų Signatarų namuose perskaitytas Lietuvos nepriklausomybės aktas.Vasario 16-osios akto signatarų pagerbimo ceremonija Rasų kapinėse Vilniuje. Monikos Vaicenavičienės knyga „Per balas link aušros“.Iš „Amerikos balso“ archyvų: Vasario 16-osios akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio kalba.Gimę vasario 16-ąją: dizainerė Julija Janus, inžinierius Vincentas Vytis Stragys.

Naujai įrašytas Lietuvos himnas.Koks oras Vasario 16-ąją buvo prieš 100 metų? Tarpukario ūkininkavimas: Burokų šeimos istorija.Australijos lietuviai mini valstybės šimtmetį.Trispalviai cepelinai. Praeivių nuomonės: Kaip žmonės nusiteikę paminėti Vasario 16-ąją. Kultūros renginių anonsas.LRT Radijo kelionė „Aplink Lietuvą“.To meto vasario 16-osios spauda.Paroda „Nepamirštos ateitys. Lietuvos šimtmečio vizijos“ – Valstybės pažinimo centre.Vasario 16-oji Utenos raj. Užpaliuose: akcija „Šimtmečio nuotrauka ateities kartoms“.Prieš 100 metų Signatarų namuose perskaitytas Lietuvos nepriklausomybės aktas.Vasario 16-osios akto signatarų pagerbimo ceremonija Rasų kapinėse Vilniuje. Monikos Vaicenavičienės knyga „Per balas link aušros“.Iš „Amerikos balso“ archyvų: Vasario 16-osios akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio kalba.Gimę vasario 16-ąją: dizainerė Julija Janus, inžinierius Vincentas Vytis Stragys.

LRT Radijas baigia specialių laidų ciklą iš Signatarų namų. Valstybės šimtmečio išvakarėse laidos svečiai – prezidentas Valdas Adamkus ir Kovo 11-osios akto signatarai Egidijus Bičkauskas, Birutė Valionytė, Irena Andrukaitienė, Jonas Prapiestis. Kaip kauniečiai rengiasi minėti valstybės šimtmetį, teiravosi kolegė Loreta Mačiulienė.

LRT Radijas baigia specialių laidų ciklą iš Signatarų namų. Valstybės šimtmečio išvakarėse laidos svečiai – prezidentas Valdas Adamkus ir Kovo 11-osios akto signatarai Egidijus Bičkauskas, Birutė Valionytė, Irena Andrukaitienė, Jonas Prapiestis. Kaip kauniečiai rengiasi minėti valstybės šimtmetį, teiravosi kolegė Loreta Mačiulienė.

Lietuvos diplomatai reiškia protestą dėl dziudo turnyre Italijoje nuskambėjusio sovietų okupuotos šalies himno. Žurnalistas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį į Veriškių vaikų dienos centras Vilniaus rajone pagalbos šauksmą. Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, planuojama reorganizacija depolitizuos valstybės valdomus „Lietuvos geležinkelius“. Signatarų namuose Vilniuje pristatytos Lietuvos pašto 2016-2018 m. išleistos proginių pašto ženklų serijos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jungtinės Karalystės labdaros organizacijos Oxfam vadovai susitiks su vyriausybės atstovais dėl seksualinio išnaudojimo skandalo. Minėdamos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija ir progimnazija netrukus ketina sukurti tiltą su kosmosu.

Po šiltesnio periodo vėl keičiasi orai.Specialistai primena apie prevencines vėžio programas ir ragina pasitikrinti.Ultramaratonininko Aido Ardzijausko bėgimas valstybės šimtmečiui iš Dakaro į Vilnių. Signatarų namuose eksponuojamas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas.Nemokamas muziejų lankymas vaikams. Vokietijoje tęsiasi derybos dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.Kokia yra serialų žiūrėjimo kultūra pasaulyje ir Lietuvoje?Sporto pranešimai.

Informacija apie orus.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Praėjusią savaitę 13 savivaldybių, tarp jų ir Kauno, oficialiai paskelbė gripo epidemiją.Sukanka metai, kai NATO batalionas dislokuotas Lietuvoje.Sausio pradžioje užsiregistravę tėvai, netrukus turėtų sulaukti pirmųjų išmokų. Moksliniai tyrimai su beždžionėmis bei žmonėmis: vadinamasis "MonkeyGeito" skandalas. Ultramaratoninko Aido Ardzijausko bėgimas nuo Dakaro iki Vilniaus.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Gailius Bernardas).Šios savaitės istoriniai įvykiai. Verslo naujienos iš Slovėnijos.Kultūros renginių anonsas. Ką sako žmonės, atėję į Signatarų namus pamatyti Nepriklausomybės aktą?Rubrika “Labas rytas, pasauli”: Panama, Kosta Rika, Gvatemala, Beliza, Hondūras, Nikaragva.Filmo “Pelėdų kalnas” premjera Kaune.

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve.Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve.Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.

Vilniuje, Signatarų namuose, pradedamas eksponuoti 1918-ųjų vasario 16-ąją pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Vokietijos socialdemokratai suvažiavime Bonoje sprendžia, ar sudaryti koaliciją su krikščionimis demokratais.Organizuotas nusikalstamumas Švedijoje. Šiandien – Tarptautinę sniego dieną – „Snaigės žygis“. Pasnigus jau pats laikas pagelbėti paukšteliams.Sporto pranešimai.

Informacija apie orus. Signatarų namuose pradedamas eksponuoti Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas.Kultūros renginių anonsas.Lietuvos mokslininkų išradimai. Pirmasis „Snaigės žygis“. Iš „Amerikos balso“ archyvų: kaip slapta spausdino Nepriklausomybės deklaraciją „Lietuvos aide“.

Kokia Lietuva pasitinka valstybės šimtmetį?Aukščiausi šalies vadovai iš Signatarų namų Vilniuje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė,Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Kokia Lietuva pasitinka valstybės šimtmetį?Aukščiausi šalies vadovai iš Signatarų namų Vilniuje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė,Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Tiesioginė Lietuvos radijo laidos "60 minučių" transliacija iš Signatarų namų, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.Pašnekovai – rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė,minėjimo prie Signatarų namų scenarijaus autorius, režisieriusDalius Abaris.Aktorius Rimantas Bagdzevičius skaito signatarų pavardes, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Tiesioginė Lietuvos radijo laidos "60 minučių" transliacija iš Signatarų namų, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.Pašnekovai – rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė,minėjimo prie Signatarų namų scenarijaus autorius, režisieriusDalius Abaris.Aktorius Rimantas Bagdzevičius skaito signatarų pavardes, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Šįkart jūsų laukia dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Petras Klimas – dramatiško likimo asmenybė“. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo biografija glaudžiai persipynusi su to meto ne tik gimtojo krašto, bet ir visos Europos politiniais įvykiais. Beveik 25-erių metų valstybės kūrimo ir puoselėjimo džiaugsmą Antrojo pasaulinio karo metais pakeitė tiek pat laiko dramatiškų išbandymų. Petrui Klimui teko patirti atskyrimą nuo šeimos, vokiečių ir sovietų represijas, pakirtusias sveikatą, nulėmusias asketišką egzistenciją. Iš paskaitos sužinosime ir tai, kad nuo jaunystės, kone iki paskutinių gyvenimo metų didžiausia Petro Klimo atgaiva buvo Lietuvos praeities tyrinėjimas.Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė.

Šįkart jūsų laukia dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Petras Klimas – dramatiško likimo asmenybė“. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo biografija glaudžiai persipynusi su to meto ne tik gimtojo krašto, bet ir visos Europos politiniais įvykiais. Beveik 25-erių metų valstybės kūrimo ir puoselėjimo džiaugsmą Antrojo pasaulinio karo metais pakeitė tiek pat laiko dramatiškų išbandymų. Petrui Klimui teko patirti atskyrimą nuo šeimos, vokiečių ir sovietų represijas, pakirtusias sveikatą, nulėmusias asketišką egzistenciją. Iš paskaitos sužinosime ir tai, kad nuo jaunystės, kone iki paskutinių gyvenimo metų didžiausia Petro Klimo atgaiva buvo Lietuvos praeities tyrinėjimas.Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė.

Tiesioginė transliacija iš Signatarų namų.Šiame pastate 1918 metais dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Šešiose laidose kalbėsime apie per šimtmetį mūsų valstybės nueitą kelią ir jos ateities vizijas. Pirmoje laidoje aptarsime Lietuvos geopolitinę situaciją 1918-aisiais ir šiandien, 1917-ųjų rugsėjį vykusios Vilniaus konferencijos reikšmę, kaip minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį, koks jausmas savo gimtadienį švęsti kartu su Lietuva.

Tiesioginė transliacija iš Signatarų namų.Šiame pastate 1918 metais dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Šešiose laidose kalbėsime apie per šimtmetį mūsų valstybės nueitą kelią ir jos ateities vizijas. Pirmoje laidoje aptarsime Lietuvos geopolitinę situaciją 1918-aisiais ir šiandien, 1917-ųjų rugsėjį vykusios Vilniaus konferencijos reikšmę, kaip minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį, koks jausmas savo gimtadienį švęsti kartu su Lietuva.

„Vladas Mironas – kunigas ir valstybininkas“ – tai dr. Vilmos Bukaitės paskaitos tema. Pasak lektorės, Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Vlado Mirono gyvenimo ir veiklos istorija – sodri ir dramatiška. V. Mironas – Lietuvos Tarybos narys, vienintelis dvasininkas, vadovavęs ministrų kabinetui, dalyvavęs priimant svarbius politinius sprendimus, patyręs bičiulystės džiaugsmą ir aplinkinių pagarbą. Vlado Mirono kurtos valstybės okupacija, Tėvynės nenorėjusiam palikti iškiliam žmogui, lėmė sovietinio kalėjimo golgotą. Iš jo negrįžusiam signatarui žvakutę galime uždegti tik prie Vilniaus Rasų kapinėse pastatyto simbolinio antkapinio paminklo – kenotafo. Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė, knygos „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“ autorė.

„Vladas Mironas – kunigas ir valstybininkas“ – tai dr. Vilmos Bukaitės paskaitos tema. Pasak lektorės, Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Vlado Mirono gyvenimo ir veiklos istorija – sodri ir dramatiška. V. Mironas – Lietuvos Tarybos narys, vienintelis dvasininkas, vadovavęs ministrų kabinetui, dalyvavęs priimant svarbius politinius sprendimus, patyręs bičiulystės džiaugsmą ir aplinkinių pagarbą. Vlado Mirono kurtos valstybės okupacija, Tėvynės nenorėjusiam palikti iškiliam žmogui, lėmė sovietinio kalėjimo golgotą. Iš jo negrįžusiam signatarui žvakutę galime uždegti tik prie Vilniaus Rasų kapinėse pastatyto simbolinio antkapinio paminklo – kenotafo. Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė, knygos „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“ autorė.

„Vilniuje yra gyvenančių žmonių, kurie dar nėra pravėrę Signatarų namų durų. O ir atvykę iš kitur kažkodėl nedrįsta užeiti. Gal galvoja, kad jie skirti tik šventėms ir politikams?“, – svarsto Signatarų namų gidė Sandra Germanavičiūtė.Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per tuos amžius keitėsi pastato savininkai. XIX a. pabaigoje jis atiteko pirkliui Kazimierui Štraliui. Į garsiąją pirmajame aukšte veikusią „Baltojo Štralio“ kavinę išgerti kavos ar karšto šokolado užsukdavo Nepriklausomybės Akto signatarai. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.Dabar istorijos ir architektūros paminkle, Lietuvos nepriklausomybės Signatarų name, įkurtas muziejus, atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Aktas, eksponuojama jo kopija, įkurtos memorialinės signatarų ekspozicijos, portretų galerija ir pan. Galima pasiklausyti Mykolo Biržiškos kalbos jam būnant emigracijoje, skirtos Vasario 16-ajai. Lankytojus pasitinka gidės, kurios net ir pavieniams svečiams mielai aprodo kambarius su ekspozicijomis, vyksta edukacinės pamokėlės moksleiviams.

„Vilniuje yra gyvenančių žmonių, kurie dar nėra pravėrę Signatarų namų durų. O ir atvykę iš kitur kažkodėl nedrįsta užeiti. Gal galvoja, kad jie skirti tik šventėms ir politikams?“, – svarsto Signatarų namų gidė Sandra Germanavičiūtė.Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per tuos amžius keitėsi pastato savininkai. XIX a. pabaigoje jis atiteko pirkliui Kazimierui Štraliui. Į garsiąją pirmajame aukšte veikusią „Baltojo Štralio“ kavinę išgerti kavos ar karšto šokolado užsukdavo Nepriklausomybės Akto signatarai. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.Dabar istorijos ir architektūros paminkle, Lietuvos nepriklausomybės Signatarų name, įkurtas muziejus, atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Aktas, eksponuojama jo kopija, įkurtos memorialinės signatarų ekspozicijos, portretų galerija ir pan. Galima pasiklausyti Mykolo Biržiškos kalbos jam būnant emigracijoje, skirtos Vasario 16-ajai. Lankytojus pasitinka gidės, kurios net ir pavieniams svečiams mielai aprodo kambarius su ekspozicijomis, vyksta edukacinės pamokėlės moksleiviams.