Podcasts about austrijoje

Solo Ansamblis vaišina trečiuoju singlu iš artėjančio albumo „Scenos“. Prieš dešimtmetį Austrijoje užgimusi melodija savo šlovės valandos sulaukė tik dabar. Valentino dieną išleistas kūrinys ir Domo Petronio režisuotas vaizdo klipas. Daina „Meilės Mašina“ – užprogramuotas hitas, kuris nepaleis. Ved. Marius Andrijauskas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Lietuvos nominuotam europarlamentarui Andriui Kubiliui paskyrė Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaro portfelį.Stebėdami augantį sergamumą, Sveikatos apsaugos ministerija ragina rizikos grupėms priklausančius gyventojus bet kurioje gydymo įstaigoje pasiskiepyti nuo Kovido. Vakcinos nupirktos, jos jau pasieks visas gydymosi įstaigas, o šiemet nuo gripo bus nemokamai skiepijami vaikai nuo dviejų iki septynių metų.Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu išrinktas Mindaugas Balčiūnas. Kaune surengtoje 2024 m. LKF ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje M. Balčiūnas kovoje dėl prezidento posto įveikė Robertą Javtoką.Vidurio Europą toliau siaubia liūtys ir didžiausi per kelis dešimtmečius potvyniai. Dėl audros Borisas sukeltų potvynių Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje jau žuvo mažiausiai 19-a žmonių, dalis laikomi dingusiais be žinios.Kremliaus kritikas, šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs oligarchas Leonidas Nevzlinas užsakė žinomo opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, teigia Aleksejaus Navalno bendražygių atliktas tyrimas. Tai sukrėtė rusų opozicionierių bendruomenę visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad tai geriausia dovana Kremliui – parodyti susiskaldžiusius disidentus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Tiriamas dar vienas galimas pasikėsinimas į Donaldo Trumpo gyvybę.Vidurio Rytų Europoje tęsiantis potvyniams, pranešama apie pirmąją auką Čekijoje. Po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo mažiausiai 10 žmonių, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Rusijai atakavus Charkivą, naujausiomis žiniomis, žuvo žmogus, sužeisti dar mažiausiai 42 asmenys.Skelbiama, kad Rusijos pajėgos atakavo daugiabutį, ten kilo gaisras. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad daugiabučiui smogta aviacine bomba. Pokalbis su Charkive esančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Nuo vasario Lietuvoje pradėjusi veikti skambučių linija sulaukė 339 pranešimų apie narkotikų platinimą. Pradėta 30 ikiteisminių tyrimų, 26 asmenys sulaukė įtarimų.Vokietija nuo šiandien šešiems mėnesiams sugriežtina visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į neseniai įvykdytus teroro išpuolius.Apie 10 procentų visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti, atlikus genetinį testą ir pasitikrinus vėžio paveldimumą.Tuo metu Kauno klinikose pristatytas naujas, Lietuvoje dar netaikytas prostatos vėžio diagnostikos metodas.Ved. Karolina Panto

Arnoldas Schönbergas (1874-1951) – didysis 20 a. kompozitorius, teoretikas, pedagogas ir tapytojas, vienas svarbiausių modernistinės revoliucijos milžinų. Laidoje aptariamas sąlygiškai ramesnis jo gyvenimo tarpsnis po Pirmojo pasaulinio karo Austrijoje ir Vokietijoje, puoselėjant iliuzijas dėl susitvarkiusio gyvenimo ir žengiant į visiškai naujoviškos muzikos laikus.Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Esame pačiame vasaros įkarštyje, kai atostogauja arba apie atostogas galvoja turbūt absoliučiai visi. Kultūrinėms įstaigoms – tai irgi malonus atokvėpis, arba kaip tik – naujo repertuaro paieška. Kaip atostogauja Lietuvos kultūrininkai?Naujausias Venecijos kino festivalio liūto ir keturių „Sidabrinių gervių“ laimėtojo režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Sesės“ pateko į Šveicarijos Lokarno kino festivalio konkursinę programą ir pretenduos į pagrindinį prizą - „Auksinį leopardą“.Lietuvių literatūros klasikas Balys Sruoga itin mėgo keliauti. Po Lietuvą aktyviai važinėjo savo automobiliu „Fiat“. Tačiau mažai kas žino, kad Balys Sruoga buvo aistringas kalnų entuziastas. Jis keliavo po Kaukazą; Alpių kalnus Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Jei pamatydavo užrašą, kad trasa pavojinga gyvybei – būtinai ten patraukdavo.Apie džiazines „Naujosios bangos“ kinematografines improvizacijas – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Žurnalistė, televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja Audra Avižiūtė kasdien patiria tiesoginio eterio žavesį ir iššūkius, bet čia jaučiasi, kaip pati sako, tiesiog kokybiškai. Aistringa kino ir knygų mylėtoja rubrikoje „Be kaukių“, be abejo, pasakoja ir apie savo pasirinkimus žiūrėti ir skaityti...Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkst. žydų. Holokaustą išgyveno mažiau nei 3000. Artėjant frontui, 1944 m. liepos 8-13 d. Kauno getas buvo likviduojamas – dalis suaugusių buvo išvežti į koncentracijos stovyklas, vaikai, seneliai ir ligoniai sušaudyti, kiti žuvo liepsnose, nes getas buvo sudegintas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas prisimena istoriją ir pristato paminėjimo renginius.Austrijoje gyvenanti iš muzikų šeimos kilusi Ieva Pranskutė dažnai atvyksta koncertuoti į Lietuvą. Apie muzikinę Austrijos kultūrą, Lietuvos garsinimą ir publiką – pokalbis su atlikėja.Kasmetinis Bijotų dvaro festivalis šiemet prasidėjo teatrų sueigos renginiu. Čia, gamtos apsuptyje, vieni teatrai atsigręžė į kaimo gyvenimą, kiti – į emigraciją. Kaip gyvena mėgėjų teatrai regionuose?XX amžiaus antroji pusė – aukso amžius kino muzikos industrijoje, kai kelios kompozitorių kartos pasiekė, jog muzika taptų pilnaverte kino meno dalimi. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Šiųmecis pescivalis bus tokis švencinis, kokis dar nigdi nebuvo“,- įsitikinę Eglė ir Rokas Kašėtos, kviečiantys į paskutinį dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“, skirtą dainininkei Marei Kuodžiūtei-Navickienei. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su muzikos istorike, muzikologe ir festivalio siela Egle Kašėtiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Europos parlamento rinkimuose Lietuvoje Tėvynės Sąjunga užsitikrino tris mandatus. Naujos sudėties Europarlamente šaliai atstovaus Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Paulius Saudargas. Antroje vietoje Socialdemokratų partija gavo tris mandatus, kurie atiteko Vilijai Blinkevičiūtei ir Vyteniui Andriukaičiui. Kitos partijos pasidalijo po vieną mandatą. Į Europos parlamentą išrinkti Aurelijus Veryga, Dainius Žalimas, Virginijus Sinkevičius, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Petras Auštrevičius.Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai pasižymėjo mažu aktyvumu – balsuoti atėjo kiek daugiau nei 28 procentai rinkėjų.Nors po Europos Parlamento rinkimų centristinės ir proeuropietiškos partijos išsaugos daugumą, apžvalgininkai tikraisiais jų laimėtojais vadina kraštutinius dešiniuosius. Jie pasiekė itin reikšmingų laimėjimų Vokietijoje ir Austrijoje, o Prancūzijos prezidentas po triuškinančio jo šalininkų pralaimėjimo paleidžia parlamentą.Šiandien abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Jį laikyti pasirinko daugiau nei šešiolika su puse tūkstančio mokinių.Pradedamos ardyti Vilniuje degusio Viršuliškių daugiabučio konstrukcijos. Du sprogimai ir gaisras daugiabutyje kilo sausio pradžioje, per incidentą žuvo du žmonės.Šį vakarą Kaune vyks labai svarbios Lietuvos krepšinio čempionato finalo rungtynės tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“. Mačą laimėjus vilniečiams, čempionatas pasibaigtų, o sostinės komanda po metų pertraukos taptų čempionais.Ved. Madona Lučkaitė

Virtuvės šefė Dalia Kasmočiūtė dirbo geriausiuose restoranuose Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, tačiau po penkiolikos metų, praleistų emigracijoje, moteris nusprendė grįžti į Lietuvą ir Klaipėdoje atidaryti savo restoraną.Vidutiniškai 80 procentų gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės.Nors iki vasaros laiko dar nemažai, jau formuojamos pajūryje sezono metu dirbsiančių gelbėtojų komandos. Kaip sekasi ieškoti gelbėtojų ir kokius iššūkius jiems teks įveikti iki pradedant darbą paplūdimiuose?Ved. Paulius Selezniovas

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Šalyje yra apie 15 tūkstančių ožkų. Jos auginamos maždaug 3,5 tūkst. ūkių. Daugelis ožkų bandų nedidelės, vidutinis ūkio dydis – 4 ožkos. Tad jų pieno produktų nedaug rasime vietos rinkoje. Kokia jų auginimo patirtis Austrijoje, kurioje lankėsi grupė ūkininkų, specialistų, mokslininkų? Ko iš jų galėtų pasimokyti mūsų šalies ožkų augintojai?Europos Komisija pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Juos patvirtinus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.Kaimyninėje Lenkijoje ūkininkų protestų pabaigos dar nematyti. Savaitę budėję ir tikrinę iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuojančius sunkvežimius, dabar sumuoja rezultatus ir įžvalgomis žadėjo netrukus pasidalyti; taip pat solidarizuodamiesi su daugelio kitų Europos valstybių ūkininkais traktoriais apsupo Varšuvą; ir jau mėnesį blokuoja sunkvežimių iš Ukrainos patekimą į Lenkiją. Kaip tai paveikė kariaujančios Ukrainos ūkininkus?Ved. Regina Montvilienė

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Biržuose prasideda jubiliejinis, 10-asis tarptautinis „Baroko pavasaris“. Kodėl šiam nedideliam Šiaurės Lietuvos miestui reikia baroko ir kaip festivaliui sekasi megzti užsienio ryšius? Pokalbis su Biržų „Sėlos“ muziejaus direktore Edita Lansbergiene.Vilnius JJAZZ Ensemble išleido naują albumą „RAVENJAZZ“, kuriame – ir džiazas, ir reivas, ir technologijos. Pasakoja albumo kūrėjai Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.Paroda – intriga ir kvietimas į sostinę, kur balandžio 4-tą dieną bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Remigijaus Treigio kūryba nuo 1988-ųjų. Nišinėje galerijoje vykusiame parodos atidaryme lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jau dvi 2024-ųjų Europos kultūros sostinės – Bad Išlis Austrijoje ir Tartu Estijoje – surengė atidarymo ceremonijas ir pradėjo savo metų programas. Trečioji ir paskutinė eilėje – Budė Norvegijoje. Šis 50 tūkst. Gyventojų turintis miestas – tai pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato.Kuruodama parodą apie prieš ketvertą metų mirusį Kęstutį Navaką, Audronė Meškauskaitė susidūrė su dilema — kaip į muziejų atnešus asmeninius poeto daiktus neišsklaidyti unikalios dvasios? Taip gimė idėja į Maironio rūmų palėpę perkelti tris Navako namų kambarius.Knygrišių Lietuvoje ne daug, o knygų, kurioms reikia jų dėmesio netrūksta. Kaip knygrišystės amatą puoselėja Knygrišių gildijos atstovai, kiek anksčiau galėjo kainuoti knyga ir kiek amatininkų reikėdavo vienai knygai padaryti?Kasmetine iniciatyva tapęs „Augalinis sausis“ kviečia atrasti augalinę mitybą ir išbandyti veganinį gyvenimo būdą. Kiek ši filosofija persikelia ir į kūrybinę aplinką? Ar įmanoma kurti nepaminant veganinių vertybių?„Jei nusprendžiu jūrą iškeisti į kultūrinį renginį, jame greičiausiai yra kažkas, ką galima pavadinti neabejotina kokybe. Klaipėdos kultūrininkai dabar konkuruos ne tik su šeima ir gamta, bet ir su vietos politikais“, – situaciją uostamiestyje apsvarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros apžvalgoje – po didžiausios savo istorijoje kibernetinės atakos atsigaunanti Britų biblioteka, Oskarų nominacijų 10-ukas bei pasipiktinimas dėl nuvertintų „Barbės“ filmo kūrėjų moterų, fotografijų projektas, siekiantis atkreipti dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kai žmonės apipilami rūgštimi.„Muzikos kūrėjo problema 2024 metais yra ne kaip sukurti muziką, o kaip būti išgirstam“, – žvelgdamas į šių dienų ir 90-ųjų muzikos kūrimo iššūkius, sako muzikos prodiuseris, vienas iš legendinės grupės EXEM narių, Matas Petrikas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika su Berlyne gyvenančiu kūrėju.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Menotyrininkės Agnės Naruštyės komentaras apie kultūros spaudos situaciją.Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą?Kuo gyvena mūsų šalies pedagogai, aukštųjų mokyklų kasmetiniuose rinkimuose pelnę geriausių dėstytojų titulus?Kas šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Ievos Simonaitytės premija šiandien bus įteikta Nijolei Marytei Šerniūtei už romaną „Vilkų Kampo Eliza“.Klasikinės muzikos naujienos.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiuos metus paskelbė estų literatūros metais.Savaitgalį savo Europos kultūros sostinės metus pradėjo viena iš šių metų Europos kultūros sostinių Bad Išlis Austrijoje.Ved. Marius Eidukonis

Šveicaras Hanspeteris Kyburzas gimė 1960 m. Nigerijoje, studijavo Austrijoje ir Vokietijoje, o dabar gyvena Berlyne. Jis žavisi paslaptingais pasauliais, aprašytais Vergilijaus ir Edgaro Allano Poe, teigdamas, kad „kompozicijos objektas yra prasmės išgavimo procesas“. Kyburzą labiausiai išgarsino 1995-aisiais sukurtas „Voiničiaus rankraštis“ pagal to paties pavadinimo bene žymiausią Viduramžių literatūrinį falsifikatą, šimtmečius perpardavinėtą už astronomines sumas ir galop nupirktą iš Telšių kilusio bukinisto Mykolo Voiničiaus, pavertusio jį pasauline sensacija.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Eidamas 55-us metus savo namuose Los Andžele mirė aktorius Matthew Perry, geriausiai žinomas iš serialo „Draugai“, kuriame kūrė Chandlerio Bingo vaidmenį. Aktorius ilgus metus kovojo su priklausomybėmis nuo alkoholio ir narkotikų, vėliau padėjo priklausomiems žmonėms sveikti. Viename iš interviu jis yra sakęs, kad didžiausias jo noras – būti palikusiam pėdsaką pirmiausia ne kaip serialo „Draugai“ personažui, o kaip žmogui, padėjusiam kitiems. Šiandien apie priklausomybes kalbamės su Vilniaus „Ažuolyno klinikos“ įkūrėju ir vadovu, psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna.Lapkričio 3-5 dienomis vyks IV Tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Apie konkursą ir chorinės muzikos padėtį, chorų dirigentų pasirengimą Lietuvoje ir pasaulyje kalbamės su LMTA Choro dirigavimo katedros vedėju, Tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso vienu iš organizatorių, žiuri nariu prof. Gintautu Venislovu.Kitų metų Europos kultūros sostinės bus Bad Išlis Austrijoje, Budė Norvegijoje ir Tartu Estijoje. Kultūros sostinės Tartu kūrybos vadovė Kati Torp pasakoja, kad tai įtraukiausias kultūrinis projektas Estijos istorijoje.Apie pirmos lietuviškos operos premjerą Vilniuje Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus proga radijo cikle „Vilniaus motyvas“ pasakoja Fausta Savickaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ apsilankys 2022 metų Europos tango čempionė, profesionali argentinietiško tango šokėja Vilniaus tango teatre Rūta Keller.Ved. Gerūta Griniūtė

Netrukus „Keturių milijonų“ rubrikoje kalbėsime su Austrijoje gyvenančia pianiste Kamile Zaveckaite. Ji - pirmoji, kuriai suteiktas „Yamaha“ artistės vardas.Kiek vėliau su istoriku pakalbėsime apie buvusį Nyderlandų garbės konsulą Kaune Janą Zwartendijką. Jis šiandien apdovanojamas aukso medaliu už vaidmenį gelbėjant tūkstančius žydų nuo persekiojimo ir mirties.Antrąją laidos valandą kalbėsime, ką daryti jeigu socialiniuose tinkluose radote anketą, kurioje naudojamas Jūsų atvaizdas. Ką daryti ir kur kreiptis - papasakos ekspertai.Pasibaigus pasaulio krepšinio čempionatui, operatorių komandai vadovavęs transliacijų režisierius Tomas Skamaročius, papasakos apie patirtį žiūrovams pateikiant aukščiausio lygį krepšinį visame pasaulyje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vasarą Austrijos kancleris iškėlė siūlymą – Konstitucijoje įtvirtinti teisę naudoti grynuosius pinigus. Jis sako, to reikia, nes žmones pasiekia prieštaringa informacija, kad grynųjų, kaip mokėjimo priemonės, gali nelikti. O grynieji Austrijoje, kaip ir kaimyninėje Vokietijoje, paplitę. Grynųjų apsauga įstatymu – populizmas ar puiki idėja? Ir kaip suvienodinti grynųjų naudojimą planuoja EK?Svečiai: Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius, Investuotojų forumo vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Oficialiai pristatytas biodujomis bei elektra varomas, Lietuvoje sukurtas ir surinktas traktorius „AUGA M1“. Prototipo bandymų metu atlikti tyrimai rodo, kad vienas toks traktorius, palyginti su dyzelinu varomais analogais, sumažina anglies dvideginio emisijas iki 100 tonų per metus. Bandymų metu inžinieriams pavyko rasti būdų, kaip sumažinti patiriamus energijos nuostolius ir padidinti bendrą elektrinės pavaros efektyvumą. Taip pat, pavyko išlengvinti traktoriaus konstrukciją – tai leis patirti mažesnes energijos sąnaudas, o darbo metu bus mažiau slegiama dirva. „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius tikina, kad pirmosios gamybos partijos traktoriai jau šiemet pradės savo darbus ūkiuose.Uteniškė Adelė Gančierė sako, kad tradicinius amatus šiuolaikiniame pasaulyje pritaikyti galima į juos pažvelgus netikėtų kampu. Ji savo raižinius perkelia ant drobinių maišelių, marškinėlių ir taip senąjį amatą gaivina nūdienos kontekstuose.Pastarąjį savaitgalį Austrijoje vyko paroda „World Alpaca Expo“, kurioje dalyvavo Lietuvos alpakų augintojai. Apie renginį, alpakų auginimo tendencijas bei naujoves – pokalbis su „Panevėžio alpakų ūkio“ įkūrėja Renata Meleškiene bei „Nemuno alpakos“ ūkio Jurbarko rajone savininke Agniete Pranckūniene.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

LRT ieško sprendimų komanda domisi, kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą. Austrijoje balsuoti galima sulaukus 16-os metų. Nors toks siūlymas kėlė nemažai diskusijų, jį priėmus – jaunuoliai gana aktyviai dalyvavo rinkimuose, išaugo jų susidomėjimas politika. Apie tai, ar toks sprendimas galėtų būti taikomas ir Lietuvoje – Vaidoto Buroko reportaže.Ar siekiant mažinti eiles ligoninių priėmimo skyriuose, šeimos gydytojai turėtų dirbti ir naktį? Iki šiol paslaugos pacientams turėjo būti užtikrinamos visą parą, tačiau nebūtinai poliklinikoje.„Aktualuas klausimo“ rubrikoje klausiame, ar Lietuva turėtų bokiotuoti kitąmet vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes, jei jose dalyvaus Rusijos sportininkai? Lietuvos premjerė sako, kad olimpinių žaidynių boikotas galėtų būti vienas iš valstybių sprendimų. Tačiau, pasak jos, svaresnis žingsnis būtų, jeigu rusų ir baltarusių atletams būtų uždrausta dalyvauti 2024 metų žaidynėse.„Verslo laike“ – apie tai, kad ginklus Lietuvoje galima pirkti ir internetu, tiesa, tam yra papildomų sąlygų. Dalis jų siūlo net pristatyti prekę į namus. Pardavėjai sako, kad po karantino fizinės parduotuvėse klientų gerokai sumažėjo. Tačiau jas išlaikyti būtina - įstatymai draudžia siųsti ginklus per tarpininkus.Kita tema. Kaip ekologiško maisto augintojams ir pardavėjams sekasi išlaikyti klientus, kai maisto kainos ir taip didelės?Sausio antroje pusėje Vilniaus senasis teatras pranešė atsakingai peržiūrėjęs repertuarą ir iš jo pašalinęs prorusiškų autorių kūrinius. Tačiau artimiausiu metu suplanuotame repertuare liko du vaikiški spektakliai. Vieno jų režisierė prieš metus premjerą pastatė okupuotame Kryme. Kito spektaklio režisierius ir kompozitorius už to paties pavadinimo Lietuvoje rodomą spektaklį Rusijoje susižėrė apdovanojimus. Jie skirti vykstant karui.Ved. Rūta Kupetytė

Ir per Kalėdas Ukrainoje netyla oro pavojaus sirenos.Kokios Kalėdų tradicijos būdingos Europos šalims?RRT: šiemet gauta per 150 skundų dėl siuntų.Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose yra įrengiami modernūs lankytojų skaičiuotuvai.Įtakos koncertams Lietuvoje gali turėti ir karas Ukrainoje?Triušių augintojų teigimu, ateinantys triušio metai jiems daug gero nežada.Ved. Madona Lučkaitė

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis. Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros pranešime nurodoma, kad numanoma sandorio suma beveik penki šimtai milijonų dolerių. Amerika šiomis sistemomis yra parėmusi Rusijos invazijai besipriešinančią Ukrainą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad HIMARS sistemos yra galingas pajėgumas, kurio Lietuva niekada neturėjo.Jungtinėse Valstijose toliau skaičiuojami kadencijos vidurio rinkimų balsai. Rinkimų rezultatai rodo, kad Atstovų rūmuose Respublikonų partija turėtų laimėti nedidelę daugumą. Tuo metu Senato daugumą lems paskutiniai balsai iš trijų svyruojančių valstijų – Džordžijos, Nevados ir Arizonos.Rusijai paskelbus apie atsitraukimą iš Chersono, Ukrainos prezidentas sako, kad tokie Maskvos pareiškimai turėtų būti vertinami santūriai.Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas jį grąžino Vyriausybei. Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą. Antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.Kaip Rusijos piliečiai, suplūdę į Sakartvelą, keičia šios šalies veidą? Nuo karo pradžios šią šalį atvažiavo ketvirtis milijono rusų. Iš jų apie šimtas tūkstančių putinui rugsėjų paskelbus mobilizaciją. Kolegos Daumanto Butkaus pastebėjimai tiesiogiai iš Sakartvelo.Santaros klinikose pristatyta lietuvių įsigyta inovacija – neišnešioto kūdikio simuliatorius. Jis atkuria 27-ąją nėštumo savaitę gimusį neišnešiotą kūdikį. Austrijoje sukurtą inovaciją Lietuva pradės naudoti pirmoji Baltijos šalyse.Ved. Madona Lučkaitė

Įkvėpta širdis, spurdanti širdis, mylinti širdis, iš laimės sustojusi širdis – kai kalbame apie gyvenimo džiaugsmą, kalbame ir apie širdį. Tačiau, kad ir kaip save norisi matyti pakilusį aukščiau žemės, dvasingą ir jausmingą, vis dėlto turime ir fizinį kūną, ir tikrą širdį.Šįkart „Laimės dietoje“ svečiavosi gydytojas kardiologas Robertas Pranevičius, šiuo metu žinias gilinantis Graco medicinos universitete, Austrijoje. Su juo – pokalbis apie laimės receptus, išmoktus iš širdies, atrastus tyrinėjant kūną ir padedant žmonėms.Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Spaudos apžvalga.Mykolas Drunga supažindina su publikacijomis kultūros tema užsienio spaudoje.Penktadienį Klaipėdoje vyks jau IX kariliono muzikos festivalis.Donatas Puslys apžvelgia Joono Sildres grafinę novelę „Tarp dviejų garsų“ ir Marko Galeotti „Trumpa Rusijos istorija nuo pagonybės iki Putino“.Birželio 24 dieną vasaros sezoną pradeda LRT OPUS.Kaip infliacija pakeis kultūros įstaigų bilietų kainas?Ar įmanoma nustatyti vis daugiau pasaulio žmonių paliečiančios ligos Alzheimerio ligos pradžią?Austrijoje įvyko Rusijos sukelto karo Ukrainoje metu parašyto kompozitoriaus Zoltano Almaši kūrinio „Marijos žemė (Mariupolis)“ premjera.Šios savaitės pabaigoje prasidės antrasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro festivalis LNOBT Open.Ved. Marius Eidukonis

„Kino pavasario“ Europos debiutų konkurso apdovanojimuose geriausio aktoriaus apdovanojimą gavo aktorius Giedrius Kiela už Lauryno Bareišos filme „Piligrimai“ sukurtą Pauliaus vaidmenį. Kokių iššūkių teko patirti vaidmenį ruošiant? Pokalbis su Giedriumi Kiela.Šiandien kultūros komplekse Sodas 2123 naują programą „Taming the Air“ pristato pūtikų duetas – saksofonininkas Arminas Bižys ir tūbininkas Simonas Kaupinis. Bendradarbiaudami su trimis kompozitoriais, garso menininkais Dominyku Digimu, Arturu Bumšteinu ir Simonu Nekrošiumi jie bandys „prisijaukinti orą“. Ištrauka iš pokalbio laidoje „Garso ekpedicija“.Kasdien laidoje susipažįstame su vis kitu „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiu kūriniu. Šiandien apie knygą „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ pasakoja jos autorius istorikas Zigmas Vitkus ir iliustratorė Inga Dagilė. Tai gyvai parašyta, šmaikščiai iliustruota ir istoriškai tiksli knyga vaikams (ir suaugusiems!) apie Lietuvos valdovus. Su knygos autoriais bendravo Giedrė Čiužaitė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“, iš garsų, muzikos, kalbų ir jo paties minčių.Austrijoje, Vienoje gyvenanti smuikininkė Ieva Pranskutė įkvepia tiek savo muzikalumu, tiek asmenybės šviesumu. Nuo mažens save laikiusi pasaulio piliete, muzikalioje šeimoje užaugusi menininkė jau yra koncertavusi daugelyje prestižinių koncertų salių, dirbusi kartu su „Kremerata Baltica“, tačiau jos planuose – ir daugiau kūrybinių viršukalnių. Pokalbis su Ieva Pranskute – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Vaikų dienos centrai skundžiasi skurstantys dėl smarkiai išaugusių mokesčių. Daugiau pasakoja Aina Mizgirdė.Seimui nepritarus siūlymui įteisinti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigų darbuotojams Lietuvoje, Austrijoje bei Italijoje privaloma vakcinacija įsigalios jau nuo vasario 1-osios. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Savivaldybių savarankiški sprendimai mažinant koronaviruso plitimą. Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, ekstremalių situacijų operacijų centro vadovė Rasa Petrauskienė, Sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Vilniaus gimtadienis. Miesto meras Remigijus Šimašius.Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų centriniams bankams siunčiant skirtingus signalus dėl to, ką ketina daryti su palūkanų normomis, prognozuojamas euro silpnėjimas dolerio atžvilgiu. Kas iš to Lietuvos verslams ir prekių pirkėjams? Irmos Janauskaitės pokalbis.Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas Ir „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Naujausio „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekso rezultatai. Transperency international Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Kaune 1920-ųjų gruodžio 31-ąją nuskambėjusi „Traviata“ tapo profesionalaus lietuvių operos teatro pirmuoju spektakliu ir lietuvių profesionalios operos pradžia. Po šimtmečio legendinė opera sugrįžta į Kauno muzikinio teatro sceną, kur ją stato Andželika Cholina. Apie premjerą ir kitus naujus sumanymus - teatro vyriausias režisierius Kęstutis Jakštas.Stalo teatro kūrėjai Saulė Degutytė ir kompozitorius, atlikėjas Gediminas Žilys kviečia į premjerą - muzikinį objektų veiksmą „Deivių archeologija“, įkvėptą Marijos Gimbutienės hipotezės, kad neolito amžiuje visuomenė gyveno be karų ir agresijos. Mes ilgimės tokios bendruomenės, sako kūrėjai.Rašytojų sąjungos premija šiais metais skirta rašytojai Vandai Juknaitei už knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“. Apie temas, kurių vengiame, apie ligą, senatvę ir neblėstančią viltį - pokalbis su Vanda Juknaite.Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kino muziką.Jauna smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ne tik su kolegomis rengia muzikinius projektus, ne tik koncertuoja visoje Lietuvoje ir už jos ribų, bet ir yra LNSO koncertmeisterė. Apie muziką, darbą Lietuvoje ir Austrijoje - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė

Prezidentas Gitanas Nausėda su Vokietijos kanclere Angela Merkel telefonu aptarė nelegalios migracijos krizės sprendimus.Sostinėje nukeltas sovietmečio veikėjo ir rašytojo P. Cvirkos paminklas.Seime registruotas siūlymas, kuriuo parduotuvėse būtų draudžiama nemokamai dalyti lengvus plastikinius maišelius. Kaip tokią iniciatyvą vertina pirkėjai ir prekybininkai?Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad sutarta išlaikyti stabilumą ir ieškoti priemonių dialogui.Vilniuje darbą pradeda taivaniečių atstovybė. Šis žingsnis supykdė Kiniją, kuri Taivaną laiko savo dalimi ir siekia susigrąžinti salos kontrolę. Kinijos užsienio reikalų ministerija grasina pasekmėmis.Austrijoje bus įvestas visuotinis griežtas karantinas.Pastarosiomis dienomis Tarptautinėje bendruomenėje vis daugiau kalbama apie padidėjusį Rusijos karinių pajėgų aktyvumą prie rytinės Ukrainos sienos. Analitikai įspėja, kad Vakarams nukreipus dėmesį į migracijos krizę ant Baltarusijos ir Europos Sąjungos sienos, Kremlius gali imtis provokacijų arba pulti Ukrainą.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kaip paskatinti gyventojus skiepytis – tokia tema šią savaitę domisi projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai. Jungtinėje Karalystėje vakciną gyventojai gali gauti ir kai kuriuose maldos namuose. Apie tai - Giedrės Trapikaitės pasakojime.Lietuvoje abiturientų valstybinius egzaminus nusprendus vykdyti įprastai, kai kuriose šalyse dvyliktos klasės atsiskaitymų tvarka keičiama. Pavyzdžiui, Italijoje egzaminų sesiją sudarys tik vienas atsiskaitymas, Prancūzijoje egzaminai bus lengvinami, o Austrijoje abiturientai galės pasirinkti – kai kuriuos egzaminus laikyti įprastai ar vertinti praėjusio semestro pasiekimus. Išsamiau tema domėjosi Rūta Nikitinaitė.Vaikų gynimo dienos proga – studijoje organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.Kelių policija šiandien pradeda pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolės akciją. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys.Į Lietuvą dėl įtampos su Baltarusija atvyksta JAV senatorių delegacija.Prasidėjo visuotinė gyventojų vakcinacija. Išskirtinis interviu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Žvejai iš visos Lietuvos skuba ant Palangos tilto. Čia pasirodė vos mėnesį per metus priekrantėje sutinkamos ir įprastai Atlanto vandenyne gyvenančios žuvys – vėjažuvės. Kodėl jos taip traukia žvejus domisi Paulius Selezniovas.Pokalbis su dainininke Giedre Kilčiauskiene. Apie kūrybą ir naują dainą..Ryto garsai

„Keturi milijonai“: tarptautinėje„Raudonų nosių“ organizacijoje Austrijoje dirbanti Viltautė Žemelytė – apie gydytojų klounų darbo svarbą įvairiose pasaulio šalyse.„LRT ieško sprendimųׅ“: ką Lietuvoje svarbiausia padaryti dėl patiriančių artimųjų smurtą žmonių? Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė, Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovas Vaidas Viršilas.„LRT faktai“: per pandemiją stiprėja antisemitizmas. Rengia Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Austrijoje gyvenanti dirigentė Giedrė Šlekytė nuo 2021–2022 sezono paskirta pagrindine kviestine Brucknerio simfoninio orkestro Lince dirigente. Apie ilgai lauktą žinią ir būsimas programas pokalbyje su Giedre Šlekyte.Lietuvos kompozitorių sąjunga dar vis kviečia balsuoti už geriausius praėjusių metų kompozitorių kūrinius. Muzikos ekspertų atrinktas penkioliktukas yra atviras visiems specialioje interneto svetainėje muzikosantena.lt/konkursas, kur galima ir balsuoti, ir pasiklausyti šių kūrinių. Visus kūrinius mes pristatome LRT KLASIKOS laidose „Pakeliui su klasika“. Šiuokart pažintis su Monikos Zenkevičiūtės kūriniu „Manta“.Šimtmetį pasitinkantis Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus sugeba pateikti staigmenų ir ilgamečiams savo darbuotojams. Apie neseniai atrastas muziejaus erdves ir itin turtingą lankytojams dar nematytą Lietuvos dailės ekspoziciją Laimės dienos proga atsivėrusiose parodų erdvėse Kotrynai Lingienei pasakoja muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė.„Besigilindamas į grojimo fortepijonu subtilybes vis iš naujo atrandu, kad fortepijonas savo skambesiu artimas net žmogaus balsui“ – pastebi pianistas Justas Čeponis. Matyt neatsitiktinai jo koncertinėje praktikoje dominuoja partnerystė su operos solistais. Apie atradimus, pasirinkimus ir fortepijono subtilybes Justas Čeponis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Kokie naujausi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimai dėl galimybės laisvai judėti tarp savivaldybių ?Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje. Jau kitais metais Kovo 8-oji pirmą kartą paminėta Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje. Kaip pasikeitė moterų padėtis pastaruoju metu?Turgaus prekeiviai jau gali pretenduoti į turgavietės mokesčio kompensacijas, siekiančias iki 300 eurų. Tam Vyriausybė numatė 2 mln. eurų, išmokas galės gauti beveik 7 tūkst. prekybininkų. Kompensacija bus skiriama, jei prekiautojas yra nukentėjęs nuo pandemijos, taip pat nuo pernai rugsėjo iki gruodžio 16 dienos buvo įgijęs verslo liudijimą arba įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą, yra pateikęs metinę pajamų deklaraciją už 2019 metus ir atitinka kitas sąlygas.Kinijos kompanija praėjusiais metais vienai strateginei Lietuvos įmonei pasiūlė mainus. Kinai siūlėsi nemokamai sumontuoti dalį įrangos mainais už sistemos valdymą. Neoficialiomis žiniomis, tai yra ESO kompanija, kuri skelbė išmaniųjų skaitiklių konkursą. ESO atstovai sako negalintys komentuoti VSD informacijos.Izraelis atidarė restoranus, barus ir kavines nuo COVID19 paskiepytiems ir „žaliuosius pasus“ turintiems žmonėms.Ved. Deividas Jursevičius

Austrijoje ir Vokietijoje kai kuriose vietose nebepakanka dėvėti paprastų kaukių, privalomi tapo respiratoriai. Pokalbis apie tai su LRT radijo bendradarbiais ir kaukių saugumą tyrinėjančiu mokslininku."Sidabrinė linija" karantino metu sulaukia vis daugiau skambučių. Kokios temos rūpi žmonėms?Nemažą nerimą paskambinusiems žmonėms kelia tai, kad negali būti šalia koronavirusu susirgusių artimųjų ar laidotuvių ribojimai. Pokalbis su psichologe ir savanoriu ligoninėje.Laidą veda: Rūta Kupetytė

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė surengė virtualią diskusiją „Kai nebelieka gyvų Holokausto liudininkų – privalomieji minėjimai ir atmintis visuomenėje“. Apie tai, kaip užtikrinti Holokausto atminties išsaugojimą, pokalbis su diskusiją moderavusiu poetu, eseistu, „Dingusio Štetlo“ muziejaus projekto iniciatoriumi, Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi.Jūratė Šlekytė vasarą kaip choreografė, šokėja ir aktorė dalyvavo dviejuose Volfgango Amadėjaus Mocarto operų pastatymuose Austrijoje. 265-ojo kompozitoriaus gimtadienio proga kūrėja prisimena šias patirtis ir apsvarsto savo santykį su Mocartu.Dailininkų sąjungos galerijoje pradeda veikti Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon kūrybos paroda „Simboliai, ženklai, kryptys“. Devynioliktoje asmeninėje parodoje menininkė pristato dvi dešimtis naujausių darbų, interpretuojančių archajinių ornamentų ir šiaurietiškų runų prasmes, paverčiančių jas paveikiais vizualiniais objektaisRubrikos „Be kaukių“ svečias – komunikacijos specialistas Arijus Katauskas. Kokį ryšį su politikais turi jų komunikaciją komentuojantis ir neretai kritikuojantis specialistas? Kokiomis kitomis kūrybinėmis veiklomis užsiima A. Katauskas ir kaip keičiasi jo santykis su fotografija?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Lietuvoje bus įvedamas visuotinis karantinas.Konservatoriai ir dvi liberalų partijos pradeda derėtis dėl naujos Vyriausybės.Baltarusijai įjungus Astravo atominę elektrinę į bendrą energetikos sistemą, Lietuva nutraukė prekybą elektra su Baltarusija.Jungtinėse Valstijose antradienį vyksta 59-ieji prezidento rinkimai. Dėl valstybės vadovo posto varžosi dabartinis prezidentas respublikonas Donaldas Trampas ir buvęs viceprezidentas demokratas Džo Baidenas.Be prezidento, šalyje antradienį bus renkami visi Atstovų Rūmų nariai ir trečdalis Senato narių. Dauguma stebėtojų sutaria, kad šie rinkimai – bene svarbiausi per kelis dešimtmečius.Austrijoje vyksta plataus masto tyrimas dėl vakarykščo teroro išpuolio VienojeVed. Paulius Šironas

Du koncertai iš Leibnitzo džiazo festivalio Austrijoje. Noah Preminger kvartetas: Noah Preminger (tenoro saksofonas), Jason Palmer (trimitas), Kim Cass (klavišiniai), Dan Weiss (būgnai). Programoje kvarteto lyderio kompozicijos ir Georgo Friedricho Handelio “Xerxes” fragmentų aranžuotės. Espoo bigbendas atlieka orkestro vadovo Markuso Nymano ir Tomio Vartiaineno kūrinius. Ved. Laima Slepkovaitė.

21-a apologetika.lt radijo laida XFM eteryje. Svečias: Gintautas Vaitoška, gydytojas-psichiatras, Santuokos ir šeimos studijų vadovas Tarptautiniame teologijos institute Austrijoje. Vedėjas: Laurynas Jacevičius. Eterio data: 2018-04-20. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/14JYc9Bs2HQ

Pasaulio renginių kalendorių koreguoja viruso plitimas, apie lietuvių menininkų sėkmę praneša užsienio žiniasklaida, o savaitgalis Lietuvoje melomanams - kupinas idėjų. Apie tai ir kita - „Naujienų pulse“. Tenoras Edgaras Montvidas: pirmas kartas Vienoje, pirmas – Austrijoje, pirma pasaulinė premjera. Operos maratono šurmuliui atslūgus, dabar dainininkas jau mokosi naujas partijas, o gastrolių Lietuvoje jis laukia taip pat kaip ir publika tenoro. LRT laidų vedėja Rūta Kupetytė iki šiol negali patikėti, kaip jai egzamine pavyko sugroti „Turkų maršą“ tokiu greitu tempu, kokiu ji net ir nebandė skambinti mokydamasi. Kodėl baletas, kodėl Mozartas ir kodėl ne muzika žinomos žurnalistės kelyje ir kiek ji jai padeda aktualijų laidose? Ved. Gabija Narušytė.

Jokia paslaptis, kad daug sričių gyvenime reikalauja precizikos ir kruopštumo. Tai, be jokios abejonės, privaloma ir kuriant detalųjį meną. Viena iš pastarojo krypčių – kūno dailė (angl. body painting). Kadaise žmonės kūnus margino vedami identiteto ir išskirtinumo paieškų, tačiau kodėl tai daroma dabar? Ar kūno dailės pamokos reikalauja išskirtinio talento, o gal visko – išmokstama? Kas sunkiau modeliams: išbūti visą jų kūnų tapymo laiką ar nusiplauti dažus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako profesionalius vizažistus ir grimo dailininkus ruošiančios mokyklos „Grimo akademija“ įkūrėja, vadovė ir dėstytoja Eglė Kojalienė. Visai netrukus ji kartu su „Grimo akademijos“ komanda vyks į liepos 11–13 d. vyksiantį pasaulio grimo festivalį Austrijoje, kuriame taps pirmąja šiame renginyje dalyvaujančia lietuvių komanda.Išsiaiškinę, kad dažai ant kūno laikosi ne ilgiau 5 val., bandome sužinoti, kiek laiko gali stūksoti iš laikinų medžiagų, tokių kaip smėlis ir ledas, pagamintos skulptūros. Pastarąsias ne kartą kūrė daugkartinis pasaulio smėlio skulptūrų čempionas, šių meno kūrinių Lietuvoje pionierius ir populiarintojas Andrius Petkus. Vyras juokiasi, kad į klausimą, ar įtaką jo norui kurti būtent tokias skulptūras padarė gimimas pajūry, galėtų atsakyti tik psichiatras Zigmundas Froidas.Antroje laidos dalyje – dilema. Kada piešiniai ant sienų yra gatvės menas, o kada – teplionės? Aiškią poziciją šiuo klausimu turi gatvės meno mylėtoja, jau šešerius metus tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių kūrinius tinklaraštyje ir socialiniuose tinkluose „kolekcionuojanti“ Kristina Kurilaitė. Į LRT RADIJO studiją užsukusi mergina ateina ne tuščiomis – su savimi atsineša 5 asmenines vietų Lietuvoje, kuriose galima gėrėtis gatvės menu, rekomendacijas.Prie mikrofonų – Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Laidoje – apie nepaprastą klasikinės muzikos poveikį. Taip pat – pokalbis su iš Austrijoje vykusio festivalio grįžusia džiazologe Laima Slepkovaite. Vėliau – muzikinės „Rūgštynės“. O laidą vainikuos pietietiška muzika. Ved. Gerūta Griniūtė

Trečioje populiariausio futbolo podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje skirtoje Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubui išgirsite neįtikėtinai atvirą pokalbį su sostinės komandos kapitonu Sauliumi Mikoliūnu. 35-erių S.Mikoliūnas šiuo metu yra vyriausias Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas, o per savo karjerą jis matė ir šilto, ir šalto. Saulius rungtyniavo Škotijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Edinburge buvo visko - jis į viršų kėlė Škotijos taurę, tačiau taip pat buvo nubaustas aštuonerių rungtynių diskvalifikaciją už karštakošišką teisėjo stumtelėjimą bei vėliau tapo Škotijos fanų priešu numeris vienas bei pirmuoju futbolininku istorijoje, kurį UEFA nubaudė už vaidybą. Jo auksinėje prisiminimų lentynoje ir daugiau neįtikėtinų istorijų. Sulaukęs asmeninio dabartinio Belgijos rinktinės trenerio Roberto Martinezo kvietimo persikelti į „Swansea“ klubą jis šansu nepasinaudojo, o pasirašęs sutartį Austrijoje vėliau skambino sporto direktoriui ir padarė viską, kad ji nebūtų oficialiai įregistruota. Tuo tarpu Ukrainos „Sevastopol“ ekipoje, vadovams bandant priversti lietuvį nusitraukti kontraktą, šiam teko kasdien devintą ryto prisistatyti į komandos ofisą, o namo jis galėdavo keliauti tik 16 val. Kaip eilinis darbuotojas. Podkasto metu išgirsite ir keletą niekur negirdėtų istorijų apie Vladimirą Romanovą. Saulius pokalbio metu pasakoja, kaip V.Romanovas jam nupirko naują „Audi“ bei išsiuntė pailsėti į Egiptą, įteikdamas banko kortelę su solidžia pinigų suma. Ir tai – tik maža dalis atvirų S.Mikoliūno pasakojimų, kuriuos išgirsite šio pokalbio metu.

Kada JK apsispręs dėl „Brexit” sąlygų? „Verslo laikas”: apie kavos vartojimą Lietuvoje ir Europoje. Policija nustatė du asmenis, kurių girtumas – daugiau kaip 5-ios promilės, vienas jų dar ir vairavo. Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi šiandien pristato Smiltynėje, šalia Jūrų muziejaus, pradedamą kurti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Kandidatai į prezidentus pradeda pristatinėti komandas. Austrijoje, gausiai pasnigus, kalnų slidinėjimo entuziastai dažnai atsiduria sniego spąstuose.

Kauno rajone atidarytas pažangiausias Kelių priežiūros valdymo centras. ES šalių aplinkos ir transporto ministrai Austrijoje svarsto ES valstybių pasirengimą atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Sprendžiant dėl nuolatinio vasaros ar žiemos laiko pasirinkimo ir Lietuvoje bus atlikta visuomenės nuomonės apklausa.„Lietuvos geležinkeliai“ populiariausiu Vėlinių maršrutu Vilnius–Šiauliai–Klaipėda žada pervežti daugiau keleivių – jau nuo trečiadienio važiuos net dvylikos vagonų traukiniai, kuriuose – daugiau kaip 500 sėdimų vietų.Tūkstančiai švedų į rankas įsisiuvo lustus arba čipus.ES įvedamas vieningas degalų žymėjimas. Baigiasi Angelos Merkel era. Vokietijos kanclerė paskelbė nebesieksianti perrinkimo į Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko postą.Naujosios keraminės membranos – prietaisai, kuriais galima ne tik valyti užterštą vandenį, bet ir... gelbėti gyvybes. Svonsio universiteto profesorius Andrew Barronas šią technologiją sukūrė ir šiuo metu tobulina. Taip pat laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, V. Savukyno komentaras, kitos temos.Ved. Artūras Matusas.

Kauno rajone atidarytas pažangiausias Kelių priežiūros valdymo centras. ES šalių aplinkos ir transporto ministrai Austrijoje svarsto ES valstybių pasirengimą atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Sprendžiant dėl nuolatinio vasaros ar žiemos laiko pasirinkimo ir Lietuvoje bus atlikta visuomenės nuomonės apklausa.„Lietuvos geležinkeliai“ populiariausiu Vėlinių maršrutu Vilnius–Šiauliai–Klaipėda žada pervežti daugiau keleivių – jau nuo trečiadienio važiuos net dvylikos vagonų traukiniai, kuriuose – daugiau kaip 500 sėdimų vietų.Tūkstančiai švedų į rankas įsisiuvo lustus arba čipus.ES įvedamas vieningas degalų žymėjimas. Baigiasi Angelos Merkel era. Vokietijos kanclerė paskelbė nebesieksianti perrinkimo į Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko postą.Naujosios keraminės membranos – prietaisai, kuriais galima ne tik valyti užterštą vandenį, bet ir... gelbėti gyvybes. Svonsio universiteto profesorius Andrew Barronas šią technologiją sukūrė ir šiuo metu tobulina. Taip pat laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, V. Savukyno komentaras, kitos temos.Ved. Artūras Matusas.

Nidoje įsikūręs Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Švietimas mūsų šalyje laikomas ekonomikos varikliu. Mokykla rengia būsimus vartotojus, verslininkus, lyderius, bet ne tiesiog išsilavinusius žmones“, – Rugsėjo 1-ajai skirtame komentare pastebi matematikas prof. Rimas Norvaiša.Pokalbis apie komišką absurdą su Andrejumi Polukordu.„Klasikos enciklopedija“: Rozenburgo pilis Austrijoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Neigiama nuostata į skaičių „13“ – gana paplitusi. Nemažai žmonių įsitikinę, kad būtent 13-tą dieną mūsų laukia visokie nemalonumai. O jeigu 13-ta diena dar sutampa su penktadieniu... Apie mistišką skaičių „13“ – rugpjūčio 13-osios viktorinoje.Druskininkai rengiasi tarptautiniam konkursui-festivaliui „Muzika be sienų“. „Lyg atliepdama tokį pavadinimą, jo muzika vėliau sklinda po kitus kraštus. Renginys padeda atskleisti nepakartojamą jauno žmogaus individualybę, skatina tolimesniam kūrybiniam augimui“, – sako „Muzikos be sienų“ sumanytoja, pianistė prof. Veronika Vitaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Sigito Parulskio eseistikos knyga „Amžinybė manęs nejaudina“, norvegų autoriaus Jørno Liero Horsto kriminalinis romanas „Urvinis žmogus“ ir prancūzų dizainerio bei rašytojo Jeano Gabrielio Causse romanas „Mūsų gyvenimo spalvos“.„Klasikos enciklopedija“ – apie aukštutinę Zalcburgo pilį Austrijoje. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Ryto allegro“: pirmadienio viktorina.Neigiama nuostata į skaičių „13“ – gana paplitusi. Nemažai žmonių įsitikinę, kad būtent 13-tą dieną mūsų laukia visokie nemalonumai. O jeigu 13-ta diena dar sutampa su penktadieniu... Apie mistišką skaičių „13“ – rugpjūčio 13-osios viktorinoje.Druskininkai rengiasi tarptautiniam konkursui-festivaliui „Muzika be sienų“. „Lyg atliepdama tokį pavadinimą, jo muzika vėliau sklinda po kitus kraštus. Renginys padeda atskleisti nepakartojamą jauno žmogaus individualybę, skatina tolimesniam kūrybiniam augimui“, – sako „Muzikos be sienų“ sumanytoja, pianistė prof. Veronika Vitaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Sigito Parulskio eseistikos knyga „Amžinybė manęs nejaudina“, norvegų autoriaus Jørno Liero Horsto kriminalinis romanas „Urvinis žmogus“ ir prancūzų dizainerio bei rašytojo Jeano Gabrielio Causse romanas „Mūsų gyvenimo spalvos“.„Klasikos enciklopedija“ – apie aukštutinę Zalcburgo pilį Austrijoje. Ved. Viktoras Paulavičius.

Audronės Girdzijauskaitės knyga „Iš teatro ložės. XX a. lietuvių scenografijos metmenys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Naujas lietuviškas istorinis filmas „Pelėdų kalnas“.„Klasikos enciklopedija“: Melko benediktinų vienuolynas Austrijoje.

Audronės Girdzijauskaitės knyga „Iš teatro ložės. XX a. lietuvių scenografijos metmenys“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Naujas lietuviškas istorinis filmas „Pelėdų kalnas“.„Klasikos enciklopedija“: Melko benediktinų vienuolynas Austrijoje.

Lietuva Vokietijoje, Kipre, Austrijoje ar kitur. Kokia ji? Koks jos veidas matomas ir kokią savo šalį norime parodyti? Kiek kuriamas įvaizdis turi ar gali atspindėti tikrovę? O galbūt turime kūrinių, kurie kaip čekų „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ ar britų „Trise valtimi neskaitant šuns“ mums padėtų apie save papasakoti? Diskusijoje „Skirtingi Lietuvos veidai“ dalyvauja Dalia Staponkutė, Rita Valiukonytė, Rytis Paulauskas, Simonas Černiauskas. Diskusijos moderatorius Rytis Zemkauskas.Įrašyta 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje.

Lietuva Vokietijoje, Kipre, Austrijoje ar kitur. Kokia ji? Koks jos veidas matomas ir kokią savo šalį norime parodyti? Kiek kuriamas įvaizdis turi ar gali atspindėti tikrovę? O galbūt turime kūrinių, kurie kaip čekų „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ ar britų „Trise valtimi neskaitant šuns“ mums padėtų apie save papasakoti? Diskusijoje „Skirtingi Lietuvos veidai“ dalyvauja Dalia Staponkutė, Rita Valiukonytė, Rytis Paulauskas, Simonas Černiauskas. Diskusijos moderatorius Rytis Zemkauskas.Įrašyta 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje.

Nuo 2012-ųjų Lietuvos individualių namų savininkams išdalinta daugiau kaip 236 tūkst. lauko kompostinių, kuriose su žaliosiomis atliekomis galima kompostuoti ir maisto atliekas. O kai kurie žmonės kompostuoja ir bute. Jau dvejus metus prie Aurelijos Olendraitės ir Juliaus Lizūno pietų stalo stovi specialus maišas su Kalifornijos sliekais. Iš maisto atliekų sliekai gamina humusą, kurį Aurelija ir Julius panaudoja kaip trąšą balkone augančioms gėlėms, prieskoninėms žolelėms ir daržovėms.Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių užsiima kompostavimu, Lietuvoje išmetamų maisto atliekų nemažėja. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, gyventojai jų kasmet išmeta apie 80 tūkst. tonų ir jos sudaro 12–14 procentų visų Lietuvos atliekų.Organinės atliekos išskirtinės tuo, kad, išmetus su mišriomis šiukšlėmis, jas sunku perdirbti, o tinkamai tvarkomos gali praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Dalyje Europos Sąjungos šalių gyventojai jas jau rūšiuoja. Lietuvos teisės aktai tą daryti įpareigoja tik maitinimo įstaigas ir prekybos centrus, bet 2019 m. didesniuose miestuose prie daugiabučių namų turėtų atsirasti tik maisto atliekoms skirti konteineriai.Kur panaudojamos maisto atliekos? Kaip tai veikia užsienyje, pavyzdžiui, Austrijoje ir Italijoje, ir kaip gali atrodyti Lietuvoje?

Nuo 2012-ųjų Lietuvos individualių namų savininkams išdalinta daugiau kaip 236 tūkst. lauko kompostinių, kuriose su žaliosiomis atliekomis galima kompostuoti ir maisto atliekas. O kai kurie žmonės kompostuoja ir bute. Jau dvejus metus prie Aurelijos Olendraitės ir Juliaus Lizūno pietų stalo stovi specialus maišas su Kalifornijos sliekais. Iš maisto atliekų sliekai gamina humusą, kurį Aurelija ir Julius panaudoja kaip trąšą balkone augančioms gėlėms, prieskoninėms žolelėms ir daržovėms.Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių užsiima kompostavimu, Lietuvoje išmetamų maisto atliekų nemažėja. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, gyventojai jų kasmet išmeta apie 80 tūkst. tonų ir jos sudaro 12–14 procentų visų Lietuvos atliekų.Organinės atliekos išskirtinės tuo, kad, išmetus su mišriomis šiukšlėmis, jas sunku perdirbti, o tinkamai tvarkomos gali praturtinti dirvožemį naudingomis medžiagomis. Dalyje Europos Sąjungos šalių gyventojai jas jau rūšiuoja. Lietuvos teisės aktai tą daryti įpareigoja tik maitinimo įstaigas ir prekybos centrus, bet 2019 m. didesniuose miestuose prie daugiabučių namų turėtų atsirasti tik maisto atliekoms skirti konteineriai.Kur panaudojamos maisto atliekos? Kaip tai veikia užsienyje, pavyzdžiui, Austrijoje ir Italijoje, ir kaip gali atrodyti Lietuvoje?

Rytoj – Lietuva švęs 99-ąjį gimtadienį, tad „Pakeliui su klasika“ jau sukasi prieššventiniu ritmu.„Naujienų pulsas“: Likus metams iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Vilniuje 100-ųjų metinių, nuo šių metų vasario 16 d. iki kitų metų vasario 16 d., kasdien, 19 val. 18 min. iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vilniečiams ir miesto svečiams trimitininkas Mindaugas Lapė ir jo studentai atliks kompoziciją „Lietuva brangi“;„Panašu, kad muzika grįžo į viduramžius, kai badaujantys keliauninkai – meisterzingeriai, trubadūrai – išgyvendavo dainuodami ir muzikuodami puotaujantiems turtingiesiems. Dabar turime panašią realybę muzikos pasaulyje. Ekonominis modelis pasikeitė staiga ir drastiškai“, – apie įrašų industrijos pokyčius rašo Tedas Gioia portale thesmartset.com;Svetingumu ir humanitarine pagalba pabėgėliams garsėjantys suomiai keičia politiką, atmetė smuikininko iš Irako prašymą suteikti prieglobstį.JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi ambasadoriumi Austrijoje paskirti verslininką Patricką Parką, kuris dievina Richardo Rodgerso miuziklą „Muzikos garsai“.„Retro“: tarpukario Lietuvos operos žvaigždė, tenoras Juozas Babravičius.Kultiniam amerikiečių kompozitoriui, postminimalizmo žvaigždei Džonui Adamsui sukanka 70.

Rytoj – Lietuva švęs 99-ąjį gimtadienį, tad „Pakeliui su klasika“ jau sukasi prieššventiniu ritmu.„Naujienų pulsas“: Likus metams iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Vilniuje 100-ųjų metinių, nuo šių metų vasario 16 d. iki kitų metų vasario 16 d., kasdien, 19 val. 18 min. iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vilniečiams ir miesto svečiams trimitininkas Mindaugas Lapė ir jo studentai atliks kompoziciją „Lietuva brangi“;„Panašu, kad muzika grįžo į viduramžius, kai badaujantys keliauninkai – meisterzingeriai, trubadūrai – išgyvendavo dainuodami ir muzikuodami puotaujantiems turtingiesiems. Dabar turime panašią realybę muzikos pasaulyje. Ekonominis modelis pasikeitė staiga ir drastiškai“, – apie įrašų industrijos pokyčius rašo Tedas Gioia portale thesmartset.com;Svetingumu ir humanitarine pagalba pabėgėliams garsėjantys suomiai keičia politiką, atmetė smuikininko iš Irako prašymą suteikti prieglobstį.JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi ambasadoriumi Austrijoje paskirti verslininką Patricką Parką, kuris dievina Richardo Rodgerso miuziklą „Muzikos garsai“.„Retro“: tarpukario Lietuvos operos žvaigždė, tenoras Juozas Babravičius.Kultiniam amerikiečių kompozitoriui, postminimalizmo žvaigždei Džonui Adamsui sukanka 70.

Austrijoje rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas. Ar radikalių dešiniųjų pažiūrų Norbertui Hoferiui pavyks tapti šalies vadovu?Naujausias tyrimas rodo, kad į Europą atvykę pabėgėliai per penkerius metus dvigubai padengs europiečių skirtas lėšas pabėgėlių išlaikymui. Kaip šį tyrimą vertina ekonomikos ekspertai ir ką apie pabėgėlių integraciją į darbo rinką rodo istoriniai pavyzdžiai?Kenijoje kitąmet ketinama uždaryti didžiausią pasaulyje pabėgėlių stovyklą. Ar realu, kad į trečią pagal dydį miestą Kenijoje virtusi pabėgėlių stovykla užvers savo duris šimtams tūkstančių ten gyvenančių žmonių?Taip pat laidoje - naujausia informacija apie „EgyptAir” lėktuvo katastrofos priežastis.

Austrijoje rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas. Ar radikalių dešiniųjų pažiūrų Norbertui Hoferiui pavyks tapti šalies vadovu?Naujausias tyrimas rodo, kad į Europą atvykę pabėgėliai per penkerius metus dvigubai padengs europiečių skirtas lėšas pabėgėlių išlaikymui. Kaip šį tyrimą vertina ekonomikos ekspertai ir ką apie pabėgėlių integraciją į darbo rinką rodo istoriniai pavyzdžiai?Kenijoje kitąmet ketinama uždaryti didžiausią pasaulyje pabėgėlių stovyklą. Ar realu, kad į trečią pagal dydį miestą Kenijoje virtusi pabėgėlių stovykla užvers savo duris šimtams tūkstančių ten gyvenančių žmonių?Taip pat laidoje - naujausia informacija apie „EgyptAir” lėktuvo katastrofos priežastis.

Apie kūrybą ir kritiką.„Džiaugiuosi, kad turiu savo žiūrovą, bet ypač džiaugiuosi, kad į teatrą grįžta jaunimas, “– sako Dalia Ibelhauptaitė. Naujojo sezono išvakarėse pokalbis su režisiere.„Adaptacijos laikas vis dar tęsiasi ir aš nežinau, ar apskritai jis gali baigtis: jausmas tarsi esi perplėštas dar yra – adaptacija baigsis, jei suvoksiu, kad aš čia nelaikinai,“ – apie gyvenimą Austrijoje, Lince pasakoja žurnalistė Daiva Trečiokaitė – Miuleger.

Apie kūrybą ir kritiką.„Džiaugiuosi, kad turiu savo žiūrovą, bet ypač džiaugiuosi, kad į teatrą grįžta jaunimas, “– sako Dalia Ibelhauptaitė. Naujojo sezono išvakarėse pokalbis su režisiere.„Adaptacijos laikas vis dar tęsiasi ir aš nežinau, ar apskritai jis gali baigtis: jausmas tarsi esi perplėštas dar yra – adaptacija baigsis, jei suvoksiu, kad aš čia nelaikinai,“ – apie gyvenimą Austrijoje, Lince pasakoja žurnalistė Daiva Trečiokaitė – Miuleger.

Šį kartą vaikai pakviesime jus į simfonijos rytmetį. Tai bus linksmiausios ir guviausios simfonijos, kurias parašė kompozitorius Jozefas Haidnas, gyvenęs 18-ame amžiuje Austrijoje.

Šį kartą vaikai pakviesime jus į simfonijos rytmetį. Tai bus linksmiausios ir guviausios simfonijos, kurias parašė kompozitorius Jozefas Haidnas, gyvenęs 18-ame amžiuje Austrijoje.