Podcasts about kritikai

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Pasak jo, tai padarius statybų procesas sutrumpėtų keturis kartus, o savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio sudėtingiems objektams. Kritikai abejoja idėja ir sako, kad tokiu būdu visa atsakomybė kristų architektams, o galbūt ir padaugėtų atvejų, kai vietoj individualių namų išdygsta daugiabučiai.Ar reikia atsisakyti statybos leidimų individualiems namams?Laidoje dalyvauja aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė, Lietuvos architektų sąjungos vadovas Gintaras Balčytis, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovė Gerda Mockevičė.

Konstitucinis Teismas priėmė istoriniu vadinamą nutarimą ir išaiškino, kad teisę sudaryti partnerystę turi teisę ne tik vyras ir moteris, bet ir vienos lyties asmenys. Konstitucinio Teismo teigimu, partnerystė turi būti sureguliuota įstatymu, o kol jis nepriimtas, teisė į partnerystę gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą. Kritikai sako, kad Teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis ne Konstitucijos raide, o ideologiniais stereotipais.Kaip įgyvendinti KT nutarimą dėl partnerystės?Laidoje dalyvauja buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Laurynas Šedvydis, europarlamentaras Dainius Žalimas ir Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas.Ved. Liepa Želnienė.

Seimui pristatomas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas naująja Valstybės kontrolės vadove paskirti jo patarėją Ireną Segalovičienę. Kandidatės pavardė sukėlė daug klausimų.JAV prezidentas D. Trampas vėl pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje kaltas ir Zelenskis, ir Baidenas, ir Putinas.Seimas svarsto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Jose numatoma riboti greičio matavimo prietaisų įrengimą keliuose.Nuo kovo vidurio visi Tauragės darželinukai pradėti maitinti tik ekologišku maistu. Tam įsteigta speciali savivaldybei pavaldi įmonė, kasdien iš vietos ūkininkų produkcijos gaminanti patiekalus. Įmonę įkurti nuspręsta dėl nuolatinių skundų maitinimo kokybe.Ved. Andrius Kavaliauskas

Europos sąjunga svarsto, kaip būtų galima atsakyti muitais grasinančiam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trampui. Naujausi mokesčiai įvesti visam į Ameriką importuojamam plienui ir aliuminiui.Lygių galimybių tarnyba: mergaitės turi tokią pačią teisę eiti į mokyklą su kelnėmis kaip ir berniukai. Taip buvo atsakyta į pradinukės mamos skundą dėl to, kad Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje mergaitės iki penktos klasės gali dėvėti tik sarafanus.Aptartos evakuacijos iš sostinės galimybės.Lietuvos mokyklos iki šiol perka pratybas bei knygas, išleistas Rusijoje. Mokomosios priemonės įsigyjamos per viešuosius pirkimus. Rusijos leidėjų produkciją parduoda Lietuvoje registruotos įmonės. Rusijoje leidžiamas knygas bei pratybas daugiausia perka Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklos, taip pat perka kitų miestų švietimo įstaigos.Donaldas Trampas pareiškė, kad Gazos ruože atsivers pragaro vartai, jei iki šeštadienio nebus paleisti visi „Hamas“ tebelaikomi įkaitai. Jis taip pat grasina nutraukti paramą kai kurioms sąjungininkėms Artimuosiuose Rytuose, jei šios nesutiks su Trampo planais perimti Gazos ruožo kontrolę ir visiems laikams iškeldinti palestiniečius į kaimynines šalis. Kritikai tai apibūdina kaip raginimus vykdyti nusikaltimus žmoniškumui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdžios pasiūlymai pensijų sistemai sulaukė aštrių reakcijų. Kritikai sako, kad viskas grius, nukentės mažiausiai uždirbantys. O kiti atvirkščiai – mato geriausią socialinį teisingumą. Kam iš tiesų pensijų siūlymai atneš naudos, o kas kentės labiausiai?Diskusijoje dalyvauja: VU ekonomikos prof. Romas Lazutka, pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas.Ved. Mindaugas Aušra

Kovodama su nelegalia migracija Vokietija ėmėsi visų savo sienų kontrolės. Be to, svarstoma įvesti ir apgręžimo politiką, o migrantus sugrąžinti šalims, per kurias jie pateko į Europos Sąjungą. Kritikai sako, kad Vokietijos sprendimai kelia grėsmę Šengeno erdvės ateičiai ir nėra pagrįsti.Ar Šengeno zonai gresia žlugimas?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, RESC vyr. politikos analitikas Vladimiras Laučius, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, LRT bendradarbiai Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir Vokietijoje Vytenė Banser.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus mano, kad valstybė turėtų steigti pensijų fondą, ir tai priverstų privačius fondus labiau konkuruoti. Kritikai sako, kad valstybinis pensijų fondas nebūtų efektyvus, nesuvaldytų rizikų, visuomenė nebūtinai pasitikėtų tokiu dariniu.Ar valstybė turėtų steigti pensijų fondą?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, KTU profesorius Rytis Krušinskas, Demokratijos instituto vadovė Eglė Radišauskienė, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas, premjerės patarėjas Raimondas Kuodis.Ved. Marius Jokūbaitis

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais. Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto, valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija? Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų. Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

Naujoji Vilniaus reklama vakar jau startavo užsienio šalyse, tačiau dar penktadienį sukėlė didelę kritikos bangą Lietuvoje, socialiniuose tinkluose tai buvo ko gero populiariausia tema šį savaitgalį.Kritikai sako, kad ji daro neigiamą poveikį Vilniaus įvaizdžiui, yra neskoninga, skatinanti smurtą ir net gal atbaidyti turistus.Reklamos gynėjai sako, kad tai puiki priemonė kovojant su stereotipais, kurioje netrūksta humoro. Primenama, kad ji skirta užsienio, o ne vietinei auditorijai.Ar naujoji Vilniaus reklama yra įžeidi?Laidoje dalyvauja „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė, anksčiau strategijas kūręs „Synthesis consulting group“ vadovas Gediminas Užkuraitis, Lietuvos komunikacijos asociacijos vadovas Tomas Kirša,Viešųjų ryšių ekspertas Jaunius Špakauskas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė, Didžiojoje Britanijoje gyvenanti režisierė ir prodiuserė Neringa Medutytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Naujoji Vilniaus reklama vakar jau startavo užsienio šalyse, tačiau dar penktadienį sukėlė didelę kritikos bangą Lietuvoje, socialiniuose tinkluose tai buvo ko gero populiariausia tema šį savaitgalį.Kritikai sako, kad ji daro neigiamą poveikį Vilniaus įvaizdžiui, yra neskoninga, skatinanti smurtą ir net gal atbaidyti turistus.Reklamos gynėjai sako, kad tai puiki priemonė kovojant su stereotipais, kurioje netrūksta humoro. Primenama, kad ji skirta užsienio, o ne vietinei auditorijai.Ar naujoji Vilniaus reklama yra įžeidi?Laidoje dalyvauja „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė, anksčiau strategijas kūręs „Synthesis consulting group“ vadovas Gediminas Užkuraitis, Komunikacijos asociacijos vadovas Tomas KiršaViešųjų ryšių ekspertas Jaunius Špakauskas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė, Didžiojoje Britanijoje gyvenanti režisierė ir prodiuserė Neringa Medutytė.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Šiame epizode dramaturgė Augustė Perstinevičiūtė kalbasi su režisiere, scenariste ir ilgamete scenarijaus dėstytoja Egle Vertelyte apie kritinį žvilgsnį į savo ir kitų darbus, dėstymą, ir kino bendruomenės svarbą vieni kitiems.

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius išgyvena didelių permainų laikotarpį. Naujausia apklausa rodo, kad 9 iš 10 jaučia ekonominės recesijos požymius savo veikloje. Kokių priemonių imasi verslininkai? Kodėl stringa technologijų diegimas? Kaip žadama siekti tvarumo ir aplinkos tausojimo?Pasaulio lyderio/išskirtinės asmenybės rubrika. Argentina išsirinko naują prezidentą. Kritikai jį vadina „bepročiu“, gerbėjai - Pietų Amerikos Donaldu Trampu. Per masinius protestus išgarsėjęs ir grandininiu pjūklu mosavęs politikas pats save vadina Džiunglių karaliumi ir anarcho-kapitalistu. Kuo argentiniečius sužavėjo Chavjeras Milėjus? Kaip jis žada pertvarkyti šalį?„Į kriptovaliutas investavęs vilnietis liko apgautas“, „investicinis projektas tapo galvos skausmu“, „ investuoti norėjusi moteris neteko 11,5 tūkst. eurų“. Tai tik kelios antraštės šį mėnesį, tačiau pareigūnai ir bankų atstovai įspėja žmones nepasitikėti didžiulį pelną be jokių rizikų žadančiais sukčiais. Kada investicija yra saugi, o kada apgaulė? Kaip žadama reguliuoti šią investicijų sritį?Gyventojai nerimauja, kad grynuosius pinigus išstumia elektroniniai mokėjimai, o tai taps grėsme demokratijai, gimsta net naujos sąmokslo teorijos. Tačiau ar tikrai situacija tokia, kaip vaizduojama? Apie tai LRT portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Prezidentūra sako kol kas nematanti didelių Taivano investicijų Lietuvoje, kaip tikėtasi anksčiau. Kritikai teigia, kad dėl suartėjimo su Taivanu nukentėjo mūsų verslas. Su Vilniuje viešėjusiu Taivano diplomatijos vadovu oficialiai nesusitikęs Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad diplomatiniai santykiai su šalimi nepalaikomi. Tačiau siekiama atkurti santykius su Kinija. Analitikai jau pastebi atsitraukimo nuo Taivano požymius.Ar Lietuvos lūkesčiai dėl Taivano buvo per dideli?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis, Seimo nariai Lukas Savickas ir Matas Maldeikis, politologė Margarita Šešelgytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Iš Seimo darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto svarstymas. Tai padaryti pasiūlė opozicinė Darbo partijos frakcija.Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. Fnansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra.Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad dėl nuolatinių bombardavimų didžiausia Gazos miesto ligoninė Al-Šifa yra pavirtusi kone kapinėmis, o įstaigos viduje ir aplink ją daugybė žmonių kūnų. Izraelis tvirtina, kad po ligonine veikia didžioji grupuotės Hamas vadovybė ir teigia bombarduojantis tik aplink pastatą esančią teritoriją. Tarptautinė bendruomenė suglumusi, mėgindama įvertinti, kas kas atsakingas už civilių žūtis ir kiek galima sušvelninti esamą situaciją.Prezidentūra sako kol kas nematanti didelių Taivano investicijų Lietuvoje, kaip tikėtasi anksčiau. Kritikai teigia, kad dėl suartėjimo su Taivanu nukentėjo mūsų verslas.Specialistai pastebi, kad daugėja paauglių, kurie imasi savižalos. Psichologų teigimu, to išvengti padeda artimas ir nuoširdus ryšys šeimoje.„Trasparancy intrnational“ skelbia, kad Lietuva šiuo metu neturi dirbtinio intelekto skaidrumo standarto, kuris padėtų suprasti, kokius algoritminius įrankius ir kokiais tikslais naudoja viešojo sektoriaus institucijos.Ved. Paulius Šironas

Az elmúlt évtizedekben a társadalmi világról alkotott tudásunkat, gyakran a többi tudományág rovására, a pszichológia erősen meghatározta. Pedig ez is csak egy tudomány a sok közül, többféle egymás melletti paradigmával és irányzattal, ahogyan az érvényes pszichológiai tudás is alakul, változik. A „mainstream” pszichológia diadalmenetéről és a pszichológiát mint diszciplínát reflexióra késztető kritikai pszichológia mozgalmáról Csányi Gergelyt, Fáber Ágostont és Kiss Kata Dórát kérdezte Czabán Samu. Az idei Bánkitó Fesztivál beszélgetéseinek központi kérdése az adaptáció volt. A kérdéssel kapcsolatban nemcsak a pszichológiának, de a pszichológiát és a pszichológusokat reflexióra sarkalló kritikai pszichológiai mozgalomnak is van mondanivalója. A „mainstream” pszichológiával kapcsolatban gyakran elhangzó kritika szerint az ahelyett, hogy segítene az egyénnek megváltoztatni azokat a társadalmi viszonyokat, körülményeket, amelyektől szenved, amelyek miatt rosszul érzi magát a bőrében, inkább olyan technikákat és praktikákat kínál fel neki, amelyek segítségével képes lehet jobban elfogadni vagy legalább elviselni ezeket a körülményeket. Ez azonban azt jelenti, hogy az egyént a fennálló – káros – társadalmi rend átalakítása helyett annak elfogadására teszi képessé. A pszichológusképzéssel és a pszichológia gyakorlatával kapcsolatos dilemmákról, nehézségekről és problémákról Csányi Gergely szociológus, Fáber Ágoston szociológus és Kiss Kata Dóra filozófus, társadalomkutató beszélgetett a Bánkitó Fesztiválon, a beszélgetést pedig Czabán Samu, a beszélgetést szervező Szájensz Szeánsz csapat tagja moderálta.

A státusztörvény/bosszútörvény elfogadása után itt maradt velünk a kérdés: hogyan tovább? Mi a teendő?A „Mi a teendő?” szezonzáró, huszadik beszélgetésében a kritikai pedagógiáról, másképpen a felszabadítás pedagógiájáról beszélgettünk. Vendégünk volt Udvarhelyi Éva Tessza, a Közélet Iskolája alapítója, „A felszabadítás pedagógiája” c. szöveggyűjtemény szerkesztője és Szarka Alexandra, a DeViszont Közösségi Tér alapítója, aki a Fordulat folyóirat 28., „Kritikai pedagógia” témájú lapszámának volt az egyik szerkesztője.A beszélgetésből kiderül, hogy a fiatalok áruvá tétele nem az érettségi, nem a szakképesítés és nem is az egyetem után kezdődik, hogy a jelenlegi közoktatás engedelmes és fegyelmezett munkaerőt állít elő, nem aktív állampolgárokat, hogy az iskola nemigen veszi figyelembe saját és családi tapasztalatainkat, és hogy úgy épít egy zsarut a fejünkbe („nekem nem megy a matek”, „nem tudok rajzolni”, „ehhez én nem értek”), hogy azt sokszor észre sem vesszük, hogy a mozgalmi iskoláknak akkor is dolgozniuk kell, ha a mozgalmi hullám éppen elapadni látszik.Mit kínál ezzel szemben a kritikai és a felszabadító pedagógia? Hogyan működik az iskolán belül és az iskola falain kívül? Hogyan képes felkészíteni az életre, miközben azt is segít elképzelni, milyen lenne egy jobb világ? Lehet-e tekintély és hierarchia nélkül tanítani?Az igazi kérdés azonban mégiscsak az, hogy ha egy diák azt kimondja: „Könnyebben kib*sznak veled, ha nem tudsz írni, olvasni”, akkor a csúnya beszéd miatt dorgálást érdemel, vagy éppen ellenkezőleg, az általa kimondott igazság felé kell-e terelni a beszélgetést?Adásban hivatkozott szövegek:A Közélet Iskolájának szöveggyűjteménye: https://kozeletiskolaja.hu/post/a-felszabaditas-pedagogiaja-a-kritikai-pedagogia-elmelete-es-gyakorlata/A Fordulat 28. lapszáma: http://fordulat.net/?q=huszonnyolcadikBorbély András kritikája az Új Egyenlőségen: https://ujegyenloseg.hu/radikalis-pedagogiak/Deviszont Közösségi Tér: https://deviszontkozter.hu/A Közélet Iskolája: https://kozeletiskolaja.hu/

Pilietinio pasipriešinimo įgyvendinimo planas Lietuvoje nepatvirtintas ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos Ukrainoje. Specialius kursus išklausė tik 3 tūkstančiai žmonių. Norima dar daugiau atsakomybės perkelti Šaulių sąjungai, kurios nariai dirba visuomeneniniais pagrindais. Kritikai sako, kad pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui apskritai įstrigo ir viskas yra tik popieriuose.Ką daryti, kad į pilietinio pasipriešinimo mokymus būtų įtraukta visuomenė?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Šaulių sąjungos Mokymo ir nekinetinių operacijų centro metodininkas, atsargos pulkininkas Šarūnas Vosylius, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų Linas Ladiga, politologė Ainė Ramonaitė, Nacionalinės NVO koalicijos iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Masiniai protestai priverė Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu laikinai stabdyti numatytą teismų pertvarką. Kritikai tikina, kad prisidengę refoma valdantieji nori paversti teismą pavaldžiu koalicijai. Šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų Netanjahu numatytą pertvarką vadina grėsme demokratijai.Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugiau nebesiskiepyti visiškai paskiepytiems vidutinės rizikos grupės suaugusiems žmonėms papildomomis COVID-19 vakcinos dozėmis, nes jų nauda yra nedidelė. Ar Lietuva paisys šių rekomendacijų?Šiandien - tarptautinė translyčių žmonių matomumo diena. Žmogaus teisių ekspertų teigimu, translyčiai asmenys Lietuvoje vis dar neapsaugoti nuo diskriminacijos. Asociacijų atstovai sako, kad galiojanti tvarka translytiškumui nustatyti yra pasenusi ir žeminanti. Sveikatos apsaugos ministerija sutinka, tačiau greitų sprendimų nemato.Ar reikia griežtinti elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles gatvėse, kurias griežtinti planuojama jau kurį laiką? Pataisos dėl elektrinių paspirtukų kol kas įstrigo Seime, o pareigūnai jau fiksuoja pirmąsias nelaimes.Daugiau nei tūkstantis dirbtinio intelekto ekspertų ragina nedelsiant bent šešiems mėnesiams sustabdyti milžiniškų dirbtinio intelekto sistemų kūrimą. Bendrame laiške rašoma, jog pastaruoju metu vyko nekontroliuojamos lenktynės siekiant sukurti ir įdiegti vis galingesnius skaitmeninius protus, kurių niekas – net jų kūrėjai – negali suprasti, numatyti ar patikimai valdyti.Ar Lietuvoje kada nors neliks vadinamųjų vaikų namų ir visi vaikai augs šeimose? Šiandien tik pristatoma ketverius metus vykstanti vaikų globos reforma. Lietuvoje šiuo metu globoje auga daugiau nei beveik šeši tūkstančiai vaikų, iš jų apie aštuoniasdešimt procentų gyvena šeimose.Ved. Rūta Kupetytė

Pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį, o bylų skaičius palyginti su užpernai net išaugo. Kodėl taip yra ir ar dėl to nukenčia teisingumo kokybė?Artėjant NATO viršūnių susitikimui, kuris vasarą vyks Vilniuje, Seimas pagrindinius Lietuvos siekius ketina įtvirtinti rezoliucija.Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams kol kas trūksta žinių apie kitąmet planuojamą rengti referendumą dėl daugybinės pilietybės. Taip pat žmonės pasigenda konkrečios informacijos, kokias prievoles Lietuvos valstybei turėtų dvigubą pilietybę turintys žmonės.Sukakus ketveriems vaikų globos namų reformos metams, per kuriuos siekta vaikus iš institucijų perkelti augti į šeimas, stebėtojų teigimu, situacija pasikeitė į gerąją pusę. Dabar globoje auga beveik šeši tūkstančiai vaikų, apie 80-mt procentų jų gyvena šeimose. Nors siekiama, kad visi vaikai augtų šeimose, tačiau toks tikslas yra sunkiai įgyvendinamas.Donaldas Trampas tapo pirmuoju buvusiu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, sulauksiančiu kaltinimų baudžiamojoje byloje. Donaldas Trampas bus apkaltintas 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu už tylą apie judviejų romaną sumokėjęs porno žvaigždei.Masiniai protestai priverė Izraelio premjerą Benjaminą Netanjahu laikinai stabdyti numatytą teismų pertvarką. Kritikai tikina, kad prisidengę refoma valdantieji nori paversti teismą pavaldžiu koalicijai. Šimtai tūkstančių Izraelio gyventojų Netanjahu numatytą pertvarką vadina grėsme demokratijai.Ved. Liepa Želnienė

A kritikai pedagógia célja, hogy a közös tanulási folyamat során a résztvevők felismerjék az őket körülvevő elnyomó társadalmi viszonyokat és ennek a kritikai tudásnak a birtokában a saját életük tudatosabb irányítói legyenek és közösen lépjenek fel a társadalmi igazságosságért – akár a saját ügyükben, akár másokéban. Ezt a folyamatot hívja Paulo Freire brazil szervező és tanár, a kritikai pedagógia alapjainak megteremtője, a kritikai öntudatra ébredésnek vagy felszabadulásnak. A kritikai pedagógia önmagában nem egy pedagógiai módszer, hanem a társadalmi változást célzó pedagógiai filozófia, amelyben a tanulás egy hosszabb távú közös felfedező folyamat, ami nagyon sokféle alakot ölthet. A Közélet Iskolája szöveggyűjteménye az elmúlt közel 10 évben használt pedagógiai megközelítésünkbe nyújt széleskörű betekintést – elméletben és gyakorlatban, itthon és külföldön, mai és a múltbéli példákkal. A kötet szerkesztőjével Udvarhelyi Tesszával beszélgetünk a Civil Rádióban. Péterfi Ferenc interjúja

Daugumos Europos Sąjungos šalių prekyba su Rusija pernai išaugo, nepaisant bendrijos pritaikytų sankcijų šaliai agresorei. Eurostato duomenimis lyginant su ankstesniais metais vasario - rugpjūčio mėnesiais vien Slovėnijos importas iš rusijos augo 350 procentų. Smarkiai augo ir Liuksemburgo, Graikijos bei kitų šalių prekyba.Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą sugriežtinimą ūkininkams, kurie galėtų statytis namą žemės ūkio paskirties žemėje tik tokiu atveju, jei trejus metus gautų pajamas iš ūkio veiklos. Iniciatoriai sako taip kovajantys su sofos ūkininkais, kurie tuo prisidengdami statosi sodybas paežerėse. Kritikai teigia, kad tokios pataisos užkirstų kelią steigtis jauniems ūkininkams.Baigiasi nemokamo elektromobilių įkrovimo laikai. Smarkiai pabrangus elektros energijai, savivaldybės atsisako taikytų lengvatų.Potvynis pamaryje slūgsta.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą kalbėjosi telefonu su Europos Komisijos pirmininke Urzula fon der Liajen: nuspręsta Europos Sąjungos-Ukrainos vadovų susitikimą organizuoti Kyjive.Brazilija atsisveikina su futbolo legenda Pele.Šalyje populiarėja startuoliai kuriantys naujoves medicinos srityje. Pavyzdžiui, Kaune sukurti specialūs drabužiai debetu sergantiems vaikams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą sugriežtinimą ūkininkams, kurie galėtų statytis namą žemės ūkio paskirties žemėje tik tokiu atveju, jei trejus metus gautų pajamas iš ūkio veiklos. Iniciatoriai sako taip kovajantys su vadinamaisiais sofos ūkininkais, kurie tuo prisidengdami statosi sodybas paežerėse.Kritikai teigia, kad tokios pataisos užkirstų kelią steigtis jauniems ūkininkams.Ar reikia griežtinti sąlygas vadinamiesiems sofos ūkininkams?Laidoje dalyvauja Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus,Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Saulius Mocevičius, būsimas ūkininkas Julius.Ved. Marius Jokūbaitis

„Vičiūnų“ įmonių grupė neteisėtai naudojosi europine parama, skirta smulkiajam verslui. Tai rodo LRT tyrimų skyriaus surinkti duomenys.Aktualus klausimas. Paaiškėjo Pasaulio futbolo čempionato finalininkai. Dėl čempionų titulo kausis Argentina ir Prancūzija, dėl trečiosios vietos – Kroatija ir Marokas. Kaip jūs vertinate pasaulio futbolo čempionatą? Ar į finalą patekusios komandos to vertos? Kas jus pradžiugino, kas galbūt nuliūdino?Rekordinė bauda vaistų pardavėjams ir juos vienijančiai asociacijai sukėlė ir palaikymą, ir nuostabą, ir pasipiktinimą.Seimas toliau svarsto vadinamąją negalios reformą, kurios tikslas – pagerinti žmonių su negalia padėtį. Kritikai sako, kad reformai skiriama per mažai pinigų, o, nustatant žmogaus negalią, per daug orientuojamasi į sveikatos būklę. Taigi kiek gera naujoji negalios reforma?Šventiniu laikotarpiu padaugėja žmonių, kurie į medikus kreipiasi dėl įvairių širdies problemų. Gydytojai tai vadina „šventiniu širdies sindromu“.Ved. Edvardas Kubilius

Finansų ministerija siūlo naują nekilnojamojo turto mokesčio modelį. Juo remiantis, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės, o pusė šalies būstų apskritai būtų neapmokestinama.Kritikai sako, kad neaišku, kokiu tikslu jis renkamas ir kokią naudą atneš.Ką keis nekilnojamojo turto mokestis?Laidoje dalyvauja Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis, Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius, Nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius, ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Az aktuális adásban megint ketten beszélgetünk. Egyrészt felelevenítjük az előző részt a "kulturális migrációról", másrészt mivel többen írtatok nekünk ezzel kapcsolatban, most meg is léptük: ezúttal nemcsak politikáról beszélgetünk, hanem politizálunk is. A képviseletiség válsága, a pártok és szakszervezetek kiüresedése, a társadalom atomizációja - ezeknek a koncepcióknak a segítségével igyekszünk elemezni, kontextusba helyezni a hatpárti előválasztás politikai relevanciáját a mai magyar politikában, illetve mesélünk arról is, hogy miken ügyködünk a podcast-készítés mellett. De nem titok: hogy a politikaelmélet mellett a politikai gyakorlatból is kivesszük a részünk."A Fidesz kiüresítette, kommunikációs eszközzé tette a képviseletiség formáit. Azzal, hogy az ellenzék előválasztásokon akarja a szavazóit szóhoz juttatni, erősítheti a demokráciát, a közvetlen részvétel lehetőségét. Az előválasztásnak azonban nemcsak taktikának, hanem valódi közösségépítésnek is kell lennie." - ha kíváncsiak vagytok, hogy honnan származik az idézet, na meg arra, hogy most akkor reformizmus, vagy forradalom, akkor hallgassátok meg az adást!A borítón Thomas Hobbes brit politikai gondolkodó korszakalkotó kötetének, a Leviatánnak a borítóját láthatjátok - de ami ennél is fontosabb, az a háttérben meghúzódó Orbán szál.Várjuk visszajelzéseiteket a belepesikuszob@gmail.com címen vagy a Facebookon: https://www.facebook.com/kuszobpodcast, és Instagramon: @belepesi_kuszobAz adásban említett tartalmak:HASZ x TILOS / NÉKOSZ - Mozgalmakkal az oktatási egyenlőtlenségek ellen?Fordulat 28 - Kritikai pedagógia - online bemutató Schultz Nóra - Az előválasztás válasz a képviselet válságára Gagyi Ágnes - Az antipopulizmus mint a rendszerváltás szimbolikus eleme Tamás Gáspár Miklós - Az értelmiség mint történelmi probléma Mérő László - Ellenzéki előválasztás: Félő, hogy Orbán megválasztja a leendő ellenfelét Partizán - Minden, amit az ellenzéki előválasztásról tudni lehet Pap Szilárd István - Annyira nem képvisel senki a politikában, hogy már a cipőbolttól is képviseletet várunk el.Ez itt a Partizán Podcast csatornája.A Partizán Podcast Facebook oldalát itt találod:https://www.facebook.com/profile.php?id=100087436092000A Partizán oldalát és a videóit itt tudod megnézni:Youtube-on: https://www.youtube.com/c/Partiz%C3%A1nm%C3%A9diaFacebookon: https://facebook.com/partizanpolitika/Iratkozz fel a Partizán hírlevelére:https://csapat.partizanmedia.hu/forms/partizan-feliratkozasTámogasd te is a Partizán munkáját!https://csapat.partizanmedia.hu/fundraising/partizan/Extra tartalmak, vágatlan videók:https://www.patreon.com/partizanpolitika

A VÁROS MÁSIK OLDALÁN - David Harvey antropológus és geográfus szerint a “városhoz való jog” valójában azt jelenti, hogy jogunk van a saját magunk életén változtatni a város megváltoztatásán keresztül. De mit értünk egyáltalán “a város” fogalma alatt, a rögzült retorikai alakzatokon túl van-e még létjogosultsága hagyományos értelemben vett városi társadalomról, politikáról, kultúráról beszélni a késő-kapitalizmus planetáris urbanizációjának korában? A város valamiképpen autonóm egység, vagy csupán sűrűsödési hely, hálózati csomópont a tőkés gazdaság mindent behálózó infrastrukturális rendszerében?Urbanisztikai, várospolitikai podcast a Partizánon Sudár Orsolya és Takács Ákos szerkesztésében. Az első részünkben említünk néhány szerzőt, művet, cikket, vitát amiket izgalmasnak találunk az város fogalmával kapcsolatban általában, vagy az első rész témájához kpacsolódnak:David Harvey - A városhoz való jog: http://fordulat.net/pdf/7/harvey_posfai.pdfhttps://www.uni-frankfurt.de/50191340/Jelinek-Cs__-Bodnar-J__-Czirfusz-M__-Gyimesi-Z_-_2013_-Kritikai-varoskutatas.pdfhttps://youtu.be/gFFztsSrPwEhttps://mandiner.hu/hetilap/iii_evfolyam_24_szamhttps://telex.hu/cimke/muemlekvitahttps://youtube.com/c/NemzetiHauszmannProgramEz itt a Partizán Podcast csatornája.A Partizán Podcast Facebook oldalát itt találod:https://www.facebook.com/profile.php?id=100087436092000A Partizán oldalát és a videóit itt tudod megnézni:Youtube-on: https://www.youtube.com/c/Partiz%C3%A1nm%C3%A9diaFacebookon: https://facebook.com/partizanpolitika/Iratkozz fel a Partizán hírlevelére:https://csapat.partizanmedia.hu/forms/partizan-feliratkozasTámogasd te is a Partizán munkáját!https://csapat.partizanmedia.hu/fundraising/partizan/Extra tartalmak, vágatlan videók:https://www.patreon.com/partizanpolitika

Mai adásunkban Fehér Tibor pszichológussal beszélgettünk néhány, a pszichológiával és főként a klinikai és kritikai pszichológiával kapcsolatban felmerülő dilemmáról, illetve ennek értéktartalmairól, továbbá arról is, hogy égető szükség lenne arra, hogy mindezekről a pszichológus társadalom is élénk és folyamatos vitát folytasson. A pszichológia a nyilvánosságban sokszor megbízható tanácsok tárházaként jelenik meg, azonban hasonlóan más tudományterületekhez, ez a tudás is történetileg beágyazott. A pszichológia egyre megalapozottabb tudása, megint csak más tudományterületekhez hasonlóan, különböző irányzatok harcából, versenyfutásából bontakozik ki. E kérdésen túl Fehér Tibor pszichológust Fáber Ágoston olyan egyéb problémákról is kérdezte, mint hogy miért fontos a pszichoterápiában az egyén családi és társadalmi hátterét is figyelembe venni, kik és hogyan juthatnak pszichológusi segítséghez, és vajon a pszichoterápián kizárólag középosztályi szakemberek gyógyítanak-e középosztálybeli klienseket? És végül: miként segítheti elő a pszichológia az alávetettek, kizsákmányoltak társadalmi felemelkedését?

Apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą kalbama jau metus, tačiau paklausus gatvėje pacientų, kokie pokyčiai jų laukia – retas kuris tiksliai gali įvardinti. Aišku viena – Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamą įstaigų reformą išsijuosusi kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir ne maža dalis gydytojų, daugiausia šeimos medicinos specialistų, kurių įsitikinimu, po pertvarkos šeimos medicina bus pasmerkta žlugimui Skeptiškai į laukiančius pokyčius žvelgia ir dalis rajonų ligoninių vadovų, nerimo neslepia ir tokių ligoninių steigėjai – savivaldybės. Mat nei būsimas modelis, nei jo finansavimas iki galo jiems neaiškūs. Kritikai įtaria, kad už reformos, kuri, medikų tikinimu, stumiama „buldozeriu“, vengiant atviros diskusijos su socialiniais partneriais, slypi tik viena – siekis užtikrinti didžiosioms šalies ligoninėms pacientų srautus, o kartu ir didesnį finansavimą.Tad ko iš tiesų siekiama šia reforma? Kodėl pertvarka rengiama ne pagal nuolat liaupsinamą Skandinavijos šalių, o Slovėnijos modelį? Kokį vaidmenį atliks naujieji bendruomenių sveikatos centrai ir kam reikalinga dar viena nauja specialybė – atvejo vadybininkas? Galiausiai kiek naudos pacientui iš to, kad dabar ranka pasiekiama rajono ligoninė virs dienos chirurgijos centru?Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Seimo narys bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pasiūlė įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Taip būtų papildytas savivaldybių biudžetas, padidintų jų galimybes skolintis. Kritikai teigia, kad tokiam mokesčiui šiuo metu nėra tinkamas laikas, kai gyventojams skaudžiai smogia infliacija, iškyla ekonominių iššūkių. Ar Seime bus priimtas įstatymas dėl tokio mokesčio ir koks jis bus?Apie tai laidoje diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.Ved. Virginijus Savukynas

Teslos ir Space X vadovui, turtingiausiam planetos žmogui – Ilonui Muskui paskelbus apie Twitterio įsigijimą pasigirdo disksusijų apie pavojų demokratijai. Maskas tikina padarysiantis socialinį tinklą geresniu – užtikrins, kad visi vartotojai būtų tikri žmonės, kalbama ir apie galimą reklamų atsisakymą bei galimybę redaguoti jau pasidalintas žinutes. Be to, Maskas sako užtikrinsiantis neribojamą žodžio laisvę. Kritikai pastebi, kad Masko žodžio laisvės strategija - kai visiems leidžiama sakyti viską, įkvėps melagienų ir propagandos bangą, kurią pastaraisiais metais įvairiomis turinio moderavimo strategijomis Twiteris bandė suvaldyti. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Per pandemijją dar labiau sumenko pasitikėjimas skiepais.Biochemikas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius,Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento gydytoja epidemiologė Daiva, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus entomologė, mokslų daktarė Milda Žygutienė.Seimo aplinkos apsaugos komitetas pritarė kad nuo kitų metų kavinės, restoranai ir kito maitinimo įstaigos klientams nemokamai tiektų geriamąjį vandenį. Ar jūs paprašius nemokamo vandens visada jo gaunate kavinėje ar restorane? Ar reikėtų įpareigoti kavines lankytojams tiekti vandenį nemokamai? Mūsų pašnekovas - Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto autorius, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.Apie tai, kiek realiai algos reaguos į infliaciją - šiemet ir kitąmet.„Baltic Salary Survey“ konsultantas Povilas Blusius, „Varėnos pienelio” direktorė Jolanta Kuzminienė, Įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.Lietuvos atstovė Eurovizijoje Monika Liu kartu su Lietuvos delegacija skrenda į Italijos miestą Turiną, kur vyks šių metų Eurovizija. Iki Eurovizijos lieka mažiau nei dvi savaitės. O mano pašnekovas Lietuvos delegacijos vadovas Audrius Giržadas, kolegė gyvenanti Italijoje Neringa Budrytė, Eurovizijos ekspertas Justas Buivydas.Ved. Rūta Kupetytė

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“.Po meninių protestų prie Vokietijos ir Rusijos ambasadų Vilniuje, pokalbis su VDU Menų fakulteto dekane Jurgita Staniškyte apie tai, ar performansas yra veiksminga priemonė siekiant politinio pokyčio.Galerijoje „Meno parkas“ veikia tapytojo Arūno Vaitkūno paroda „Einu, sustoju ir regiu“. 2005 m. mirusio menininko darbų ekspozicija rūpinasi jo žmona, tapytoja Aušra Vaitkūnienė. Kotrynos Lingienės pokalbis.Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad turime istorinę galimybę stebėti, kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo paties seriale „Tautos tarnas“ sukurtą legendą įgyvendina realybėje.Filosofas Aldis Gedutis komentare svarsto, ar užtenka žinoti istorinių įvykių faktus tam, kad išmoktume jų duotas pamokas.Pasaulyje: Briuselio opera naujame sezone nori atsieti karą nuo meno ir dėmesį skiria rusų kompozitoriams. Kritikai tai vadina vakarietišku naivumu. Pakeistas Londono Nacionalinės galerijos paveikslo pavadinimas, išdalinti „Grammy“ apdovanojimai.Rašytoja Vaiva Grainytė pristato naują romaną „Rožės ir bulvės“. Tai, kad parašė knygą apie laimę, jai pačiai atrodo kaip keistas pokštas. Vaiva sako, kad yra labiau linkusi į melancholiją, o kūrybiniu varikliu gali tapti ir polinkis rašyme save kamuoti temomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo neįdomios ir neartimos.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė Tūkstantmečio mokyklų programą, kurios tikslas – padėti mokykloms užtikrinti moksleivių mokymosi kokybę. Yra nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti mokyklos. Kritikai teigia, kad taip bus sunaikintos kaimo mokyklos, nes joms bus sunku atitikti tuos reikalavimus. Kaip pasiekti, jog visi Lietuvos mokiniai gautų kokybišką išsilavinimą? Kaip užtikrinti ugdymo turinio kokybę? Ar turime pakankamai gerų mokytojų? Ar vien tik didelės mokyklos išspręs šias problemas?Apie tai laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Seimo narės: Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Dalia Asanavičiūtė.Ved. Virginijus Savukynas

2021 – ieji Lietuvos žiniasklaidai – vieni darbingiausių metų nušviečiant aktualijas, pandemijos ir migrantų krizes. Tačiau taip pat ir vieni sudėtingiausių, nes pasitikėjimo reitingas nukrito iki istorinių žemumų. Kritikai įžvelgia objektyvumo stoką. Kaip šiais metais su informacijos lavina susidorojo žurnalistai ir kokias pamokas išmoko nušviesdami svarbiausius metų įvykius?Laidoje dalyvauja 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Portalo LRT.LT redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė, delfi.lt aktualijų žurnalistė Dainora Pankūnė, tv3.lt žurnalistė Eglė Samoškaitė, žiniasklaidos tyrėja Džina Donauskaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Évadzáró Főbb elérhetőségek (Spotify, Apple Podcasts stb.) : https://linktr.ee/Riporta Patreon: https://www.patreon.com/riporta  Évadzáró.   Vendég: Sajó Dávid.   Főbb témák: Miért szólnak mindig máshogy Sajó Dávid adásai? Kezdeti nehézségek a podcast készítésben.  Ogly G és az agresszió. Dávid termete és a 9. kerülete.  Dávid termete és balhés esetek.  territoriális lokálpatriotizmus és Pest.  Gördeszkások az olimpián és az utcákon.  Vandalizmus vagy művészet? Ki dönti el, hogy ki kerülhet a műsorába? Van-e olyan zene, amit szégyell, hogy szeret? Amerikai pite és Blink 182 Melyik stílust szereti a legjobban? Milyen hatással voltak rá a 80as 90es évek zeneileg? Sok hobbi A felesége mit szól a millió hobbijához? Dávid jó interjúalany, mert érzi a ritmust.  Mi fogta meg a feleségében? Mitől működik a kapcsoltuk? Hamarosan gyermekáldás.  Sajó Dávid mint zenei menedzser? Hogyan beszélget az interjúalanyaival? Sixx mint mentor? Még mindig Sixx, érintjük Friderikusz Sándort is.  A magyar médiapiac Fluor Díjátadók Kritikai írások és ami mögöttük van.  Reakciók a durvább cikkeire.  Milyen volt elhagyni az Indexet?

A VÁROS MÁSIK OLDALÁN - David Harvey antropológus és geográfus szerint a “városhoz való jog” valójában azt jelenti, hogy jogunk van a saját magunk életén változtatni a város megváltoztatásán keresztül. De mit értünk egyáltalán “a város” fogalma alatt, a rögzült retorikai alakzatokon túl van-e még létjogosultsága hagyományos értelemben vett városi társadalomról,  politikáról, kultúráról beszélni a késő-kapitalizmus planetáris urbanizációjának korában? A város valamiképpen autonóm egység, vagy csupán sűrűsödési hely, hálózati csomópont a tőkés gazdaság mindent behálózó infrastrukturális rendszerében? Urbanisztikai, várospolitikai podcast a Partizánon Sudár Orsolya és Takács Ákos szerkesztésében. Az első részünkben említünk néhány szerzőt, művet, cikket, vitát amiket izgalmasnak találunk az város fogalmával kapcsolatban általában, vagy az első rész témájához kpacsolódnak:David Harvey -  A városhoz való jog: http://fordulat.net/pdf/7/harvey_posfai.pdfhttps://www.uni-frankfurt.de/50191340/Jelinek-Cs__-Bodnar-J__-Czirfusz-M__-Gyimesi-Z_-_2013_-Kritikai-varoskutatas.pdfhttps://youtu.be/gFFztsSrPwEhttps://mandiner.hu/hetilap/iii_evfolyam_24_szamhttps://telex.hu/cimke/muemlekvitahttps://youtube.com/c/NemzetiHauszmannProgram★ Support this podcast on Patreon ★

Kultūrinės spaudos apžvalga.Nuo XVI a. rezidencinės pilies iki tarybinio ūkio kontoros ir sandėlių – tokį „reinkarnacijos“ kelią praėjo šiuo metu intensyviai restauruojama, ankstyviausiu renesansiniu statiniu Lietuvoje vadinama Siesikų pilis. Apie jos ateitį – pokalbis su pilies autentiškumo puoselėtoju Audriu Matulaičiu.Vienas pagrindinių prasidėjusio festivalio „Kinas po žvaigždėmis“ programos akcentų – charizmatiškojo amerikiečių kino kūrėjo Weso Andersono filmų ciklas. Režisieriaus kūrybą apžvelgia teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Zita Inčirauskienė surengė parodų ciklą „Nauja – tai užmiršta sena“. Ciklo vietos glaudžiai susietos su menininkės gyvenimu bei kūryba. Dabar paroda lankytojus kviečia susitikti Anykščiuose. Almos Valantinienės pokalbis su autore ir metalo menininku prof. Romualdu Inčirausku, čia taip pat pristačiusiu knygą „Nulipdytas gyvenimas“.Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) duris atvėrė dvi tarptautinės parodos: „Fotoblokas. Centrinė Europa fotoknygose“ ir suomių menininkės Eijos-Liisos Ahtilos „Galimybė meilei“. Agnės Šimkūnaitės pasakojimas iš NDG.LRT Klasika kviečia į rugpjūčio 8-9 d. pirmą kartą organizuojamą „Homo cultus“ festivalį „Visos nuomonės legalios“. Vienas iš būsimų pokalbių – apie fanų kultūrą Lietuvoje. Kokią ją turime?Klaipėdoje, minint 769-ąsias miesto įkūrimo metines, duris lankytojams atvėrė kelerius metus kruopščiai kurta nauja archeologijos ekspozicija, kurioje pristatoma Klaipėdos pilis ir miestas nuo XIII iki XVIII a. Česlovo Burbos pasakojimas.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Ir vėl atgimė idėja parduoti Seimo viešbutį. Iniciatoriai sako, kad tai perteklinis turtas ir geriau kompensuoti parlamentarams nuomos išlaidas. Kritikai atkerta, kad valstybės lėšų tai sutaupyti nepadės. Sutarimo nėra Ir dėl Seimo narių atostogų įteisinimo, tačiau tam nepritaria didesnė dalis parlamentarų. Tuo metu už praleistus posėdžius sutarta, kad parlamentarai bus baudžiami finansiškai.Parlamentarų gyvenimo, darbo ir atostogų ateitis laidoje „Aktualijų studija“.Seimo nariai Jurgis Razma, Eugenijus Gentvilas, Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė, Ober-haus Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, LRT radijo bendradarbis Latvijoje Rolandas Žalnierius.Ved. Jurgita Čeponytė

Az aktuális adásban megint ketten beszélgetünk. Egyrészt felelevenítjük az előző részt a "kulturális migrációról", másrészt mivel többen írtatok nekünk ezzel kapcsolatban, most meg is léptük: ezúttal nemcsak politikáról beszélgetünk, hanem _politizálunk_ is. A képviseletiség válsága, a pártok és szakszervezetek kiüresedése, a társadalom atomizációja - ezeknek a koncepcióknak a segítségével igyekszünk elemezni, kontextusba helyezni a hatpárti előválasztás politikai relevanciáját a mai magyar politikában, illetve mesélünk arról is, hogy miken ügyködünk a podcast-készítés mellett. De nem titok: hogy a politikaelmélet mellett a politikai gyakorlatból is kivesszük a részünk. "A Fidesz kiüresítette, kommunikációs eszközzé tette a képviseletiség formáit. Azzal, hogy az ellenzék előválasztásokon akarja a szavazóit szóhoz juttatni, erősítheti a demokráciát, a közvetlen részvétel lehetőségét. Az előválasztásnak azonban nemcsak taktikának, hanem valódi közösségépítésnek is kell lennie." - ha kíváncsiak vagytok, hogy honnan származik az idézet, na meg arra, hogy most akkor reformizmus, vagy forradalom, akkor hallgassátok meg az adást! A borítón Thomas Hobbes brit politikai gondolkodó korszakalkotó kötetének, a Leviatánnak a borítóját láthatjátok - de ami ennél is fontosabb, az a háttérben meghúzódó Orbán szál.A Partizán támogatói közé itt tudtok csatlakozni: https://www.patreon.com/partizanpolitikaVárjuk visszajelzéseiteket a belepesikuszob@gmail.com címen vagy a Facebookon: https://www.facebook.com/kuszobpodcast, és Instagramon: @belepesi_kuszobAz adásban említett tartalmak:HASZ x TILOS / NÉKOSZ - Mozgalmakkal az oktatási egyenlőtlenségek ellen?Fordulat 28 - Kritikai pedagógia - online bemutató Schultz Nóra - Az előválasztás válasz a képviselet válságáraGagyi Ágnes - Az antipopulizmus mint a rendszerváltás szimbolikus elemeTamás Gáspár Miklós - Az értelmiség mint történelmi problémaMérő László - Ellenzéki előválasztás: Félő, hogy Orbán megválasztja a leendő ellenfelétPartizán - Minden, amit az ellenzéki előválasztásról tudni lehetPap Szilárd István - Annyira nem képvisel senki a politikában, hogy már a cipőbolttól is képviseletet várunk el★ Support this podcast on Patreon ★

Europoje jau kurį laiką kalbant apie vadinamąjį Skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą, kuris leistų lengviau keliauti Europos Sąjungos viduje, diskusijos dėl „imuniteto paso“ prasidėjo ir Lietuvoje. Idėjos autoriai mano, kad persirgę, vakcinuoti ar neigiamą koronaviruso testą turintys žmonės galėtų turėti mažiau suvaržymų. Tiesa, tokiam sumanymui pritaria ne visi. Kritikai teigia, kad toks „imuniteto pasas“ galimai diskriminuoja dalį žmonių ir tik dar labiau supriešins visuomenę.Ar Lietuvai reikalingas „imuniteto pasas“? Kada galėtumėme jo tikėtis? Pagal kokius kriterijus jis galėtų būti išduodamas? Kaip atsakyti į kritiką dėl galimos kai kurių žmonių grupių diskriminacijos?Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patarėja Simona Stankevičiūtė, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Az Új Egyenlőség Kék Podcastjának első adásában Pogátsa Zoltán főszerkesztő kérdezte Fáber Ágostont a podcast céljairól. Mi az értelme egy pszichológiai és társadalomkritikai podcastnak? Hogyan kapcsolódik ehhez a kritikai pszichológia perspektívája? És hogyan kerül a szociológus csizmája a pszichológia asztalára? A Kék Podcast meglehetősen tág témavilágot ölel fel: pszichológiai és társadalmi kérdésekkel foglalkozik kritikai perspektívából. Az első adásban a társadalom strukturalista elemzése mellett a kritikai pszichológia – korántsem egyetlen irányzatba tömörülő – megközelítéséről beszélünk röviden, amely a pszichoterápia és a pszichológiai tudástermelés sajátosságait vizsgálja hol pszichológusok, hol szociológusok, hol pedig történészek aktív közreműködésével. Első ránézésre egy szociológus tájidegen lehet a pszichológia világában, fontos azonban, hogy a pszichológiának elsősorban nem pszichológiai, hanem szociológiai és filozófiai reflexiójára törekszünk – ahogyan tesszük ezt majd egyéb társadalmi kérdésekben is. A pszichológiai tudástermelés és gyakorlat nem csak pszichológiai kérdés, ahogyan egy híd felépítése sem csak mérnöki probléma.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, policija pradėjo masinę judėjimo kontrolę, dauguma vairuotojų keliauja pasiruošę – turi kelionės tikslą įrodančius dokumentus.Su pirmąja koronaviruso pandemijos banga Lietuva susitvarkė gerai, tačiau pastaruoju metu šalis pirmauja pasaulyje pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių naujų COVID-19 atvejų skaičių. Šią situaciją interviu BBC radijo laidai „Newsday“ pakomentavo kadenciją baigęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pataręs naujajai Vyriausybei aiškiau komunikuoti dėl priimtų pandemijos suvaldymo priemonių svarbos.Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su ministerijos darbuotojų profsąjunga tariasi dėl padalinio Kaune grąžinimo į Vilnių. Anksčiau gruodį ministras yra sakęs, kad Kaune veikiantį ŽŪM padalinį grąžinti į Vilnių yra politinis tikslas. Šiuo metu Kaune dirba 24 ŽŪM darbuotojai. Ministeriją perkelti iš Vilniaus į Kauną „valstiečiai“ ruošėsi nuo pat kadencijos pradžios 2016 metais.Seimo Kultūros komitetas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos prašymui, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija. LRT teigia, kad tokio tikrinimo reikėtų atsisakyti, nes bus steigiamas atskiras LRT etikos kontrolierius, o Etikos komisijoje dirba komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai. Kritikai sako, kad LRT turi būti kontroliuojamas, nėra pagrindo nacionaliniam transliuotojui teikti privilegijas ir imunitetą nuo Etikos komisijos.ES ketvirtadienį galutinai priėmė trečiąjį sankcijų paketą Aliaksandro Lukašenkos režimui. Į šį sąrašą įtrauktos 7 įmonės ir 29 asmenys, tarp kurių savo verslo atstovybę Lietuvoje turintis oligarchasVed. Simona Vasiliauskaitė

Savaitinė futbolo apžvalga „įVARtis“, Vedėjai Ervinas Kvitkauskas ir Tautvydas Vencevičius.

Kokią pasaulio viziją atskleidžia naujausia popiežiaus Pranciškaus enciklika „Fratelli tutti“? Kritikai jau spėjo pakrikštyti šį dokumentą radikaliu politiniu manifestu. Ar gali popiežiaus enciklika būti politinė, o gal tai Pranciškaus stilius prabilti į pasaulį tokia provokuojama kalba, kad jis suklustų ir imtų keistis? Dalyvauja arkivyskupas Lionginas Virbalas ir Julius Sasnauskas.

Kokią pasaulio viziją atskleidžia naujausia popiežiaus Pranciškaus enciklika „Fratelli tutti“? Kritikai jau spėjo pakrikštyti šį dokumentą radikaliu politiniu manifestu. Ar gali popiežiaus enciklika būti politinė, o gal tai Pranciškaus stilius prabilti į pasaulį tokia provokuojama kalba, kad jis suklustų ir imtų keistis? Apie pagrindinę enciklikos temą - brolybę ir socialinę bičiulystę - laidoje diskutuoja arkivyskupas Lionginas Virbalas ir Julius Sasnauskas.

JAV tęsiantis protestams priešinstitucinę rasinę diskriminaciją ir policijos žiaurumą, toliau plinta vaizdo įrašai apie pareigūnų brutualumą, malšinant protestus. O Donaldas Trumpas pagrąsino į gatves pasiųsti kariuomenę. Tai reiškia – panaudoti karines pajėgas prieš savo šalies piliečius. Apžvalgininkai, kariuomenės atstovai ir buvę aukšto rango karininkai tokius norus kritikuoja. Nerimą kelia ir prezidento bandymai pasinaudoti kariuomene, siekiantasmeniniųpolitinių tikslų.Po kelius mėnesius trukusios politinės krizės, Kosove patvirtinta nauja vyriausybė, kuriai vadovaus centro dešinės partija „Kosovo demokratinė lyga“ ir premjeras Avdullah Hoti. Jis žada tęsti dabar įstrigusias derybas su Serbija. Derybų situacija komplikuota, o pasak apžvalgininkų, tvaraus susitarimo galima tikėtis tik tuo atveju, jei dialogą medijuos JAV ir ES kartu, kurios turi skirtingas pozicijas dėl teritorijų apsikeitimo.Nors pasaulinė koronaviruso krizė turi nedidelį poveikį Afrikos Sahelio regionui, pastaruoju metu čia netrūksta kitų iššūkių dėl saugumo. Viename skurdžiausių Afrikos regionų veikiančios džihadistų grupuotės naudojasi pandemija ir stiprina atakas. Tarptautinės organizacijos ragina visas su teroristais kovojančias pajėgas sustiprinti bendradarbiavimą. Kritikai sako, kad tai nepadeda išspręsti įsisenėjusių konfliktų.Ved. Sigita Vegytė.

A Józsefvárosi Önkormányzat fontos lépést tett azzal, hogy a Mérték Médiaelemező Műhelytől megrendelt egy médiaelemzést a saját hetilapjáról. Igényelte és elfogadta a pozitív és a kritikai észrevételeket is, sőt nyilvánosan leközölte az újságról szóló elemzést a Józsefváros Újságban. A tanulmányt készítő Polyák Gábor és Péterfi Ferenc beszélgetnek a jelenségről a Civil Rádióban.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius paruošė saldainį abiturientams. Į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose šįmet įstoti bus lengviau. Kritikai perspėja, kad aukštąsias mokyklas užplūs prastai pasirengę pirmakursiai, o kolegijos smarkiai nukraujuos. Šia tema diskutuos švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Lietuvos kolegijų konferencijos prezidiumo narys, Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Nors daugiabučių valdymo tvarką keičiantis įstatymas Seimą pasieks tik kovą, naujasis projektas sukėlė gausybę ginčų ir prieštaringų vertinimų. Įstatymo rengėjai sako, kad keisti seną tvarką būtina, nes dabar gyventojai yra palikti be teisių ir kenčia nuo bendrijų pirmininkų bei administratorių savivalės. Kritikai kalba, jog patvirtinus naują dokumentą, daugiabučiai faktiškai būtų nebevaldomi, o susitarti taptų neįmanoma.Kokia ateitis laukia keturiasdešimties tūkstančių Lietuvos daugiabučių, kur link pakryps pertvarkos scenarijai, kokia įstatymo keitimo perspektyva? Laidoje diskutuoja: vienas įstatymo pakeitimo projekto autorių, Seimo narys Lauras Stacevičius, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas, Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka, Lietuvos būsto rūmų vyresnysis teisininkas Algirdas Glodenis. Ved. Artūras Matusas.

Vis daugiau žmonių buriasi į keramikos dirbtuves, norėdami atsipalaiduoti, atsitraukti nuo rutinos ar net psichologiškai gyti. Kaip keramikos menas gali jungti žmones ir suteikti jiems erdvės kūrybai? 1990–aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ mini veiklos 30–metį. Protų kovų vedėjas Robertas Petrauskas sako, kad po intelektualinio žaidimo žmonės namo negrįžta nei protingesni, nei kvailesni. Kaip ir kodėl protas pailsi protų mūšyje? Mobilios bažnyčios devintojo dešimtmečio Rumunijoje ant specialių bėgių buvo transportuojamos į miegamuosius rajonus ir ten paslepiamos. Bukarešte sukurtos fotoserijos autorius Anton Laub vieši Kaune.  Pasaulio kultūros apžvalgoje: blunkantis E. Munch „Šauksmas“, Luvras atveria duris naktį, V. Čerčilio tapyba ir kaip meno kūrinių stebėjimas padeda detektyvams.„ Teatro kritikė A. Kaminskaitė rašo: „Domino“ teatro repertuaras eliminuotas iš kritikų veiklos ir netgi diskusijų lauko, spektakliai nelankomi ir, žinoma, nerecenzuojami“. Tuo tarpu privatus komedijos teatras „Domino“ 2019 m. rudenį pristatė naują prekės ženklą ir išplėstą repertuarą. Aktyviai po Lietuvą gastroliuojantis ir bene didžiausią gerbėjų būrį socialiniuose tinkluose turintis šalies teatras ir po 13 metų veiklos kelia diskusijas apie tai, kas (ne)turėtų vykti scenoje. Studijoje „Domino“ teatro vadovė Diana Bukantaitė ir „Domino“ aktoriai Sakalas Uždavinys, Emilija Latėnaitė, Juozas Gaižauskas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kritikai teigė, kad tyrimų komisijas „valstiečiai“ kūrė siekdami paveikti prezidento rinkimų rezultatus. Ar pralaimėję juos ir iš naujo sulipdę seną valdančiąją koaliciją „valstiečiai“ tęs politinės archeologijos kasinėjimus? Laidoje dalyvauja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Justas Džiugelis.

A Tune Up Radio hírekkel foglalkozó különkiadásában az elmúlt hét legfontosabb filmes eseményeit, híreit beszéljük ki. Résztvevők: Ákos, Gáspár, András A Batman v Superman kritikai fogadtatása (00:01:53) A Suicide Squad vajon milyen lesz? (00:26:14) The Lego Batman trailer (00:39:56) Luc Besson próbálkozik a Valeriannal (00:46:22) The Nice Guys trailer (00:51:07) War Dogs trailer (01:01:02) Facebook: www.facebook.com/radiotuneup Twitter: @radiotuneup E-mail: tuneup314@gmail.com

Venesuelos opozicijos lyderis Juan'as Guaido pasiskelbė šalies prezidentu. Tai sukėlė tarptautinę įtampą. JAV prezidentas Donald'as Trump'as iškart išreiškė paramą Guaido. Tuo metu Rusija ir Kinija palaiko prezidentą Nicolą Madurą ir kritikuoja Amerikos veiksmus. Kokia Davose kasmet rengiamo Pasaulio ekonomikos forumo reikšmė? Kritikai kelia klausimą, ar turtingiausi pasaulio žmonės gali spręsti neturtingųjų problemas. Vienas Japonijos viešbutis "atleido" pusę savo robotų, nes jie buvo per lėti, per kvaili ir net trukdydavo žmonėms migoti. O kur robotams sekasi geriau ir kokią ateitį mato robotikos ekspertai?

Lietuvą krečia universitetų jungimo vajus. Vyriausybė skelbia, kad iš 14 valstybinių universitetų liks 9.Kritikai aukštojo mokslo reformą vadina betiksle ir perspėja, kad tai duos daugiau žalos nei naudos. Tuo metu Vyriausybė žada proveržį. Kiek universitetų reikia Lietuvai ir ką duos vykdoma reforma, laidoje diskutuos premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė ir universitetų atstovai. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Lietuvą krečia universitetų jungimo vajus. Vyriausybė skelbia, kad iš 14 valstybinių universitetų liks 9.Kritikai aukštojo mokslo reformą vadina betiksle ir perspėja, kad tai duos daugiau žalos nei naudos. Tuo metu Vyriausybė žada proveržį. Kiek universitetų reikia Lietuvai ir ką duos vykdoma reforma, laidoje diskutuos premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė ir universitetų atstovai. Ved. Mindaugas Jackevičius.

„Mūsų civilizacijos ir kultūros ledas yra labai plonytis. Galime gražiai pasipuošti medaliais ir ordinais, bet užtenka tiktai tam tikrų sąlygų, kai žmogui iškyla tikras ar tariamas pavojus, ir žmogus iš karto įlūžta. Pralaužia kultūros ledą ir smunka į tamsų, instinktų ir pasąmonės akivarą“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurio knyga „Amžinybė manęs nejaudina“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Šioje parodoje menininkas, studijuodamas meno istoriją, pajunta nerimo jausmą, nes pasimeta informacijos sraute. Bet jis vis dar nori kurti, tad bando kreiptis į autoritetus per burtus, bando rasti meno lauke laisvo ploto, kuriame vis dar galima sukurti kažką unikalaus,“ – pasakoja parodos „Triukšmas“, eksponuojamos Klaipėdos kultūros komunikacijų centro Parodų rūmuose, autorius Rodion Petrov.„Pačių kritikų gretose žiniomis dažnai ne dalijamasi, bet kovojama – bendraujant kritikams dažniausiai užduodamų klausimų viršūnėje puikuotųsi „tu ką, nežinai?“, o didysis kritiko džiaugsmas ir moralinė pareiga – pataisyti fakto klaidą padariusį kolegą ir padaryti tai ne tarp kitko, bet suteikiant pataisymui (t.y. savo žinojimui) ypatingą reikšmę“, – tekste „Kritikai emigrantai“ rašo Aušra Kaminskaitė, Scenos meno kritikų asociacijos įvertinta „Teksto rakto“ apdovanojimu.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kriugerio nacionalinį parką. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Mūsų civilizacijos ir kultūros ledas yra labai plonytis. Galime gražiai pasipuošti medaliais ir ordinais, bet užtenka tiktai tam tikrų sąlygų, kai žmogui iškyla tikras ar tariamas pavojus, ir žmogus iš karto įlūžta. Pralaužia kultūros ledą ir smunka į tamsų, instinktų ir pasąmonės akivarą“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurio knyga „Amžinybė manęs nejaudina“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Šioje parodoje menininkas, studijuodamas meno istoriją, pajunta nerimo jausmą, nes pasimeta informacijos sraute. Bet jis vis dar nori kurti, tad bando kreiptis į autoritetus per burtus, bando rasti meno lauke laisvo ploto, kuriame vis dar galima sukurti kažką unikalaus,“ – pasakoja parodos „Triukšmas“, eksponuojamos Klaipėdos kultūros komunikacijų centro Parodų rūmuose, autorius Rodion Petrov.„Pačių kritikų gretose žiniomis dažnai ne dalijamasi, bet kovojama – bendraujant kritikams dažniausiai užduodamų klausimų viršūnėje puikuotųsi „tu ką, nežinai?“, o didysis kritiko džiaugsmas ir moralinė pareiga – pataisyti fakto klaidą padariusį kolegą ir padaryti tai ne tarp kitko, bet suteikiant pataisymui (t.y. savo žinojimui) ypatingą reikšmę“, – tekste „Kritikai emigrantai“ rašo Aušra Kaminskaitė, Scenos meno kritikų asociacijos įvertinta „Teksto rakto“ apdovanojimu.„Klasikos enciklopedija“ – apie Kriugerio nacionalinį parką. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Unikalus, nuo 1997 metų iki dabar gyvuojantis, vis atsinaujinantis dešimties tenorų ansamblis iš Australijos dainuoja labai įvairius kūrinius – nuo sumaniai aranžuotų arijų iš operų iki rečiau skambančių lengvesnio pobūdžio dainų. Šio kolektyvo pasirodymus pasaulyje lydi tų miestų, kuriuose koncertuoja, simfoniniai orkestrai. Kritikai pažymi labai aukštą meninį lygį ir subtilų muzikavimą.Lietuviškos muzikos antologijoje skamba devintojo dešimtmečio pabaigoje sukurtų Mindaugo Urbaičio (nuo 0:44), Vakario Lauryno Lopo (5:02) ir Teisučio Makačino (50:01) kamerinių ir vokalinių ir kūrinių fragmentai, bylojantys apie vis įvairesnę mūsų muzikos tematiką ir stilistiką.

Unikalus, nuo 1997 metų iki dabar gyvuojantis, vis atsinaujinantis dešimties tenorų ansamblis iš Australijos dainuoja labai įvairius kūrinius – nuo sumaniai aranžuotų arijų iš operų iki rečiau skambančių lengvesnio pobūdžio dainų. Šio kolektyvo pasirodymus pasaulyje lydi tų miestų, kuriuose koncertuoja, simfoniniai orkestrai. Kritikai pažymi labai aukštą meninį lygį ir subtilų muzikavimą.Lietuviškos muzikos antologijoje skamba devintojo dešimtmečio pabaigoje sukurtų Mindaugo Urbaičio (nuo 0:44), Vakario Lauryno Lopo (5:02) ir Teisučio Makačino (50:01) kamerinių ir vokalinių ir kūrinių fragmentai, bylojantys apie vis įvairesnę mūsų muzikos tematiką ir stilistiką.

Kritikai ir klausytojai: Sudėtinga ir paprasta. Apie kritikų dažniausiai adoruojamą sudėtingą muziką, o klausytojų mėgiamą paprastą.Laidos vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kritikai ir klausytojai: Sudėtinga ir paprasta. Apie kritikų dažniausiai adoruojamą sudėtingą muziką, o klausytojų mėgiamą paprastą.Laidos vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Kritikai kiadás, nőkről, nőktől Karafiáthtal, Hellerrel, Popperrel és másokkal.