Podcasts about latga

MO muziejuje atidaryta nauja menotyrą ir psichologiją vienijanti paroda „Iš vidaus“. Parodos atidaryme apsilankė Vesta Vitkutė.Žvilgsnis į naujausius kultūros įvykius pasaulyje.Teatro režisierius, rašytojas, dailininkas Feliksas Paulauskas Jonavoje sukūrė ir tuo pat metu kuria instaliaciją, skirtą mieste iki karo gyvenusiems žydams. Su menininku susitiko Andrius Baranovas.Kas yra STEAM ugdymas? Pokalbis apie Lietuvoje vienintelį VDU STEAM didaktikos centrą, su šio centro vadove doc. dr.Judita Žukauskiene.Ką menininkai ir kūrėjai turėtų žinoti apie autorių teises? Pokalbis su LATGA teisės skyriaus vadove Radvile Bieliauskiene.LRT Radijo dokumentika „Atsivėrimas“ prestižiniame festivalyje „PRIX EUROPA“ pripažinta geriausia 2024 metų Europos garso dokumentika. Kokia šio apdovanojimo reikšmė? Pokalbis su laimėjimą pelnusios dokumentikos autorėmis Rūta Dambravaite ir Inga Janiulyte - Temporin.Muzikinės naujienos, kurias apžvelgia Domantas Razauskas.Ved. Donatas Šukelis

LATGA skelbia populiariausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus. Kokios tendencijos ir kaip jos keičiasi? Pasakoja LATGOS menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič ir ne pirmus metus populiariausiu vaikų bei jaunimo rašytoju tituluotas Tomas Dirgėla.Birželio pabaigoje Lietuvos kompozitorių muzika buvo pristatoma ISCM Pasaulio muzikos dienos Faro salose. Kokią reikšmę turi toks pristatymas? Ar Faro salos turi naujosios muzikos sceną? Pasakoja kompozitoriai Vytautas Germanavičius, Rūta Vitkauskaitė, Kristupas Bubnelis ir Raimonda Žiūkaitė.Kaip tarpukariu atostogaudavo menininkai? Apie tai pasakojja į Palangos kurorto muziejų atkeliavusi paroda „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. Pasakoja parodos kuratorė Nideta Jarockienė.Akordeonu pradėjęs groti, kaip sykį pats yra pasakojęs, „netyčia“, akordeonininkas Tadas Motiečius šiandien yra vienas ryškiausių šio instrumento atlikėjų Lietuvoje. Apie atsitiktinumą, virtusį sėkminga karjera, scenos nebaimes ir kas Tadui yra tikros atostogos – pokalbis „Be kaukių“Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

27. aprelī atzeimejam Latgolys kongresa dīnu. Pyrmū reizi kalendarā tei īraksteita pyrma pīcu godu – 2019. godā, kab atguodynuotu, kas nūtyka pi vaļsts veiduošonuos nu jau vaira kai pyrma symts godu, i kaida nūzeime Latgolai ir bejuse Latvejis kai vaļsts izaveiduošonuos procesā. Kai tūlaik, tai i niu pi Latgolys kongresa dorbuojās aktivi latgalīši, kas pyrma i piec kongresa izvyrza vysaidus mierķus, kab dūmuotu par regiona, kulturys, izgleiteibys i ekonomiskajim procesim Latgolā. Deļ tuo ari šudiņ runojam ar dažim aktivajim latgalīšim, navalstiskūs procesu virzeituojim i politikim, kab nūskaidruotu, kas laikā nu pārnejuo goda Latgolys kongresa dīnys ir padareits, i kas juoīzeimoj jaunajā periodā. Raidejumā ronojam ar Latvīšu viesturiskū zemu atteisteibys padūmis puorstuovi nu Latgolys i Latgolys tradicionaluos kulturys centra "Latgaļu sāta" puorstuovi Daini Mjartānu, Latgalīšu kultūrys bīdreibys vadeituoju i Latgolys kongresa rezolucejis izpiļdis komisejis puorstuovi Ilgu Šuplinsku, i Latgalīšu kulturys kusteibys „Volūda” puorstuovi i Latgalīšu kulturys ziņu portala lakuga.lv vadeituoju Amandu Anusāni.

Šiais metais rugpjūčio 31 d. Lietuva minės okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos 30-metį, tad ši sukaktis bus paminėta ir antrą kartą Lietuvoje organizuojamu tarptautiniu kariniu orkestrų festivaliu. Rugpjūčio 26 d. festivalis prasidės šventiniu 12 NATO karinių orkestrų paradu nuo Lukiškių aikštės iki Katedros, kur ir bus pagrindinė renginio vieta. Negalintiems dalyvauti festivalyje gyvai, festivalio įrašą kviečiame stebėti per LRT televiziją rugpjūčio 30 d.Aplinkosaugos festivalis „Darom prie jūros“ Melnragėje. Festivalis jau trečius metus suburs gamtos mylėtojus ir apims tris sritis: aplinkosaugą, edukaciją ir kultūrą. "Baltijos jūros būklė darosi vis prastesnė, todėl turime veikti čia ir dabar“, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Glušokas.Karo Ukrainoje atgarsiai jaučiami ir Norvegijos ir Rusijos pasienyje – Norvegija pripažįsta, kad karas pakeitė daugumos gyventojų požiūrį į Rusiją. Pasienio regione padidintas saugumas, dislokuoti papildomi kariuomenės daliniai. Tuo metu vietos gyventojai nuogąstauja dėl vis mažėjančių atvykėlių srautų ir žlungančių verslų.Tarp pusšimčio įvairių organizacijų ir asociacijų, kurios Seimo politikų prašo nepriimti mokesčių reformos, yra ir LATGA, atstovaujanti įvairių sričių autoriams. Patys kūrėjai sako, nuotaikos labai liūdnos: jeigu reforma bus priimta, meninė produkcija brangs, o pats menas, kultūra taps prabangos preke.Ved. Paulius Selezniovas

Latgolys tradicionaluos kulturys centrs “Latgaļu sāta” Rēzeknis nūvoda Dekšuoru pogosta Madžuļūs svietej sovu 15 godu jubileju. “Latgaļu sāta” ir bīdreiba, kas popularizej tradicejis i senejūs omotus, organizej ekspedicejis i pietejumus Latgolys viesturis, etnografejis i nūvodpietnīceibys laukūs, regulari reikoj “Kūkļu dīnys” i tradicionaluos kulturys vuiceišonuos darbneicys bārnim i jaunīšim. Bīdreibys 15 godu jubilejis svineibys “Latgaļu sātai” ar vysaidu tradicionalūs omotu i izdareibu meistarklasem teik svieteitys taišni šudiņ. Ari mes vēļ eisai pyrma svineibu “Latgaļu sātu”, kas sovu byušonu sataisejuši pyrma symta godu caltā i autentisku izskotu saglobuojušā sātā Dekšuoru pogosta Madžuļūs, bejom nūbraukuši gostūs, kab par tradicionaluos kulturys dzeivi šudiņ i iz prīšku apsarunuotu ar bīdreibys puorstuovim. “Latgaļu sātā” gasteja kolege Laura Ieviņa.

Anykščiuose, Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus parodų salėje, veikia sakralinio meno paroda „Jų akys žvelgia į sąžinę” iš Ukrainos Radomyšlio pilies kolekcijos. Mėnesio pabaigoje jos atidarymas numatomas Ukmergės kraštotyros muziejuje, o paskui parodos kelionė tęsis Mažeikiuose, Kėdainiuose, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose.Ar reikia elektros tiekėjus įstatymu įpareigoti leisti žmonėms atsiskaityti už elektrą dalimis, jeigu iškart visos sumos jie neišgali susimokėti? Tokią idėją siūlo Socialdemokratų partija.Kokia sergamumo tuberkulioze situacija Lietuvoje? Pokalbis su Santaros klinikų Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja, gydytoja pulmunologe, daktare Edita Davidavičiene.Lietuvos gyventojai vakar per 5-ias valandas išpirko bilietus į gegužę Kaune vyksiantį Eurolygos finalo ketvertą. Bilietai kainuoja nuo 200 iki beveik 500 eurų už visas finalo ketverto rungtynes. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, kaip jūs vertinate tokias bilietų kainas? Ar jie jums – įperkami? Ar išvis pavyko nusipirkti bilietą, jei norėjote?Vėl bandoma įteisinti naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Tokiai prieš pora metų Seime kilusiai iniciatyvai Žemės ūkio ministerija visai neseniai pateikė palankias išvadas.Vilnietė Mariana pasakoja, kad į sukčių pinkles pakliuvo įdėjusi skelbimą portale Skelbiu.lt. Atsirado pirkėjas, kuris paprašė užpildyti tam tikrus duomenis. Vilnietė užpildė ir prarado visas savo santaupas. Policija sako, kad sukčiavimo atvejų daugėja pastaruosius porą metų. Pavyzdžiui, pernai sukčiavimo mastai išaugo maždaug 23-imis procentais, palyginti su užpernai. Ką daryti, kad kuo mažiau žmonių pakliūtų į sukčių pinkles?Vilniaus senasis teatras vykstant karui Ukrainoje ir toliau rodo šiuolaikinių Rusijos autorių kūrinius. Teatro vadovė sako gavusi kūrėjų sutikimą kūriniais naudotis nemokamai. Autorių teises ginanti asociacija LATGA siūlo atsižvelgti į Ukrainos kultūros ministro prašymą nerodyti Rusijos autorių kūrybos bent kol vyksta karas, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tam padaryti Vilniaus senajam teatrui neužteko laiko.Ved. Edvardas Kubilius

Kyjivo regiono Brovarų mieste prie vaikų darželio ir daugiabučio nukritus sraigtasparniui žuvo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų ir Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.Trys Lietuvos įmonės – „Teltonika“, „Solitek“ ir „Oxipit“ – pradėjo bendradarbiavimą su Taivanu, kuris planuoja investuoti keliolika milijonų eurų. Taivaniečiai į dvi iš trijų minėtų įmonių investuos, o trečiai suteiks paskolą.Finansų ministerija ir Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija vienaženklį skaičių turėtų pasiekti maždaug metų viduryje, jai didelę įtaką turės augančios maisto kainos. Apie tai kalbėta Seimo Biudžeto ir finansų komitete.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pokyčius kolegijoms: iki 2029 metų jos privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų siekti ne mažiau kaip 76 procentus.Nuo Kalvarijų turgaus, miesto gatvių iki privačių įmonių - sostinės pedagogai kviečiami pamokas rengti už mokyklos ribų. Tam Vilniaus savivaldybė sukūrė specialią platformą „vilniusyramokykla.lt“, kur šiuo metu 35 sostinės mokytojai jau įkėlė 114 pamokų, kurios gali būti organizuojamos skirtingose miesto vietose ir yra skirtos įvairaus amžiaus moksleiviams.Senasis Vilniaus teatras vykstant karui Ukrainoje ir toliau rodo šiuolaikinių Rusijos autorių kūrinius. Teatro vadovė sako gavusi kūrėjų sutikimą kūriniais naudotis nemokamai. Autorių teises ginanti asociacija LATGA siūlo atsižvelgti į Ukrainos kultūros ministro prašymą nerodyti Rusijos autorių kūrybos bent kol vyksta karas, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tam padaryti Vilniaus senajam teatrui neužteko laiko.Ved. Darius Matas

Prasidėjus karui Ukrainoje autorių teises ginanti asociacija LATGA vienašališkai nutraukė atstovavimo sutartis su kūrėjais iš Rusijos. Tačiau Kultūros ministerijai pavaldus Vilniaus senasis teatras toliau rodo spektaklius pagal šiuolaikinius Rusijos autorius, kurie viešai palaiko Donbaso ir Luhansko respublikų prijungimą prie Rusijos. Reporterė Asta Martišiūtė išsiaiškino, kad teatras paprašė rusų leisti jų kūrinius naudoti nemokamai. Rusijos menininkai leido, o Lietuva šią dovaną priėmė.Praėjusieji metai buvo itin sėkmingi organų donorystei. Atliktas rekordinis kepenų transplantacijų skaičius. Taip pat šiemet buvo registruotas vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje. Jam buvo 85-eri.Lietuvos gyventojai dalyvaudami loterijose pralošia dešimtis milijonų eurų. Nors perkančiųjų loterijų bilietus skaičius praėjusiais metais kiek sumažėjo, tačiau loterijose nurodė dalyvaujantys beveik penkiasdešimt procentų apklaustųjų. „Aktualus klausimas“: ar reikėtų griežtinti dalyvavimą loterijose?Vilniuje atidaromas ketvirtasis krematoriumas Lietuvoje. Plečiantis krematoriumų verslui auga ir vadinamųjų kolumbariūmų poreikis - tai patalpos, skirtos laikyti urnas su mirusiųjų palaikais. Plačiau bendra rinkos situacija domėjosi Edvinas Kučinskas.Daug diskusijų sulaukusi šauktinių reforma, siūlymas paskirti už rezistenciją atsakingą krašto apsaugos viceministrą ir kitos aktualijos, kurias dabar aptarsime su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.Naujoji respublikonų dauguma Jungtinių Valstijų Atstovų rūmuose diskutuoja apie valdžios išlaidų mažinimą, daliai reikalaujant kartu karpyti ir išlaidas gynybai bei Ukrainos rėmimui. LRT amerikiečių analitikai sako: diskusiją aštrina Amerikoje plintantis jausmas, kad į savo žemyno saugumą per mažai investuoja patys europiečiai, Amerikai tenka per didelė Europos saugumo kainos dalis, kai Vašingtonas turi galvoti ir apie Kiniją. Dešiniųjų abejones dėl išlaidų kaitina ir istoriškai išaugusi šalies skola.Ved. Rūta Kupetytė

Minske prasidėjo opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos teismas jai nedalyvaujant. Opozicijos lyderei pateikta virtinė kaltinimų, įskaitant valstybės išdavystę, sąmokslą siekiant užgrobti valdžią ir ekstremistinės organizacijos įkūrimą bei vadovavimą jai. Pati Sviatlana Cichanouskaja šį teismo procesą už akių pavadino farsu ir prezidento Aliaksandro Lukašenkos kerštu, sakydama, kad jai nebuvo leista susipažinti su teismo dokumentais.Vyriausioji rinkimų komisija svarstė, ar registruoti savivaldos rinkimuose tuos kandidatus, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų.Šiandien minimos 32-osios Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinės. Savanorių pajėgos pernai sulaukė trečdaliu daugiau naujų narių, nei užpernai. Tokį pagausėjimą savanorių vadovybė pirmiausia sieja su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje.Prasideda akcija „Dviratis Ukrainai“, kurios metu Lietuvos gyventojai ir verslas kviečiami Ukrainos žmonėms dovanoti naujus ir naudotus (be didelių defektų) dviračius, skirtus tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ukrainiečiams taip pat reikalingi dviračių aksesuarai bei kitos jų dalys – šalmai, liemenės, atšvaitai, žibintai ir bagažinės.Prasidėjus karui Ukrainoje autorių teises ginanti asociacija LATGA vienašališkai nutraukė atstovavimo sutartis su kūrėjais iš Rusijos. Tačiau Kultūros ministerijai pavaldus Vilniaus senasis teatras toliau rodo spektaklius pagal šiuolaikinius Rusijos autorius, kurie viešai palaiko Donbaso ir Luhansko respublikų prijungimą prie Rusijos. Reporterė Asta Martišiūtė išsiaiškino, kad teatras paprašė rusų leisti jų kūrinius naudoti nemokamai. Rusijos menininkai leido, o Lietuva šią dovaną priėmė.Kauno klinikose pernai atliktas rekordinis kiekis kepenų ir širdies transplantacijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kelerius metus bendradarbiavęs su Lietuvos simfoniniu pučiamųjų okrestru (LSPO), dirigentas Karolis Variakojis perima orkestro vyriausiojo dirigento pareigas. Ką tai keičia? Pokalbis su Karoliu Variakoju.Vilniaus gimtadienio proga Gedimino pilies bokšte bus galima išvysti Gedimino laiško nuorašą. Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas, parodos kuratorius Valdas Steponaitis.Prasidėjus karui Ukrainoje autorių teises ginanti asociacija LATGA vienašališkai nutraukė atstovavimo sutartis su kūrėjais iš Rusijos. Tačiau Kultūros ministerijai pavaldus Vilniaus senasis teatras toliau rodo spektaklius pagal šiuolaikinius Rusijos autorius, kurie viešai palaiko Donbaso ir Luhansko respublikų prijungimą prie Rusijos. Domėjosi reporterė Asta Martišiūtė.Klaipėdos Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje pristatyta dailininkės, scenografės Sofijos Kanaverskytės atsiminimų knyga „Gyvenimas gražus“. Su scenografe ir jos kūrybos vertintojais kalbėjosi kolega Klaipėdoje Česlovas Burba.„Pasaulis norėjo, kad būčiau aktorė, tokia ir likau“, – sakė Gina Lollobrigida, atsisakiusi dirbti Holivude ir sukvietusi ryškiausias 6-ojo dešimtmečio žvaigždes į Europą. Apie jos, atliekančios operos arijas aktorės, vaidmenis ekrane ir gyvenime – Ievos Buinevičiūtė pasakojimas.Aktorių ir režisierių Žilviną Beniušį siejame su klounados žanro Lietuvoje populiarinimu. „Be kaukių“ – apie teatrą, tikėjimą, pašnekovo dėdę Vilių Orvidą, juoko galias ir, žinoma, muziką.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėDmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Stāsta Latvijas Nacionālā vēstures muzeja direktors Arnis Radiņš "To sievas daiļas zied un zeļ, tām krāšņi tērpi, stalta stāja, tās zirgā jāj, kā tēvi jāja," – tā "Atskaņu hronikā" rakstījis tās autors 13. gadsimta beigās. Kas gan svešzemnieku, domājams, Livonijas ordeņa bruņinieku, tā pārsteidzis, ka viņš sacerējumā, ko lasīja ordeņbrāļiem priekšā, lai iepazīstinātu ar cīņām Livonijā un celtu kaujas spējas un morāles līmeni, tā apdziedājis latgaļu sievietes skaistumu? Kapulaukos atrastie apģērbu fragmenti un rotas liecina, ka sievietes valkājušas linu kreklu, vilnas brunčus, segušas uz pleciem villaini, galvā likušas vainagu un galvasautu, kājās vilkušas ādas vai cita materiāla apavus un sējušas kāju sietavas. Latgaļu sievietēm bijuši vairāku veidu vainagi. Kopš 8. gadsimta lietoti lentes vainagi, kopš 9. gadsimta arī grīstes vainagi. Tiem aizmugurē bija piekari – bizes. 12. gadsimtā, kas ir metāla vainagu krāšņāko formu laiks, tos sāka aizstāt ar auduma vainagiem. 13. gadsimtā pēdējie jau bija kļuvuši par vienīgajiem. Villainei bija ne tikai praktiska, bet arī rotājoša nozīme. Tās izmēri bija ap 60–90 x 110–130 cm, un tā parasti tikusi izgatavota no tumši zila vilnas auduma. Latgaļu villaiņu senākie atradumi ir no 7. gadsimta. Rotājumam izmantoja bronzas gredzentiņus. Sākotnēji tas bija novietotas villaiņu galos, malās vai visapkārt apmalei. 11.–12. gadsimtā rotājums jo bieži klāja visu villaini. Tad tās arī ir viskrāšņākās. Kopš 12. gadsimta sastopamas rūtaina un rakstaina auduma villaines, kur kopā ar vilnu lietots lins. Ar 13. gadsimtu pakāpeniski samazinājās un izzuda bronzas rotājums. To nomainīja stikla un alvas kreļļu, krāsainu dziju izšuvums. Krekli bija tunikveida, ar garām piedurknēm, bez apkakles un ar priekšpuses šķēlumu. Brunči tika darināti no vilnas vai pusvilnas auduma. Tie bija kā nešūti, tā šūti, un tos ap vidu saturēja austa josta. Kājauti tīti no pēdas uz augšu, un līdztekus auta malai tikusi tīta arī šaura prievīte, ar kuru zem ceļa auts apsiets. Apavi darināti ar mīkstu zoli un bijuši kā viendetaļas, tā vairākdetaļu. Sieviešu apavu purngali nereti bijuši rotāti ar bronzas zvārgulīti vai spirālīti. Sievietēm bija diezgan noteikts rotu komplekts. Pēc lietošanas nozīmes vispirms jāmin apģērba saspraušanai un saturēšanai nepieciešamās rotas – t.i., rotadatas un saktas. Tālāk jārunā par tērpu greznojošām rotām – kaklarotām kā kaklariņķi, kreļļu, piekariņu, kauri gliemežvāku virtenes, lociņa važturi ar važiņām. Tās tika izkārtotas pēc izmēriem tā, lai viena otru neaizsegtu un varētu cita citu papildināt.  Rotu uzskaitījumu turpināsim ar aprocēm. Tās parasti nēsātās vienādas un vienādā skaitā uz abām rokām. Gredzenu valkāšanā simetrijas princips ievērots retāk. To skaits var sasniegt pat 10.  Pastāv jautājums, vai tas rotu daudzums, ko mēs fiksējam apbedījumā ir lietots dzīvē ikdienā, jo ne viss ir praktiski  nepieciešams vai pat var traucēt darbā. Bez apģērba saturēšanas un rotāšanas funkcijas rotām bija vēl kāda cita nozīme – norāde uz nēsātāja sabiedrisko un mantisko stāvokli. Interesanti, ka 12. gadsimtā un vēl 13. gadsimta sākumā daļa no kaklariņķiem kļūst lieli, masīvi un smagi, it kā to īpašnieki būtu sacentušies patērētā materiāla daudzumā. Visas rotas mijiedarbojās un papildināja cita citu. Tās bija pakļautas zināmām „modes” tendencēm. Rotu formas un ornaments laika gaitā piedzīvoja izmaiņas. Norisinājās jauna „dizaina” meklējumi. Tāpat vērojama popularitātes pieaugšana un samazināšanās, etniskās un lokālās īpatnības. Nebija sveša arī no citurienes ievesto krāšņumlietu nēsāšana. Rotu izgatavošanai izmantoti dažādi materiāli – bronza, alva, stikls, sudrabs, dzelzs u.c. Taču visbiežāk tā bija bronza. Noslēgumā apskatīsim vienas rotas – kaklariņķa ar noplacinātiem galiem – dzīvi. Tas ir viens no visbiežāk lietotajiem Austrumlatvijā, arī, manuprāt, pieder pie visskaistākajām kaklarotām. Sākotnēji, 7.–8. gadsimtā, noplacinātie gali ir šauri un biezi, rotāti ar rombiskām fasetēm. Tālākā attīstībā kaklariņķa gali tiek ar vien paplašināti, tā iegūstot lielāku virsmu ģeometriskam ornamentam. Tas ir visai daudzveidīgs. Ornaments tiek veidots ar vienu vai vairāku elementu palīdzību. Piemēram – skuja, slīpais krusts, līklocis, saulītes, rombs jeb stūrainā saule, jumtiņā.  Galu noplacināšana, ornamenta izmaiņas nav viss, ko rotkaļi veikuši labākas formas un izskata meklējumos. Ap 1000. gadu kaklariņķim sāk piekārt mēlītes. Šo trapecveidīgo piekariņu skaits var sasniegt 40. Ap 1100. gadu līdzās mēlītēm sāk piekārt zvārgulīšus. Zināmi mēģinājumi pilnveidot kaklariņķu noplacināto galu noslēgumus, pārņemot tos no cita veida kaklariņķiem, piemēram, seglu un kāsu gali, cilpu gali. Taču plašāku izplatību šie jaunievedumi neiegūst. 13. gadsimtā rotās norisinās zināmas pārmaiņas. Ieviešas jaunas formas kā, piemēram, riņķa saktas. Tomēr kopumā joprojām saglabājas iepriekšējās rotas.  Sākot ar 14. gadsimtu, samazinās rotaslietu daudzveidība. Vienkāršojas to rotāšanas paņēmieni un ornaments. Pakāpeniski izzūd kaklariņķi, rotadatas, aproces. Joprojām plaši lieto saktas un gredzenus.  

Taišni pyrma goda, 2021. goda 1. julī, spākā stuojās Latvīšu viesturyskūs zemu lykums. Jaunuo lykuma mierkis – veicynuot latvīšu viesturiskūs zemu dzeivuotuoju kūpeigū apziņu, identitati i pīdareibu kulturtelpu saglobuošonu i ilgtspiejeibu atteisteibu. Itūšaļt sataiseita ari viesturiskūs zemu atteisteibys padūme, kas jau saguojuse iz sovu pyrmū sēdi. Padūmis sastuovs vysā plots – kai ministri, pošvaļdeibu vadeituoji, tai navaļstiskūs organizaceju aba sabīdreibys puorstuovi. Padūmis dorbi – prīšklykumi padūšona par latvīšu viesturiskūs zemu identitatis, kulturviesturiskuos vidis i kulturtelpu saglobuošonys i atteisteibys politikys prioritatem, kai ari atbolsta pasuokumim. Bet kaidi eisti jau niu ir padūmis golvonī apsavārtī vaicuojumi, kaidi tyvuoki i tuoluoki mierki izlikti i kaidi ir rysynojamī problemvaicuojumi, par tū raidejumā runojam ar padūmē īcaltajim sabīdreibys puorstuovim – Latgolys viesturiskuos zemis sabīdreibys puorstuovi nu bīdreibys “Latgaļu sāta” Daini Mjartānu, Sielejis viesturiskuos zemis sabīdreibys puorstuovi, bīdreibys “Ūdenszīmes” vadeituoju i kūpīnu sadarbeibys teikla “Sēlijas salas” strategiskū planavuotuoju Ievu Jātnieci i lībīšu kūpīnys puorstuovi, LU Lībīšu instituta vadeituoju, kai ari kulturys ministra uorštata padūmnīku kulturpolitikys vaicuojumūs Valtu Ernštreitu. “Mums cīši ilgu laiku, vaira nakai symta godu, ir vaļdejs taids stereotips, ka ir koč kaids videjais latvīts i ir napareizī latvīši, respektivi, tī, kurī naatbiļst tam standartam, i tī vīnā voi ūtrā veidā nav eistyni, nav pareizi. I varbyut tys ir golvonais, kū itys lykums rauga maineit. Tū, ka Latveja ir na koč kaids videjais aritmetiskais, bet suma nu vysu Latvejis nūvodu, kulturtelpu i viesturiskūs zemu. I, ka kotrys nūvods, kulturtelpa i viesturiskuo zeme ir vierteiba,” skaidroj Valts Ernštreits. “Itys lykums navalk rūbežus, tys taišni tūs atdora. I tys ir tys, ar kū itam viesturiskūs zemu lykumam ir juosasuoc. Tam juosasuoc ar sabīdreibys izpratni piļneigi vysūs leimiņūs, suocūt ar vaļsts administracejis leimini, ar pošvaļdeibu leimini, ar cylvāku leimini, jo nu izpratnis cīši cieški daudzi kas pasamej.” Ari Dainis Mjartāns nūruoda iz izpratnis veicynuošonu i sabīdreibys izaugsmi: “Mani nūmuoc, ka mums vajag lykumu, kab dareitu tū, kū kotrys varēja dareit vysu itū laiku, vysys pādejūs 30 godus. Vysus pādejūs 30 godus mes varejom vuiceit latgalīšu volūdu, koč voi fakultativi, pošvaļdeibys varēja tū finansēt, kas mums līdz tamā pošā Latgolā voi Sielejā zeimis izlikt sieļu mēlē voi latgaliski. Faktiski tū varēja kuortuot i dareit, ka cylvāki tuo byutu gribiejuši.” “Mums var pasamaineit Saeima, var pasamaineit pošvaļdeibu rūbeži, nu viesturiskuo zeme ir viesturiskuo zeme. Itai ir vīgļuok pasceit sovu pīdareibu. Tys ir puorlīcynūši. Tū navar grūzeit,” soka Ieva Jātniece. “Itys lykums dagrīž lelu viereibu regionalajai atteisteibai. Ka da ituo centrs mums ir bejs i vys vēļ ir Reiga, tei monocentriskuo atteisteiba, tod itys lykums koč voi ar skaņu, ar cylvāku atsatīkšonu var vierzeit vaira tū vaļsts politiku iz regionim.”

Apie autorinių teisių apsaugą karo metu su Laura Kešyte kalbasi fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas ir asociacijos LATGA atstovas Paulius Sartatavičius.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“ švenčia 60-metį. Orkestro dirigentas Martynas Bražas sako, kad pučiamieji instrumentai gali pasiūlyti daugiau nei vien maršai ar muzika vėliavos pakėlimui.Kokio plonumo riba tarp meno ir mokslo? Apie tai pasvarstyti kviečia bejausmis piešimo robotas ir jo autorius So Kanno. Japonijos dienų Kaune WA svečią kalbina Kotryna Lingienė.2013 m. balandžio 24 d. Bangladeše sugriuvus populiarius mados ženklus aptarnaujančiai siuvyklai, žuvo apie tūkstantį darbuotojų. Ši tragedija paskatino globalų Mados revoliucijos judėjimą, siekiantį daugiau tvarumo ir skaidrumo industrijoje. Komentuoja VDA ir VDK doc. Justė Kubilinskaitė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Pasaulyje: Venecijos meno bienalės laureatė, griaunami sovietiniai simboliai Kyjive, ateities meno hologramos ir šis tas apie Indijos meną.Po penkerius metus trukusio tyrimo ir meninių akcijų viešose erdvėse, menininkė Eglė Grėbliauskaitė VDA apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji surengė ir disertacijos tyrimą lydinčią parodą „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“. Kas stringa mūsų visuomenės gerklėje, kas mus pykina, o kas traukia už liežuvio? Pokalbis apie diskusijų kultūrą, meno kūrinių ir institucijų kritiką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Asociacijos LATGA Taryba neribotam laikui stabdo bendradarbiavimą su Rusijos ir ją aktyviai kare su Ukraina palaikančios Baltarusijos kolektyvinėmis autorių teisių bendrijomis. Ką tai reiškia? Pokalbis studijoje su LATGA tarybos prezidente Raminta Naujanytė-Bjelle.Vilniuje dar viena iniciatyva: kviečiami aukoti ir maistą karo pabėgėliams ukrainiečiams, ir savanoriauti iniciatyvoje Vilniuje.Šios Velykos bus brangiausios per pastaruosius penkerius metus. Specialistai skaičiuoja, jog Velykų stalui teks išleisti maždaug trečdaliu daugiau nei pernai. Kiek gi šiemet lietuviai ruošiasi išleisti šventiniam stalui bei kiek tam gali tekti išleisti? Paulius Selezniovas iš Klaipėdos.Ką reiškia frazė „Kaunas yra Kaunas“, kuri kur kas dažniau girdima nei „Vilnius yra Vilnius“, nepaisant to, kad sostinės vardas google paieškoje minimas kur kas dažniau?Ved. Gabija Narušytė

Fotografijos ir dailės tyrinėtoja, kritikė bei kuratorė dr. Agnė Narušytė išleido naują knygą „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021). Joje filosofijos ir fizikos laiko teorijos įgauna šiuolaikinio meno pavidalus – daugiau nei 500 puslapių knygoje laikas kristalizuojasi, šakojasi, trūkinėja ir dauginasi. Filosofas Nerijus Milerius taip pristato „Chronometrus“: „Apmąstydama laiką ir jo menines manifestacijas, Agnė Narušytė ne konstruoja vienos disciplinos statinį, bet kuria atvirą žemėlapį, kuriame priklausomai nuo kartografuojamų parametrų atsiranda vietos istorijos laikui, sąmonės laikui, daiktų laikui, laikrodžių laikui, augalų laikui ir kitoms laiko formoms. Būtent todėl šioje monografijoje interpretuojami menininkai atrodo kaip niekada vietoje nenustygstantys keliautojai, nuolat kertantys skirtingų laiko formų, fizikos ir filosofijos teorijų, fotografijos, kino, teatro, architektūros meninių praktikų ribas.“ Kaip šiuolaikinis menas įvaizdina laiką ir kitas naujos monografijos temas kalbamės su Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Agne Narušyte.Ved. menotyrininkė Laima KreivytėNuotr:Agnės Narušytės monografija „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“. Viršelyje – Remigijaus Treigio fotografija Rudas peizažas, 1991, tonuotas sidabro arspaudas, LATGA, Vilnius 2021

Kai prieš daugiau nei 10 metų Lietuvos Talentuose nuskambėjo daina “Brolužis”, tikrai ne vienas vaikinas pametė galvą dėl šios dainos atlikėjos Ramintos. Sėkmingas sudalyvavimas talentuose tikrai nėra vienintelis pasiekimas, kuriuo gali pasigirti Raminta. Dabar ji LMTA studijuoja doktorantūrą, dėsto, taip pat veda įvairias laidas ir užima LATGA tarybos pirmininkės pareigas. Labai įdomus ir neprailgęs pokalbis jau jūsų dėmesiui!Svečias:https://www.instagram.com/bjellemusic/?hl=enPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaContribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga.Prieš septyniasdešimt metų JAV išeivijos poetų sąjūdis išleido antologiją „Žemė“. Kuo ypatingi lietuvių literatūroje žemininkai ir kuo iš jų išsiskiria vienas – Henrikas Nagys, kurio šimtąją gimimo sukaktį minėjome pernai, pasakoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių rašytojų skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė. Muziejų aplankė Kotryna Lingienė.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) LR Vyriausybei ir Seimui įteikė prašymą įtraukti socialinius partnerius ir nevyriausybinį sektorių į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais plano „Naujos kartos Lietuva” rengimą. Ko pasigenda kultūros sektoriaus atstovai?.Kokie autorių teisių pažeidimai Lietuvoje dažniausi? Kodėl vis dar sunku įsisamoninti piratavimo ir atsitiktinio vaizų naudojimo neteisėtumą? Paminėjus Pasaulinę intelektinės nuosavybės ir Pasaulinę autorių teisių dienas – pokalbis su asociacijos LATGA direktore Laura Baškevičiene.Balandžio 29-oji – Tarptautinė šokio diena. Kaip gyvena pandemijos paveikta šokio bendruomenė? Kokių sprendimų ir išeičių ieškojo šokėjai? Kokios temos jiems akualios šiandien? Pokalbis su Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininke Agniete Lisičkinaite.„Metų verstinės knygos“ rinkimai: į šiuolaikinės gožinės literatūros ekspertų penketuką pateko Graham Swift knyga „Regimybės“ („Baltų lankų“ leidyba), iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Knygos vertėją kalbina literatūros kritikas, vertėjas Laimantas Jonušys.Ved. Austėja Kuskienė

Kas ir veru jeb veriešu valoda un kāpēc to var salīdzināt ar latgaliešu valodu? Kā laika gaitā latgaliešu valoda ir mainījusies? Raidījumā ar rakstnieku Aldi Bukšu runājam par viņa jaunāko kriminālromānu “Brāļi”, latgaliešu valodu, tās izplatību, pārmaiņām, literatūru, apguvi un atšķirībām dažādās Latvijas pilsētās, vietvārdiem latgaliešu valodā, kā arī daudz ko citu. Aldis Bukšs ir kriminālromānu “Parādu piedzinēji” un “Brāļi”/“Bruoli” autors, kā arī pilnmetrāžas filmas “Maiņa” (2020) scenārija līdzautors. Raidījuma vadītāja Aiga Veckalne ir valodas eksperte, aizrautīga tulkotāja un filoloģe, kā arī uzņēmējdarbības profesionāle un lektore. Raidījuma piezīmes: [00:16] Alda kriminālromāna “Brāļi” fragments. [02:20] Ko Aldim nozīmē valoda? [03:13] Kurā valodā Aldis domā? [04:08] Kā radās doma izdot grāmatu gan latgaliešu rakstu valodā, gan latviešu literārajā valodā? [06:00] Grāmatas rakstīšanas process. [07:50] Zināšanas par latgaliešu valodu un tās apguve skolās. [12:55] Romānā izmantotie vārdi latgaliešu rakstu valodā. [18:30] Kur un kā var mācīties latgaliešu valodu? [23:06] Romānā minētie vietvārdi latgaliešu valodā. [29:03] Grāmatas rakstīšanas laikā veiktais izpētes darbs. [32:28] Kuri literārie darbi iedvesmo Aldi? [34:05] Latgaliešu literatūras ieteikumi. [36:50] Romāna fragments par veru valodu – igauņu valodas paveidu. [38:37] Veru un latgaliešu valodas līdzības un atšķirības. [39:55] Latgaliešu valodas izmantošana ikdienā. [43:38] Ko darīt, lai saglabātu latgaliešu valodu? [45:45] Alda nākotnes ieceres. Grāmatas: Aldis Bukšs. Brāļi. Rīga: Dienas Grāmata, 2020. 301 lpp. Juris Cibuļs, Lidija Leikuma. Vasals! Rīga: N.I.M.S, 2003. 120 lpp. (Pieejams: Vasals.pdf (lu.lv)) Ontons Rupaiņs. Tauta grib dzeivōt. Latgaļu izdevnīceiba, 1963. 564 lpp. Noderīgas saites: https://spoti.fi/2ZDaTx0 – raidieraksts “Puslopys” https://bit.ly/3iSF3DW – “Pieturzīmju” Facebook lapa https://bit.ly/2FvAMI9 – “Pieturzīmju” Instagram profils https://bit.ly/2FaEWWl – “Pieturzīmju” tvitera profils https://bit.ly/2BYS672 – atbalsti “Pieturzīmes” vietnē “Patreon” https://bit.ly/2DFLTxa – atbalsti “Pieturzīmes” vietnē “Buy me coffee” https://discord.gg/aAkqp7pmu3 – pievienojies mūsu “Discord” kopienai Seko līdzi jaunumiem “Pieturzīmju” Instagram profilā, uzdod jautājumu nākamajam raidieraksta viesim un saņem atbildi raidījumā! “Pieturzīmes” piedāvā ne tikai aizraujošu raidierakstu par valodu, bet arī praktiskas un noderīgas lekcijas un konsultācijas par valodas lietojumu semināros, vebināros, konferencēs un individuālās mācībās. --- Send in a voice message: https://anchor.fm/pieturzimes/message

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros naujienas apžvelgia Vita Ličytė.Minime 100– ąsias poeto Henriko Nagio metines.#PiktosKinoKritikės apžvelgia Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Mileriaus dokumentinį filmą „Pavyzdingas elgesys“.Su nepriklausomais kultūros ekspertais dr. Rasiumi Makseliu ir dr. Juozapu Blažiūnu, dirbusiais LRT KLASIKA „Ryto allegro” laidos rengtame cikle „Rinkimai 2020. Kultūros debatai”, aptarsime, kokios naudos rinkėjams davė tokios vienai sričiai skirtos diskusijos, ar kandidatai yra pasirengę dirbti kultūros politikos srityje, kaip išrinktieji į Seimą, ko ekspertai pasigedo partijų, sąjungų rinkimų programose. Moderuoja Laima Ragėnienė.Asociacija LATGA savaitgalį išrinko naująjį prezidentą. Ja tapo Raminta Naujanytė-Bjelle.Ved. Marius Eidukonis

Kultūrvēsturisko novadu atjaunošana vai vienkārši jaunas administratīvās robežas pa jau iemītiem ceļiem - administratīvi teritoriālā reforma atver sasāpējušus identitātes jautājumus. Līdzīgi kā Ilūkstes novada arī Varakļānu novada nākotni, skatot jauno Latgales novadu karti, komisijas deputāti pēc garām un emocionālām diskusijām janvāra beigās atstāja atklātu. Iemesls - atklāts kultūrvēsturisko novadu robežu un piederības jautājums. Jau iepriekšējā nedēļā pievērsāmies šim jautājumam, dodoties uz Varakļānu novadu. Tas jaunās administratīvi teritoriālās reformas sakarā šobrīd ir ieguvis visai ekskluzīvas tiesības - pēc Saeimas Administratīvi teritoriālās reformas komisijas deputātu aicinājuma informatīvā aptaujā noskaidrot iedzīvotāju viedokli - vai atgriezties kultūrvēsturiskajā Latgales reģionā, pievienojoties Rēzeknes novadam, vai turpināt iet jau iemīto ceļu uz Vidzemes pusi, pievienojoties Madonas novadam. Tādējādi šobrīd nelielie Ilūkstes un Varakļānu novadi savā ziņā atklājuši diskusiju par nepieciešamību jaunās teritoriālās reformas sakarā tomēr izvērtēt un iespējams pat iezīmēt kultūrvēsturisko novadu robežas. Sarunā par Administratīvi teritoriālo reformu piedalās 13.Saeimas deputāts Administratīvi teritoriālās reformas komisija priekšsēdētājs Artūrs Toms Plešs (Attīstībai/Par!), Administratīvi teritoriālās reformas komisija pārstāvis, darbojas arī Latgales apakškomisijā Andris Kazinovskis (Jaunā konservatīvā partija) un biedrības „Latgales tradicionālās kultūras centrs „Latgaļu sāta" vadītāja Marika Zeimule.

Kaip pinigus už viešai naudojamus kūrinius renkanti LATGA vėliau juos paskirsto, pavyzdžiui, dainų autoriams? Paulius Sartatavičius sako, kad jo darbas – ne tik gerai išmanyti įstatymus, bet ir būti tarpininku tarp kūrėjų ir įvairių radijo stočių, televizijų, restoranų ar kitų vietų, kurios viešai naudoja jų sukurtus darbus. Pokalbis su LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovu Pauliumi Sartatavičiumi – laidoje „Darbas – ne vilkas“. Vedėjas - Marijonas Mikutavičius.

Kino teatrus pasiekė edukaciniai vaizdo klipai, kuriuose, panaudojus siaubo filmų klišes, žinomi šalies žmonės ragina nevogti intelektinės nuosavybės. Ši kampanija vadinasi „Nevok ir nereiks krūpčioti“. Taip pat Lietuvos radijo ir televizijos komisijos turimomis priemonėmis šiemet pagaliau imtos blokuoti prieigos prie nelegalaus turinio svetainių. Ką tai keičia? Ar nėra visos priemonės nukreiptos prieš piratavimą tik kova su vėjo malūnais? Kaip atrodome kitų Europos, pasaulio šalių kontekste? Apie tai aš, Domantas Razauskas, kalbuosi su Egle Bagdonaite iš komunikacijos agentūros „Bosanova“, LATGA atstove Laura Baškevičiene ir Linu Ežeriniu iš atlikėjų asociacijos AGATA.Ved. Domantas Razauskas.

Neįgaliųjų Naujasis teatras švenčia veiklos dešimtmetį ir visą savaitę kasdien kvies į skirtingus renginius. Kaip tuos 10 metų kartu sekėsi kurti sveikiems ir negalią turintiems, mėgėjams ir profesionalams? Apie tai kalbėsimės su teatro vadove Svetlana Šulc. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia debiutinį Škotijoje gimusios ir gyvenančios rašytojos Gail Honeyman romaną „Eleonorai Olifant viskas gerai“, jau tapusį bestseleriu, ir šiuolaikinio Izraelio rašytojo Davido Grossmano „Užeina kartą arklys į barą“, įvertintą Man Booker International prizu.Praėjusią savaitę Seime priimtas įstatymas dėl kelių svarbių Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) straipsnių ir priedų pakeitimo. Kol įstatymai tobulinami, autorių teises ginančios asociacijos LATGA direktoriaus pavaduotoja Laura Baškevičienė sako, kad neretam žmogui verta priminti ir esminius su intelektualinės nuosavybės apsauga susijusius aspektus. Apie juos – pirmadienio viktorinoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Neįgaliųjų Naujasis teatras švenčia veiklos dešimtmetį ir visą savaitę kasdien kvies į skirtingus renginius. Kaip tuos 10 metų kartu sekėsi kurti sveikiems ir negalią turintiems, mėgėjams ir profesionalams? Apie tai kalbėsimės su teatro vadove Svetlana Šulc. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia debiutinį Škotijoje gimusios ir gyvenančios rašytojos Gail Honeyman romaną „Eleonorai Olifant viskas gerai“, jau tapusį bestseleriu, ir šiuolaikinio Izraelio rašytojo Davido Grossmano „Užeina kartą arklys į barą“, įvertintą Man Booker International prizu.Praėjusią savaitę Seime priimtas įstatymas dėl kelių svarbių Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) straipsnių ir priedų pakeitimo. Kol įstatymai tobulinami, autorių teises ginančios asociacijos LATGA direktoriaus pavaduotoja Laura Baškevičienė sako, kad neretam žmogui verta priminti ir esminius su intelektualinės nuosavybės apsauga susijusius aspektus. Apie juos – pirmadienio viktorinoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Latgola uorpus Latgolys ir jauna rubrika, kurā dūdamēs iz dažaidom vītam Latvejā i cytur pasaulī, kam ir koč kaida saisteiba ar Latgolu ci latgalīšim. Itymā reizē raidejuma vadeituojs Ēriks Zeps kūpā ar žurnālisti Lauru Sondori-Strodi ir nūbraukušs iz apdzeivuotu vītu “Latgaļi” Ķeguma nūvoda Tomes pogostā i raudzēs tī atrast koč vīnu latgaliski runojūšu cylvāku ci ituos vītys saisteibu ar pošu Latgolu. “Latgaļi”, kas vēļ naseņ beja cīms, bet tagad vīņ autobusu pīturys nūruode i puora sātys, myusu ceļuotuojus uzjem ar kaču i suņu pylnim pogolmim i atvārtim kai Latgolā cylvākim. Latgalīšu saknes “Latgaļūs” raidejumā vaicuos Ķeguma nūvoda muzeja vadeituoja Ligita Ādamsone, vītejuo nūvodpietneica Ruta Andersone, Tomē dzeivojušīs Juoņs Ušpeļs i prūtams vītejī “Latgaļu” ļauds.  

PIN dienos proga Domantas Razauskas kalbina asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovą Paulių Sartatavičių ir grupės „The Roop“ vokalistą Vaidotą Valiukevičių. Kodėl pagal piratavimo lygį vis dar esame Europos atsilikėliai? Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Proga atkreipti dėmesį į tai, kaip mes su ta nuosavybe elgiamės. O elgiamės, panašu, vis dar ne taip pagarbiai, kaip Vakarų šalys. Taip bent jau sako autorių teises ginančios asociacijos LATGA darbuotojas Paulius Sartatavičius. Ir jei muzikos srityje situacija taisosi atsiradus tokioms platformoms kaip „Pakartot.lt“, „Spotify“, tai vaizdinę medžiagą vis dar noriai vagiame ir žiūrime nelegaliai. Kas baisiausia, nejausdami kaltės ir atsakomybės. LATGA PIN dienos proga organizuoja edukacinių renginių ciklą įvairiose Lietuvos mokyklose. Žinomi šalies kūrėjai jų metu kalbasi su moksleiviais apie intelektinę nuosavybę.

PIN dienos proga Domantas Razauskas kalbina asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovą Paulių Sartatavičių ir grupės „The Roop“ vokalistą Vaidotą Valiukevičių. Kodėl pagal piratavimo lygį vis dar esame Europos atsilikėliai? Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Proga atkreipti dėmesį į tai, kaip mes su ta nuosavybe elgiamės. O elgiamės, panašu, vis dar ne taip pagarbiai, kaip Vakarų šalys. Taip bent jau sako autorių teises ginančios asociacijos LATGA darbuotojas Paulius Sartatavičius. Ir jei muzikos srityje situacija taisosi atsiradus tokioms platformoms kaip „Pakartot.lt“, „Spotify“, tai vaizdinę medžiagą vis dar noriai vagiame ir žiūrime nelegaliai. Kas baisiausia, nejausdami kaltės ir atsakomybės. LATGA PIN dienos proga organizuoja edukacinių renginių ciklą įvairiose Lietuvos mokyklose. Žinomi šalies kūrėjai jų metu kalbasi su moksleiviais apie intelektinę nuosavybę.

25. februarī Latgolys viestnīceibā GORS dasmytū reizi padeve Latgalīšu kulturys goda bolvu “Boņuks”. Svineigā ceremonejā gūdynuoja spylgtuokūs i lobuokūs sasnāgumus latgaliskajā kulturā 2017. godā. Vysvaira Boņuku, kūpumā 3, sejēme apvīneiba “Latgalīšu Reps”, par goda cylvāku kliva režisors Vīsturs Kairišs, par goda nūtikšonu – 4. pasauļa latgalīšu saīts “Latgolys symtgadis kongress”. Kūpā ar Latgolys viestnīceibys GORS pasuokumu producenti Dairu Lāci i Mārketinga nūdalis vadeituoju Edeiti Husari atsaveram iz "Boņuks 2017". Itymā godā padeve divejus Boņukus par myuža īguļdejumu latgalīšu kulturys atteisteibā. Pyrmū reizi itei bolva daškierta kaidam nu trymdys latgalīšu. Boņuku sajēme Vuocejā dzeivojūšais Aļberts Spuogis, kurs lelu daļu sova myuža veļtejs latgaliski raksteituo vuorda saglobuošonai. Sovulaik jis dorbuojēs Andryva Jurdža fondā i kuortuoje Latgaļu izdevnīceibys lītys, sataiseja latgalīšu literaturys i kulturys materialu kruotivi “Latgaļu sāta” Minsterē. Iz Latgolys školom i bibliotekom syuteja trymdys latgalīšu izdavumus, struoduoja par školuotuoju i raksteja dzeju i dareja daudzys cytys lītys latgalīšu volūdys saglobuošonai. Ūtru Boņuku par myuža īguļdejumu sajēme volūdneica Lideja Leikuma. Tim, kas interesejās par latgalīšu volūdu, Lidejis Leikumys vuords nav svešs. Jei ir Latvejis Universitatis profesore, sovys zynuotniskuos interesis saistejuse ar latgalīšu volūdys vaicuojumu pieteišonu, volūdys izglobuošonu i populariziešonu. Sastuodejuse vuiceibu leidzekļus latgalīšu volūdys apgivei, leidzdorbuojusēs latgalīšu raksteibys nūsacejumu izstruodē. Organiziejuse ekspedicejis da Sibira latgalīšim i īsasaistejuse latgaliskuos kulturvidis nūtikšonuos. Ar Lideju Leikumu tikomēs pyrma pošys Latgalīšu kulturys goda bolvys “Boņuks 2017” padūšonys ceremonejis.

LRT ir asociacijos LATGA organizuoto radijo dramaturgijos konkurso „Kviečia radijo teatras”, skirto Lietuvos radijo 90-čiui, trečiosios vietos laimėtojo Žydrūno Drungilo pjesė „Mėnulio pudra”.

Seimas balsuoja dėl daug diskusijų keliančio Darbo kodekso. Kaip britai pasitinką referendumą? Tarptautinis olimpinis komitetas sprendžia dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. „LATGA“ siekia uždrausti LINKOMANIJĄ. Kokios galimybės pigiai atostogauti?