POPULARITY
2025 m. balandžio mėn. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Fermentacija“ premjera. Šiame spektaklyje pasakojama, kad bakterijoms nusibosta žmonių išnaudojimas ir kaip jos imasi ginti savo teises.Kaip ir kokią pasaulio raidą pranašauja šie maži maištingi organizmai grasinantys nutraukti įprastą savo veiklą?Kaip įsivaizduoti, ką galvoja, ko nori bakterijos? Kokiu būdu žmogus gali suprasti bakterijų interesus ir juos gerbti?Pjesės veikėjos Fatimos lūpomis atveriama ir kita šio kūrinio plotmė: žmonės taip pat gali jaustis kaip bakterijos – maži, nesvarbūs, nepastebimi, nematomi ir dėl šios priežasties – „nieko neverti“, jaučiantys įtampą, nelaimingi.Kaip žmonėms iš bakterijų vėl atvirsti žmonėmis?Pokalbis su spektaklio „Fermentacija“ režisieriumi Antanu Obcarsku ir to paties pavadinimo pjesės autoriumi Laurynu Adomaičiu.Ved. Aurimas Švedas
Të ftuar në “Big Brother Radio” me Elona Duro kanë qenë Liam Mandario dhe Sara Jaupaj për të bërë një analizë më të hollësishme rreth strategjisë së VIP-ave brenda shtëpisë, lojës së banorëve dhe për të dhënë mendimin e tyre për videot më të spikatura gjatë 24 orëve të fundit në shtëpinë e BBV.
Çdo mëngjes zgjohuni me “Wake Up”, programi i njëkohshëm radio-televiziv i “Top Channel” e “Top Albania Radio”, në thelb ka përcjelljen e informacionit më të nevojshëm për mëngjesin. Në “Wake Up” gjeni leximin e gazetave, analiza të ndryshme, informacione utilitare, këmbimin valuator, parashikimin e motit, biseda me të ftuarit në studio për tema të aktualitetit, nga jeta e përditshme urbane e deri tek arti dhe spektakli si dhe personazhe interesantë. Zgjimi në “Wake Up” është ritmik dhe me buzëqeshje. Gjatë tri orëve të transmetimit, na shoqëron edhe muzika më e mirë, e huaj dhe shqiptare.
Në emisionin “Back to the Beginning” me Kozeta Kurti, Stine ka ndarë me publikun historinë e tij muzikore dhe eksperiencat që kanë shoqëruar rrugëtimin e tij artistik. Ai ka folur për sfidat dhe arritjet e tij, si dhe për momentet që e kanë formuar si artist. Stine është një nga ata artistë që ka pasur ndikim të rëndësishëm, duke sjellë gjithmonë një frymë të re dhe inovative në muzikën shqiptare.
Besąlygiškas tikėjimas mokiniais, palaikymas, skatinimas vystyti savo talentus ir tikinimas – jūs viską galite, aukščiau tik dangus. Tokį savo mokytoją, KTU Gimnazijos įkūrėją Bronislovą Burgį prisimena jo auklėtiniai, savo prisiminimus sudėję į knygą „Aukščiau – tik dangus“.Parodos ir moksliniai tyrimai, naujos pažintys su senais fotografijos meistrais, vakarai ir edukacijos – tokia yra vienintelio Lietuvoje Fotografijos muziejaus kasdienybė. Apie besibaigiančius metus, naujas parodas ir šventinius susitikimus – pokalbis su muziejaus direktore, parodų kuratore Vilija Ulinskyte-Balziene.Nors linksmintis advento laiku bažnyčia draudė, Dzūkijos kaimuose iki pat Trijų Karalių pirkiose skambėdavo giesmės, kuriose žmogaus gyvenimas pynėsi su paukščių ir miško žvėrių gyvenimu. O naujajame albume „Da Laduma Ladum“ autentiškos dzūkų giesmės pinasi su modernia kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko muzika. Pokalbis su muzikologe ir šių dainų giedotoja Egle Kašėtiene.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus nacionalinio baleto streiką, paslaptingą smuikininkų dueto „TwoSet Violin“ sugrįžimą bei konfliktus, kylančius dėl juodaodžių operos veikėjų vaizdavimo šiandien.Kino režisierius, scenaristas Karolis Kaupinis parašė pirmąją pjesę teatrui, kurios skaitymai vyko projekte „Versmė". Pjesėje autoriaus kūryba susipina su dokumentiniais istoriniais kadrais, nes istorija labai svarbi Karoliui Kaupiniui. „Man darosi svarbu, kas lieka keičiantis laikui. O jeigu neatsilaikysim, neišsaugosim valstybės? Tai užfiksuokim, kas esam",- sako režisierius ir dramaturgas - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė
I ftuar në “Lancio” me Erma Mici ka qenë artisti Algert Sala. Gjatë këtyre 12 viteve eksperiencë në industrinë muzikore, çfarë do t'i thoshte ai vetes së tij në fillimet e para?
Çdo mëngjes zgjohuni me “Wake Up”, programi i njëkohshëm radio-televiziv i “Top Channel” e “Top Albania Radio”, në thelb ka përcjelljen e informacionit më të nevojshëm për mëngjesin. Në “Wake Up” gjeni leximin e gazetave, analiza të ndryshme, informacione utilitare, këmbimin valuator, parashikimin e motit, biseda me të ftuarit në studio për tema të aktualitetit, nga jeta e përditshme urbane e deri tek arti dhe spektakli si dhe personazhe interesantë. Zgjimi në “Wake Up” është ritmik dhe me buzëqeshje. Gjatë tri orëve të transmetimit, na shoqëron edhe muzika më e mirë, e huaj dhe shqiptare.
Spaudos apžvalga.Kalbos ryto rubrikoje – kas yra dirbtinės kalbos, kam jos kuriamos ir kaip jos gali mums pasitarnauti?Šiauliai visą savaitę gyvena prancūziška dvasia. Mieste vyksta festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“.Amsterdamo mokyklos muziejus – tai jau antrasis butas-muziejus Kaune, kurį įkūrė paveldo puoselėtojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys. Patirti kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai kviečiantis butas-muziejus, kaip ir kiek seniau jų įkurtas „Art deko” muziejus, domina tūkstančius lankytojų.Druskininkai svetingi teatrui: prasideda dešimtasis tarptautinis teatro festivalis „Sankryža“.Vilniuje pirmąkart – tarptautinis lotyniško teatro festivalis.„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai – Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota – suformavę Holivudinį skambesį.Net ir suskaitmenintos kultūros vertybės dažnai lieka nepasiekiamos plačiai meno vartotojų auditorijai. Tokiems skaitmeniniams objektams dažnai trūksta interaktyvumo, o suskaitmenintų muziejų lankytojams priežasties domėtis eksponatais. Kokių sprendimų pavyksta rasti?Ved. Justė Luščinskytė
E ftuar nëpërmjet një lidhje telefonike për “Live From Tirana” ka qenë Artemisa Gogollari, mjeke dhe kërkuese shkencore në Zvicër, e po ashtu edhe mjeshtre e meditimit që me këshillat e saj të ndihmon të transformosh jetën tënde. Ajo ka folur rreth një aspekti shumë të rëndësishëm të dashurisë, një që shumë njerëz e anashkalojnë, ajo e vetvetes…
E ftuar në emisionin e kësaj të mërkure ka qenë Ori Nebijaj. Edhe pse u shkëput nga ekrani për t'i kushtuar vëmendje postit të saj si deputete e Partisë Demokratike, ajo u rikthye për të qenë opinioniste e edicionit të tretë të “Big Brother VIP Albania”. Në këtë intervistë ekskluzive, ajo na zbulon më shumë detaje rreth spektaklit pas mbylljes me sukses të këtij sezoni.
Režisierius Arvydas Kinderis parašė pjesę “Prisiminimų labirintas“ pagal Jurgio Kunčino poemą „Ulisas grįžta“. Pats autorius pjesę priskiria šiuolaikinėms miesto sakmėms – joje susitinka Homeras, Džoisas ir Kunčinas. Visus herojus jungia bendra tema – sugrįžimas į gimtąją vietą. Mitologizuotas miesto veidas kuriame realybė, fantazija ir išmonė susipina į naują realybę. Kaip pasakojo FM99 studijoje Arvydas – veiksmas vyksta vieną dieną, kuriame gana skausmingas, ironiškas santykis su prisiminimais.
Vilniaus Universitetas jau kurį laiką nauju būdu stiprina savo finansus - rėmėjų pinigus investuoja, o už gautą grąžą pradėjo kviestis perspektyvius mokslininkus. Dalyvauja Vilniaus universiteto fondo komunikacijos vadovas Justinas Jakštonis.Šią savaitę - išskirtinė LRT RADIJO premjera pagal Ivano Vyrypajevo pjesę „Ufo“. Pjesėje pasakojama apie aštuonių skirtingų žmonių kontaktus su nežemiškomis civilizacijomis. Šie įvairių šalių gyventojai susidūrė su kita realybe, kuri visiems laikams pakeitė jų gyvenimus.Lietuvoje maždaug 120 000 savanorių kasmet kitiems paskiria 5-is milijonus valandų. Tačiau tik maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas paskiria 1,2 % GPM paramą nevyriausybinėms organizacijoms. Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija pradeda kampaniją „Pasaulis be NVO – ne pasaulis“ , raginančią gyventojus prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo.Kėdainių rajone Vincentavos kaime Erika ir Ramūnas Bagdonai augina braškes. Prireikė daug darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslą – valdyti tokį braškių ūkį, kokiuose Erikai teko dirbti Norvegijoje. Su kokiomis kliūtimis susiduria ir kokių planų turi ūkininkai Bagdonai, domėjosi laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Kristina Toliekienė.Žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas
Radijo pjesių kūrimo hakatono „Iškoduoti freską“ trečiosios vietos laimėtojo Artūro Voiničiaus darbas „Tie iš bibliotekos“, kurį režisavo Augustas Gornatkevičius. Pjesė įkvėpta Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje esančios Justinos Agotos Špakauskaitės-Dobkevičienės freskos „Metraštininkas“. Įrašyta 2022 metais.
Këtë mbrëmje me Jonida Aliçkollin dhe Lei Krajën ka qenë e ftuar sportistja Deborah Keçi, e cila na tregoi më shumë për fillimet e saj në fushën e sportit, angazhimet ndër vite jashtë Shqipërisë dhe rrugëtimin e ri si drejtoresha e klubit shumësportësh të Tiranës. Me kthimin e saj në Shqipëri pas studimeve në Milano, rrugëtimi i saj në karrierë mori një drejtim që as ajo nuk e priste, duke u bërë pjesë e ekipit të Bashkisë së Tiranës.
Savaitgalį Nacionalinės filharmonijos scenoje muzikuos trys pianistų šeimos kartos: Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė ir Paulius Anderssonas. Koncertu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bus paminėtas prof. Veronikos Vitaitės 85-metis ir kompozitoriaus Wolfgango Amadėjaus Mocarto 268-osios gimimo metinės.Lietuvos nacionalinio dramos teatre – unikalus pastatymas - premjera „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“.Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia filmą „Prasti reikalai“.Scenaristė ir renginių režisierė Jurga Klimaitė-Riebling atvirauja: „Esu rokenrolas. Ką čia slėpti. Bet kokybiškas“. Tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenanti „Be kaukių“ herojė tvirtina, kad Lietuva jau yra tapusi pasauliu. Pokalbyje scenaristė atskleidžia pomėgį muzikai ir kultūrai bei pasakoja apie didžiulį Lietuvoje organizuojamų renginių kokybinį progresą.Ved. Odeta Vasiliauskaitė
Pokalbis apie amerikiečių dramaturgės Mirandos Rose Hall „Pjesę gyvenantiems išnykimo laikais“ ir jos pagrindu režisieriaus Antano Obcarsko sukurtą to paties pavadinimo spektaklį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Kuo ši amerikietės pjesė, kalbanti apie Antropoceną, pasirodė aktuali lietuvių teatro režisieriui?Pjesės tekstas – lyg vadovėlis. Jame gausu faktinių duomenų, liudijančių apie pažeistą pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos, žūstančias rūšis. Tačiau kaip vadovėlį apie žmogui ir įvairioms gyvybės formoms gresiantį išnykimą paversti teatru? Pastarąją dilemą labai aiškiai apčiuopė britų dienraštyje „The Guardian“ išspausdintos spektaklio recenzijos autorė, savo teksto išvadinį sakinį suformuluodama taip: „...pjesėje matyti kaip sunku atskleisti diskusijas apie klimatą tiesioginiame kreipimesi [į publiką]. Galbūt šiuo atveju reikia mažiau argumentų, daugiau istorijos“. Kokius iššūkius režisieriui kelia pjesės tekstas, kuriame mažai istorijos, bet daug – mokslinių faktų?Pjesė sumanyta kaip intensyvus vieno aktoriaus arba aktorės vidinis monologas akistatoje su pamatiniais egzistenciniais klausimais, mirties pavojumi ir auditorija. Tai – didžiulės koncentracijos ir vidinės jėgos reikalaujantis spektaklis. Kaip Miranda Rose Hall parašytą tekstą interpretuoja aktorius Gytis Ivanauskas?Spektaklio scenografas Vitalis Čepkauskas dirbo vadovaudamasis tvaraus teatro metodika, o ji lėmė teko tam tikrus sprendimus, kuriuos išvys į teatro salę atėjęs žiūrovas. Kas yra „tvarus teatras“?Amerikiečių rašytojas Kurt Vonnegut yra parašęs tokius žodžius: „Kaip turėtume elgtis šios Apokalipsės metu? Be abejo, turėtume būti nepaprastai malonūs vieni kitiems. Bet taip pat turėtume nustoti būti tokie rimti. Juokai labai padeda. Ir įsigykite šunį, jei jo dar neturite.“ Ši K.Vonnegut mintis primena pamatinę problemą – kaip kalbėti apie dramatiškus ir baisius dalykus, jog jie neskambėtų patetiškai?Pokalbis su teatro režisieriumi Antanu Obcarsku.Ved. Aurimas Švedas(J. Elinsko nuotr.)
I ftuar në emisionin “Lancio” ka qenë artisti i mirënjohur Stine. Në këtë intervistë ekskluzive, ai foli më shumë rreth jetës e karrierës si kurrë më parë. Ai ka folur edhe rreth shkëputjes së tij nga muzika, për shkak të qëndrimit në Gjermani, dhe se si e sheh ndryshimin në muzikën shqiptare ndër vite.
Radijo pjesių kūrimo hakatono „Iškoduoti freską“ antrosios vietos laimėtojo Dainiaus Vanago „Metraštininkė“. Pjesė įkvėpta Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje esančios Justinos Agotos Špakauskaitės-Dobkevičienės freskos „Metraštininkas“. Režisierius Naubertas Jasinskas. Kompozitorius Gintaras Sodeika, garso režisierius Aleksej Saralidze, scenografas Jurgis Mačiūnas. Vaidina Matas Dirginčius, Alvydė Pikturnaitė. 2022 m.
Edhe pak ditë na ndajnë nga premiera e shumëpritur e “Në kuadër të dashurisë”. Ja se çfarë pritet të ndodhë dhe pse nuk duhet humbur…
I ftuar në një lidhje telefonike në emisionin Lancio ka qenë këngëtari Julio Imeri, i cili ndodhet fizikisht në Greqi, ku edhe po ndërton hap pas hapi karrierën e tij në industrinë muzikore të atij shteti. Projekti i tij i fundit, që është gjithashtu pjesë e “The Top List” falë votave të publikut, titullohet “Ishim Gjithçka”. Ajo vjen në formën e një balade ku ai luan vetë me piano dhe dëshmon më së miri talentin e tij dhe bukurinë e këtij materiali.
Kultūros naujienų spaudoje apžvalga.Nuo karo prieglobsčio Lietuvoje ieškantys ukrainiečiai savo namus kuria ir Šiauliuose. Dalis jų papildė kultūrinį miesto gyvenimą. Liudmila su mažamečiu sūnumi į Šiaulius iš Žytomiro atvyko pavasarį. Ir beveik išsyk pradėjo dirbti fotografijos muziejuje, nors patirties šioje srityje visai neturėjo. Šiandien moteris priima muziejaus lankytojus, aprodo ekspozicijas, pasakoja apie fotografijos meną. Tačiau moteris sako kasdien prisimenanti savo šalį ir pirmąsias valandas, kai Ukrainoje prasidėjo karas.„Pjesėje „Gyvenimas – tai sapnas“ skleidžiasi pamatinės garbės troškimo, meilės, kilmės temos, jau tapusios mūsų kasdienybės archetipais”, – teigia premjeros pagal ispanų dramaturgo Pedro Calderón de la Barca dramą režisierius Gediminas Rimeika.Šio trečiadienio rubrikoje „Kalbos rytas“ domėsimės, kas yra lengvai suprantama kalba ir kas ją vartoja. Apie tai kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Justina Bružaite-Liseckiene.Nuo rytojaus Architektūros fondo projektas „A Pokalbiai“ pradeda 30-ąjį pokalbių ciklą „Virtuali erdvė“, kuris žvelgs į vis tankiau besipinančią bipolinio, virtualaus ir tikro pasaulio perspektyvą, stengsis atskleisti naujai atsivėrusių erdvių galimybes ir skatins architektūros lauko veikėjus nepabijoti atsinaujinti ir prisijungti į virtualią erdvę.Šiandien improvizacijos teatro „Kitas Kampas” namuose prasideda menininkės, performansų kūrėjos Monikos Dirsytės kuruojamas performansų ciklas „Performansų trečiadieniai“, pristatysiantis jaunuosius šios meno srities kūrėjus Lietuvoje. Šio ciklo metu bus nagrinėjamos ribos, kurios atsiskleidžia skirtinguose kontekstuose.Ievos Buinevičiūtės laida „Įgarsintas vaizdas“ šįkart klausia, kaip režisierius Bazas Luhrmannas, pasitelkdamas žymiausius šiandienos atlikėjus, priverčia klausytis ir iš naujo įvertinti Elvio Preslio įtaką šiuolaikinei pop kultūrai? Baz pizzazz – taip įvardijamas režisieriaus sugebėjimas prikelti nors ir vertingas, bet išėjusias iš mados senienas naujam, gaivališkam gyvenimui. Šį kartą Luhrmannas vėlgi žaidžia glamūru, žavesiu ir prikelia rokenrolo karaliaus muziką biografinėje dramoje „Elvis“.Rytoj Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma Antano Sutkaus, Artūro Morozovo ir Tado Kazakevičiaus fotografijų ir Vytauto V Landsbergio filmo paroda „Ne visi. Karo pabėgėlių portretai“, kurioje menininkai eksponuoja Ukrainos karo pabėgėlių Lietuvoje nuotraukas. Kas atsispindi jų veiduose?Ved. Urtė Karalaitė
Diskriminimi prek njerëzit LGBT+ në shumë vende, duke përfshirë edhe vendin e punës. Krahasuar me format e tjera të diskriminimit, diskriminimi homotransfobik në vendin e punës shpesh anashkalohet. Pjesërisht, kjo ndodh sepse vetë personat LGBT+ ngurojnë të raportojnë rastet e ngacmimit dhe diskriminimit në vendin e punës ndaj tyre, për shkak të mosbesimit ndaj institucioneve dhe frikës se identiteti i tyre gjinor ose orientimi seksual do të zbulohet. E megjithatë, diskriminimi homotransfobik në vendin e punës ka efekte të tmerrshme, të prekshme në shëndetin mendor dhe stabilitetin socio-ekonomik të njerëzve queer. Për shumë, nënkupton një jetë të mbushur me shfrytëzim të fuqisë punëtore, kushte të pasigurta jetese ose papunësi. Për të hedhur dritë mbi këtë çështje, ne ftuam Dafina Halilin, redaktore kontribuese në Kosovo 2.0, dhe një gazetare që ka hetuar gjatë jetën queer në Kosovë, duke përfshirë diskriminimin ndaj personave LGBT+ në vendin e punës. Për ta kontekstualizuar më mirë këtë bisedë, ftuam edhe Donën, një grua transgjinore e cila detyrohet të bëjë një jetë të dyfishtë në punë për shkak të homotransfobisë së kolegëve të saj. Dëgjoni podcast-in për të mësuar më shumë rreth kësaj çështjeje, pse është e rëndësishme dhe çfarë mund të bëni për të. • Moderator: Dardan Hoti • Hulumtues: Roni Idrizaj • Dizajni: Elvira Thaçi • Inçizimi dhe montazha: Gent Gorani Linku në Sbunker. Ky podcast është publikuar me ndihmën financiare të Bashkimit Evropian. Përmbajtja e këtij podcasti është përgjegjësi e vetme e Sekhmet Institute dhe Sbunker dhe nuk pasqyron domosdoshmërisht qëndrimet e Bashkimit Evropian apo Rrjetit për Raportim të Diversitetit 2.0.
I ftuar në emisionin “Pardon My French” ka qenë këngëtari i njohur, Shpat Kasapi. Ai ka zbuluar shumë detaje të reja në lidhje me fillimin e karrierës së tij si artist dhe vijimësinë e saj në të gjithë këto vite, nëse do të rikthehet në muzikë apo nëse do të sjellë projekte të reja, si ndihet si baba dhe jo vetëm kaq…
Regular physical activity is essential for good physical and mental health and wellbeing. In Australia there are opportunities to take part in a sports activity at every level. Community sport is informal and inclusive. And the benefits for newly arrived migrants can be surprising. - Aktiviteti i rregullt fizik është thelbësor për shëndetin dhe mirëqenien fizike dhe mendore. Në Australi ekziston mundësia për të marrë pjesë në aktivitete sportive të çdo niveli. Sporti në komunitete është informal dhe i përfshin te gjithë. Ndërsa dobia e sportit për migrantët e sapoardhur është befasuese.
Jan Milčak. Pjesė-pasaka „Varna Florentietė“. Vertė Stasys Sabonis. Režisierė Daiva Barčytė, garso rež. Nijolė Baranauskaitė. Vaidina Regina Paliukaitytė, Irmantas Bačelis, Vytautas Rašimas, Vytautas Dumšaitis, Aurimas Meliešius, Dalia Jankaitytė, Donalda Meiželytė, Edita Zizaitė. 1998 m.
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Dėl brangstančių energijos išteklių Lietuvos kultūros centrai svarsto atsisakyti kai kurių renginių, energijos sąnaudas mažinti iki 10 proc.Rugsėjo 19 – 23 dienomis pirmą kartą Lietuvoje organizuojama „UNESCO savaitė“.Valstybinio jaunimo teatro planai statyti Sergėjaus Loznicos pjesė pagal Jonathano Litello romaną „Eumenidės“ sulaukė dėmesio Ukrainoje. Nacionalinė Ukrainos teatro aktorių sąjunga ir Nacionalinė ukrainiečių holodomoro ir genocido tyrimų asociacija ragina atsisakyti idėjos statyti šį spektaklį. Ukrainiečiai šį klausimą žada kelti ir politiniu lygiu.Klaipėdos vokiečių bendrija sukūrė 770-ajam uostamiesčio gimtadieniui skirtą projektą „Įdomūs, garsūs ir paslaptingi Mėmelio/Klaipėdos gyventojai”.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisLaidos redaktorė Indrė Kaminckaitė
Vytauto Kupšio pjesė-pasaka „Kiemo paslaptis“. Vaidina Gediminas Girdvainis, Elvyra Žebertavičiūtė, Regina Paliukaitytė, Jonas Braškys. Režisierė Lilija Žadeikytė, garso režisierė Regina Šimkutė. 1996 m.
Vytauto Kupšio pjesė-pasaka „Kiemo paslaptis“. Vaidina Gediminas Girdvainis, Elvyra Žebertavičiūtė, Regina Paliukaitytė, Jonas Braškys. Režisierė Lilija Žadeikytė, garso režisierė Regina Šimkutė. 1996 m.
Ervin Salianji ishte i ftuar në “Ndryshe”, ku ekskluzivisht për Top Albania Radio dha një intervistë ndryshe, ku u shpreh jo vetëm për politikën.
Lufta në Ukrainë padyshim është një nga zhvillimet më aktuale që po ndikon në botë dhe nuk mund të mos flitej këtë (jo) të hënë nga Kolo. Koloreto Cukali Dj Wizii
Pjesën e parë të episodit kemi folur për gjëra gjenerale. U munduam ti përgjigjemi pyetjes së ghettove shqiptare "më mirë 10 vjet universitet apo 10 vjet burg?" Në pjesën e dytë kemi folur për dicka shumë të rrallë në Shqipëri. Keni dëgjuar për sulmet me acid? Këtë javë u ndeshëm me një që i kishte mbijetuar këtij sulmi të tmerrshëm. Sulmi me Acid është një sulm që vjen me një peshë të madhe psikologjike. E vendos dikë në një pozicion viktime të përhershme. Nga ana tjetër nëse e sulmon dikë me thikë shkon në burg për tentativë vrasjeje kurse me acid thjesht dënohesh për dëm fizik mëgjithëse dëmi psikologjik është i përjetshëm.Ti vetëm dëgjo dhe shperndaje podcastin më të mirë në Rrugën e Qumështit. Ça emri galaktika.
Të dashur dëgjues në këtë podcast jan trajtuar shum tema të ndryshme ndër te cilat dy jan prezantuara me fakte të pavërteta, pjesërisht të paverteta ose te skaduara. Dy nga këto tema janë: - Çmimi i vaksinave: çmini i vertetë varion nga 5-30 $, varur nga lloji i saj. Informacioni ne Podcast esht out of date dhe kësisoj i pavertetë. Linku më poshtë paraqet nje raport më të qartë të këtyre fakteve. https://www.pharmaceutical-technology.com/analysis/covid-19-vaccine-pricing-varies-country-company/ - Marrdhënjet ekonomike mes Shqipërisë dhe Kinës. Linku më posht paraqet sasin e importeve dhe exporteve me Kinën. https://oec.world/en/profile/bilateral-country/chn/partner/alb Pjesët: Ju falenderoj për mbeshtetjen ne çdo lloj forme! Shpresoj tju pëlqej dhe të kënaqeni me temat e trajtuara. Mund të na gjeni ne: Patreon: https://www.patreon.com/buchipodcast Facebook: https://www.facebook.com/buchi.podcast Instagram: https://www.instagram.com/buchi_podcast/ Spotify: https://open.spotify.com/show/232vMh2... Podcastin dhe Monologjet i gjeni ne çdo lloj platforme që ofron këtë shërbim
Në shoqërinë e Salsanos dhe Adit e marta juaj mbushet me tema plot humor dhe të ftuar specialë. Këtë episod të “Ndryshe” e ftuar në studio ishte Zhaklinë Lekatari. Ashtu siç mund të diskutohet vetëm me Zhakun, temat ishin shumë intensive dhe në lidhje me marrëdhëniet intime.
Në emisionin “Pardon My French” ishte e ftuar Ori Nebijaj në një lidhje telefonike. Ajo diskutoi mbi shumë tema interesante, teksa u shpreh edhe për angazhimin e saj në politikë si edhe për rikthimin gjatë kësaj vere të emisionit “Pushime On Top”.
Vėjo glostoma, upelio čiurlenimo džiuginama, sraigės išminties maitinama – ,,Karklo šakelė“. Pjesės autorė – lietuvių rašytoja Vytautė Žilinskaitė. Grožį kuria ir vėjus gainioja Elvyra Piškinaitė – viena aktorė, įkūnijanti visus spektaklio personažus, režisierius Rimantas Driežis ir garso režisierė Lina Dainienė. 2020m.
Ir vaikus ir tėvelius Kolombina pakvies susipažinti su Roberto Šumano rudens lapeliais, juos išraiskingai krintančius, kūrėjas pastebėjo gyvendamas ir mokydamasis Leipcige. Kadangi mokėjo ne tik skambinti ir kurti muzika, o buvo širdyje prisiekęs poetas, Robertas mėgo įsiklausyti į gamtą ir į jos besikeičiančius metų laikus.14 pjesių ciklas "Margi lapeliai" (Bunte Blaetter) sukurtas kūrybingiausiu R. Šumano gyvenimo laikotarpiu. "Pjesės "Margi lapeliai" tarp pianistų vertinamas kaip ypatingas kūrinys. Kur slypi jų paslaptis? Veikiausiai tai gebėjimas byloti transcendentalumą. Robertas Šumanas buvo itin jautrus kūrėjas, kas leido jam ypač giliai užčiuopti ir garsu užfiksuoti subtilius ryšius su anapusybe. Tad belaukiant prasidedančio lapkričio, klausysimės krentančių lapų muzikos,kurią mums atliks pianistas Petras Geniušas.Ved. Kolombina
Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Pasaulyje: meno kūrinių medžioklė Paryžiuje, metų muziejus Škotijos miestelyje, Australų menininkė Lindy Lee, Pietų Korėjoje vėl iškilo per taifūną nuniokota skulptūra.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Su rubrika „Atminties akmenys“ – Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė pristato Vytauto Didžiojo universiteto Semitologijos katedros vadovą Nachmaną Šapirą.„Ši paroda – 2020 metų refleksija. Šie metai išskirtiniai, tiek dėl bendros situacijos, tiek dėl asmeninių išgyvenimų. Darydamas parodą bandysiu atsispirti nuo jau plėtotų temų ir judėti toliau. Parodos pavadinimas „1 mm turi reikšmės“ taikliai įvardija pastarąjį laiką, o apie atstumus ir įvairias ribas jau ilgą laiką mąstau įvairiais aspektais“ – svarsto skulptorius Rimantas Milkintas.LRT Klasikos naujajame sezone pirmadienį debiutuoja kritikas Vaidas Jauniškis su laida „Refleksijos“ ir politikos filosofas Simas Čelutka, vesiantis laidą „Tarp praeities ir ateities“.LRT Klasikos eteryje —Sigito Parulskio detektyvas „Labai triukšminga vieta gyventi“. Pokalbis su radijo pjesės režisieriumi Juozu Javaičiu, garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais.
Jan Milčak. Pjesė-pasaka „Varna Florentietė“. Režisierė Daiva Barčytė. 1998 m. įrašas.
Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Šiemet „Lietuvos muziejų kelias“ kviečia užkopti ant kalvų ir aukštumų, kalnų, priekalnių ir piliakalnių ir nuo jų pasižvalgyti į tolumas, ieškant Tėvynės.Klaipėdos dramos teatro didžiojoje scenoje įvyks Agnijos Leonovos kuriamo spektaklio „Tinklas“ premjera. Pjesės autorius Gintaras Grajauskas, pasakodamas jos istoriją, sako nesitikėjęs, kad „netolima ateitis, apie kurią joje kalbama, ateis taip greitai”. Premjera domisi Česlovas Burba.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Vaižgantas yra epistolinio žanro virtuozas. Laiškuose, nepaisant to, kad jis rašė įvairiausių žanrų tekstus, stiliaus prasme vaižgantiškumas yra ryškiausias ir net įdomiausias“, – sako hum. m. dr. Aistė Kučinskienė, pristatanti monografiją „Kultūrišku keliu. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.„Trakuose, Galvės ežere, nuskambės džiaugsmingos fanfaros Žalgirio mūšio pergalei. Šią žinią iš istorinio Vytauto Didžiojo miesto skelbs daugiau nei šimtas muzikantų, grojančių ir minančių vandens dviračius”, – sako renginio organizatorius Aringas Šumskas, Trakų rajono Rūdiškių muzikos mokyklos vadovas.LRT KLASIKOS tinklalaidės „Savas miestas” vedėjų komanda dairosis po Kėdainius: kodėl čia po tiltu saksofonas skamba geriau ir kaip vaikystės išdaigos pasakojimo herojų atvedė į didįjį sportą?Ved. Laima Ragėnienė.
Valstybiniame jaunimo teatre pirmoji 2020 metų premjera – režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklis „Žmogus iš žuvies“ pagal jaunosios kartos rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę. Spektaklyje nagrinėjama akistata su sistema, bejėgystės ir vilties temos. „Pjesė parašyta apie Rusiją, bet personažų mąstymas, dvasinis būvis artimas ir lietuviams“, – sako režisierė E.Švedkauskaitė.Valdovų rūmai iki sausio 12 dienos kviečia pasidairyti po tarptautinę parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“, kurioje rodoma vienos įspūdingiausių Europos didikų giminės, o tuo pačiu ir Lietuvos 400-ų metų istorija. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Ne vien klasikinė, bet ir mūsų dienų lietuvių poezija atrodo vis dar galinti ir pajėgi veikti kaip priminimas apie gresiančias prarastis“, – pastebi literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis, apžvelgdamas vyresniosios lietuvių poetų kartos atstovo Viktoro Rudžiansko, „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės“ knygų serijoje išleistą savąją poezijos rinktinę ir jaunosios kartos poeto Simono Bernoto pirmąją vizijų poezijos knygą „Reivas“.Pirmadienio viktorinoje su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore menotyrininke dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene apie Tris karalius tradiciniame ir moderniajame mene.Prasidėjo Tautodailės metai. Apie juos pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė ir menotyrininke Terese Jurkuviene.Ved. Alma Valantinienė.
LRT OPUS studijoje vyksta unikalūs dalykai – Pokalbis su pjesės „12 gramų į šiaurę“ autoriumi, spektaklio režisieriumi Aleksandru Špilevoj ir pjesės herojumi (taip pjesės herojumi, ne aktoriumi) Marčium! Pjesės autorius pastebi, jog šiame kūrinyje atsiranda takoskyra tarp meilės sau, tau ir jam. Pjesės herojus atsidūręs gyvenimo kryžkelėje, kai geriausio draugo mergina pradeda jausti simpatiją jam, pradeda klaidžioti savo sąmonės koridoriais. Laidoje aptariam skirtingas situacijas ir priežastis į sąmonės koridorius nuklysti. Taip pat prisimename Aleksandro skirtingus darbus, lyginame rašytas pjeses su kurtais spektakliais. Kviečiame pažinti personažą per pjesę, o ten atrasti ir dalelę savęs. Ved. Tomas Lukaševičius.
„Pjesė nebuvo seniai įtraukta į mano kūrybinius planus, tačiau, patekusi į rankas, sudomino daugiasluoksniškumu – pikantiškai komiškų situacijų virtinėje atsiskleidžia skaudžios, amžinai aktualios santykių problemos“, – sako Klaipėdos dramos teatre spektaklį „Paradas“ pagal to paties pavadinimo rusų dramaturgo Aleksandro Galino pjesę pastatęs režisierius Povilas Gaidys.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Man patinka daug šokti. Šoku, šoku, šoku, kol nukrentu. Atsikeliu ir tęsiu tiek, kiek turiu jėgų. Šokis mane augina, suteikia vertybes, motyvaciją“, – sako šokio mokyklos „Low air“ narys Eivinas Dziena. „Kaip galime padidinti savo gerovę, pasitelkdami DI ir kartu neatimdami iš žmonių pajamų bei gyvenimo prasmės? Kaip galime būti tikri, kad ateityje DI sistemos elgsis paklusniai, nesukils prieš mus, neges ir bus atsparios programišių atakoms? Ar DI padės gerovei suklestėti kaip niekada anksčiau, o gal mašinos visose srityse aplenks mus ir galiausiai atsikratys mūsų kaip nereikalingų?“, – knygoje „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ (leidykla „Tyto alba“) rašo švedų kilmės fizikas ir kosmologas Max Erik Tegmark, Masačusetso technologijos instituto profesorius.Ved. Laima Ragėnienė.
„Festivalis yra svarbus valstybės ateičiai, o literatūra – visų kitų menų pagrindas“, – įsitikinęs vienas iš vaikų ir jaunimo literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ organizatorių Justinas Vancevičius.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Pjesės autorius nėra toks populiarus ir žinomas Lietuvoje, kiek yra nusipelnęs. Manau, kad lietuviškų klasikinių pjesių nėra tiek daug, o JAV gyvenęs Algimantas Landsbergis labai prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo. Istorinė – stebuklinė pjesė „Vėjas gluosniuose“ parašyta 1956 metais. Pas mus ši dramaturgija ateina pavėluotai“, – apie arėjančią spektaklio „Vėjas gluosniuose“ premjerą Nacionaliniame Kauno dramos teatre kalba režisierius Gytis Padegimas.„Gimęs 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje, gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė atidaręs 1853 m. Liubline, blaškęsis po pasaulį, Čechavičius Vilniuje apsigyveno 1865 m. Šiame mieste praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai. Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius“, – pasakoja diplomatas Dainius Junevičius, Juozapo Čechavičiaus (1818-1888) palikimo tyrinėtojas.„Klasikos enciklopedija“: apšvietimas teatre.Ved. laima Ragėnienė.
„Festivalis yra svarbus valstybės ateičiai, o literatūra – visų kitų menų pagrindas“, – įsitikinęs vienas iš vaikų ir jaunimo literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ organizatorių Justinas Vancevičius.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Pjesės autorius nėra toks populiarus ir žinomas Lietuvoje, kiek yra nusipelnęs. Manau, kad lietuviškų klasikinių pjesių nėra tiek daug, o JAV gyvenęs Algimantas Landsbergis labai prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo. Istorinė – stebuklinė pjesė „Vėjas gluosniuose“ parašyta 1956 metais. Pas mus ši dramaturgija ateina pavėluotai“, – apie arėjančią spektaklio „Vėjas gluosniuose“ premjerą Nacionaliniame Kauno dramos teatre kalba režisierius Gytis Padegimas.„Gimęs 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje, gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė atidaręs 1853 m. Liubline, blaškęsis po pasaulį, Čechavičius Vilniuje apsigyveno 1865 m. Šiame mieste praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai. Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius“, – pasakoja diplomatas Dainius Junevičius, Juozapo Čechavičiaus (1818-1888) palikimo tyrinėtojas.„Klasikos enciklopedija“: apšvietimas teatre.Ved. laima Ragėnienė.
Deutsch – warum nicht? Pjesa 2 | Mësoj gjermanisht | Deutsche Welle
Pështjellim në sportel Kapitull i gramatikës: Pjesëza denn
Deutsch – warum nicht? Pjesa 1 | Mësoj gjermanisht | Deutsche Welle
Andrea në pozitë të vështirë Kapitull i gramatikës: Përemrat dhe nyjet në rasën kallëzore
Deutsch – warum nicht? Pjesa 1 | Mësoj gjermanisht | Deutsche Welle
Eksa i nxjerr telashe Andreas... Kapitull i gramatikës: Pjesëza doch