Podcasts about jurgio

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėju archeologu Mantu Daubaru kalbėsimės apie dingusia laikyta garsaus Lietuvos gydytojo, anatomo ir antropologo Jurgio Žilinsko tarpukariu kaupta kaukolių kolekcija. Ją šiuo metu sudaro 361 kaukolė. Minėtoje kolekcijoje surasti seniausi Lietuvoje žinomi žmonių palaikai - apie 11 000 metų senumo 3 žmonių kaukolės.Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (29 proc.) mano, kad už darbą dėkoti nereikia, o 40 proc. prisipažįsta neištariantys „ačiū“, nes jų organizacijoje nėra dėkingumo kultūros, rodo reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Kiek jūs dažnai ištariate ačiū?Į LRT girdi kreipėsi klausytojas, kuris sako, jog iš jo pirmoko jau reikalaujama mokėti skaityti. Ar vaikai į mokyklą jau turi ateiti skaitydami?Profesionaliai muziką galima atlikti ne tik tradiciniais instrumentais. Atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle groja su pirštinėmis, žiedais ir mažu prietaisu, skirtu imituoti kompiuterio klaviatūrą. Naudojant šias technologijas, vietos paliekama improvizacijai, tad kiekvieną kartą kūrinys gali suskambėti vis kitaip. Kaip tai veikia ir kokius dar dalykus galima pasitelkti muzikai atlikti, su Raminta pasikalbėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Antroje „Prakalbinus varpus“ dalyje tęsiama dviejų varpų istorija ir pasakojamos kitos varpų paslaptys.Antašavos varpas buvo paslėptas per Antrąjį pasaulinį karą, bet vėliau jo atrasti nepavyko net patiems jį užkasusiems žmonėms. Nepaisydamas gandų ir miglotų paieškų Laurynas nenuleidžia rankų ir toliau tęsia varpo paieškas.Šioje laidoje paaiškės ir Lamokėlių koplyčios varpo likimas. Šv. Jurgio koplyčia jungia Lamokėlių ir Meilūnų kaimus. Vietos bendruomenė varpą slėpė ir sėkmingai išsaugojo per abu pasaulinius karus. Praėjus karams jį vėl pakabindavo skambėti. Tačiau varpui vėl iškyla pavojus. Kodėl jis buvo paslėptas ir trečią kartą?Kampanalogas ir dailės istorijas Gintautas Žalėnas atskleidžia, kiek gali būti vis dar neatrastų, per Antrąjį pasaulinį karą slėptų varpų. Taip pat pasakoja apie didžiausią savo paties atradimą.Laidos autorė Vita Ličytė

Po Emanuelio Makrono vizito į Baltuosius Rūmus atvyksta britų premjeras Kyras Starmeris. Ko tikėtis iš jo vizito?JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie ketinimą įvesti muitus Europos Sąjungai. Pasak Trumpo, padidintas tarifas sudarys 25 procentus ir bus taikomas įvairiems Europos produktams, įskaitant automobilius. Muitus Europos Sąjungai Amerika ketina įvesti nuo balandžio 2-os dienos. Argumentuodamas savo ketinimą, Trumpas pareiškė, kad ES buvo sukurta tam, kad mulkintų Ameriką. Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prekybos karo niekada nelaimės jokia šalis. Pasak prezidento, Lietuvai didelio poveikio nauji Amerikos mokesčiai neturės.Ištyrę priešiškų šalių informacinę aplinką, Lietuvos kariuomenės analitikai sako, kad melagienų ir propagandos netrukus gali dar padaugėti. Atviruose šaltiniuose minima, kad 2025 metais šiam tikslui rusija planuoja skirti pusantro milijardo dolerių.Apie bankrotą vakar paskelbė „Jurgio ir drakono“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesių“ restoranai. Ar tai atspindi platesnes tendencijas maitinimo sektoriuje?Po Emanuelio Makrono vizito į Baltuosius Rūmus atvyksta britų premjeras Kyras Starmeris. Ko tikėtis iš jo vizito?JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie ketinimą įvesti muitus Europos Sąjungai. Pasak Trumpo, padidintas tarifas sudarys 25 procentus ir bus taikomas įvairiems Europos produktams, įskaitant automobilius. Muitus Europos Sąjungai Amerika ketina įvesti nuo balandžio 2-os dienos. Argumentuodamas savo ketinimą, Trumpas pareiškė, kad ES buvo sukurta tam, kad mulkintų Ameriką. Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prekybos karo niekada nelaimės jokia šalis. Pasak prezidento, Lietuvai didelio poveikio nauji Amerikos mokesčiai neturės.Apie bankrotą vakar paskelbė „Jurgio ir drakono“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesių“ restoranai. Ar tai atspindi platesnes tendencijas maitinimo sektoriuje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Nerimą arba baimę skristi Europoje patiria nuo 10 iki 40 proc. žmonių. Lėktuvai, nepaisant šią savaitę nutikusio kraupaus įvykio Vilniuje, kaip buvo, taip ir tebėra viena saugiausių transporto priemonių. O kaip įveikti skydžio baimę?Australija priėmė įstatymus, kuriais jaunesniems nei 16-kos metų asmenims uždraUdžiama naudotis socialiniais tinklais. Nors įvairius apribojimus nepilnamečiams taiko ar svarsto ir daugiau valstybių, Australija yra pirmoji pasaulyje, priėmusi visišką draudimą. Šis sprendimas šalyje sukėlė nevienareiikšmiškus vertinimus.Kėdainių švento Jurgio bažnyčioje įsisuko kinivarpos, kenkiančios čia esančioms kultūros vertybėms. Pasak klebono, jų židinius reikėjo naikinti anksčiau, tačiau ir šįmet darbai nukelti. Kultūros paveldo specialistai sako, be jų leidimo tokie darbai net negalėjo būti pradėti.Kaip ir kasmet prasidedant Kalėdų laukimui - Vilniaus rotušėje šiandien rengiama Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Šiais metais mugėje surinktos lėšos bus aukojamos organizacijoms, vienijančioms negalią ar kitokių problemų turinčius suaugusiuosius ir vaikus.Mokslo rubrikoje - prieš 50 metų Etiopijoje atkastas vienas geriausiai išsilaikiusių hominidų skeletų – žmonių giminaite laikoma Liusi. Jos griaučių amžius siekia daugiau nei tris milijonus metų.Ved. Gabija Narušytė

Kokia pagalba priklauso Ukrainoje ilgą laiką gyvenusiems Lietuvos piliečiams, kurie dėl karo buvo priversti grįžti į Lietuvą?Laisvės partija suvažiavime Vilniuje renka partijos pirmininką ir vadovybę.Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, galinčių pasigirti švariu ir kokybišku vandeniu.Australija uždraudžia asmenims iki šešiolikos metų naudotis socialiniais tinklais.Kėdainių švento Jurgio bažnyčioje kinivarpos naikina kultūros vertybes.Ved. Madona Lučkaitė

Arti toli. Vieniems Vilniaus rajonas ranka pasiekiamas, kitiems – tolimas Lietuvos kraštas. Mūsų akiplotyje – Buivydžiai, Pričiūnai ir Sužionys.Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Paskutinis rudens mėnuo - metas, kai lepinsimės gausybe puikių renginių Alytuje! Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jau seniai nėra tik knygų saugojimo ir skolinimo erdvė, čia vyksta daug įdomių edukacijų, renginių, susitikimų, koncertų... Apie tai pasakoja bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė.

Rugpjūtį Šveicarijoje vyksiančiam 77-ajam tarptautiniam Lokarno kino festivaliui paskelbus programą paaiškėjo, kad būtent čia įvyks pasaulinė lietuvės režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ (angl. „Toxic“) premjera. Filmas pateko į pagrindinę tarptautinę konkursinę programą, kurioje dėl prestižinio „Auksinio leopardo“ apdovanojimo varžysis su 16 kūrinių iš viso pasaulio. Pokalbis su režisiere.Jubiliejinė 100-ečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ baigėsi, bet atgarsiai vilnija toliau. Apie laisvos ir kuriančios mūsų valstybės vienybę dainavusi daugiatūkstantinė minia subūrė visus lietuvius, ne tik čia gyvenančius, bet ir likimo išblaškytus po įvairius pasaulio žemynus. Dainų šventėje kolegė Karina Metrikytė sutiko Jungtinėse Amerikos valstijose lietuvybę puoselėjantį kompozitorių, dirigentą Kęstutį Daugirdą, su kuriuo pasikalbėjo apie tai, kas sieja ir skiria Dainų šventes Lietuvoje ir Jungtinėse valstijose ir kaip lietuviai už Atlanto puoselėja liaudies dainas.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Jų tiek daug, kad persisotinę lankytojai nebevalioja pasirinkti iš parodų atidarymų, knygų pristatymų, koncertų, festivalių... Tad numoja ranka ir mieliau renkasi poilsį gamtoje, užuot sėmęsi naujų patirčių susitikimuose su įžymybėmis, autoriais, muzikais. Kultūros renginių situacija Anykščiuose domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Šiandien švenčiame Neilo Tennanto – „Pet Shop Boys“ įkūrėjo 70-ąjį gimtadienį. Atlikėjas, kurdamas synth pop muziką, išgyveno imperatoriškąjį laikotarpį, kuriam pats ir sugalvojo pavadinimą. Apie menininko kūrybinės ir komercinės sėkmės viršūnes ir nuokalnes pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ sulauksime svečių, kurie gyvena Norvegijoje, bet šiuo metu vieši Lietuvoje. Tai – Jurgis ir Ilma Bingeliai, išleidę knygą apie Kauno valstybinio choro įkūrėją, meno vadovą ir vyr. dirigentą Petrą Bingelį. Koks buvo Jurgio tėtis vaikystėje? Kokie prisiminimai nugulė į knygos puslapius? Kaip Ilmos ir Jurgio gyvenimas teka Skandinavijoje? Pokalbis studijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Visą birželį Marijampolėje skambės profesionalus menas – į dešimtąjį sezoną kviečia Tarptautinis festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“. Koncertai – rimti, bet prieinami. Kuo svarbus ir kiek laukiamas šis festivalis Suvalkijos sostinėje?LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šį kartą kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasiklausyti ne ilgamečių Dainų švenčių dalyvių prisiminimų, bet penkių jaunuolių pasakojimų, kuriems šimtmetį mininti Dainų šventė yra pirmoji arba viena pirmųjų.Antrus metus vizualiojo meno bendruomenėje išdalinti vizualiojo meno kritikos apdovanojimai, įteiktos devynios autorinės Onos Juciūtės statulėlės ir piniginiai prizai. Taip pat skirta viena stipendija jaunajam kritikui. Ką tai reiškia kritikų bendruomenei?Kaip švedų kompozitorius ir prodiuseris Ludwigas Göranssonas atradinėjo majų kultūrą, afro skambesius ir juos jungė antrajame blokbasterio „Juodoji Pantera“ filme „Vakanda amžiams“?Jau 20 metų Džiazo mokyklai, kurią įkūrė dirigentas, džiazo muzikos mokytojas, dainininkas ir kompozitorius Artūras Novikas. Tiek metų, kiek gyvuoja atkurta Lietuvos nepriklausomybė, jis vadovauja ir savo įkurtam unikaliam vokaliniam ansambliui „Jazz Island“. Norai ir realybė, užmojai ir bendraminčiai – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Režisierius Arvydas Kinderis parašė pjesę “Prisiminimų labirintas“ pagal Jurgio Kunčino poemą „Ulisas grįžta“. Pats autorius pjesę priskiria šiuolaikinėms miesto sakmėms – joje susitinka Homeras, Džoisas ir Kunčinas. Visus herojus jungia bendra tema – sugrįžimas į gimtąją vietą. Mitologizuotas miesto veidas kuriame realybė, fantazija ir išmonė susipina į naują realybę. Kaip pasakojo FM99 studijoje Arvydas – veiksmas vyksta vieną dieną, kuriame gana skausmingas, ironiškas santykis su prisiminimais.

Lietuvoje paminėta 13-oji Geologinio paveldo diena. Geologai pakvietė sekėjus keliauti kartu ir kitaip pažinti Lietuvos gamtą. Sugalvojo intriguojantį pavadinimą, kuris aiškus geologams, bet mažiau suprantamas tūlo keliautojo – „Iš depresijos dugno į rėminančias aukšumas“Šį kartą pasirinktas Molėtų ir Utenos kraštas. Luokesai (Molėtų r.), Ažuskardžiai, Utenos tvenkinio užtvanka, Rašės versmės „Laumės akys“ (Utenos r.), Tauragno ežeras, Biliakiemio punktukas, Vyžuonų ozas arba Kartuvių kalnas , Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, Užpalių arba Krokulės šaltinis.Laidoje mintimis dalijasi Lietuvos nacionalinis atstovas ProGeo organizacijoje Jonas Satkūnas, Lietuvos geologų tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, muziejininkė Viktorija Kazlienė, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Spaudos apžvalga.Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje veikia fotomenininkės, architektės, poetės, pedagogės Onos Marijos Urbšytės meninės portreto fotografijos paroda „matomiNEmatomi“.Teatro kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Birutės Mar spektaklį „Princesių sala“.AGATA muzikos atlikėjams išdalino „auksinius“ ir „platininius“ diskus.LRT pristato naują „YouTube“ kanalą LRTU, kuriame atsispindės paauglių gyvenimas.Ką atskleidė jau aštuntą kartą atliktas Lietuvos Reputacijos indekso tyrimas?Dmitrij Gluščevskij apžvelgia filmą „Reinfildas“.Balandžio 20–22 d. meno, edukacijos ir rezidencijų centras „Rupert“ surengs tarptautinį simpoziumą „Įžeminti“ (angl. „Earth Bonds“), kuriame bus keliami klausimai apie klimato kaitos ir kultūros institucijų santykį.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojams atvėrė pietinį šio architektūrinio komplekso korpusą, kuriame eksponuojamos dvi parodos – senosios Vakarų Europos tapybos meistrų darbai „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.Kovo 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorija „Laiškas visiems tikintiems“, parašyta šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) religinių tekstų dvasia. Apie Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga skambėsiantį kūrinį pasakoja kompozitorius Algirdas Martinaitis.Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta pirmoji ciklo „Modernėjant“ paroda „Kryžiaus link“.Kovo 16 dieną minima Knygnešio diena. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje vyksta istorikės Vidos Girininkienės paskaita „(Ne)legali knygnešystė“ ir knygos „Eduardas Volteris ir lietuviai 1882–1906 metais“ sutiktuvės. Pokalbis su knygos autore. Apie šiandienos knygnešystę – bibliotekų siekį knygas skaitytojams gauti greičiau ir lengviau bet kuriame Lietuvos kampelyje pasakoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Laisvės pojūtis vaikystėje, rimti pasirinkimai ieškant savo kelio, įelektrinta diena laukiant susitikimo su teatro publika. Kaip atrodo aktoriaus kasdienybė? Kaip tampama visišku Rudnosiuku? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Dalius Skamarakas.Ved. Gerūta Griniūtė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta apie Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Bialiackį, režimo neseniai nuteistą 10 metų kalėjimo.Marijos ir Jurgio Šlapelių name – muziejuje atidaroma paroda pasaulio tautų teisuoliams atminti. Pokalbyje dalyvauja architektas, vienas parodos autorių Tauras Budzys.Šiandien minima vartotojų teisių diena. Ar pakankamai žinome kaip ginti savo kaip vartototojų teises? Į klausytojų klausimus atsakinėja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėja Rasa Pupienienė.Kodėl jaunimas vangiai balsuoja rinkimuose? Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pirmame ture savo balsą atidavė 34 proc. jaunimo iki 29 metų amžiaus. Pokalbis su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Domantu Katele.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šįkart su jumis sveikinuosi aš, Morta Belenavičienė. Jau dvejus su puse metų esu Jurgio mama, o prieš beveik dvejus metus, kai Jurgis pradėjo ragauti kieto maisto, ėmiau tuo dalintis „Mama, ką valgom“ paskyroje. Ir dabar tinklaraštis auga kartu su Jurgiu, tad dalinuosi ir jau patyrusiems valgytojams bei visai šeimai tinkamais receptais. Maistas man kelia didelį džiaugsmą, tad niekaip negalėjau įsivaizduoti, kaip savo kūdikiui bandysiu sumaitinti tai, kas man neatrodo nei skanu, nei panašu į malonumą teikiantį maistą. Todėl ėmiau ieškoti kitų šeimų patirčių bei specialistų patarimų, o dabar noriu tuo pasidalinti su jumis, kad kūdikių ir mažų vaikų mityba būtų kuo lengvesnė ir galėtumėte atsipalaiduoti bei mėgautis kūdikio maisto kelione drauge. Šis pokalbis skirtas tik Contribee rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite tik jo ištrauką, o visą pokalbį galite išgirsti paremdami „Kalba mamos“ – visus paramos lygius galite rasti Contribee, taip pat ten galėsite klausytis ir visų kitų rėmėjams skirtų „Kalba mamos“ pokalbių. Tad jei temos jums atrodo aktualios ir svarbios, kviečiu prisijungti prie rėmėjų būrio! O dabar – apie pirmąjį pokalbį. Į jį pasikviečiau dietistę, trijų mergaičių mamą, virtualaus asistento „Ką valgom?“ bendraįkūrėją Dalią Lenkutienę. Kalbėjomės ir apie jos motinystės pradžią, kuo ji vadovavosi augindama dvi pirmas, dabar jau paaugles, dukras, o kaip skyrėsi trečiosios, dabar šešiametės, dukros auginimas ir koks laisvesnis, be griežtų taisyklių jis buvo. Dalia užsiminė, kad visos trys mamystės patirtys buvo labai skirtingos, bet ji įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo to, koks vaikas ateina į tavo pasaulį, o patirtis su pirmuoju vaiku visai neparuošia tam, kas laukia gimus antrajam. Dalia pasidalino, kaip atrado mitybos temą, kaip mityba padėjo jai gauti atsakymus, kurių ieškojo. Ji pati įvardino, kad jai labai pasisekė supratus, kas jai įdomu ir kas ją traukia. Be abejo, kalbėjomės ir apie primaitinimą – kokios tendencijos vyravo prieš 15 metų ir kokios jos yra dabar, kaip primaitindama pirmąją dukrą rėmėsi vadovėlio rekomendacijomis, šeimos racionas nebuvo itin platus, o tai – ji pastebėjo – atsiliepia ir dabar: vyresniosios dukros yra išrankesnės maistui nei mažoji. Didžiąją pokalbio dalį skyrėme subalansuotai kūdikių ir vaikų mitybai – Dalia papasakojo, iš ko turėtų susidėti vaiko lėkštė, kad jis gautų visų naudingų ir jam reikalingų medžiagų. Tikiuosi, kad šie pokalbiai padės jums labiau pasitikėti vaiku ir leisti jam mėgautis maistu, o drauge užauginsime maistą mylinčių valgytojų kartą! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Kalbėkime, mamos.Morta

„Primaitinimas neturi būti sudėtingas. Reikia pasitikėti savo vaiku ir mėgautis reginiu.“ Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su Morta Belenavičiene, 2,5 Jurgio mama, kuriančia tinklaraštį „Mama, ką valgom?“ Būtent taip vadinsis ir nauja „Kalba mamos“ rubrika, kuriai kas mėnesį po naują pokalbį su specialistais ir tėvais jums paruoš Morta. Šiame pokalbyje kalbame, kaip meilė maistui ir noras ja dalintis atsirado Mortos gyvenime, kaip sekėsi Jurgio primaitinimo kelionė ir kokiomis taisyklėmis ji vadovavosi. Ne kartą abi šiame pokalbyje pritarėme viena kitai, kad maisto pažinimas – tai pasaulio pažinimas. Ir kiekvienas vaikas šią kelionę keliauja savu tempu. Abi trumpai dalinomės mūsų vaikų mylimiausiomis košėmis ir jų pagardais, kurių dažniausiai arba prašo pakartoti, arba bent jau yra suvalgomos iki paskutinio šaukštelio? Apie jas mes ir pačios sakome „žiauuuuriai skanu“, nes esame košių gerbėjos. Dar sužinosite, kokio vaisiaus aš niekaip neprisijaukinu, nors vis matau, kaip kiti jį gardžiai skanauja ir patiekia vaikams, ką Morta daro tais etapais, kai, rodos, pavargsta nuo galvoje besisukančio klausimo „ką gaminti?“ ir kas ją, kalbant apie vaikų primaitinimą, labiausiai erzina ir atrodo neteisinga. Ir, žinoma, paprašiau Mortos pasidalinti, kokiomis temomis, kada ir su kuo bus Mortos pokalbiai prie „Kalba mamos“ mikrofono. Abi su Morta dėkojame elektroninės parduotuvės „Naturoti.lt“ įkūrėjai, gydytojai Raimondai Valaikaitei, parėmusiai šį pokalbį. „Naturoti“ parduotuvėje galite rasti sveikatą ir žemę tausojančių, gydytojos atrinktų produktų vaikams ir visai šeimai: indų, geruvių, daugkartinių sauskelnių, skalbiklių, kūno priežiūros priemonių, virtuvės reikmenų ir visko, ko reikia siekiant kurti sveiką vaikystę ir gamtai draugišką šeimos gyvenimo būdą. „Naturoti“ lentynos nuolat pasipildo ir atsinaujina ne tik produktais, bet ir itin naudinga informacija apie juos, padedančia išsirinkti tai, ko jums tikrai reikia, bet ir tiksliai žinoti, ką įsigyjate, kaip produktai gali paveikti sveikatą, kokios galimos alternatyvos ir ar netgi gauti gydytojos Raimondos patarimą. O jos kuriamas tinklaraštis Instagram'e naturoti_kids yra tikras informacijos apie aplinkos poveikį sveikatai lobynas. Ačiū Raimondai už vertingą turinį, rūpestį mūsų visų Žeme ir kad prisideda prie „Kalba mamos“ pokalbių gyvavimo. O jei jums pokalbių norisi daugiau, kviečiu jungtis prie rėmėjų bendruomenės Contribee, lauksime uždaroje Facebook grupėje, kurioje renkasi rėmėjai ir pašnekovai, kiekvieną trečiadienį – rytmečiuose, o dabar kartą per mėnesį dar susitinkame ir pirtyje. Linkiu gero klausymo! Marija

Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekai - 30 metų! Apie svarbiausius, ryškiausius, įdomiausius įvykius, džiaugsmus ir rūpesčius, ateities planus, FM99 studijoje kalbėjome su buvusia ilgamete bibliotekos direktore Giedre Bulgakoviene bei dabartine vadove Vida Grišmanauskiene. Pasiklausykime!

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) įvyks Jolantos Sondaitės knygos „Myliu ir mamą, ir tėtį“ sutiktuvės ir diskusija apie skyrybų pasekmes vaikui. Apie tai FM99 kalbėjome su mediatore Odeta Inte. Kviečiame pasiklausyti pokalbio.

Spaudos apžvalga.Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda beprecedentį procesą – sieks nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą už žemės sklype esantį apleistą buvusį „Baltijos“ kino teatrą atlyginant teisės aktų nustatyta tvarka.Kalbos rytas.Tuskululėnų dvaro muziejuje vyks prezantacinis renginys- „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ su žinomais kultūros, sporto, pramogų, meno - visuomenei gerai žinomais veidais.Šiandien menininkui Nam Jun Paik sukaktų 90 metų. Tai vienas novatoriškiausių ir kryptingiausių avangardinio meno atstovų. Nuo 1956 metų priklausė Fluxus judėjimui, bendradarbiavo su Jurgiu Mačiūnu bei Jonu Meku.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Nauja instaliacija demonstruos, koks Jonas Mekas buvo kitapus kameros. 2022 m. minint Jono Meko šimtmetį Jono Meko vizualiųjų menų centras parengė audiovizualinę instaliaciją „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“.Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje iki liepos 24 d. vyksta ukrainiečių menininko Danylo Movchan akvarelių paroda „Karas Ukrainoje“.Ikoniška, kultinė, nepavaldi laikui – tokia jau 13-ąjį kartą vyksiančio kino po atviru dangumi festivalio „Kinas po žvaigždėmis“ programa.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Jungtinę Karalystę apėmė politinis chaosas. Po virtinės ministrų ir padėjėjų atsistatydinimų Borisas Johnsonas patvirtino, jog traukiasi iš premjero posto. Atsistatydinę ministrai tikina, negalėję toliau dirbti su skandalais pagarsėjusiu premjeru, paminančiu visus moralės principus. Sakydamas atsistatydinimo kalbą Johnsonas už sukeltus skandalus neatsiprašė, o partijos kolegas kaltino pasidavus bandos instinktui. Analitikai pabrėžia, kad konservatorių partija Johnsoną spaudė atsistatydinti norėdama išgelbėti reputaciją - partijos reitingai žemiausi per pastarąjį dešimtmetį. Daugiau pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Prie Pranciškonų onkologijos centro Klaipėdoje, kuris įkurtas iš Vilties miesto renginių metu surinktų lėšų, atidaromas Jurgio Pabrėžos sensorinis sodas. Pokalbis su šio sodo projekto vadove Janina Urbikiene.Aktualus klausimas.Kur ir kaip vasarą leidžia Jūsų vaikai, vaikaičiai?Pašnekovas – žygių vedlys iš Zarasų Modestas Stumbrys.Nenurodysi sąsajų, kas tave kontroliuoja, liksi be piniginių operacijų ir suplanuotų sandorių. Viešnia studijoje Registrų centro Asmenų informacinių sistemų departamento vadovė Asta Riukienė. Ją kalbina Irma Janauskaitė.Vilnietis Tomas Budreckas 16 metų gyveno ir dirbo užsienyje, prieš pusantrų metų grįžo į Lietuvą ir jau kelis mėnesius dirba traukinių palydovu. Kuo ši profesija gali būti įdomi, kodėl traukiniai ne visuomet išvyksta laiku, ir kaip Tomas Budreckas vadina vėluojančius keleivius, traukinyje Vilnius - Kaunas domėjosi Edvinas Kučinskas.Dainos premjera. „The Ditties“ dainininkė Rūta Švipaitė pristato grupės dainą „Lietuvė“ .Komentaras. Autorė žurnalistė Rita Miliūtė.Ved.Gabija Narušytė

Įsibėgėję „Alytaus – Lietuvos kultūros sostinės 2022“ įvykiai tuoj pasieks kulminaciją – Alytaus miesto šventę. Tik spėk dairytis dešinėn ir kairėn, kad nei vieno sudominusio renginio nepražiopsotum. O rimtiems žmonėms, gebantiems kartais visai nerimtai pažvelgti į save ir kitus, šiuokart pravartu apsilankyti kraštiečio dailininko parodoje. Birželio 17 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje Arūnas Vaitkus žada pristatyti parodą neįpareigojančiu pavadinimu „Nusišypsok ir būsi gražus“. „Pagrindinė parodos idėja – kitoje ,,šviesoje", kita išraiškos forma – portretiniu šaržu, pristatyti Alytaus kultūros premijų laureatus plačiajai visuomenei. O Alytaus kultūros premijų laureatų nuo 1991 metų yra nominuota beveik 100...“, – sako parodos autorius Arūnas Vaitkus.

Vos prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, socialiniuose tinkluose pasirodė asociacijos „Menų zona“ atviras kvietimas ukrainiečiams menininkams dalyvauti rezidentūroje Klaipėdoje. Rezidencijoje apsilankė ir su čia kuriančiomis menininkėmis pasikalbėjo Česlovas Burba.Atidaromas edukacinių technologijų centras, kuria turėtų atnešti skaitmeninius pokyčius į mokyklas.Apie tai išsamiau Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja Rigonda Skorulskienė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Juciuvienė.Maždaug ketvirtadalis namų ūkių šalyje nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. Skatinti gyventojus tą padaryti Aplinkos ministerija bandys taikydama estišką modelį. Tačiau visiškai atsisakyti lauko tualetų Lietuvoje neketinama. Iki šių metų pabaigos jų nelikti turi tik miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena daugiau nei du tūkstančiai žmonių. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Kodėl Lietuvai sunkiai sekasi atsisakyti lauko tualetų? Komentuoja Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.Verslu Lietuvoje pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų. Tą parodė prieš savaitę pristatytas Lietuvos verslo aplinkos tyrimas. Ką tai sako apie verslą ir ką apie visuomenę, kuri taip jį įvertino? Kas svarbu darbdaviui, kad jis būtų gerbiamas–mokamos geros algos ar reputacija? Tema šio ryto "Verslo laiko" rubrikoje domisi kolegos Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Ugniagesiai ir toliau sulaukia klausimų, kaip įsirengti slėptuves, todėl, minint Šv. Florijono, ugniagesių globėjo dieną, gyventojai bus konsultuojami, kaip tai padaryti. Studijoje PAGD vadovas Saulius Greičius.Komentaras. Autorius žurnalistas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ – tai lietuvių literatūros kūrinys, kai neišsipildžiusios meilės istorijos, ilgesio ir bėgančio laiko fone atsiskleidžia vėlyvojo sovietmečio panorama. FM99 studijoje – režisierius ALBERTAS VIDŽIŪNAS taip pat pokalbyje dalyvavo Tūla - Vaiva Ona Makūnaitė, Herojus – Tomas Pukys.

Koks buvo Jurgio Kunčino Alytus? Pažinti rašytoją, jo kūrybą, įkvėptą miesto vietų ir žmonių, kviečia teatralizuotas turas „Jurgio Kunčino Alytus“, skirtas jo 75 metų jubiliejui. Apie tai FM99 kalbėjo Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) sausio 14 d. 16 val. įvyks literatūrinis-muzikinis vakaras „MENANT JURGĮ KUNČINĄ“. Apie tai FM99 pasakojo Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Indrė Navickė.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Eksperimentinėje erdvėje-galerijoje „Aštuonios akys ir ausys“ atidaroma debiutinė Londone studijuojančių jaunųjų menininkų Karolinos Žalėnaitės ir Jono Balsevičiaus paroda „LOVE IS...“.Dovilės Kuzminskaitės knygų apžvalga, kurioje – du iš prancūzų kalbos versti romanai apie Lotynų Amerikos moteris.Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje prasideda artistinių iniciatyvų festivalis „SALVE!“. Kokį žvilgsnį į Vilnių šiemet siūlo jo organizatoriai?Asociacija LATGA sudarė praėjusiais metais populiariausių bibliotekose autorių ir knygų dešimtukus. Paaiškėjo, kad 2020 m. tarp Lietuvos rašytojų bibliotekose skaitomiausia buvo Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro imperatorė“ (I dalis). Kaip keičiasi mūsų skaitymo tendencijos ir kokią įtaką joms turėjo pandemija?Karolinos Panto parengta mokslo rubrika, kurioje – apie robotų kalbą. Kaip kuriami lietuviškai kalbantys robotai ir kur dar vertėtų patobulėti, pokalbis su dirbtinio intelekto laboratorijoje dirbančiu Linu Aidoku.Prieš 55 metus Kinijoje prasidėjo kultūrinė revoliucija, sugriovusi švietimo sistemą, sunaikinusi šalies išsilavinusius žmones, sutraukiusi šeimos ir bendruomenės ryšius. Ar jaučiami šio katastrofiško įvykio padariniai šiandieninėje Kinijoje? Pokalbis su VU Azijos ir transkultūrinių studijų absolvente, keliautoja Ieva Rute ir Kinijos Sun Yat-sen universiteto Filosofijos fakulteto mokslininku tyrėju Vyčiu Siliumi.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį galite rasti Patreon arba Contribee platformose. Tai mano padėka rėmėjams – kas antras pokalbis lieka tik paramos platformose. Ačiū! Kviečiu į pasivaikščiojimą su dviejų vaikų – Uršulės ir Jurgio – mama, vaikų ligų ir neonatologijos gydytoja rezidente, tinklaraščio „Ir vėl sloga“ autore Elena Landsbergyte-Bukauskiene. Eleną pokalbiui pakviesti planavau jau anksčiau, jos vardas nugulė mano kalbinti planuojamų moterų sąraše, tačiau kai ji IG pasidalino savo mintimis apie motinystės vienišumą, supratau, kad noriu pakalbinti ją dabar pat. Šis pokalbis apie motinystės pradžią, lūkesčius ir realybę, apie baimę kažkam pasiguosti, kai būna sunku, liūdna, kai nesupranti savęs. Ir aštriai smeigiantį jausmą, kad... gal net ir neturi, kam apie tai pasakyti? Draugai, kurie neturi vaikų, nesupranta, o vyrui pasakyti gėda. Nes juk esi stipri moteris. Dar apie kaltę, kai, rodos, turi tik šokinėti iš laimės, nes, na, labai laukei šio vaikelio, svajojai apie jį, tad tikėjaisi, kad būsi be proto laiminga ir tik truputį pavargusi mama, bet gaunasi kažkaip beveik atvirkščiai. Tai kaip čia yra? Kaip sugaudyti galus šituose absoliučiai naujuose jausmuose? Kai kurioms šis laikotarpis būna trumpesnis, kai kurioms – ilgesnis. Kai kurios jį sukandę dantis pralaukiame viską paslėpusios po sauskelnių ir skalbinių krūvomis, kai kurios išsigandę, neiškentę ir nesulaukę pagerėjimo ieškome pagalbos. Elena suprato, kad pasikalbėti neturi su kuo, todėl pradėjo lankyti psichoterapiją, kuri padėjo susidėlioti taškus ant „i“. Ir nebebijoti kalbėti apie tai, kaip ji jaučiasi. Socialinė atskirtis, kurioje užstringa dalis mamų su mažais vaikais, turi daugybę veidų. Vienas iš jų – vienišumas, kuris kartais persmelkia kiekvieną eilinės dienos akimirką. Galėtum juk eiti, daryti, veikti, dalyvauti, susitikti. Galėtum, bet kartais nėra tam jėgų. O kartais ir noro. Nes didžiausias troškimas neretai, po visos tos dienos rūpesčio kitu, mažu žmogumi, yra tiesiog valandėlė ramybės ir tylos. Net jeigu niekam (nebent tik tuščiam pascrollinimui) nėra jėgų. Juk būna, ar ne? O tada, hm, lyg ir mėgaujiesi ta ramybe, bet lyg ir ilgiesi draugų, šurmulio, viso to, kas būdavo smagaus anksčiau (be vaikų), galimybės užeiti kur nori negalvojant apie tai, kaip čia reikės užsitempti tą vežimą, prikrautą krūvooom daiktų. Lyg ir supranti, kad normalu, jog atsiradus vaikams gyvenimas pasikeičia, bet vis tiek kartais ilgiesi ankstesnio laiko, ankstesnės savęs. O tada pasižiūri į vaiko akis ir jauti kaltę dėl to ilgesio, nes juk tavo rankose tai, apie ką svajojai, ko taip laukei. Et... Elena sako, kad reikia tai išgedėti. Nes niekada nebus taip, kaip anksčiau. O jūs gedit? Jei taip, tai žinokit, kad su tuo jausmu gyvenančių mamų tikrai yra daugiau. Bet ateina diena, kai supranti, priimi, kad viskas su tuo yra gerai. Viskas su manimi yra gerai. Ir su visais tais jausmais, kurie iš pradžių gal net ir gąsdino. Bet tai auginanti, stiprinanti patirtis, atverianti pačias giliausias ir slapčiausias mūsų kerteles ir padedanti dar geriau pažinti save. Jei tik leidžiamės tų pokyčių vedami. O pokytis dažniausiai juk nėra lengva. „Svarbiausia – neišsigąsti savęs ir savo jausmų“, – sako Elena. Kalbėkime, mamos. Apie viską. Linkėjimai, Marija

Visos vasaros savaitgaliais iki pat Žolinės į V-ąjį muzikos festivalį kviečia Dubingiai. Kodėl ši turtingos ir sudėtingos istorijos vieta vadinama taikos miesteliu ir kaip jo bendruomenę atgaivino ir toliau gaivina prieš keletą metų mecenatų padovanota nauja Šv. Jurgio bažnyčia, pasakoja Dubingių bendruomenės atstovė Vaida Navickaitė-Šakėnienė ir žurnalistė Elvyra Kučinskaitė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis pirmadienio spaudoje.Vita Ličytė apžvelgs, kas įdomaus nutiko kultūros pasaulyje.Pietų Korėjos sostinėje Seule netrukus bus atidaryta Jurgio Mačiūno darbų paroda.Kiek dėmesio Baltarusijai savo mene skiria menininkai ir kokias reakcijas jų kuriamas menas iššaukia?Nuo kovo 29 dienos kultūrininkai gali pretenduoti į dar vieną finansinės pagalbos priemonę.Savaitgalį vykę apdovanojimai M.A.M.A sulaukė daug kritikos dėl karantino taisyklių nesilaikymo. Organizatoriai tikina, laikęsi visų saugumo reikalavimų.Tarptautinės teatro dienos proga išdalinti Auksiniai scenos kryžiai.Laidos pabaigoje jūsų laukia Domanto Razausko muzikinės staigmenos.Ved. Marius Eidukonis

Vyresnių klasių moksleiviai jau kurį laiką mokosi nuotoliniu būdu. Kaip sekasi moksleiviams ir mokytojams? Pašnekovai – Mažeikių Gabijos gimnazijos 11 klasės moksleivė Emilija Bubliauskaitė, Elektrėnų Versmės gimnazijos abiturientas Donatas Bučelis, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Juciuvienė bei Vilniaus Užupio gimnazijos, virtualios mokyklos DigiKlasė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas.Kur ir kaip sveikiau vaikščioti? Mokslininkai sako, kad kuo daugiau laiko reikėtų leisti prie vandens. Komentuoja šiaurietiško ėjimo trenerė, mokyklos ir klubo „8 žingsniai“ įkūrėja Irena Gudiškienė.Lietuviško baleto „Vaivos juosta“ premjera – virtualioje erdvėje. Tai pirmasis lietuviškas baletas, transliuojamas internetu. Jį pristato Baltijos baleto teatro įkūrėja ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė.Ved. Edvardas Kubilius

Kultūros publikacijų apžvalga.Tarp dešimties populiariausių ir labiausiai lankomų uostamiesčio skulptūrų ir mažosios plastikos kūrinių – keturi skulptoriaus Svajūno Jurkaus darbai. Pasak menininko, svarbiausia sėkmės priežastis yra kūrinio idėja, o tik paskui – jam parinkta vieta. Donatas Puslys apžvelgia dvi naujas knygas: Inos Pukelytės romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“ ir Dianos Latvės novelių romaną „Memelio gaisras“.Minimas Jono Basanavičiaus sodybos Ožkabolių kaime atstatymo 30-metis. Vilniuje atidengiama atminimo lenta rašytojui Petrui Dirgėlai atminti. Vasariškos muzikos garsai šį šeštadienį suskambės šalia Klaipėdos koncertų salės esančio parko estradoje. Liepos 4 – rugpjūčio 16 dienomis čia vyks Vasaros koncertų ciklo renginiai.Jau šeštus metus iš eilės vyksta didelis ir tradicijas ugdantis festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“ Marijampolėje. Pokalbis apie jį su vienu iš organizatorių Edmundu Seiliumi. Ved. Marius Eidukonis.

Jurgio Savickio novelę „Fleita“skaito Gytis Lukšas.

Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – modernaus šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Pokalbis su kūrybine komanda apie Vaižganto kūrinio perkėlimą į šokio sceną bei siekį tautinę lietuvių kūrybą plėtoti pasitelkiant šiuolaikiškas formas. Prasideda tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“, kurio ašis šiemet – istorija. Festivalį pristato jo iniciatorė Rūta Kačkutė ir poetas Mindaugsa Nastaravičius. Savaitraščio „7 meno dienos“ ir kultūros puslapių dienraščiuose apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lapkričio 8-ąją 88-ąjį gimtadienį švęstų menininkas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas Jurgis (George) Mačiūnas. Kuo unikalus buvo „Fluxus“ ir kaip jis pakeitė meno sampratą? Kaip šiandien tęsiamos šio judėjimo idėjos ir ar apskritai egzistuoja „Fluxus“ po Jurgio Mačiūno? Mintimis dalijasi meno kuratorė Justė Jonutytė, menininkai Benas Šarka ir Vytenis Burokas, meno ir kultūros istorikas Vytautas Landsbergis. Dokumentikos ir animacijos festivalyje „DOK Leipzig“ įvyko Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Milerio dokumentinio filmo „Pavyzdingas elgesys“ pasaulinė premjera, filmas pelnė tris apdovanojimus. Pokalbis su filosofu Nerijumi Mileriumi apie filmo, pasakojančio nuteistųjų iki gyvos galvos istorijas, svarbą bei tekusią atsakomybę baigti filmą po režisieriaus Audriaus Mickevičiaus netikėtos mirties. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šventojo Rašto ištrauka, kurią palydi dvasininkų ir teologų komentarai, pokalbiai apie tikėjimo kelionę ir kasdienybės stebuklus. Šioje laidoje, dar iki pasirodymo knygynuose, pristatomos ir skaitomos naujausios religinės knygos, pateikiama išsami informacija apie krikščioniškųjų švenčių turinį ir prasmę, supažindinama su iškiliausiomis Katalikų bažnyčios asmenybėmis.

Aktorius Remigijus Endriukaitis skaitys linksmas ir šmaikščias istorijas iš Jurgio Paketurio kelionių po pasaulį, o visas šias istorijas lydės nuotaikinga kompozitoriaus Vidmanto Bartulio muzika, atliekama Kauno styginių kvarteto: Karolinos Beinarytės-Palekauskienės (smuikas), Aistės Mikutytės (smuikas), Eglės Lapinskės (altas) ir Sauliaus Bartulio (violončelė). Radijo spektaklio režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.

Pirmajai Lietuvos Vyriausybei – 100 metų.„1918 m. lapkričio 9 dieną, 9 valandą vakaro sukanka lygiai šimtas metų, kai Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, įsikūrusiuose Šv. Jurgio g. 13 (dabar Gedimino pr. 13) pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė", – teigia laidos svečias istorikas Algimantas Kasparavičius. Knyga „Pirmieji Lietuvos ministrų kabinetai 1918 metais Vilniuje“. Kaip Lietuvos gyventojai vertina šių dienų Vyriausybę?Prieš aštuoniasdešimt metų Vokietijoje prasidėjo pogromas prieš žydų verslininkus, vėliau gavęs „Krištolinės nakties“ pavadinimą.Pradedamos mokėti kompensacijos tiems žemės ūkio savininkams, kurių teritorijose yra elektros stulpai.„Maltiečių sriubos“ renginiai prasideda Šiauliuose.Seime vyks diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“. Jaunimas neskuba ieškoti būsto, tad lieka tėvų namuose. Žinoma, jei yra tokia galimybė. Kodėl?Baltijos maisto ir gėrimų paroda Vilniuje.Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto atsisakyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo.Verslo naujienos: Ar yra galimybių pradėti metro statybas Lietuvoje?Rimas Bružas motociklu toliau keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.Tradicinės skiltys: R.Sotvarienės-Šemetienės komentaras, spaudos apžvalga.Ved. Rūta Kupetytė.

Pirmajai Lietuvos Vyriausybei – 100 metų.„1918 m. lapkričio 9 dieną, 9 valandą vakaro sukanka lygiai šimtas metų, kai Vilniuje, Lietuvos Valstybės Tarybos rūmuose, įsikūrusiuose Šv. Jurgio g. 13 (dabar Gedimino pr. 13) pirmąkart į posėdį susirinko modernios nacionalinės Lietuvos valstybės laikinoji Vyriausybė", – teigia laidos svečias istorikas Algimantas Kasparavičius. Knyga „Pirmieji Lietuvos ministrų kabinetai 1918 metais Vilniuje“. Kaip Lietuvos gyventojai vertina šių dienų Vyriausybę?Prieš aštuoniasdešimt metų Vokietijoje prasidėjo pogromas prieš žydų verslininkus, vėliau gavęs „Krištolinės nakties“ pavadinimą.Pradedamos mokėti kompensacijos tiems žemės ūkio savininkams, kurių teritorijose yra elektros stulpai.„Maltiečių sriubos“ renginiai prasideda Šiauliuose.Seime vyks diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“. Jaunimas neskuba ieškoti būsto, tad lieka tėvų namuose. Žinoma, jei yra tokia galimybė. Kodėl?Baltijos maisto ir gėrimų paroda Vilniuje.Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto atsisakyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo.Verslo naujienos: Ar yra galimybių pradėti metro statybas Lietuvoje?Rimas Bružas motociklu toliau keliauja „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.Tradicinės skiltys: R.Sotvarienės-Šemetienės komentaras, spaudos apžvalga.Ved. Rūta Kupetytė.

Zanavykų apygardoje vyksta antrasis Seimo nario rinkimų turas.Šventosios uostas oficialiai perduotas Palangos savivaldybei.„Bananų“ baliui Katedros aikštėje – 30 metų.Makedonijoje vyksta patariamasis referendumas dėl šalies vardo keitimo.Graužikai yra užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai ir platintojai.Baigiamas trečias etapas restauruojamoje Bernardinų vienuolyno ir Jurgio kankinio bažnyčioje Kaune.Vakar Rotušės aikštėje vyko akių kontakto eksperimentas.Sportas.Ved. Česlovas Burba.

Studijoje svečiuosis „Marijampolės – Lietuvos kultūros sostinės“ ambasadorius, Šv. Jurgio meno sezono vadovas, dainininkas Edmundas Seilius ir pristatys šio festivalio baigiamąjį akordą – birželio 30 d. vyksiančią kompozitorės Zitos Bružaitės monumentalią premjerą - Rekolekcijas „Fides nostra“ (Mūsų tikėjimas). Po to – žinios iš San Fransisko. Ten reziduojantis žymusis Kronos kvartetas jau trečius metus vykdo edukacinį projektą „Fifty for the future“. Tai 50 kompozitorių iš skirtingų šalių, kuriems kūrinius užsakė kvartetas ir įtraukė juos į šį projektą. Šiemet kvartetas atliko Onutės Narbutaitės kūrinį „just strings and a light wind above...“. Po to žinios iš Lietuvos – aplink LNOBT pagaliau pradedama tvarkyti aikštė ir fontanai, o štai Kongresų rūmų rekonstrukcija stringa. Paskutinis pusvalandis skirta vienam talentingiausių ir, deja, pastaraisiais mėnesiais pedofilijos skandalais pagarsėjusiam dirigentui, buvusiam Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro muzikos direktoriui Džeimsui Livainui. Birželio 23-iąją jam sukako 75-eri.

Studijoje svečiuosis „Marijampolės – Lietuvos kultūros sostinės“ ambasadorius, Šv. Jurgio meno sezono vadovas, dainininkas Edmundas Seilius ir pristatys šio festivalio baigiamąjį akordą – birželio 30 d. vyksiančią kompozitorės Zitos Bružaitės monumentalią premjerą - Rekolekcijas „Fides nostra“ (Mūsų tikėjimas). Po to – žinios iš San Fransisko. Ten reziduojantis žymusis Kronos kvartetas jau trečius metus vykdo edukacinį projektą „Fifty for the future“. Tai 50 kompozitorių iš skirtingų šalių, kuriems kūrinius užsakė kvartetas ir įtraukė juos į šį projektą. Šiemet kvartetas atliko Onutės Narbutaitės kūrinį „just strings and a light wind above...“. Po to žinios iš Lietuvos – aplink LNOBT pagaliau pradedama tvarkyti aikštė ir fontanai, o štai Kongresų rūmų rekonstrukcija stringa. Paskutinis pusvalandis skirta vienam talentingiausių ir, deja, pastaraisiais mėnesiais pedofilijos skandalais pagarsėjusiam dirigentui, buvusiam Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro muzikos direktoriui Džeimsui Livainui. Birželio 23-iąją jam sukako 75-eri.

Penktoji laida iš ciklo „Lietuvos varpų likimai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.Lankysimės Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios varpinėje, kurioje apie varpų likimus pasakos dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Penktoji laida iš ciklo „Lietuvos varpų likimai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.Lankysimės Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios varpinėje, kurioje apie varpų likimus pasakos dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Seimo narys Mindaugas Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju. Kodėl aktyvi Izraelio ir Amerikos rėmėja Lietuva balsavo prieš JAV prezidento sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine?Vokietijoje rastas Nepriklausomybės aktas rašytas signataro Jurgio Šaulio ranka. Jaunųjų medikų kantrybė išseko. Valdančiosios daugumos sprendimas nekelti algų juos išveda į gatves. Amerikos keleiviai atsisveikina su dangaus karaliene pramintu orlaiviu „Boeing 747“.

Seimo narys Mindaugas Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju. Kodėl aktyvi Izraelio ir Amerikos rėmėja Lietuva balsavo prieš JAV prezidento sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine?Vokietijoje rastas Nepriklausomybės aktas rašytas signataro Jurgio Šaulio ranka. Jaunųjų medikų kantrybė išseko. Valdančiosios daugumos sprendimas nekelti algų juos išveda į gatves. Amerikos keleiviai atsisveikina su dangaus karaliene pramintu orlaiviu „Boeing 747“.

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl Jeruzalės statuso.Lietuvos Nepriklausomybės aktas rašytas Jurgio Šaulio ranka.Nuo šio vakaro sustos pinigų mokėjimai tarp skirtingų bankų ir kredito unijų. Informacija apie orus per šventes. Naujas Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis.Katalonijos parlamento rinkimai. Sporto naujienos.

Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą per 2016 metų Seimo rinkimus.Ispanija Katalonijoje ketina įvesti tiesioginį valdymą. Nuo kitų metų ketinama atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio tėvams, auginantiems vaikus, vietoje jo bus skiriama 30 eurų išmoka vaikui.Lugane, Šveicarijoje, pagerbtas dviejų 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarų – Jurgio Šaulio ir Kazimiero Stepono Šaulio - atminimas. Idėja Lietuvai – Lietuvoje reikia paslėpti rimtą, solidų LOBĮ ir paskelbti apie tai pasauliui.

Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą per 2016 metų Seimo rinkimus.Ispanija Katalonijoje ketina įvesti tiesioginį valdymą. Nuo kitų metų ketinama atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio tėvams, auginantiems vaikus, vietoje jo bus skiriama 30 eurų išmoka vaikui.Lugane, Šveicarijoje, pagerbtas dviejų 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarų – Jurgio Šaulio ir Kazimiero Stepono Šaulio - atminimas. Idėja Lietuvai – Lietuvoje reikia paslėpti rimtą, solidų LOBĮ ir paskelbti apie tai pasauliui.

Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart klausysimės hum. m. dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaitos „Valstybininkas diplomatinėje tarnyboje: signataro Jurgio Šaulio atvejis.“ Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.

Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart klausysimės hum. m. dr. Algimanto Kasparavičiaus paskaitos „Valstybininkas diplomatinėje tarnyboje: signataro Jurgio Šaulio atvejis.“ Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius peržvelgs vieno iš pirmųjų Lietuvos Respublikos kūrėjų veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas Jurgio Šaulio diplomatinei tarnybai. Pasak lektoriaus, studijos Šveicarijos Berno universitete subrandino jį kaip politiką profesionalą, o bendravimas su įvairių kraštų studentais ir dėstytojais suteikė jam pirmuosius diplomatinio meno įgūdžius. Paskaitininkas aptars dr. Jurgio Šaulio diplomatinę veiklą nuo pirmosios misijos 1919 m. Vokietijoje, vėlesnes – Lenkijoje, Italijoje prie Šventojo Sosto, iki paskutinės darbo vietos Šveicarijoje, kur 1948 m. ir mirė.

Dirbti tai, kas naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas buvo dažnas tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos inteligentijos. Tokia buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima.Lankysimės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Su mumis bendraus direktorė Jolanta Paškevičienė ir Rinkinių kaupimo skyriaus vedėjas Kristijonas Siparis.

Dirbti tai, kas naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas buvo dažnas tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos inteligentijos. Tokia buvo Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima.Lankysimės Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Su mumis bendraus direktorė Jolanta Paškevičienė ir Rinkinių kaupimo skyriaus vedėjas Kristijonas Siparis.

Žinios. Popiežiaus Pranciškaus „intensyvūs gailestingumo kursai“trečiojo tūkstantmečio kunigams. Jūratė Kuodytė kalbina paskirtąjį JAV lietuvių religinių reikalų tarybos pirmininką Valdą Aušrą. Naujo Vatikano dokumento apie charizminį judėjimą atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje (Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Kun. Vaclovo Aliulio mintys apie Nekaltojo Prasidėjimo garsinimą: nuo tėvo Stanislovo iki arkivyskupo Jurgio. Kunigas Antanas Saulaitis apie vienuolijas sovietmečiu. Rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo apybraiža.

Žinios. Popiežiaus Pranciškaus „intensyvūs gailestingumo kursai“trečiojo tūkstantmečio kunigams. Jūratė Kuodytė kalbina paskirtąjį JAV lietuvių religinių reikalų tarybos pirmininką Valdą Aušrą. Naujo Vatikano dokumento apie charizminį judėjimą atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje (Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Kun. Vaclovo Aliulio mintys apie Nekaltojo Prasidėjimo garsinimą: nuo tėvo Stanislovo iki arkivyskupo Jurgio. Kunigas Antanas Saulaitis apie vienuolijas sovietmečiu. Rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo apybraiža.

„Nuo 1906 m. Vilniuje ėmė veikti Marijos ir Jurgio Šlapelių įkurtas knygynas. Tai išskirtinis reiškinys mūsų kultūros istorijoje... Bet kuris lietuvis, vykdamas į Vilnių, žinojo, kad Šlapelių knygyne visada susiras tautiečių, gaus informacijos apie darbą ar prieglobstį,“ – knygoje „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ rašo prof. Albertas Klimka.Šiandien knygyno nėra, tik prikalta atminimo lenta primena, kad Šv. Jono gatvėje būta lietuvybės salos.Tačiau Pilies gatvėje visada duris atveria Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Tik įžengus pro vartus į seną Vilniaus atvirą kiemelį, padvelkia istorija, menanti tiek gilią senovę, tiek XX a. pradžią. Po Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų vedžioja ir pasakoja direktorė Jolanta Paškevičienė ir muziejininkas Kristijonas Siparis.

„Nuo 1906 m. Vilniuje ėmė veikti Marijos ir Jurgio Šlapelių įkurtas knygynas. Tai išskirtinis reiškinys mūsų kultūros istorijoje... Bet kuris lietuvis, vykdamas į Vilnių, žinojo, kad Šlapelių knygyne visada susiras tautiečių, gaus informacijos apie darbą ar prieglobstį,“ – knygoje „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“ rašo prof. Albertas Klimka.Šiandien knygyno nėra, tik prikalta atminimo lenta primena, kad Šv. Jono gatvėje būta lietuvybės salos.Tačiau Pilies gatvėje visada duris atveria Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Tik įžengus pro vartus į seną Vilniaus atvirą kiemelį, padvelkia istorija, menanti tiek gilią senovę, tiek XX a. pradžią. Po Marijos ir Jurgio Šlapelių namą-muziejų vedžioja ir pasakoja direktorė Jolanta Paškevičienė ir muziejininkas Kristijonas Siparis.

„Muzikiniame pastiše“ – arbatvakaris „Lig Tave sulauksim...“ Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje. Antroje laidos dalyje skambės lietuvių kompozitorių kūriniai, skirti Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.

Veisiejų miesto istorinę dalį sudaro regioninio parko urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII–XIX a. aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka.XVIII a. buvusio dvaro fligelis yra vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Dvaro rūmus miestelyje pastatė Mykolas Masalskis. Čia jis įkūrė parką – vieną seniausių Lietuvoje. Parko pasididžiavimas yra dvidešimt vienos liepos ratas ir Veisiejų uosis ant Ančos ežero kranto. O labiausiai veisiejiškiai didžiuojasi Šv. Jurgio bažnyčia, Dzūkijos katedra.Po Veisiejus vedžioja ir pasakoja Veisiejų regioninio parko ekologė Irma Maciulevičienė ir Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.

Veisiejų miesto istorinę dalį sudaro regioninio parko urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII–XIX a. aikštės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka.XVIII a. buvusio dvaro fligelis yra vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Dvaro rūmus miestelyje pastatė Mykolas Masalskis. Čia jis įkūrė parką – vieną seniausių Lietuvoje. Parko pasididžiavimas yra dvidešimt vienos liepos ratas ir Veisiejų uosis ant Ančos ežero kranto. O labiausiai veisiejiškiai didžiuojasi Šv. Jurgio bažnyčia, Dzūkijos katedra.Po Veisiejus vedžioja ir pasakoja Veisiejų regioninio parko ekologė Irma Maciulevičienė ir Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidaryta neregių ir silpnaregių vaikų keramikos darbų paroda „Matau pasaulį kitaip“. Ją pristato projekto vadovė Eglė Jokužytė ir darbų autoriai.Seime surengta konferencija, skirta Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Apie kurčiųjų problemas kalba Seimo narė Raminta Popova ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidaryta neregių ir silpnaregių vaikų keramikos darbų paroda „Matau pasaulį kitaip“. Ją pristato projekto vadovė Eglė Jokužytė ir darbų autoriai.Seime surengta konferencija, skirta Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Apie kurčiųjų problemas kalba Seimo narė Raminta Popova ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.

Akimirkos iš apsilankymo Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, kur VšĮ „Meno ekspansijos“ organizatorių iniciatyva atgaivinta XX a. pradžioje Vilniuje rengtų arbatvakarių tradicija. Antroje laidos dalyje klausysimės muzikos skirtingų kompozitorių, savo kūryboje naudojusių įvairių šokių žanrus: valsą, menuetą, bolero, galopą ir kitus.

R. Laužikienė pristato Klaipėdos kultūros fabriką. Choreografė Didy Veldman sukūrusi baletą „Karmen“. A. Valionis pristato eilėraščių rinktinę „Apytiksliai trys“. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Svečiuojamės Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje. Rubrika „Sėskim ir pakalbėkim“ su operos solistu Edgaru Montvidu.

R. Laužikienė pristato Klaipėdos kultūros fabriką. Choreografė Didy Veldman sukūrusi baletą „Karmen“. A. Valionis pristato eilėraščių rinktinę „Apytiksliai trys“. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Svečiuojamės Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje. Rubrika „Sėskim ir pakalbėkim“ su operos solistu Edgaru Montvidu.

Fragmentai iš vakaro Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose, kuriame buvo prisimintas ne tik Antanas Sodeika, jo artimieji, bet ir bičiuliai, kolegos. Antroje laidos dalyje skambės bolero, kadaise šoktas gatvėse ir aikštėse.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė kartu su Kolombina papasakos vaikams daug įdomių istorijų, susijusių su šiais Lietuvai svarbiais žmonėmis.Sužinosite, ką Šlapelių namuose veikė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vydūnas, Jonas Basanavičius ir kokia muzika čia skambėjo.Klausysimės Miko Petrausko pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pirmojo veiksmo.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė kartu su Kolombina papasakos vaikams daug įdomių istorijų, susijusių su šiais Lietuvai svarbiais žmonėmis.Sužinosite, ką Šlapelių namuose veikė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vydūnas, Jonas Basanavičius ir kokia muzika čia skambėjo.Klausysimės Miko Petrausko pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pirmojo veiksmo.