Podcasts about rumunijoje

Rumunijoje - pirmasis pakartotinių prezidento rinkimų turas. Jį triuškinamai laimėjo nacionalistų kandidatas George Simionas. Simionas užėmė pirmąją vietą surinkęs 40 proc. balsų.Įsigaliojo pakeitimai, kuriais numatoma, kad maitinimo įstaigos negali nemokamai dalinti vienkartinių indų. Už juos visose kavinėse, restoranuose ir degalinėse teks sumokėti. Kaina priklauso nuo paties pardavėjo.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ jūsų teiraujamės, kaip apmokestinus vienkartinius maišelius ir pakuotes, pasikeitė jūsų vartojimo įpročiai? Ar rečiau renkatės vienkartinius maišelius bei pakuotes?Raudonojo kryžiaus savanoriai įvairiuose Lietuvos miestuose organizuoja ekskursijas, apmoko gyventojus, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų atvejais. Savanoriai sako, kad vis daugiau žmonių ieško informacijos apie civilinę saugą.Sveikatos apsaugos ministerija svarsto neleisti pacientams registruojantis pasirinkti konkretaus gydytojo. Būtų paskirtas tas specialistas, pas kurį įmanoma patekti greičiausiai. Pacientų teises ginančios organizacijos idėją vertina kritiškai. Ar toks eilių mažinimo būdas pasiteisins?Minint žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, pastebima, kad Lietuvoje viešosios paslaugos vis dar nėra pritaikytos visiems. Įėjimą į sporto klubą ribojančios grotos, statūs laiptai arba neveikiantis liftas – su tokia realybe susiduria sportuoti norintys, judėjimo negAlią turintys žmonės.Ved. Darius Matas

Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Gamtos mokslų srityje ji atiteko Vilniaus universiteto bioinformatikų komandai už darbus su baltymų struktūromis.Į LRT GIRDI kreipėsi panevėžietis, kuris veždamas neįgalią žmoną, pavyzdžiui, pas gydytojus, negali automobilio statyti neįgaliųjų vietoje.Šiandien prasideda 107 km žygis Vilniuje, kurio tikslas surinkti pinigus miško klasės įkūrimui Bučoje.Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje Amerikos viceprezidentas pareiškė, kad Amerika siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje. Taip pat, pažėrė priekaištų Europai. Kritikavo dėl žodžio laisvės suvaržymų, migracijos politikos ir Rumunijoje atšauktų prezidento rinkimų rezultatų.Šiandien Dusetose vyksta didžiausia metų žiemos šventė „Sartai 2025“.Vasario 16-osios išvakarėse LRT RADIJAS kviečia nusikelti į lemtinguosius I pasaulinio karo metus, kai Lietuvos taryba sudėtingomis Vokietijos okupacijos sąlygomis paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę.Ved. Darius Matas.

Istorinis lūžis Sirijoje - sukilėliai perėmė sostinės Damasko kontrolę ir skelbia nuvertę Bašaro Asado valdžią.Jasinskio gatvėje Vilniuje, pradėjus statyti naują biurų pastatą, šalia esančio daugiabučio gyventojai išsigando dėl savo namų. Jų teigimu, senas pastatas pradėjo byrėti tiesiog akyse. Namo gyventojai į įvairias institucijas kreipėsi jau prieš metus, tačiau sako pagalbos nesulaukiantys - daugiau nei 100 metų pastato esą niekas negelbėja.Rumunijoje, atšaukus šiandien turėjusius vykti prezidento rinkimus, pareigūnai tiria su Rusiją siejamą įtakos tinklą.Prieš penkerius metus COVID-19 pandemija jau buvo įsibėgėjusi – bet mes to dar nežinojome. Taigi, kas tiksliai nutiko? Daugelis mokslininkų įsitikinę, kad ji prasidėjo nuo užsikrėtusių gyvūnų Uhano turguje Kinijoje 2019 m. pabaigoje – tačiau vis dar kyla diskusijų.Nors ir nedažnai, bet pasitaiko atvejų, kai dirbtinio intelekto pokalbių robotai su vartotojais bendrauja nederamai. Apie tai dirbtinio intelekto rubrikoje.Naktinius prabudimus gali lemti ne tik aplinkos trikdžiai, bet ir sveikatos sutrikimai bei konkrečių vitaminų trūkumas. Kaip dažnai prabusti naktį yra normalu ir kada svarbu ieškoti priežasčių, „Miego DNR“ pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Darius Matas

Prezidento rinkimai Rumunijoje turės būti pakartoti. Tai nusprendė šalies Aukščiausiasis teismas.Prieš dešimt metų į Klaipėdą atplaukęs suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ perduotas Lietuvai, išpirkimas kainavo 138 mlrd.eurų.Paliaubos Ukrainoje – kiek realios ir kokiomis sąlygomis?Respublikinė Šiaulių ligoninė vykdo eksperimentą - kai kuriuose skyriuose pakeistos slaugytojų pamainos trukmės ir jie dirba trimis pamainomis po 8 valandas. Lietuvos medikų bendruomenė svarsto, kad taip turėtų būti visose ligoninėse, nes medikui dirbant pagal įprastą tvarką parą be poilsio, didėja tikimybė ir suklysti, ir susirgti pačiam.Sirijos sukilėliai jau kontroliuoja Alepą, Hamą ir artėja prie Homso miesto, jų lyderis sako, kad tikslas – Sirijos diktatoriaus, Rusijos sąjungininko Bašaro Asado nuvertimas.Telšiams švenčiant 233-ąjį gimtadienį surengtas „Žemaičių egzaminas“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nemenką šoką Rumunijoje ir kitose šalyse sukėlė mažai žinomo Călino Georgescu pergalė pirmame Rumunijos prezidento rinkimų ture ir patekimas į antrąjį. Jis prorusiškas, pasisako už paramos Ukrainai nutraukimą, dvejoja dėl savo šalies narystės NATO. Savo gerbėjų armiją šis politikas užaugino socialiniame tinkle „TikTok“. Kiniškos kilmės platforma ne vienoje šalyje kaltinama dėl dezinformacijos ir rusiškos propagandos. Ar yra būdų tai suvaldyti?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius, LRT Skaitmeninio turinio ir mobiliųjų platformų skyriaus vadovė Jurgita Videikaitė, rašytojas, publicistas Aidas Puklevičius, Pilietinio atsparumo iniciatyvos įkūrėjas Lukas Andriukaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Lietuvos nominuotam europarlamentarui Andriui Kubiliui paskyrė Saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso eurokomisaro portfelį.Stebėdami augantį sergamumą, Sveikatos apsaugos ministerija ragina rizikos grupėms priklausančius gyventojus bet kurioje gydymo įstaigoje pasiskiepyti nuo Kovido. Vakcinos nupirktos, jos jau pasieks visas gydymosi įstaigas, o šiemet nuo gripo bus nemokamai skiepijami vaikai nuo dviejų iki septynių metų.Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu išrinktas Mindaugas Balčiūnas. Kaune surengtoje 2024 m. LKF ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje M. Balčiūnas kovoje dėl prezidento posto įveikė Robertą Javtoką.Vidurio Europą toliau siaubia liūtys ir didžiausi per kelis dešimtmečius potvyniai. Dėl audros Borisas sukeltų potvynių Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje jau žuvo mažiausiai 19-a žmonių, dalis laikomi dingusiais be žinios.Kremliaus kritikas, šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs oligarchas Leonidas Nevzlinas užsakė žinomo opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, teigia Aleksejaus Navalno bendražygių atliktas tyrimas. Tai sukrėtė rusų opozicionierių bendruomenę visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad tai geriausia dovana Kremliui – parodyti susiskaldžiusius disidentus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kokia padėtis Kretingoje, kur vakar smarkiai pakilo Akmenos upės lygis ir dėl to į aplinką buvo išleistos nuotekos?Prasideda 10 dienų 6 miestuose truksiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“.Aktualus klausimas. Ar reikėtų įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles ir jas įsigyjančius asmenis? Būtent tokias įstatymo pataisas jau kurį laiką svarsto Seimas, siekdamas greičiau išaiškinti melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.Specialistai sako, kad Lietuvos įmonės į Rumunijos rinką vis dar žiūri nedrąsiai – ji apgaubta įvairiausiais mitais bei gandais. Kokios Lietuvos įmonių galimybes įsitvirtinti Rumunijoje? Atsakymai – „Verslo laike“.Kauno rajono Domeikavos seniūnijos gyventojai nepritaria, kad jų pašonėje būtų įkurti Pusiaukelės namai ir juose būtų apgyvendinti 25 nuteistieji. Lietuvoje ne kartą yra pasitaikę protestų ir tuomet, kai kurioje nors gyvenvietėje, pavyzdžiui, nusprendžiama įkurti socialinės globos namus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Kaip padėti tokiems žmonėms integruotis, kai vietos gyventojai jų savo pašonėje matyti nenori?Atsargos majoras Darius Antanaitis interviu „Svarbiam pokalbiui" sako, kad Ukrainos karo aklavietę gali išjudinti įvykiai Rusijoje. Antanaitis įsitikinęs, kad Lietuvos sieną peržengę rusai būtų sudaužyti.Ved. Edvardas Kubilius

Registrų centrui automatiškai pagal šalia esančių sklypų pardavimo kainas perskaičiavus vidutines žemės ūkio paskirties žemės vertes, dalis ūkininkų pamatė neproporcingai dideles paskaičiuotas vertes, kas turi įtakos ir žemės mokesčio padidėjimui net keliais kartais. Šį penktadienį Kauno rajono ūkininkų sąjunga nuotoliniu būdu organizuoja nuotolinę diskusiją, ieškant adekvataus sprendimo ateityje. Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, situacija nepriimtina, kuomet dėl žemės vertės kėlimo nebuvo tartasi su ūkininkais.Rokiškio rajone 11 hektarų žemaūgį verslinį sodą puoselėjantis Marius Bulovas augina desertinius obuolius ir kriaušes. Bene didžiausias dėmesys ūkyje skiriamas tam, kad pavyktų užauginti skanius obuolius ir svarbu juos kokybiškai nuskinti, kad galėtų kuo ilgiau išsilaikyti. Šio rudens išdaiga sode – antras obelų žydėjimas.Rubrikoje Užsienio naujienos išgirsite apie tai, kad vietos gyventojus Rumunijoje baugina auganti meškų populiacija, o turistai neretai rizikuoja savo saugumu bandydami maitinti gyvūnus ar su jais nusifotografuoti.Ved. Rūta Simanavičienė

Rumunijos sostinėje Bukarešte gyvena iš Kauno kilusi Ana Žuravliova. Jauna mergina gan anksti išvyko iš Lietuvos ir pradėjo gyvenimą užsienyje, o Rumunijoje atsidūrė atsitiktinumo dėka. Tačiau dabar moteris užima atsakingas pareigas ir dirba prodiuserinėje kompanijoje, kuriančioje televizijos laidas ne tik Rumunijos, bet ir kaimyninių šalių televizijoms. Ana taip pat yra ir Rumunijos lietuvių bendruomenės pirmininkė bei deda dideles pastangas, kad šioje šalyje gyvenantys tautiečiai nepamirštų lietuviškų tradicijų ir susiburtų per svarbiausias metų šventes.Vėstant orams dalis paukščių jau paliko Lietuvą ir išskrido žiemoti į šiltesnius kraštus, tačiau nemažai sparnuočių šalyje lieka ir žiemos metu, o išgyventi šaltąjį sezoną jiems padeda žmonės – prasidėjus šalnoms paukščiams tampa vis sudėtingiau rasti maisto, tad tuomet itin pasitarnauja žmonių sukaltos lesyklėlės. Ką reikėtų žinoti apie paukščių lesinimą, kokių klaidų nereikėtų daryti, kokį lesalą, galų gale, rinktis?Bėgantys metai keičia ne tik mūsų įpročius, bet ir koreguoja įvairias nusistovėjusias tradicijas. Natūralu, kad bėgant metams keičiasi ir laidotuvių tradicijos.Dar birželio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad Klaipėdoje veikianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šis susijungimas sukėlė nemažai diskusijų visuomenėje, pasirodė nuomonių, jog dėl tokio sprendimo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus perkelta į Vilnių bei nebeparengs Klaipėdos uostui taip reikalingų specialistų. Kaip keisis Lietuvos aukštosios jūreivystės veikla po šio susijungimo?Ved. Paulius Selezniovas

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – žalgiriečių vargai su „Pieno žvaigždėmis“ 08:00 – neraminanti gynėjų forma 10:20 – ko nepavyko įsigyti „Žalgiriui“ 14:47 – „Virtus“ laukiantis iššūkis 22:13 – D.Sirvydžio tritaškių duobė 26:30 – „Lietkabelio“ viešnagė Podgoricoje 32:19 – „Wolves“ mačas Paryžiuje 43:40 – M.Kiltinavičiaus principai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 53:05 – naujas formatas 55:05 – bukmekerių favoritai 58:09 – S.Pianigiani projektas 59:43 – autsaideriai iš Vokietijos 1:01:40 – akibrokštas „Umana Reyer“ ekipai 1:06:08 – braižą išlaikiusi „Prometey“ 1:08:39 – netektis gerai užpildžiusi „Joventut“ 1:10:00 – ar „Lions“ pravers Eurolygos duris? 1:13:18 – pervertinamas „Hapoel“ 1:15:00 – vašką spausti pasiruošęs D.Alimpijevičius 1:16:40 – prognozės „Wolves“ ir „Lietkabeliui“ 1:20:17 – „Ryto“ sistemos graikas 1:23:19 – latvio vedama Italijos ekipa 1:25:52 – sunkiai įsibėgėjanti „Gran Canaria“ 1:29:28 – Prancūzijos klubo lyderis – baltarusis 1:32:30 – pasikeitę Vokietijos čempionai 1:35:29 – S.Kulviečio ekipa 1:36:58 – sunki N.Čanako pradžia 1:39:10 – kritikos Rumunijoje gaunanti „U-BT“

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Aušros Kaminskaitės komentaras apie kultūros ministro pastangas pažvelgti į nevyriausybinio sektoriaus problemas.Ką parodoje „Counterfates“ pasakoja garso menininkas Andrius Arutiunian?Kelmėje atidarytas „AJJU meno muziejus“. Ką galima išvysti muziejuje, įsikūrusiame autobuse?Prieš mėnesį Lietuvos kultūros atašė pareigas Ukrainoje ir Sakartvele pradėjo eiti Tomas Ivanauskas. Kokios pirmojo mėnesio darbų įžvalgos ir ateities planai?Lietuvos kino teatruose pradedamo rodyti filmo „Dovbušo“ kūrybinė komanda – Dovbušo istorija priminimas pasauliui ir patiems ukrainiečiams, kas mes esame.Kaip suvokiamas seksualumas Lietuvoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse? Pokalbis su antropologu Andrejumi Vazyanau.Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje atidaroma psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ paroda „out of touch“.Ved. Marius Eidukonis

Timišoaroje įvyko vienas svarbiausių šių metų Europos kultūros sostinės įvykių – Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo spektaklio „Išvarymas“ rumuniška premjera („Exod“).„Man atrodo, poezijoje telpa šiek tiek daugiau nei prozoje – viename kūrinyje galima užkoduoti labai daug skirtingų emocijų“, – sako poetė Laura Kromalcaitė šią savaitę pristačiusi savo kūrybą pirmuose šios vasaros poezijos skaitymuose MO muziejuje.Nors dažniausiai Lietuvoje kalbame apie Stambulo konvenciją, vis dar neratifikuota ir beveik prieš 2 dešimtmečius patvirtinta Faro konvencija. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei šis dokumentas yra priemonė, skirta saugoti vietos identitetą, kultūros ir kraštovaizdžio paveldą bei skleisti žinią apie vietos savivaldos įgyvendinimą. Šią savaitę Kaune vyko Faro konvencijos tinklo susitikimas, o Žemųjų Šančių bendruomenės nariai išsirinko urbanistinę rajono viziją, saugančią jo identitetą.Hito „Last Christmas“ autoriui, 2016-aisiais per Kalėdas mirusiam muzikantui George'ui Michaelui šį savaitgalį būtų sukakę 60.„Spėju, šiemet jau esate išgirdę klausimą „kur važiuosite per atostogas?“ arba nuostabos kupiną „o tai jūs niekur vasarą nekeliausite?“. Viešoji erdvė ir entuziastingi influenceriai įtikino, kad kelionės būtinos, be jų niekaip, tik va bėda – neišmokė jomis mėgautis“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie tai, kas ir kokiu būdu turėtų atstatyti nusiaubtą Mosulą, egiptiečių pyktis dėl to, kaip vakariečiai interpretuoja senovės Egipto istoriją, ir Windrush kartos muzika.Pasaulyje graibstomas kolekcionierių ir prestižinių meno institucijų, Lietuvoje kol kas tik vieną personalinę parodą surengęs Augustas Serapinas patyrė dar vieną karjeros postūmį. Jis tapo vieninteliu lietuviu, per pastarąjį dešimtmetį patekusiu į Art Basel mugės pagrindinę sekciją Unlimited, kurioje pristatomi svarbiausi meno rinkos ir istorijos kūrėjai, už savo darbus pelnantys milijonines sumas. „Sėskim ir pakalbėkim“ pašnekesys su Augustu Serapinu apie jo kūrybos principus, tarptautinę sėkmę ir Lietuvos meno profesionalų jam skiriamą dėmesį bei buvimą parduodamu menininku.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėNationalinio Mihajaus Eminèsku teatro Timišoaroje nuotr.

Lietuvoje mokosi tik 8,5 proc. 25–64 metų amžiaus gyventojų. Tai yra vienas žemiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje, sakoma Valstybės kontrolės atliktame Mokymosi visą gyvenimą vertinime. Mažiau suaugusių mokosi tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Tuo tarpu ES besimokančių visą gyvenimą žmonių vidurkis siekia 10,8 proc. O kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas sociologinis tyrimas, besimokančiųjų skaičius pradeda mažėti nuo 30 metų. Dar labiau ši kreivė krenta žemyn nuo 50-ies.50–59 metų amžiaus grupėje, anot STRATA analitikų, mokosi tik 47 proc. respondentų, o nuo 60 iki 69-erių – tik 29 proc. Tarp vyresnių nei 70 metų asmenų besimokančių tėra 13 proc. Net 38 proc. apklaustų susugusiųjų teigė, kad jie nesimoko, nes jiems jau yra „per vėlu mokytis“. Ketvirtadalis nesimokančiųjų nurodo, kad jiems per brangu mokytis vyresniame amžiuje.Kaip Lietuva atrodo, pagal žmonių, besimokančių iki senatvės rodiklius europiniame kontekste? Ir kodėl tokia kukli dalis besimokančių visą gyvenimą siekia tobulėjimo aukštosiose mokyklose? Pagaliau, kodėl šalies aukštosios mokyklos menkai atliepia norinčiųjų tobulinti tiek profesinius, tiek kitus įgūdžius poreikį, o ir nėra linkusios investuoti į jau turinčių aukštojo mokslo diplomą asmenų persikvalifikavimą? Ir, ar šią spragą užpildys netrukus startuosianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pristatyta skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma?Diskutuoja: Laima Galkutė, darnaus vystymosi švietimo ekspertė, Nora Skaburskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcijos vadovė ir Šarūnas Šalkauskas, Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus patarėjas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Prieš pat Naujuosius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas išplatino pranešimą, kad per pastaruosius 11 mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus 2021-uosius. Vilniaus mieste 2021 m. registruota 70 šios ligos atvejų, o iki 2022 m. lapkričio 30 dienos sostinėje nustatytas 91 jos atvejis.NVSC duomenimis, 2021-aisiais Lietuvoje iš viso buvo nustatyta 500 tuberkuliozės atvejų, nuo šios ligos mirė 31 žmogus. Aktyvia tuberkuliozės forma sergantis pacientas gali užkrėsti iki 15 asmenų per metus – taip nurodoma pranešime spaudai.Tuberkuliozė yra labiausiai paplitusi infekcinė liga, kuria užsikrėtę yra daugiau nei 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiausia – besivystančiose šalyse. Kasmet nuo ligos miršta 2-3 mln. žmonių, užregistruojama 9 mln. naujų ligos atvejų.Apie 90 proc. užsikrėtusiųjų serga besimptome lėtine ligos atmaina. Tinkamai nepradėjus gydymo yra 10 proc. tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. Lietuvoje kasmet tuberkulioze iki pandemijos susirgdavo apie 900 asmenų. 2021 m. Higienos instituto paviešinta statistika rodė, kad Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze buvo vienas didžiausių Europoje, didesnis ligos paplitimas buvo registruojamas tik Rumunijoje.Kokios yra augančio sergamumo tuberkulioze priežastys ir kiek ši infekcinė liga pavojinga visuomenei? Kokie yra tuberkuliozės pirmieji simptomai, kiek trunka gydymas ir kokie gali būti liekamieji ligos reiškiniai?Laidoje dalyvauja: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ir Santaros klinikų vyresnioji gydytoja pulmonologė Vaiva Kumpauskaitė.Ved. Laura Adomavičienė

Europos Sąjunga remia dviračių infrastruktūrą šalyse narėse ir palieka laisvę skirstyti lėšas. Pasak Europos Komisijos, 2014-2020 metais tam skirta apie 2 mlrd. eurų. Bet tarptautinis žurnalistinis tyrimas parodė, kad projektų vykdytojai tiesia takus, kurie kelia konfliktus tarp pėsčiųjų, dviratininkų ir tų, kuriems rūpi gamta.Būta atvejų, kai naujoji infrastruktūra iš viso netinkama naudoti. Nepaisant skirtumų tarp šalių, ryškėja tendencija, kad vietos savivalda dviračių dažnai nelaiko alternatyva automobiliams. Panašu, kad savivaldybės daro viską, kad nesukeltų nepatogumo vairuotojams, o į dviratininkų patiriamus nepatogumus gilinasi retai.Kaip pasiekti, kad gražūs žodžiai virstų patogiais takais ir dviračiai tikrai taptų naudojama susisiekimo ir taršos problemų sprendimo priemone?Žurnalistinis tyrimas Lietuvoje, Čekijoje, Maltoje ir Rumunijoje atliktas Journalismfund.eu fondo lėšomis.Autorė Daiva RepečkaitėRedaktorė Vaida Pilibaitytė

Kuo daugiau detalių aiškėja apie keistą lėktuvo skrydį iš Lietuvos į Bulgariją, tuo daugiau nerimo kyla. Be leidimų per kelias valstybes skridusį orlaivį teko lydėti kariniams naikintuvams. Bulgarija imasi aiškintis galimą šnipinėjimą, Lietuvos policija aiškinasi įvykio detales, išsamiai pasidomėti šia istorija ketina ir politikai. Kas skrido lėktuvu iki šiol nežinoma, tačiau aiškėja, kad teisiškai orlaivis vis dar priklauso karininkui, Nidos oro parko direktoriui Broniui Zaronskiui.Lietuvoje prieglobstį nuo karo radę ukrainiečiai galės susiburti naujame Ukrainos centre. Čia veiks menui ir kultūrai atvira erdvė. Centras atidaromas Prezidentūros, Ukrainos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto pastangomis.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Rumunijoje baigė susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Bukarešto devintuko lyderiais, kur buvo aptariamas rytinio NATO sparno gynybos stiprinimas.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje Valdovų rūmuose diskutuojama, kaip užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos vadovų individualią baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje.Ukrainos prezidentas teigia, kad Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius tęsia civilių evakuacijas iš apsiausto Mariupolio.Prie Ukrainos ambasados Vilniuje buvo surengta apsikabinimų akcija, siekiant pagerbti šios šalies laisvės gynėjus.Per tarptautinę donorų konferenciją Varšuvoje Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. dolerių.Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Rumunijoje, kur aptaria regiono gynybą ir saugumą.Kaip policija pasirengusi užtikrinti viešąją tvarką gegužės 9 d. vyksiančiuose renginiuose?Birštone atidarytas naujas Sporto ir sveikatingumo centras.Ved. Madona Lučkaitė

Dešimtoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje aptariame net 7 praėjusią savaitę pristatytas artėjančio konkurso dainas bei išsamiai apžvelgiam būsimą Melodifestivalen finalą Švedijoje. Podkasto galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Tautvydas Husavike (0:00); Sužavėję Nyderlandai (7:00); Ką turi padaryti Juodkalnija, kad mūsų vertinimuose gerokai pakiltų? (14:25); 12 ar 0 balų Vokietijai (20:15); Išsiskyrusios nuomonės dėl Prancūzijos (31:00); Maloniai nustebinusi Danija (37:20); Kas per velnias vyko Rumunijoje? (43:20); Būk sveika, Serbija (52:30); Atnaujinta Albanijos „Sekret“ (01:03:50); Išsami būsimo finalo Švedijoje apžvalga (01:09:30); Austėjos favoritai Portugalijoje (01:33:35).

Lrt.lt Portale, LRT GIRDI anketą užpildęs regos negalią turintis šilutiškis Egidjus skundžiasi, kad neįgaliųjų pensijos didėja rečiau nei pensininkų. Egidijus sako turįs išgyventi iš 247 eurų. Situacija domisi Edita Vitė.Epideminė situacija negerėja ne tik Lietuvoje, nauji užsikrėtimų koronavirusu rekordai fiksuojami ir Balkanų šalyse. Mažiausiai gyventojų paskiepijusiose Europos Sąjungos šalyse Bulgarijoje ir Rumunijoje atnaujinti griežtesni ribojimai. Kroatijoje jau ruošiama arena, kurioje bus įrengta ligoninė COVID-19 sergantiems pacientams. Išsamiau apie situaciją šiose valstybėse pasakoja Rūta Nikitinaitė.Kodėl kai kur atlaidžiai žiūrima į galimybių paso tikrinimą?Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Miglė NavašinskaitėPremjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Nelegalių migrantų situacija, kaip vyksta jų dokumentų tvarkymas, kokia tvarka išsiunčiami iš Lietuvos nelegalūs migrantai?Pokalbis ir migracijos departamento vadove Evelina Gudzinskaite. Kitas pašnekovas – Pabradės užsieniečių registracijos centro direktorius Aleksandras Kislovas.Seimas vakar pavakarę po pateikimo pritarė siūlymui naujai taros surinkimo tvarkai. Jei tam bus galutinai pritarta, nuo 2023 metų į taromatus bus galima nešti stipraus alkoholio butelius, stiklainius, pakuotes nuo pieno. Užstato sistemos administratorius perspėja, kad taromatuose susikauptų milžiniški kiekiai duženų. Kolega Marius Jokūbaitis apie galimas naujoves kalbina Viešosios įmonės "Užstato sistemos administratorius" vadovą Gintarą Varną.Savaitės įvykių apžvalga. Komentuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasLegendinė švedų grupė ABBA, praėjus 40 metų. šiandien išleidžia naują albumą „Voyage". Mūsų bendradarbė Stokholme Vaida Meidutė – Strazdauskienė.Savaitės komentaras. Autorius – Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Ved. Rūta Kupetytė.

Organizacijos ,,Transperency International“ atlikto tyrimo duomenimis, didžiausias kyšininkavimas Europos Sąjungoje yra Rumunijoje ir Bulgarijoje. Paaiškėjo, kad dažniausiai kyšiai duodami gydymo įstaigose ir atsiskaitant už kasdienes paslaugas. Kokių priemonių korupcijos ir kyšininkavimo problemai spręsti imasi Bendrijos narės, domėjosi Rūta Nikitinaitė.LRT pristato naujausią tyrimą. Mindaugas Aušra ir Jurga Tvaskienė.Kas žinoma mokslininkams, tyrėjams apie naujas koronaviruso atmainas? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos biobanko vadovas Danielius Naumovas.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Kaip saugoti save ir aplinkinius tvyrant karščiams, esant eskstremaliai sveikatai situacijai? STUDIJOJE: Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės skubios medicinos gydytojas Šarūnas Maciulevičius.Studijoje Marius Jokūbaitis. Kas lemia elektros kainų augimą?Pokalbis su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrielium Landsbergiu. Vakar Liuksemburge ES užsienio reikalų ministrai sutarė dėl sankcijų Baltarusijai. Komentuoja: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, docentė Margarita Šešelgytė ir Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.Sporto pranešimai. Studijoje Marius Andrijauskas.Kaip vaikai išgyvena karščius darželyje? Pasakoja Edita VitėSavaitės komentaras. Autorė – LRT apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ryto garsai

Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos galerijoje beveik visą gegužės mėnesį, veiks Respublikinė Lietuvos neįgaliųjų fotomėgėjų paroda „Talačkoniai 2019“. Apie ją kalbame su Utenos rajono neįgaliųjų draugijos vadove Sandra Ragaišyte.Savaitgalį veiklą atnaujinęs Palangos Gintaro muziejus sulaukė nemenko lankytojų susidomėjimo. Laikantis ribojimų, per dvi savaitgalio dienas muziejų aplankė beveik pusė tūkstančio žmonių. Kokiomis nuotaikomis gyvena atsinaujinęs ir duris atvėręs muziejus, kalbame su parodų kuratore Regina Makauskiene.Stabtelėjusi praėjusią vasarą, „Nacionalinė ekspedicija“ pratęsė kelionę šį balandį. Komanda apsilankė Rumunijoje, Kroatijoje ir Serbijoje, taip baigdama ekspediciją Dunojumi. Patirtimis iš kelionės dalijasi gamtininkas, fotografas, prozininkas Selemonas Paltanavičius, istorikė Luka Sinevičienė, laidų vedėjas, rašytojas Robertas Petrauskas ir restoranų vadovas, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.Buvusi Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justė Kostikovaitė, po 12 metų klajonių po pasaulį, sparnus nuleido Lietuvoje. Ji imasi vadovauti Lietuvos nacionalinio muziejaus „Istorijų namams“. Apie naują veiklą, Lietuvos kultūros reprezentavimo užsienyje iųųūkius kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Marius Eidukonis

Temos– KMT serija su „Rytu“ (01:00);– Sezono tarpsnis Kėdainiuose ir santykis su „Lietkabeliu“ (06:10);– Santykis su Lietuvos krepšinio žurnalistais (10:40);– Lažybų skandalas „Lietkabelyje“ (11:40);– „Žalgirio“ dublerių laikai ir jaunystės klaidos (12:20);– Šansas Lietuvos rinktinėje (18:40);– Sąlygos Rumunijoje (24:10);– V.Romanovo atitikmuo Italijoje (26:10);– Ateities planai ir mėgstamiausi Eurolygos klubai (28:20).

Pokalbiai su dokumentinio kino kūrėjomis apie aplinkosauginį kiną, kuris ne tik fiksuoja problemas, bet ir atvirai siekia išjudinti pokyčius.Viena žymiausių šiandienos Latvijos kino režisierių Laila Pakalnina savo dėmesį nukreipė į vienkartinį šaukštą. Naujausias jos dokumentinis filmas „Šaukštas“ pasakoja apie tai, kiek daug reikia nuveikti, kad būtų pagamintas vienas vienkartinis šaukštas, kuris vos kartą panaudotas išmetamas į šiukšlių dėžę. Tai refleksija apie neįtikėtiną technologinį žmonijos progresą, bet kartu ir regresą tuo pat metu.Slaptos kameros rankinėse, perdažomi plaukai, paralyžiuojančios dujos į veidą ir šūksniai „Jūs vagiate mūsų ateitį!“ - šiemet festivalyje „Nepatogus kinas 2020“ rodyta dokumentika „Mediena“ primena įtempto siužeto filmą. Filmas pasakoja apie pastangas sustabdyti vieną paskutiniųjų Europos sengirių Rumunijoje naikinančias korporacijas. Jo autorės Monica Lazurean-Gorgan, Ebba Sinzinger ir Michaela Kirst atvirai sako, kad norėjo ne tik papasakoti apie tai, kam ryžtasi aplinkosaugos aktyvistai, bet ir padėti jiems.Autorės Rūta Dambravaitė ir Vaida Pilibaitytė

Šv. Kristoforo laureatas, paveldosaugininkas dr. Jonas Rimantas Glemža; Vertėjo krėslo premijos laureatė Laura Laurušaitė; LLTI Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas; mobiliosios bažnyčios devintojo dešimtmečio Rumunijoje; menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras. Ved. Austėja Kuskienė.

Vis daugiau žmonių buriasi į keramikos dirbtuves, norėdami atsipalaiduoti, atsitraukti nuo rutinos ar net psichologiškai gyti. Kaip keramikos menas gali jungti žmones ir suteikti jiems erdvės kūrybai? 1990–aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ mini veiklos 30–metį. Protų kovų vedėjas Robertas Petrauskas sako, kad po intelektualinio žaidimo žmonės namo negrįžta nei protingesni, nei kvailesni. Kaip ir kodėl protas pailsi protų mūšyje? Mobilios bažnyčios devintojo dešimtmečio Rumunijoje ant specialių bėgių buvo transportuojamos į miegamuosius rajonus ir ten paslepiamos. Bukarešte sukurtos fotoserijos autorius Anton Laub vieši Kaune.  Pasaulio kultūros apžvalgoje: blunkantis E. Munch „Šauksmas“, Luvras atveria duris naktį, V. Čerčilio tapyba ir kaip meno kūrinių stebėjimas padeda detektyvams.„ Teatro kritikė A. Kaminskaitė rašo: „Domino“ teatro repertuaras eliminuotas iš kritikų veiklos ir netgi diskusijų lauko, spektakliai nelankomi ir, žinoma, nerecenzuojami“. Tuo tarpu privatus komedijos teatras „Domino“ 2019 m. rudenį pristatė naują prekės ženklą ir išplėstą repertuarą. Aktyviai po Lietuvą gastroliuojantis ir bene didžiausią gerbėjų būrį socialiniuose tinkluose turintis šalies teatras ir po 13 metų veiklos kelia diskusijas apie tai, kas (ne)turėtų vykti scenoje. Studijoje „Domino“ teatro vadovė Diana Bukantaitė ir „Domino“ aktoriai Sakalas Uždavinys, Emilija Latėnaitė, Juozas Gaižauskas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Autokefalinė Ukrainos stačiatikių cerkvė siekianti tarptautinio pripažinimo sako politikoje niekada nedalyvausianti.LRT televizija vakar surengė penktuosius kandidatų į prezidentus debatus. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, gegužės 9 d., Rumunijoje dalyvaus Europos Vadovų Taryboje. ES pirmininkaujančioje Rumunijoje surengtas aukščiausio lygio susitikimas, skirtas ES ateities klausimams aptarti.Liberalai siūlo nuo 2020 metų trimis procentiniais punktais – iki 18 proc. – sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabartinis 21 proc. PVM tarifas galioja nuo 2009 metų rudens. Ekologinio dizaino asociacija – EKODA pristato virš 15 lietuvių kūrėjų kasdienėje buityje pritaikomų daiktų parodą viename kambaryje. Žydų g. 2 įsikūrusios džinsų parduotuvės patalpose 3 dienas bus eksponuojami daiktai, atnaujinti, perdirbti ar pagaminti iš aplinkai draugiškų medžiagų.Ar, sparčiai augant gyventojų pajamoms, Lietuvoje jau yra susiformavusi stipri vidurinioji klasė?Lietuva mini Europos dieną. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. R. Terlecko komentaras. Verslo naujienose – apie moksleivių ekonominį raštingumą.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvoje ir Rumunijoje praėjusį dešimtmetį veikė slapti JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimai, paskelbė Europos žmogaus teisių teismas.Seimo NSGK ataskaita. Kas turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę dėl žalos valstybei – verslo įmonės ar politikai?Vieni pateisina Ukrainos saugumo tarnybų inscenizuotą žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymą, kiti – pasipiktinę smerkia.Rubrika „Valstybė – tai TU“.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos receptas.Karinės pratybos Lietuvoje.Lietuvoje ir Rumunijoje veikė slapti JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimai, paskelbė Europos žmogaus teisių teismas.JAV paskelbė prekybos karą ES, Meksikai, Kanadai.„Smiltynės perkėlos“ keltų bilietų kainos nuo birželio 1 d. Socialinių tinklų apžvalga.Vilniuje vyko orientavimosi žaidimas.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarė- Šemetienė).Vaikų mityba."Naujienų Žemėlapis": plastikos atliekos.Verslo naujienos: apie Starbukso ir Disnėjaus krizių valdymą ir Kinijos verslo milžinus.Kultūros renginiai.Praeivių Vilniaus gatvėse nuomonė apie ES paramą.Penktadienio viešnia – edukologė ir lauko veiklų entuziastė Lina Bakšytė.Tiesioginė transliacija Sąjūdžio 30-mečiui (anonsas).

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos receptas.Karinės pratybos Lietuvoje.Lietuvoje ir Rumunijoje veikė slapti JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimai, paskelbė Europos žmogaus teisių teismas.JAV paskelbė prekybos karą ES, Meksikai, Kanadai.„Smiltynės perkėlos“ keltų bilietų kainos nuo birželio 1 d. Socialinių tinklų apžvalga.Vilniuje vyko orientavimosi žaidimas.Savaitės komentaras (parengė Ramunė Sotvarė- Šemetienė).Vaikų mityba."Naujienų Žemėlapis": plastikos atliekos.Verslo naujienos: apie Starbukso ir Disnėjaus krizių valdymą ir Kinijos verslo milžinus.Kultūros renginiai.Praeivių Vilniaus gatvėse nuomonė apie ES paramą.Penktadienio viešnia – edukologė ir lauko veiklų entuziastė Lina Bakšytė.Tiesioginė transliacija Sąjūdžio 30-mečiui (anonsas).

Lietuvoje ir Rumunijoje praėjusį dešimtmetį veikė slapti JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimai, paskelbė Europos žmogaus teisių teismas.Seimo NSGK ataskaita. Kas turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę dėl žalos valstybei – verslo įmonės ar politikai?Vieni pateisina Ukrainos saugumo tarnybų inscenizuotą žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymą, kiti – pasipiktinę smerkia.Rubrika „Valstybė – tai TU“.

Apie patirtis Rumunijoje pasakoja Linas Starkus ir Marius Kneipferavičius, kuriuos ten nuvedė muzika – koncertai festivaliuose su jų grupe „Baltic Balkan“. Kalbėjomės ne tik apie muziką, bet ir apie su Rumunija siejamus stereotipus, žmones, įsimintiniausius nutikimus.

Apie patirtis Rumunijoje pasakoja Linas Starkus ir Marius Kneipferavičius, kuriuos ten nuvedė muzika – koncertai festivaliuose su jų grupe „Baltic Balkan“. Kalbėjomės ne tik apie muziką, bet ir apie su Rumunija siejamus stereotipus, žmones, įsimintiniausius nutikimus.

Stiprios audros siaubia Balkanus. Liūtys Rumunijoje gresia potvyniais. Gaisrai plieskiasi sausuose Kroatijos miškuose. Karščio banga pietinėje Europoje jau pavadinta „Liuciferiu“. „Kai buvau paauglys, labai karšta diena buvo apie 32-33 laipsniai šilumos. Dabar stebime 40-41 laipsnį,“ – apie karščio bangas Kroatijoje pasakoja Dinko iš Pulos.Tuo metu mokslininkai skaičiuoja, kad nesiimant veiksmų dėl klimato kaitos, tokie ekstremalūs orai ateityje taps dar dažnesni, o aukų skaičius augs dešimtimis kartų. „Tie skaičiai remiasi prielaida, kad nebus taikomos jokios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Tai darėme sąmoningai, kad turėtume atspirties tašką, jei Europa į prisitaikymą nežiūrėtų rimtai,“ – paaiškina dr. Alessandro Cescatti iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Italijoje.Bet dideli, vilčių teikiantys susitarimai, kurie padėtų to išvengti, stringa. Prieš savaitę Jungtinės valstijos oficialiai pranešė apie sprendimą trauktis iš Paryžiaus klimato sutarties. Klimatologas Justinas Kilpys tikina, kad sprendimų yra ir verčiau kalbėti apie juos. Todėl ir pakalbėjome. Darbuotojas gaivina dramblį zoologijos sode Serbijoje. SIPA nuotr.

Stiprios audros siaubia Balkanus. Liūtys Rumunijoje gresia potvyniais. Gaisrai plieskiasi sausuose Kroatijos miškuose. Karščio banga pietinėje Europoje jau pavadinta „Liuciferiu“. „Kai buvau paauglys, labai karšta diena buvo apie 32-33 laipsniai šilumos. Dabar stebime 40-41 laipsnį,“ – apie karščio bangas Kroatijoje pasakoja Dinko iš Pulos.Tuo metu mokslininkai skaičiuoja, kad nesiimant veiksmų dėl klimato kaitos, tokie ekstremalūs orai ateityje taps dar dažnesni, o aukų skaičius augs dešimtimis kartų. „Tie skaičiai remiasi prielaida, kad nebus taikomos jokios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Tai darėme sąmoningai, kad turėtume atspirties tašką, jei Europa į prisitaikymą nežiūrėtų rimtai,“ – paaiškina dr. Alessandro Cescatti iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Italijoje.Bet dideli, vilčių teikiantys susitarimai, kurie padėtų to išvengti, stringa. Prieš savaitę Jungtinės valstijos oficialiai pranešė apie sprendimą trauktis iš Paryžiaus klimato sutarties. Klimatologas Justinas Kilpys tikina, kad sprendimų yra ir verčiau kalbėti apie juos. Todėl ir pakalbėjome. Darbuotojas gaivina dramblį zoologijos sode Serbijoje. SIPA nuotr.

Temperatūrai kylant link trisdešimties laipsnių, daugybė žmonių pasuko prie vandens telkinių. Tačiau daugiausia jų pajūryje, ypač Palangoje. Vilniaus oro uoste pradedami testavimo darbai, kurie parodys, ar rekonstruotas kilimo-tūpimo takas bei kita infrastruktūra tinkama lėktuvų eismui. Dvidešimt smulkiųjų sūrininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos susirinkę į sūrių festivalį Druskininkuose. Vokietijoje vis stipriau įsibėgėja rugsėjo rinkimų į Bundestagą kampaniją. Stiprios audros siaubia Balkanus. Liūtys Rumunijoje gresia potvyniais.

„Radijo paskaitos“: kaip išvengti tuberkuliozės?Visuomenėje paplitęs stereotipas, kad tuberkuliozė jau praeities liga, ja serga pavieniai asocialūs žmonės. Tačiau taip manyti klaidinga. Kas trečias pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis, suserga vienas iš dvidešimties. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardija kaip vieną iš pirmaujančių pagal šios ligos paplitimą Europos Sąjungoje, prastesnė situacija tik Rumunijoje. Tuberkuliozė – seniausia žinoma užkrečiama liga, nepaisant vakcinavimo ir plačios antibiotikų terapijos, vis dar aktuali ir pavojinga. „Tuberkulioze galime užsikrėsti visi – nerpriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar turto cenzo, todėl svarbu apie ją žinoti“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Kas lemia galimybę susirgti tuberkulioze, kokie rizikos veiksniai, kaip laiku pastebėti simptomus, kokia ligos prevencija? Apie tai išgirsite specialisto paskaitoje.

„Radijo paskaitos“: kaip išvengti tuberkuliozės?Visuomenėje paplitęs stereotipas, kad tuberkuliozė jau praeities liga, ja serga pavieniai asocialūs žmonės. Tačiau taip manyti klaidinga. Kas trečias pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis, suserga vienas iš dvidešimties. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardija kaip vieną iš pirmaujančių pagal šios ligos paplitimą Europos Sąjungoje, prastesnė situacija tik Rumunijoje. Tuberkuliozė – seniausia žinoma užkrečiama liga, nepaisant vakcinavimo ir plačios antibiotikų terapijos, vis dar aktuali ir pavojinga. „Tuberkulioze galime užsikrėsti visi – nerpriklausomai nuo amžiaus, lyties, rasės ar turto cenzo, todėl svarbu apie ją žinoti“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Kas lemia galimybę susirgti tuberkulioze, kokie rizikos veiksniai, kaip laiku pastebėti simptomus, kokia ligos prevencija? Apie tai išgirsite specialisto paskaitoje.

Rumunijoje jau trečią savaitę tęsiasi antivyriausybiniai protestai. Kaip reikėtų vertinti dabartinę situaciją šalyje?Pietų Korėja atsidūrė didžiausioje istorijoje politinėje krizėje. Ar tuo gali bandyti pasinaudoti kaimyninis Šiaurės Korėjos režimas?Nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir bando atkreipti dėmesį, kad Lotynų Amerika tampa pavojingiausia vieta aplinkosaugos aktyvistams. Kodėl šis žemynas jiems mirtinai pavojingas?

Rumunijoje jau trečią savaitę tęsiasi antivyriausybiniai protestai. Kaip reikėtų vertinti dabartinę situaciją šalyje?Pietų Korėja atsidūrė didžiausioje istorijoje politinėje krizėje. Ar tuo gali bandyti pasinaudoti kaimyninis Šiaurės Korėjos režimas?Nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir bando atkreipti dėmesį, kad Lotynų Amerika tampa pavojingiausia vieta aplinkosaugos aktyvistams. Kodėl šis žemynas jiems mirtinai pavojingas?