Podcasts about amsterdame

Prieš porą dienų netekome rašytojo Rolando Rastausko. Kas jį jaudino kaip kūrėją, kas yra jo tipinis skaitytojas ir kodėl jį galima laikyti miesto intelektualu? Interviu su Rolandu Rastausku ištraukos.Šiuolaikinio meno centre Vilniuje prasidėjo 15-oji Baltijos trienalė. Menininkas Toine Horvers joje pristato 15 valandų truksiantį performansą „Rolling 1“. Šis darbas pirmą kartą atliktas prieš 38 metus Amsterdame.Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys?Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui sukanka 150 metų ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros apžvalgoje - vandens festivalis Benine, į Vanuatu sugrąžinti pavogti palaikai bei Peru medkirčiai, besiveržiantys į autochtonų teritorijas.„Dizaino pasaulyje vyksta virsmas“, – taip į dizaino lauką žvelgia parodų architektas, kuratorius ir daiktų dizaineris Vytautas Gečas. Kaip keičiasi šis laukas ir kiek dar stipri tautinė tapatybė dizaino sferoje?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Natália Pažická - greenfluencerka, aktivistka. Bola modelka, študovala módu v Amsterdame, kde sa venovala téme udržateľnosti v odevnom priemysle. Je zakladateľka iniciatívy a občianskeho združenia #everyindividualmatters a podcastu Fashion Session.

Klimato kaitos rubrika. Všį „Žiedinė ekonomika“ skelbia 10 Lietuvos įmonių, labiausiai pernai prisidėjusių prie klimato kaitos, sąrašą. Šia tema diskutuoja všį „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius ir „Akmenės cemento“ tvarumo ir projektų koordinatorė Eglė Jankauskienė.Amsterdame astronomiją ir astrofiziką studijuojanti Onė Mikulskytė nominuota tarptautinio Moterų kosmoso tinklo apdovanojimuose.Kaip racionaliai vartoti vaistus? Pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė.Ką jaunimas galvoja apie šalies gynybos klausimus? Svarsto jaunoji NATO ambasadorė, skautė Saulė Želnytė.Ved.Agnė Skamarakaitė

Martin Balek, aka Bali G žil v Škótsku aj v Amsterdame, študoval zvukový design a engineering v Edinburgu a pracoval v miestnych baroch a kluboch. Po skončení štúdii sa v lete 2022 vrátil späť na Slovensko.

O bicyklových mestách sa hovorí najmä o Kodani či Amsterdame. Nikto si však nespomenie na hlavné mesto Bangladéša Dhaku, čo je podľa Lenky a Davida Haringovcov chyba. Vraj tu totiž jazdí až 800 000 cyklorikší a ďalšie milióny bežných bickylov. To už, v akom sú stave, je druhá vec. Lenka a David sú na cestách už vyše 11 mesiacov, pričom prešli 19 krajín a aktuálne sa z Ázie presunuli do Afriky. Na Bangladéš ale spomínajú s láskou a podľa nich je určite neobjavenou perlou juhovýchodnej Ázie. Nekonečné čajové plantáže, milí, všadenápomocní ľudia, farebné cyklorikše, plavba po delte Gangy či kmeň, v ktorom vládne matriarchát. Toto všetko boli pre nich top zážitky z krajiny Bengálskeho zálivu a viac o nich už môžete počúvať v novej časti Všesvet podcastu.  Budeme radi, ak nás v tvorbe podcastu podporíte na Patreone. Ak máte akékoľvek otázky, neváhajte nám napísať na vsesvetpodcast@gmail.com.

Koordinuje projekt Mesto pre deti. V rámci Metropolitného inštitútu Bratislavy skúma fungovanie verejného priestoru a prináša zmeny, ktoré pozitívne ovplyvňujú život v meste. Je súčasťou tímu, ktorý pracuje na zapojení detí do verejných politík, na inkluzívnom a spravodlivom dizajne ulíc a mestskej mobilite. Študovala v Bratislave a Amsterdame, a zaujímajú ju sociálne funkcie verejných priestorov, mestská príroda, ale aj komunitné záhradníctvo. Moderátor Juraj Turis.

Plungės rajone, Kuliuose prasideda Sofijos festivalis, kultūros ir bendruomeniškumo šventė. Pavadintas čia gyvenusios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu, kurios pasėtas kūrybines tradicijas tęsia Raimonda ir Valentinas Masalskiai.Kaune atsidarė nauja – Kita – galerija. Tai viena iš nedaugelio privačių galerijų šiame mieste, nors po „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pastebimas padidėjęs miestiesčių troškulys kultūrinėms veikloms ir naujoms erdvėms.Lietuva gali turėti pirmąją palaimintąją moterį. Šią savaitę į Vatikaną išsiųsta 8 tūkstančių puslapių Adelės Dirsytės beatifikacijos byla. Kaip sako duomenis bylai rinkęs kunigas Andrius Končius, tai labai Lietuvai istoriškai svarbaus proceso pradžia.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie nuo Ermitažo atsiribojusį muziejų Amsterdame, popiežiaus į svečius priimtus menininkus, žuvusį britų aktorių Julian'ą Sands'ą bei salsos muziejų Niujorke.Vakar Kaune įteikti pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai.„Kaunas metė kozirį – ketinimą Laisvės alėjos viduryje pastatyti obeliską, moderniuose laikuose – favoritinį sovietinių kareivių kapų skulptūrinį akcentą. Pagundai aptarti naują kauniečių iniciatyvą atsispirti buvo labai sunku, bet man pavyko“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Neries krantinę Vilniuje.„Didelis kiekis dirbtinio intelekto turinio internete tik dar labiau iškels radikalias pozicijas“, – žvelgdamas į jau vykstančius pokyčius socialinėse medijose, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje svarsto skaitmeninių produktų kūrėjas Jonas Lekevičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Policijos generalinis komisaras sako, kad pagrindinė skaudžių avarijų priežastis – piktybiniai asmenys, nuolat pažeidinėjantys kelių eismo taisykles. Kaip kovoti su „vairuotojais”, kuriems keliuose negalioja jokios taisyklės ir kurie keliuose gyvena savo gyvenimą?Kelerius metus Lukiškių kalėjime organizuojami pasivaikščiojimai išlieka labai populiarūs. Kodėl ir kokias istorijas žmonėms pasakoja ten dirbantys gidai? Pokalbis su gide Indre Kukučionyte.Naujuoju moksleivių sąjungos prezidentu išrinktas rokiškietis Jonas Trumpa, studijuojantis Amsterdame. Kaip jis atstovaus moksleiviams, pats mokydamasis kitoje šalyje, ir su kokiomis didžiausiomis problemomis šiandien susiduria moksleiviai? Naujojo moksleivių sąjungos prezidento interviu.Moliūgus ir šitake grybus Kupiškio rajone auginantys ūkininkai pastebi, kad šiandien sudėtinga konkuruoti su dideliais ūkiais dėl dirbamos žemės plotų, o valstybė turėtų labiau atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius.Ved. Edvardas Kubilius

V najnovšom rozhovore sa Šajmo rozprával s mladým talentom, ktorý sa ukrýva za pseudonymom Prince in Jeans ➡️ https://www.instagram.com/prince.in.j...Vytvoril džínsy pre Yzomandiasa, Separa, Skeptu, či talianskeho rapera Sfera Ebastu. Podieľal sa aj na kolekcii pre Footshop, stojí za značkou Alure a momentálne je ešte stále študentom módy v Amsterdame.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalgaKo laukti galerijose ir muziejuose Amsterdame, Monrealyje, Tokijuje ir Londone.Savaitgalį įteikti LRT Metų apdovanojimai.Kauno paveikslų galerijoje eksponuojamos dvi parodos skirtos Jonui Mekui – „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau” bei „Vieno laiško istorija”.Kaip vyks šiandien prasidedantis uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kinas“ likvidavimo procesas?Sausio 9-ąją minime 95-ąsias teatrologės, literatūrologės profesorės Irenos Veisaitės gimimo metines.Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Kaip gimsta planas prijungti Klaipėdą ir parodyti, kad tai, kas vyksta krašte, yra vietos gyventojų sukilimas?Prozininikas scenaristas, dramaturgas Saulius Šaltenis pristato kinematografinę istoriją „Akis į akį. Klaipėda 1923“.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga.Ved. Marius Eidukonis

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje atidaryta nauja erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Muziejus didžiuojasi, kad naujoji ekspozicija – moderniausia tokio tipo Baltijos šalyse.Kelerius metus Kaune veikusi industrinės kultūros platforma „Matters“ suvienijo jėgas su Kijeve veikiančiu Miesto teatru ir praėjusių metų pabaigoje išleido albumą OIDA, kuris kviečia miestą pajausti kaip meno kūrinį.Laidoje svečiuojasi LRT Knygų klubas. Panevėžiečiai skaitytojai aptaria Danielio Keyeso romaną „Gėlės Aldžernonui“.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kaip senosioms Europos tautoms sekasi sugyventi su šalia jų gyvenančiais imigrantais ir kaip skirtingos kultūros sąveikauja tarpusavyje.Pasaulio kultūros apžvalgoje žvalgomės, ko šiemet laukti galerijose ir muziejuose už Lietuvos ribų – Amsterdame, Monrealyje, Tokijuje, Londone.Skulptorius Mykolas Sauka sostinės „Titaniko“ parodų sales apgyvendino iš medžio sukurtais įvairiausiais sutvėrimais – šalia lervų, kokonų ir vabalų matome beveidžius kūdikius ir bažnytinius angelėlius. Kadangi visi parodos „Vaikų kambarys“ dirbiniai rankomis išdrožti iš medžio, greitai Mykolui buvo priklijuota tautodailininko etiketė. Pokalbis su menininku apie parodą bei liaudies ir šiuolaikinio meno santykį.Ved. Dovydas Kiauleikis

Šiandien prasideda Talino kino festivalis „Juodosios naktys“. Festivalis, rengiamas nuo 1997 metų yra vienas didžiausių kino festivalių Šiaurės Europoje. Apie šių metų festivalį kalbamės su vienu iš festivalio programos sudarytojų ir Baltijos šalių konkursinės programos kuratoriumi, kino kritiku Edvinu Pukšta.Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose dvylika metų rengiamas tarptautinis edukacinis Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalis šiais metais pirmąjį kartą vyksta keliose šalyse – Lietuvoje ir Italijoje. Apie tai kalbamės su festivalio vadove Beatriče Baltrušaityte.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ baroko muzika ir šokėjų kūnais prabyla apie vertybes ir už jas kovojančias šių laikų idealistes. Ketvirtoji teatro premjera džiugina teatro vadovus, kalbančius apie augantį ir stiprėjantį kolektyvą. Apie spektaklį „Dona Kichotė” pasakoja kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė.Klasikinės muzikos naujienose: smarkiai apkarpytas Jungtinės Karalystės operos teatrų finansavimas, Ženevos pianistų konkurso nugalėtojai, Vokietijos Beethoveno žiedo ir Lotte Lehmann atminimo žiedo laureatės ir klimato aktyvistų sutrikdytas koncertas Amsterdame.Žurnalistika, daugiau nei šešiolika metų supusi britiškoji kultūra, žodžio valdymas, kritiškas žvilgsnis į visuomenę ir aktualiausias problemas. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistas Andrius Užkalnis.Ved. Gerūta Griniūtė

To zase boli dva týždne. Najprv sme zdolali WHU, vzápätí sme odniesli 3 body do Nottinghamu. Po skvelej trojgólovej výhre v Amsterdame, následne prehráme na Anfielde s Leedsom. Naše výkony ako na hojdačke. O týchto zápasoch a aj o všeličom inom okolo Liverpool FC sme pokecali v najnovšom podcaste č.65.

Úplné vydanie najznámejšieho denníka na svete pod záštitou Nadácie Anny Frankovej. Je len pár kníh, ktoré majú takú obrovskú výpovednú hodnotu a emocionálny náboj ako denník trinásťročnej Anny Frankovej, ktorá sa spolu s rodinou počas druhej svetovej vojny dva roky ukrývala v zadnej časti jednej budovy v Amsterdame. Tesne pred koncom vojny však bola prezradená a spolu s celou rodinou odvedená do koncentračného tábora, kde tesne pred koncom vojny zomrela. Zostali po nej len zápisky. Denník, do ktorého si zapisovala udalosti od 12. júna 1942 do 1. augusta 1944, a v ktorom očami dievčatka, ktoré musí akceptovať hrôzostrašnú realitu, zachytávala všetko, čo sa okolo nej dialo. A napriek tomu, že sa konca vojny nedožila, jej denník ostáva svedectvom neuveriteľnej krutosti nacistického režimu a pripomienkou udalostí, ktoré sa už nikdy nesmú zopakovať. Audiokniha: Denník Anny Frankovej Autor: Anna Franková (Zostavili Otto H. Frank a Mirjam Pressler) Interpret: Táňa Pauhofová Dĺžka: 13:30 h Vydavateľstvo: Publixing a Slovart Audiokniha Denník Anny Frankovej na webe Audiolibrix (MP3 na stiahnutie) Audiokniha Denník Anny Frankovej na webe Publixing (MP3 CD)

Slováci v Taliansku: Človek dialógu, misioniár, či sivá eminencia pápežov - vo veku 98 rokov zomrel v Ríme kardinál Jozef Tomko; Slováci v Holandsku: Sandra Kramerová, slovenská tanečnica žijúca z v holandskom Amsterdame; Slováci v Rumunsku: Pavel Hlásznik, prvý podpredseda DZSĆR pozýva do slovenského mestečka Nadlak; Slováci v USA: Helen Cincebeaux, predsedníčka Slovak Heritage and Folklore Society International o výstave slovenských krojov na Floride;

Viešoje erdvėje netyla diskusijos apie gatvių siaurinimą, želdinimą ir pertvarkymą, o šylant orams pokyčiai tampa dar matomesni. Todėl šiame epizode bus kalbama apie gatvių humanizavimą, rekonstravimą ir pavertimą pilnaverte viešąja erdve. Apie tai kaip keičiasi gatvės ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir Amsterdame ar Roterdame papasakos urbanistas Martynas Marozas. Martynas yra dirbęs su įvairiais planavimo, gyvenamųjų teritorijų transformacijos, infrastruktūros, viešosios erdvės projektais skirtingose šalyse ir skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Jis dėsto Kauno technologijos universitete, vadovauja urbanistikos studijai, o taip pat kuravo Vilniaus Neries krantinių atnaujinimo projektą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Anglijos rinktinė įrodė, kad didelės aistruolių viltys į ją dedamos ne be reikalo, nugalėdama blankokus kroatus. Nyderlandai trileryje Amsterdame įveikė Ukrainą, o austrai galiausiai palaužė užsispyrusią Šiaurės Makedoniją. Pirmadienį – dar trys susitikimai, viename kurių pasirodys stipri Ispanijos rinktinė. Apie visa tai ir kitus „Euro 2020“ štrichus – laidoje. Kolektyvas – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Gintaras Radauskas bei politologas Marijuš Antonovič. 00:00 įžanga 01:20 geras anglų žaidimas 12:59 trileris Amsterdame ir olandų pergalė 19:05 Austrija palaužė Šiaurės Makedoniją 21:15 ar ispanams nesukliudys suirutė dėl COVID-19? 26:32 Lenkijos rinktinė – stipresnė nei 2016-aisiais? 32:53 škotų futbolo šventė Glazge 38:36 prizas! Kuprinę šįkart laimėjo Remigijus Remigijaus! Sveikiname ir kviečiame susisiekti su mumis feisbuke!

Stala sa víťazkou medzinárodnej hudobnej šou Virtuózi, vo svojich 13 rokoch patrí medzi svetovú špičku flautistov. Jej hrou bol očarený aj svetoznámy operný spevák Plácido Domingo. Ajna Marosz hrá na zobcovej flaute od svojich 5 rokov a nikdy jej ani nenapadlo, že by tento nástroj vymenila za nejaký iný. „Mrzí ma, že si o flaute mnohí myslia, že sa na nej dá zahrať iba Kohútik jarabí. Chcem svojou hrou zatraktívniť zobcovú flautu v očiach mladých ľudí,“ hovorí v Postoj TV talentovaná Ajna. Mala šťastie na učiteľa, ktorý ako jeden z mála podporuje svojich žiakov v tom, aby časom neprestúpili na zdanlivo zaujímavejšie dychové nástroje. Ajna sa od samého začiatku nadchla pre zobcovú flautu a vyhráva jednu súťaž za druhou. Významným medzníkom bola jej minuloročná účasť na prestížnej medzinárodnej súťaži flautistov v Amsterdame. „Keďže som bola najmladšou účastníčkou, ani som neočakávala, že prejdem do ďalšieho kola, ale brala som to ako veľkú skúsenosť. Napokon som postúpila medzi troch najlepších. Keď vyhlasovali výsledky, myslela som, že som tretia, lebo mi prvej odovzdávali diplom. Až po celej ceremónii som vlastne zistila, že som prvá,“ spomína na svoj veľký medzinárodný úspech. Zahviezdila aj v nedávnej hudobnej šou Virtuózi, ktorá bola veľkou príležitosťou, aby sa jej otvorili dvere na koncertné pódiá aj s nástrojom, ktorému sa stále neprinavrátila noblesa a dôstojnosť z čias baroka a renesancie. Avšak pre opatrenia v súvislosti s pandémiou nebolo - aj napriek ponukám - koncertovanie možné. Moderuje Jana Zlatohlávková.

Streľba je tradičný olympijský šport, ktorý bol v programe Hier už na prvej novodobej olympiáde v Aténach 1896. Strelci sa nepredstavili na sviatku športu len na olympijských hrách v roku 1904 v St. Louis a 1928 v Amsterdame. V rámci ďalšieho Olympijského podcastu, ktorý vám exkluzívne prináša partner Tipos, sme sa rozprávali s dlhoročným trénerom športovej streľby a šéftrénerom streleckého oddielu športového centra polície, Františkom Feckom.

Náš ranný hosť je však predovšetkým kapelník hudobnej skupiny Funny Felows, s touto formáciou vyhrali festival kabaretných a hudobných skupín v Amsterdame. Orientujú sa na hudbu 20-tych až 40-tych rokov minulého storočia, koncertujú v dobových kostýmoch a s humorom. Peter Bernasovskej Roman Féder porozpráva o tomto období, čo sa mu na ňom páči, ako hľadá na blších trhoch dobové hudobné nástroje a noty, o svojej láske k parným vlakom, ale aj o vinárčení, ktorému sa začal kvôli koronakríze venovať. Tolkšou Hosť sobotného Dobrého rána pripravuje RTVS – Slovenský rozhlas, Rádio Slovensko, SRo1.

Režisieriaus Dariaus Rabašausko premjera – spektaklis „Demonai“ Klaipėdos dramos teatre. Alternatyvios muzikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Julijono Urbono futuristinis minties eksperimentas „Planeta iš žmonių“ pristatomas Škotijoje.Tado Kazakevičiaus fotografijų serija „Tarp dviejų krantų“ „Pasaulio spaudos fotografijų konkurso“, vykusio Amsterdame, portretų temos nominantė.Rokas Zubovas – apie vienos dienos dailės ir muzikos renginį „Ūkanos“ M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje. Kultūros renginių anonsas.Ved. Laima Ragėnienė.

V druhej polovici 60. rokov minulého storočia patrila k najlepším gymnastkám na svete. Marika Némethová-Krajčírová získala po boku legendárnej Viery Čáslavskej striebornú medailu v tímovej súťaži na olympiáde v Tokiu 1964, rovnako tak v Mexiku 1968. V metropole Japonska štartovala ako 16-ročná najmladšia z celej výpravy a jediná Slovenka v družstve. Na svetovom šampionáte 1966 v Dortmunde sa podieľala na historickom víťazstve družstva ČSSR nad dovtedy suverénnym družstvom ZSSR, víťaziacim všade nepretržite od OH 1952. Zrejme v životnej forme však bola o rok neskôr na európskom šampionáte v Amsterdame. Jej fenomenálna tímová kolegyňa Čáslavská si tam vybojovala všetkých päť zlatých, ale blysla sa aj Krajčírová – vo viacboji i na bradlách získala bronz, v preskoku a v prostných bola štvrtá, na kladine piata! Roky pracovala ako trénerka mládeže, neskôr takmer dve desaťročia pôsobila v Taliansku. Redaktor Stanislav Benčat v ďalšom pokračovaní Olympijského podcastu vyspovedal slovenskú gymnastku storočia, s ktorou sa rozprával nielen o športe, ale aj politických udalostiach minulosti. O čom všetkom Marika Némethová-Krajčírová rozprávala? Ako prežívala revolučný november 1989? Ako vnímala šport v Česko-Slovensku počas komunizmu? Stretla sa počas kariéry s dopingom? Ako si spomína na legendárnu kolegyňu Věru Čáslavskú? Kde vidí najväčšie problémy gymnastiky na Slovensku? Ako sa teší na blížiacu sa olympiádu v Tokiu a ako vníma elitné gymnastky dneška?

Ignas ir Romanas anonsuoja jaunos ir alkanos Lietuvos rinktinės laukiantį olandišką išbandymą. Romanas pasakoja apie armėniškus išradimus ir šachmatų svarbą šioje keistai užsimarinavusioje Kaukazo šalyje. Ignas dalinasi pasakojimais apie sėkmingą BALTREX-Šiauliai pasirodymą Europos Čempionų taurėje ir stalinizmo prieskonius Rusijoje. Kucinas vis dar dingęs. Eina gandas, kad dėl sausros ir beprotiškos gyvenimo skubos. Kitą savaitę žada palaiminti mus savo apsilankymu.

Naujausioje 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – švelnus Pukelis, gailime „Liverpool“, aptariame „Tottenham Hotspur“ šansus Amsterdame, kalbame apie „Chelsea“, „Arsenal“ ir „Manchester United“ ateitį ir žavimės Bergamo „Atalanta“. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.

Natália sa snaží šetriť životné prostredie. Do sveta posiela dôležitý odkaz Vypočujte si zaujímavý rozhovor s Natáliou Pažickou, ktorá prijala pozvanie do relácie Throwback Thursday. Ak chceme zmeniť svet, začať musíme od seba. To si povedala aj Natália Pažická, ktorá sa do povedomia dostala pred niekoľkými mesiacmi, keď nakrútila video #everyindividualmatters. Práve v tomto videu rozpráva o problematike jednorázových plastov a fast fashion biznisu. Mladá environmentalistka nebola vždy zástankyňou týchto hodnôt. Predtým ako začala žiť ekologickejšie a myslieť na Zem a životné prostredie, sa pohybovala vo svete modelingu. Ako freelancerka robila styling pre rôzne módne časopisy, momentálne je v treťom ročníku na Amsterdam Fashion Institute. Prvý podnet k zmene prišiel vďaka modelingu, ktorý jej umožnil veľa cestovať po svete. Konkrétne v Číne, kde sa kastingy na pyžamá a iné oblečenie konali práve vo fabrikách, mala možnosť vidieť na vlastné oči, ako to funguje. Ďalším bol dokument The True Cost, ktorý im pustili hneď prvý týždeň na škole v Amsterdame. Ako šetriť životné prostredie a čo môže urobiť každý jeden z nás? Vypočujte si zaujímavý rozhovor s Natáliou Pažickou, ktorá prijala pozvanie do relácie Throwback Thursday. Pozri aj web: http://www.markiza.sk/ Facebook TV Markíza: https://www.facebook.com/TeleviziaMarkiza/ Instagram TV Markíza: https://www.instagram.com/tvmarkizaofficial/ Celé časti našich seriálov a relácií nájdete na: http://videoarchiv.markiza.sk/uvod

Jozef Rezník je líder, spevák, gitarista a skladateľ z kapely Walter Schnitzelsson, ale známy je aj ako gitarista z kapely Para. Študoval mediálnu školu v Amsterdame a venuje sa aj zvukovej tvorbe a zvukovému inžinierstvu. Po prvýkrát som ho začal vnímať keď som si vypočul EP album s názvom Ebonny Session, ktorý nahral s Dominikom Kobulnickým (tuba, perkusie) a Miroslavom Michalem (bicie, perkusie) Objavili sa na ňom štyri skladby v akustickej úprave z úspešného debutového albumu Fever. Prečo sa Jozef rozhodol nahrať práve takýto albumu a ako vznikal aj ten aktuálny s názvom Sugar Kids Won’t Stop Screaming hovorí Jozef Rezník. Ján Sklenár © 2018, Foto © Welin Nagyová.

Savaitinėje 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – niūri Lietuvos futbolo realybė ir prisvilęs Valdo Urbono debiutas prie nacionalinės rinktinės vairo Liuksemburge. Taip pat šią savaitę aptariame „Euro 2020“ atrankos varžybų pradžią, situaciją grupėse ir Vokietijos pergalę Amsterdame, Lionelio Messi mįslingai patirtą kirkšnies traumą draugiškoje akistatoje su Venesuela bei vertiname „France Football“ paskelbto geriausių visų laikų Europos trenerių penkiasdešimtuką. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistas Marius Bagdonas.

Daniel Caltík pochádza z Komárna. Po roku na vysokej škole odišiel do Škótska, konkrétne do Edinburghu, kde pracoval a študoval na inej vysokej škole biznis. Má za sebou aj Erasmus v Amsterdame, kde stretol chalanov z Maroka. Raz tam vycestoval a stretol chalana, ktorý mal super koženú tašku... Celý článok: https://www.expres.sk/171540/slovak-daniel-caltik-dostal-napad-v-maroku-teraz-predava-rucne-site-kozene-tasky-v-60-krajinach-sveta/

„Kultūros savaitė“: apie jautrumą aplinkai ir atmintį. „Natūralu, kad vyksta karai dėl paminklų, kur jų nėra. Natūralu, kad grupės nori įtvirtinti savo istorijos pasakojimą. Tai politikos dalis. Galvojame, kaip atskirti istoriją nuo politikos, bet nėra tokios šalies, bendruomenės, kur tai būtų nesusiję“, – pastebi atminties politiką tyrinėjanti Džordžijos Gvineto koledžo profesorė Dovilė Budrytė. Reformatų skvere Vilniuje ketvirtadienį vyko Re:formatų festivalis. Jo organizatoriai nepritaria savivaldybės planuojamai skvero pertvarkai, ragina stabdyti projektą, esą jam trūksta istorinio, aplinkos jautrumo. Kas bus su Reformatų skveru? Rokiškio rajone, Salose, savaitgalį vyksta kino stovykla, kurios šių metų tema „Netobulas kinas“. „Kulminacinė akvariumo dalis – 25 metrų ilgio tunelis. Sunku nupasakoti jausmą, kai esi jūros dugne. Išgaubtas tunelio stiklas sukelia vandens mirguliavimą, nuo kurio gali svaigti galva, kai kam net jūros liga prasideda“, – apie atsinaujinusį Lietuvos jūrų muziejų pasakoja Nina Puteikienė. Apie startavusią reklamą „Vilnius – Europos G taškas“ – menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Honkonge cenzūruojama naujausia rašytojo Harukio Murakamio knyga. Amsterdame veikia dailininko Vincento van Gogo vidinį pasaulį atskleidžianti paroda. Po 6 dešimtmečių pirmą kartą išspausdintas rašytojo Ernesto Hemingvėjaus kūrinys. Apie tai – užsienio kultūros naujienos. Vedėja Raminta Jonykaitė.

Mes esame įpratę girdėti sėkmės istorijas. O ką daryti, kai nepasiseka? Šiai temai skirsime du NYLA epizodus. Pirmajame Laura Urbonavičiūtė, mūsų autorė Amsterdame, klausėsi tyčia save į klaidą stūmusios profesionalios istorijų pasakotojos Mildos Varnauskaitės, nuėjo į „Radical Honesty“ savipagalbos seminarą ir susitiko su artimu draugu. „Kai apie savo nesėkmę garsiai pasakai grupei žmonių, staiga ji tampa ne tokia baisi“, – sako jis. Kokias kitas pamokas Laura išmoko? // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Michaela Švajdová pochádza z dedinky Bánov, pri Nových Zámkoch. Zo Slovenska odišla pred piatimi rokmi. A to rovno do Amsterdamu, kde začala pracovať ako upratovačka v hoteli. Teraz má 25 rokov a stal sa z nej housekeeping manager. To znamená, že vedie 50-členný tím upratovačiek a upratovačov v luxusnom hoteli v Amsterdame, kam chodia speváci, športovci, prezidenti alebo šejkovia. Miška ale opisovala začiatky ako veľmi ťažké. Časom si však vytvorila vlastný systém a v správnom čase na správnom mieste sa z nej stala šéfka. Slovenka Michaela Švajdová mi okrem svojho príbehu porozprávala aj to, či si máme v hotelových izbách ustieľať alebo nie, a akú najčastejšiu chybu ako hostia robíme. Celý článok: https://www.expres.sk/120739/slovenka-michaela-svajdova-sa-vypracovala-na-poziciu-housekeeping-manager-v-luxusnom-hoteli-v-amsterdame/

Katarína Stupavská pochádza z Piešťan a v Amsterdame žije už 12 rokov. Jej snom bolo venovať sa móde. Chcela navrhovať šaty. Ale stačila jedna ponuka, a zo dňa na deň vymenila módu za interiérový dizajn. Katka totiž robí krásne potlače a tapety. Hneď prvý veľký projekt bolo zariaďovanie hotela zo siete Van der Valk. Odvtedy robila už štyri hotely, tiež byty, reštaurácie a teraz napríklad navrhuje kliniku. Jej práce sú veľmi kreatívne, inšpiruje sa históriou a všetky si môžete pozrieť na jej stránke: www.katarina-stupavska.com. Jej veľkým snom je vlastná výstava v slávnom londýnskom Múzeu Viktórie a Alberta. A dovolím si tvrdiť, že sa aj k tou pomaly blíži. Najčerstvejšia info z tohto týždňa je tá, že sa dostala na prestížnu umeleckú školu Royal College of Art v Londýne. Katka, veľa štastia! https://www.expres.sk/90848/slovenka-katka-stupavska-tvori-originalne-tapety-nielen-pre-hotely-v-holandsku/

Menininkė Sandra Stanionytė – pasaulio žmogus, kuriam mene įdomiausias yra žmogiškasis universalusis vardiklis, nepaisantis tautybės, rasės, religijos. Sandra studijavo Amsterdame, dabar baigia magistrantūros studijas Londone.2014 m. Sandra gavo Lietuvos kultūros tarybos stipendiją projektui keliose labai skirtingose šalyse, tarp jų ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Irane. Apie tai – žaismingas moteriškas mokalbis LRT Opus studijoje.

Menininkė Sandra Stanionytė – pasaulio žmogus, kuriam mene įdomiausias yra žmogiškasis universalusis vardiklis, nepaisantis tautybės, rasės, religijos. Sandra studijavo Amsterdame, dabar baigia magistrantūros studijas Londone.2014 m. Sandra gavo Lietuvos kultūros tarybos stipendiją projektui keliose labai skirtingose šalyse, tarp jų ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Irane. Apie tai – žaismingas moteriškas mokalbis LRT Opus studijoje.