Podcasts about azijoje

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Smulkų daržininkystės ūkį Klaipėdos rajone Baukštininkų kaime turi Asta ir Kęstutis Paulauskai. Augina bulves ir įvairias daržoves. Jas prižiūrint dar yra daug rankų darbo. Todėl nedidelio ūkio šeimininkai darbams mechanizuoti tikisi ES paramos. Ar galės ja pasinaudoti? Atsako ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.Jau tapo įprasta, kad į žemės ūkio kooperatyvus buriasi pieno gamintojai ar grūdų augintojai. O Radviliškio rajone susikūręs kooperatyvas „Mundus seminum“ vienija sėklinių daugiamečių žolių augintojus. Dabar jame yra 5 nariai, sutelkę augintojus iš įvairių Vidurio Lietuvos rajonų. Išdžiovintos ir išvalytos sėklos parduodamos Europos Sąjungos šalyse ir Azijoje. Kooperatyvo direktorius Mindaugas Biliūnas pastebi, kad Lietuvoje parduodama daugiau kokybiškų sėklų, nes vis daugiau gyvulių augintojų imasi atnaujinti pievas ir ganyklas.„Verslas kaime“. Sostinėje tarp didelių prekybos centrų vietą randa ir nedidelės, išskirtinai tik Lietuvos ūkininkų užaugintais ar pagamintais produktais prekiaujančios krautuvėlės. Krautuvė „Savam kieme“ siekia kurti bendruomeninį ryšį tarp ūkininko, pardavėjo ir pirkėjo. Ūkininkas žino, kas valgys jo užaugintus produktus, o pirkėjas – kas ir kaip juos užaugino. Pirkėjai irgi vieni kitus pažįsta, nes į kaimynystėje veikiančią krautuvę šviežių produktų užsuka kasdien.Ved. Regina Montvilienė

Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis su Portugalijoje gyvenančia Agne Amalija Sirgėdaite. Ji keliautoja, rašytoja, savo debiutinėje knygoje aprašiusi noveles, paremtas tikrais įvykiais. Kaip jauna mergina išsigelbėjo nuo užpuolikų Azijoje ir kodėl atsisakė tekėti už Austrijos princo?Apie maisto atliekų rūšiavimą. Vilniuje jau metus veikia sistema, kai atliekas reikia rūšiuoti į oranžinius maišelius. Kiek pasiteisino tokia tvarka - pokalbis su ekspertais.Antrą laidos valandą apie taupymo įpročius. Ekonomistės atliktas tyrimas parodė, kad pernai žmonės susilaikė nuo brangių pirkinių. Ką rodo tendencijos ir kaip taupyti ir tvarkytis su savo finansais?Aktorius ir bardas Saulius Bareikis šiandien švenčia 70-ies metų jubiliejų ir ta proga - keli jo atsakymai į klausimus apie gyvenimą ir aktorystę - nuo pat stojamųjų egzaminų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad valdančiąją koaliciją formuos trys partijos – socialdemokratai, Vardan Lietuvos, bei Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga. Kiek anksčiau, daugiausia mandatų pirmame ture iškovojusi socialdemokratų partija atmetė galimybę bendradarbiauti su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“. Valdančiosios koalicijos dėlionę stebi kolegė Justė Urbonaitė.Koaliciją buriantys rinkimų laimėtojai jau žvalgosi į vienmandatininkus, jau po pirmojo turo patekusius į parlamentą. Jų partijos neperžengė penkių procentų ribos arba yra išsikėlę patys. Prie kurių jie šliesis, o kuriems atsuks nugarą? Kiekvienas balsas trapiai koalicijai gali būti auksinis.Azijoje taip pat daugėja geopolitinės įtampos taškų. Štai Kinija vėl žaidžia karinius žaidimus Taivano sąsiauryje - Pekino pajėgos per pratybas trumpam visiškai apsupo Taivaną tiek jūroje, tiek ore. Tuo metu į Rusijos karą Ukrainoje įsitraukusi Šiaurės Korėja susprogdino kelius, jungiančius šalį su esmine prieše Pietų Korėja.Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tikriausiai dar šį dešimtmetį bus pasiruošusios karui prieš NATO – tam Rusijai pakaks ir karių, ir technikos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Po nepavykusių bandymų įtikinti Kiniją vakarietiškų išradimų vertingumu ir prekybinių ryšių svarbumu, Britų imperija ieškojo kitų būdų įsitvirtinti Vidurio Karalystėje. Interesų grupių ir ambicingų individų veikiama, Britanijai priklausanti Rytų Indijos Bendrovė tapo didžiausiu pasaulyje narkotikų karteliu. Kinija beviltiškai bandė išsivėdinti opijaus dūmus. Keisti gyvenimo įpročius apsvaigusių kinų nemotyvavo net valdžios grasinimai mirties bausme, o aukšto rango imperatoriaus pavaldinio Lin Zexu žingsnis atsikratyti problema ją paskandinant jūroje virto pretekstu britams pradėti karą prieš Azijoje stūksančią imperiją. Antrame Opijaus karo epizode laukia melo festivalis, nepadoriai įspūdingi tuomečiai britų technikos laimėjimai ir dar žiauresnės jų pasekmės bei deglais apsiginklavusių beždžionių mirtininkių būrys.  Užsivirkite arbatos, pradedam.  ILIUSTRACIJA: ✳ @tinymischiefs MUZIKA: ✳  Abydos_Music, FASSounds, Pixabay, SergeQuadrado, PianoAmor, VictoryOlympiaDay, StudioKolomna, Rolandomat, Humanoide_Media, Hot_Dope, Land_Of_Books_Youtube, BryanSantosBreton, DeusLower, AlesiaDavina, SamuelFJohanns, geoffharvey, u_e6xguy5lwo PAGRINDINIAI EPIZODO ŠALTINIAI: ✳ Stephen R. Platt “Imperial Twilight: The Opium War and the End of China's Last Golden Age” ✳ Julia Lowell “The Opium War: Drugs, Dreams, and the Making of Modern China” ✳ Duncan MacPherson - “Two Years in China– Narrative of the Chinese Expedition from Its Formation” ~~~~~~~~ =(( PROBRO ))= Greičiausiai greičiausios tunelinės “express” plovyklos! Su PROBRO, mašinos salono valymas trunka vidutiniškai tik 8 minutes! Domina kiti pasiūlymai? Apsilankyk https://probroexpress.lt 

„Rugsėjo 2-13 d. Pranciškus aplankys Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą. Tai bus jo šeštasis vizitas Azijoje, leidžiantis ištesėti duotą pažadą, nes prieš ketverius metus turėjusiai įvykti kelionei sutrukdė COVID-19 pandemija. Pranciškus „savo pontifikato pradžioje aiškiai pasakė, kad nori teikti pirmenybę evangelizacijai Azijoje“, - sakė ilgametis Vatikano apžvalgininkas Johnas Thavis. Pasak jo, „iki Pranciškaus popiežius Tolimuosiuose Rytuose nesilankė daugiau kaip 20 metų.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.„Artumos“ žurnalo rugsėjo numerį pristato vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga - diskusijos danų krikščioniškoje spaudoje apie vaikų išpažinties reikalingumą (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas apie literatūros vaidmenį ugdyme.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie vasarą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Medžiai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vyriausybė pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo. Seimui bus teikiami siūlymai didinti Pelno mokestį, akcizus alkoholiui, tabakui ir degalams. Tačiau draudimo sutarčių mokesčiai kol pas parlamente nebus svarstomi.Pietryčių Azijoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinija stengiasi sužlugdyti birželį Šveicarijoje organizuojamą susitikimą dėl taikos. Tuo metu Financial Times skelbia,Čekija pradėjo bandomąjį savanoriško ukrainiečių grįžimo į tėvynę projektą. Norintiems grįžti į Ukrainą karo pabėgėliams bus apmokėti autobuso bilietai, o ligoniai bus parvežami greitosios pagalbos automobiliais. Projektas truks iki lapkričio.Paaiškėjus, kad kai kurie Seimo nariai iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų perka ne tik būtinas darbo priemones, kilo idėja įpareigoti juos pasibaigus kadencijai už mokesčių mokėtojų pinigus įsigytą kompiuterinę techniką ir telefonus grąžinti. Šį siūlymą aptarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O jį registravusi Seimo narė, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė.Prieš 36 metus Mokslų akademijos salėje susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, atvedęs Lietuvą į laisvę ir nepriklausomybę.Vilniuje atidarytas pirmasis sensorinis sodas pritaikytas autistiškiems vaikams.Klaipėdos paplūdimiuose skelbiama vasaros sezono pradžia. Nors šiemet uostamiesčio paplūdimiuose ir nebus iškeltos kokybę žyminčios Mėlynosios vėliavos, paplūdimių prižiūrėtojai sako, kad poilsiautojai nuo to nenukentės – kokybės standartus žadama išlaikyti.Ved. Liepa Želnienė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos klausimais Agne Buraityte apie lyčių stereotipus ir klimato kaitą – kaip tai susiję?Pokalbis apie pirmąjį lietuvių ir anglų kalbomis parengtą albumą, nuosekliai pasakojantį tremtinių ir Gulago lageriuose kalintų politinių kalinių istorijas. Leidinyje „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ apie 800 nuotraukų iš Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų Sibire, europinėje Rusijos dalyje ir Centrinėje Azijoje. Apie jį pasakoja vieni iš leidinio sudarytojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas ir Violeta Jasinskienė.Senjorai ir karo nerimas - kaip padėti su tuo dorotis? Pokalbyje dalyvauja „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiuvienė ir senjorė Laima KatinienėA.A. Navalno mirtis ir jos pasekmės. Apie tai pokalbis su buvusiu A. Navalno štabo koordinatorius Irkutske Sergey Bespalov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Visos šios rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai yra plačiai paplitusios Europoje, plinta Azijoje ir kituose žemynuose. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kodėl gražiu lietuvišku vardu vadinamas augalą rykštenę minime bloguoju?Aukštaitijos nacionaliniame parke, Stripeikių kaime, Bitininkystės muziejuje vyksta skulptorių pleneras, kurio tema - bitės. Muziejaus darbuotoja Danutė Indrašienė pasakoja apie muziejų ir bites, o skulptoriusKęstutis Krasauskas, pats bitininkas, pristato savo ir kolegų idėjas.Ateina metas, kai viržynai dar gražūs - violetiniai, melsvi, balkšvi, tačiau vabzdžių juose nėra. Vadinasi, žydėjimas baigėsi, žiedai negyvi, neturi nektaro ir vabzdžiams negali nieko duoti.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apžvelgė Lietuvos rinktinės pasiruošimą, kelią Azijoje ir LKL klubų ėjimus.   Tinklalaidės partneriai: - Interneto vizija - hostingo paslaugų lyderis Lietuvoje, jau beveik 20 metų dirba tam, kad būtumėte matomi internete. Specialūs pasiūlymai BasketNews žiūrovams - iv.lt/basketnews. Susikurkite savo svajonių svetainę jau šiandien! - Rugpjūčio 16 d. Kaune - BasketNews Vasaros Live su broliais Lavrinovičiais. Broliai - ne tik juokingi! basketne.ws/VasarosLive - BasketNews Vasaros Live naujiena - rugpjūčio 23 d., Kaune - pasikalbėjimai su Gintaru Krapiku. Pirkdami bilietus, nemokamai gaunate bilietus ir į rugpjūčio 16 d. Vasaros Live su broliais Lavirnovičiais! https://shop.basketnews.lt/products/basketnews-vasaros-live-su-gintaru-krapiku - Norint naujų, įdomių staigmenų, (o jų jau turime!) reikia turėti joms vietos - ruošiantis naujam krepšinio sezonui, BasketNews atributikos el. parduotuvėje - sandėlio valymas! Nuolaidos iki 40%: https://shop.basketnews.lt/   Temos: Laisvadienis (0:00); Nedžiuginantis rinktinės žaidimas (2:08); Ko trūksta šitai rinktinei? (4:35); Snaiperio neturėjimas ir Sedekerskio faktorius (12:13); Kariniausko psichologija (18:36); Kas būtų, jeigu būtų (24:13); Neįtikėtinas kelias iki rinktinės (32:35); Tavaresas, Pozzecco ir FIBA teisėjai (36:30); Ar pamatysime istorinį pasirodymą? (45:33); Ar JV dominuos čempionate? (48:25); Misija Jokubaičiui (51:00); ASG atsinaujinimas (53:57); Neįvyksiantis lietuvių mačas Taivane (57:17); Keistas „Lietkabelio“ ėjimas (1:06:03); „Wolves“ komplektacija (1:11:50).

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pateikė švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą Prezidentui Gitanui Nausėdai – eiti šias pareigas siūlomas šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministro pareigose dirbantis Gintautas Jakštas. Viceministras iki šiol ministerijoje buvo atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.Parlamentinis Ekonomikos komitetas nustatė savivaldybių valdomų ir jų lėšomis pastatytų objektų sąrašą, kuriuose jos be konkurso galėtų teikti viešąsias paslaugas – greta baseinų, muziejų, koncertų ir sporto salių, parodų rūmų, bibliotekų, kultūros namų, stadionų bei maniežų būtų įtraukti ir teatrai, jeigu tokie objektai yra vieninteliai jų teritorijoje.Medikai kritikuoja vykdomą sveikatos reformą. Seimo laisvės frakcijos atvirame posėdyje dėl sveikatos paslaugų prieinamumo buvo aptariama, kaip sekasi įgyvendinti sveikatos centrų, turinčių suvienyti skirtingas įstaigas, reformą. Gydytojų atstovai pasigenda bendradarbiavimo ir abejoja, kad pokyčiai padės sumažinti pacientų eiles.JAV prezidentas Džo Baidenas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis pareiškė, kad jų šalių partnerystė lems ateinantį šimtmetį.Vašingtonas siekia sukurti atsvarą Kinijos įtakos plėtimui Azijoje ir nepaiso kaltinimų dėl augančio autoritarizmo Naujajame Delyje.Ved. Darius Matas

Dauguma žmonių žino, kad Mergelė Marija yra labai populiari tarp krikščionių katalikų ir ortodoksų. Tačiau jie dažniausiai nežino, kad Dievo Motiną garbina ir kitų tikėjimų, pavyzdžiui, islamo, budizmo ir induizmo, išpažinėjai, net jei tai nėra oficialus jų religinės tradicijos mokymo dalis. Kaip rodo naujausi tyrimai, Marija yra universaliausia šiuolaikinio pasaulio religinė figūra. Nors toks panreliginis Marijos pamaldumo pobūdis gali kelti susirūpinimą dėl sinkretizmo, iš jo galima daug ko pasimokyti. Marijos universalumas padeda iš naujo peržiūrėti religijos, tarpreliginių santykių ir religinių nuostatų supratimą, ypač Azijoje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužė Katalikų Bažnyčioje – ne tik Mergelei Marijai skirtas mėnuo. Gegužę Lietuvoje ir kitur minima Motinos diena. Šiemet gegužę – ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo diena. Visos šios gegužės datos atsispindi naujausiame „Artumos“ numeryje, kurį pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė.Spaudos apžvalga: ar augintiniai keliauja į rojų? Parengė Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligijumi Raila.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas

Lyderio rubrikoje – Suomijos premjerė Sanna Marin. Kokiomis savybėmis ji pasižymi? Kokios jos politinės nuostatos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorante Neringa Mataityte ir asociacijos „Lyderė“ viena iš steigėjų ir valdybos nare Dovile Burgiene.Kaip šventes sutikti tvariai, bet ir linksmai? Apie maisto ruošimą, dekoracijas ir laiką su šeima pakalbėsime su ekologijos eksperte Rugile Matusevičiūte.Statistika rodo, kad Lietuvoje fiksuojama gerokai daugiau skendimo atvejų nei Europos Sąjungos vidurkis. Kaip išmokyti vaikus plaukti, kaip gerinti jų įgūdžius – pokalbis su Olimpinių švietimo programų vadovu Pauliumi Martinkėnu, ir plaukimo treneriu Artūru Bartaševič. Patirtimi pasidalins ir plaukikė Kotryna Teterevkova.Kelionė po pasaulį dviračiais – misija įmanoma. Pokalbis su jaunuoju ūkininku ir keliautoju Luku Paltanavičiumi, kuris Europoje, Azijoje ir Afrikoje ieško tvarių ūkių.Ved. Urtė Korsakovaitė

Tebesitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, geopolitinė įtampa neslūgsta ir kituose pasaulio regionuose. Kosove vėl įsižiebė neramumai tarp vietos valdžios ir serbų mažumos. Tuo metu Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų pirmininkei besilankant Rytų Azijoje, Pekinas įspėja Vašingtoną nežaisti su ugnimi dėl Taivano.Pajudėjo Ukrainos grūdų eksportas. Laivas keliauja pro Stambulą į Libano sostinę Tripolį ir nugabens 26 tonas kukurūzų.Už šnipinejimą kalinčio Algirdo Paleckio vardu įsteigtos organizacijos, pasivadinusios Tarptautiniu geros kaimynystės forumu, atstovai su Erika Švenčioniene priešakyje nuvyko į Maskvą ir ten šlovino sovietus bei Rusiją, abejojo, ar Lietuvos valdžia išrinkta teisėtai ir išreiškė norą „atidaryti atstovybę“ Rusijoje.Lietuvoje daugėjant kovidu sergančių žmonių, pacientai kelia klausimą, kodėl oficialiai nustatyti diagnozę būtina atvykti pas šeimos gydytoją. Tik jis gali paskirti antigeno testą laboratorijoje. Daugeliu atveju galimai sergantys žmonės naudojasi tuo pačiu poliklinikos įėjimu kaip ir kiti pacientai.Ved. L. Želnienė

PILNO EPIZODO TEMOS: 00:00:00 Lenkija ginkluojasi nevokiškai 00:26:10 Atomas Azijoje? 00:42:15 Vilkų bokšteliai 00:49:20 Aplink Ukrainą Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Kaip raupsuotųjų apaštalas iš Havajų įkvėpė garsiausią šių dienų virusologą Peterį Piot kovoti su pandemijomis ir kodėl pasaulis niekada nenebus toks, kaip anksčiau. Pasak mokslininko, „būtina rengtis kitai pandemijai ir pasiruošti dirbti kartu dėl kitų. Mes Vakaruose daugiau galvojame apie aš, man, mano, tuo tarpu Azijoje žmonės labiau laikėsi taisyklių, ir gyvenimas tapo normalesnis. Mums reikalinga ta pilietinė dvasia“ . Be to, pandemija apnuogino nelygybes, kurios tik ašrės ir taps rimta geopolitine problema. „Turtingesnės šalys privalo pasirūpinti, kad skurdesnės irgi galėtų paskiepyti savo gyventojus. Tai - moralinis imperatyvas“, - teigia Peteris Piot.Šeštadienio komentare filosofo ir kultūros istoriko Vytauto Ališausko mintys Vasario 16-osios išvakarėse.Vokietijos ir Šveicarijos katalikiškos spaudos apžvalga parengė Giedrius Tamaševičius.Ved. Rūta Tumėnaitė

Legendiniam, galbūt žymiausiam visų laikų violončelininkui Yo-Yo Ma – 65. Vokiečių žurnalistams daugkartinis „Grammy“ laureatas sako, kad išgyvena sunkius laikus, nes negali keliauti, kaip yra pratęs visą gyvenimą. Pratęs būti vieną dieną Azijoje, kitą Pietų Amerikoje, trečią Europoje, o vėliau grįžti dėstyti namo į Jungtines Valstijas. Laidoje – žvilgsnis į Yo-Yo Ma universalumą, muzikinių žanrų plotį ir pakerintį meistriškumą. Antroje laidos dalyje – tradicinės muzikinės leidybinės naujienos, kuriose šįkart ir Brahmsas, ir ukrainietės, britų bei norvegų džiazas, o taip pat – suomių kompozitorius Kalevi Aho.Ved. Domantas Razauskas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Apie dvi dešimtis metų Azijoje ir Jungtinėse valstijose gyvenęs verslininkas, visuomenininkas Vaidas Šukys, grįžęs į Lietuvą, kuria internetinę lietuvių kalbos ir kultūros mokymosi platformą. Projektas moksliukai.lt, skirtas užsienio lietuviams, aprėps lietuvių kalbos, taip pat ir lietuvių kultūros pamokas. Su Vaidu Šukiu kalbasi Agnė Kairiūnaitė Albright. Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Vinco Grigo komentaras. Kaune spalio mėnesį duris atvers naujas šiuolaikinio cirko centras „Cirko Sapiens“. Pagrindinė centro veikla – tęstinė šiuolaikinio cirko edukacija. Apie tai, kokias spragas šiuolaikinio cirko srityje Lietuvoje ketinama užpildyti, pasakoja „Cirko Sapiens“ ir festivalio „Cirkuliacija“ vadovas, teatro režisierius Gildas Aleksa bei šiuolaikinio cirko artistas, vienas iš centro mokytojų Džiugas Kunsmanas. Nuo rugsėjo 15 d. iki rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ papildomai surengs 8 debatų laidas, kuriose bus nagrinėjamos politinių partijų programos kultūros srities kontekste. Pagal VRK partijų rinkimų numerių eiliškumo sąrašą pirmajame pokalbyje dalyvauja politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas į Seimo narius Vytautas Antanas Matulevičius ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatė Diana Stomienė bei nepriklausomas kultūros ekspertas dr. Juozapas Blažiūnas. Moderuoja Laima Ragėnienė.„Klasikos koncertų salės“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė. Klaipėdoje vykstančiame Tarptautiniame menų festivalyje „Plartforma“ pristatoma premjera – Šeiko šokio teatro ir lenkų choreografo Maciejaus Kuźmińskio šokio spektaklis „i“ („aš“). Su kūrėjais kalbasi Česlovas Burba. Ved. Indrė Kaminckaitė

Nors pasaulinė koronaviruso pandemija vis dar kelią pavojų daugelyje pasaulio šalių, tačiau Lietuvos ambasadoms užsienyje intensyviausias laikotarpis jau praeityje. Šį kartą kalbinome net tris Lietuvos ambasadorius - visus dirbančius tolimiausiuose Lietuvos diplomatijos taškuose: Julių Pranevičių (Indija), Gediminą Varvuolį (Japonija) ir Iną Marčiulionytę (Kinija). Visi jie turėjo kuo pasidalinti, o šios istorijos, tikėtina, liks ilgam visų atmintyse: "Kiekvieno žmogaus, kiekviena kelionė, yra atskira istorija, ir dažniausiai mes tą istoriją labai gerai žinodavome, nes sekdavome nuo pirmo momento iki pat įsėdimo į lėktuvą", - ambasadorius Julius Pranevičius. "Diplomatija pati iš savęs yra socialinė veikla ir to taip vadinamo socialinio atstumo „koncepto“ įvedimas į diplomatiją - jis be abejo sujaukė pačią esmę šitos profesijos", - ambasadorius Gediminas Varvuolis. "Žinoma, kad mes patapome visiškai kitokia ambasada, negu buvome anksčiau, darėme visiškai kitokius darbus, mes juokavom, kad pasidarėm ir kelionių agentūra", - ambasadorė Ina Marčiulionytė. Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas

LRT OPUS laida „Kelionės ir svajonės“ šiuo keistu metu kviečia pakeliauti per muziką, nes garsai turi galios perkelti mus į kokią nors užsienio šalį, miestą, regioną ar žemyną, ten, kur lankėmės, ir ten, kur tik svajojame nuvykti. Muzika pažadina prisiminimus – jausmą, koks aplankė sėdint krantinėje saulei leidžiantis Venecijoje, geriant kavą Niujorke ant šešesdešimt aštuntosios ir Kolumbo aveniu kampo, paryčiais grįžtant iš vakarėlio Londone ar nusileidus Vilniaus oro uoste po ilgų savaičių Azijoje. Šiandien nusikelsime į Japoniją. Muzikinė kelionė susidės iš keturių dalių – ryto, popietės, pavakarės ir nakties. Pasveikinsime saulę, palinkėsime gero ryto, pasigrožėsime pavasario dangumi, įkvėpsime žydinčių sakurų kvapo, gaudysim saulę prie vandens, slėpsimės nuo lietaus, o tada kursime pavakarės atmosferą ir galiausiai nersime į megapolio naktį. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Ukmergės miesto nereikėtų skelbti viruso epicentru, nes vis dar atliekamas tyrimas. /Saugumas saviizoliacijos patalpose yra vienas iš svarbiausių klausimų. /Daryti išvadą, kad vaikai Vakarų šalyse serga sunkiau nei Azijoje, būtų per drąsu, nes dar nėra surinkta pakankamai informacijos. /Šių dienų problema, kad į užsikrėtusiuosius koronavirusu dažnai žiūrima negatyviai.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Vasario pradžioje kinų mokslininkai iškėlė versiją, kad iš Uhano Kinijoje plintantį naująjį koronavirusą žmonėms galėjo perduoti skujuočiai – Azijoje ir Afrikoje sutinkami žvynuoti gyvūnai. Jie teigia nustatę, kad šių žinduolių virusas yra beveik identiškas šiuo metu plintančiam tarp žmonių. Skujuočiai yra nykstanti rūšis, tačiau nelegali prekyba jais tebevyksta. Naujo viruso protrūkis vėl atkreipė dėmesį į ekologines infekcinių ligų priežastis. Tarša alina mūsų imuninę sistemą, o klimato kaita ir laukinių gyvūnų buveinių naikinimas sudaro sąlygas plisti naujiems ligų sukėlėjams. Specialistai siūlo susitaikyti, kad mūsų pakeistame pasaulyje vis pavojingiau gyventi bus ir žmonėms. Autorė Vaida Pilibaitytė

Kodėl tajai šypsosi net tada, kai pyksta? Kur Vietname gražiausi saulėtekiai? Kaip patogiai numigti darbo vietoje? Atsakymai - Eglės Šimkevičiūtės-Kulvelis knygoje „Tigras tai ne katinas“. Naujojoje Zelandijoje gyvenanti autorė viešės ir studijoje.Kita viešnia - irgi Lietuvoje viešintiBerlyno socialinių mokslų centre melo ekonomiką tyrinėjanti mokslininkė Agnė Kajackaitė. Ji sako, kad meluoja dauguma žmonių, tačiau savo trumpas melo kojas tikrai stengiasi paslėpti. Dažniau, beje, meluoja vyrai. O apie kitus lyčių skirtumus elgsenos ekonomikoje ji irgi išmano, ir klausytojams papasakos.Ved Živilė Kropaitė.

Ar ryžtumėtės keliems mėnesiams mesti gerus darbus ir leistis į gyvenimo kelionę? Ieva ir Tomas Bašarovai ryžosi tokiai avantiūrai ir kelis mėnesius praleido Azijoje ir Artimuosiuose rytuose. Taip pat pasikalbėsim ir su Ilinojaus universiteto Čikagoje profesoriumi Giedriumi Subačiumi. Apie garsiajame romane „Džiunglės“ aprašytą lietuvių šeimą ir lietuvių gyvenimą Jungtinėse Valstijose. Laidą veda: Rūta Kupetytė, red. Edvardas Kubilius.

Laidoje „Kelionės ir svajonės“ svečiuojasi sutuoktiniai Rima ir Žilvinas Sliesaravičiai. Pasakoja apie savo pirmąjį kartą Azijoje – kelionę į Vietnamą. Kelionių įspūdžiais jie dalijasi ir tinklapyje nenamisedos.lt bei socialiniuose tinkluose, o kad turi, ką papasakoti, aišku vien iš jų prisistatymo. „Kelionės yra mūsų kraujas, nuotykiai – mūsų oras, žemėlapiai – biblija, o svajonės – sparnai“, – sako Rima ir Žilvinas. Laidoje taip pat klausėmės Vietnamo kūrėjų muzikos. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

„Net jei pajėgtume suprasti bioįvairovės nykimo mastą iš garso, tik įrodytume, kad tai vyksta. Bet mes tai jau žinome“, – sako garso menininkas ir mokslininkas Davidas Monacchi. „Verčiau dėti pastangas bent užfiksuoti, kad galėtume vaikaičiams parodyti – štai taip pasaulis skambėjo prieš 50 metų“.Italų ekoakustikos kompozitorius jau beveik du dešimtmečius įrašinėja žmogaus veiklos nepaliestų ekosistemų garsus Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. D. Monacchi nenustoja žavėti nepaprastas gamtos muzikalumas ir kompleksiškumas. Bet jei tų buveinių nepavyks išsaugoti, ateityje tokių koncertų bus galima pasiklausyti tik garsų muziejuje arba ekoakustiniame teatre. Autorė Vaida Pilibaitytė.D. Monacchi asm. archyvo nuotr.

„Net jei pajėgtume suprasti bioįvairovės nykimo mastą iš garso, tik įrodytume, kad tai vyksta. Bet mes tai jau žinome“, – sako garso menininkas ir mokslininkas Davidas Monacchi. „Verčiau dėti pastangas bent užfiksuoti, kad galėtume vaikaičiams parodyti – štai taip pasaulis skambėjo prieš 50 metų“.Italų ekoakustikos kompozitorius jau beveik du dešimtmečius įrašinėja žmogaus veiklos nepaliestų ekosistemų garsus Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. D. Monacchi nenustoja žavėti nepaprastas gamtos muzikalumas ir kompleksiškumas. Bet jei tų buveinių nepavyks išsaugoti, ateityje tokių koncertų bus galima pasiklausyti tik garsų muziejuje arba ekoakustiniame teatre.D. Monacchi asm. archyvo nuotr.

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto praėjus metams Mianmaras toli gražu nerodo tokio progreso, kokio laukta. Atvirkščiai - žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš Mianmaro musulmonų etninę Rohindžų grupę. Kas slepiasi už pasauliui menkai pažįstamos šalies sienų? Ir su kokiais persekiojimais susiduria Mianmaro etninės mažumos?Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Pietryčių Azijoje esantis Mianmaras daugelio dėmesį atkreipė, kai prieš metus šalies parlamento rinkimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Ši pergalė daugeliui vakarų lyderių suteikė vilčių, kad Mianmaras pagaliau išsivaduos iš ilgus dešimtmečius šalį kausčiusios karinės chuntos įtakos ir pagaliau pradės eiti demokratijos keliu. Vis dėlto praėjus metams Mianmaras toli gražu nerodo tokio progreso, kokio laukta. Atvirkščiai - žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš Mianmaro musulmonų etninę Rohindžų grupę. Kas slepiasi už pasauliui menkai pažįstamos šalies sienų? Ir su kokiais persekiojimais susiduria Mianmaro etninės mažumos?Radijo dokumentikos laida parengta, dalyvaujant projekte „Žiniasklaida vystymuisi", kuris finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Mianmaras, daugelio dar žinomas kaip Birma - viena skurdžiausių Azijos valstybių, tačiau kai kurie ekonomistai teigia, kad šiandien - tai greičiausiai besivystanti šalis pietryčių Azijoje.Ilgi dešimtmečiai karinės chuntos valdymo sužlugdė Mianmaro ekonomiką ir sugriovė visas viltis sukurti demokratiją. Vis dėlto, neapsikentusi tarptautinės izoliacijos, sankcijų ir visuomenės nepasitenkinimo, karinė chunta prieš šešerius metus nusprendė perleisti valdžią lojaliai civilinei vyriausybei. Tačiau šis kariuomenės žingsnis atnešė ilgai lauktus permainų vėjus.Didžiausias pokytis įvyko pernai, kai parlamento rikimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Į šią pergalę sudėta daug vilčių. Tikimasi, kad po ilgų dešimčių diktatūros Mianmaras pagaliau pradės eiti demokratijos kryptimi, jo itin silpna ekonomika atsigaus ir šalis atsivers pasauliui. Kiek žingsnių dar turi nueiti Mianmaras, kad šie lūkesčiai būtų įgyvendinti, ir ar juos pasiekti realu?Radijo dokumentika parengta pagal projektą "Žiniasklaida vystimuisi", kuris finsuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Mianmaras, daugelio dar žinomas kaip Birma - viena skurdžiausių Azijos valstybių, tačiau kai kurie ekonomistai teigia, kad šiandien - tai greičiausiai besivystanti šalis pietryčių Azijoje.Ilgi dešimtmečiai karinės chuntos valdymo sužlugdė Mianmaro ekonomiką ir sugriovė visas viltis sukurti demokratiją. Vis dėlto, neapsikentusi tarptautinės izoliacijos, sankcijų ir visuomenės nepasitenkinimo, karinė chunta prieš šešerius metus nusprendė perleisti valdžią lojaliai civilinei vyriausybei. Tačiau šis kariuomenės žingsnis atnešė ilgai lauktus permainų vėjus.Didžiausias pokytis įvyko pernai, kai parlamento rikimus laimėjo Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinės demokratijos lyga. Į šią pergalę sudėta daug vilčių. Tikimasi, kad po ilgų dešimčių diktatūros Mianmaras pagaliau pradės eiti demokratijos kryptimi, jo itin silpna ekonomika atsigaus ir šalis atsivers pasauliui. Kiek žingsnių dar turi nueiti Mianmaras, kad šie lūkesčiai būtų įgyvendinti, ir ar juos pasiekti realu?Radijo dokumentika parengta pagal projektą "Žiniasklaida vystimuisi", kuris finsuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Prieš ketverius metus Liepa Maknavičiūtė laimėjo LRT televizijos jaunų talentų konkursą „Vunderkindai.lt“. Dabar ji grįžta į sceną kaip Ofelija ir turi debiutinį albumą, kuriam dainas parašė pati. Lietuviškos muzikos laidoje „Pakartot“ pirmą kartą bus galima išgirsti kelias Liepos albumos dainas, o studijoje su ja kalbėsime apie muziką, modelio darbą Azijoje, vaidybą ir netgi piešimą - Liepa užsiima visomis šiomis veiklomis.

Prieš ketverius metus Liepa Maknavičiūtė laimėjo LRT televizijos jaunų talentų konkursą „Vunderkindai.lt“. Dabar ji grįžta į sceną kaip Ofelija ir turi debiutinį albumą, kuriam dainas parašė pati. Lietuviškos muzikos laidoje „Pakartot“ pirmą kartą bus galima išgirsti kelias Liepos albumos dainas, o studijoje su ja kalbėsime apie muziką, modelio darbą Azijoje, vaidybą ir netgi piešimą - Liepa užsiima visomis šiomis veiklomis.

Apžvalgininkai pastebi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje išryškino Rytų partnerių susiskaldymą ir skirtingus siekius.Nors pastaruoju metu daugiausiai kalbama apie migrantų krizę Europoje, tačiau ne ką geresnė padėtis ir Pietryčių Azijoje. Kodėl tūkstančiai žmonių ryžtasi sekinančiai kelionei iš Tailando į Malaizija ir Indoneziją?Praėjo mėnuo nuo žemės drebėjimo Nepale. Ten esantis fotografas Patrikas Adamsas pasakoja, kad provincijose nuolatos reikia humanitarinės pagalbos, o visi Nepalo gyventojai vis dar jaučia baimę ir nežinomybę.

Apžvalgininkai pastebi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje išryškino Rytų partnerių susiskaldymą ir skirtingus siekius.Nors pastaruoju metu daugiausiai kalbama apie migrantų krizę Europoje, tačiau ne ką geresnė padėtis ir Pietryčių Azijoje. Kodėl tūkstančiai žmonių ryžtasi sekinančiai kelionei iš Tailando į Malaizija ir Indoneziją?Praėjo mėnuo nuo žemės drebėjimo Nepale. Ten esantis fotografas Patrikas Adamsas pasakoja, kad provincijose nuolatos reikia humanitarinės pagalbos, o visi Nepalo gyventojai vis dar jaučia baimę ir nežinomybę.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.