Podcasts about markevi

Europos centrinio banko Vykdomosios tarybos narė prakalbo apie tai, kad bankui gali tekti pristabdyti arba visai sustabdyti palūkanų mažinimus. Nes infliacija euro zonoje – ne į mažėjimo, o į didėjimo pusę.Kaip infliaciją paveiks pasaulinis muitų karas? Ar jis atneš ne tik prekybinių nuostolių, bet ir palūkanų karpymo pauzę? Diskutuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Du iš trijų būsto paskolą turinčių gyventojų šiuo metu bankui moka daugiau, nei galėtų. Gal net nebandė gauti geresnių sąlygų. Gal bandė, bet nieko nepešė. O gal buvo per brangu susimokėti už perėjimą į kitą banką. Tai štai, mažiau nei po pusmečio, nuo vasario, būsto paskolų turėtojams viskas turėtų gerokai palengvėti ir atpigti. Bet ar tai tikrai realu? Kaip Seimo priimtas įstatymas dėl būsto paskolų refinansavimo pakeis žmonių ir bankų gyvenimą? Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir būsto paskolą turintis gyventojas Martynas Suzanovičius.Ved. Irma Janauskaitė

LRT Klasika baigia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Turbūt kiekvienas antikvarinis daiktas galėtų papasakoti vis kitokią įdomią istoriją. Tuo gali pasigirti ir Vytautas Sinkevičius, kurio senovinių laikrodžių kolekcija stebina ne vieną lankytoją. Įvairių tiksinčių garsų pripildytas muziejus įkurtas prieš 15 metų Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje.Zarasų rajone vyksta 24-asis nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyviosios muzikos festivalis. Šiemet susidomėjimas festivaliu – rekordinis. Dalyvių skaičius stebina, bet stebina ir tai, kad toks sėkmingas festivalis šiemet – paskutinis. Pokalbis su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi, vienu iš įkūrėjų, Ugniumi Lioge.Minime Baltijos kelio 35-metį. Netoli pasienio su Latvija įsikūrusiame Pasvalyje vyksta iškilmingas Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos prezidentai, atvyksta Baltijos kelio organizatoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat vienas „Ukrainos bangos“ – Ukrainoje 1990 m. įvykusios gyvos žmonių grandinės organizatorių.Zalcburge vyksta kasmetinis Zalcburgo festivalis. Jo afišas šiemet puošia gausybė lietuvių muzikių pavardžių. Festivalyje lankosi buvęs LRT KLASIKOS vadovas, kolega, melomanas Julijus Grickevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnė Kaktaitė, vis dar besidžiaugianti Lokarno festivalyje pelnytu svarbiu prizu – ji kartu su kolegomis G. Glemžaite, P. Markevičiumi ir G. Kiela apdovanoti už geriausią aktorių ansamblį filme „Sesės“. Pokalbis apie kūrybą, sėkmę ir prasmingus darbus.Ved. Gerūta GriniūtėV. Daraškevičiaus nuotrauka

Klimato kaitos rubrika. Kiek finansiškai kainuoja klimato kaita?Kaip būdavo išgaunama geležis iš balų rūdos? Višakio Rūdoje žmonės kviečiami dalyvauti eksperimente – daryti tai, kas nebuvo daroma Lietuvoje moderniais laikais – išgauti geležį iš balų rūdos.Kaip sekasi pusės kūno nevaldančiam Gintautui Markevičiui siekti rekordo – elektriniu triračiu apvažiuoti Lietuvą?Kokie yra šiuolaikiniai žemėlapiai ir kaip skiriasi jų pritaikymas?Ved. Agnė Skamarakaitė

Saugumo įnašas – taip Finansų ministerija pavadinusi savo siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių. Anot ministrės, draudimo sektorius irgi turi prisidėti prie šalies gynybos finansavimo. Draudikai iškart pasakė, kad prisidėtų ne jie, o žmonės, kurie draudžiasi būstą, kitokį turtą, ir pavadino tai bauda jiems. Bet Finansų ministerija idėjos neatsisakė, mėnesį laukė reakcijų, jas gavo ir vakar susumavo. Jeigu nepersigalvos, kiek pabrangs būsto, kitokio turto draudimai? Svečiai: finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė ir Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.Ved. Irma Janauskaitė

Sovietmečio mada – tai įtampa tarp totalitaristinių uniformų ir Vakarų mados, kuri kapitalizmo sąlygomis smarkiai labiau susijusi su saviraiška. Vilniaus dailės akademijoje meno daktaro laipsnį apgynusi Ieva Baltrėnaitė-Markevičė pasakoja, kad jos tyrimas apie XX a. 5-8 dešimtmečių madą Lietuvoje ne tik atskleidė kasdienybės kontekstus, bet ir esmines laikotarpio vertybes.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Būsto pardavėjai sako, kovas – geriausias per dvejus metus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad būstas šalyje tebėra pervertintas 5 proc. Norinčių ir galinčių pirkti, analitikas pastebi, yra daugiau, nei tą darančių – stabdo geopolitinė baimė. O tie, kas ieško ne pirmo būsto, dairosi ne tik Lietuvoje. Vis dėlto, kas nutiko, kad žmonės po stabtelėjimo vėl investuoja į nuosavą NT? Turi daugiau pinigų, nebegąsdina žinios apie karą, o gal būsto kainos – geros? Diskutuoja: Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius ir „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.Ved. Irma Janauskaitė

In this episode, we are very honoured to have Vaida Česnulevičiūtė Markevičienė, the Vice Minister for Finance for Lithuania, as our guest. The Vice Minister tells about why Lithuania embraced the fintech opportunity and how it put a plan in place to ensure success. She discusses the importance of Government and Enterprise collaboration and how they have created a centre of excellence for fintech in Europe. She moves on to talk about the green agenda and green fiance, how the country has a plan in place to achieve net zero by 2030, and what that means in securing energy independence with a focus on renewables such as solar and wind.

Bazinės palūkanos, dabar jau prognozuojama, bus didinamos ilgiau ir daugiau, nei manyta pernai. Vieni sako, pikas bus šių metų vidurvasarį, kitų teigimu – metų pabaigoje, tik tada ECB sustos. Turintieji būsto paskolas turbūt su siaubu laukia, kiek dar išaugs mėnesio įmoka. Tai kiek vis dėlto didės EURIBOR?Svečiai: investicijų valdymo įmonės „Monsoon Capital“ vadovė Eglė Džiugytė, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Domimės Margionių kaimo bendruomenės padėkos ir paramos vakaru, skirtu Margionių klojimo teatro pastato atstatymui ir geradariams, padedantiems klojimo teatrui atgimti.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato mūsų laikui svarbias dvi negrožinės literatūros knygas: apie Ukrainos istoriją, naujausius karo įvykius ir prisiminimų galią. Jurijus Felštinskis ir Michailas Stančevas „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ ir Veronica O`Keane „Kaip mes kuriame atsiminimus ir kaip atsiminimai kuria mus“.Filmas „Rose Namajunas: aš esu čempionė“ yra ne tik apie sportininkės kelią pasaulio čempionės titulo link, bet ir apie Rose išgyventus psichologinius sunkumus bei kovos menuose atrastą saugią erdvę. Pokalbis su filmo režisieriumi Mariumi Markevičiumi.Minint žinomo liaudies meistro, skulptoriaus ir kryždirbio, Jono Tvardausko 85-ąsias gimimo metines, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje surengta paroda „Tautodailininko Jono Tvardausko dirbiniai iš paslapčių skrynios“. Parodoje pirmą kartą eksponuojami prieš 50 metų sukurti Jono Tvardausko meno dirbiniai iš gintaro.Rubrikoje „Be kaukių?“ vieši daugeliui melomanų puikiai pažįstama Zina Nutautaitė-Indrikonienė. Tai – ilgametė Vilniaus plokštelių studijos redaktorė. Kiek kilogramų muzikos (skaičiuojant plokštelėmis) ji perklausė?Ved. Gerūta Griniūtė

Butų, namų, žemės sklypų, viso NT sausį nupirkta ir parduota mažiausiai per 5 metus. Kai kurie NT vystytojai sako, kad Lietuvos rinka – išsemta, išgyvena nuopuolį, todėl pajėgas ir pinigus jie meta į kitas šalis. Dalis gyventojų jau baiminasi, kad prasideda turto nuvertėjimas, koks buvo po 2008–2009 m. krizės. Ar jie teisūs?Svečiai: Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas, „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis ir „Hanner “ savininkas Arvydas Avulis.Ved. Irma Janauskaitė

Padidėjusias būsto paskolų įmokas pajuto kas penktas Lietuvos gyventojas. Aiškėja ir tai, kad Lietuvoje naujai imantys paskolas moka didžiausias palūkanas euro zonoje. Ekspertai tai sieja su nepakankama bankų konkurencija, o bankai jau raginami jautriau reaguoti į skolininkų problemas.Ar gyventojai atlaikys didėjančias įmokas už būstą?Laidoje dalyvauja būsto paskolos turėtojas Martynas, Lietuvo bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.Ved. Marius Jokūbaitis

Energijos kainos – augo, infliacija – augo, emigracija – augo, įmonių bankrotų – daugėjo, skolinimasis – dešimtmetį neregėtas dalykas – ėmė brangti. Taigi, kaip nusiteikę 2022 m. baigia verslas, gyventojai. Ekonomistai matematikai sako – viskas ne taip blogai, kaip laukta. Pagal vidutines individualias vartojimo išlaidas Lietuvos gyventojai beveik pasiekė ES vidurkį. Tačiau dabar svarbiausia, kiek dar didės bazinės palūkanų normos.Svečiai: VU profesorius Rimantas Rudzkis ir Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.Ved. Irma Janauskaitė

NT savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais iki šiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro, atsakymo ieško Lietuvos bankas. Kokią įtaką tai turės visai NT rinkai ir ką pakeis naujo būsto norintiems fiziniams asmenims?Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir NT analitikas, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Būsto pardavimai pasiekę rekordines aukštumas. Ir naujos statybos, ir senos. O būsto kainos išaugusios beveik penktadaliu. Kaip apraminti rinką? Lietuvos bankas pasiūlęs dvi priemones – tiems, kas ima ne pirmą būsto paskolą, ir tiems, kas tą paskolą suteikia. Bet ekspertai sako, to nepakanka. Anot jų, reikia „suvienodinti žaidimo taisykles investuotojams profesionalams ir eiliniams būsto pirkėjams“.Laidoje apie tai diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir NT analitikas, įstaigos „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Šį kartą tikrai bandysime pasidairyti, ką matome ir ką pamatysime per artimiausius dešimt metų iš Vilniaus balkonų – nes birželio 2 dieną patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Apie jį šiandien kalbamės su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininku, architektu, urbanistu Gintautu Tiškumi ir architektūrologe, tarptautine kultūros paveldo eksperte, ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) nare, Jūrate Markevičiene.Ved. Laima Kreivytė

„Galvoju, kad blogi dalykai pasaulyje nevyksta, yra tik patirtys, kurios moko – kas skauda, kas neskauda, kas teikia džiaugsmą, o kas – liūdesį. Man atrodo, svarbu kalbėti ir apie tokias patirtis, kurios sukelia beprotiškai daug skausmo, traumų, kad tai nesikartotų“, – naujame epizode apie žmogų sukrečiančias kritines patirtis svarsto aktorius, režisierius Paulius Markevičius. Aktorius savo kasdienėje veikloje gauna neįkainojamą raktą į tokias patirtis, būsenas, situacijas, į kurias jo paties gyvenimas gal niekad ir nenuves. Po tokias svetimas, bet priartėjusias patirtis su Paulium ir paklaidžiojame. Kaip perimti savo moralei prieštaraujančias vertybes ir jas sau įteigti? Kaip mūsų kasdienį pasaulį mato žmogus, grįžęs iš karo, kuriame vienintelis svarbus dėmuo yra gyvybė? Kaip pasitreniruoti mirtį?  Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – Twenty Fingers Duo, kompozitorius – Julius Aglinskas Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Benedikto Gylio fondas ir Žygimantas Skvarčevskis Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis START FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

Do 9. ure lahko v današnji Glasbeni jutranjici poslušate glasbo po izboru Anuše Volovšek. Ob devetih vas vabimo k spremljanju Opernega bloka, v katerem bo Renato Horvat predstavil vrhunce Verdijevega Plesa v maskah. Opera kljub nekaterim vprašljivim melodramatskim rešitvam libreta sodi med najboljše opere Verdijevega srednjega ustvarjalnega obdobja. Skladateljeva sposobnost ustvarjanja napetosti z orkestracijo je na splošno podcenjena oziroma bolj ali manj prezrta, a neupravičeno. V Plesu v maskah je dokaz Verdijevega mojstrstva prizor izbiranja morilca, prizor, v katerem napetost stopnjuje eno samo trobilo z nenehnim ponavljanjem iste glasbene figure. Ob desetih in pet minut bo na vrsti četrta oddaja iz cikla Skladatelj tedna, v katerem tokrat podrobneje spoznavamo življenje in deli Edvarda Griega. Cikel je pripravila Suzana Vidas Karoli, ki bo v današnji oddaji osvetlila, kako se je Grieg soočil z ustvarjalno krizo, ki je vplivala tudi na njegovo zdravje in družinsko življenje. Popoldanski sklop glasbenih oddaj pet minut čez poldne začenjajo Arsove spominčice; glasbena urednica Brigita Rovšek je tokratno oddajo poimenovala Veter s Pirenejskega plotoka, saj bo pretežno v znamenju glasbe španskih skladateljev. Oddaja Po belih in črnih tipkah – veliki pianisti in mojstri klavirske igre, ki se bo začela ob 14. uri in 5 minut, pa bo usmerjena proti glasbi romantičnega in zgodnje romantičnega obdobja. Avtor Klemen Golner je za predajanje izbral dve deli Carla Marie von Webra in Klavirsko sonato št. 9 v H-duru Franza Schuberta. V oddaji Mladi virtuozi, ki se bo začela ob 16. uri in 30 minut, bo glasbena urednica Vesna Volk tokrat predstavila flavtistko Barbaro Spital, študentko drugega letnika podiplomske stopnje na Akademiji za glasbo v Ljubljani. V flavtistkini izvedbi boste lahko slišali odlomka iz Sonate v a-molu Carla Philippa Emmanuela Bacha in Koncerta za flavto in orkesterCarla Nielsna, ki ga je izvedla z Orkestrom Slovenske filharmonije in dirigentom Slavenom Kulenovićem. Pestro bo tudi zvečer. Oddaja Za en bokal muzike ob pol osmih bo tokrat v znamenju posnetkov iz vasi Željne pri Kočevju, ki so po večini nastali leta 1985, dopolnil pa jih bo tudi kakšen, ki je nastal nekaj let pozneje. Domačini so v tistih krajih ohranili marsikateri spomin na običaje iz preteklosti, prav z njimi pa so povezane tudi pesmi in viže, ki jih bomo slišali. Oddajo Glasba 20. stoletja ob 23. uri pa glasbeni urednik Marko Šetinc tokrat namenja Igorju Markéviču. Ukrajinskega skladatelja so v obdobju največje slave v Parizu v tridesetih letih prejšnjega stoletja imenovali tudi »drugi Igor«; s tem nazivom so ga primerjali s skladateljem Igorjem Stravinskim. Predvajali bomo dve Markevičevi skladbi: Kantato za sopran, moški zbor in orkester na besedilo Jeana Cocteauja in Baletno glasbo Ikarov let. Tri ure prej, ob 20.00, pa bo na programu ARS in na Arsovi strani na Facebooku neposredni prenos 15. koncerta v Komornem studiu, ki ga bo izvedel Godalni trio Maribor. Za konec omenimo še spletni koncert »Tolkala od blizu«, ki se bo ob 15. uri se bo na spletni strani Narodnega doma Maribor. V dvorani generala Maistra bodo v sklopu Mladinskega cikla nastopili člani tolkalne skupine SToP (Slovenski tolkalni projekt).

Praėjusį šeštadienį LRT PLIUS programoje transliuota dokumentinio filmo „Muzikinė Vytauto Laurušo enigma“ premjera. Filmo autorius – kompozitoriaus anūkas Antanas Laurušas. Pokalbis su juo apie artimą santykį su seneliu, ne iškart atrastą jo muziką ir filmą, kuriame siekta papasakoti apie mažiau pažįstamą Vytauto Laurušo pusę.Apie tai, kokie galimi scenarijai laukia valstybės po šimto metų, svarstoma Eglės Markevičiūtės ir Benedikto Gylio paramos fondo knygoje „Lietuva 2120“. Apie kokius netikėčiausius valstybės raidos scenarijus reikia mąstyti jau dabar?Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su teatro režisieriumi Antanu Obcarsku apie normalumą, bendros kalbos mezgimą su teatralais ir filosofais ir ateities be kultūros perspektyvas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Sukanka 30-imt metų, kai Sovietų sąjunga 1991-ųjų sausio 13-osios naktį mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Šiandien minima Laisvės gynėjų dieną. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. V. Landsbergio linkėjimai Lietuvos žmonėms, LRT archyvinė tų dienų medžiaga, pokalbis su aktore N. Oželyte, rusų disidente V. Novodvorskaja, LRT žurnalisto V. Markevičiaus it LRT operatorės Z. Sesickienės prisiminimaiVed. Olga Ugriumova

Nacionalinis visuomenės sveikatos vėl tikslina duomenis – yra neapskaitytos 1171 mirtis, tai žmonės mirę nuo COVID-19 arba sirgę COVID-19, tačiau mirę dėl kitų priežasčių. Anksčiau buvo skelbta apie 804 neapskaitytas mirtis. Centro direktorius Robertas Petraitis teigia, kad taip nutiko dėl to, kad gydymo įstaigos laiku nepateikia duomenų.Ministrų kabinetas pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31-os dienos. Numatyta galimybė situacijai pagerėjus tokią kontrolę atšaukti sausio 17 d. Pokalbis su Generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.Pirmasis vakcinacijos etapas Lietuvoje neapsiėjo be nesklandumų – medikai skundėsi, kad ligoninėse susidaro gyvos eilės, o vakciną kai kada pirmiau gauna tie medikai, kuriems tikimybė užsikrėsti – nedidelė. Valdžia sako, kad iš šią savaitę padarytų klaidų mokysis ir stengsis užtikrinti, kad ateityje jos nepasikartotų. Kokias pamokas galima išmokti iš pirmojo skiepijimo etapo ir kaip susitvarkė kitos Europos šalys?Išdalinti LRT Metų apdovanojimai – taip pagerbti 2020-uosius praturtinę darbai ir asmenybės. Metų asmenybės laimėtoja tapo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė; Metų ambasadorius – lietuviškosios „Eurovizijos“ laimėtojai, grupė „The Roop"; Metų verslo lyderystė – biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“; Metų atradimas – Vilniaus universiteto profesorius, daktaras, Patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius su komanda; Metų kultūros reiškinys – nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atgaivinęs Vilniaus centre esančius Radvilų rūmus; Metų ateitis – mokytojas Artūras Markevič; Metų pilietinė iniciatyva – „Laisvės kelias“.Centrinis valstybės archyvas įsigijo Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekciją. Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.Urbanistų, architektų ir istorikų grupė rengia „Sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gidą“, kuriame planuoja pateikti skirtingus butų interjero projektus ir patarimus, kokių klaidų nedaryti remontuojant tipinį sovietinį butą. Pirmajame tyrimo etape tokių daugiabučių projektus analizavę tyrėjai sako, daug medžiagos apie sovietmečio daugiabučius yra dingę, o didžiausia tokių mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacijaVed. Agnė Skamarakaitė

Per pirmąją karantino bangą buvo visiškai sustabdžiusi veiklą Kupiškio rajone įsikūrusi kavinė „Janta“. Šiuo metu, taikydamasi prie sugriežtinto karantino sąlygų, dirba vos trečdaliu savo pajėgumo, maistą tiekdama tik išsinešti. Pasak administratorės Ievos Žiogienės, kol kas šį verslą remia pajamos iš kitos veiklos, o ateityje vėl tikisi valstybės biudžeto paramos.Lina Dieninė – tradicinio amatų centro „Meniškas kaimas“ bendruomenės pirmininkė. Ši kūrybinga bendruomenė įsikūrusi Šaukšteliškių kaime, Molėtų rajone. Ne karantino metu čia dirba aplink gyvenantys amatininkai, jie veda edukacijas mokiniams. Kokios nuotaikos Šaukšteliškių kaime šiandien?Savaitė liko iki Kūčių – tradicinės, vienos svarbiausių metuose šeimų švenčių. Prie ypatingais patiekalais nukrauto stalo su tam tikromis tradicijomis – prieš kelis dešimtmečius dar ir su apeigomis, net burtais. Dabar tradicijų gerokai sumažėjo, šiemet jas dar labiau pakoreguos koronavirusas ir griežtas karantinas. Tačiau šeimose pasitinkant Kalėdas galima laikytis seno papročio – eglutes puošti Kūčių vakarą. Kaip jas pasirinkti, patars Kauno rajono Padauguvos girininkas Kęstutis Markevičius.Ved. Regina Montvilienė

Ekologiško transporto plėtra yra viena iš esminių sąlygų miestams siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių, mažinti CO2 emisijas, kurti alternatyvą privačiam transportui. Kaip vystomas ekologiškas transportas Europos miestuose ir Lietuvoje? Kodėl vilniečiams kelia nerimą troleibusų ateitis Vilniuje? Apie ekologišką transportą ir troleibusų perspektyvas šiuolaikiniuose miestuose kalbiname Marių Markevičių, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininką, neformalaus judėjimo „Už troleibusus Vilniuje” koordinatorių. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Politikams žadant lūžį Lietuvos švietimo sistemoje, laidoje vieši vienu geriausių mokytojų šiemet pripažintas Artūras Adamas Markevič. Anot jo, imtis veiksmų būtina, nes kol kas šalies švietimas skęsta.Ved. Guoda Pečiulytė

Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Nors koronavirusas sparčiai plinta tarp meninių kolektyvų, valdžia neskuba riboti vaikų būrelių veiklos, neva neformaliojo švietimo ugdymo riziką turi įvertinti pačios savivaldybės. M. Lukšienės premija – Vilniaus Šilo mokyklos mokytojui A. A. Markevičiui. Kokia turi būti Lietuvos klimato kaitos politika? Kuo svarbus ir unikalus Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos gulago lageris. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Keturi Raseinių rajono Nemakščių apylinkių ūkininkai, dirbdami kartu apie 1000 ha, ir toliau įrodinėja bendros veiklos privalumus. Šiemet savo jėgomis stato dar vieną grūdų sandėlį, o racionaliai naudojama moderni technika ir technologijos leidžia tikėtis gero derliaus. Anot agronomo, Alfredo Bardausko 10- 15% didesnio negu pernai. Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai nuo birželio pradžios pradėjo naikinti pavojingą žmonėms ir visoje Lietuvoje sparčiai plintantį invazinį augalą Sosnovskio barštį. Kauno rajono Padauguvėlės girininkijoje ir be sklebiamų akcijų miškininkai ne pirmi metai tai daro savo iniciatyva. Kaip šiemet naikinami pavojingi augalai? Pasakoja girininkas Kęstutis Markevičius ir jo pavaduotojas Eivydas Krištaponis. Ved. Arvydas Urba.

Vykdant miestų plėtrai, skubotai atnaujinant viešąsias erdves, vietovių tapatumo išsaugojimo klausimas tampa aštrus. Kaip vystant miestus išsaugoti vietos dvasią? Apie mąstymo prielaidas ir nuostatas, lemiančias mūsų santykį su urbanistine aplinka, apie vietų tapatumo puoselėjimo iššūkius diskutuoja šios laidos svečiai. Laidoje dalyvauja: architektūrologė, paveldo ekspertė, ICOMOS ir ICOMOS LIETUVA narė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė ir architektas, urbanistas, architektūros tyrinėtojas VGTU Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros docentas dr. Vytautas Petrušonis. Laidos vedėja: dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė. Laidoje minimų chartijų vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas leidinyje „Kultūros paveldas šiuolaikiniame pasaulyje: tarptautiniai kultūros paveldo apsaugos principai ICOMOS dokumentuose 1965-2014m", kuris laisvai prieinamas čia (atsisiuntimo nuoroda): http://eia.libis.lt/show.php?item=kulturos_paveldas_si

Šiuo metu vyksta Vilniaus Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projekto konkursas. Kokių pokyčių siekiama istorinėje sostinės vietoje? Ar yra paisoma paveldosaugos reikalavimų? Situaciją komentuoja ir vertina Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis ir architektūrologė, paveldosaugininkė, ICOMOS akredituoto nacionalinio komiteto valdybos narė Jūratė Markevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Pokalbis su architektūrologe, paminklosaugos eksperte dr. Jūrate Markevičiene. Ved. J. Kuodytė.

„Sudijoje 50” lankosi achitektė, paveldo apsaugos žinovė Jūratė Markevičienė. Ar visiems architektūrinis paveldas yra vertybė? Ko trūksta Lietuvoje, jog paveldas būtų tinkamai saugojamas ir išsaugotas? Laidą veda Valentinas Mitė.

Šią savaitę numatytas Klaipėdos centrinio pašto rūmų viešas aukcionas. Surengtoje diskusijoje dėl pašto rūmų likimo bendruomenės atstovai, architektai, menininkai, istorikai, verslininkai negailėjo kritikos miesto valdžiai, kad ši nieko nedaranti, pašto rūmus išsaugant visuomenės reikmėms. Kultūra spaudos puslapiuose. Kurdų kilmės Turkijoje gyvenanti režisierė ir žmogaus teisių ekspertė Ruken Tekes festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė dokumentinį filmą „Eteris“. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjos, filosofės Jurgos Jonutytės komentaras apie eiblizmą. Aktoriui ir režisieriui Pauliui Markevičiui pastarieji metai buvo sėkmingi: už pagrindinį vaidmenį M. Kavtaradzės filme „Išgyventi vasarą“ pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą festivalyje „Kino pavasaris“, sukūrė vaidmenų ir režisavo spektaklių šalies teatruose ir tapo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laureatu. Flamandų žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, kultūros veikėjas Kurtas van Eeghemas išleido knygą apie Lietuvą. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Šiandienos laidoje leidžiamės į kelią. Kiek kilometrų per gyvenimą yra „prasukęs“ automobilių sporto lenktynininkas Vaidotas Žala, pasakyti būtų sunku. Į LRT RADIJO studiją atvykęs profesionalas pasakoja apie potyrius grumiantis su smėlio jūromis Dakaro ralyje, taip pat apie džentelmeniškumą šiose bene sunkiausiose planetos lenktynėse bei startus čia, Lietuvos ralio čempionatuose. O ar žinojote, kad kiekvienas iš mūsų gali gana lengvai patirti tai, ką patiria profesionalūs automobilių pilotai? „Simuliatorių akademija“ siūlo galimybę išbandyti profesionalius vairavimo simuliatorius, kuriuose – profesionalios sportinės sėdynės, tiksliai judesius atkurianti hidraulikos sistema, tikras vairo mechanizmas, profesionalūs pedalai ir pavarų dėžė bei net lazeriu skenuotos trasos. Plačiau apie sportinį vairavimą kiekvienam, kurį galima rasti tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje pasakoja „Simuliatorių akademijos“ įkūrėjas ir direktorius Laurynas Černeckas. Jei vis tik mieliau žvelgti pro automobilio langą, o ne į tris monitorius, žurnalo apie automobilius „Top Gear Lietuva“ vyr. redaktorius Tadas Markevičius turi rekomendacijų. Ką tik iš „Aurum 1006 km” lenktynių grįžęs žurnalistas dalinasi smagiausių kelių Lietuvoje, kuriais turėtų pasimėgauti kiekvienas vairuotojas, TOP penketuku. Beje, T. Markevičius minėtų lenktynių trasoje su kolega Karoliu Birgilu pasiekė naują Lietuvos rekordą – į Lietuvos rekordų knygą įtraukė automobilį „Volkswagen Touran“ kaip ilgiausiai (2 val. 30 min.) be alyvos važiavusį automobilį. Prie laidos vairo, t. y. mikrofonų – Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Kalnų parko tvarkybos projektas– istorijomis nuo pagonybės iki ateities vizijos su barbarizmo apraiškomis dalijasi Nacionalinio muziejaus Vilniaus tyrimų grupės vadovė, VDA doc. B.R.Vitkauskienė ir Kultūros paveldo komisijos narė, architektūrologė J. Markevičienė. Red. J.Kuodytė

Šįkart mūsų laukia Jūratės Markevičienės paskaita „Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos: ansamblio istorija ir likimas“. Architektūrologė pristatys šį unikalų ansamblį ir misionierių bei gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą. Anot Jūratės Markevičienės, Misionierių pastatų ansamblio kompozicija iki šiol priminė skrendantį paukštį: centrinėje ašyje išlaki dominantė – bažnyčia bei už jos simetriškai išsidėstęs vienuolynas, o iš šonų skleidžiasi du ilgi žemi sparnai (vienaukščiai fligeliai prie Subačiaus gatvės ir sodai), palaikantys tarsi skrydžiui kylančią bažnyčią su bene liekniausiais Europoje baroko bokštais. Tačiau šiandien šis unikalusis ansamblis panėšėja į paukštį nukirstu sparnu – vienoje pusėje, sodų vietoje, statomi penki daugiabučiai keliaaukščiai gyvenamieji namai. Paskaitoje bus kalbama apie šio barokinio ansamblio meninę vertę Vilniaus istoriniam kraštovaizdžiui. Taip pat klausytojai susipažins su nepagrįstai nutylima arba klaidingai aiškinama misionierių ir šaričių istorija Vilniuje. Paskaita įrašyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2018 m. gruodžio 20 d.

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų parkai užima labai svarbią vietą, jiems skiriamos gražiausios vietos miesto centre, kuriami jaukūs kampeliai poilsiui, takai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Ar šiandieniniam miesto gyventojui dar reikia žaliųjų gamtos kampelių? Ar parkuose ir skveruose ieškome pramogų, ar tylos ir ramybės? Apie tai studijoje kalbėsime su architektūrologe, kultūros paveldo tyrinėtoja Jūrate Markevičiene ir VGTU Urbanistikos katedros profesoriumi Gintaru Stauskiu.Rugpjūčio 24-oji yra vadinama šv. Baltramiejaus arba gandrų išskridimo diena. Nors šią vasarą gandrai iš Lietuvos išskrido kiek anksčiau, su žinomu gamtininku, fotografu Selemonu Paltanavičiumi pakalbėsime ne tik apie gandrus, bet ir kitus Lietuvoje gyvenančius, į ją vasaroti atskrendančius paukščius.

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų parkai užima labai svarbią vietą, jiems skiriamos gražiausios vietos miesto centre, kuriami jaukūs kampeliai poilsiui, takai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu. Ar šiandieniniam miesto gyventojui dar reikia žaliųjų gamtos kampelių? Ar parkuose ir skveruose ieškome pramogų, ar tylos ir ramybės? Apie tai studijoje kalbėsime su architektūrologe, kultūros paveldo tyrinėtoja Jūrate Markevičiene ir VGTU Urbanistikos katedros profesoriumi Gintaru Stauskiu.Rugpjūčio 24-oji yra vadinama šv. Baltramiejaus arba gandrų išskridimo diena. Nors šią vasarą gandrai iš Lietuvos išskrido kiek anksčiau, su žinomu gamtininku, fotografu Selemonu Paltanavičiumi pakalbėsime ne tik apie gandrus, bet ir kitus Lietuvoje gyvenančius, į ją vasaroti atskrendančius paukščius.

Sutrikusi limfotaka: ką daryti? Limfotaka dažniausiai sutrinka dėl pažeistos limfinės sistemos – po chirurginių operacijų, švitinimo procedūrų, kartais limfos tinkamai cirkuliacijai kelią užkertame patys. Ką darome neteisingai, kaip galima sau padėti, kad nevargintų tinstančios ir pamažu nejudriomis tampančios galūnės, laidoje paaiškins limfotakos specialistai kineziterapeutai biomedicinos m. dr. Vitalijus Naumavičius ir Žydra Markevičienė.

Sutrikusi limfotaka: ką daryti? Limfotaka dažniausiai sutrinka dėl pažeistos limfinės sistemos – po chirurginių operacijų, švitinimo procedūrų, kartais limfos tinkamai cirkuliacijai kelią užkertame patys. Ką darome neteisingai, kaip galima sau padėti, kad nevargintų tinstančios ir pamažu nejudriomis tampančios galūnės, laidoje paaiškins limfotakos specialistai kineziterapeutai biomedicinos m. dr. Vitalijus Naumavičius ir Žydra Markevičienė.