Podcasts about cikl

Spaudos apžvalga.„Šį, imperialistinėje šalyje gimusį, vidutinio amžiaus baltaodį vyrą vargiai prispaustume prie sienos“, – apie Vienoje vykstančio „ImPulsTanz“ festivalio vadovą ir jo požiūrį į įvairovę sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Rugpjūtį LRT KLASIKOS eteryje – naujas pasakojimų ciklas apie mažai žinomus muziejus. Ciklą pradeda Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie Kaune veikiantį Brangakmenių muziejų ir tyrimų laboratoriją.Biržuose ir vėl karaliauja opera. Apie šiandien ir rytoj pristatomas operos „Figaro vedybos“ premjeras pasakoja režisierė Karina Novikova ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus.Kodėl menininkai leidžiasi į jų fizinių galimybių ribas išbandančias keliones? Studijoje vieši neseniai į 180 km kelionę aplink Monblaną pėsčiomis leidęsis pianistas Justas Čeponis.Užsienio spaudos apžvalga.Tinklalaidės „Savas miestas“ autorių viešnagė Birštone.Klaipėdos festivalis vėl žadins senąjį Klaipėdos elingą. Apie rugpjūčio 2 d. prasidedantį festivalį pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerpelto mieste, Belgijoje Europos jaunimo muzikos festivalyje vykusiame konkurse du Lietuvos chorai – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras ir Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ pelnė aukščiausius įvertinimus.Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT Klasika pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Čia jūsų laukia dalyvavusiųjų istorijos, kūrinių dekonstrukcijos, kolektyvų narių, dirigentų, muzikų, diasporos atstovų mintys. Ciklą pradedantis pasakojimas nukels mus 100-mečiu į praeitį. Choristams klojami šiaudai, prašymas atsivežti savo cukraus ir tiesiog po miestiečių langais vykstančios Dainų šventės dūzgės. Toks margas 1924-ųjų Kauno, kurį gana netikėtai ištiko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė, paveikslas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi du kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūriniai – „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“.Tarptautinę šokio dieną Šiuolaikinio šokio asociacija šia proga apdovanoja labiausiai nusipelniusius savo narius. Tarp 68-ių narių apdovanotos dvi narės, įsimintiniausios choreografės ir įsimintiniausios šokėjos kategorijose.Klasikinės muzikos naujienose: naujas Sinsinačio simfoninio orkestro muzikos vadovas, pratęsta Karališkojo filharmonijos orkestro sutartis su dirigentu Vasilijumi Petrenko, Yannicko Nézet-Séguino gautas įvertinimas ir paskelbta šių metų „BBC Proms“ festivalio programa.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši dainininkė, mokytoja Gintarė Skerytė, su kuria vaikščiojame vingiuotais muzikos keliais.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiemet 15-os metų jubiliejų minintis paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ leidžiasi į kelionę po Lietuvą. Jos tikslas – sutelkti vietines miestų bendruomenes veikti išvien, padedant šeimoms, kurios susidūrė su pačia baisiausia – onkologinės ligos – diagnoze. Kai suserga vaikas, kartu „suserga“ ir visa šeima – jos gyvenimas pasikeičia kardinaliai, suteikdamas milžiniškų rūpesčių ir iššūkių.

Penkios amerikiečių kompozitorės – Rachel Grimes, Angélica Negrón, Shara Nova, Caroline Shaw ir Sarah Kirkland Snider – susivienyjo bendram darbui ir išleido albumą „The Blue Hour“ (2022), kuris pristatomas kaip kolektyvinės kūrybos dainų ciklas pagal Carolynos Forché epinę poemą „Žemėje“. Nors autorių braižas truputį skiriasi, kritikai giria „puikų ir nepaprastai vieningą darbą“. Ciklą stilistiškai jungia visose dalyse dainuojanti viena iš kompozitorių – Shara Nova, žinoma kaip indiroko ir akademinės muzikos atlikėja, nors dažnai prisijungia ir kitos keturios kompozitorės. Tačiau labiausiai kompozicijas suartina styginių orkestras „A Far Cry“, įrašytas tarsi elektroninių semplerių ansamblis.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

200000 soļu! Apmēram tik daudz soļu būs nepieciešams noiet, lai izstaigātu pārgājienu maršrutus Rīgas tuvumā, kas apvienoti ciklā "Dabas apļi". Par aktīvās atpūtas piedāvājumu galvaspilsētas tuvumā interesējamies raidījumā Kā labāk dzīvot. Pārgājienos aicina doties Ropažu novada pašvaldības digitālo mediju speciāliste, Pierīgas tūrisma asociācijas pārstāve Laura Šīrante, Ādažu novada vecākā speciāliste tūrisma jautājumos Rūta Žunde un Mārupes novada Sabiedrības iesaistes un mārketinga nodaļas vadītāja Elīna Brigmane. Cikla nosaukumā ietvertais vārds apļi liecina gan par maršrutu praktisko pusi, jo tīri praktiski ir ērtāk – maršruta sākums un noslēgums ir vienā vietā, aplis – tā ir arī nemitīga kustība. Visi maršruti veidoti, lai var piekļūt ar sabiedrisko transportu. Kopumā pieejami 14 pārgājienu maršruti. Īsākais maršruts ir 8 km garš, garākais – 17 km. Maršruti ir dažādas sarežģītības  un grūtības pakāpes. Vienu no cikla posmiem iepazīstam ierakstā. Pārgājienu ciklā „Dabas apļi" Ādažu novads piedāvā divus pārgājienu maršrutus. Pārgājiens „Kadagas mežu līkloči ir 8 km garš un vidējas grūtības, otrs maršruts „Piedzīvojums Kalngales - Garciema kāpu lokā" ir grūts, jo 10 km garumā ved pa mežainām, stāvām piejūras kāpām. Veidojot pārgājienus, mērķis bijis ar novada interesantākajām vietām iepazīstināt ne tikai tūristus, bet arī novada iedzīvotājus.

Ciklą apie Europos istorines traumas baigiame pozityvia nata – žvilgsniu į Europos Sąjungos istoriją. Tai yra istorija pastangos kurti tokią Europos bendriją, kurioje iki tol senąjį žemyną skaldę skirtingi interesai būtų paversti bendru rūpesčiu, kur bendradarbiavimo dvasia pakeistų galios logiką, kai, anot senovės graikų istoriko Tukidido, stiprieji gali daryti, ką nori, o silpniesiems tenka iškęsti tai, ko pakeisti jie paprasčiausiai negali. 2012 ES buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Tačiau atrodo, kad ilgą laiką ES pasiekimai buvo nuvertinami. Vis tik brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino daugelį permąstyti ES naudą ir atrasti šiame projekte ne tik ekonominę naudą, tačiau visų pirma taikos projektą. Projektą, kuris Šaltojo karo metais garantavo taiką ir klestėjimą Vakarų Europai, o po Šaltojo karo pabaigos įtraukė ir dalį buvusių Rytų bloko šalių, kad Europa vėl kvėpuotų abiem plaučiais. Žvilgsnis į tas valstybes, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėjo įšokti į ES traukinį, leidžia mums patiems įsivaizduoti, kaip šiandien galėtume gyventi, jei patys būtume pavėlavę ir būtume traktuojami ne kaip neatskiriama europinės šeimos dalis, o Rusijos privilegijuotų interesų zona, kurioje Maskva manosi galinti siekti primesti savo valią.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Pilsētplānošana savā veidā nozīmē dizainu attālinātā Zoom formātā – mēs uztveram atsevišķu ēku arhitektūru, varbūt to kontekstu ar pārējo apbūvi, taču, paši to nemanot, pārvietojamies pa takām, kuras mums nosprauduši pilsētplānotāji. Latvijas Arhitektūras muzejā skatāma izstāžu cikla “Rīga, kuras nav. Kartes un plāni” septītā, noslēdzošā izstāde “No Lielrīgas līdz Pierīgai”. Izstāžu cikls tika sagatavots no muzeja oriģinālajiem karšu krājumiem un vēstīja par Rīgas attīstības idejām, tostarp nerealizētajām, aptuveni simt gadu garumā – no 20. gadsimta pirmajām desmitgadēm līdz mūsu dienām. Izstāžu cikla kurators Jānis Lejnieks dalās pārdomās par reālo pilsētplānotāju ietekmi politiskā spiediena un ekonomisko iespēju – kā padomju saimnieciskās mazspējas, tā tirgus ekonomikas apstākļos. Cik gadus uz priekšu pilsētplānotājs spēj paredzēt nākotni? Cita starpā izstāde “No Lielrīgas līdz Pierīgai” atklāj padomju gados izstrādāto “zaļās joslas” projektu, kas tā arī netika apstiprināts. Pilsētai tagad pieder lielas mežu platības Pierīgā. Vai tās tiks izmantotas sabiedrības labā?

Vazniškių ŽŪB – didelio mišraus ūkio pavyzdys, kuriame modernios technologijos ir apgalvota veikla užtikrina natūralų gamtos ciklą. Bendrovės vadovas Džiugas Grigaliūnas įsitikinęs, kad įvairių kultūrų sėjomaina, pievos, mėšlo naudojimas dirvai gerinti garantuoja gamtai draugišką veiklą, kokybišką produkciją ir darbo vietas kaime.Pagėgių savivaldybės Pavilkių km.jaunasis ūkininkas Ignas Ramanauskas nepasitiki kooperatyvais, bet kartu su trim draugais ūkinę veiklą organizuoja kaip kooperatyve. Draugiškai vienas kitam padėdami taupo resursus, racionaliau išnaudoja techniką.Populiarius visame pasaulyje animacinių filmukų herojus – Šreką, Kempiniuką plačiakelnį, Tomą ir Džerį, visą Simpsonų šeimyną galima pamatyti Biržų rajone Kirkilų pramogų parke. Juos iš medžio padaręs kupiškėnas Gintautas Tručinskas tikisi, kad jo kūryba gerai nuteiks visus.Ved. Arvydas Urba

Susipažinsime su pirmadienio spaudos publikacijomis.Vitos Ličytės parengta Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.VDU profesorė Ineta Dabašinskienė dalinasi savo įspūdžiais po LRT Klasikos „Koncerto vienam“.Gargždų krašto muziejaus Jono Gižo etnografinė sodyba ateinančiam turizmo sezonui parengė projektą „Maršrutas po Drevernos apylinkes su audiogidu“.Pokalbis su Muziejų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininke Olga Žaliene apie tai, kokie pasiūlymai teikiami Vyriausybės ekstremalių situacijų komsijai.„Lewben art foundation“ sostinės senamiestyje kurs šiuolaikinio meno ir edukacijų centrą.LRT Klasika pradeda ciklą skirtą moterims kompozitorėms. Pirmasis pasakojimas apie Hildegardą von Binden.Klaipėdos dramos teatre pradėjo dirbti režisierė iš Lenkijos Agata Duda Grazc. Kodėl ji pasirinko Klaipėdą ir kokio tikėtis pirmojo spektaklio?Merginų svingo grupė „The Ditties“, kovo 8 - ąją LRT Klasikos eteryje pristatys pirmą kartą pristato dainą „Moterys“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien LRT PLIUS eteryje prasideda LRT KLASIKOS pristatomas dokumentinių filmų ciklas „Didieji kompozitoriai“, kuris ves šešių klasikinės muzikos kūrėjų biografiniais maršrutais. Ciklą pristato LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka kartu su kino mokykla „Youngblood“ pradeda virtualių kino ir literatūros susitikimų ciklą „Literatūros ir kino dialogai“. Jo metu apie savo kūrybą pasakos Metų knygos rinkimams nominuoti rašytojai ir kino režisieriai. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos projekto koordinatore Inga Vaičiulionyte.Minint 698-ąjį Vilniaus gimtadienį paskelbti šv. Kristoforo statulėlių laureatai, sostinėje gyvenantys, kuriantys, dirbantys ir puoselėjantys miestą menininkai. Pokalbis su architektais Petru Išora ir Ona Lozuraityte (apdovanojimas už pasiekimus architektūros srityje), vargonininke ir „Religinės muzikos centro“ vadove Renata Marcinkutė Lesieur (apdovanojimas už labdaringą veiklą mažinant socialinę atskirtį, stiprinant bendruomeniškumą) ir Bažnytinio paveldo muziejaus vadove Sigita Maslauskaite-Mažyliene (Šv. Kristoforo statulėlės nusipelniusia už Vilniaus istorijos aktualizavimą).Grafikos dizainerės, iliustruotojos, rašytojos Kotrynos Zylės tekstai ir piešiniai knygose prabyla į jaunąjį skaitytoją. Kaip patraukti vaikų dėmesį ir kokia kalba kalbėtis su paaugliu? Kodėl Kotryna pasirinko būtent tokį kelią? Apie vaizdų, tekstų kalbą ir kūrėjos veiklas – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Režisore Dzintra Geka konsekventi turpina dokumentēt Sibīrijas bērnu ekspedīcijas. 25. martā pulksten 17 Latvijas TV pirmizrāde dokumentālajai filmai “Tālā zeme Sibīrija. Tomskas apgabals 1949. – Petuhova, Teguļdeta, Asino”. Un uzreiz pēc tam 2. daļa “Tālā zeme Sibīrija. Tālie Ziemeļi – 1941. Noriļska. Lamas ezers”. Sazināmies ar režisori Dzintru Geku. Kopā ar pārējiem ekspedīcijas dalībniekiem vēsturnieks Ainārs Bambals pēc 30 gadiem vēlreiz brauca uz Lamas ezeru, kur 1941. gadā aizveda Baltijas valstu artilērijas virsniekus, gandrīz visi gāja bojā. 1990.gadā bijušās nometnes vietā viņš bija klāt, kad uzstādīja piemiņas vietu. Uzklausām arī Aināru Bambalu.

Ciklā "Ārpus pūļa" literatūrvēsturnieks Viesturs Vecgrāvis stāsta par romantiskā pasaules uzskata nozīmi radošajā procesā, kurš norit individuālās pārdomās un pašizziņā. Dzejnieka tēls daudziem asociējas ar nošķirtību, atrašanos ārpus pūļa burzmas. Atcerēsimies kaut vai karikatūras ar izdēdējušu jaunekli jumta istabiņā, kurš sēž uz sanaglotas dēļu kastes un pār kura galvu lidinās gaisīga Mūza. Lielākajai daļai kariķējumu to pamatideja sakņojas ikdienas pieredzējumos, un nedz mūsu, nedz citu tautu kultūras vēsturēs šādu simbolisku tēlu netrūkst. Tāpat kā autoru, kuri – vai kuras – to labprāt iedzīvina arī mūsdienu situācijā, izvēloties nenostāties nedz steidzīgajās karjeristu rindās, nedz iekļaujoties aplī, kurā sapulcējušies pašatklāsmes un vienotā gara vai miera meklētāji. Tātad, tie, kuri izvēlas atrasties kaut kur pa vidu, vai, vēl labāk, nostāk no visiem; kā retus svētkus izvēloties domubiedru satikšanu. Tas, protams, ir tikai viens no iespējamajiem scenārijiem. Dzeja ir izteikti ambivalenta cilvēka radošā procesa sastāvdaļa: no vienas puses, būtisks ir emociju patiesums, nodoma nesamākslotība un vēstījuma aizrautība; no otras puses – vieglprātīgi iedomāties, ka to visu lasītājam vai klausītājam var pasniegt, apejot tehniskus un estētiskus kanonus, kuri noformējušies gadsimtu gaitā. Romantisms ir viens no interesantākajiem šādiem kanoniem, un šajā laivā vieta atradīsies arī tiem, kuri sevi no dzejas radīšanas vai izpratnes redz atstatu. Būtiskākais, kas nepieciešams šajā izbraucienā, iztēles, emocionalitātes un intuīcijas novērtēšana izziņas gaitā. Par romantisma uzplaukuma periodu mēdz uzskatīt 18. gadsimta beigas un visu 19. gadsimtu, tai pat laikā romantiskā pasaules izjūta ir samanāma arī daudz agrīnākos vēstures posmos. Latvijas literatūras vēstures kontekstā romantisms ir izpelnījies kritiku gan no Edvarta Virzas, gan Andreja Upīša. Kā savā monogrāfijā “Mani sveicina zvaigznes...” norāda Latvijas Universitātes emeritētais profesors, literatūrvēsturieks Viesturs Vecgrāvis: “Kaut arī padomju ideoloģijas attieksme pret romantismu sākotnēji, līdz 60. gadu vidum, bija kritiska, vēl 70. un 80. gados dalot to pasīvajā, proti, revolucionārajā un individuālistiskajā romantismā, tā bija spiesta samierināties ar romantisma spēcīgo lomu 19. gadsimta kultūrā blakus reālismam kā objektīvās īstenības tēlotājam”. Sarunu ar Viesturu Vecgrāvi par romantismu un cilvēka nošķirtības lomu tā kontekstā iesākam ar tā dēvētā vācu romantisma izcilā teorētiķa un praktiķa Novālisa citātu: “Dzejnieks var būt kāda augstāka pārreāla aicinājuma sūtīts misijā – atgādināt cilvēkiem, ka mums jātiecas būt augstāk, tiekties augstāk par bioloģisko nolemtību un racionāliem apsvērumiem.” Cik liela nozīme šādas nojautas tapšanā ir izolācijai vai nošķirtībai, jo, varētu spriest, ka tik augstu ideālu balstīts uzskats nevar rasties sabiedrības murdoņas viducī.

Ciklā "Ārpus pūļa" kopā ar vēsturniekiem Gustavu Strengu un Andri Levānu neklātienē dodamies uz viduslaiku pilsētu, skaidrojam, par kādiem nodarījumiem cilvēku varēja izraidīt no pilsētas, kura bija daudziem patvērums, bet kurā valdīja arī baumas un bailes. Iepriekšējā epizodē runājām par labprātīgu nošķiršanos no sabiedrības, kā to savulaik – un vēl arvien dara vientuļnieki vai mūki. Šoreiz pārceļamies uz viduslaikiem, lai pārspriestu vienu no nelabprātīgas sociālas nošķiršanās izpausmēm – izraidīšanu no pilsētas. Attīstītākās viduslaiku pilsētas nozīmēja labiekārtotu vidi, pielāgotu cilvēka vajadzībām, un, atkarībā no sociālā slāņa, augstāku vai zemāku ekonomisko un sociālo drošību. Izraidīšana no pilsētas līdzinājās nāvessodam vai, savā ziņā, bija pat vēl skarbāks soda mērs. Sīkāk skaidro vēsturnieks Gustavs Strenga. Runājot par viduslaiku pilsētām un to nozīmi tālaika sabiedrības vērtību sistēmā, vēsturnieks, LU Vēstures un filozofijas fakultātes asociētais profesors Andris Levāns uzsver svarīgu nosķīrumu starp tā dēvēto Redzamo pilsētu, kura ir pakārtota “visibilia” principam, proti, tam, ko var ieraudzīt, aptautsīt un sasmaržot, un starp Neredzamo pilsētu, proti, ideju un ideālu formējumu, kurš tiecas būt par tā dēvēto “Debesu Jeruzālemi”.

Po pirmų dvejų Europos čempionato atrankos rungtynių, Lietuvos rinktinė savo sąskaitoje turi 1 pergalę. Laidoje „Vakarop su Vyteniu“ savo mintimis apie gautas pamokas pasidalino Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio asistentas Benas Matkevičius. Specialistas kalbėjo apie nenusiteikimą Belgijoje, gerėjantį žaidimą, Donato Motiejūno formą ir darbą su skirtingais treneriais. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Baigiantis jubiliejiniams Jėzuitų misijos Lietuvoje metams, su kunigu jėzuitu Eugenijumi Puzynia pradedame naują pokalbių ciklą apie jėzuitus, jų veiklą ir ignaciškojo dvasingumo ypatybes, pasiremdami tuo, kaip savo knygelėje „Apie jėzuitus – ir nerimtai. Humoras ir dvasingumas“ tai pristato flamadas jėzuitas Nicolaas Sintobin.Laidos redaktorė Jūratė Grabytė.

Ar tikrai Mozarto „Requiem“ beveik nėra jo sukurtos muzikos? Kas skubino Mozartą kuo greičiau užbaigti šias gedulingas mišias? Kur dingo natos, iš kurių Mozarto draugai dainavo visą „Lacrimosa“ dalį kompozitoriui dar buvus gyvam? Į šiuos ir kitus klausimus atsakoma paskutinėje, 42-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Nemirtingasis „Requiem“ skambės iš unikalaus įrašo – originalios, kitų autorių neprirašytos partitūros. Ciklą užveria specialiai Giedriaus Kuprevičiaus aranžuotas Mozarto kanonas „Neverki, kad miriau per anksti“. Skamba Köchelio kataloge 557, 623, 625 ir 626 numeriais pažymėtų Mozarto ir jo amžininkų kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ciklā, kurā mēs skatāmies uz pagājušo simtgadi, saruna ar Eiropas Komisijas viceprezidentu Valdi Dombrovski.

Supažindiname su Lietuvoje nežinomo, dabar gyvenančio ir įvairiose muzikiniuose baruose besidarbuojančio prancūzų kompozitoriaus Philippe Manoury vienu kūriniu – vokaliniu ciklu balsui ir elektronikai „Aidas“. Septynių dalių cikle poetinės erotikos vaizdinius subtiliai perteikia sopranas ir palydintys, jautriai įkomponuoti elektroninių garsų partitūros garsai. Ciklą perskirs fragmentai iš prancūzų dokumentalisto Jacques Perrin filmo „Migruojantys paukščiai“ muzikos, kurios autorius – kompozitorius Bruno Coulais.Lietuviškoje „Audiologų“ dalyje – du kūriniai iš 1930 ir 1931 metų: Stasio Šimkaus simfoninės poemos „Nemunas“ fragmentai (nuo 0:58) ir Jono Dambrausko 1931 metais sukurta „Malda už tėvynę“ (nuo 50:17). Šia giesme net aštuonerius metus kasdien prasidėdavo Kauno radiofono laidos.

Supažindiname su Lietuvoje nežinomo, dabar gyvenančio ir įvairiose muzikiniuose baruose besidarbuojančio prancūzų kompozitoriaus Philippe Manoury vienu kūriniu – vokaliniu ciklu balsui ir elektronikai „Aidas“. Septynių dalių cikle poetinės erotikos vaizdinius subtiliai perteikia sopranas ir palydintys, jautriai įkomponuoti elektroninių garsų partitūros garsai. Ciklą perskirs fragmentai iš prancūzų dokumentalisto Jacques Perrin filmo „Migruojantys paukščiai“ muzikos, kurios autorius – kompozitorius Bruno Coulais.Lietuviškoje „Audiologų“ dalyje – du kūriniai iš 1930 ir 1931 metų: Stasio Šimkaus simfoninės poemos „Nemunas“ fragmentai (nuo 0:58) ir Jono Dambrausko 1931 metais sukurta „Malda už tėvynę“ (nuo 50:17). Šia giesme net aštuonerius metus kasdien prasidėdavo Kauno radiofono laidos.

Šių metų pradžioje Architektūros pokalbių fondas surengė paskaitų ciklą „Kaip aš čia patekau? Nacionalinis identitetas architektūroje“. Ciklą pradėjo filosofės hum. m.dr. Nerijos Putinaitės paskaita „Naujosios sovietinės „tradicinės šventės“ ir jų architektūriniai pavidalai“.6-ajame dešimtmetyje kovoje prieš religiją ideologinis režimas pasitelkė vadinamųjų naujųjų švenčių priemones. Jomis buvo siekiama pakeisti senuosius papročius, juos paverčiant nureligintomis sovietinėmis šventėmis (krikštynų, santuokų, laidotuvių...). Buvo kuriami specialūs ritualai – senąsias religines tradicijas keitė naujos civilinės apeigos, asmenines erdves – kolektyvinės, visuomeninės. Lektorė tyrinėja lietuviškąją tautinę sovietinę ir posovietinę tapatybes, sovietinio palikimo apraiškas, kurių netrūksta ir dabartiniame mūsų gyvenime.

Šių metų pradžioje Architektūros pokalbių fondas surengė paskaitų ciklą „Kaip aš čia patekau? Nacionalinis identitetas architektūroje“. Ciklą pradėjo filosofės hum. m.dr. Nerijos Putinaitės paskaita „Naujosios sovietinės „tradicinės šventės“ ir jų architektūriniai pavidalai“.6-ajame dešimtmetyje kovoje prieš religiją ideologinis režimas pasitelkė vadinamųjų naujųjų švenčių priemones. Jomis buvo siekiama pakeisti senuosius papročius, juos paverčiant nureligintomis sovietinėmis šventėmis (krikštynų, santuokų, laidotuvių...). Buvo kuriami specialūs ritualai – senąsias religines tradicijas keitė naujos civilinės apeigos, asmenines erdves – kolektyvinės, visuomeninės. Lektorė tyrinėja lietuviškąją tautinę sovietinę ir posovietinę tapatybes, sovietinio palikimo apraiškas, kurių netrūksta ir dabartiniame mūsų gyvenime.