Podcasts about lietuvos nepriklausomyb

Sukanka 35 m., kai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę.Kovo 11-osios proga LRT Radijas kviečia nusikelti į 1995 m., kai Lietuvoje buvo minimos penktosios nepriklausomybės metines. Siūlome išgirsti ištrauką iš Algirdo Dausos režisuoto dokumentinio filmo „Lietuvos kronika“. Jame mintimis apie pirmuosius penkerius nepriklausomybės metus dalijasi to meto politikai bei žinomi visuomenės veikėjai.Kovo 11-osios signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, LRT Radijui sako, kad Lietuvai atkurti nepriklausomybę pavyko dėl tautos nusiteikimo bei skirtingų politinių jėgų vieningo darbo.Vos atšilus orams minios žmonių patraukė į šalies pajūrį. Palangos verslininkai džiaugiasi, kad šis savaitgalis, kuris daug kam tapo ir ilguoju, jau priminė vasarą bei leido pagalvoti apie turistinio sezono ankstinimą. Tiesa, tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo įstaigos kurorte teigia, jog viskas priklauso nuo orų - jei pavasaris bus šiltas, žmonių Palangoje netrūks.Ved. Rūta Kupetytė

Speciali tiesioginė Kovo 11-osios transliacija.35-eri Lietuvos laisvės metai. Pokalbis su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais Laima Andrikiene ir Algirdu Kumža.Ką nuveikėme per 35 laisvės metus? Kokie nauji iššūkiai laukia? Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu ir politologe Dovile Jakniūnaite.Kaip užaugo Lietuvos mokslas? Pokalbis su mokslininkais tėčiu ir dukra – Sauliumi Balevičiumi ir Ieva Plikusiene.Prieš 35 metus įamžinta Lietuva. Pokalbis su fotografu Zenonu Nekrošiumi.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Donatas Šukelis

Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje: tradicija, kurią gali būti svarstoma įtraukti į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.Lietuvos verslo pasiekimai per atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 35-metį.Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje dirba radijo elektroninės medicinos technikos specialistas šešiasdešimt dvejų Stasys Cibulskas. Žmonės sako, kad jis gali suremontuoti bet kokį daiktą.Ar mokame atlikti bent smulkius remonto darbus, ar dažniau tenka kviesti meistrą?LRT GIRDI: Norintiems dirbti su vaikais – būtina turėti QR kodą, patvirtinantį, kad asmuo nebuvo teistas už lytinius ar kitus sunkius tyčinius nusikaltimus. Šie kodai nebuvo išduoti maždaug 400-ams asmenų, kurie skundžiasi, jog neįvertinamas nusikaltimų pobūdis ar senaties terminas.Bėgikė, Lietuvos čempionė Ramunė Klybaitė pasirinko ne didmiesčių galimybes, o grįžo treniruoti vaikų į gimtąjį Pakruojo rajoną, kur pati kitados atrado sportą.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

Kiek yra teisinga feministinių tyrimų pamatinė nuostata teigianti, kad tradicinis (istorijos) mokslas yra grįstas vyrų patirtimi ir tinkamiausias būtent šioms (vyrų) patirtims tyrinėti? Kada Vakarų akademijoje prabilta apie moterų istorijoje atradimo poreikį? Kokias naujas tyrimo temas ir, galbūt, naujas tyrimo prieigas pasiūlo mokslininkės, tyrinėdamos moteris istorijoje?Kokius tekstus, konferencijas, studentams skaitytus kursus ar kitus dalykus Lietuvos Nepriklausomybės epochos pradžioje reikėtų laikyti domėjimosi moterimis istorijoje ir moterų istorijos tyrimų pradžia? Kaip gimė straipsnių rinkinio „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“ sumanymas? Kokias mokslines problemas siekta išspręsti? Kokius susiklosčiusius istoriografijos vaizdinius, kokias mąstymo klišes bandyta išklibinti, o gal ir sugriauti rengiant knygą „Moterų istorijos eskizai“?Kokia dabar yra moterų istorijos tyrimų būklė Lietuvoje? Ar moterų studijos vaduojasi iš akademinio gyvenimo periferijos? O gal vis dar reikia įrodinėti moterų istorijos prasmę bei vertę?Pokalbis su literatūrologėmis, knygos „Moterų istorijos eskizai“ sudarytojomis bei tekstų autorėmis dr. Ramune Bleizgiene, dr. Birute Avižiniene, dr. Dalia Cidzikaite ir doc. dr. Žydrone Kolevinskiene.Ved. Aurimas Švedas

Laida transliuojama ypatingu laiku – pirmąją Kalėdų dieną – tad šiandien viskas „Istoriko teritorijoje“ bus kiek kitaip nei įprasta. Studijoje svečiuojasi du kiek netipiški istorikai, kurie pasakoja įvairias istorijas savo kuriamos ir atliekamos muzikos pagalba.Kaip Kazimiero Likšos ir Agnės Šiaulytės – Petunijos gyvenime atsirado istorija ir kada jie suprato, kad muzika jiems yra svarbiau už praeities studijas Vilniaus universitete Istorijos fakultete? Kaip, kada, kiek šiems muzikantams dirbant studijoje ar lipant į sceną padeda, o gal trukdo jų kaip istorikų tapatybė? Kiek jauniems kūrėjams svarbu suprasti tai, kaip ir ką darė jų kolegos prieš dešimt, dvidešimt ar... penkiasdešimt metų?Jeigu reikėtų Lietuvos Nepriklausomybės istoriją papasakoti dainomis (sukurtų Lietuvos roko ir popmuzikos grupių bei atlikėjų per paskutinius tris dešimtmečius), kokios tai būtų dainos? Roko ir popmuzika yra labai stipriai paremta nostalgijos jausmu. Ar patys šios muzikos kūrėjai sugeba atsispirti prieš savųjų „jaunystės dievukų“ spindesį?Kada roko ir popmuzikos kūrėjų bei atlikėjų eksperimentai (arba žaidimai) su istorija kuriant miuziklus, įrašinėjant teminius albumus, pavyksta?Pokalbis su Vilniaus universitetą Istorijos fakultetą baigusiais muzikantais Kazimieru Likša ir Agne Šiaulyte – Petunija.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną visoje šalyje vyksta tam skirti renginiai, sostinėje–tradicinės eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija skirta Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkui ir Istorijos fakulteto dėstytojui dr. Laurynui Peluričiui.Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba išdavė pirmuosius tris įsakymus deportuoti Rusijos piliečius, kurie nesilaikė pakoreguotų Imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymo išduoti naują leidimą gyventi Latvijoje. Kokius sprendimus dėl šalyje gyvenančių Rusijos piliečių taiko Estija?Visiems, kam Lietuvos gamta atrodo neypatinga ir atsibodusi, turėtų pasikalbėti su Hugo. Nedideliame Belgijos miestelyje gyvenantis vyras yra tikras Lietuvos mylėtojas, nors akivaizdžių ryšių su mūsų šalimi neturi. Belgas prieš 23-ejus metus į mainų programas pradėjo siųsti studentus, o išgirdęs jų istorijas apie mūsų regioną-pamilo jį ir pats.Ved D. Matas

Prisiminimais dalijasi bendražygiai, renginį veda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Šalies istorija įamžinta gimtinėse.1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo iš Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaimo kilęs Petras Klimas. Šiandien nėra išlikusios jo tėviškės, tik šimtamečiai medžiai žymi buvusios sodybos vietą. Kaip gimtinėje prisimena ir Vasario 16-ąją pagerbia savo įžymųjį kraštietį Kalvarijos savivaldybės gyventojai, pasakoja jaunimo klubo „Arka“ narys Robertas Degutis.Trakų rajone, Onuškyje, prisimenamas ir pagerbiamas iš kaimo kilusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko atminimas. Jo vardu pavadinta Onuškio pagrindinė mokykla, kasmet visą vasarį vyksta įvairūs renginiai, parodos, konkursai, koncertai mokykloje ir miestelyje. Pasakoja Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė ir pavaduotoja ugdymui Stasė Masilionienė.Žvirgždaičiuose, Šakių rajone, žymių Lietuvos lakūnų Antaninos Liorentaitės ir jos brolio Jono Liorento tėviškės vietą žymi išlikęs dvikamienis ąžuolas, šulinio rentinys ir atminimo lenta. Net nesusiję su aviacija žmonės yra girdėję apie pirmąją lietuvių moterį lakūnę ir parašiutininkę Antaniną Liorentaitę bei aviacijos pulkininką leitenantą Joną Liorentą. Deja, Antrasis pasaulinis karas sustabdė jų skraidymą. Baigiantis karui, jie pasitraukė į Vakarus ir jų lakūnų karjera nutrūko. Žvirgždaičiuose prisimenamas ir gerbiamas šių žymių Lietuvos lakūnų, kilusių iš gausios patriotiškos ūkininkų šeimos, atminimas. Išsamiau – jų dukterėčia Kunigunda Bukantienė ir Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė.Ved. Regina Montvilienė

Pernai, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, uostamiestyje perlaidoti 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimui vadovavusio Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. Kas tas Jonas Polovinskas-Budrys, kokia jo svarba Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai?Mokslininkai jau senokai skelbia, kad tiek visame pasaulyje, tiek Europoje dėl žmogaus kaltės labai sparčiai mažėja daugumos vertingų žuvų ištekliai. Dėl ko nyksta žuvys, kokios žuvų rūšys yra laikytinos nykstančioms ir ką mes galime padaryti?Visuomenė kuo toliau, tuo labiau padeda policijai. Tuo džiaugiamės. – taip po laimingai pasibaigusios devynmetės mergaitės istorijos Kaune kalbėjo Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys. Tačiau visuomenė susitelkia ne tik ieškant dingusių žmonių, bet ir padedant pareigūnams išaiškinti kitas nusikalstamas veikas.Šimtas šeši kilometrai pėsčiomis minint vasario 16-ąją ir švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo sukaktį. Tokiam iššūkiui tautiečius kviečia šiuo metu Suomijoje gyvenanti ir dirbanti Monika Kiiejevaitė.Ved. Paulius Selezniovas

Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrams pasirašius veiksmų planą dėl vokiečių brigados dislokavimo, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai istorinė diena.Pirmieji kariai į Lietuvą atvyks jau pavasarį, o visu pajėgumu vokiečių brigada Lietuvoje pradės veikti po trejų metų.Seimas dėl priesaikos sulaužymo panaikino Petro Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiandien su bendrovės ESO atstovais ir kitais šios srities ekspertais viešai diskutavo, kaip vartotojams grąžinti beveik 160 milijonų eurų permoką. ESO siūlo tai padaryti dviem būdais - per dvejus su puse metų privatiems vartotojams ir per 7erius su puse metų - verslo klientams.Eidamas 90-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis.Izraelio kariuomenei ir toliau atakuojant su Hamas siejamus taikinius, Gazos institucijos praneša 110 žuvusiųjų Džabalijos stovykloje. Taip pat vis prastėja humanitarinė padėtis – pietinėje Gazos dalyje pasipiktinę gyventojai vykdo plėšimus ir grobsto Jungtinių Tautų skirtą paramą.Atlikusi tyrimą Statybų inspekcija nustatė, kad parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio ir jo kaimyno, buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso namai pastatyti išdavus neteisėtus leidimus. Abiem duotas trijų mėnesių terminas pažeidimui pašalinti. Jeigu reikalavimas nebus įvykdytas, žadama kreiptis į teismą dėl leidimo panaikinimo ir padarinių šalinimo - namų griovimo.Honkonge prasideda vieno žymiausių demokratijos aktyvistų ir Kinijos valdžios kritikų Jimmy Lai teismas. Nepaisant dėmesio iš viso pasaulio, Pekinas siunčia aiškų signalą, kad Honkonge daugiau nebus toleruojami nepatogūs balsai, o kaltinamajam gresią laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.Ved. Liuda Kudinova

1990 m. kovo 1 d. (po antrojo rinkimų turo į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą rezultatų paskelbimo) rinkimus laimėję Sąjūdžio deputatai nutarė, jog Sąjūdžio lyderis Vytautas Landsbergis turi sudaryti darbo grupę arba komisiją Lietuvos valstybės atkūrimo pagrindinių teisės aktų projektams parengti. Tokia Komisija buvo įsteigta ir intensyviai dirbo iki kovo 10 d.Konstruodami valstybės atstatymo aktų paketo projektą ir dailindami konkrečių dokumentų formuluotės Lietuvos valstybės atstatymo aktų projektų rengimo Komisijos nariai laikėsi kolegialaus darbo ir bendro sutarimo principų. Su kokiais iššūkiais jie susidūrė? Kokius klausimus buvo sudėtingiausia išspręsti?Kodėl rengiantis valstybės atstatymui reikėjo ne vieno dokumento, o net penkių teisės aktų, kad būtų sukurtas vientisas ir sklandus teisinis mechanizmas, įgalinantis Lietuvos valstybės atstatymo veiksmą?Kodėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nepriklausomybių atkūrimas laikomas teisiniu fenomenu, neturinčiu analogų tarptautinės teisės istorijoje?Kokiais aspektais tarptautinei teisei reikšmingas Kovo 11-osios aktas?Kokius svarbius darbus, tyrinėdami Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir valstybingumo įtvirtinimo procesus, mes vis dar turime nuveikti artimiausioje ateityje?Pokalbis su romano su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu ir profesoriumi Dainiumi Žalimu – kolektyvinės monografijos „Kovo 11-oji: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas“ bendraautoriais.Ved. Aurimas Švedas

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Rishi Sunaką. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbė šioje šalyje Viktorija Rinkevičiūtė.Šiandien minimos partizano, politinio kalinio Antano Lukšos, Juozo Lukšos -Daumanto brolio, 100-osios gimimo metinės. Pokalbiai su jo dukra Dalia Lukšaite-Maciukevičiene, sūnumi Kęstučiu Lukša ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniaja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Džiaugiuosi, kad tuo metu mums pavyko pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, tai buvo drąsus gestas. Michailas Gorbačiovas ir jo pakalikai į tai reagavo labai griežtai, grasino mums“, sako Valeriu Matei, Moldovos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pasiekęs, kad 1990 m. gegužės 31 dieną Moldova pirmoji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Interviu su juo. Tuometinė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narė Laima Liucija Andrikienė vyko į Moldovą stebėti pripažinimo proceso.Nors drąsus, tačiau teisine prasme šis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas nebuvo toks reikšmingas kaip vėliau tą padariusios Islandijos, nes tuo metu Moldova pati buvo SSRS dalis. Apie teisinius šio pripažinimo aspektus pokalbis su VDU Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kokį kelią nuėjome, kur esame šiandien svarsto prof. Gintautas Mažeikis ir filosofas Simas Čelutka.Kino festivalis „Kino pavasaris“ šiandien ir rytoj nepamirštamomis patirtimis užpildys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) erdves. Žiūrovų lauks unikalūs filmų seansai. Tarp jų – Ukrainoje nužudyto filmo režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentinio filmo „Mariupolis 2“ premjera Lietuvoje.JAV prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose susitikime su Europos Komisijos pirmininke Ursulą von der Leyen apie paramą Ukrainai, santykius su Kinija ir trintį dėl transatlantinės prekybos.Bazinės palūkanos jau prognozuojama bus didinamos ilgiau ir daugiau nei manyta pernai. Turintieji būsto paskolas turbūt jau su siaubu laukia, kiek dar išaugs jų mėnesio įmoka ir kada tas didėjimas baigsis.Ved. Gabija Narušytė

Minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, laidoje svečiuojasi visuomenės veikėja, Sąjūdžio „pilkoji kardinolė“, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vadovė Angonita Rupšytė ir Laura Gradeckienė, Seimo nario padėjėja, „Blue Yellow“ savanorė, būsima šaulė, dviejų vaikų mama.„Laisvė pirmiausia yra pareiga“, – sako A. Rupšytė, prisimindama, pasak jos, emociškai neatkartojamą 1990-ųjų kovo 11-ąją. Ir, paprašyta pasidalinti dar niekur nepasakotais faktais, prisimena kelis nutylėtus momentus. „Kare nėra išeiginių“, – supranta L. Gradeckienė ir dėkoja už galimybę auginti vaikus laisvoje šalyje.Pokalbis apie paprastus žmones, darančius didelius dalykus ir pasirinkimus tarp dviejų „G“: gyvybė ar gerovė?Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Praeitis tarp mūsų“ pasakojimai apie Alytaus žydų indėlį į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Laidoje - Alytaus kolekcininkų klubo nariai Gintaras Lučinskas ir Virginijus Oželis.

ES susitarė stabdo susitarimą, kuris leido Rusijos piliečiams lengviau patekti į bloką. Jiems nebus draudžiama atvykti į ES, tačiau tai padaryti bus sunkiau.Ar prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje per Lietuvą vyko Rusijos karinis tranzitas, ar ne? Seimo narys Raimundas Lopata tvirtina, kad taip, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad iki šių metų kovo buvo leidžiama vežti tik kurą, o karinis tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį nevyksta nuo 2014 metų.Eidamas 92-trus metus, mirė paskutinis Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius, vienintelis šios valstybės prezidentas Michailas Gorbačiovas. Gorbačiovas – viena iš kontraversiškiausių XX-o amžiaus politinių asmenybių. Vakarų lyderiams reiškiant užuojautą dėl jo mirties ir daliai sakant, kad jis suvaidino kertinį vaidmenį sugriaunant geležinę uždangą, Lietuvos vadovai teigia, kad Gorbačiovo veiksmai vertinami nevienareikšmiškai.Vyriausybė nutarė mokėti kompensacijas beveik 38 tūkstančiams veiklą stabdančios bendrovės „Perlas Energija“ klientų, iki šiol nepasirinkusių kito tiekėjo.Prekybos centruose ir gėlių turgavietėse šiuo metu prasideda pirkėjų antplūdis, žmonės skuba įsigyti gėlių Rugsėjo pirmajai.Prieš 29 metus rugpjūčio 21 dieną iš Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė. Tai galutinai įtvirtino Lietuvos Nepriklausomybę. Šią dieną minime kaip Laisvės dieną.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kryptingas sąmokslo teorijų skleidimas – Rusijos karo Ukrainoje dalis, ir nors atrodo, kad kai kurie teiginiai, pavyzdžiui, esą Ukrainoje veikia slaptos biologinės laboratorijos, atrodo, tik diskredituoja Rusiją, jos pareigūnai tokių teorijų kuria tik daugiau. Kaip racionaliai paaiškinti, kodėl Rusijoje atsirado būtent tokios sąmokslo teorijos - LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Šiandien Lietuva ir Jungtinės Amerikos valstijos mini dvišalių diplomatinių santykių šimtmetį. 1922-ų metų liepos 28-ąją Jungtinės valstijos de jure pripažino Lietuvą ir įtvirtino diplomatinius santykius. Jungtinės valstijos niekuomet nepripažino priverstinės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių aneksijos, o šalies valstybės departamente per visus okupacijos metus plevėsavo Lietuvos vėliava. Apie Vašingtono ir Vilniaus santykius, taip pat ir šių dienų aktualijas LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbėjosi su Jungtinių valstijų ambasadoriumi Lietuvoje Robertu Gilkristu.Aktualus klausimas. Kas padėtų sudrausminti netvarkingus poilsiautojus?Komentuoja Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.Užsienio kompanijos Lietuvoje yra sukūrusios jau ne vieną filmą. Lietuvos vardas užsienio prodiuserių lūpose skamba užtikrintai ir vis dažniau. Tad kuo gi mūsų šalis patraukli ir kas apie ją kalbama pasaulio kino Užkulisiuose, domisi Justė Luščinskytė.Ekspedicija „Brydė'2022. Aliaska” – tai jau ketvirtas bendras Lietuvos geografų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo rengiamas projektas. Ekspedicijos pavadinime minima brydė, tai poeto Kazio Bradūno poetinė išraiška, kurią pasitelkdami leidžiamės ieškoti lietuviškų brydžių įvairiose šalyse. Ši ekspedicija buvo planuota 2020 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečiui, tačiau dėl pasaulį ištikusios COVID – 19 pandemijos neįvyko. Atsiradus galimybei, idėja įgyvendinama 2022 metais. Pokalbis iš Aliaskos su ekspedicijos dalyviais: Genovaite Kyne ir Gerimantu Statiniu.Koks pelno derlius, tokie ir metai. Komentaro autorė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Edvardas Kubilius

Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras pasiūlymą grindžia tuo, šis dekretas esą buvo neteisėtas, nes jį priėmė antikonstitucinis organas ir jis pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius, o Lietuvos Respublika esą nesurengė referendumo dėl išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams spręsti.Chersono sritis Ukrainoje, prasidėjus kariniams veiksmams vasario 24-ąją, buvo okupuota labai greitai. Jau tris mėnesius Chersono žmonės gyvena sunkiomis sąlygomis okupacijoje.Amerikos prezidentas Džo Baidenas liepos pradžioje, lankydamas Azijos valstybes vizito gali užsukti ir Saudo Arabiją. Galimą vizitą šioje šalyje jis, kaip pranešama, pradėjo svarstyti netrukus po to, kai Saudo Arabija sutiko padidinti naftos gavybą ir padėti pratęsti paliaubas karo nusiaubtame Jemene. Baidenas susitiks ir su faktiniu Saudo Arabijos vadovu, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, kuris, kaip nustatė pačios Amerikos žvalgybos pareigūnai, prieš kelerius pritarė sąmokslui nužudyti Rijado kritiką žurnalistą Jamalą Khashoggi.Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su šalies verslo atstovais lankosi Japonijoje, kur siekia gilinti politinį dialogą ir plėtoti dvišalius ekonominius ryšius. Ir šis vizitas pačioje Japonijoje plačiai nušviečiamas ir itin vertinamas.Sovietinės skulptūros sostinės Antakalnio kapinėse bus nukeltos. Galimybę nukelti iš viso šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas suteikė Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba.Ved. Liuda Kudinova

Iryna Minkovska yra verslininkė, dviejų vaikų mama, privačių mokyklų tinklo Ukrainoje įkūrėja. Šiandien Iryna su dviem vaikais ir vyru lieka rusų artilerijos smarkiai bombarduojamame Charkive. Kadangi nei ji, nei vyras neturi kovinės patirties, prie šalies gynybos šeima nusprendė prisidėti kitaip - tapo Charkivo teritorinės gynybos pajėgų dalimi. Kaip gyvena ši šeima Charkive ir kaip padeda kariuomenės kovotojams bei miesto gyventojams, LRT Radijui papasakojo pati Iryna Minkovska.Lietuvą pasiekia vis daugiau nuo karo Ukrainoje bėgančių šeimų su vaikais taip pat našlaičių. Netrūksta ir lietuvių, galinčių šiems vaikams suteikti laikiną globą. Kaip gyventojai gali prisidėti prie pagalbos Ukrainos vaikams, plačiau apie tai Justės Urbonaitės reportaže.Dalis svarbiausių šalies finansų institucijų vis dar naudoja rusišką programinę įrangą. Nors Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ją pašalinti rekomendavo prieš keletą metų, institucijos ja vis dar naudojasi. Žada, jog rusiškos programinės įrangos bus atsisakyta. Kibernetinio saugumo specialistai tikina, kad procesas vyksta per lėtai. Pasakoja Paulius Selezniovas.Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių atlikėja DžamAla Maskvos pradėtą karą Ukrainoje įvardija kaip didžiausią tragediją šalyje per pastaruosius aštuonis dešimtmečius. 2016-ų metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja šiuo metu keliauja po Europą, skleisdama žinią apie karą Ukrainoje ir ragindama žmones palaikyti šalies kovą už laisvę. Vakar vykusioje spaudos konferencijoje dainininkė pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė po nepriklausomybės atkūrimo įkvepia ir jos šalį itin sunkiu metu. Išsamiau - Karolinos Panto parengtame reportaže.Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą. Viduje gimęs laisvės troškimas virto laisvos valstybės siekiu. Šiandien, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, LRT RADIJAS pristato specialią virtualią garso ekskursiją ir kviečia prisiminti nueitą kelią į laisvę. Idėjos autorė Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė sako, kad sumanymas kilo po sėkmingos Sausio 13-ajai skirtos ekskursijos ir neabejoja, kad net ir kūrę tų metų įvykius žmonės atras šį bei tą nauja.Atstatomas 1940-ais metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Taip skelbta Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekste, kurį 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašė 124-i Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai. Kaip kelią į laisvę prisimena tų laikų įvykių dalyviai? Studijoje - Lietuvos nepriklausomybės 1990-ųjų kovo 11-osios akto signatarai: Birutė Valionytė, Mečys Laurinkus, telefonu Kazys Saja.Už savo laisvę kovantiems ukrainiečiam dabar labai reikia visos paramos, kurią galime suteikti. Tuo įsitikinęs lietuvis dviratininkas. Ilgų distancijų megėjas Gediminas Mukas šiandien Ispanijoje 11-a kartų be sustojimų mins į Col de Rates viršukalnę. Taip ne tik sieks pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, bet ir paskatinti žmones aukoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo nukentėjusius civilius remiančiai organizacijai „Blue/Yellow. Kaip sako Gediminas Mukas, idėja gimė spontaniškai.Šiandien Lietuvos kino teatruose - premjera: dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“ apie grupę „Skylė“, kaip sako juostos autoriai, įkvėpusią ne vieną kartą ir padėjusią sudainuoti Lietuvą. Filme atskleidžiant grupės raidą ir pokytį per 30 metų, papasakojamas ir laisvos šalies augimas. Išsamiau grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė ir viena dokumentinio filmo režisierių Aistė Jauraitė.Ved. Darius Matas

Šiandien minima kovo 11- oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Ši diena karo Ukrainoje kontekste įgauna dar didesnę prasmę. Kaip tikina Lazdijų rajono Sąjūdžio aktyvistė Janina Ražukienė, kelias iki nepriklausomybės yra ilgas ir sunkus, bet ta iškovota laisvė yra nenugalima jėga ir jausmas, kurį širdyje reikia nešiotis kiekvieną dieną.Tauragės rajono Eičių kaimo bendruomenė investavo į jaunimo erdvės sukūrimą kaime ir tai jau pateisino lūkesčius. Jaunimas aktyviai dalyvauja bendruomeninėse veiklose, įgyvendina savo idėjas, mokosi verslumo ir svajoja įkurti ekologinį ūkį.Ved. Rūta Katkevičienė

Laisvė vėl tapo kaip niekada trapi, tad švęskime ją su tais, kurie laisvę iškovojo ir puoselėja bei brangina kasdieną. Šventinėje Kovo 11-osios studijoje – menininkai, kurie žodžiu, muzika ir konkrečiais darbais sukūrė tai, kuo mes dabar mėgaujamės.Laidoje „Pakeliui su klasika“ – nuo Japonijos, Ukrainos šiandien iki Lietuvos atkuriamojo seimo 1990-aisiais. Muzikų iniciatyvos, LRT RADIJO istorinės ekskursijos ir pastangos anuomet, kai maža šalis buvo drąsi kaip niekada, už ką dėkoja dabartinės kartos.Kontrabosininkas Danielis Rubinas, smuikininkė Žydrė Ovsiukaitė, gidas Andrius Pavelko, aktorius publicistas Arkadijus Vinokuras ir aktorė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė, kuri apie Lietuvą tuomet, pasaulį dabar ir save laisvės žygyje – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Kaip Kauno IX fortas padeda mums pažinti carinės Rusijos imperijos, Pirmojo pasaulinio karo ir kaizerinės okupacijos, tarpukario epochos ir Pirmosios Lietuvos Respublikos, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto Lietuvoje, o taip pat – pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijų istoriją?Kaip IX fortas iš istorijos veikėjo virto muziejumi? Kokius sovietinio istorinio pasakojimo akcentus buvo siekiama išryškinti forto vietoje įsteigtoje ir 1959-ųjų gegužės 30 d. pradėjusioje veikti atminties institucijoje bei joje rodytoje ekspozicijoje? Ką IX forto muziejui atnešė epochinės permainos ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas? Kaip buvo bandoma atnaujinti muziejų ekspozicijoje pasakojant apie sovietinio režimo nusikaltimus prieš Lietuvos visuomenę ir tuo pačiu permąstant Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto Lietuvoje istoriją?Pokalbis su istoriku, muziejininku, Kauno IX forto muziejaus direktoriumi Mariumi Pečiuliu.Ved. Aurimas Švedas

Mūsų bendradarbis Laurynas Vaičiūnas apie situaciją Baltarusijos – Lenkijos pasienyje dėl nelegalių migrantų išpuolių.Valdantiesiems pateikus siūlymą valstybės finansuotas rezidentūros studijas baigusiems medikams kelerius metus atidirbti Lietuvoje, tokiai idėjai pasipriešinimą reiškia dalis jaunųjų medikų. Jų nuomone, tai gydytojų trūkumo nesumažins. Siūlymą pateikę politikai argumentuoja, kad panaši tvarka galioja kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau užsienyje dirbančių medikų teigimu, situacija ten visiškai kitokia. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas apie situaciją pasienyje dėl suaktyvėjusių nelegalių migrantų bandymų kirsti sieną.Vasario 16-osios akto originalas Vilniuje eksponuojamas galimai paskutinį kartą. Į Signatarų namus Vilniuje šiandien grįžta Vasario 16-osios akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Dokumentas liks muziejuje iki lapkričio 15-osios, kaip ir anksčiau, jis bus laikomas neperšaunamoje vitrinoje su specialiai palaikomu mikroklimatu. Vilniuje Vasario 16-osios aktas turėtų būti eksponuojamas paskutinį kartą – pagal pirminį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą numatyta, kad Aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022-aisiais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, Istorinėje Prezidentūroje. Iki šiol nesutarta, ar Lietuvos Nepriklausomybės Aktas galėtų likti Lietuvoje visam laikui. Jo apžiūrėti į Signatarų namus vienu metu gali užeiti iki 25 lankytojų. Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017-tųjų pavasarį.Pašnekovai: Nacionalinio muziejaus istorikė Sandra Germanavičiūtė ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė.Užsienio įvykių apžvalga. Gabrielius Grubinskas.Bažnyčia prisideda prie gyventojų skiepijimo nuo Covid – 19. Mobili skiepų komanda tęsia savo darbą Klaipėdos bažnyčiose. Kiek anksčiau tikintieji buvo kviečiami pasiskiepyti Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai priklausančiose patalpose, praėjusį sekmadienį Klaipėdos miesto poliklinikos paskirta komanda atvyko ir į Šv. Brunono Kverfurtiečio parapiją.Kaip žmonės vertina šią Bažnyčios iniciatyvą? Pokalbis. Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Sveikatos apsaugos aktualijos. Studijoje – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip į darbo rinką grįžta mažus vaikus auginantys tėvai. Šeima ir karjera yra suderinami dalykai, jei darbdavys yra lankstus, sako kalbinti tėvai. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma kandidatų darbo pokalbiuose pageidauja, kad jiems būtų sudarytos lanksčios sąlygos. Kolegos Mariaus Jokūbaičio reportažas.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje diskutuojant kokį santykį reikėtų kurti su Rusijos valstybe bei visuomene, kaip taisyklė, išryškėja du požiūriai. Pirmojo šalininkai sako, jog turim labai aktyviai domėtis tuo, kas vyksta šioje šalyje, nes tai mums egzistenciškai svarbu. Antrojo požiūrio atstovai prieštarauja, jog toks elgesys būtų klaida. Esą geriausia ką šiuo atveju galime padaryti, tai visiškai užmiršti Rusiją bei jos realijas ir rūpintis bendrų namų Europoje reikalais. Kuri pusė šiame ginče yra teisi? O gal šiuo atveju įmanomos aukso vidurio paieškos?Šios dienos pokalbyje atsigręšime į Rusijos visuomenę, kuri per trisdešimt vienerius Lietuvos Nepriklausomybės metus nutolo nuo mūsų politiškai, civilizaciškai bei, kas nemažiau svarbu, emociškai.Tad kiek mes iš tiesų suprantame tai, kas vyksta Rusijoje? Kuo ir kaip gyvena šios šalies žmonės? Kokie procesai vyksta šios šalies meno pasaulyje ir teatrų scenose?Pokalbis su rašytoju ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.Ved. Aurimas Švedas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ šį rytą donavoja premjerinį kūrinį - Andriaus Mamontovo dainą „Geltona, žalia, raudona“. Apie šį kūrybinį bendradarbiavimą minėto choro vadovas Linas BalandisSukanka 30 metų „Jaunimo linijai“.„Jaunimo linijos“ steigėja psichologė psichoterapeutė Kristina Ona Polukordienė.Dabartinė linijos vadovė Greta Laukaitienė.Pasaulio lietuviai Vasario 16-osios proga surengė akciją „trispalvių jūra“, užsienio lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos organizuoja įvairius renginius, rengiamos cepelinų puotos. Apie tai - Gretos Klimkaitės pasakojimas.Lietuvos nepiklausomybės tarptautinis pripažinimas 1918 ir 1991 metais. Istorijos mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.Vasario 16 -osios proga kalbamės su jauna amatininkų šeima, Agne ir Skirmantu Laužikais, iš Kėdainių rajono. Prieš 3 mėnesius šeima atsikėlė gyventi į kaimą, puoselėja seną sodybą ir pamatinėmis vertybėmis laiko tikėjimą, tradicijų išsaugojimą. Skirmantas yra visa širdimi atsidavęs savo ugniagesio – gelbėtojo darbui ir tikina, kad žmogaus gyvybė jam yra svarbiausias dalykas. Agnę ir Skirmantą laužikus pakalbino Rūta Katkevičienė.Sukanka 70 metų, kai „Amerikos balsas“ prabilo lietuvių kalba. Prisimena ir apie stoties svarbą pasaulio lietuvių bendruomenei svarsto prezidentas Valdas Adamkus.Ved. Rūta Kupetytė

Net trisdešimt metų praėjo nuo tos dienos, kai tūkstančiai žmonių išėjo kovoti už Lietuvos Nepriklausomybę. Per tą laiką užaugo visa karta, kuri tą dieną vertina tik savo tėvų ir senelių pasakojimų dėka. Nepriklausomybės dienos išvakarėse savo prisiminimais dalinasi Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė ir Sausio 13-ąją dieną Raudonojo kryžiaus gydytoja dirbusi Irena Degutienė.

Prezidentūra: siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą šalyje, karantinas turi būti tęsiamas. Seimo valdyba atšaukė du parlamento posėdžius ir įvedė papildomų apribojimų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą Seime. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad naujo karinio poligono vietos paieška bus atnaujinta, o pirminė parinkta teritorija netoli Kuršėnų ir Telšių turi būti atmesta, įvertinus žemdirbių interesus išsaugoti derlingas žemes. Kalbėdamas apie šauktinius generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad pastaraisiais metais pastebimas susidomėjimas karine tarnyba. Istorija mena, kad 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Paryžiuje prieš teismą stoja Prancūzijos eksprezidentas Nikolia Sarkozy. Jam ir dar dviem žmonėms teikiami kaltinimai korupcija ir prekyba poveikiu. Tai pirmas kartas Prancūzijos istorijoje, kai prezidentas teisiamas dėl korupcijos. Kaip karantiną išgyvena katės? Turinčios šeimininkus dabar džiaugiasi dažniau matydamos juos namuose, tačiau kačių kavinėse gyvenančios keturkojės liko be dėmesio, kurio sulaukdavo iš lankytojų. Kai kurios įstaigos buvo priverstos perorganizuoti veiklą, kitos tikisi sulaukti žmonių paramos. Ved. Madona Lučkaitė

Specialistai pastebi, kad prastą vyrų emocinę sveikatą šiandien dažnai lemia tinkamų autoritetų ir pavyzdžių neturėjimas vaikystėje bei skaudžios patirtys.Lietuviai jaunuoliai iš 7-ių Europos šalių pastatė miuziklą Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui. Apie tiesiamus tiltus į Lietuvą pokalbis su organizatoriais.Daugiau kaip šešerius metus trunkantis karas: kokios pagalbos šiandien reikia Ukrainai? Apie tai pokalbis su Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovu Jonu Ohmanu.Ved. Darius Matas.

Moksliniai tyrimai, kuriuos Lietuvos ekspertai atlieka COVID-19 akivaizdoje, gavę specialų finansavimą. Karantino laikotarpis bibliotekas privertė imtis kitokių skaitytojų aptarnavimo formų – nuo paslaugų gausinimo virtualioje erdvėje iki knygų skaitymo telefonu.Mirtys valant šulinius ir darbuotojų sauga Lietuvoje. Lietuvos bankas šiandien išleidžia pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą, skiriamą 1918-ų metų Lietuvos Nepriklausomybės Aktui ir jį pasirašiusiems signatarams. Studijoje – prezidento vyriausias patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė išleido jau ketvirtą fotoalbumo „Didžioji Lietuva“ knygą. Įspūdingos apimties leidinyje fotonuotraukose užfiksuotas dabartinėje Rusijos Federacijoje, taip pat ir jos Karaliaučiaus srityje išlikęs Lietuvos istorinis paveldas – piliakalniai, tvirtovės, pilys. Prie kiekvieno objekto yra pateikiamas trumpas aprašas lietuvių ir anglų kalbomis su žemėlapiu.Apie planą psichinės sveikatos stiprinimui .Koronaviruso naujienos pasaulyje. Spaudos apžvalga, etnologo Liberto Klimkos pasakojimas.Ved. Artūras Matusas.

Apie testavimo apimtis dėl koronaviruso Lietuvoje. Kaip darbą organizuoja Santaros klinikos?Kokia parama numatyta smulkiajam verslui?Kaip skamba ES planuojamas gelbėjimo planas?LRT radijas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio proga kalbina 1990-aisiais kovo 11-ąją gimusius vaikus – MUMS 30.Teatro šventė – Auksinių scenos kryžių įteikimas – atidedamas.„Ryto garsuose“ – socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.Kuo ypatinga tolimoji Arktis?Psichologo konsultacija – kaip užmegzti kontaktą ir gauti psichologų konsultacijų nuotoliniu būdu. Taip pat laidoje – orų apžvalga. Istoriko Norberto Černiausko komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Pažymėjus 30-ies metų Kovo 11-osios jubiliejų, puiki proga pažvelgti ir į tai, kaip keitėsi knygų leidyba per visą šį laikotarpį. Laidoje savo įžvalgomis dalinasi leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė, leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Minint 30-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, Klaipėdoje siekta rekordo. Šimtai uostamiesčio gyventojų Kovo 11-osios vakarą rinkosi pačioje miesto širdyje bei trispalvėmis apjuosė abu Danės upės krantus.Koronaviruso naujienos: Italija, Lenkija.Marijampolės valdžia prašo vietos gyventojų vengti važiuoti į Lenkiją apsipirkti, nes ten sparčiai plinta koronavirusas.Nepriklausomybės 30-metį Lietuvoje atšventė Amerikos lietuvis, aktyvus lietuvių išeivijos atstovas, stilizuoto Vyčio autorius Gintaras Karosas. Nors jis gimė Vokietijoje ir visą gyvenimą gyvena Jungtinėse Valstijose, sovietmečiu daug nuveikė, pasauliui skleisdamas žinią apie priespaudoje kenčiančią Lietuvą. Kaip kino industrija reaguoja į COVID-19 epidemiją?Eksperimentas: ar laisvų rankų įranga trukdo vairuotojui?„Ryto garsų“ studijoje – Jaroslavas Neverovičius – Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas.Nuo kovo pradžios prasidėjo registracija į mokyklas. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda aktorė, retorikos specialistė Adrija Čepaitė? „Ryto garsai“ per 10 min. Prof. V. Kasiulevičiaus komentaras. Ved. Edvardas Kubilius.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną „Istoriko teritorijoje“ apsilankę svečiai leisis į svarbių klausimų svarstybas. Kokias naujas idėjas apie save ir pasaulį mums pavyko sukonstruoti per 30 laisvės metų? Su kokiais iššūkiais, kaip taisyklė, susiduriame kai mums tenka kurti pasakojimus apie Kovo 11-osios epochą ir mūsų patirtis joje?Šiuos ir kitus klausimus laidoje nagrinėsime su istoriku Aurelijumi Gieda, rašytoju Rimantu Kmita, teatro kritiku Vaidu Jauniškiu ir nostalgijos tyrinėtoju Mantu Pelakausku. Ved. Aurimas Švedas.

Kovo 11-ąją minimas vienas svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis. Šią dieną visoje Lietuvoje vyks Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirti renginiai. Susitiks ir bus pagerbti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, Kovo 11-osios Akto signatarai. Tarp jų dar Sąjūdžio metais išsiskyręs aktyvumu, Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Šimėnas. Kaip dabar jis gyvena, kaip vertina šalyje per 30 metų vykusias permainas? Ved. R. Montvilienė.

Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, visuomenei pristatoma knyga „Moterys, kūrusių Lietuvą“.Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui paminėti.Laidą veda Rūta Kupetytė.

„Sudijoje 50” lankosi fotografas Zenonas Nekrošius. Nuo pat vidurinės mokyklos Zenonas iš rankų nepaleido fotoaparato - fotografavo net ir tarnaudamas sovietų armijoje, o vėliau tapo vienu iš Lietuvos Nepriklausomybės kovų metraštininku. Laidoje kalbėsime daugiausia apie fotografiją, bet ne vien tik apie tai. Veda Valentinas Mitė.

Šiandien rugsėjo 8oji - ji vadinama Šilinėmis ir laikoma Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Šia proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai. Šiandien dar viena - istorikų teigimu , labai svarbaus, bet nepelnytai pamiršto istorinio įvykio data. Rugsėjo 8-ąją Sukanka 505 metai nuo Oršos mūšio.Vyksta Vilniaus maratonas.

Šeštojoje laidoje „Lietuviai Norvegijoje“ kalbiname Daina Bogdanienę, buvusią Lietuvos informacinio biuro Osle vadovę, pirmosios Lietuvių bendruomenės Norvegijoje vieną iš įkūrėjų ir pirmininkę, Norvegijoje dirbančių lietuvių patarėją darbo santykių klausimais. Daina Bogdanienė už Lietuvos vardo garsinimą yra apdovanotą garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“. Interviu išgirsite: * Apie Lietuvos informacinį biurą Osle įkurtą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, kuris tuo metu buvo pagrindinis Lietuvos ryšys su pasauliu; * Apie pirmosios lietuvių bendruomenės Norvegijoje įkūrimą; * Kaip keitėsi lietuvio imigranto paveikslas; * Patarimus, kaip integruotis ir perprasti norvegišką kultūrą;* Apie Mokesčių tarnybos, Imigracijos Departamento ir Darbo inspekcijos įkurtą Paslaugų centrą užsieniečiams Norvegijoje; Mūsų projektas „Lietuviai Norvegijoje“ įgauna pagreitį ir nuo kitos savaitės pristatysime naują skiltį su Daina Bogdaniene, kurioje išgirsite daug naudingos informacijos apie darbo santykius Norvegijos Karalystėje. Sekite mus!

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. 2019 – Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Savivaldos rinkimams artėjant: priešrinkiminės kampanijos ypatumai. Orų prognozė savaitei.

„60 minučių“: į aplinkos ministres siūloma I. Gudžiūnaitė. Aplinkos ministre premjeras siūlo skirti teisingumo viceministrę, socialdemokratų darbo partijos narę Irmą Gudžiūnaitę. Prezidentė siūlo uždrausti politinio pasitikėjimo pareigūnams būti viešųjų pirkimų komisijose, premjero manymu, tokių asmenų dalyvavimas kaip tik užtikrina skaidrumą. Lietuvoje šešėlis sudaro vidutiniškai ketvirtadalį pasienio miestų ekonomikos, rodo tyrimas. Lietuviams trūksta informacijos, ką duos referendumas dėl dvigubos pilietybės, teigia Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė. Kaip vyksta Vilniaus savivaldos rinkimų kampanija? Šiandien 80 metų būtų sukakę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Romualdui Ozolui.

„Sparčiai populiarėjant naujam bendradarbiavimo modeliui – kūrybinėms industrijoms, vis dar pastebima, kad, nepaisant senų ar naujų bendradarbiavimo modelių, egzistuoja du skirtingi meno ir verslo pasauliai, kurių atstovai, nors kartais ir susitinkantys, vieni kitus pažįsta gana menkai“, – pastebi viena iš parodos „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ kuratorių Eglė Mikalajūnė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie Antonino Dvoržako simfonijos „Iš naujojo pasaulio“ premjeros Niujorke 125-erių metų sukaktį ir šios simfonijos sąsajas su amerikiečių klasikine muzika. Už profesionalios teatro kritikos sklaidą Lietuvos teatro sąjungos premija šiemet skirta Ingridai Ragelskienei. Aktyviai rašanti straipsnius ir recenzijas apie teatrą, ji šiuo metu rengia ir kultūrinius projektus Lietuvos rusų dramos teatre. O 2017 m. I. Ragelskienė parašė pjesę spektakliui „Šimtmečio moterys“, kuris skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui ir pirmosioms Lietuvos feministėms. „Klasikos enciklopedija“ – apie radijo aparatus tarpukario Lietuvoje. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Sparčiai populiarėjant naujam bendradarbiavimo modeliui – kūrybinėms industrijoms, vis dar pastebima, kad, nepaisant senų ar naujų bendradarbiavimo modelių, egzistuoja du skirtingi meno ir verslo pasauliai, kurių atstovai, nors kartais ir susitinkantys, vieni kitus pažįsta gana menkai“, – pastebi viena iš parodos „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ kuratorių Eglė Mikalajūnė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie Antonino Dvoržako simfonijos „Iš naujojo pasaulio“ premjeros Niujorke 125-erių metų sukaktį ir šios simfonijos sąsajas su amerikiečių klasikine muzika. Už profesionalios teatro kritikos sklaidą Lietuvos teatro sąjungos premija šiemet skirta Ingridai Ragelskienei. Aktyviai rašanti straipsnius ir recenzijas apie teatrą, ji šiuo metu rengia ir kultūrinius projektus Lietuvos rusų dramos teatre. O 2017 m. I. Ragelskienė parašė pjesę spektakliui „Šimtmečio moterys“, kuris skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui ir pirmosioms Lietuvos feministėms. „Klasikos enciklopedija“ – apie radijo aparatus tarpukario Lietuvoje. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„60 minučių“: Lietuvos kariuomenei – 100 metųSpecialioje laidoje kalbėsimės apie tai, kaip vyko kariuomenės kūrimas 1918 m., kiek partizanai perėmė Lietuvos kariuomenės tradicijas, su kokiais iššūkiais susidurta atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir kokia mūsų šalies kariuomenė yra šiandien.

Lietuvos kariuomenei – 100 metų.Specialioje laidoje kalbėsimės apie tai, kaip vyko kariuomenės kūrimas 1918 m., kiek partizanai perėmė Lietuvos kariuomenės tradicijas, su kokiais iššūkiais susidurta atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir kokia mūsų šalies kariuomenė yra šiandien. Ved. Agnė Skamarakaitė.

Jau pirmaisiais metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę daugelis susikūrusių privačių ūkių šeimininkų, žemės ūkio įmonių pasuko modernaus ūkio kūrimo, inovacijų keliu. Šiandien Lietuvoje galima rasti viską, kas pažangiausio yra sukurta pasaulyje, ką galima pamatyti prestižinėse tarptautinėse žemės ūkio parodose, – sako žemės ūkio technikos ir technologijų ekspertas, Aleksandro Stulginskio universiteto lektorius Dainius Šišlavas.Ved. Algirdas Steponavičius.

Jau pirmaisiais metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę daugelis susikūrusių privačių ūkių šeimininkų, žemės ūkio įmonių pasuko modernaus ūkio kūrimo, inovacijų keliu. Šiandien Lietuvoje galima rasti viską, kas pažangiausio yra sukurta pasaulyje, ką galima pamatyti prestižinėse tarptautinėse žemės ūkio parodose, – sako žemės ūkio technikos ir technologijų ekspertas, Aleksandro Stulginskio universiteto lektorius Dainius Šišlavas.Ved. Algirdas Steponavičius.

Ūkio naujienos. Kooperatyvas „Šiaulių aruodas” – augalininkystės ūkių viltis. Sekmadienį vėl minėsime labai svarbią mūsų valstybei, visiems jos piliečiams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Ūkio naujienos. Kooperatyvas „Šiaulių aruodas” – augalininkystės ūkių viltis. Sekmadienį vėl minėsime labai svarbią mūsų valstybei, visiems jos piliečiams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Lietuvos valstybės šimtmetis. Iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija Daukanto aikštėje. Skaitomi vardai tų, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vasario 16-osios kocertas „Gloria Lietuvai“ NOBT.Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia turi varpinę senesnę už pačią šventovę.Pasakojimas iš Ukmergės. Užulinio kaime gimė prez. Ant. Smetona.Pokalbis apie tai, kokias iškilias Lietuvos šimtmečio moteris turėtume prisiminti.Lietuviai Didžiojoje Britanijoje. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus šeimos kelias. Mokslo situacija Lietuvoje.Transliacija iš Signatarų namų Vilniuje.

Lietuvos valstybės šimtmetis. Iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija Daukanto aikštėje. Skaitomi vardai tų, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vasario 16-osios kocertas „Gloria Lietuvai“ NOBT.Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia turi varpinę senesnę už pačią šventovę.Pasakojimas iš Ukmergės. Užulinio kaime gimė prez. Ant. Smetona.Pokalbis apie tai, kokias iškilias Lietuvos šimtmečio moteris turėtume prisiminti.Lietuviai Didžiojoje Britanijoje. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus šeimos kelias. Mokslo situacija Lietuvoje.Transliacija iš Signatarų namų Vilniuje.

Mauricijaus miškuose rasta pasiklydusi lietuvė Asta Murauskaitė.Šiandien šalies vyskupai kartu su tikinčiaisiais Trakuose iškilmingai pašventė Lietuvą Dievo Motinos Marijos globai. Vilniaus senamiesčio kavinės ir restoranai kviečia minėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Interviu su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Vileišio dukra Rita Vileišyte-Bagdoniene (LRT TV laida „Dėmesio centre“). Sporto pranešimai. Kultūros renginiai.

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve.Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve.Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.

Vilniuje, Signatarų namuose, pradedamas eksponuoti 1918-ųjų vasario 16-ąją pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Vokietijos socialdemokratai suvažiavime Bonoje sprendžia, ar sudaryti koaliciją su krikščionimis demokratais.Organizuotas nusikalstamumas Švedijoje. Šiandien – Tarptautinę sniego dieną – „Snaigės žygis“. Pasnigus jau pats laikas pagelbėti paukšteliams.Sporto pranešimai.

Informacija apie orus. Signatarų namuose pradedamas eksponuoti Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas.Kultūros renginių anonsas.Lietuvos mokslininkų išradimai. Pirmasis „Snaigės žygis“. Iš „Amerikos balso“ archyvų: kaip slapta spausdino Nepriklausomybės deklaraciją „Lietuvos aide“.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Kokios diskusijos kilo paskelbus, kad Liudas Mažylis rado Nepriklausomybės aktą?Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 27-ąsias įkūrimo metines.Kosove nužudytas vietos serbų politinis lyderis.Viena iš „Idėjų Lietuvai“ – trys milijonai turistų į Lietuvą per metus. Lietuvos ornitologinio turizmo gidas.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rūta Vainienė).Kaip bus saugomas Lietuvos Nepriklausomybės aktas?Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: kripto valiutų rinka.Kultūros renginių anonsai.Ar eis vilniečiai pasižiūrėti Nepriklausomybės akto?Iš „Amerikos balso“ archyvų: Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija.Modernaus meno centras arba „MO“.

Sausio 12-os dienos laidoje „Pakeliui su klasika“ prisiminsime laisvės gynėjus, žmonės didvyrius 1991-aisias Sausio 13-osios naktį žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę... Vėliau minėsime vieno žymiausių latvių kompozitoriaus, pianisto ir politiko Raimondo Paulo 82-ąjį gimtadienį, o laidą tęsime Latvijos ir Estijos kolektyvų atliekama muzika.

Sausio 12-os dienos laidoje „Pakeliui su klasika“ prisiminsime laisvės gynėjus, žmonės didvyrius 1991-aisias Sausio 13-osios naktį žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę... Vėliau minėsime vieno žymiausių latvių kompozitoriaus, pianisto ir politiko Raimondo Paulo 82-ąjį gimtadienį, o laidą tęsime Latvijos ir Estijos kolektyvų atliekama muzika.

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl Jeruzalės statuso.Lietuvos Nepriklausomybės aktas rašytas Jurgio Šaulio ranka.Nuo šio vakaro sustos pinigų mokėjimai tarp skirtingų bankų ir kredito unijų. Informacija apie orus per šventes. Naujas Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis.Katalonijos parlamento rinkimai. Sporto naujienos.

Tiesioginė Lietuvos radijo laidos "60 minučių" transliacija iš Signatarų namų, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.Pašnekovai – rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė,minėjimo prie Signatarų namų scenarijaus autorius, režisieriusDalius Abaris.Aktorius Rimantas Bagdzevičius skaito signatarų pavardes, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Tiesioginė Lietuvos radijo laidos "60 minučių" transliacija iš Signatarų namų, kur buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas.Pašnekovai – rašytojas Alvydas Šlepikas, Lietuvos atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė,minėjimo prie Signatarų namų scenarijaus autorius, režisieriusDalius Abaris.Aktorius Rimantas Bagdzevičius skaito signatarų pavardes, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Šįkart jūsų laukia dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Petras Klimas – dramatiško likimo asmenybė“. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo biografija glaudžiai persipynusi su to meto ne tik gimtojo krašto, bet ir visos Europos politiniais įvykiais. Beveik 25-erių metų valstybės kūrimo ir puoselėjimo džiaugsmą Antrojo pasaulinio karo metais pakeitė tiek pat laiko dramatiškų išbandymų. Petrui Klimui teko patirti atskyrimą nuo šeimos, vokiečių ir sovietų represijas, pakirtusias sveikatą, nulėmusias asketišką egzistenciją. Iš paskaitos sužinosime ir tai, kad nuo jaunystės, kone iki paskutinių gyvenimo metų didžiausia Petro Klimo atgaiva buvo Lietuvos praeities tyrinėjimas.Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė.

Šįkart jūsų laukia dr. Vilmos Bukaitės paskaita „Petras Klimas – dramatiško likimo asmenybė“. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo biografija glaudžiai persipynusi su to meto ne tik gimtojo krašto, bet ir visos Europos politiniais įvykiais. Beveik 25-erių metų valstybės kūrimo ir puoselėjimo džiaugsmą Antrojo pasaulinio karo metais pakeitė tiek pat laiko dramatiškų išbandymų. Petrui Klimui teko patirti atskyrimą nuo šeimos, vokiečių ir sovietų represijas, pakirtusias sveikatą, nulėmusias asketišką egzistenciją. Iš paskaitos sužinosime ir tai, kad nuo jaunystės, kone iki paskutinių gyvenimo metų didžiausia Petro Klimo atgaiva buvo Lietuvos praeities tyrinėjimas.Dr. Vilma Bukaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresnioji muziejininkė.

Tiesioginė transliacija iš Signatarų namų.Šiame pastate 1918 metais dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Šešiose laidose kalbėsime apie per šimtmetį mūsų valstybės nueitą kelią ir jos ateities vizijas. Pirmoje laidoje aptarsime Lietuvos geopolitinę situaciją 1918-aisiais ir šiandien, 1917-ųjų rugsėjį vykusios Vilniaus konferencijos reikšmę, kaip minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį, koks jausmas savo gimtadienį švęsti kartu su Lietuva.

Tiesioginė transliacija iš Signatarų namų.Šiame pastate 1918 metais dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Šešiose laidose kalbėsime apie per šimtmetį mūsų valstybės nueitą kelią ir jos ateities vizijas. Pirmoje laidoje aptarsime Lietuvos geopolitinę situaciją 1918-aisiais ir šiandien, 1917-ųjų rugsėjį vykusios Vilniaus konferencijos reikšmę, kaip minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį, koks jausmas savo gimtadienį švęsti kartu su Lietuva.

Pokalbis su VšĮ „Go Vilnius“ vadovu, Amerikos lietuviu Dariumi Udriu, nuo 2011 metų gyvenančiu ir sėkmingai dirbančiu Lietuvoje. Apie Lietuvą 1988-aisiais ir šiandien. Piligrimystė ispanų mistikų keliais: pasakoja Jūratė Micevičiūtė. Filosofas Laurynas Peluritis dalijasi mintimis apie Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Redaktorė Jūratė KuodytėLaidoje „Septintoji diena“ tema Gavėnios laikui: Denniso Okholmo „Apsirijimas“. Pokalbis su Antanu Saulaičiu - apie sielovados vaisius. Poeto Liudviko Jakimačiaus esė Kovo 11-osios proga. Redaktorius Julius Sasanauskas

Pokalbis su VšĮ „Go Vilnius“ vadovu, Amerikos lietuviu Dariumi Udriu, nuo 2011 metų gyvenančiu ir sėkmingai dirbančiu Lietuvoje. Apie Lietuvą 1988-aisiais ir šiandien. Piligrimystė ispanų mistikų keliais: pasakoja Jūratė Micevičiūtė. Filosofas Laurynas Peluritis dalijasi mintimis apie Kovo 11-ąją - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Redaktorė Jūratė KuodytėLaidoje „Septintoji diena“ tema Gavėnios laikui: Denniso Okholmo „Apsirijimas“. Pokalbis su Antanu Saulaičiu - apie sielovados vaisius. Poeto Liudviko Jakimačiaus esė Kovo 11-osios proga. Redaktorius Julius Sasanauskas

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventė.„Kai visos pasaulio šalys išgirdo Lietuvos pareiškimą, jog norime gyventi laisvai, suskubo mus sveikinti. Jos tapo mūsų draugėmis visiems laikams. Juk iš tiesų vaikai, kaip svarbu turėti draugų. Jie padeda ir bėdoje ir džiaugsme. Ir tada, kai visai nereikia padėti, tu tiesiog žinai, jog turi draugų, kartais su jais susitinki ir bendrauji. Taip ir pasaulio šalys. Joms kaip ir mums svarbu turėti draugų.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventė.„Kai visos pasaulio šalys išgirdo Lietuvos pareiškimą, jog norime gyventi laisvai, suskubo mus sveikinti. Jos tapo mūsų draugėmis visiems laikams. Juk iš tiesų vaikai, kaip svarbu turėti draugų. Jie padeda ir bėdoje ir džiaugsme. Ir tada, kai visai nereikia padėti, tu tiesiog žinai, jog turi draugų, kartais su jais susitinki ir bendrauji. Taip ir pasaulio šalys. Joms kaip ir mums svarbu turėti draugų.

Jei dar nesugalvojote kaip su savo šeima švęsti artėjančią Lietuvos Nepriklausomybės dieną, sužinokite įsijungę į susitikimą su Karalienės Mortos mokyklos mokiniais „Muzikinėje dėžutėje”. Išgirsite ne tik patarimus į kairę ir dešinę dalinančių vaikų balsus, bet ir istorinį muzikinį pasakojimą apie Lietuvą kūrusias asmenybes. Skambės mokinių ir tėvelių atliekamos dainos, paruoštos šios mokyklos muzikos vadovų – Sigutės ir Romualdo Gražinio.

Jei dar nesugalvojote kaip su savo šeima švęsti artėjančią Lietuvos Nepriklausomybės dieną, sužinokite įsijungę į susitikimą su Karalienės Mortos mokyklos mokiniais „Muzikinėje dėžutėje”. Išgirsite ne tik patarimus į kairę ir dešinę dalinančių vaikų balsus, bet ir istorinį muzikinį pasakojimą apie Lietuvą kūrusias asmenybes. Skambės mokinių ir tėvelių atliekamos dainos, paruoštos šios mokyklos muzikos vadovų – Sigutės ir Romualdo Gražinio.

„Man patinka asketizmas – kai skaitytojas skaito ir pamiršta žodžius. Jie pradingsta, išnyra vaizdai, ir pajunti nuostabą. Kaip kad vaikas nustemba pirmąkart išvydęs saulę. Norėčiau, kad mano knygos būtų kaip vienas didelis vaikiškas nustebimas“, – sako rašytojas, scenaristas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Šaltenis. Praėjusių metų pabaigoje rašytojas pasitiko 70-tąjį savo gimtadienį, o leidykla „Tyto alba“ išleido naujausią romaną „Žydų karalaitės dienoraštis“. Laidoje pokalbis apie naują knygą, kūrybą, literatūrą, gyvenimo patirtis.

„Man patinka asketizmas – kai skaitytojas skaito ir pamiršta žodžius. Jie pradingsta, išnyra vaizdai, ir pajunti nuostabą. Kaip kad vaikas nustemba pirmąkart išvydęs saulę. Norėčiau, kad mano knygos būtų kaip vienas didelis vaikiškas nustebimas“, – sako rašytojas, scenaristas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Šaltenis. Praėjusių metų pabaigoje rašytojas pasitiko 70-tąjį savo gimtadienį, o leidykla „Tyto alba“ išleido naujausią romaną „Žydų karalaitės dienoraštis“. Laidoje pokalbis apie naują knygą, kūrybą, literatūrą, gyvenimo patirtis.

Ar tikrai ekonomika žudo? - nauja knyga-interviu su popiežiumi Pranciškumi. Filosofo Vytauto Ališausko „Šeštadienio komentaras“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Andriaus Navicko parengta krikščioniškos žiniasklaidos apžvalga.III Gavėnios sekmadienio Evangelija ir homilija. Ištraukos iš Olandijos žydės Etty Hillesum 1941-42 m. dienoraščio: „Anksčiau aš chaotiškai gyvendavau ateitimi, nes man nesinorėdavo gyventi čia ir dabar. Visada gyvenau, kažko laukdama ir tikėdamasi. Bet dabar tas jausmas visiškai nunyko. Gyvenu čia ir dabar, šia minute, šia diena, iki galo, o gyvenimas yra vertas gyventi. Ir jei žinočiau, kad rytoj teks mirti, sakyčiau: kaip gaila, bet gyventi buvo gera“.Kunigas Antanas Saulaitis apie jaunimą politikoje. Rašytojo Mindaugo Nastaravčiaus radijo apybraiža „Balsas“.

Ar tikrai ekonomika žudo? - nauja knyga-interviu su popiežiumi Pranciškumi. Filosofo Vytauto Ališausko „Šeštadienio komentaras“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Andriaus Navicko parengta krikščioniškos žiniasklaidos apžvalga.III Gavėnios sekmadienio Evangelija ir homilija. Ištraukos iš Olandijos žydės Etty Hillesum 1941-42 m. dienoraščio: „Anksčiau aš chaotiškai gyvendavau ateitimi, nes man nesinorėdavo gyventi čia ir dabar. Visada gyvenau, kažko laukdama ir tikėdamasi. Bet dabar tas jausmas visiškai nunyko. Gyvenu čia ir dabar, šia minute, šia diena, iki galo, o gyvenimas yra vertas gyventi. Ir jei žinočiau, kad rytoj teks mirti, sakyčiau: kaip gaila, bet gyventi buvo gera“.Kunigas Antanas Saulaitis apie jaunimą politikoje. Rašytojo Mindaugo Nastaravčiaus radijo apybraiža „Balsas“.

„Vilniuje yra gyvenančių žmonių, kurie dar nėra pravėrę Signatarų namų durų. O ir atvykę iš kitur kažkodėl nedrįsta užeiti. Gal galvoja, kad jie skirti tik šventėms ir politikams?“, – svarsto Signatarų namų gidė Sandra Germanavičiūtė.Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per tuos amžius keitėsi pastato savininkai. XIX a. pabaigoje jis atiteko pirkliui Kazimierui Štraliui. Į garsiąją pirmajame aukšte veikusią „Baltojo Štralio“ kavinę išgerti kavos ar karšto šokolado užsukdavo Nepriklausomybės Akto signatarai. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.Dabar istorijos ir architektūros paminkle, Lietuvos nepriklausomybės Signatarų name, įkurtas muziejus, atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Aktas, eksponuojama jo kopija, įkurtos memorialinės signatarų ekspozicijos, portretų galerija ir pan. Galima pasiklausyti Mykolo Biržiškos kalbos jam būnant emigracijoje, skirtos Vasario 16-ajai. Lankytojus pasitinka gidės, kurios net ir pavieniams svečiams mielai aprodo kambarius su ekspozicijomis, vyksta edukacinės pamokėlės moksleiviams.

„Vilniuje yra gyvenančių žmonių, kurie dar nėra pravėrę Signatarų namų durų. O ir atvykę iš kitur kažkodėl nedrįsta užeiti. Gal galvoja, kad jie skirti tik šventėms ir politikams?“, – svarsto Signatarų namų gidė Sandra Germanavičiūtė.Vilniuje, Pilies gatvėje, 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui. Per tuos amžius keitėsi pastato savininkai. XIX a. pabaigoje jis atiteko pirkliui Kazimierui Štraliui. Į garsiąją pirmajame aukšte veikusią „Baltojo Štralio“ kavinę išgerti kavos ar karšto šokolado užsukdavo Nepriklausomybės Akto signatarai. Būtent čia 1918 m. vasario 16 d. Valstybės Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.Dabar istorijos ir architektūros paminkle, Lietuvos nepriklausomybės Signatarų name, įkurtas muziejus, atkurtas kabinetas, kuriame buvo pasirašytas Aktas, eksponuojama jo kopija, įkurtos memorialinės signatarų ekspozicijos, portretų galerija ir pan. Galima pasiklausyti Mykolo Biržiškos kalbos jam būnant emigracijoje, skirtos Vasario 16-ajai. Lankytojus pasitinka gidės, kurios net ir pavieniams svečiams mielai aprodo kambarius su ekspozicijomis, vyksta edukacinės pamokėlės moksleiviams.

Šiandien sugrįžkime prie plaukų temos, kuriai užleido vietą praėjusi proginė laida, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dienai ir vienam „Aukso paukštės” nominaciją pelniusiam kolektyvui „Kaukutis”. Taigi dar kiek pavyniokim plaukų bylą. Trumpai priminsiu, kad nagrinėjome jų sąsają su vandeniu, augalais, gyvūnais, mitines ir dorovines palaidų plaukų prasmes, jų atitikmenis kosminėje sferoje ir kitką. Plaukų mitologizavimas ar jų nešiosenos pagalba, ženklinimas amžiaus, lyties, luomo, profesijos ar kito socialinio statuso būdingas daugelis tautų ir kultūrų. Jiems teikiama gyvybinės galios, buveinės reikšmė. Mat pastebėta, kad plaukai auga ir po mirties.

Šiandien sugrįžkime prie plaukų temos, kuriai užleido vietą praėjusi proginė laida, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dienai ir vienam „Aukso paukštės” nominaciją pelniusiam kolektyvui „Kaukutis”. Taigi dar kiek pavyniokim plaukų bylą. Trumpai priminsiu, kad nagrinėjome jų sąsają su vandeniu, augalais, gyvūnais, mitines ir dorovines palaidų plaukų prasmes, jų atitikmenis kosminėje sferoje ir kitką. Plaukų mitologizavimas ar jų nešiosenos pagalba, ženklinimas amžiaus, lyties, luomo, profesijos ar kito socialinio statuso būdingas daugelis tautų ir kultūrų. Jiems teikiama gyvybinės galios, buveinės reikšmė. Mat pastebėta, kad plaukai auga ir po mirties.