Podcasts about rygos

Jonas Mačiulis atvirai prabilo apie įsimintiniausias karjeros patirtis ir pavojus bei atskleidė, kas svarbiausia būnant sporto direktoriumi.Temos: Temos: Įžanga (00:00); Ąžuolyno parko nostalgija (00:50); Pirmosios treniruotės ,,Saboninėj” (06:07); Legendinis interviu iš Rygos (11:29); Pirmieji metai LKL'e (13:37); Karjeros rungtynės su Sakartvelu (18:37); J. Mačiulio sėkmės kaina šeimai (21:55); Specifinė tvarka didžiuosiuose klubuose (33:20); Įsimintiniausios karjeros patirtys (35:35); Sugrįžimas į Kauno sporto halę (41:16); Krepšinis sporto direktoriaus akimis (44:59).

** NordVPN paslaugos su Proto Pemzos nuolaida? Tikrai taip: https://nordvpn.com/protopemza/ ** Šaltasis karas. Sovietų Sąjunga ir Vakarai vis giliau skęsta pačių išsikastuose ginkluotės prūduose. Rytuose svajones žadėjusi santvarka pakeitė ne vieną vadovą, bet sovietiniams piliečiams blizgėjo ne ateitis, o tik partinius lozungus kriuksinčių politbiuro narių medaliai. Kolektyvinė proletariato kantrybė seko, bet socialinė neteisybė atrodė nepakeičiama. Tačiau šalies šiferio stogą tuoj aplankys revoliucinė kibirkštis. 1975 lapkritį karinio jūrų laivyno pareigūnas Valerijus Sablinas pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, įtikinimais monologais ir tradiciniais sovietiniais metodais, kad sukeltų maištą laive “Storozhevoy” (“Sargybinis”). Karinis laivas turėjo nuplukdyti Sabliną ambicingų planų kryptimi, bet komunizmą išgelbėti planavęs Valerijus užsitraukė pražūtingą cunamį - Brežnevo rūstybę. Ar sistemai teks nuskandinti prieš ją sukilusį karinį laivą? Epizode išgirsite apie visai netoli Lietuvos įvykusį karinio laivo pagrobimo incidentą, kurį sovietai bandė nuslėpti ne tik nuo viso pasaulio, bet ir patys nuo savęs. Sužinosite kas yra komunistiniai Havajai, ką daro laivo dailininkas ir kas, anot Aivaro, buvo garsusis Rygos smogas. Kiek žmonių reikia pavogti kariniam laivui? Kokia buvo Viliaus laivų greičio matavimo teorija? Ir kodėl ant denio geriau neskaityti knygų? Atsakymai - čia ir dabar. Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Oleksii Kaplunskyi, Magnetic Trailer, Sergei Chetvertnykh, Aleksandr Karabanov, Alex Make Music, Oleg Fedak, Oleksandr Savochka, Grand Project.

Herberts Cukurs tai viena kontraversiškiausių Latvijos asmenybių. Nacionalinis tarpukario herojus ir spaudos numylėtinis, gyvenime žengė tamsiais ir kruvinais takais.  Aviacijos rekordus mušęs inžinerius-pleibojus, vadinamas Latvijos Lindbergu, vėliau užsitarnavo Rygos Skerdiko pravardę. Už ką Cukursą pamilo visa Latvija? Kokie nusikaltimai vėliau ją sukrėtė? Ir ką visa tai turi bendro su Pietų Amerika? Visi atsakymai ir dar daugiau klausimų - naujausiame Proto Pemzos epizode!  Iliustracija: @beaniesnmen Muzika: Grand Project, Ashot-Danielyan-Composer, NaturesEye, AlexGrohl, Lexin_Music, geoffharvey, Pixabay. 

Kaip sveikatos apsaugos sistemoje turėtų būti kuriami pagarbūs paciento ir gydytojo santykiai? Šis klausimas šiandien buvo aptariamas šiandien Seime vykusioje konferencijoje.Ar Ukrainos ir Vakarų santykiams nepakenks Ukrainos prezidento Volodimiro Zelenskio užimama pozicija, kad Lenkijoje nukritusi ir du žmones pražudžiusi raketa yra rusų?„Gal jūs bėgate nuo mobilizacijos, bet remiate Putiną, ką ir darėte pastaruosius šešis mėnesius?“- naujai į Latviją atvykstančių rusų klausia Rygos meras Mārtiņšas Staķis, tačiau priduria: „Kita vertus, manau, kad mums reikia talentingų ir kvalifikuotų žmonių iš Rusijos“. Rygos merą kalbina lrt.lt žurnalistas Benas Gerdžiūnas, o kokiomis nuotaikomis gyvena 104-ąsias nepriklausomybės metines mininti Latvija, papasakos buvęs Latvijos Seimos narys, dabar Latvijos universiteto docentas Romualdas Ražukas.Kazachstane sekmadienį vyks pirmalaikiai prezidento rinkimai, po kurių kaip prognozuojama bus įtvirtinta dabartinio prezidento Kassymo Tokayevo valdžia. Kazachstane gyvenančio verslininko Audriaus Jozėno pastebėjimai.Šiandien prezidentas apdovanojo Konstitucijos egzamino nugalėtojus. Pavel Kirjanas tapo geriausiai Konstituciją išmanančiu pasaulio lietuviu.Pirmą kartą Lietuvoje minima rekordų diena. Šia proga visoje šalyje buvo siekiama įvairiausių rekordų. Vienas jų - Panevėžio arenoje. Čia bandyta įveikti didžiausią atstumą neįgaliojo vežimėliu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rygos tarptautinis kino festivalis buvo ypač sėkmingas Lietuvos kūrėjams – geriausiu muzikiniu klipu pripažintas „punktò“ klipas „NE DAIKTAI“, o specialiu žiuri prizu įvertintas režisierius Kristijonas Dirsė – pastebėta buvo nebylaus muzikinio filmo „Why Does This Appear?“ dalis „Sunshine Cake“. Pokalbis su kūrėjais.Panevėžio styginių kvartetas švenčia savo 25-etį. Ką Panevėžiui reiškia turėti tokį kolektyvą? Pokalbis su kvarteto altininke Lina Viningiene ir Panevėžio muzikinio teatro vadove Kotryna Nekrošiūte.Prieš 47 metus Herbertas von Karajanas įkūrė Karajano akademiją, kurioje šįkart stažavo dvylika Baltijos šalių muzikos akademijų studentų. Vakar Berlyno filharmonijoje vykusiame koncerte skambėjo Batlijos šalių kompozitorių kūriniai. Pokalbis apie tai – su Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonyte.Ievos Buinevičiūtės pasakojime – režisierės Emerald Fennell populiariosios muzikos grojaraštis 2020 m. filme „Perspektyvi mergina“, vedantis žiūrovą per juodojo humoro trilerį į tragišką pabaigą, atveriančią guminukais kvepiančią šiuolaikinės kultūros sitemą ir jos atstovus – gerus vyrukus, nustumiančius prievartą patiriančias moteris į paraštes.Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Irano etnologė, dr. Ieva Koreivaitė. Pokalbis apie jos asmeninę meilės artimiesiems rytams istoriją, šiandien Irane vykstančius neramumus ir persiškų kilimų pasakojamas istorijas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – Mariaus Badgono įspūdžiai iš UEFA futsal finalo ketverto turnyro Rygoje, „Panevėžio“ pralaimėjimas A lygoje ir „Kauno Žalgirio“ tikrasis lygis, karšta diskusija apie Madrido „Real“ šansus įveikti „Manchester City“ barjerą Čempionų lygoje, superagento Mino Raiolos mirtis, kova dėl „Top4“ ir išlikimo „Premier“ lygoje, pavojus „Atletico“ Ispanijoje, pokyčiai „Serie A“ lentelės viršuje ir Bundeslygos finišas. Kolektyvas – 15min žurnalistai M.Bagdonas, Mantas Krasnickas ir Gintaras Radauskas. 00:00 įžanga 01:28 teigiami įspūdžiai iš Rygos arenos 09:49 A lyga ir „Kauno Žalgirio“ futbolas 30:02 Čempionų lygos pusfinaliai: „City“ ar „Real“? 57:52 Mirė superagentu vadintas Mino Raiola 1:00:38 „Premier“ lygoje – mūšiai dėl titulo, ketvirtosios vietos ir išlikimo 1:12:30 Karališkoji Madrido pusė dominuoja ir švenčia 1:22:29 Viena Milano ekipa aplenkė kitą 1:29:11 Bundeslygoje – mūšiai dėl vietos kito sezono Čempionų lygoje #KONKURSAS Į praėjusią savaitę užduotą klausimą – kurią „Liverpool“ ir „Villareal“ mačo minutę bus pelnytas pirmasis įvartis – teisingai atsakiusiųjų nebuvo. Bet arčiausiai atsidūrė Vytautas Maskeliūnas, spėjęs, kad tai nutiks 54 minutę. Sveikiname ir dovanojame VIAPLAY kodą! Dėmesio, šios savaitės klausimas: koks bus trečiadienio vakarą vyksiančių Madrido „Real“ ir „Manchester City“ rungtynių rezultatas? Suskubkite atsakyti iki mačo pradžios ir laimėkite VIAPLAY kodą, kuris leis net 6 mėnesius žiūrėti naujausius filmus, tiesioginius sporto renginius ir populiarius serialus. Vamos!

Šiaulių galerijoje atidaryta regiono tautodailininkų paroda. Išskirtiniu jos akcentu tapo pintų sodų kolekcija, o savo būdų palaikyti Ukrainą rado ir kryždirbiai. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Visagine atidaryta paroda, kurioje vaizdo ir garso įrašus kūrė 7-8 klasių moksleiviai. Savo miestą jie mato ir poetiškai, ir ironiškai. Apie Visaginą paauglių akimis pasakoja edukatoriai Jonas Juškaitis ir Emilija Juzeliūnaitė.Jonas Narbutas Kabloonak pristato naują minialbumą „Miniature“. Jame – iki šiol neapdainuoti jausmai, karantino laiko įamžinimas. Jonas sako, kad muzika keičiasi kartu su juo pačiu ir jam nepakeliui su atlikėjais, kurie sulaukę brandaus amžiaus toliau kuria dainas paaugliams.Menininkė, rašytoja Paulina Eglė Pukytė komentare lygina performanso kūrėją Mariną Abramovič ir rusų aktyvistę Jeleną Osipovą.Pasaulyje: apie Rygos šiuolaikinio meno bienalės atšaukimą, pasipriešinimo simboliu Ukrainoje tapusį molinį gaidį ir Turnerio premijos nominantus.Tapytoja, instaliacijų kūrėja Agnė Kišonaitė kuria gražų meną, nors jis ir nepatinka meno kritikams. Jos manymu, jeigu tapyba yra savigyda ir blogų emocijų paleidimas, tokiais darbais menininkas teršia aplinką. Estetiški kūrėjos darbai yra komerciškai sėkmingi, bet Kišonaitė sako, kad dėl to sunkiau gauti ekspozicines erdves ir valstybinę paramą kūrybai. Pokalbis atidarius kol kas didžiausią Agnės Kišonaitės darbų parodą „Opinija“ Klaipėdos Parodų rūmuose.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kupiškio rajono savivaldybė dėl augančio užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus iki gruodžio 1 – osios uždraudžia visus kultūros renginius ir kolektyvų repeticijas uždarose patalpose.Aštuntajame tarptautiniame Rygos kino festivalyje Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ paskelbtas geriausiu vaidybinio filmo kategorijoje.Vytauto Didžiojo universitete praėjusią savaitę vyko Pasaulio lietuvių bendruomenių forumas. Jo metu virtualiai ar gyvai susirinkę dalyviai dalijosi bendruomenių gyvenimo momentais, sunkumais bei lūkesčiais.Savaitgalį Frankfurte baigėsi tarptautinė knygų mugė, kurioje geriausia knyga jaunimo knygų kateogrijoje pripažinta „Sibiro haiku“.Justinas Navikas, neseniai išleidęs savo knygą „Išeiti į horizontą“ gyvenime vadovaujasi trumpu ir aiškiu šūkiu – gyvenimas veža!Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijos kultūros tema.Netikėta ispanų rašytojos Carmen Mola staigmena. Pasirodo po jos slapyvardžiu slepiasi trys rašytojai vyrai.Kokią Lietuvos muziejų ateitį mato naujasis Muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis?„Kintai Arts“, organizuojanti Kintų muzikos festivalį ir meno rezidencijos veiklą, neteko Lietuvos Kultūros tarybos strateginio finansavimo.Kaip pandemija pakeitė Frankfurto knygų mugę ir kaip paskelkbus karantiną pasikeitė Rygos kino festivalis?Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė išvadą dėl kultūros įstaigų Klaipėdoje vadovų atrankos procesų.Savaitgalį Mosėdyje duris atvėrė unikalus Kuršių istorijos muziejus.Aplankysime juodosios keramikos meistro Eugenijaus Paukštės parodą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Kultūros ministras Simonas Kairys sukritikavo paveldosaugininkus dėl beatodairiško sovietinio paveldo saugojimo.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Jau septynioliktąjį kartą liaudies meno studija „Dainava“ kviečia į vaikų ir jaunimo liaudies meno festivalį „Ateik, saulute, su pyragais“!. Renginys vyks Rugsėjo 18 d. (šeštadienį) 12.00 val. Alytaus miesto Rotušės aikštėje. Čia žiūrovai pamatys ir išgirs meno kolektyvus iš Rygos, Kauno, Birštono bei Alytaus. Visus susirinkusius kviesime ragauti dzūkiškų bandų. Pokalbis apie tai su Alytaus miesto Liaudies meno studijos „Dainava“ meno vadovu Arvydu Mikalausku.

Nevyriausybinės organizacijos telkia pajėgas, ir kartu reaguoja į situacijas, kai reikia pagalbos, sulaukiant vis didesnio atvykstančių migrantų skaičiaus. Pastaruoju metu daugiau nei trečdalis jų – moterys su vaikais.Šiandien minime 1991 m. liepos 31 d. įvykusią tragediją, kai sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos įvykdė Medininkų pasienio kontrolės posto puolimą.„Regitra“ primena, kad iki šiandien transporto priemonėms įsigytoms nuo gegužės 1 d, būtina turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Be šio kodo nebus galimybės registruoti transporto priemonės savo vardu.Ketvirtokai ir aštuntokai skaito geriau nei sprendžia matematikos uždavinius. Tačiau švietimo ekspertai teigia, kad testai, o ypač šiemet kai didesnė dalis jų laikė namuose, vargu ar parodo tikrus vaikų žinių rezultatusTęsiame projektą „LRT ieško sprendimų“. Didžiųjų miestų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose trūksta mokytojų – darželių vadovai pripažįsta, kad naujų pedagogų paieškos nelengvos, o jaunimo šis darbas nevilioja.Netvari nekilnojamojo turto rinkos raida ir kibernetinių nusikaltimų tikimybė - tai didžiausios rizikos, kurias įvardina šalyje veikiančios finansų įstaigos.Ved.Alvyda Bajarūnaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Pažintis su „Jersika Records“ – latvių audiofiline leidybine kompanija. Laimos Slepkovaitės reportažas iš Rygos.Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga, kurioje – Kanų kino festivalis ir Marcelio Prousto gimimo sukaktis.Savaitgalį kultūros kompleksuose SODAS 2123 ir „Empty Brain Resort“ vyks audiovizualinis festivalis ISLA to ISLA: AXON. Į kokią pažintį su nekomercinės muzikos atlikėjais, garso inovatoriais ir edukatoriais kvies jo organizatoriai?Klaipėdoje – siekis išsaugoti ir atverti visuomenei jūrinio paveldo objektą – istorinį Žiemos uostą. Česlovo Burbos pasakojimas iš uostamiesčio.Agnės Šimkūnaitės pasakojimas apie grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų parodas, atidarytas trijuose Lietuvos miestuose.Kultūros ministerija sudarė ekspertų grupę, kurios tikslas – tobulinti kultūros mecenatystės ir valstybės paramos kultūrai mechanizmą. Kokios turimo įstatymo spragos, kurias reikia spręsti?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje dėstomą lietuvių kalbą ir priežastis, kurios skatina latvius mokytis mūsų kalbos.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia filmus, dominuojančius pelningiausių visų laikų filmų sąraše ir nešančius milijardus dolerių pelno, tai – filmai apie superherojus.Apie klasikinės muzikos ir futbolo ryšį – Domantas Razauskas.Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre prasidėjo spektaklių eskizų festivalis „DramaFest“: kokie menininkų eksperimentai su dramaturgija gimė per pandemiją?LRT Klasikos vasara: naujos ir į eterį šiltajam sezonui grįžtančios laidos.Šiemet minime ne vieną visai tautai svarbią sukaktį: sovietų pradėtų trėmimų iš Baltijos šalių 80-metį, Laisvės gynimo 30-metį. Kodėl svarbu žinoti ne tik individualią, bet ir kolektyvinę tapatybę? Kaip tinkamai ją perduoti jaunajai kartai? Apie tai – pilietiškumo ir istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Grūdus auginantis Algirdas Rapkevičius ūkininkauja kartu su sūnumi Mindaugu. Šiemet užaugintą gausų grūdų derlių išveža į Rygos uostą.Mokytoja Birutė Kerbedytė, gyvenanti Klaipėdos rajone, augina beveik pusšimtį ožkų. Bandoje yra ir du ožiai. Vienas – metro ilgio ragais, kitas – apie 20 cm ilgio ožkavilne.Musninkuose jau beveik 50 metų gyvena rašytojo Kazio Binkio giminaitis Juozas Binkis. Jis visą gyvenimą ūkininkavo, jau nuo 5-erių save laikė agronomu, dabar, bebaigdamas 9-ąją dešimtį, sodininkauja, bitininkauja, užsiima amatu.Ved. Saulenė Pečiulytė

Kultūros puslapių spaudoje apžvalga. Latvijos sostinėje prasideda antroji tarptautinė Rygos šiuolaikinio meno bienalė RIBOCA2. Pokalbis su bienalėje prisistatančiais lietuvių menininkais Augustu Serapinu, Lina Lapelyte ir Anastasija Sosunova. Kristupo festivalio organizuojama pasirodymų serija „Prie fontano su Šopenu“ – skirta Frederiko Šopeno 210-osioms metinėms paminėti. Šią savaitę garsaus kompozitoriaus kūrinius atlieka pianistas Joris Sodeika. Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Šiandien nebeieškom žmogaus, o ieškome priešų. Todėl Lietuvos teatras kartais vaikščioja klystkeliais“, – sako lietuvių režisierius, Maskvos valstybinio akademinio Jevgenijaus Vachtangovo teatro meno vadovas Rimas Tuminas. 30-metį mininčio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas turi kūrybinių planų Lietuvoje ir dabar su dukra Gabriele Tuminaite pristato naujai atgimstančio spektaklio „Čia nebus mirties“ fragmentus. Anot režisieriaus, šis VMT veiklą pradėjęs spektaklis yra pranašiškas nuolatos kvailiojančiame pasaulyje. LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas“ baigia keliones. Paskutinė stotelė – Londonui nenusileidžiantis performansų menininkės Monikos Dirsytės Panevėžys. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Apie Lietuvos kūrybinių industrijų potencialą ir neišnaudotas elektroninės kultūros galimybes – pokalbis su tarptautinio forumo „Kultūra ir inovacijos“ organizatore, Ateities visuomenės instituto direktore dr. Erika Godlevska.Savaitraščio „7 meno dienos“ ir dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lietuvos rusų dramos teatras kviečia į premjerą – pirmą kartą Lietuvoje statomą žanro klasika vadinamą Styveno Sondhaimo miuziklą „Into the Woods / Gilyn į mišką“.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ar tikėtina, kad žiūrovai iš Rygos keliautų pamatyti spektaklio į Šiaulius? Pokalbis su Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu ir meno vadovu, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi apie šio teatro gyvenimą bei problemas, su kuriomis susiduria šiandien. Projektas „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis“ įamžino virtualiame žemėlapyje atsidūrusias Klaipėdos krašto freskas. Klasikos enciklopedija apie Austrijos valdovę Mariją Teresę. Kultūros renginiai. Ved. Indrė Kaminckaitė.

The first time I tried to watch La La Land, I turned it off after the first musical number.  Only comedian Mark Benjamin could get me to watch it all the way through. Listen to see if he can be like RyGos and get me to love something I hate, like jazz.  

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas. Ar galimas apkaltos procesas Donaldui Trampui? Vilniaus Paveikslų galerijoje antra paroda iš ciklo, skirto Vilniaus gatvėms. „Didžioji gatvė“. Vilniaus A.Mickevičiaus bibliotekoje projekto Sound change the city/Sound change the planet prezentacija. Vilniaus, Rygos, Talino ir Berlino garsai atkreips žmonių dėmesį į ekologijos problemas.

Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl Mobilumo paketo.Visuomenei ir toliau kalbant apie pinigų plovimo skandalus, dalis ekspertų sako, kad jie gali pakenkti Lietuvos verslui. Lenkijos premjeras M. Morawieckis su Lietuvos premjeru S.Skverneliu susitinka Mažeikiuose ir Šiauliuose. Vašingtone baigėsi NATO įkūrimo 70-mečio renginiai.Tyrimai rodo, kad kas antras žmogus, bandydamas įsidarbinti, yra patyręs diskriminaciją dėl savo amžiaus. Šiandien VU Teatro salėje vyks debatai „ Pasaulis po universiteto. Paklauskime vieni kitų apie Alma Mater prasmę XXI amžiuje“.Trečiadienį išdegė beveik 165 hektarai pernykštės žolės.Regėjimo sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų, sulaukus 40 metų. Pasaulyje daugėja vaikų ir paauglių, kuriuos kamuoja psichologiniai sutrikimai. Rygos meras Ušakovas nušalintas nuo pareigų.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. L.Kojalos komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Artūras Matusas.

Britų parlamentas balsuos dėl pasitikėjimo premjere Theresa May. Teismas skelbia nuosprendį, ar pora iš Naujosios Zelandijos galės įsivaikinti mergaitę iš Lietuvos.Registrų centre veikė šešėlinis Registrų centras, padaryti milijoniniai nuostoliai, po audito paskelbė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.Per vieną dieną Lietuvoje nustatyti du asmenys, kurių girtumas – daugiau kaip 5 promilės, vienas iš dar ir vairavo.Ryga pradeda eksperimentą – dalyje miesto gatvių žiemą nebarstys druskos. Kam to reikia ir ar Rygos pavyzdžiu gali pasinaudoti Lietuva?

Britų parlamentas balsuos dėl pasitikėjimo premjere Theresa May. Teismas skelbia nuosprendį, ar pora iš Naujosios Zelandijos galės įsivaikinti mergaitę iš Lietuvos.Registrų centre veikė šešėlinis Registrų centras, padaryti milijoniniai nuostoliai, po audito paskelbė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.Per vieną dieną Lietuvoje nustatyti du asmenys, kurių girtumas – daugiau kaip 5 promilės, vienas iš dar ir vairavo.Ryga pradeda eksperimentą – dalyje miesto gatvių žiemą nebarstys druskos. Kam to reikia ir ar Rygos pavyzdžiu gali pasinaudoti Lietuva?

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis teigia, kad, tirdama Sausio 13-osios bylą, Lietuvos teisėsauga nėra laisva, kažkokios jėgos ją varžo. Pasak Vytauto Landsbergio, kažkodėl vengiama kelti buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo atsakomybės klausimą dėl Sausio 13-osios žudynių bei koloboravusių asmenų Lietuvoje.Užėmus Lietuvos radiją ir televiziją, Rygos lietuviai, paraginti Liaudies fronto, atėjo į Latvijos radiją ir du mėnesius rengė specialiai Lietuvai skirtas žinias lietuvių kalba. Manyta, kad, jei kuriame Lietuvos kampelyje negirdimas Lietuvos radijas, bus galimybė pasiklausyti per Latvijos radiją transliuojamų lietuviškų žinių.Pirmą kartą Laisvės premija skirta septynių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvių grupei, šiuo apdovanojimu pagerbta antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis.Sausio 13-osios išvakarėse pasirodė vieno pagrindinių Sąjūdžio steigėjų Artūro Skučo knyga „Nepriklausomybės gvardija“. Ji pasakoja apie sudėtingą ir itin svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį – Atgimimą, kovą už nepriklausomybę ir pirmuosius mūsų šalies gynybos žingsnius.Kas mums Sausio 13-oji, kaip prisimename tuos įvykius – vilniečių pasisakymai ir prisiminimai.Etnologo pasakojimas apie liaudies dainas, skambėjusias 1991-ųjų metų Sausio 13-osios barikadose.Orai, spauda, Sausio 13-osios renginiai.Ved. Saulius Liauksminas.

Rygos operoje lietuvių muzikai ne tik dažni svečiai, bet kartais griežia ir „pirmu smuiku“, Latvijos nacionalinio meno muziejaus sėkminga rekonstrukcija – Lietuvos architektų nuopelnas. Kiek mūsų yra Latvijoje ir kiek mes pažįstame kaimynų kultūrą?Latvijai minint nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, apie skirtumus ir panašumus kaimyninių valstybių kultūroje ir mene kalbėsimės su Latvijoje kuriančiais menininkais – dirigentu Gintaru Rinkevičiumi ir architektu Vytautu Biekša. Ved. Gabija Narušytė.

Lapkričio 18-ąją Latvija šventė Nepriklausomybės paskelbimo 100-metį, tad „Pakeliui su klasika“ grojaraštį sudėliojome iš latvių kompozitorių ir atlikėjų įrašų. Kuo Latvija didžiuojasi muzikos srity? Pirmiausia, pasauliniais vardais – iš Rygos kilusiu smuikininku Gidonu Kremeriu, baleto artistu Michailu Baryšnikovu, dirigentu Andriu Nelsonu, dainininkais Elyna Garanča, Inga Kalna, Aleksandru Antonenko, smuikininke Baiba Skride, pianistu Vestardu Šimkumi ir dar daugeliu kitų Latvijos vardą garsinančių muzikų. Į „Pakeliui su klasika“ grojaraštį visų nesutalpinsime, bet stengsimės kuo daugiau!

Lapkričio 18-ąją Latvija šventė Nepriklausomybės paskelbimo 100-metį, tad „Pakeliui su klasika“ grojaraštį sudėliojome iš latvių kompozitorių ir atlikėjų įrašų. Kuo Latvija didžiuojasi muzikos srity? Pirmiausia, pasauliniais vardais – iš Rygos kilusiu smuikininku Gidonu Kremeriu, baleto artistu Michailu Baryšnikovu, dirigentu Andriu Nelsonu, dainininkais Elyna Garanča, Inga Kalna, Aleksandru Antonenko, smuikininke Baiba Skride, pianistu Vestardu Šimkumi ir dar daugeliu kitų Latvijos vardą garsinančių muzikų. Į „Pakeliui su klasika“ grojaraštį visų nesutalpinsime, bet stengsimės kuo daugiau!

Rygos operoje lietuvių muzikai ne tik dažni svečiai, bet kartais griežia ir „pirmu smuiku“, Latvijos nacionalinio meno muziejaus sėkminga rekonstrukcija – Lietuvos architektų nuopelnas. Kiek mūsų yra Latvijoje ir kiek mes pažįstame kaimynų kultūrą?Latvijai minint nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, apie skirtumus ir panašumus kaimyninių valstybių kultūroje ir mene kalbėsimės su Latvijoje kuriančiais menininkais – dirigentu Gintaru Rinkevičiumi ir architektu Vytautu Biekša. Ved. Gabija Narušytė.

Latvijai – 100.1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje susirinkusi Latvijos tautos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Kuo gyvena mūsų kaimynai pasitikdami šimtmetį, kaip švenčia? Interviu su Latvijos universiteto profesoriumi Ivara Ijaba.Lietuvių komanda virtualioje realybėje atkūrė Rygos gyvenimą prieš šimtą metų, kas telpa vienoje minutėje. Koks virė gyvenimas Latvijos sostinėje 1918-aisiais?Latvijoje paskelbta iniciatyva „Latvija su pirštinėmis“.Prieš trisdešimt metų, 1988 m. lapkričio 18 d., Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine, suteiktas valstybinis statusas tautinei vėliavai ir „Tautiškai giesmei".Skautai mini organizacijos gyvavimo šimtmetį.1918-ųjų spalio 1-ąją buvo įkurtas pirmasis Lietuvos skautų vienetas.Etnologas Libertas Klimka pasakoja kalendorių kūrimo istoriją.Pokalbis iš ciklo „Valstybė – tai Tu“. Pašnekovas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.Ved. Gabija Narušytė.

Latvijos šimtmečio proga – tiesioginė laida iš Latvijos radijo studijos Rygoje. Kaip ir kur latviai prieš šimtą metų paskelbė kuriantys savo valstybę? Kaip švęs jubiliejinę dieną? Ar Ryga tvirtai laiko vienintelio Baltijos šalių metropolio titulą? Kodėl latviams patinka skaityti „Silva Rerum“ ir ką latviško galėtume atrasti mes? Kaip galima prisijungti prie iniciatyvos „megzk kaip latvis“?Daugybė atsakymų ir istorijų Latvijos temoms skirtoje laidoje iš Rygos. Transliacijoje skambės ir latviška muzika, pavyzdžiui, ištrauka iš 1988 m. sukurtos roko operos „Lačplėsis“, kuri jubiliejaus proga prieš kelias dienas buvo vėl atlikta Rygos arenoje.Laidos svečiai: politologas Ivaras Ijabas, vertėjos Dace Meiere ir Indra Brūvere, verslo konsultantas Justinas Šukys, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, istorijos mokytojas Rolandas Žalnierius ir kiti.Laidą rengia Giedrė Čiužaitė ir Arūnas Vaikutis.

„Lietuvoje yra daug negatyvo – viskas čia negerai, visi visų klauso. Aš nieko neklausau ir daug negalvoju – jeigu manau, kad tai svarbu, darau, kaip galiu geriau“, – sako profesionali tapytoja ir restauratorė Edita Tamulytė, po dešimties metų, praleistų Londone, įkūrusi dailės studiją ir galeriją Trakuose. Baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje ir dar studijavusi Suomijoje, Edita Tamulytė visą dešimtmetį sėkmingai dirbo Londone, restauravo garsių dailininkų darbus, dalyvaudavo aukcionuose. Tačiau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių teko grįžti į Lietuvą, į Trakus. „Mačiau, kad čia yra spragos, žmonės neturi ką veikti. Nutariau veikti ir įkūriau studiją“, – sako profesionali menininkė, šiandien mokanti dailės ne tik miestelio suaugusius žmones, vaikus, bet ir dirbanti Tarkų neįgaliųjų centre. Pokalbis su Edita Tamulyte. Šiuo metu Rygoje vyksta didžiausias šalies mados renginys – Rygos mados savaitė. Renginys labai prisidėjo prie Latvijos mados industrijos plėtros, suteikdama vietiniams kūrėjams platformą pristatyti savo kolekcijas ir kiekvieną sezoną atrasti naujus talentingų vietinių dizainerių vardus. Kas vyksta ant Rygos podiumų, ko mes galime pasimokyti iš kaimynų – tiesiogiai iš Latvijos sostinės pasakoja Eglė Daugėlaitė. Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

„Lietuvoje yra daug negatyvo – viskas čia negerai, visi visų klauso. Aš nieko neklausau ir daug negalvoju – jeigu manau, kad tai svarbu, darau, kaip galiu geriau“, – sako profesionali tapytoja ir restauratorė Edita Tamulytė, po dešimties metų, praleistų Londone, įkūrusi dailės studiją ir galeriją Trakuose. Baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje ir dar studijavusi Suomijoje, Edita Tamulytė visą dešimtmetį sėkmingai dirbo Londone, restauravo garsių dailininkų darbus, dalyvaudavo aukcionuose. Tačiau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių teko grįžti į Lietuvą, į Trakus. „Mačiau, kad čia yra spragos, žmonės neturi ką veikti. Nutariau veikti ir įkūriau studiją“, – sako profesionali menininkė, šiandien mokanti dailės ne tik miestelio suaugusius žmones, vaikus, bet ir dirbanti Tarkų neįgaliųjų centre. Pokalbis su Edita Tamulyte. Šiuo metu Rygoje vyksta didžiausias šalies mados renginys – Rygos mados savaitė. Renginys labai prisidėjo prie Latvijos mados industrijos plėtros, suteikdama vietiniams kūrėjams platformą pristatyti savo kolekcijas ir kiekvieną sezoną atrasti naujus talentingų vietinių dizainerių vardus. Kas vyksta ant Rygos podiumų, ko mes galime pasimokyti iš kaimynų – tiesiogiai iš Latvijos sostinės pasakoja Eglė Daugėlaitė. Ved. Eglė Daugėlaitė ir Jolanta Kryževičienė.

Šiemet abiturientai iki spalio 24 dienos turi apsispręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti. Vėliau koreguoti savo pasirinkimą moksleiviai galės tik išimtiniais atvejais.Vilniuje duris atveria modernaus meno muziejus MO ir kviečia į keturių dienų atidarymo MO–ratoną. Kokį kelią reikėjo nueiti nuo idėjos iki muziejaus atsiradimo ir ką šiandien galima ten išvysti ir nuveikti?Europos Vadovų Taryboje viena esminių temų – BREXIT derybos su Jungtine Karalyste.Lietuvos žemdirbiai dar kartą bandys reikalauti didesnių Europos Sąjungos tiesioginių išmokų.Žiūrėdami filmą ar žaisdami kompiuterinį žaidimą, ne visuomet išgirstame skambantį garso takelį. Koks garso režisieriaus darbas?Su rubrika „Labas rytas, Europa“ pokalbis su Arūnu Vaikučiu iš Rygos.Taip pat laidoje verslo naujienos, orų prognozė, spaudos apžvalga, sportas, R. Terlecko komentaras ir kitos temos.Ved. Artūras Matusas.

Šiemet abiturientai iki spalio 24 dienos turi apsispręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti. Vėliau koreguoti savo pasirinkimą moksleiviai galės tik išimtiniais atvejais.Vilniuje duris atveria modernaus meno muziejus MO ir kviečia į keturių dienų atidarymo MO–ratoną. Kokį kelią reikėjo nueiti nuo idėjos iki muziejaus atsiradimo ir ką šiandien galima ten išvysti ir nuveikti?Europos Vadovų Taryboje viena esminių temų – BREXIT derybos su Jungtine Karalyste.Lietuvos žemdirbiai dar kartą bandys reikalauti didesnių Europos Sąjungos tiesioginių išmokų.Žiūrėdami filmą ar žaisdami kompiuterinį žaidimą, ne visuomet išgirstame skambantį garso takelį. Koks garso režisieriaus darbas?Su rubrika „Labas rytas, Europa“ pokalbis su Arūnu Vaikučiu iš Rygos.Taip pat laidoje verslo naujienos, orų prognozė, spaudos apžvalga, sportas, R. Terlecko komentaras ir kitos temos.Ved. Artūras Matusas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Politikų ir partijų reitingai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: dabartinė situacija: kiaulių maras. Baltijos šalių urbanizacijos problemos: Rygos patirtis.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Politikų ir partijų reitingai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: dabartinė situacija: kiaulių maras. Baltijos šalių urbanizacijos problemos: Rygos patirtis.

Ūkio naujienos. „Šeduvos avininkystė“ rūpinasi savo ir kitų avių augintojų interesais. Profesionali braškių ir kitų uogų auginotojų šeima gyvena ir dirba prie Rygos kelio.

Ūkio naujienos. „Šeduvos avininkystė“ rūpinasi savo ir kitų avių augintojų interesais. Profesionali braškių ir kitų uogų auginotojų šeima gyvena ir dirba prie Rygos kelio.

„Naujienų pulse“: Pažymint trims Baltijos šalims – įsimintinus 1918-uosius Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras bei solistai rengia bendrą koncertų turą. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengiasi premjerai – Giedriaus Kuprevičiaus operai „Prūsai“. Kauno šokio teatras „Aura“ pakvies į pirmąją šių metų premjerą: prie spektaklio „Sprendimas“ kūrybinės komandos prisijungė garsi Nyderlandų menininkė Guda Koster. Šiandien Georges Bizet operoje „Karmen“ LNOBT pagrindinę partiją dainuosianti Jovita Vaškevičiūtė skaičiuoja savaites, likusias iki kelionės Argentinon. Buenos Airių „Colón“ teatre kovo mėnesį lietuvių mecosopranas dainuos vengrų kompozitoriaus Péterio Eötvöso operoje „Trys seserys“. Kita žinia iš LNOBT – čia svečiuojasi viešnia iš Paryžiaus nacionalinės operos – baleto pedagogė Élisabeth Maurin. Milžiniško populiarumo internete sulaukęs „Tilidūdos“ dainelių rinkinys papildytas penkiomis naujomis animuotomis dainomis. Dainų aranžuotes vėl kūrė grupės „Skylė“ lyderis Rokas Radzevičius, įrašuose girdimi Aistės Smilgevičiūtės ir ūgtelėjusio jų sūnaus Eivydo balsai, - praneša Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Berlyno filharmonijos orkestras savo garbės nariu paskelbė iš Rygos kilusį dirigentą Marį Jansonssą, sausio 14-ąją atšventusį 75-metį ir šiuo metu vadovaujantį Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui. Apie visa tai – netrukus kalbėsime plačiau, o paskutinės laidos minutės prabėgs skambant žaismingoms ansambli „The Philarmonics“ aranžuotėms.

„Naujienų pulse“: Pažymint trims Baltijos šalims – įsimintinus 1918-uosius Lietuvos kamerinis orkestras ir Estijos nacionalinis vyrų choras bei solistai rengia bendrą koncertų turą. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengiasi premjerai – Giedriaus Kuprevičiaus operai „Prūsai“. Kauno šokio teatras „Aura“ pakvies į pirmąją šių metų premjerą: prie spektaklio „Sprendimas“ kūrybinės komandos prisijungė garsi Nyderlandų menininkė Guda Koster. Šiandien Georges Bizet operoje „Karmen“ LNOBT pagrindinę partiją dainuosianti Jovita Vaškevičiūtė skaičiuoja savaites, likusias iki kelionės Argentinon. Buenos Airių „Colón“ teatre kovo mėnesį lietuvių mecosopranas dainuos vengrų kompozitoriaus Péterio Eötvöso operoje „Trys seserys“. Kita žinia iš LNOBT – čia svečiuojasi viešnia iš Paryžiaus nacionalinės operos – baleto pedagogė Élisabeth Maurin. Milžiniško populiarumo internete sulaukęs „Tilidūdos“ dainelių rinkinys papildytas penkiomis naujomis animuotomis dainomis. Dainų aranžuotes vėl kūrė grupės „Skylė“ lyderis Rokas Radzevičius, įrašuose girdimi Aistės Smilgevičiūtės ir ūgtelėjusio jų sūnaus Eivydo balsai, - praneša Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Berlyno filharmonijos orkestras savo garbės nariu paskelbė iš Rygos kilusį dirigentą Marį Jansonssą, sausio 14-ąją atšventusį 75-metį ir šiuo metu vadovaujantį Bavarijos radijo simfoniniam orkestrui. Apie visa tai – netrukus kalbėsime plačiau, o paskutinės laidos minutės prabėgs skambant žaismingoms ansambli „The Philarmonics“ aranžuotėms.

Rytą Tauragėje įvyko tragiška nelaimė - per perėją ėjusį septynerių berniuką partrenkė sunkvežimis, vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas teigia, kad frakcijos nario Povilo Urbšio per posėdį išsakytas prašymas, jog įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo neteiktų nėščia parlamentarė, yra nepateisinamas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tikisi pasiekti kompromisą su Europos Komisija, už išardytą geležinkelį į Rengę Latvijoje. Latvijos sostinės Rygos centre nemažai tuščių, šeimininkų apleistų pastatų. Holivude tęsiantis seksualinio priekabiavimo skandalui, penkios moterys apkaltino priekabiavimu ir nederamu seksualiniu elgesiu komiką Liuisą CK.

Praėjusią naktį užfiksuotos rekordinės šalnos. Anoniminiai alkoholikai dėkingumo dienoje dalijasi sveikimo istorijomis. Integracija tarp visuomeninių struktūrų ir kariuomenės turėtų būti didesnė. Latvijos savivaldos rinkimuose Rygos merui prognozuojamas pralaimėjimas. „Naujienų žemėlapis“: Filipinai.

Mosėdis – viena seniausių Žemaičių žemės gyvenviečių, kurios vardas pirmą kartą minimas 1253 m. Kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose.Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi plotai. Senieji žemaičiai manydavo, kad tie įvairių formų rieduliai – suakmenėję žmonės, kuriuos jie vadindavo mokais (mokytojais). Anot senųjų vietos gyventojų, tie žili, seni, apsamanoję mokai sėdi susirinkę grupėmis ir pasakoja žmonėms apie savo gyvenimą ir sunkią dalią. Tą vietovę, kur mokai sėdėjo, posėdžiavo, kalbėjosi, mokė gyvuosius, žmonės pavadino Mosėdžiu (mokų sėdėjimo vieta).Po Mosėdžio miestelį kartu pasivaikščiosime su Vaclovo Into akmenų muziejaus ir parko direktoriumi Evaldu Razgumi, Mosėdžio seniūnu Eugenijumi Zabičiu, buvusia seniūne Valia Būdiene, Šauklių bendruomenės pirmininke Alma Beniušiene ir Šatriminių kaimo bendruomenės pirmininke Vitalija Baužiene.

Mosėdis – viena seniausių Žemaičių žemės gyvenviečių, kurios vardas pirmą kartą minimas 1253 m. Kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose.Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi plotai. Senieji žemaičiai manydavo, kad tie įvairių formų rieduliai – suakmenėję žmonės, kuriuos jie vadindavo mokais (mokytojais). Anot senųjų vietos gyventojų, tie žili, seni, apsamanoję mokai sėdi susirinkę grupėmis ir pasakoja žmonėms apie savo gyvenimą ir sunkią dalią. Tą vietovę, kur mokai sėdėjo, posėdžiavo, kalbėjosi, mokė gyvuosius, žmonės pavadino Mosėdžiu (mokų sėdėjimo vieta).Po Mosėdžio miestelį kartu pasivaikščiosime su Vaclovo Into akmenų muziejaus ir parko direktoriumi Evaldu Razgumi, Mosėdžio seniūnu Eugenijumi Zabičiu, buvusia seniūne Valia Būdiene, Šauklių bendruomenės pirmininke Alma Beniušiene ir Šatriminių kaimo bendruomenės pirmininke Vitalija Baužiene.