Podcasts about filologijos

Paminklą poetei Salomėjai Nėriai Desovietizacijos komisija siūlo perkelti į muziejų, Vilniaus savivaldybė mano, kad pakaktų pakabinti lentelę su informacija apie jos biografinius faktus.Tačiau į kovą pakilę visuomenininkai ragina palikti ramybėje paminklą, prie kurio sekmadienį jau vyko palaikymo akcija. Ir poetės politinius pasirinkus atskirti nuo jos kūrybos.Ką daryti su paminklu Salomėjai Nėriai?Šiandien su mumis Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas, žurnalistė, rašytoja Laima Lavaste, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas ir Vilniaus universiteto TSPMI docentė Nerija Putinaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Kibinų raitymas, blakstienų klijavimas, nagų priauginimas ir mokymąsis megzti blogomis - geromis akimis užtrunka tiek, kiek ir mokymasis svetimos kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ar kitų.Tie, kas brandžiame amžiuje mokėsi bent vienos svetimos kalbos, pasakys, kad toks teiginys prieštarauja sveikai nuovokai. Bet, remiantis projektu KURSUOK, kuris suteikia galimybę kiekvienam Lietuvos gyventojui nuo 18-65 m. amžiaus gauti iš valstybės 500 eurų paramą įgyti reikalingą papildomą kvalifikaciją, pramokti kepti kibinus tolygu pramokti užsienio kalbos. Mat visiems šiems įgūdžiams įgyti numatyta tiek pat laiko ir pinigų programoje KURSUOK, o ir finansuojamas blakstienų priauginimas, kibinų kepimas ar mezgimas virbalais iš tos pačios projekto eilutės.Bet nors KURSUOK projektui buvo skirti net 32 mln. eurų, jau birželio 12 d. pinigai vadinamoms minkštosioms kompetencijoms, tai yra kalbų mokymuisi, taip pat blakstienų klijavimui, nagų priauginimui, mezgimui ir mokymuisi kepti kibinus, baigėsi. Yra pinigų tik vadinamoms skaitmeninėms kompetencijoms.Aukštųjų mokyklų atstovai, kruopščiai rengę minkštųjų kompetencijų programas, sužinoję, kad šiems metams lėšų nebėra, sutriko. Jiems pradėjus aiškintis situaciją, išryškėjo, kad šia programa, pirmiausia, pasinaudojo įvairūs apsukruoliai, pirmieji suskubę siūlyti vartotojams savo programas. Tie, kas dalyvavo paskubomis sukurptose programose, jau pradeda viešai kalbėti apie nusivylimą projektu.Kas atsakingas, kad reikalingas projektas, galėjęs būti puikiu stimulu 18–65 metų dirbantiems asmenims, jau įgijusiems kvalifikaciją ar turintiems aukštąjį išsilavinimą įgyti papildomų kompetencijų, iš dalies sukompromituotas? Kokios garantijos, kad ši situacija nepasikartos kitąmet, kai bus skirtas papildomas finansavimas minkštosioms kompetencijoms įgyti?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Agnė Kudarauskienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė, atsakinga už projektą KURSUOK, Aistė Ragauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė, Rita Vickienė, Vilniaus universitetų Filologijos fakulteto Neformaliojo švietimo koordinatorė, ir Vaida Pranarauskaitė, mokymosi visą gyvenimą ekspertė.Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

Vos prieš keletą dienų Kopenhagos simboliu laikytas XVII a. pastatas – senieji biržos rūmai užsiliepsnojo. Apie šią nelaimę pasakoja kolega iš Kopenhagos, Danijos radijo žurnalistas Clausas Bethelsenas. Minėdami Tarptautinę paminklų apsaugos dieną apie paveldosaugą, pasaulio ir Lietuvos galimybes išvengti nelaimingų atsitikimų kalbamės su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Leidykla „Aukso žuvys“ išleido Vytenės Muschick, Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“. Istorija apie albanę mergaitę, tapusia žymia albanų ichtiologe, pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Birželį Plungėje, Žemaitijos Versaliu vadinamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, vyks devintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Renginio organizatoriai žada įspūdingą ir gausią kultūrinę programą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas, filosofijos mokslų daktaras Vilius Bartninkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Kokią reikšmę italų literatūroje užima rašytojas Primo Levi (1919-1987)? Kokį įspaudą vieno žymiausių holokausto liudytojų Europos literatūroje kūryba yra palikusi italų visuomenės kultūrinėje ir politinėje savimonėje? Ar XXI a. P. Levi tekstai patenka į taip vadinamą italų kultūrinį kanoną?„Levis nerėkė, nepuolė, nekaltino todėl, kad nenorėjo rėkti. Jis norėjo kur kas daugiau: kad suriktų skaitytojas“, - teigė jo bičiulis, italų rašytojas Ferdinando Camon. Kaip būtų galima nusakyti egzistencinę P. Levi kaip žmogaus ir kaip rašytojo programą? Ko jis siekė pasakodamas istorijas, liudydamas ir ieškodamas atsakymų į žmogaus protui nepakeliamus klausimus?Kokias svarbiausias idėjas, pasinaudodamas chemija kaip pretekstu ir cheminiais elementais kaip metaforomis, siekė atskleisti P. Levi savo knygoje „Periodinė elementų lentelė“, 2023-iųjų pabaigoje pasirodžiusioje lietuvių kalba?Lietuviškai yra prieinamos dvi P.Levi knygos – jau minėta „Periodinė elementų lentelė“ ir „Jei tai žmogus“ (pirmasis leidimas – 2003 metais).Kokius dar šio italų rašytojo tekstus reikėtų išsiversti į lietuvių kalbą, perskaityti ir dėmesingai aptarti?Pokalbis su P. Levi knygos „Periodinė elementų lentelė“ vertėja Toma Gudelyte, istoriku, Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Andrea Griffante, literatūrologu, italų literatūros dėstytoju, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu Dainiumi Būre.Ved. Aurimas Švedas

Vilniaus universiteto Filologijos fakuteto doktorantė Augustė Žičkytė pasakoja apie pamokas, atėjusias per Thomo Mertono kūrybą ir jo gyvenimo pavyzdį. Gimtasis Mertono vienuolynas Kentukio valstijoje tebetraukia piligrimus, o jo dvasinis palikimas atranda vis naujų mokinių.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

„Lietuvių kalbos politika yra tapusi itin nedraugiška net prigimtiniam vartotojui lietuviui“, - sako rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Pasak jos, Valstybinės lietuvių kalbos komisija ir inspekcija ne padeda kalbai vystytis, o jos augimą stabdo. Visgi dalis kalbininkų teigia, kad rašytoja remiasi klaidingais faktais ir siekia tik „pačirškinti kalbos institucijas“.Ar lietuvių kalba reguliuojama per griežtai ir kaip ji turi vystytis XXI amžiuje?Laidoje dalyvauja rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kultūros ministras Simonas Kairys, buvę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkai Audrys Antanaitis ir Daiva Vaišnienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Jūratė Levina.Ved. Liepa Želnienė

Spaudos apžvalga.Nors dažniausiai Lietuvoje kalbame apie Stambulo konvenciją, vis dar neratifikuota ir beveik prieš 2 dešimtmečius patvirtinta Faro konvencija. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei šis dokumentas yra priemonė, skirta saugoti vietos identitetą, kultūros ir kraštovaizdžio paveldą bei skleisti žinią apie vietos savivaldos įgyvendinimą.Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorė Rasa Bačiulienė išleido jau aštuntąjį dvikalbį patarlių žodyną.Vilniuje įveiklinta dar viena nenaudojama erdvė. Buvusios areštinės kieme įsikūrė miesto vasaros erdvė – „Utopija“, kuri Vilniuje bandys populiarinti dienos šokių kultūrą. Apie tai – kolegės Justės Luščinskytės pasakojimas.Kas yra B kategorijos filmai? Kodėl auga jų populiarumas?Žymūs ir karui Ukrainoje neabejingi Lietuvos žmonės savo Facebook paskyrose skelbia virtualų paramos aukcioną, kuriame parduodami menininkės Jolitos Vaitkutės ir kūrybininko Aurimo Kadzevičiaus sukurti „Atgimimo inkilai“.1977-ųjų „Grammy” kino muzikos nominantai paisžymėjo išskirtiniais sprendimais kino muzikos istorijoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Lietuvos varymas iš Lietuvos, įteisinama dvikalbystė, bet kartu – per daug reguliavimo, prievolė kalbėti pagal instrukcijas. Kritikos lavina pilasi dėl rengiamo valstybinės kalbos įstatymo.O tuo metu, kai kurie politikai net nesivargina išmokti lietuvių kalbos. Bet problema tampa jos nemokantys karo pabėgėliai.Kokią lietuvių kalbos politiką formuojame? Ir ar įmanoma atrasti balansą?Dalyvauja: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona ir Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja Nida Poderienė.Ved. Mindaugas Aušra

Regionų švietimiečiai siūlo švietimo politikos formuotojams nebeatidėlioti sprendimo formuoti nuotolines klases (grupes) visoje Lietuvoje ir tokiu būdu suteikti mokiniams galimybę mokytis net ir itin retų užsienio kalbų. Kai kurių savivaldybių atstovai akcentuoja, kad būtina jau dabar suteikti mokiniams galimybę greta pirmosios (paprastai anglų kalbos) ir ketinamos plėsti (antrosios užsienio kalbos) vokiečių bei prancūzų kalbų pasiūlos, siūlyti ir kitų lingua franca ar net ir egzotinių kalbų mokymą nuotoliniu būdu.Štai Ignalinos rajono Švietimo ir kultūros skyriaus specialistai parengė siūlymų paketą, kuriame akcentuojama, kad nors mažose gimnazijose, ypač regioninėse nėra galimybių ir resursų pritraukti retesnių kalbų mokytojų, bet „šalies lygmeniu tikrai susiformuotų norinčiųjų grupės ir ispanų, ir korėjiečių, ir mandarinų ar bet kokiai kitokiai kalbai mokytis“. Šiuo metu, anot savivaldybių švietimo specialistų, to daryti negalima, nes teisės aktuose nenumatytas mechanizmas, kaip perskirstyti tarp mokyklų mokymo lėšas, kai vienoje grupėje mokosi kelių savivaldybių mokyklų mokiniai. „Bet šiais laikais, kai pasaulis vis labiau globalus, apsiriboti baigtiniu ir trumpu galimų rinktis užsienio kalbų sąrašu – tiesiog nepadoru“, – akcentuoja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė.Jos žodžiais, antrą ar trečią užsienio kalbą mokiniams reikėtų leisti rinktis ne iš mokyklos ar savivaldybės, o iš šalies lygmeniu siūlomo užsienio kalbų sąrašo ir formuoti nuotolinio ugdymo grupes visos šalies mokiniams. „Vaikai tikrai apsidžiaugtų, gavę įvairesnes pasirinkimo galimybes“, – įsitikinusi R. Gasiukevičienė.Priminsime, kad pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 2 klasės, o antrąją – nuo 6 klasės. Antroji užsienio kalba yra privaloma mokytis iki 10 klasės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekia, kad nuo kitų, tai yra 2023--2024 mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, kaip ir numatyta ugdymo programose, o nuo 2024--2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.Kol kas mokyklose dirba per mažai vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų, todėl, kaip teigiama ŠMSM pranešime žiniasklaidai, ministerija skatina mokyklų bendradarbiavimą ir siūlo išmėginti organizuoti jungtines nuotolines užsienio kalbų pamokas. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.Ko reikia, kad nuotolinis retų užsienio kalbų mokymas taptų realybe Lietuvos mokyklose?Dalyvauja Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rita Gasiukevičienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studijų prodekanė dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaKą apie muzikos poveikį žmogaus psichinei ir fizinei būklei sako šiuolaikinis mokslas?Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija šiemet skirta Kyjivo nacionalinio T. Ševčenkos universiteto Filologijos instituto Polonistikos katedros Baltistikos centro dėstytojui, vadovui prof. habil. dr. Ihoriui Koroliovui.Donatas Puslys apžvelgia Antano Sutkaus naujausią albumą „Street Life“ ir Johno Le Carre knygą „Sidabrė“.Kokia bus pirmą kartą organizuojama Vilniaus performanso meno bienalė?Pasibaigaintys metai paženklinti noru atrasti Ukrainos menininkus. Kaip jų kūryba buvo integruota Lietuvoje ir kiek susidomėjimas Ukrainos menu tvarus ir ilgalaikis?Aukščiausiosios tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prisimindamas Joną Meką sako, kad Lietuva šio kūrėjo dar nesugeba įvertinti.Minint Jono Meko gimimo šimtmetį, domimės, kaip jo atminimas įprasminamas gimtuosiuose Semeniškiuose ir Biržuose, kur praleido dalį savo jaunystės.Kokios Kūčių vakaro tradicijos?Ved. Marius Eidukonis

Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantas, Renesanso ir Baroko kultūros tyrinėtojas Tomas Riklius jau kurį laiką rašo esė ciklą „Šventumo estetika“, kuriame interpretuodamas aktualizuoja reikšmingus religinių motyvų dailės kūrinius.„Pirmo sakinio“ laidoje jo paprašėme atsirinkti ir panašiai aktualizuoti Renesanso ir Baroko literatūros kūrinius. Kaip svarbiausias iš jų iškyla Dantės „Dieviškoji komedija“ – sudėtingas literatūros kūrinys, kuriame pinasi poezija, filosofija ir teologija.Kaip teigia Tomas Riklius, šią poemą suprasti kaip visumą galima tik pasirinkus krikščioniškojo perskaitymo perspektyvą, nors – paradoksaliai – iki XX amžiaus Katalikų Bažnyčia dažnai vertino šį kūrinį įtariai, o autorių laikė eretiku.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Justės Gadliauskaitės nuotrauka.

Vienas įdomiausių ir dramatiškiausių epizodų Rusijos – Lietuvos santykių istorijoje yra Nepriklausomybės atgavimo laikmetis. Jame itin svarbų vaidmenį atliko vienas asmuo – Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Kaip suveikė „Landsbergio faktorius“ Rusijos ir Lietuvos istorijos „svarstyklių“ akivaizdoje? Ilgą laiką V. Landsbergio oponentams atrodė, kad šio asmens deklaruotos vertybinės politikos (paremtos tiesos ir teisingumo kategorijomis) vektorius mūsų valstybei „kainuoja per brangiai“ ir esą sukelia daug keblumų. O kaip apsisprendimas savo veiksmus grįsti tiesa ir teisingumu atrodo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir Europą akivaizdoje?Rusijos politikai, intelektualai, kultūros ir meno pasaulio atstovai mėgsta samprotauti apie esą „mįslingą rusišką sielą“, „ypatingą Rusijos civilizacinį kelią“ ir, savaime aišku, „apie rusiškos sielos supratimo neįmanomybę“. O gal viskas yra kiek paprasčiau, gal tai tiesiog dūmų uždanga, skirta pridengti Rusijos civilizacinės raidos ypatumus? Kiek prasmingos diskusijos apie Lietuvos dangaus užvėrimą rusiškajai kultūrai? Kodėl jaudindamiesi dėl Fiodoro Dostojevskio tekstų likimo mes dažniausiai neatkreipiam dėmesio į tai, jog vis dar gyvename veikiami rusiškosios informacinės erdvės, kuri mus dosniai aprūpina baimės jausmu, paralyžiuojančiu valią veikti?Kokia mąstymo klišė mums vis dar trukdo suprasti Rusijos karo eigą ir tikėtiną jo baigtį? Kodėl Lietuvos visuomenei nereikėtų pernelyg susitelkti į žaidimą, kuriame auksinė žuvelė išpildo visus norus?Pokalbis su istoriku, mitologu, filosofu, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriumi Vytautu Ališausku.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Šiaulių dramos teatras 92-ąjį sezoną pradeda neįprasta premjera. Žiūrovai kviečiami sėsti į autobusą ir leistis į kelionę po Šiaulius, stabtelint žinomose ir neįprastose vietose, kuriose aktoriai vaidins skirtingas scenas. Kelionės gidas – Rapolas, daugeliui jau pažįstamas iš ankstesnio Alekesandro Špilevojaus režisuoto spektkalio „Bagadelnia“. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemai būtini pokyčiai, atveriantys galimybes paslaugų vartotojams rasti tinkamiausius gydymo būdus. Apie gerasias pasaulio praktikas, požiūrį į psichikos sveikatos problemas, pagalbos būdus buvo diskutuojama rugsėjo pradžioje pirmąkart Lietuvoje vykusioje psichikos sveikatai skirtoje konferencijoje. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė apie lietuvių ir latvių kalbų studijas, tyrinėjamus „pletkučius“ ir naujų kalbų mokymąsi kalbasi su Prezidento Antano Smetonos stipendija įvertinta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studente Gabriele Aputyte.Pasaulinio garso italų architektas Renzo Piano šiandien švenčia 85 metų jubiliejų. Vienas žymiausių jo sukurtų objektų – Pompidou centras Paryžiuje. Ta proga kalbamės apie Renzo Piano kūrybinį braižą ir nuopelnus tarptautinei architektūros scenai.Lietuvos rusų dramos teatras Vilniuje po ilgų diskusijų pakeitė pavadinimą ir tapo Vilniaus Senuoju teatru. Apie pokytį pasakoja kolegė Rasa Murauskaitė.Prieš 40 m. mirė Monako princesė, Oskaru apdovanota kino aktorė Grace Kelly. Apie jos indėlį kino pasaulyje ir pasirinkimą paaukoti aktorės karjerą dėl karališkojo sosto, kalbamės su kino kritiku Dmitrij Gluščevskij.Mirė prancūzų ir šveicarų kino režisierius, scenaristas, kino kritikas Žanas Lukas Godardas.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“.Ved. Urtė Karalaitė

Užsienio kolegų rubrikoje - LRT bendradarbis Latvijoje Rolandas Žalnierius.„Svarbus pokalbis” Gamtininkas Salemonas Paltanavičius sako, kad labiausiai keičiasi ne gamta, o žmonės, kurie vis agresyviau elgiasi savo aplinkoje. Pasak Paltanavičiaus, mūsų santykį su gamta rodo ir tai, kad neturime nei vieno žurnalo apie gamtą ir net nesame suskaičiavę kiek turimę gyvybės rūšių. Seniausią radijo laidą “Gamta visų namai” kuriantis S.Paltanavičius pastebi, kad Lietuvoje sparčiausiai nyksta paukščiai ir varliagyviai.Išleistas ukrainiečių-lietuvių kalbų žodynas, kuris yra pirmas ir vienintelis Lietuvos ir ukrainos mokslo istorijoje dvikalbis šių kalbų kalbų žodynas. Jame pateikta apie 20 tūkstančių antraštinių žodžių. Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Aurelija Gritėnienė ir Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Filologijos instituto Polonistikos katedros profesorius, Baltistikos centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas, habilituotas daktaras Igoris Koroliovas.LRT faktai.Mamoms vis dažniau buriantis į bendruomenes, kuriose dalijasi džiaugsmais ir vargais, kiek keičias požiūris ir į pačią motinystę? Internete ėmė veikti virtualių išpažinčių klausykla, kaip dar viena viešai prieinama galimybė mamoms anonimiškai išsikalbėti. Kaip sekasi? APie ką labiausiai norisi kalbėtis mamoms? Jos idėjos autorė, internetinės bendruomenės „Motherhood Is Sexy“ įkūrėja Ieva Juodelė.Ved. Živilė Kropaitė

Vos tik Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas atidaro studentų registraciją mokytis, kaip antrosios arba trečiosios užsienio kalbos, ispanų, vokiečių, prancūzų ar italų kalbos, laisvų vietų nebelieka jau po 15 min.Tuo tarpu stebint moksleivių antrosios užsienio kalbos pasirinkimą, matome, kad populiariausia užsienio kalba yra rusų. Rusų, kaip antrąją užsienio kalbą, kasmet pasirenka nuo 75 iki 80 proc. visų šeštaklasių.Kodėl? Ar tikrai moksleiviai „savo noru“ pasirenka rusų kalbą antrąja užsienio kalba? Kiek moksleivių pasirinkimą, kokios mokytis antrosios užsienio kalbos apsprendžia mokyklos užsienio kalbų asortimentas?Kokia antroji užsienio kalba, gyvenant Lietuvoje, yra perspektyviausia? Kodėl dauguma moksleivių taip ir neišmoksta mokykloje antrosios užsienio kalbos? Ar realu mokykloje per penkerius metus, tai yra nuo šeštos iki dešimtos klasės išmokti antrosios užsienio kalbos? Kiek tikslūs teiginiai esą vokiečių ir prancūzų kalbos yra per sunkios, kad jas išmoktum mokykloje per penkerius metus kaip antrąsias kalbas? Ar tikrai ispanų ir rusų kalbas, kaip antrąsias, mokiniai įsisavina lengviau ir greičiau? Ar dar turėtume mokytis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos?Ir, ar neturėtų Lietuvos moksleiviai dėl ypatingos Lietuvos geopolitinės padėties mokytis ne dviejų, o trijų užsienio kalbų?Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ispanų-lietuvių kalbų dėstytoja dr. Aistė Kučinskienė, filologė ir etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė, Goethe's instituto Vilniuje kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja bei Prancūzijos instituto Vilniuje direktorius Thomas Buffinas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Su lemtinga klimato kaita, vadinama krize, susidūrę XXI a. žmonės jau ir klasikinius literatūros kūrinius, pavyzdžiui, Ernesto Hemingway`aus „Senis ir jūra“, Hermano Melville`o „Mobis Dikas“ ar Henry Davido Thoreau „Voldenas, arba Gyvenimas miške“, negali skaityti taip pat, kaip ankstesnių laikų skaitytojai.Naują skaitymo ir interpretacijos būdą siūlo šiame amžiuje išpopuliarėjusi Antropoceno idėja ir kultūroje susiformavusi ekokritika. Apie atsiveriančias naujas žmogaus ir gamtos santykio pažinimo galimybes kalbamės su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja, literatūrologe Rūta Šlapkauskaite.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Markas Tulijus Ciceronas yra laikomas vienu garsiausių visų laikų oratorių, kurio kalbos ir retorikos principai ilgainiui tapo Vakarų retorikos meno tradicijos kertiniais orientyrais. Vis dėlto Lietuvoje Ciceronas yra žinomas ir skaitomas gerokai mažiau nei, tarkime, Platonas ir Aristotelis. Tik pastaraisiais metais suintensyvėjo Cicerono raštų vertimas į lietuvių kalbą: 2019 m. pasirodė jo kalbų rinkinys „Prieš korupciją. Kalbos prieš Gajų Verį“ ir filosofinis dialogas „Apie lemtį“, o 2021 m. pabaigoje bus išleistas dar vienas jo kūrinys – „Apie pranašavimą“. Kuo reikšminga Cicerono retorika ir visas jo raštų palikimas Vakarų kultūrai? Kaip jo asmenyje dera politika ir filosofija – sritys, tarp kurių dažniausiai tvyro įtampa? Apie tai diskutuojame su minėtų veikalų vertėjomis: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente, šio fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja dr. Audrone Kučinskiene, ir Vilniaus universiteto Filosofijos instituto dėstytoja dr. Živile Pabijutaite.Ved. Simas Čelutka

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.LRT KLASIKOS laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Maxo Richterio muziką animuotai Ari Folmano dokumentikai „Valsas su Baširu“, kurioje nagrinėjamos žmogaus teisių, kultūrinės atminties, traumos temos.Rubrika „Kalbos rytas“ – apie žodelių „iš tiesų“, „vadinasi“, „ta prasme“, „iš tikrųjų“ ir kt. vartojimą lietuvių kalboje, angliškus jų atitikmenis ir įterpimą į tekstus senuosiuose raštuose kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė kalbasi su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros docente Anna Ruskan.Karantinas pristabdė jau keletą metų veikusią Lietuvos kultūros instituto vykdomą Vizitų programą, pagal kurią tarptautiniai kultūros ekspertai iš įvairių pasaulio šalių vyksta į Lietuvą tam, kad čia susipažintų su profesionalaus meno scena ir kviestų menininkus partnerystei. Tačiau institutas „fizinius“ vizitus modifikavo į skaitmeninę įvairių meno sričių pristatymų seriją. Jas apžvelgia ir naujausią – vizualiųjų menų vitriną – pristato Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė ir Šiuolaikinio meno centro kuratorė Ūla Tornau.Pandemija teatrų duris užvėrė žiūrovams, tačiau kūrybinio proceso viduje nesustabdė. Kaip tokiu nepalankiu metu įgyvendinti tarptautines partnerystes, ruoštis premjeroms ir neatsisakyti planų, kai komandos nariui nustatoma COVID-19? Apie šiuo metu teatrų užkulisiuose kasdien kylančius ir kūrybiškai malšinamus iššūkius bei pastangas tęsti veiklą – pokalbis su režisieriais Antanu Obcarsku, Egle Švedkauskaite ir Klaipėdos jaunimo teatro direktoriumi Tomu Jankausku.Pasakojimų apie Lietuvos žydus ciklas „Atminties akmenys“ – kalbininkas Maksas Vainrachas.Kokią Europos Sąjungą įkūnija E. Macronas ir A. Merkel? Apie kokią ES po 20 metų galime pasvajoti? Donato Puslio pokalbis su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.Teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė apžvelgia Scott Frank ir Allan Scott miniserialą „Valdovės gambitas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Pačių naujausių kultūros publikacijų apžvalga.Ar lietuvių tautosakoje lapė visada tik gudri ir apgaudinėjanti, ar sunku atrasti lietuviškų posakių atitikmenų anglų kalba? Su rubrika „Kalbos rytas“ – pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja Rasa Bačiuliene apie ką tik išleistą patarlių knygą „Jei su lapėm prasidėsi...“.„Bronė Buivydaitė pirmiausia save laikė mokytoja,– pasakoja A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rašytojų skyriaus vedėja Alma Ambraškaitė, – sakydavo, aš mokytoja, paskui vaikų teatro režisierė ir tik paskui rašytoja. O sieloje ji buvo poetė“. Minime pirmosios XX a. lietuvių lyrikės 125-ąsias gimimo metines. Reportažas iš B. Buivydaitės namo-muziejaus Anykščiuose.Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Alexander Desplat muziką iš 2006 m. Stepheno Frearso filmo „Karalienė“.Festivalyje „BLON“ Antrus metus iš eilės Lietuvos animacijos asociacijos iniciatyva išrinktas ir geriausias Lietuvos animacijos kūrėjas. Garbingas apdovanojimas šiemet atiteko prodiuserei ir animacinio kino kūrėjai Agnei Adomėnei. Nuo 2009 metų šioje srityje dirbanti A. Adomėnė įnešė didelį indėlį į šalies kino industriją, ilgą laiką buvo Lietuvos animacijos asociacijos prezidente. Pokalbis su A. Adomėne apie kūrybą ir animacijos situaciją Lietuvoje.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą – spektaklį „Platonas. DIALOGAI“. Sokratas – pagrindinis „Dialogų“ veikėjas, savo amžininkams tiesmukai sakydavo, ką mano apie juos ir jų poelgius, o savo samprotavimus pagrįsdavo tvirtais argumentais taip, kad pašnekovai dažnai likdavo nusivylę, nes suprasdavo, kad nebegali paprieštarauti. Visgi, spektaklio režisierius Motiejus Ivanauskas sako, kad dabar tikrai nesinori kurti pamokančio kūrinio, naudojant Sokrato išmintį kaip tiesos etaloną. Pokalbis su režisieriumi.Ved. Austėja Kuskienė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 20 koronaviruso židinių, o daugiausia nerimo kelia padėtis sveikatos apsaugos įstaigose./Politikos apžvalgininkai pastebi, kad lyderystės trūksta visose politinėse grandyse, tačiau koronaviruso krizė yra palanki valdančiųjų reitingams./Baigiantis trečiai nuotolinio mokymo savaitei, tiek mokiniams, tiek mokytojams vis dar kyla nemažai iššūkių pamokų metu./Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Klasikų asociacija iniciavo paramos rinkimo akciją, skirtą palaikyti Šiaurės Italijos ligonines, kovojančias su COVID-19. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Pirmoje pokalbių apie literatūrą laidoje „Pirmas sakinys“ – apie pirmą kūrinio sakinį. Kartu su pašnekovais prisimename labiausiai sudominusias, nustebinusias, įstrigusias knygų pradžias, kalbėdamiesi apie pirmo sakinio reikšmę pasakojime. O gal svarbiausias – ne pirmas, bet paskutinis sakinys? Laidoje dalyvauja rašytoja Renata Šerelytė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Paulius Subačius.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

„Tai, ką mes šiandien suprantame kaip vertybes, kas mums atrodo prasminga, kuo tikime, ateityje išliks tik tiek, kiek sugebėsime tai perduoti ateinančiai kartai,“ – sako režisierius Justas Tertelis, kviečiantis į spektaklio „Tik suaugusiems“ premjerą Vilniaus miesto teatre „Atviras ratas“. Nors Kauno centrinio pašto rūmai – vienas ryškiausių Kauno modernistinės architektūros pastatų, o rūmai šiemet buvo paskelbti kultūros paminklu, Lietuvos paštas pastatą parduoda, o rūmų ateitis lieka neaiški. Apie Kauno centrinio pašto rūmų svarbą to meto ir dabartinėje kultūroje su kultūros istoriku Vaidu Petruliu kalbasi Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Studijuodamas Franekeryje Chylinskis gerai išmoko olandų kalbą ir suprantama, kad tinkamiausiu šaltiniu Biblijos vertimui į lietuvių kalbą jis pasirinko tuo metu moderniu vertimo metodu išverstą, labai artimą hebrajiškam ir graikiškam originalams tekstą“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros vyr. mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ apie Chylinskio Bibliją – pirmąją spausdintą Bibliją lietuvių kalba. Istorikai dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ir dr. Gintautas Sliesoriūnas apie naujausius tyrinėjimus „Vilnius ir vilniečiai LDK laikais“."Filmas ne tiek apie patį Vanagą, kiek apie atmintį – ką mes išsinešame ir kas yra Adolfas Ramanauskas kartai, kuri nematė partizaninio karo", – sako režisierius Vytautas V.Landsbergis, Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatantis dokumentinį filmą „Vanago portretas“. Apie tai, kaip buvo kuriamas filmas apie garsiausią Lietuvos pokario partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jo aktualumą ir reikšmę jaunajai kartai pokalbis studijoje su V. V. Landsbergiu.„Klasikos enciklopedija“ – apie mokyklinį teatrą Lietuvoje. Ved. Alma Valantinienė.

Krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus šeima teisme išsireikalavo teisę naujagimę pavadinti Leylos vardu. Vardas nekeltų bėdų, jei jo viduryje nebūtų „y“ ilgosios. Kalbininkai prieš tokį šeimos sprendimą stojo piestu, tačiau dabar turės paklusti teismo sprendimui. Kokį precedentą kuria Lavrinovičių šeimos istorija? Ar nuo šiol vaikus bus galima vadinti bet kaip, nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių? Apie tai diskutuos: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė Aistė Pangonytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė Irena Smetonienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Ką mes išgyvenome matydami degantį Vakarų civilizacijos simbolį – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą? Kokias reakcijas šios patirtys sukėlė? Kodėl tokios nelaimės, kokia ištiko Notre Dame, dažniausiai pažadina Kasandras, prabylančias apie „metafizinį ženklą mums visiems”, „degančią Europą”, „Vakarų civilizacijos žlugimą” ir „senojo katalikų Dievo mirtį”? Ar tikrai yra amoralu skirti didžiulius pinigus konkrečios šalies arba visos Europos istorijai, kultūrai ir tapatybei svarbių simbolių išsaugojimui arba atkūrimui po nelaimės tuo metu, kai Senajame žemyne ir visame pasaulyje yra tiek daug žemiau skurdo ribos gyvenančių, badaujančių ir sergančių žmonių?Ką apie save ir visuomenę galėjome suprasti pažvelgę į Notre Dame nelaimės veidrodį?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.Ved. Aurimas Švedas.

Ką duos Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo panaikinimas? Prieš porą savaičių panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Ar tai reiškia, kad nuo šiol galima kalbėti bet kaip, o už kalbos klaidas niekas nebaus? Kas laukia lietuvių kalbos? Laidoje diskutuos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis, VLKK narė, buvusi komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, buvusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė, VU Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja Lina Murinienė.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Kaip vystosi ir kinta ne tik lietuvių, bet ir visos gyvosios pasaulio kalbos? Kaip vaizdinė komunikacija paveiks verbalinę kalbą ne tokioje jau tolimoje ateityje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais, „Kalbų vakaro“ dalyviais: Veronika Butkevičiūte, Danieliumi Bogdanovič ir Tautvydu Rubašenko. Ved. Lukas Devita.

Kaip vystosi ir kinta ne tik lietuvių, bet ir visos gyvosios pasaulio kalbos? Kaip vaizdinė komunikacija paveiks verbalinę kalbą ne tokioje jau tolimoje ateityje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais, „Kalbų vakaro“ dalyviais: Veronika Butkevičiūte, Danieliumi Bogdanovič ir Tautvydu Rubašenko. Ved. Lukas Devita.

Šiemet nevykdyta dailėtyros studijų programa Vilniaus dailės akademijoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Anksčiau niekada nebuvau Lietuvoje, todėl net nežinau, kodėl mane taip traukė mokytis lietuvių kalbos ir atvažiuoti į Lietuvą. Dabar man čia labai patinka ir turiu svajonę – rašyti lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių kalbų žodyną. Ateitį sieju su Lietuva“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Bendrosios kalbotyros magistrantūros programos studentė Jessica Richter.Protestas #alkanakultūra – o kas toliau?„Klasikos enciklopedija“ – apie Tauerio tiltą.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šiemet nevykdyta dailėtyros studijų programa Vilniaus dailės akademijoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Anksčiau niekada nebuvau Lietuvoje, todėl net nežinau, kodėl mane taip traukė mokytis lietuvių kalbos ir atvažiuoti į Lietuvą. Dabar man čia labai patinka ir turiu svajonę – rašyti lietuvių–vokiečių, vokiečių–lietuvių kalbų žodyną. Ateitį sieju su Lietuva“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Bendrosios kalbotyros magistrantūros programos studentė Jessica Richter.Protestas #alkanakultūra – o kas toliau?„Klasikos enciklopedija“ – apie Tauerio tiltą.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Politikas, visuomenės veikėjas ir filosofas Mečys Laurinkus gimė KGB kameroje, yra partizanų ryšininkės sūnus. Pirmuosius metus praleido Sibire, tik vėliau grįžo į Lietuvą. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, vėliau užsiėmė filosofija.Sąjūdžio banga jį išnešė į pirmas politikų gretas. Jis buvo parlamentaras, VSD vadovas, ambasadorius. Kas Mečiui labiausiai įsiminė gyvenime, kaip vertina kai kurias dabarties problemas?Su Mečiu Laurinkumi kalbasi žurnalistas Valentinas Mitė.

Ar kalba tapo švaresnė, lietuviškesnė, svarbesnė tautai ir valdžiai? 2017-ieji buvo paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu Antanu Smetona, Seimo nariai Dalia Teišerskytė ir Eugenijus Jovaiša.

Ar kalba tapo švaresnė, lietuviškesnė, svarbesnė tautai ir valdžiai? 2017-ieji buvo paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu Antanu Smetona, Seimo nariai Dalia Teišerskytė ir Eugenijus Jovaiša.

Vakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Literatūrologus labiausiai domina, koks yra rašytojų laiškų santykis su jų literatūros tekstais? Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaita „Vaižgantas besiformuojančioje lietuvių kultūroje ir literatūroje: ką perskaitome jo laiškuose?“ Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui, ir tai nėra atsitiktinis dalykas, mat jis – vienas svarbiausių visų laikų lietuvių literatūros tarpininkų. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės veiklos modelius. Bandoma parodyti, kad XIX a. pab.–XX a. pr. vykusi Vaižganto ir jo amžininkų korespondencija buvo pamatas modernios lietuvių kultūros ir sykiu literatūros tolesnei plėtotei.Aistė Kučinskienė – humanitarinių mokslų daktarė, 2016 m. rugsėjį apgynusi disertaciją „Juozo Tumo Vaižganto epistolinis diskursas“. Šiuo metu yra jaunesnioji mokslo darbuotoja Naujosios literatūros skyriuje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat dirba Vilniaus universiteto Filologijos fakultete ir Užsienio kalbų institute lektore. Mokslinių interesų sritys: XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių literatūros istorija, literatūros sociologija, epistolikos tyrimai.

Vakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Literatūrologus labiausiai domina, koks yra rašytojų laiškų santykis su jų literatūros tekstais? Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaita „Vaižgantas besiformuojančioje lietuvių kultūroje ir literatūroje: ką perskaitome jo laiškuose?“ Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui, ir tai nėra atsitiktinis dalykas, mat jis – vienas svarbiausių visų laikų lietuvių literatūros tarpininkų. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės veiklos modelius. Bandoma parodyti, kad XIX a. pab.–XX a. pr. vykusi Vaižganto ir jo amžininkų korespondencija buvo pamatas modernios lietuvių kultūros ir sykiu literatūros tolesnei plėtotei.Aistė Kučinskienė – humanitarinių mokslų daktarė, 2016 m. rugsėjį apgynusi disertaciją „Juozo Tumo Vaižganto epistolinis diskursas“. Šiuo metu yra jaunesnioji mokslo darbuotoja Naujosios literatūros skyriuje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, taip pat dirba Vilniaus universiteto Filologijos fakultete ir Užsienio kalbų institute lektore. Mokslinių interesų sritys: XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių literatūros istorija, literatūros sociologija, epistolikos tyrimai.

Ar žinojote, kad tarpukario Lietuvos pradžioje gausiausias užsienio literatūros vertėjų gretas sudarė kalbininkai? Jonas Jablonskis kartu su savo mokiniais versdamas kūrė žodžius bendrinei lietuvių kalbai, Juozas Balčikonis sakė verčiąs taip, kad būtų suprantama ir davatkėlei, o Stasys Dabušis knygų metrikose tiesiai šviesiai rašydavo: „Vertė ir lietuvino“. „Blogų vertimų reikėjo, nes dėl jų kilo ginčų, kita pusė ėmė reikalauti perteikti originalaus teksto ypatybes“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantė Erika Malažinskaitė, kuri tarpukaryje ieškojo lietuviškos vertimo mokyklos užuomazgų.Nors kalbininkai visų pirma manė, jog literatūros vertimai turi auklėti, o rašytojai – atverti kitą kultūrą, ką ir kaip versti dar priklausė ir nuo rinkos dėsnių. „Ir tuomet mažai kas skaitė „Iliadą“. Buvo daug popso – meilės romanų, detektyvų, fantastikos“, – tarpukario ir šiandienos leidybos situaciją lygina Vilniaus universiteto leidybos profesorius Remigijus Misiūnas.

Ar žinojote, kad tarpukario Lietuvos pradžioje gausiausias užsienio literatūros vertėjų gretas sudarė kalbininkai? Jonas Jablonskis kartu su savo mokiniais versdamas kūrė žodžius bendrinei lietuvių kalbai, Juozas Balčikonis sakė verčiąs taip, kad būtų suprantama ir davatkėlei, o Stasys Dabušis knygų metrikose tiesiai šviesiai rašydavo: „Vertė ir lietuvino“. „Blogų vertimų reikėjo, nes dėl jų kilo ginčų, kita pusė ėmė reikalauti perteikti originalaus teksto ypatybes“, – sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantė Erika Malažinskaitė, kuri tarpukaryje ieškojo lietuviškos vertimo mokyklos užuomazgų.Nors kalbininkai visų pirma manė, jog literatūros vertimai turi auklėti, o rašytojai – atverti kitą kultūrą, ką ir kaip versti dar priklausė ir nuo rinkos dėsnių. „Ir tuomet mažai kas skaitė „Iliadą“. Buvo daug popso – meilės romanų, detektyvų, fantastikos“, – tarpukario ir šiandienos leidybos situaciją lygina Vilniaus universiteto leidybos profesorius Remigijus Misiūnas.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto bei Filologijos fakulteto mokslininkai sukūrė septynias lietuvių šneka valdomas kompiuterio paslaugas „Liepa“. Aklųjų kompiuteriai kalba Reginos Jakubauskaitės ir Edvardo Kubiliaus balsais. Projektą pristato prof. Laimutis Telksnys, doc. Pijus Kasparaitis ir neregys Arvydas Jukna.Kaišiadorių specialiosios mokyklos mokytojos Ramunė Paraukienė ir Jolanta Drumstaitė jaunuolius su specialiais poreikiais kviečia mokytis amato.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto bei Filologijos fakulteto mokslininkai sukūrė septynias lietuvių šneka valdomas kompiuterio paslaugas „Liepa“. Aklųjų kompiuteriai kalba Reginos Jakubauskaitės ir Edvardo Kubiliaus balsais. Projektą pristato prof. Laimutis Telksnys, doc. Pijus Kasparaitis ir neregys Arvydas Jukna.Kaišiadorių specialiosios mokyklos mokytojos Ramunė Paraukienė ir Jolanta Drumstaitė jaunuolius su specialiais poreikiais kviečia mokytis amato.

Pokalbis apie šių metų Nobelio literatūros premijos laureatą - prancūzų rašytoją Patricką Modiano. Apie laureatą pasakoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros vedėjas doc. Vytautas Bikulčius.

Pokalbis apie šių metų Nobelio literatūros premijos laureatą - prancūzų rašytoją Patricką Modiano. Apie laureatą pasakoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros vedėjas doc. Vytautas Bikulčius.