Podcasts about kazili

Nacionalinėje filharmonijoje dar viena padėka mūsų genijui: koncertas „Čiurlionio kodas“ – antroji dedikacija mūsų kompozitoriui ir dailininkui. Šeštadienio vakarą LNSO diriguos pasaulio scenose žibanti maestra Mirga Gražinytė-Tyla. Dirigentės mintys koncerto išvakarėse.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma pirmoji menininkės, poetės, filosofės, dr. Aušros Kaziliūnaitės personalinė paroda „Šviesa, kuri auga“.Hipnotizuojantys Afrikos ritmai ir ritualiniai giedojimai, derinami su improvizuotu šokiu... Gnawa – Maroko muzikos ir kultūros tradicija, klausytojus įtraukianti į mistinį garsų pasaulį. Vienas ryškiausių šiandienos Gnawos ambasadorių Londone – Simo Lagnawi. Menininkas sako, kad Gnawa - ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“. Tai nerimu persmelkta istorija apie gebėjimą pasipriešinti kito manipuliacijoms. Spektaklis įkvėptas Holivudo žvaigždės, su legendiniu kino kūrėju Alfredu Hitchcocku dirbusios aktorės Tippi Hedren atsiminimų. „Tam tikra prasme kiekvienas iš mūsų esame Tippi“, – sako Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakį statanti lenkų-prancūzų režisierė ir dramaturgė Anna Smolar. Su ja susitiko kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Kipras Mašanauskas.Ved. Gabija Narušytė

Rimas Uzgiris is a poet, translator, and critic. He is the author of North of Paradise, published by Kelsay Books (2019). Tarp, a collection of his poetry in Lithuanian translation was published by Kauko laiptai. He is translator of Caravan Lullabies by Ilzė Butkutė, Then What by Gintaras Grajauskas, Now I Understand by Marius Burokas, The Moon is a Pill by Aušra Kaziliūnaitė, and Vagabond Sun by Judita Vaičiūnaitė. Uzgiris has contributed significantly as editor and translator to two anthologies: How the Earth Carries Us: New Lithuanian Poets, and New Baltic Poets. He holds a Ph.D. in philosophy from the University of Wisconsin-Madison, and an MFA in creative writing from Rutgers-Newark University. Recipient of a Fulbright Scholar Grant, a National Endowment for the Arts Literature Translation Fellowship, and the Poetry Spring 2016 Award for translations of Lithuanian poetry into other languages, he teaches translation at Vilnius University. Find North of Paradise here: https://kelsaybooks.com/products/north-of-paradise As always, we'll also include the live Prompt Lines for responses to our weekly prompt. A Zoom link will be provided in the chat window during the show before that segment begins. For links to all the past episodes, visit: https://www.rattle.com/rattlecast/ This Week's Prompt: Write a poem that tells a story about a silent interaction with a stranger. Next Week's Prompt: Write a poem entitled, “A Brief History of [X],” where X is a word that needs to be translated, and the poem is less than a page. The Rattlecast livestreams on YouTube, Facebook, and Twitter, then becomes an audio podcast. Find it on iTunes, Spotify, or anywhere else you get your podcasts.

W dzisiejszym odcinku zabieram Was (i zapraszam) do Lublina. W tym tygodniu odbędzie się tam festiwal Wschód Kultury - Inne Brzmienia, w którego bogatym programie znajduje się również pasmo literackie. Wschodni Express, bo o nim mowa, to spojrzenie na literaturę wschodnich krajów sąsiedzkich, spotkania przy okazji premier książkowych i rozmowy o tym, co ciekawego literacko dzieje się tuż obok nas. Ja szczególnie polecam Wam piątkowe spotkanie z Aušrą Kaziliūnaitė i jej tłumaczką Paulą Ciucką – wiersz tej poetki publikujemy w lipcowym numerze Pisma. A także, również w piątek, spotkanie wokół premiery książki Wylej swój gniew Lameda Szapiro. Książkę przełożyła z jidysz Bella Szwarcman-Czarnota, z którą poprowadzę spotkanie. Do zobaczenia w Lublinie! Posłuchajcie! Magdalena Kicińska Program festiwalu: https://www.innebrzmienia.eu Pasmo literackie: https://www.innebrzmienia.eu/osie-tematyczne/wschodni-express-cykl-spotkan/ - Partnerem podcastu jest Wydawnictwo Warsztaty Kultury i festiwal Wschód Kultury - Inne Brzmienia, który odbędzie się w Lublinie w dniach 6-9 lipca 2023. Dla słuchaczy „Wiersza na poniedziałek” przygotowaliśmy kod zniżkowy na dostęp online do Pisma. Wejdź na https://magazynpismo.pl/prenumerata/ i wpisz na dole strony kod: WNP, skorzystaj z oferty – czytaj i słuchaj przez pierwsze 5 miesięcy za połowę ceny (5,49 zł). Subskrypcja odnawia się co miesiąc, możesz zrezygnować w dowolnym momencie.

W dzisiejszym odcinku zabieram Was (i zapraszam) do Lublina. W tym tygodniu odbędzie się tam festiwal Wschód Kultury - Inne Brzmienia, w którego bogatym programie znajduje się również pasmo literackie. Wschodni Express, bo o nim mowa, to spojrzenie na literaturę wschodnich krajów sąsiedzkich, spotkania przy okazji premier książkowych i rozmowy o tym, co ciekawego literacko dzieje się tuż obok nas. Ja szczególnie polecam Wam piątkowe spotkanie z Aušrą Kaziliūnaitė i jej tłumaczką Paulą Ciucką – wiersz tej poetki publikujemy w lipcowym numerze Pisma. A także, również w piątek, spotkanie wokół premiery książki Wylej swój gniew Lameda Szapiro. Książkę przełożyła z jidysz Bella Szwarcman-Czarnota, z którą poprowadzę spotkanie. Do zobaczenia w Lublinie!Posłuchajcie!Magdalena Kicińska-Partnerem podcastu jest Wydawnictwo Warsztaty Kultury i festiwal Wschód Kultury - Inne Brzmienia, który odbędzie się w Lublinie w dniach 6-9 lipca 2023.Dla słuchaczy „Wiersza na poniedziałek” przygotowaliśmy kod zniżkowy na dostęp online do Pisma. Wejdź na magazynpismo.pl/prenumerata i wpisz na dole strony kod: WNP, skorzystaj z oferty – czytaj i słuchaj przez pierwsze 5 miesięcy za połowę ceny (5,49 zł). Subskrypcja odnawia się co miesiąc, możesz zrezygnować w dowolnym momencie.

Tūkstančiai eurų degalams, už kuriuos atsiskaitoma iš keliasdešimties skirtingų kortelių, automobilių nuoma iš savo įmonių. Toks, pasak žurnalisto Andriaus Tapino, „biblinės apimties epinis savivaldybių politikų pinigų taškymas“ iškilo į viešumą jam pradėjus projektą „Skaidrinam“. Ikiteisminius tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.Ar pavyks išskaidrinti savivaldybių politikų išlaidas?Laidoje dalyvauja „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, buvęs Raseinių rajono meras Andrius Bautronis, Neringos meras Darius Jasaitis, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.Ved. Liepa Želnienė

Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimus trims Šiaulių apskrities gydytojams ir 12 pacientų. Medikai ėmė kyšius už konsultacijas, receptų išrašymą, o sumos siekė iki šimto eurų. Medikų atstovai sako, kad korupcija sumažėtų, jei būtų keliami atlyginimai. Ekpertai pastebi, kad korupcija medicinos sistemoje mažėja.Tai ar iš tiesų mažėja korupcija medicinos sistemoje?Laidoje dalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis, “Transparency International” laikinai vadovės pareigas einanti Ingrida Kalinauskienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Kristina Norvainytė, Pagalbos onkologiniams ligoniniams asociacijos prezidentas Gediminas Žižys, Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Šią savaitę įtarimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukė Šiaulių meras Artūras Visockas. O Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis sulaikytas dėl įtarimų kyšininkavimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba vis dar aiškinasi galimos korupcijos apraiškas Kauno miesto savivaldybėje. Savo ruožtu politikai svarsto, ar tyrimai nėra tyčia garsiai pradedami prieš rinkimus.Laidoje dalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, premjerės patarėjas nacionalinio saugumo ir korupcijos prevencijos klausimais Kęstutis Lančinskas, advokatas Darius Raulušaitis, Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.Ved. Liepa Želnienė

Valstybių narių nuolatiniai ambasadoriai prie Europos Sąjungos diskutuoja ir derasi dėl naujojo, jau 9-ojo sankcijų paketo Rusijai. Kaip LRT Radijui sakė Lietuvos ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, tikimasi, kad naujame sankcijų pakete bus priemonių technologijų, finansų ir kovos su dezinformacija srityse, taip pat jame atsidurs „bent pora šimtų“ naujų asmenų ir kompanijų, atsakingų už karo nusikaltimus Ukrainoje.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė siūlymui neleisti Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklą. Nors pakeitimams pritarta bendru sutarimu - diskusijų neišvengta.Vaistų gamintojų asociacijos teigia, po Naujųjų įsigaliojus farmacijos įstatymo pakeitimams kainyne būtinų vaistų gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų. Asociacijos atstovai teigia, kad dėl mažėjančios konkurencijos iš Lietuvos rinkos apskritai gali pasitraukti vaistų tiekėjai ir gamintojai.Žmogaus teisių gynėjai reiškia susirūpinimą dėl Indonezijos Parlamento priimto naujo baudžiamojo kodekso, kuris riboja politines laisves, taip pat ir ir draudžia nesantuokinius santykius. Įstatymas bus taikomas ir užsieniečiams, todėl tai aktualu į Indoneziją, pavyzdžiui, Balio salą vykstantiems turistams.Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė tvirtina, kad atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimą dėl Kauno miesto tarybos nario Šarūno Matijošaičio įsigytų žemių Kaune STT vis dėlto negali teigti, kad šioje istorijoje yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tačiau Kaziliūnaitė pažymėjo, kad tam tikra schema matoma ir 37 žemės sklypus įsigijo asmenų grupės, vienaip ar kitaip susijusios su Š. Matijošaičiu.Stalino alėja, Stalino prospektas ir muziejus - taip pat pavadintas vieno iš didžiausių 20-ojo amžiaus galvažudžių vardu. Visai tai - ne dabartinės, Josifą Visarionovičių vėl garbinančios Rusijos dalis. Ir ne Grūto parkas prie Druskininkų. Goryje, maždaug Panevėžio dydžio Sakartvelo mieste, galima pasijusti tartum sugrįžus į pokario laikų Sovietų sąjungą.Ved. Liuda Kudinova

Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą supurtė korupcijos skandalas. Sulaikyti keturi įtariamieji, kurie, kaip teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba, reikalavo iš verslo subjektų kyšių, priešingu atveju jiems buvo „grasinama nemalonumais“. Ar vis didėjantis reguliavimas, didelių įgaliojimų įvairioms valdžios institucijoms suteikimas nesukuria ir didesnės korupcinės aplinkos, kuomet valdininkai gali reikalauti kyšio net už savo tiesioginių pareigų atlikimą?Apie tai laidoje diskutuoja STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinai einanti vadovės pareigas Ingrida Kalinauskienė ir „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė.Ved. Virginijus Savukynas

„Rašytojų iššūkis“ – LRT RADIJO laidos „Vakaro pasaka“ projektas, į kurį pakviesti žinomi, skaitomi, apdovanoti lietuvių autoriai, iki šiol rašę tik suaugusiems.Aušros Kaziliūnaitės – rašytojos, filosofės, kultūrinių renginių kuratorės – pasaką „Lapė Pavydnikė ir Kiškis Plepys eina į svečius pas Skorpioną Joną“ skaito aktorė Oneida Kunsunga.

Šiandien dažnai peržiūrime ir kvestionuojame mūsų istorijos lūžio momentus, koks yra asmenybės vaidmuo tokiuose procesuose. Ryškiausios XX amžiaus vidurio poetės Salomėjos Nėries gyvenimas ir kūryba ligi šiol kelia daugybę klausimų. Kaip aktyvi ateitininkė tampa aktyvia trečiafrontininke, kodėl rašo „Poemą Stalinui“, kaip šiandien turėtume ją vertinti – kaip puikią poetę ar kolaborantę, vykusią į Maskvą parvežti „sovietinės saulės“.Debatuose dalyvauja poetė Aušra Kaziliūnaitė ir istorikas Nerijus ŠepetysVed. Laima Kreivytė

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia – poetė Aušra Kaziliūnaitė. Skaitytojai jau gali džiaugtis jos penktąja eilėraščių knyga „Jūros nėra“. Laidoje kalbamės ne tik apie šią knygą, jos gimimo aplinkybes, tačiau ir poezijos svarbą bei užduotį šiandien, įtampą tarp estetinių ieškojimų ir siekio žodyje atspindėti tikrovę, filosofijos, tikėjimo įtaką Aušros kūryboje, santykį su skaitytojais, poeziją mokykloje, įkvėpimo šaltinius, cenzūrą ir savicenzūrą, liūdesį, svajones ir kitus svarbius dalykus.Ved. Donatas Puslys

Beveik penktadalis gyventojų davė kyšį šalies ligoninėse. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Kodėl sveikatos sistemą vis dar valdo grynieji?Taip pat interesų grupių įtaka ir korupcijos apraiškos viešajame sektoriuje.Diskusijoje dalyvauja: SAM ministro patarėja Eglė Butkevičienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, „Transparency International“ programų vadovė Ingrida Kalinauskienė, STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir Seimo narys Vytautas Bakas.Ved. Mindaugas Aušra

Naujausio „Šiaurės Atėnų“ numerio apžvalga.Mariaus Buroko parengtoje naujų poezijos knygų apžvalgoje – trys eilėraščių rinkiniai: Aušros Kaziliūnaitės „Jūros nėra“, Erikos Drungytės „Kalnas ir miestas“ ir Alvydo Valentos „Prierašai neegzistuojančioms Iliados ir Odisėjos iliustracijoms“.Kaip senas medinis kino teatras tampa antrinio dizaino dirbtuvėmis ir kodėl mes per daug šiukšliname, Panemunėje Kaune domisi Kotryna Lingienė.Prasideda 21-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė; ją pristato Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.Kuo dialogas gali būti naudingas ne tik bendruomenėms, bet ir pačioms kultūros organizacijoms? Kaip inicijuoti produktyvų, pagarbų ir daugiabalsį dialogą? Kokios yra gerosios praktikos? „Kūrybinės jungtys“ kviečia į virtualią diskusiją „Kultūros organizacija kaip dialogo erdvė“.Prasideda festivalis „Baltijos muzikos dienos“, skatinantis atsakyti į klausimą, koks gi yra baltiškasis muzikos DNR? Pokalbis su Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku Mykolu Natalevičiumi.Tęsiame pokalbių ciklą „4 milijonai“ ir šįkart keliaujame į pietryčių Švediją, kur jau kelis dešimtmečius gyvena ir dirba menininkė iš Lietuvos Dalia Lopez Madrona. Su dailininke ir knygriše kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Balandžio 23-iąją – paskutinis „Koncertas vienam“. Tuščioje LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje pasirodys operos solistas, bosas-baritonas Almas Švilpa, kuriam akompanuos pianistė Nijolė Ralytė.Ved. Austėja Kuskienė

V pátek 9. dubna 2021 jsme si připomněli důležité výročí 130 let od narození fenomenálního herce Josefa Vlastimila Buriana. Podle filmové historičky Šárky Gmiterkové byl ve třicátých letech zdaleka nejlépe placeným československým hercem. Během druhé světové války mu Jan Werich s Jiřím Voskovcem v písni vyčinili za údajnou kolaboraci s nacisty. Při natáčení pohádky Byl jednou jeden král...už byli Burian s Werichem očividně usmíření a alkoholem, hazardem a rvačkou „kazili“ dobrého stranického režiséra Bořivoje Zemana.

V pátek 9. dubna 2021 jsme si připomněli důležité výročí 130 let od narození fenomenálního herce Josefa Vlastimila Buriana. Podle filmové historičky Šárky Gmiterkové byl ve třicátých letech zdaleka nejlépe placeným československým hercem. Během druhé světové války mu Jan Werich s Jiřím Voskovcem v písni vyčinili za údajnou kolaboraci s nacisty. Při natáčení pohádky Byl jednou jeden král...už byli Burian s Werichem očividně usmíření a alkoholem, hazardem a rvačkou „kazili“ dobrého stranického režiséra Bořivoje Zemana.

Lietuviai sukūrė išmanųjį asistentą, kuris jauniems vairuotojams padeda suformuoti ir išlaikyti saugaus vairavimo įgūdžius.Kaip duoti patarimą? Patarimą lengvai priimame, kai jo prašome. Tačiau neprašomas patarimas – dažniausiai suerzina ar net supykdo. Pokalbis suKauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesore, psichologe Rosita Lekavičiene.Ar lengva panemijos metu kurti? Ir kaip savo kūrybą pristatyti karantino metu? Apie tai pokalbis su poete, filosofe Aušra Kaziliūnaite ir tapytoju Ramūnu Dagiu.Ved. Darius Matas

Kiek tiesos svarstymuose, kad nagrinėjant šeimos ginčų bylas ir sprendžiant kuriam iš tėvų atiteks vaiko globa, pirmenybė teikiama moteriai?Ką liudija naujausi „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenys? Ar mažėja korupcijos apraiškų Lietuvoje, kai nemažai žmonių vis dar įsitikinę, jog nedidelis kyšis padės išspręsti problemą ar gauti geresnę paslaugą?Apie pareigūnų įgaliojimų viršijimą, apie vadinamąjį institucinį smurtą. Kodėl su juo susijusi byla tirta taip ilgai? Kaip elgtis su tokiu smurtu susidūrus?Laidoje dalyvauja: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, Panevėžio apygardos teismo psichologas Nerijus Ogintas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Kauno apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto dėstytoja dr. Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė.Ved. Artūras Matusas

In memoriam Aleksandras Vozbinas.Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Poetė ir filosofė dr. Aušra Kaziliūnaitė pristato poezijos knygą „Jūros nėra“. Pokalbis apie eilėraščius, poezijos meistrystę ir kodėl taip sunku parašyti dedikaciją savo knygos skaitytojui.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kampanijos „Kaunas visiems“ 2020-ųjų metų iniciatyvos kategorijos laureatai – choreografai, šokėjai Mantas Stabačinskas ir Vasara Visockaitė, pristatę judesio laboratoriją „Stebuklingi kilimai“ (angl. „Magic Carpets“), vykdytą drauge su negalią turinčių asmenų centro „Korys“ bendruomene.Lietuvos kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad iki šiol nėra parengtų sektoriaus palaikymui bei atsigavimui būtinų ir tinkamų paramos priemonių, o laikantis Vyriausybės pateikto renginių atlaisvinimo plano, renginių industrija neturės jokių galimybių atnaujinti veiklas ne tik artimiausiais mėnesiais, bet apskritai artimiausiais metais. Susivienijusios 10 organizacijų kreipėsi į valdžią su siūlymu bendradarbiauti. Ko šįkart reikalauja kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus atstovai ir kaip ketinama reaguoti į jų prašymus?Lietuvos kino operatorių asociacijos rengiamuose „Ąžuolo“ apdovanojimuose dėkingumo diplomas įteiktas koloristui Jonui Sunklodui. Ką daro koloristai ir iš kur šios srities specialistai semiasi žinių?Kauno miesto savivaldybė greta Ąžuolyno esančiame sklype užsimojo išasfaltuoti automobilių stovėjimo aikštelę. Pasak specialistų, labai svarbu užbėgti į priekį tokiems savivaldybės užmojams ir pareikšti savo ne tik ekspertinę, bet ir visuomeninę nuomonę.Ved. Indrė Kaminckaitė

Gerūta Griniūtė ir Laima Slepkovaitė prisimena legendinį džiazo pianistą Chick Corea.Kas bendra tarp urbanistikos ir kompiuterinių žaidimų? Pieštukas. KTU doktorantė Ingrida Povilaitienė gyvenime derina šiuos iš pirmo žvilgsnio skirtingus polius. Kalbina Kotryna Lingienė.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2021-uosius paskelbė graikų literatūros metais. Pamatus Europos literatūrai padėjusi kalba supaprastėjo, o patys graikai šiuolaikinę savo literatūrą mano esant pilkojoje zonoje.Partizano Juozo Lukšos-Daumanto „Laiškai mylimosioms“ išleisti dar 1993 m., tik be mylimosios Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės atsakymų. Tačiau Nijolė visus laiškus išsaugojo. Pirmą kartą jų susirašinėjimą publikuoti ruošiasi rašytoja Laimai Vincė, su ja kalbasi Adomas Zubė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie karantino poveikį kultūrai.Pasaulyje: JAV poetės Amandos Gorman fenomenas, apie neeilinį instrumentą – vandenynų kriauklės trimitą ir galeriją Himalajuose, kur iš alpinistų atliekų bus gaminami meno kūriniai.Poetė ir filosofė Aušra Kaziliūnaitė pristato poezijos knygą „Jūros nėra“. Pokalbis apie eilėraščius, poezijos meistrystę ir kodėl taip sunku parašyti dedikaciją savo knygos skaitytojui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Rašytojai rašo knygas, o literatūros kritikai jas analizuoja ir recenzuoja. O jeigu pamėgintume atvirkščiai – su rašytojais pasikalbėti apie literatūros kritikus ir kritikes, klausdami apie vardus, keliančius pasitikėjimą, ir recenzijas, po kurių norisi paburbėti.„Pirmame sakinyje“ apie literatūros kritiką kalbamės su rašytojais Aušra Kaziliūnaite, Herkumi Kunčiumi ir Gyčiu Norvilu.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.Nuotraukų autoriai: Aušros Kaziliūnaitės – Tom Langdon, Gyčio Norvilo – Gediminas Sadauskas, Herkaus Kunčiaus – Andrius Ufartas.

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.Literatūrologės, poetės ir vertėjos Dovilės Kuzminskaitės naujų knygų apžvalgoje du žymių autorių romanai apie šeimos dramą: Pulitzerio premijos laureato Anthony Doerr „Malonės sniegas“ ir Nobelį pelniusio Kazuo Ishiguro „Palaidotas milžinas“.Informacijos antplūdyje paskendusiam žmogui sunku pabaigti pradėtus dalykus. Tai suprasdami, „Teatrono“ trupės nariai nusprendė pastatyti spektaklį vien tik iš pabaigų - pristato premjerą „The Final Final Final“. Kotrynos Lingienės reportažas iš repeticijos.Gruodžio 4 d. Vilniaus universitete (VU) bus minimas vieno žymiausių XX a. Lietuvos kalbininkų profesoriaus Jono Kazlausko (1930 – 1970) 90-metis ir jo įkurto tarptautinio baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 55-metis. Pokalbis su prof. dr. Daiva Sinkevičiūte.Gruodžio 4–6 d. vyks penktasis literatūros mylėtojus suburiantis festivalis – „Paviljono“ knygų savaitgalis, kurio dėmesio centre – festivalio parengtas virtualių pokalbių „laidų“ apie naujausias literatūros, meno ir humanitarikos knygas maratonas. Pokalbis su „Paviljono“ knygų savaitgalio vadove Justina Zubaite ir programos sudarytoja, poete Aušra Kaziliūnaite.„Mes kadaise Etnokultūros globos taryboje šiuo klausimu rūpinomės dviese su Marcelijumi Martinaičiu, ir pavyko susitvarkyti su jurisdikcija, ir man tai dabar tikrai labai malonu, bet darbas visas buvo darom as visiems, kad J. Basanavičiaus premija turėtų tą, ką atitinka savo turiniu“, – apie Jono Basanavičiaus premijos nacionalinį statusą kalbėjo šių metų laureatas Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Rudzinskas. Laimos Ragėnienės pokalbis.Lietuvos kultūros eksportas Izraelyje. Kokie šiuo metu projetai yra sustoję, o kokius vis dėlto šiomis pandeminėmis aplinkybėmis pavyksta įgyvendinti? Pokalbis su Izraelio kultūros atašė Elena Keidošiūte.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Właśnie: = Štai: to trzeci zbiór poetycki wybitnej, wielokrotnie nagradzanej litewskiej poetki i powieściopisarki Agnė Žagrakalytė (ur. 1979). Na Litwie uznany za Książkę Roku w kategorii poezja (2017), w Polsce nominowany do finału VI edycji Nagrody Literackiej Europejski Poeta Wolności (2020). Klamrą tomu są dwa wiersze lustrzane: „mnie tylko / Prędkość przeraża / przed / Innym / Tobą / bojaźni nie czuję“ oraz „Ja tylko prędkości się boję. / Inny / Ty mnie nie przerażasz“. W odcinku tłumaczka opowiada o litewskiej poetce i jej wierszach, które rezonują z czytelnikiem pomimo dystansu i lekkości — a może właśnie z ich powodu.   Agnieszka Rembiałkowska (ur. 1980) – tłumaczka z języka litewskiego, wykładowczyni w Zakładzie Bałtystyki na Wydziale Polonistyki UW, członkini Stowarzyszenia Tłumaczy Literatury. Lubi słowa, woli myśleć niż pisać. Przekłady literackie z języka litewskiego publikuje od 2005 r. Laureatka nagrody festiwalu Poezijos pavasaris (Wiosna Poezji) za przekłady poezji litewskiej na język polski (2018). Tłumaczyła wiersze między innymi Vladasa Braziūnasa, Rasy Čergelienė, Nijolė Daujotytė, Sigitasa Gedy, Dainiusa Gintalasa, Birutė Jonuškaitė, Antanasa A. Jonynasa, Eleny Karnauskaitė, Aušry Kaziliūnaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Jonasa Liniauskasa i Agnė Žagrakalytė. Odcinek jest niewielką częścią wystawy "Portrety przekładu" przygotowanej na Międzynarodowy Dzień Tłumacza 2020. Więcej materiałów można znaleźć na stronie - portrecie. "Na przekład" jest podcastem Stowarzyszenia Tłumaczy Literatury, organizacji, która od 2009 roku zrzesza tłumaczy i tłumaczki książek, działając na rzecz lepszej widoczności zawodu, godziwych warunków pracy i życia oraz przyjaznych kontaktów między tłumaczami książek w Polsce i na świecie.   Na stronie Stowarzyszenia (stl.org.pl) można znaleźć dużą bazę ogólnodostępnej wiedzy dla osób zainteresowanych pracą tłumacza literackiego, a także kontakty do tłumaczy i tłumaczek zrzeszonych w STL.   Jeszcze więcej danych i informacji na temat aspektów finansowych, prawnych i organizacyjnych dostępnych jest dla zalogowanych członków.   Muzyka wykorzystana w czołówce i zakończeniu odcinka pochodzi z utworu "Mystery Sax" (Kevin MacLeod, Creative Commons License). Grafika w nagłówku strony podcastu: JT Davis (Black Background) na Flickr.com (licencja CC).   W nagraniu wykorzystano utwór dostępny na licencji Creative Commons: Konstantin Tyufyakin, Le dernier jour de l’automne (link).   Chętnie wysłuchamy Waszych uwag i sugestii pod adresem podcast@stl.org.pl

Reta šiuolaikinė rašytoja yra tik rašytoja – prie rašomojo stalo ar kompiuterio palinkusi vieniša svajotoja, nieko daugiau neveikianti, tik rašanti. Rašytoja yra sudėtinga, taki tapatybė – ji gali būti ir kritikė, filosofė, vertėja, mokslininkė, dėstytoja, politikė, aktyvistė, aktorė, NASA stažuotoja. O kur dar mamos ir dukros, žmonos ir mylimosios vaidmenys ir su jais susiję lūkesčiai. Apie rašytojas ir jų santykį su mokslu, kritika, menu, visuomenine veikla ir asmenine erdve kalbėsimės su rašytojomis, kultūros tyrinėtojomis, poetėmis Aušra Kaziliūnaite ir Virginija Kulvinskaite. Ved. Laima Kreivytė

Lietuvos kultūros sostinė, Rokiškis, švęs 520-ąsias miesto įkūrimo metines ir prisimins savo ištakas. Pasakoja Kultūros centro direktorė Vaiva Kirstukienė.Ką šiemet žiūrovams rengia trisdešimtmetį minintis Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, domisi Birutė Rutkauskaitė.„Kultūra spaudos puslapiuose“.Kino teatruose pradedamas rodyti vaidybinis Igno Jonyno filmas „Nematoma“. Indrės Kaminckaitės pokalbis su režisieriumi.Naują Rašytojų sąjungos atviro mikrofono renginių ciklą „Literatūrinis sprintas“ pristato idėjos autorė ir kuratorė rašytoja Aušra Kaziliūnaitė. Reportažas iš Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūrinių idėjų konkurso apdovanojimų renginio: pirmosios ekspertų, architektų, kultūros ir meno žmonių mintys apie laimėjusį projektą.„Klasikos enciklopedija“ – apie mikrofoną.Ved. Alma Valantinienė.

„Skalvijos“ ekrane po atostogų vėl bus pasakojamos kino istorijos. Apie nekomercinius filmus demonstruojančio kino centro naująjį sezoną pasakoja programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Vilniuje ketinama nukelti paminklą Petrui Cvirkai. Kodėl naikiname laikmečio ženklus viešosiose erdvėse, – svarstysime su ekspertais, mokslininkais ir menininkais. Pokalbyje studijoje dalyvauja menininkė ir rašytoja Paulina Pukytė, LRS pirmininkės pavaduotoja poetė Aušra Kaziliūnaitė, filosofė Nerija Putinaitė, taip pat išgirsime Estijos rašytojo, filosofo, kultūrologo Reino Raudo bei Rašytojų sąjungos surengto susitikimo „Nuo medžių kirtimo iki Petro Cvirkos...“ dalyvių nuomones.Ved. Alma Valantinienė.

Kaip visada gausybę įdomių filmų žiūrovams pasiūliusio kino festivalio „Kino pavasaris“ repertuare šiemet būta ir juostų apie rašytojus ir literatūrą. „Laukinė kriaušė“ pasakoja apie Sinaną, taip trokštantį išleisti pirmąją knygą, kad netgi ryžtasi parduoti mylimiausią tėvo šunį, „Degantis“ nagrinėja istoriją paprasto darbininko, kuris rengiasi išleisti knygą, „Dvilypiai gyvenimai“ kalba apie autofikciją ir šiuolaikinį leidybos pasaulį, o „Vasara“ nyra į muzikos ir undergroundo plotmes. Šiandienos laidoje apie rašytojus kine kalbamės su poete Aušra Kaziliūnaite. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Karštų kėdžių laidoje dalyvauja teisėjas Ramūnas Gadliauskas, prokuroras Saulius Verseckas, advokatas Remigijus Merkevičius ir STT atstovė Rūta Kaziliūnaitė.

„Tai knyga ne tik besidomintiems menu. Tai labai įvairiapusė, daugiaplanė ir įtaigiai papasakota moters gyvenimo istorija“, – apie vienos ryškiausių mūsų dienų menininkių Marinos Abramovič knygą „Eiti kiaurai sienas“ pastebi literatūrologė Virginija Cibarauskė. Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusioje knygoje performansų močiute vadinama M. Abramovič atskleidžia savo kelio į meno olimpo kainą.Vaikystė ir jaunystė griežtoje Jugoslavijos komunistų šeimoje, išsiveržimas į Vakarų Europą, tarptautinė karjera, dvasingumo paieškos, meilė, išsiskyrimai, nuolatinis bandymas peržengti ribas gyvenime ir kūryboje. Tai – keletas knygoje nagrinėjamų temų, kurias laidoje aptarsime su meno kritike Aiste Paulina Virbickaite, literatūrologe Virginija Cibarauske ir poete Aušra Kaziliūnaite.Ved. Raminta Jonykaitė.

„Tai knyga ne tik besidomintiems menu. Tai labai įvairiapusė, daugiaplanė ir įtaigiai papasakota moters gyvenimo istorija“, – apie vienos ryškiausių mūsų dienų menininkių Marinos Abramovič knygą „Eiti kiaurai sienas“ pastebi literatūrologė Virginija Cibarauskė. Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusioje knygoje performansų močiute vadinama M. Abramovič atskleidžia savo kelio į meno olimpo kainą.Vaikystė ir jaunystė griežtoje Jugoslavijos komunistų šeimoje, išsiveržimas į Vakarų Europą, tarptautinė karjera, dvasingumo paieškos, meilė, išsiskyrimai, nuolatinis bandymas peržengti ribas gyvenime ir kūryboje. Tai – keletas knygoje nagrinėjamų temų, kurias laidoje aptarsime su meno kritike Aiste Paulina Virbickaite, literatūrologe Virginija Cibarauske ir poete Aušra Kaziliūnaite.Ved. Raminta Jonykaitė.

Kaip vertinti kūrinį menininko, kuris, kaip paaiškėja, išnaudojo kitus žmones? Ar verta tokį kūrėją palaikyti savo dėmesiu ir pinigais? Ar įmanoma atskirti meno kūrinį ir jo kūrėją? Sausio pabaigoje diskusija tokiais klausimais buvo surengta Nacionaliniame dramos teatre. Ją moderavo viena Nanook įkūrėjų, NYLA podkasto bendraautorė Berta Tilmantaitė. Kovo 8-ąją, Tarptautinę moterų solidarumo dieną, norime pasidalinti diskusijos įrašu. Pokalbis sukosi apie #metoo – temą nagrinėtą ir dviejuose ankstesniuose podkasto epizoduose. Diskusijoje dalyvavo režisieriaus Šarūno Barto elgesį paviešinusi scenografė Paulė Bocullaitė, rašytoja, kino tyrinėtoja Aušra Kaziliūnaitė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir psichologė, kultūros tyrinėtoja Jelena Šalaj. Diskusijos dalyvių ir teatro leidimu dalinamės diskusijos įrašu kaip NYLA Bonus epizodu. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

„Kalbėti apie tai, kokiu būdu rašytojams suteikiamas prestižas nėra gėdinga“, – sako profesorė Natalija Arlauskaitė komentuodama vyrų ir moterų padėtį literatūros lauke.Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.

„Kalbėti apie tai, kokiu būdu rašytojams suteikiamas prestižas nėra gėdinga“, – sako profesorė Natalija Arlauskaitė komentuodama vyrų ir moterų padėtį literatūros lauke.Praėjusį savaitgalį vykęs tradicinis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ praėjo ne visai tradiciškai ramiai. Festivalio metu buvo įteiktos dvi svarbiausios šio renginio premijos. Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Grimzdimas“ buvo apdovanotas pagrindine Jotvingių premija, o Vytautas Stankus už knygą „Skruzdžių skandinimas“ pelnė Jaunojo Jotvingio prizą. Festivalio diskusijų tema buvo paskelbta „Moterys ir vyrai poezijoje: vaizduotės ribos“. Bet būtent premijų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, o ne vaizduotės ribos, ir tapo diskusijų epicentru, kurios persikėlė ir į socialinius tinklus. Poetė Aušra Kaziliūnaitė dar prieš festivalį paskelbė Jotvingių premijų laureatų vyrų ir moterų santykį. Iš viso yra įteiktos 33 premijos ir tik dvi iš jų gavo moterys, tarp kurių nėra Juditos Vaičiūnaitės, Onės Baliukonės, Liūnės Sutemos, Daivos Čepauskaitės ar kitų moterų pavardžių, kurių kūryba – svarbi lietuvių poezijos istorijos dalis. Viena literatūrinė premija yra bendresnių tendencijų simptomas. Tam tikras seksizmas kultūroje funkcionuoja net tiesiogiai nesusijęs su asmenų lytimi (juk literatūroje, humanitriniuose moksluose dominuoja moterys), veikia tam tikri kultūriniai mechanizmai, kurių mes gal iki galo ir neįsisąmoniname. Kaip mūsų kultūroje susiklosto tokios neįtikėtinos situacijos, kokia yra su Jotvingių premija, ir ką tai sako apie mūsų kultūrą? Atrodo, kad apie tai turime pradėti kalbėtis nuo paprasčiausių dalykų. Ir tai laidoje darysime su Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto profesore Natalija Arlauskaite ir humanitarinių mokslų daktare, vertėja Gabriele Bernotiene.

Welcome to Episode 4!  This week we cover our test of the Piecemakergear Kazili.  The crew hikes Table Rock and decides if it can handle the rougher trail.  We mention the giveaways on Facebook, and Instagram, and how to enter a giveaway for a free matching green Kazili, Kontainer, and Kwiki by simply emailing us at oregonrooted@gmail.com.    Lady Sativa talks some Oregon Canna News, and HigherPeaks talks about the endocannabinoid system or ECS, and what roles it plays in medicine and the body. Show Supporters: Piecemakergear.com News Links: So Your State Has Legalized Cannabis. But Why Aren't There Clubs Where You Use It? The U.S. Gov’t Will NOT Legalize Marijuana August 1st: Here’s Why Science Links: The endocannabinoid system: an overview Endocannabinoid system

Pasakojimas apie Nacionalines kultūros ir meno premijas. Aušros Kaziliūnaitės poezijos knyga „Mėnulis yra tabletė“, kuri dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Apie sėkmingą aktoriaus karjerą lenkų kino aktorius Robertas Więckiewiczius. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Kas iš tiesų vyksta už Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sienų?

Pasakojimas apie Nacionalines kultūros ir meno premijas. Aušros Kaziliūnaitės poezijos knyga „Mėnulis yra tabletė“, kuri dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Apie sėkmingą aktoriaus karjerą lenkų kino aktorius Robertas Więckiewiczius. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Kas iš tiesų vyksta už Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sienų?

Aušros Kaziliūnaitės poezija.

Aušros Kaziliūnaitės poezija.

„Mėnulis yra tabletė“. Taip trečiąją poezijos knygą pavadino viena ryškiausių ir savičiausių jaunosios kartos poečių Aušra Kaziliūnaitė.1987 metais Vilniuje gimusi autorė, anot leidėjų, ir šioje knygoje „lieka ištikima savo vertybėms“. Kokios tos vertybės? Kaip jos veikia autorės estetiką ir santykį su kūryba?Laidoje – pokalbis su poete A. Kaziliūnaite ir jos skaitomi eilėraščiai iš knygos „Mėnulis yra tabletė“.

„Mėnulis yra tabletė“. Taip trečiąją poezijos knygą pavadino viena ryškiausių ir savičiausių jaunosios kartos poečių Aušra Kaziliūnaitė.1987 metais Vilniuje gimusi autorė, anot leidėjų, ir šioje knygoje „lieka ištikima savo vertybėms“. Kokios tos vertybės? Kaip jos veikia autorės estetiką ir santykį su kūryba?Laidoje – pokalbis su poete A. Kaziliūnaite ir jos skaitomi eilėraščiai iš knygos „Mėnulis yra tabletė“.

Kinų rašytojui Mo Yanui įteikta Nobelio literatūros premija vėl pakurstė garsesnes diskusijas apie meno apdovanojimus. Ar meno laukui gali būti pritaikyti varžybų kriterijai? Kaip premijos formuoja literatūros lauką? Ar apdovanojimai padeda pastebėti geriausią literatūrą, o gal propaguoja populiariąją, į šalį nustumdami vertingąją?Pokalbis su poete Aušra Kaziliūnaite, literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu ir leidybos specialistu Remigijumi Misiūnu.

Kinų rašytojui Mo Yanui įteikta Nobelio literatūros premija vėl pakurstė garsesnes diskusijas apie meno apdovanojimus. Ar meno laukui gali būti pritaikyti varžybų kriterijai? Kaip premijos formuoja literatūros lauką? Ar apdovanojimai padeda pastebėti geriausią literatūrą, o gal propaguoja populiariąją, į šalį nustumdami vertingąją?Pokalbis su poete Aušra Kaziliūnaite, literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu ir leidybos specialistu Remigijumi Misiūnu.