Podcasts about tarptautinio

Kovo 15-oji Lietuvoje taps istorine diena – pirmą kartą į vieną erdvę susirinks Tarptautinio bakalaureato (TB) atstovai, mokyklų vadovai, politikai ir švietimo vizionieriai. „IB Open Day 2025 Vilnius" - tai ne šiaip formalus renginys – jis rodo sparčią TB plėtrą mūsų šalyje.Ir kuo daugiau kyla skandalų dėl nacionalinės programos: per plačių programų, mokytojų nespėjimo išdėstyti mokiniams temų, vertinimo neobjektyvumo, vadovėlių nebuvimo, valstybinių brandos egzaminų užduočių sunkumo ir nepalyginamumo, pagal metus, klaidų egzaminų užduotyse, apeliacijų atmetimo, tuo sparčiau plečiasi ratas tiek privačių, tiek savivaldybių mokyklų, norinčių pereiti į skaidrią, pasauliniu mastu pripažintą ir puikiai vertinamą TB programą.Šiuo metu akreditacijos tapti tarptautinio bakalaureato mokyklomis siekia daugiau nei 20 Lietuvos mokyklų. O TB programą jau vykdo tokie flagmanai kaip Vilniaus licėjus, Kauno Jėzuitų gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Tauragės „Versmės", Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Kauno Jono Jablonskio, Klaipėdos licėjus, Vilniaus privati gimnazija bei net keletas tarptautinių mokyklų. Be to, TB diegia ir kai kurios progimnazijos ar net pradinės mokyklos. Ypač aktyvios sostinės ir Kauno mokyklos.Tačiau ar tikrai tarptautinis bakalaureatas yra naujoji Lietuvos švietimo ateitis? Skeptikai muša pavojaus varpais, šią programą vadindami elitistine, socialiai neteisinga, prieinama tik privilegijuotų, turtingesnių šeimų atžaloms. Mat tam, kad galėtum mokytis, pagal TB programą net ir savivaldybės ar valstybinėje mokykloje, tavo tėvai turi pridėti nemenką sumą už egzaminus.Finansavimas – viena opiausių TB mokyklų ir ar klasių temų. Mat nors kai kurios savivaldybės skiria lėšų TB diegimui, realybė tokia, kad daugeliui mokyklų trūksta pinigų tiek mokytojų kvalifikacijos kėlimui, tiek moderniai infrastruktūrai. Mokytojų, galinčių dėstyti pagal TB metodiką, taip pat trūksta – tai sudėtinga, specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujanti programa.Ir vis dėlto – tarptautinis bakalaureatas populiarėja. Jo šalininkai pabrėžia, kad ši programa ruošia mokinius ne „egzaminų kalimui“, o kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir savarankiškam problemų sprendimui. Tai bilietas į geriausius pasaulio universitetus ir konkurencingą tarptautinę rinką. Bet ar tarptautinis bakalaureatas taps masiniu reiškiniu Lietuvoje, ar išliks nišiniu pasirinkimu akademiškai stipriausiems?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Lietuvos Tarptautinio bakalaureato mokyklų asociacijos bendraįkūrėjas, Laura Armanavičė-Geffen, Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė, ir Lina Viršilienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Jaunųjų Lietuvos tyrėjų siekis sukurti netaršius bakterinius klijus – sulaukė tarptautinio įvertinimo. Vilniaus universiteto studentai pelnė 3 apdovanojimus prestižiniame sintetinės biologijos konkurse. Varžydamasi su daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda pateko į geriausiųjų dešimtuką bei pelnė auksinį apdovanojimą už geriausią biogamybos projektą.Medžio drožėjas Augustinas Zaleckis tautodailininku tapo prieš dešimtmetį, bet sako, kad medį pamėgęs dar anksčiau. Anot vyro, tekę dirbti ir statybose, o gyvendamas Kretingos rajone, Imbarės kaime jis dar ir nedidelį penkių hektarų ūkį turi: laiko dvi karves, vištų pulką, tris šuniukus. Drožyba dažniausia užsiima tik vėlyvo rudens ar žiemos metu, kai gali atsipūsti nuo ūkio. Jį kalbino kolega Arvydas Urba.Dalis gyventojų kapinėse pasigenda patogios infrastruktūros. Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis klausytojas, kurio teigimu, pagrindinėse sostinės kapinėse ypač trūksta suoliukų. „Nei Antakalnio, nei Rokantiškių, nei Karveliškių - niekur. Senyvo amžiaus žmonėms, ligotiems ar šiaip pakirstiems dvasiškai, lankant artimųjų kapelį, nėra galimybės prisėsti, atgauti „kvapą“, pailsėti“ – rašo susirūpinęs klausytojas.Po pastaraisiais metais tragiškai pasibaigusių kelių paauglių istorijų ir mergaitės pagrobimo Kaune, vaikų saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Vaikai, o ypač paaugliai, neretai laiką leidžia be tėvų priežiūros. Kartais tam įtakos turi ir silpnėjantys artimi santykiai šeimoje. Norėdami žinoti, kur yra jų atžalos, dalis tėvų griebiasi išmaniųjų programėlių, kurios įdiegtos telefone padeda žinoti vaikų buvimo vietą, susirašyti trumposiomis žinutėmis, pasiekti vaiką, kai telefone įjungtas tylusis režimas, taip pat turi „pavojaus“ mygtuką, kurį vaikas gali aktyvuoti patekęs į pavojingą situaciją. Kada tokios priemonės pasiteisina, o kada tampa dar didesnių nesutarimų su vaiku priežastimi?„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Šį rytą Dovilė Kuzminskaitė dalijasi įžvalgomis apie jaunos italų rašytojos Gretos Olivo debiutinį romaną „Smeigtukai” ir ukrainiečių rašytojo ir žurnalisto Taraso Prochasko „Nepaprastieji“.Kauno Tado Ivanausko Zoologijos muziejuje menininkas Gilles Vuillard kviečia ieškoti sąsajų tarp priešistorinio meno ir šiuolaikinių praktikų. Ekspoziciją „Akmens amžiaus menas, rastas Lietuvoje“ įkvėpė Kuršių Nerijoje rastas artefaktas.Visaginą fotografavęs indas išleido knygą apie šį miestą.Šumsko – Laukininkų dvaras kviečia atvykti ir pasimėgauti senąja muzika unikalios akustikos Ovaliojoje koncertų salėje ir kitose dvaro menėse.Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pristato Ketvirtąjį Tarptautinio Šv. Kristoforo Kompozitorių Konkurso laureatų koncertą. Vilniaus Rotušėje skambės jaunų talentingų kompozitorių kūriniai iš viso pasaulio.Jau trisdešimt penktąjį kartą Vilniuje rinksis fantastikos mėgėjai iš visos Lietuvos. Spalio 12 d. vyksiančio tradicija tapusio fantastinių idėjų ir kūrybos festivalio „Lituanicon“ akiratyje šiemet atsidūrė folkloras.Lietuvos dirigentas Ričardas Šumila švenčia savo 40-ąjį gimtadienį. Pokalbis su juo.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Prieš sekmadienį vyksiančius Seimo rinkimus NARA tinklalaidėje nagrinėjame aktualius žmogaus teisių klausimus, su kuriais šiandien susiduria Lietuva.  Epizodo pašnekovai: Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, vienas iš „Sienos grupės“ įkūrėjų ir vadovas Mantautas Šulskus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo Tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Dovilė Juodkaitė.  Autorė: Indrė Kiršaitė

Tarptautinės Vilniaus konferencijos temoms skirta laida. Globali investavimo aplinka, karo kontekstas ir Lietuvos galimybės pritraukti investuotojų. Kaip verslo lyderiai ir inovatoriai mato geopolitinius iššūkius, kokia saugumo kaina?Pirmoji laidos valanda – tiesiogiai iš Vilniaus konferencijos Nacionaliniame dramos teatre. Dalyvauja: investavimo Rytų Europoje ekspertas James Oates „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, genų redagavimo kompanijos „CasZyme” vadovė Monika Paulė, įmonių konsultantas Elias van Herwaarden.Diskusiją tęsiame su klausytojais ir ekspertais. Dalyvauja: Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidiumo narys Giedrius Valuckas.Ved. Marius Jokūbaitis ir Darius Matas, vert. Jolanta Lukošienė, red. Giedrė Čiužaitė

Seimas pritarė Alkoholio įstatymo pataisoms, kurios leis ūkininkams pardavinėti jų gaminamus tradicinius alkoholinius gėrimus.Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tęsiant vizitą Tarptautinio baudžiamojo teismo narėje Mongolijoje, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, jog Lietuva dėl to išreiškė nepasitenkinimą Ulan Batorui.Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje atidarytas Bepiločių orlaivių kompetencijos centras. Šiame centre bepiločių orlaivių valdymo įgūdžius galės ugdyti to pageidaujantys gyventojai. Planuojama, kad centras sudarys galimybes maždaug tūkstančiui žmonių per metus baigti civilinės paskirties bepiločių orlaivių valdymo kursus.ES šalys narės į Europos Komisiją pasiūlė tik aštuonias moteris. Komisijos pirmininkė prašė bendrijos narių pateikti po vieną kandidatą vyrą ir moterį, kad būtų pasiekta lyčių lygybė, tačiau daugiau nei pusė vyriausybių pasiūlė tik vieną kandidatą vyrą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Ar migracijos lubos padės suvaldyti plūstančius darbo jėgą?Seimas priėmė darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotai – 40 tūkstančių per metus ir ne daugiau. Sugriežtintos darbo sąlygos ir reikalavimai darbdaviams. Taip tikimasi sukontroliuoti plūstančią darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Darbdaviai kritikuoja sprendimą ir siūlo visai atsisakyti kvotų, mažinti reikalavimus dirbantiems regionuose, o Seime siūloma priverti duris darbuotojams iš Vidurinės Azijos.Ar migracijos lubos padės suvaldyti plūstančią darbo jėgą?Laidoje dalyvauja Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata, Užimtumo tarnybos atstovas Liudas Dapkus, vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Demokratijos instituto vadovė Eglė Radišauskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Spaudos apžvalga.Vilniečiai ir miesto svečiai, kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus, kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto.Kodėl Lietuvoje vis dar mažai rašoma apie šiuolaikinį cirką ir kokius dėmesio vertus cirko spektaklius, rodytus Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija”, apžvelgia scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Vilniuje prasidėjęs Kultūros keliams skirtas tarptautiniame seminaras. Jis Europoje surengtas pirmą kartą ir yra vienas iš oficialių Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos ministrų komitetui renginių.„Kultūrų ritmu“ – tai idėja, kad skirtingos kultūros turi savo unikalius ritmus, atspindinčius jų tradicijas, patirtis ir saviraišką. Naujus pasąmonės portalus į sielos, dvasios ir kūno gyvybingumą bei sąmoningumą performanse „Viduje“ kurianti aktorė Gintarė Šmigelskytė teigia, kad šiuo kūriniu siekia įkūnyti tai, kas nematoma, neapčiuopiama, bet ką išgyvena ir jaučia visi.Pristatoma knyga  „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“.Kaip vasarą pradeda leisti Lietuvos moksleiviai?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai sako, kad siekiant surinkti daugiau pajamų į biudžetą – Lietuvos valdžia turėtų didinti pelno mokestį, plėsti nekilnojamojo turto bei taršos apmokestinimą bei atsisakyti dalies lengvatų. Tokias rekomendacijas fondo atstovai pateikė, įvertinę šalies ekonominę padėtį.Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, Vyriausybė yra pasiūliusi gynybos fondo paketą, kuriame siūlomi mokestiniai pokyčiai iš esmės atitinka pateiktas rekomendacijas.Konkuruoti su šalies kurortais bei vilioti turistus bando ir mažesni miesteliai. Drevernoje itin sparčiai plėtojama turizmo infrastruktūra, pastebima, kad lietuviai vis dažniau atranda šį kampelį. Sparčiai vystosi ir netoliese esanti jėgos aitvarų ir kitų ekstremalių vandens sporto šakų mėgėjų meka praminta Svencelė. Ar Pamario miestai vasaros sezono metu patrauklūs turistams bei ką galima rasti ilsintis ne didžiuosiuose šalies kurortuose, o mažesniuose miesteliuose?Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius laukia Europos lengvosios atletikos čempionato disko metimo rungties finalo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Borcha Garsija pabrėžia, kad senėjant visuomenei, pensijų finansavimas artimiausią dešimtmetį reikalaus vis daugiau valstybės išlaidų. Todėl Lietuvai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma. Tarp pateiktų siūlymų – pensinio amžiaus ilginimas ir pensijų apmokestinimas.Europos parlamentui baigiant savo kadenciją, ekspertai pabrėžia, kad tai būtų galima pavadinti krizių valdymo parlamentu. Reaguojant į precendento neturinčius iššūkius teko ieškoti ir iki šiol naujų ir neišbandytų sprendimo būdų, tačiau ne viską pavyko sėkmingai įgyvendinti.Vilniuje vyksiančiose LGBT+ bendruomenės eitynėse „Už lygybę!“ dalyvaus vos kelių parlamentinių partijų atstovai. Į renginį, panašu, nesiveržia ir šalies vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauti neketina, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nurodo, jog savaitgalį bus išvykusi.Šiauliuose vyksta stipriausio Baltijos šalių ugniagesio gelbėtojo čempionatas. Varžybos surengtos Talkšos ežero pakrantėje.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Spektaklis pakvies į skraidančių neįgaliųjų vėžimėlių, garsinio vaizdavimo ir gravitacijai nepaklūstančios akrobatikos pasaulį, jungiantį cirką, šokį, tekstą ir gyvą muziką“, - taip pristatomas vienas iš spektaklių, kurį galės išvysti, patirti, pajausti gegužės 30 – birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai. Šiais metais festivalis bus labai asmeniškas, jo tema – „Biografijos“ ir žada daug įdomių ir įtraukių pasirodymų bei veiklų.Laidoje dalyvauja – Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovas Gildas Aleksa ir menininkė iš Didžiosios Britanijos Tilly Lee-Kronick, kuri pristatys cirko akrobatikos spektaklį, kuriame dalyvauja akrobatų trupė, jungianti negalią turinčius ir jos neturinčius menininkus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Didesnis pelno mokesčio tarifas, brangesni degalai, alkoholis ir rūkalai, paliekamas bankų solidarumo mokestis ir įvedamas visiškai naujas mokestis (draudikams) – finansų ministerija pristatė dar vieną receptą, kuriuo siekiama padidinti finansavimą krašto apsaugai.Tiesioginė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrų spaudos konferencijos iš Palangos transliacija.Artėjant antram prezidento rinkimui turui, LRT RADIJO debatuose, akis į akį susitiko kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.Iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą šiandien atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Bėrbok, o Rusijoje sulaikytas buvęs majoras generolas Ivanas Popovas dėl plataus mąsto korupcijos. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas pasmerkė Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro ketinimus išduoti arešto orderius Izraelio vyriausybei.Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame prezidento rinkimų ture. Nuo 7 valandos ryto galima balsuoti visų šalies miestų savivaldybėse, taip pat tam tikrose specialiai įrengtose vietose.Ved. Liuda Kudinova

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune pristatoma diplomatų Lozoraičių metams skirta paroda „Kurianti Lietuvos diplomatija”.Meno galerija „AV17“ kviečia lankytojus į šiuolaikinio meno kūrėjo Vygando Šimbelio parodą „Bit Value“.Tarptautinio lietuvių literatūros žurnalo „Vilnius review“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas pradėjo eiti literatūrologas ir rašytojas Saulius Vasiliauskas.Koks šių metų Berlyno kino festivalio santykis su Rytų Europos kinu?Prancūzijoje vyksta „Art Capital Paris 2024“. Menininkų iniciatyva nuo 2006 m. rengiama meno mugė, sukviečianti virš 2000 kūrėjųDomanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

LRT tyrimų skyrius atskleidė, kad Kaune surinktos vandens valymo technologijos net ir prasidėjus karui toliau keliavo į Rusiją. Prekių išgabenimui pasitelktos bendrovės Estijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Kinijoje, o įrangos užsakovas – Rusijos bendrovė, dirbanti su į sankcijas įtraukta „Gazprom Neft“.Berlynas – vienas didžiausių miestų Europoje pagal pabėgėlių, nuo karo pradžios atvykusių iš Ukrainos, skaičių. Čia apsistoję apie 60 tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių. Pasak Berlyno ukrainiečių, jiems integruoti sekasi skirtingai, o visuomenėje vis dar yra nemažai stereotipų, teigiamo požiūrio į Rusiją.Paklausa ginkluotei ir kitoms karinėms prekėms auga visoje Europoje, pastebi "Brolis Semiconductors" akcininkas Kristijonas Vizbaras. Lietuviai jau tiekia optinius taikiklius NATO kariuomenėms.Tarptautinio valiutos fondas perspėjo centrinius bankus atsargiai mažinti palūkanų normas šiemet, nes rinkos lūkesčiai dėl laisvesnės pinigų politikos gali paskatinti dar vieną infliacijos protrūkį.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus arkivyskupijoje pradeda veikti patyrusiųjų seksualinę prievartą Bažnyčioje išklausymo tarnystė. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad kviečiami kreiptis ir ne tik patyrę seksualinę prievartą, bet ir jų šeimos nariai, kiti asmenys, turintys žinių apie prievartą prieš vaikus bažnytinėje aplinkoje.Kelininkai perspėja, kad eismo sąlygas sunkina plikledis. Labai sudėtinga padėtis Vilniuje. Sostinės valdžia ragina gyventojus atsisakyti nebūtinų kelionių. Laikytis atsargumo pataria ir gydytojai, kurie sako, kad patyrusių traumas eilės padidėjo dvigubai.Prasideda dvi dienas truksiantis Tarptautinio teisingumo teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjami Izraeliui metami kaltinimai genocidu. Bylą Izraeliui iškėlė Pietų Afrikos Respublika.Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad kovidas mutuoja, ir išlieka didele grėsme. Vien gruodį užregistruota beveik 10 tūkstančių mirčių nuo šios infekcijos pasaulyje. Kaip LRT radijui sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, nors Lietuvoje didelės bėdos kol kas nėra, vis dėlto silpnesnės sveikatos žmonėms ji pataria pasiskiepyti. Anot profesorės, pasaulyje daugėjant duomenų apie ilgalaikes pasekmes persirgus kovidu, aiškėja, kad poveikis yra gana individualus.Klaipėdoje pristatyta atkurta VSAT pakrančių rinktinė.Ved. Paulius Šironas

„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad žmonės dažnai į nuotekas meta atliekas, kurių vieta – atliekų konteineriuose. Dažniausiai į nuotekas pilamas aliejus, metamos maisto atliekos, plaukai, popieriniai rankšluosčiai. Pokalbis su „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi Sauliumi Savicku.Pokalbis su aktore Migle Rimaityte, išgarsėjusią vaidmeniu itin populiariame Prancūzijos televizijos seriale, o dabar grįžusia gyventi į Lietuvą.„Mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Iš baimės puolame į kraštutinumus“, sako knygos „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“ autorė Eva Tombak.Tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos senjorai yra kone vienišiausi Europoje, todėl LRT Sprendimų komanda šįkart domisi, kaip bandoma spręsti šią problemą. Psichologai pažymi, kad tokius rezultatus lėmė kompleksinės problemos, viena jų – vis dar vyraujanti socialinių paslaugų stoka. Ministerija teigimu, tokios paslaugos senjorams yra vis labiau prieinamos, tačiau iki šiol trūksta socialinį darbą norinčių dirbti specialistų. Problemą spręsti bando šalyje veikiantys dienos ceNtrai – senjorams siūlo ne tik galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, bet ir patiems dalytis patirtimi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime. Kiek tai gali kelti grėsmę biudžeto priėmimui? Lasivės frakcija kol kas neatsako, ar palaikys kitų metų biudžetą.Pastaruoju metu dėl prastų orų atšaukiama nemažai skrydžių. Sniegas ir žema temperatūra sutrikdė Miuncheno oro uosto darbą, o LRT girdi sulaukė klausytojo pasipiktinimo, kad sugriuvo šeimos atostogos, nes dėl vėluojančių skrydžių nespėjo į lėktuvą ir už tai negavo kompensacijos. Kiek jūs susiduriate su vėluojančiais ar atšauktais skrydžiais? Ar prašote už tai kompensacijų?Seimo opozicija kaip tik šiuo metu turėų tartis, ar reikėtų inicijuoti nepasitikėjimą Seimo pirmininke, kurios vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui Lietuvos apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje skyrė baudą. Visgi, pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, tokios procedūros būtų galima išvengti, jeigu V. Čmilytė-Nielsen nusišalintų nuo partijos pirmininkės pareigų.Tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos senjorai yra kone vienišiausi Europoje, todėl LRT Sprendimų komanda šįkart domisi, kaip bandoma spręsti šią problemą. Psichologai pažymi, kad tokius rezultatus lėmė kompleksinės problemos, viena jų – vis dar vyraujanti socialinių paslaugų stoka. Ministerija teigimu, tokios paslaugos senjorams yra vis labiau prieinamos, tačiau iki šiol trūksta socialinį darbą norinčių dirbti specialistų. Problemą spręsti bando šalyje veikiantys dienos centrai – senjorams siūlo ne tik galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, bet ir patiems dalytis patirtimi.Migrantų apgręžimo politika, skirtingos galimybės gauti prieglobstį ukrainiečiams ir, pavyzdžiui, sirams, skatina ksenofobijos ir rasizmo nuotaikas Lietuvoje. Tokias išvadas pateikia Žmogaus teisių stebėjimo institutas, apklausęs 18-a prieglobsčio Lietuvoje pasiprašiusių migrantų.Žmogaus teisių gynėjai ragina lengvinti sąlygas pabėgėliams, tačiau Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad tuomet kiltų dar viena migrantų krizė.Ved. Rūta Kupetytė

Kodėl Kerė iš serialo „Seksas ir miestas“ segėjo balerijos sijonėlį bėgiodama po Niujorko gatves? Arba kodėl redaktorės Mirandos iš filmo „Ir velnias dėvi Prada“ šukuoseną įkvėpė Tarptautinio valiutos fondo vadovės įvaizdis? Geriausiai atsakyti gali filmų ir serialų kostiumų stilistė Patricia Field, žinoma kaip viena įtakingiausių mados burtininkių, vien drabužio pagalba sukuriančių ištisas personažų istorijas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Spaudos apžvalgaTinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.Aušros Kaminskaitės parengta apžvalga.Tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ programoje OFF, skirtoje audiovizualiniams eksperimentams, „Kosmos Theatre“ pristatė koncertą ir instaliaciją fortepijonui ir baldui.Tauragėje prasideda menų ir muzikos festivalis „Menų festas“.Fotografė Greta Skaraitienė pristato parodą „Mažyčiai mūsų gyvenimai“.Kantri muzikos tėvas Virgis Stakėnas pasitinka 70 metų jubiliejų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Ukrainos kariuomenė skelbia atkovojusi mažiausiai keturias gyvenvietes Donecko srityje. Apie intensyvias kovas pranešama tiek Ukrainos rytuose, tiek pietuose. Tuo metu potvynių paveiktose Chersono srities teritorijose tęsiamos evakuacijos. Ukrainos pareigūnai praneša, kad nors vanduo Kachovkos rezervuare senka, pavojus Zaporižios atominei elektrinei šiuo metu negresia.Mirė Italijos ekspremjeras Silvijus Berluskonis. Buvusiam premjerui, dešiniosios partijos „Pirmyn, Italija“ lyderiui ir žiniasklaidos įmonės „Mediaset“ įkūrėjui buvo 86 metai.Lietuvos ekonomika šiemet vidutiniškai turėtų trauktis 1,4 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks apie 9–10 proc., prognozuoja Lietuvoje darbą baigusios Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas.Lygiai prieš 97-erius metus, 1926 m. birželio 12 d., Lietuvos gyventojų radijo imtuvuose pasigirdo kūrinio „Lietuviais esame mes gimę“ muzikos motyvas ir nuskambėjo pirmieji žodžiai klausytojams: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“.Ved. Madona Lučkaitė

59-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras už eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“.Austrijos sostinėje šiuo metu vyksta atradimų kupinas, įvairiausius menus apjungiantis festivalis „Wiener Festwochen“. Čia yra ir menininkai iš Lietuvos, tenoras Edgaras Montvidas – vienas jų. Vienos muzikos teatre kartu su kolegomis jis pristato publikos verdiktui Albano Bergo operos „Lulu“ premjerą.Išskirtinis projektas – kultūros laivas „Nemuno 7“ – pristato naująjį sezoną ir kviečia į parodas bei koncertus. Praėjusiais metais Kauno rajone prisišvartavusi buvusi žemkasė pamažu tampa dar vienu ne tik kultūros, bet ir turizmo traukos objektu. „Nemuno 7“ lankėsi kolega Andrius Baranovas.Vilniaus teatras LĖLĖ gyvena priešpremjerinėmis nuotaikomis – čia savaitgalį atgims Astridos Lindgren „Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ istorija. Tai Ainio Storpirščio režisuojamas spektaklis vaikams, kurio repeticiją stebi Karina Metrikytė.Euroradijo džiazo orkestras jau Kaune, netrukus Filharmonijoje – pirmasis koncertas. Beveik šešis dešimtmečius gyvuojantis orkestras - tarptautinis jaunimo džiazo bigbendas – pirmą kartą suburtas Lietuvoje LRT KLASIKOS iniciatyva. Kolegė Laima Slepkovaitė, viena svarbiausių šio unikalaus projekto kaltininkių, yra su orkestru Kaune.Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Laimonui už svarų daugialypį indėlį Lietuvos kultūrai įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kuo įpareigoja toks svarus įvertinimas, koks baritono kelias nuo Merkinės iki Europos teatrų ir kokia operos solisto kasdiena ir kaip pavyksta „pagauti“ sėkmę? Laimonas Pautienius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Sunki diabeto forma apvertė Agnės Kišonaitės gyvenimą aukštyn kojomis, bet, paradoksalu, tapo stipriu kūrybiniu varikliu. Menininkės sukurtas temines skulptūras pamatė ne tik Lietuva, bet ir užsienio šalys. Diabetui Agnė nepasidavė ir asmeniniame gyvenime – susilaukė dviejų sveikų vaikų.Ved. Lavija Šurnaitė

Moksleiviai, besimokantys pagal tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programą, prisipažįsta, kad jiems sunkiausias yra istorijos egzaminas. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje itin reti atvejai, kai jaunuoliai, laikantys baigiamąjį IB diplomo istorijos egzaminą, surinktų maksimalų galimų gauti taškų skaičių – 7.Tuo tarpu pagal nacionalinę programą besimokantys Lietuvos abiturientai kasmet prasčiausiai išlaiko matematikos brandos egzaminą. Štai pernai matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 35,4 proc. visų jį pasirinkusių laikyti abiturientų, o istorijos – tik 0,85 proc. Užpernai matematikos VBE neišlaikė 15,2 proc. abiturientų, o istorijos – 1,34 proc. laikiusiųjų, 2020 m. matematikos VBE neišlaikė 32,4 proc., o istorijos – 0,22 proc. abiturientų.Tuo tarpu jaunuoliai, besimokantys pagal IB diplomo programą, matematiką išlaiko geriau negu istoriją arba vienodai gerai išlaiko abiejų dalykų egzaminus. Kas tai lemia?Laidoje diskutuoja Paulius Baranauskas, Šiaulių Didždvario gimnazijos istorijos mokytojas, ir dr. Dainius Dzindzalieta, Vilniaus universiteto docentas, matematikas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Mokslo rubrika: VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. Ričardas Makuška teigia, kad plastikas nėra kenksmingas, svarbiausia, jį tinkamai apdoroti. Makuškos teigimu, aplinkai draugiškesni kelis kartus naudojami plastikiniai maišeliai, o ne medžiaginiai.Medikas Mindaugas Kvietkauskas iš pirmų lūpų dalijasi, kaip atrodo organų gabenimo kelionė, kai recipientui sraigtasparniu atskraidinamas reikalingas organas.Kodėl išmaniuosiuose įrenginiuose atsiranda reklamų apie neseniai kalbėtus dalykus? Apie reklamas išmaniuosiuose įrenginiuose ir saugumo reikalavimus pakomentuos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Inovacijų ir mokymo sk. vedėjas dr. Tautvydas Bakšys.Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė papasakos apie šiuolaikinio šokio kultūros tendencijas.

Ukraina šiandien vėl patyrę masines atakas iš oro. Ukrainos oro gynybos sistemos numušė 61 iš 71 Rusijos raketas. Ekspertai sako, kad rusų pajėgos Luhansko srityje jau pradėjo naują puolimą.Socialiniuose tinkluose kovojant su botų fermomis, siūloma pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformacijos sklaidos didinimą manipuliuojant interneto platformomis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas parengė Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kurioms įsigaliojus už tokią veiklą grėstų laisvės atėmimas iki trejų metų.40-ies valstybių sporto ministrai aptarė bendrą poziciją dėl Tarptautinio olimpinio komiteto siūlymo leisti rusų ir baltarusių altetams, dalyvauti olimpiadoje su neutralia vėliava. Baltijos šalys ir Lenkija teigia tokiam sprendimui teigia nepritariančios, o Latvija net svarsto boikotuoti Paryžiaus olimpiadą, jeigu jose dalyvaus rusai.Lenkija uždarė pagrindinį krovininio transporto patikros punktą pasienyje su Baltarusija, taip reaguodama į Baltarusijoje lenkų žurnalistui paskelbtą 8 metų įkalinimo bausmę.Lietuvos bankas sako, kad dabartinė pensijų sistema iš esmės gera ir dalyvaujantys antrojoje pakopoje gali tikėtis trečdaliu didesnės pensijos, nei papildomai nekaupiantys. Nors sistemą galima tobulinti, bankas nesiūlo imtis didelių ir skubotų reformų.VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ pristatė kompensacijų skyrimo sąlygas Holokausto aukoms ir jų palikuonims.Prancūzijoje šią savaitę trečią kartą šiemet vyko nacionalinis streikas dėl pensijų reformos. Du trečdaliai tautos nepritaria pensinio amžiaus vėlinimui iki 64erių, bet įstatymų leidėjai jau pradėjo svarstyti įstatymo projektą. Reforma – vienas pagrindinių prezidento Emanuelio Makrono antrosios kadencijos pažadų, bet profesinės sąjungos žada tęsti pasipriešinimo judėjimą – šeštadienį planuojamas nacionalinis protestas, o ketvirtadienį – dar vienas streikas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Trumpi, bet filmai. Šiandien prasideda 16-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. Nuo Korėjos kino iki videomeno, nuo fantastikos iki senjorų parinktų filmų – į septyniolika programų kviečia festivalio rengėjai.„Vilnius yra puikus miestas, čia mano namai, čia mano geriausi draugai“,- sako garsus džiazo muzikantas, perkusininkas, performeris Vladimiras Tarasovas. Šį vakarą Vilniui skirtas kūrinys „Drumming“ nuskambės MO muziejuje.Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje atidaroma paroda „Lex retro non agit / 18 BYLA“. Savo kūriniais menininkai reaguoja į laimėtą teismo procesą prieš Šiuolaikinį meno centrą, kuris siekė atimti Dailininkų sąjungos patalpas.Garsiai JAV vokalistei, soul ir bliuzo muzikos atlikėjai Janis Joplin būtų sukakę 80 metų. Apie legendinę dainininkę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Kauno paveikslų galerijoje atidaryta didelė garsaus Kauno miesto architekto Jurgio Rimvydo Palio darbų paroda - architektūrinių eskizų, brėžinių ir machinų - senųjų Kauno artefaktų. „Visą gyvenimą galvojau apie Kauną. Norėčiau, kad jis būtų džiaugsmo miestas“,- sako legendinis architektas, rubrikos „Be kaukių“ svečias. Apie parodą - jos kuratorius Audrys Karalius.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Danijos karalienė nusprendė nebegloboti prestižinio Hanso Kristiano Anderseno vaikų literatūros apdovanojimo, nes jo pirmininke tapo iliustruotoja iš Rusijos Anastaija Archipova.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė svarstys, kokios yra mūsų nesusikalbėjimo priežastys.Tarptautinio mobilumo projekto „Common Ground“ finalinė paroda „Įsišaknijimas“ sulaukė kritikos. Menotyrininkės Monikos Krikštopaitytės teigimu, spaudos pranešimo informacija ne visai atliepė tai, ką galima pamatyti Vilniuje, „Arkos“ galerijoje.Šiandien vyks popiežiaus emerito Benedikto 16-ojo laidotuvės. Kokios bus apeigos? Kaip apskritai valdyti tokio masto renginį? Pokalbis su ekspertais.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia „Netflix“ platformoje rodomą serialo „Alice in Borderline“ antrąjį sezoną.Kas yra grobuoniški žurnalai ir kokią žalą jie daro mokslininkų bendruomenei?Taip pat jūsų laukia ir tinklalaidės 72 atspalviai ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiandien Kauno valstybinio choro įkūrėjui ir ilgamečiam meno vadovui, choro dirigentui Petrui Bingeliui būtų suėję 80-imt. Maestro prisimena kolegos, taip pat klausomės ištraukų iš archyvinio Petro Bingelio interviu.Lietuvos dailininkų sąjungos šiuolaikinės kultūros ir meno erdvėje „Medūza“ pristatomas dizaino srities meno doktorantės Ievos Baltrėnaitės meninis tyrimas „Skurdas ir vaizduotė: lietuvių apranga iki mados“.Tarptautinio mobilumo projekto „Common Ground“ finalinė paroda „Įsišaknijimas“ sulaukė kritikos. Apie tai pasakoja Vaidotas Burokas.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie klajoklio iš Japonijos Ryuichi Sakamoto muzikines transformacijas.„Mieste viskas buvo melas...O Gustoniai atrodė vieta, kur viskas vyksta iš tikrųjų“, – interviu pasakodamas apie savo filmą „Gustoniai Gustonyse“ mintijo menininkas Darius Žiūra. Jo darbuose ypatingai išplečiama portreto sąvoka, o kai kada net kelis dešimtmečius kuriami darbai leidžia užčiuopti laiko kaitos veidą. Apie tai ir ne tik – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

FM99 – eteryje pokalbis su festivalio COM•MEDIA komisija – pirmininkė Kristina Steiblyte, nariai Arvydas Kinderis, Vitana Bručienė, Liudas Ramanauskas, Ksenia Romashenko.

Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss paskelbė, kad atsistatydina iš premjerės posto.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia tikįs, kad Europos Sąjungos šalių narių lyderiams pavyks rasti bendrą sutarimą dėl dujų kainų lubų.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira sako, kad Lietuva pasižymi sparčiu atlyginimų augimu, tačiau didžiulė infliacija pradėjo stabdyti žmonių perkamosios galios augimą. Jis taip pat ragina valdžią tikslingiau laikinai remti verslą ir gyventojus.„Mes kreipėmės į Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių vadovus, kad būtų pripažintas Čečėnijos respublikos Ičkerijos suverenitetas. Ukraina mus išgirdo. Lietuva pirma nedrįso, bet tikiu, kad tos šalys, į kurias kreipėmės, palaikys tokį žingsnį“, interviu LRT Radijui sako pirmojo Čečėnijos prezidento, nužudyto rusijos spec. tarnybų, Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva.Ar tikrai rusai atsitraukia Chersone? Karybos eksperto Aurimo Navio komentaras.Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka kratas, kitus procesinius veiksmus ir reiškia įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“veiksmų.AllA Sadovnyk - Ukrainos nacionalinio transliuotojo tyrimų skyriaus žurnalistė. Ji drauge su komanda išlaisvintose Ukrainos teritorijose renka Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų įrodymus. Su Ukrainos žurnaliste kalbėjosi Ieva Balsiūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ apžvalga.Režimo ir laisvo žmogaus akistata, antidemokratinės sistemos ir pamatinių kiekvienos asmenybės teisių sandūra, čia ir dabar kuriamų džiazo improvizacijų bei teatro sintezė – tai unikalios Vilniaus mažojo teatro premjeros „Infinity“ temos. Tarptautinio projekto autoriai – režisierė Gabrielė Tuminaitė ir „NoJo Airlines“ įkūrėjas, lietuvių džiazo būgnininkas, kompozitorius Dalius Naujokaitis (Niujorkas, JAV).Pasaulio kultūros apžvalgoje: literatūros Nobelio premijos laureatė Anni Ernaux, Bitlų ir Bondo jubiliejus, kantri muzikos žvaigždė Loreta Lynn.Naujoje MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ – Andy Warholo, Guerrilla Girls, Yves Klein'o, Marlene Dumas ir kitų pasaulinio garso menininkų darbai, kviečiantys kalbėti apie itin reikšmingą laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui.Spalio 7–9 dienomis Vilniuje vyko simpoziumas „Vilnelės Odisėja“ diskusijų, praktinių užsiėmimų ir ekskursijų metu klausęs, kaip bendruomenės ir kultūra gali kurti miestą. Ką pavyko išsigryninti ir atrasti, kalbamės su organizatoriais ir dalyviais.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Šiandien minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną – kaip emocinei sveikatai gerinti taikomos dailės, muzikos ir judesio terapijos?Ved. Urtė Karalaitė

Asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ sukūrę prorusiški veikėjai vis aktyviau reiškiasi ne tik viešojoje erdvėje, bet ir tarptautinėje politikoje. Nepaisant vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl pagalbos kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, viešai penktąja kolona neretai vadinami žmonės dalyvauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje, kreipiasi į Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetą ir išsireikalauja laikinųjų priemonių Antakalnio kapinėse stovinčiam rusų karių paminklui. Kodėl nepavyksta tokios veiklos sutramdyti teisinėmis priemonėmis?Laidoje dalyvauja Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Seimo nariai Matas Maldeikis ir Vytautas Bakas, Vytauto didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas ir „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjas Kazimieras Juraitis.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyksta tarptautinis seminaras „Writing the Soviet Baltic Queerstory: The Sources and Methods“. Jo tikslas - susipažinti su naujausiais tyrimais apie LGBTQ+ istoriją Baltijos šalyse sovietinės okupacijos metais ir inicijuoti tarptautines akademines diskusijas apie šios istorijos rašymo problemas, šaltinius ir metodus. Klausysimės pokalbių su seminaro sumanytoju, istoriku Tomu Vaiseta ir senimaro dalyve prof. Natalija Arlauskaite.Rotušės aikštėje Vilniuje vyko protestas prieš nacionalinių mokyklų uždarymą Baltarusijoje bei baltarusių teisės mokytis gimtąja kalba atėmimo. Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ir baltarusių diasporos surengtos akcijos metu dalyviai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus, kuriais uždaromos baltarusiškos, bet ir lietuviškos, lenkiškos, ukrainietiškos mokyklos, o vaikams primetamas „rusiškas pasaulis“. Karinos Metrikytės pasakojimas.Džiazas kaip kinematografinė improvizacija praeitą savaitę pasaulį palikusio kino formos revoliucionieriaus Jeano-Luco Godardo filmuose. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Į rubriką „Be kaukių“ pasikvietėte žmogų, kuris labai mėgsta kaukes“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė. Studijavusi aktorystę, anksti supratusi, kad šis kelias ne jai, išvykusi į Australiją, tuomet grįžusi į Lietuvą pašnekovė prisipažįsta – nieko už kūrybą gyvenime jai nėra svarbiau. Pokalbis su Sandra Bernotaite apie nebaisias gelmes ir netuščius paviršius – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie praėjusią vasarą ir pergalės deivę Nikę.Vyriausias karaimų religinis ir pasaulietinis vadovas Hadži Seraja Chanas Šapšalas, anot humanitarinių mokslų daktarės, lietuvių diplomatės Halinos Kobeckaitės, buvo ramaus, iškilaus charakterio žmogus. Karaimų bendruomenės didžiausiu autoritetu laikytas visuomenės veikėjas buvo neišpuikęs dėl užimto aukščiausio hierarchijos laiptelio bendruomenėje. Pasakojimas apie Hadži Serają Chaną Šapšalą – pasakojimų ciklo „Lietuvos karaimų istorijos“ dalis.Kino kritikė Monika Gimbutaitė apžvelgia šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomą Marato Sargsyano filmą „Tvano nebus“.LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė pristato šios savaitės „Klasikos koncertų salės programą“.Rugpjūčio 30 d. LDS galerijoje „Arka“ duris atveria jubiliejinė 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė, kuri šiemet skiriama vizionieriškiems menininkų žvilgsniams atskleisti. Orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje, šiųmetė bienalė klausia – ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų technologijų, medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis?Tarptautinio būgnų ir perkusijos festivalio Ukmergėje organizatorių džiaugsmais ir rūpesčiais domisi kolegė Karina Metrikytė.Apie nedidelių kultūros įstaigų ir iniciatyvų užmojus atvežti į Lietuvą pasaulinio lygio atlikėjus, iššūkius pakeliui ir konkurenciją su didžiaisiais pasaulio miestais kalbamės su „Kirtimų kultūros centro“ ir alternatyvios muzikos iniciatyvos „Empty brain resort“ atstovais.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos publikacijų apžvalgaPokalbis apie kalbininko Antano Salio įvairiapusę veiklą ir pomėgius.Artėjantį savaitgalį Nidoje vyks Švyturių savaitgalis, o grupė entuziastų Tarptautinio Švyturių savaitgalio proga lanko 12 švyturių, keliaudami dviračiais nuo Talino iki Nidos.Pokalbis su menotyrininke Ramute Rachlevičiūte apie kolektyvinę monografiją skirtą šokio pedagogei ir dailininkei Olgai Dubeneckienei-Kalpokienei.Rašytoja, dr. Kristina Sabaliauskaitė tvirtina, kad karo Ukrainoje fone turime suprasti savo kultūros, kaip minkštoSios galios svarbą ir investuoti į ją bei daugiau dėmesio skirti kaimynų pažinimui.Po užpuolimo penktadienį rašytojas Salmanas Rašdis pradeda atgauti jėgas. Kokios galimos tokio užpuolimo priežastys? Ar rašytojui vis dar kerštaujama už „Šėtoniškas eiles“?Vilniuje netrukus duris atvers nauja kultūrinė erdvė „Vileišio 18“.Ved. Marius Eidukonis

Kaip išlaikyti ir įdomiai įveiklinti nedidelius, bet mūsų kultūrai ir istorijai svarbius memorialinius centrus? Kokios organizacijos turėtų rūpintis ir dirbti šiuose objektuose? Kodėl Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras virto tik tėviškės sodyba?Tarptautinio dėmesio sulaukęs ukrainiečių filmas „žeme, stop“ – jau ir Lietuvoje. Pokalbis su šio filmo kūrybinės grupės nariais ir kino centro „Skalvija“ vadove Vilma Levickaite.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie 8-o dešimtmečio brazilų muzikos legendą - grupę „Trio Ternura“. Ansamblio nariai paliko daug dainų, kurios tapo įkvėpimo šaltiniu kitiems muzikantams.Rubrikoje „Be kaukių“ - dainų autorius ir atlikėjas, kino ir teatro režisierius, rašytojas ir knygų leidėjas Vytautas V. Landsbergis, kuris savo gyvenime išbandė daug veiklų, išskyrus politiką. „Politika yra viskas, ką darai viešai",- sako pašnekovas. Knygos, filmai ar spektakliai taip pat aiškiai išsako žmogaus poziciją. Atgavus nepriklausomybę Vytautas statė filmus apie partizanus, nes to reikėjo, reikėjo sukurti mitą ir paminklą. O dabar jau galima žiūrėti giliau, todėl režisierius kuria filmą apie Kosto Kubilinsko tragišką likimą ir išdavystę.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Odeta Vasiliauskaitė.

Tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius pabrėžia, kad šaliai būtina turėti gamybos bei remonto pajėgumus, bei aukšto lygio specialistus, nes karo atveju kitos šalys ne visuomet gali ir nori padėti. Karybos žinovas Darius Antanaitis teigia, kad kol kas, norint gauti licenciją gynybos produkcijai kurti, reikia nugalėti daug biurokratinių kliūčių. Lietuvos Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška žada, kad mūsų gamintojai galės pasinaudoti milijardiniu NATO fondu, skirtu naujoms technologijoms kurti.Ved. Audrius Lelkaitis

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet   Rėmėjams skirtoje dalyje visas dėmesys skirtas NCAA niuansams – aptarti įdomiausi lygos niuansai, keisčiausios taisyklės, papasakota apie viliojimą į universitetus, aptarti dabartiniai NCAA lietuviai ir tie, kurie jau yra baigę studijas.   00:00 – nauja analizė apie „Žalgirį“ 00:50 – „Žalgirio“ pasirodymas praėjusią savaitę 02:22 – vienas gynėjas 07:50 – atvyksta ASVEL 10:37 – ką daryti su M.Blaževičiumi? 18:30 – G.Žibėno lozungai 29:09 – „Ryto“ pasirodymo Čempionų lygoje įvertinimas 36:24 – ar „Rytas“ užkariavo vilniečių širdis?

Dosnus spalvingais teatriniais įvykiais lapkritis baigėsi nusileidus X–ojo jubiliejinio tarptautinio teatrų festivalio COM•MEDIA uždangai ir apdovanojimų ceremonijoje nutiesus jungtis į žiūrovą. FM99 studijoje pasakojo komisijos nariai, - kviečiame pasiklausyti.

Belgrade prasidėjo Tarptautinė kompozitorių tribūna, kurioje ir lietuvių autorių naujausia kūryba. Apie šio forumo tikslus – Rasa Murauskaitė.iš Serbijos sostinės.Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kviečia į pirmojo Tarptautinio Šv. Kristoforo kompozitorių konkurso laureatų koncertą. Vilniaus Rotušėje skambės geriausieji kūriniai, kuriuos atrinko komisija. Ką parodė šis pirmasis konkursas?Jau greitai praeivius Kauno Laisvės alėjoje, prie kino centro „Romuva“ pasitiks nauja skulptūra, skirta pirmojo lietuviško vaidybinio filmo „Onytė ir Jonelis“ 90-mečiui paminėti. Apie šį sumanymą iš Kauno pasakoja Kotryna Lingienė.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie neįprastą moters įvaizdį Kventino Tarantino filme „Džeki Braun“, kuriame naudojamos primirštos senos geros dainos.Charizmatiškas bosas, puiki sceninė įtaiga, šypsena veide kasdienybėje – tai ir dar daugiau galima pasakyti apie mūsų scenos maestro Vladimirą Prudnikovą. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, sukūręs daugybę įsimintinų vaidmenų, buvęs ir kultūros ministru, LMTA prof. – laidos rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Įsigaliojo galimybių paso prievolė. Kaip tiek vartotojai, tiek prekybininkai ir verslininkai.Ženevoje vyksta aukšto lygio konferencija dėl pagalbos Afganistanui. Jungtinės Tautos sako, kad šaliai iškilo „humanitarinės katastrofos grėsmė“. Konferencijoje bus sprendžiamas spartaus finansavimo didinimo klausimas, kad būtų galima tęsti žmonių gelbėjimo humanitarinę operaciją.78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas „Piligrimai“ buvo išrinktas geriausiu konkursinėje programoje „Horizontai“. Kaip režisierius Laurynas Bareišas vertina filmo sėkmę?Minint 80–ąsias masinio žydų naikinimo Lietuvoje metines, „Atminties kelio“ eisena šiandien rengiama Šakiuose. 1941-ųjų birželio-liepos mėnesiais Batiškės miške prie Šakių buvo nužudyti keli šimtai žydų vyrų, o rugsėjo 13-tą dieną toje pačioje vietoje sušaudyti likę Šakių žydai.Tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ renginiai teigia, kad šio festivalio tema „Nepapasakotos istorijos išnyksta“.Ved. Madona Lučkaitė

Šv.Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė pasakoja apie naujoves gimnazijoje ir planus - gimnazija džiaugiasi, kad rugsėjo 1-ąją susitiks gyvai. Mokytojai daug bendrauja su tėvais, tikisi sėkmingai tęsti mokslo metus kontaktiniu būdu.

Lietuvoje veikiančio Tarptautinio kibernetinio saugumo klasterio prezidentas Marius Pareščius apžvelgs nuo 1990 metų Lietuvoje plitusius kompiuterinius virusus ir jų atneštus padarinius Lietuvos informacinių technologijų infrastruktūrai. Įrašas iš 2018-ųjų "ESET Security Day" konferencijos.

Tarptautinio projekto “People Power Partnership” padedamas Alytaus miesto teatras stato šokio spektaklį. Apie tai pokalbis su kūrybos vadove iš Vokietijos Luka Fritsch, Alytaus teatro aktore Egle Kordiukovaite, ir projekto kuratore Viktorija Jakutavičiūte.

Alytaus šv. Benedikto gimnazija gavo tarptautinio bakalaureato diplomo programos patvirtinimą ir pradės vykdyti šią programą mokykloje. Gimnazija programos siekti pradėjo prieš du metus. Klausykite pokalbį su mokyklos direktore Loreta Šerniene ir bendruomenės atstovais - už naują programą atsakinga Giedrė Kalinauskienė bei moksleiviai Aistė Trainavičiūtė, Skaistė Trainavičiūtė ir Deividas Remeika.

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.Filosofas Aldis Gedutis komentare aptaria, kaip prižiūrint kapus atsiskleidžia bendrapiliečių nepasitikėjimas vieni kitais.5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose tris savaites mokysis nuotoliniu arba mišriu būdu. Kaip Lietuvos švietimo atstovams sekasi tęsti ugdymą nuotoliniu būdu? Domisi Irtautė Gutauskaitė.Alytaus teatras kviečia virtualiai stebėti Tarptautinio profesionalių tetaro festivalio COM•MEDIA programą. Pokalbis su festivalio vadove Inesa Pilvelyte apie besikeičiantį festivalio veidą bei komedijos žanrą Lietuvos teatre.LRT TELEVIZIJOS ir LRT PLIUS kanaluose žiūrovai matys trumpus programinius intarpus-vaizdo klipus, kuriuose vienas kitą atskleidžia architektūra ir šiuolaikinis šokis. Tai – jau antrasis LRT PLIUS inicijuojamo projekto „Šokis plius miestas“ ciklas. Kaip šokis papildo architektūrą, o ši įkvepia šokio kūrėjus?„Auksiniu scenos kryžiu" už geriausią režisūrą įvertinta režisierė Yana Ross už spektaklį „Vienos miško pasakos“. Laureatę kalbina Jolanta Kryževičienė.VHS kasečių kultūra Lietuvoje beveik netyrinėta, o ir oficialios informacijos apie ją itin mažai. Kino tyrėjas Karolis Žukas kviečia pasidalyti savo prisiminimais bei turima medžiaga ir prisidėti prie VHS kasečių kultūros tyrimo.LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė apžvelgs „Klasikos koncertų sales“.Ved. Austėja Kuskienė

Viena šių Tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ kompozitorių „In Focus“ – airių menininkė Jennifer Walsh. Kompozitorė, vokalistė, menininkė vieno vokiečių leidinio buvo pavadinta „laukine mergina iš Darmštato“. Vienas įdomiausių kūrėjos tyrimo laukų – balsas ir jo galimybės. Laidoje – pirmoji pokalbio su Jennifer Walsh dalis, kurioje ji pasakoja apie tai, kaip tapo tuo, kas yra šiandien, ir dalijasi savo įžvalgomis apie balsą ir plačias jo galimybes.Su rubrika „Užeikite“ užsukame į vargonininkės Dianos Encienės repeticiją ir į pačius vargonus, kurie įkurdinti Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Šie vargonai pastatyti 1939 m. žymios vokiečių firmos “E.F.Walcker” ir yra laikomi vienu reikšmingiausių tarpukario Lietuvos instrumentų.Pastatuose galima gyventi, galima į juos užsukti ar tiesiog grožėtis jų architektūra. O galima architektūros klausytis ir jos skleidžiamus garsus paversti meno kūriniu, kad ir filmo garso takeliu. Su Kauno tarpukario modernizmo architektūra grojančiais Patriu Židelevičiumi ir Arūnu Perioku kalbasi Kotryna Lingienė.Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vedėjas Eligijus Butkus dabar kasdien turi spręsti nūdienos nežinios diktuojamas problemas tačiau nepasiduoda pesimizmui ir tiki, kad visi sumanymai bus įgyvendinti. Kokie iššūkiai mokykloje ir kiek lieka laiko meilei šokiui, kuriam profesionalus baleto artistas pašventė visą savo gyvenimą? Apie tai su Eligijumi Butkumi klabamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė„Pakeliui su klasika“ spalio 30 d., penktadienį, 16.05 val. per LRT KLASIKĄ

Pasaulis šiandien mini vieno ryškiausių populiariosios muzikos figūrų–Johno Lennono 80-ąsias gimimo metines. Ta proga Gabijos Narušytės muzikinis pasakojimas.Užsienio naujienų apžvalgą rengia Ieva Balsiūnaitė.Raseinių rajone prasideda dvi savaites truksiantis karantinas. Kaip jį pasitinka vietos gyventojai ir kaip užtikrinamas taisyklių laikymasis tiek Raseiniuose, tiek ir visoje Lietuvoje?Šiandien renkamas LTOK prezidentas. Dėl posto varžosi trečiosios kadencijos siekianti olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.Atkurtai Lietuvos muitinei–30. Kokie didžiausi pokyčiai ir dešimtmečiais išlikę iššūkiai. Studijoje Muitinės departamento vadovo pareigas einantis generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.Verslo laikas. Dėl koronaviruso pandemijos pavasarį įvedus karantiną, siuntų gabenimo įmonės vos spėjo suktis. Panevėžyje įsikūrusios įmonės „Toras LT“ vadovai teigia, kad užsakymų skaičius nemažėja ir dabar, o apyvarta per visą laikotarpį išaugo ketvirtadaliu.Kauno technologijos universiteto mokslininkai tiria, kaip pandemija paveikė įmonių finansus. Dar viena su koronavirusu susijusi tema–per pandemiją milijardierių turtas ir toliau auga.Savaitės įvykių aptarimas su apžvalgininkais Arūnu Armaliu ir Liepa Želniene.Dėl koronaviruso pandemijos daugiau kaip šešios dešimtys valstybių pasaulyje nukėlė įvairaus lygio rinkimų datą.Tačiau daug kur rinkimai surengti vėliau ar vis dar planuojami. Žinoma, šiemet jie kitokie. Kaip per pandemiją rinkimai organizuojami ir kaip koronavirusas veikia rinkėjų elgesį, pasakoja Greta Klimkaitė.Savaitės komentaro autorė žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Darius Matas

Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas sako, kad yra pasirengęs padėti tarpininkauti sprendžiant krizę Baltarusijoje. Tarptautinio prancūzų radijo žurnalisto Dmitrijaus Gusevo komentaras.Lietuvoje kol kas nebus steigiamos valstybinės vaistinės – valdantiesiems pritrūko balsų įstatymą priimti, nes opozicija balsuojant nedalyvavo.Seimas vienbalsiai galutinai pritarė siūlymui aiškiau nustatyti ligos išmokų mokėjimo sąlygas asmenų izoliacijos laikotarpiu bei prižiūrint vaikus, kai švietimo įstaigose įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.Sezono pradžia Lietuvos rusų dramos teatre. Pokalbis su Olga Polevikova.Ved. Olga Ugriumova.

Šioje „Klausiame daktaro“ serijoje su VU TSPMI daktare Lina Strupinskiene kalbame apie Jugoslavijos karo atmintį. Naujajame tyrėjos straipsnyje nagrinėjamas Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai vaidmuo ir priverstinė elitų kaita Bosnijos Prijedoro mieste. Laidoje aptarėme Balkanų regiono specifiką, tribunolo veiklą bei gyvenimą Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Laidos viešnia – VI tarptautinio Vilniaus fortepijono festivalio įkūrėja ir meno vadovė Mūza Rubackytė. Tolesnes eterio minutes paskirsime graikų operos artistės Agnes Baltsa 75-mečiui ir vieno iš lietuvių lengvosios muzikos pradininkų, orkestro „Estradinės melodijos“ įkūrėjo Juozo Tiškaus 90-sioms gimimo metinėms. Ved. Jūratė Katinaitė.

Pasibaigus VIII Tarptautiniam M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui LRT KLASIKOS studijoje dar karštus konkurso rezultatus aptarsime su muzikologe dr. Lina Navickaite-Martinelli, IV Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I premijos laureate pianiste Sonata Alšauskaite-Mikule, vargonininke, muzikologe dr. Egle Šeduikyte-Koriene bei vargonininke, šių metų konkurso komisijos nare Renata Marcinkute-Lessieur. Taip pat išgirsime profesoriaus Vytauto Landsbergio, dirigento Modesto Pitrėno, konkurso laureatų pianistų Aleksandro Kašpurino ir Gabrielės Sutkutės bei komisijos nario pianisto prof. Jurgio Karnavičiaus mintis. Ved. Gerūta Griniūtė.

Laidoje - dar karšti įspūdžiai iš VIII Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I turo pradžios: klausytojai ir dalyviai dalijasi mintimis. Vėliau į LRT KLASIKOS studiją atvyks XXII Tarptautinio akordeono festivalio „Vilnius 2019“ meno vadovas Raimondas Sviackevičius, kuris papasakos, kokie virtuozai šiais metais džiugins akordeono muzikos mylėtojus. Ved. Gerūta Griniūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Bulgarijoje žurnalistas R.Bružas ieško J.Basanavičiaus žmonos kapą. Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai – 100. Eduardas Volteris – archeologas, etnografas, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, vienas iš Lietuvos bibliotekos ir Lietuvos universiteto steigėjų. „Eimuntas Nekrošius. Tęsinys“ – Tarptautinio teatro festivalio „Baltijskij Dom“ speciali programa. E. Nekrošius – visa Lietuvos teatro epocha. Lapkritį Vilniuje – savaitė, skirta Eimunto Nekrošiaus atminimui.

Apie Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje skambėsiantį ciklą „Alma mater musicalis“ pasakoja jį rengiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.Tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro „Aura“ įkūrėją ir vadovę Birutę Letukaitę kalbina Kotryna Lingienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Ingos Mitunevičiūtės parengtoje knygų apžvalgoje – Anthony Doerro septynių apsakymų rinkinys „Kriauklių rinkėjas“ bei Peterio Wohllebeno pažintinė knyga vaikams „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“.Remiantis statistika, drąsiai būtų galima teigti, kad Vilnius – vienas seniausių operos miestų. Vos Italijoje operos žanrui užgimus, kai daugelyje šalių apie jį dar nieko nežinota – Vilniuje jau įvyko pirmasis operos spektaklis. Deja, feodalinė Lietuva skyrėsi nuo Italijos, tad ir operos čia laukė kita dalia. Vilniuje buvo vaidinamos žinomiausios operos, čia dainuodavo ne viena pasaulio garsenybė, bet savojo nuolatinio, tikrai stacionaraus operos teatro miestas sulaukė tik po trijų šimtmečių. Pirmadienio viktorinoje – apie Vilniaus operą.Ved. Viktoras Paulavičius.

29-ojo Tarptautinio senosios muzikos festivalio „Banchetto Musicale“ baigiamajame koncerte pasirodė svečiai iš Ispanijos – senosios muzikos ansamblis „Capella de Ministrers“, vadovaujamas Carleso Magranerio. Apie tai, kodėl pasirinko senosios muzikos skambesį atskleis ansamblio narė dainininkė sopranas Elia Casanova bei ansamblio vadovas Carlesas Magraneris. Įspūdžiais iš vakaro ir viso festivalio pasidalins ir koncerte sutikta operos solistė, senosios muzikos gerbėja prof. Giedrė Kaukaitė. Antroje „Muzikinio pastišo“ dalyje – fortepijoniniai koncertai su orkestrais.O laidą vainikuos pasaulio muzikos skambesys. Ved. Gerūta Griniūtė.

Laidos svečias – į Lietuvą atvykęs koncertuoti 1999 m. tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojas Janas Krzysztofas Broja. Naujienų pulse – apie LVSO viešnagę Liepojoje ir naują #metoo skandalą operos pasaulyje – šįkart Londono karališkajame „Covent garden“ teatre. Su rubrika „Retro“ – Vlados Mikštaitės dainos apie rudenį. Ved. J. Katinaitė.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas tikisi ketvirtadienį pasirašyti sutartį dėl naujos koalicijos tarp keturių partijų.Įvesti visuotinį automobilių mokestį Lietuvą ne vienerius metus ragina Tarptautinis valiutos fondas.Beveik pusė užsienio kapitalo finansų technologijų įmonių yra rizikingos: susijusios su Rusijos oligarchais, sukčiavimu ar turi sąsajų su lengvatinio apmokestinimo zonomis. LRT tyrimų skyriaus atlikta Lietuvoje veikiančių užsienio mokėjimo įstaigų analizė.Rusija atgavo balsavimo teisę Europos Taryboje.Lietuvą ir Vidurio Europą pasiekė karščio banga.Vaikų vasaros poilsio stovykla „Pažinimo džiaugsmas“.Sportas.Ved. Darius Kuodis.

„Naujienų pulse“ – trys muzikos pasaulio žinios. Iškart po to kalbėsimės su trimis studijos svečiais – Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio AVANTI nariais: festivalio vadove Rita Bieliauskaite, kompozitoriumi, NIKO meno vadovu Gediminu Gelgotu bei pianistu ir dirigentu Vytautu Lukočiumi. Kelionei su klasika įsibėgėjus – muzikalios „Rūgštynės“, o laidos pabaigoje šiek tiek simfoninės muzikos. Ved. Gerūta Griniūtė.

Verta ar ne siekti tarptautinio bakalaureato diplomo?Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programai Lietuvoje 20 metų. Šiandien, pagal šią programą dirba jau šešios mokyklos, dar keletas yra pretendentės į ją. Tiesa, nors sėkmingai baigusiems IB diplomo programą jaunuoliams paprastai atsiveria daugybės prestižinių pasaulio universitetų durys, kasmet būna po keletą jaunuolių, kurie neišlaiko bent vieno iš šešių egzaminų ir - negauna diplomo. Ir tai nereiškia, kad egzaminų neišlaiko prasti mokiniai. Priešingai, neretai tai būna itin stropūs jaunuoliai.Taigi, kokių savybių reikia, kad galėtum sėkmingai mokytis, pagal šią programą. O ir, kodėl per dvi dešimtis metų, kai ši programa veikia mūsų šalyje mums sunkiai sekasi įlieti ir į nacionalinę programą daugiau šios tarptautinės programos stiprybių. Laidoje dalyvaus: Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Virgilijus Saulius ir Vilniaus licėjaus tarptautinio bakalaureato programos klasių koordinatorė Vilija Balčiūnaitė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Vilmorus“ apklausa. Visoje Lietuvoje 11-ą kartą vyksta aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje, rengiamas tradicinis bėgimas oro uosto kilimo tūpimo taku. Vašingtone vyksta Tarptautinio valiutos fondo valdybos susitikimai, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

„Vilmorus“ apklausa. Visoje Lietuvoje 11-ą kartą vyksta aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje, rengiamas tradicinis bėgimas oro uosto kilimo tūpimo taku. Vašingtone vyksta Tarptautinio valiutos fondo valdybos susitikimai, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Seime bus balsuojama dėl dar vienos Seimo komisijos, kuri turėtų ištirti, ar prasidėjus finansinei ir ekonominei krizei 2008 metais valstybė tinkamai vykdė finansinę ir skolinimosi politiką?Tuo metu buvo galima už mažesnes palūkanas skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, tačiau reikėjo įsipareigoti reformoms, arba už dideles palūkanas skolintis iš komercinių bankų, tačiau nereikėjo vykdyti įsipareigojimų. Pasirinktas buvo pastarasis variantas. Ar jis pasiteisino?Apie tai laidoje diskutuos ekonomistai Rūta Vainienė ir Raimondas Kuodis.

Seime bus balsuojama dėl dar vienos Seimo komisijos, kuri turėtų ištirti, ar prasidėjus finansinei ir ekonominei krizei 2008 metais valstybė tinkamai vykdė finansinę ir skolinimosi politiką?Tuo metu buvo galima už mažesnes palūkanas skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, tačiau reikėjo įsipareigoti reformoms, arba už dideles palūkanas skolintis iš komercinių bankų, tačiau nereikėjo vykdyti įsipareigojimų. Pasirinktas buvo pastarasis variantas. Ar jis pasiteisino?Apie tai laidoje diskutuos ekonomistai Rūta Vainienė ir Raimondas Kuodis.

Sostinės keliai ir šaligatviai rytą buvo virtę čiuožykla. Mokyklų reitingai. Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu, rusų atletai Pietų Korėjoje vyksiančiose žaidynėse galės dalyvauti kaip neutralūs atletai.Popiežius Pranciškus ragina palaikyti Izraelio ir palestiniečių dialogą dėl Jeruzalės, Amerikos prezidentui šiandien ketinant ją pripažinti Izraelio sostine.Minimos 150-osios J. Pilsudskio gimimo metinės.Suomijos nepriklausomybės 100-osios metinės. Sporto pranešimai.

Europos Komisijos bauda „Lietuvos geležinkeliams“ dėl išardyto Rengės geležinkelio ruožo.Baltarusijos pusėje susidariusios vilkikų eilės kiek sumažėjo.Katalonijos lyderis šiandien parlamento posėdyje turėtų paskelbti regiono nepriklausomybės deklaraciją. Pajamų nelygybė Lietuvoje: skurstančiųjų kasdienybė.Vilniuje viešintis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas šiandien atidarė tarptautinį forumą „Moterų lyderystės stiprinimas“. Sporto naujienos.

Kodėl negebame parengti mokytojų, kurie ir patys šviestų, ir vaikus uždegtų? Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius. Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.

Kodėl negebame parengti mokytojų, kurie ir patys šviestų, ir vaikus uždegtų? Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA organizatoriai akcentuoja, kad mokinių mokymosi sėkmę labiausiai lemia mokytojas.„The Economist“, išanalizavęs naujausio PISA tyrimo rezultatus, pridūrė, jog šalyse, kurių moksleiviai PISA tyrime surinko aukščiausius balus, mokytojų statusas yra itin gerbiamas. Šiose šalyse pedagogai turi pakankamai laiko rengtis pamokoms, tobulinti savo įgūdžius. Tuo tarpu Lietuvos moksleivių PISA tyrimo rezultatai yra itin kuklūs. Kiek šie rezultatai yra nulemti mokytojų? Kodėl Lietuvoje pedagogus rengti nori daugybė aukštųjų mokyklų, bet parengtais mokytojais nesame patenkinti? Ar mes juos netinkamai rengiame? Ar yra vienas teisingiausias pedagogų rengimo kelias?Laidoje dalyvauja Kauno technologijos universiteto docentė Berita Simonaitienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, švietimo lyderystės konsultantė Solveiga Grudienė, M. Lukšienės premijos laureatas, licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kornejevas.

Kodėl žlugo Klaipėdos dramos teatro planai nustebinti ambicinga Tarptautinio teatrų festivalio programa. Kultūra spaudos puslapiuose. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Apie neįprastas teatro vaikams formas. Klasikos enciklopedija: naujasis realizmas.

Kodėl žlugo Klaipėdos dramos teatro planai nustebinti ambicinga Tarptautinio teatrų festivalio programa. Kultūra spaudos puslapiuose. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Apie neįprastas teatro vaikams formas. Klasikos enciklopedija: naujasis realizmas.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.

„Kultūros savaitėje“ – fotomenininkas Remigijus Treigys. Konkurso „Tarptautinių jaunimo debatų“ finalas. Teatro „Utopia“ premjera „Tiksinti bomba“. Žmogaus teisių festivalis NEPATOGUS KINAS. Vaido Jauniškio „Kultūros kometaras“. Tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ akimirkos.

„Kultūros savaitėje“ – fotomenininkas Remigijus Treigys. Konkurso „Tarptautinių jaunimo debatų“ finalas. Teatro „Utopia“ premjera „Tiksinti bomba“. Žmogaus teisių festivalis NEPATOGUS KINAS. Vaido Jauniškio „Kultūros kometaras“. Tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ akimirkos.

„Kultūros savaitėje“ – fotomenininkas Remigijus Treigys. Konkurso „Tarptautinių jaunimo debatų“ finalas. Teatro „Utopia“ premjera „Tiksinti bomba“. Žmogaus teisių festivalis NEPATOGUS KINAS. Vaido Jauniškio „Kultūros kometaras“. Tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ akimirkos.

„Kultūros savaitėje“ – fotomenininkas Remigijus Treigys. Konkurso „Tarptautinių jaunimo debatų“ finalas. Teatro „Utopia“ premjera „Tiksinti bomba“. Žmogaus teisių festivalis NEPATOGUS KINAS. Vaido Jauniškio „Kultūros kometaras“. Tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ akimirkos.

Metų knygos rinkimų akcijos ekspertų komisijos narė literatūros kritikė Virginija Cibarauskė su komisijos pirmininku literatūros kritiku, rašytoju Rimantu Kmita pristato šių metų prozos ir poezijos knygų penketukus. Užsienio kultūros naujienos. Dokumentinis teatras. Pokalbis su socialinio teatro kūrėju Prodromos Tsinikoriu, kurio spektaklį „Švaros miestas“ rodo festivalis „Sirenos”. Kultūros komentare menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Pokalbis su Tarptautinio šokio festivalio „Aura“ meno vadove, choreografe Birute Letukaite. „Sėskim ir pakalbėkim“. Šį kartą vėl pakviesime į Ukrainą. Pokalbis su ukrainiečių poete, vertėja, literatūrologe Marijana Kijanovska ir rašytoja Jana Dubinianskaja.

Metų knygos rinkimų akcijos ekspertų komisijos narė literatūros kritikė Virginija Cibarauskė su komisijos pirmininku literatūros kritiku, rašytoju Rimantu Kmita pristato šių metų prozos ir poezijos knygų penketukus. Užsienio kultūros naujienos. Dokumentinis teatras. Pokalbis su socialinio teatro kūrėju Prodromos Tsinikoriu, kurio spektaklį „Švaros miestas“ rodo festivalis „Sirenos”. Kultūros komentare menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Pokalbis su Tarptautinio šokio festivalio „Aura“ meno vadove, choreografe Birute Letukaite. „Sėskim ir pakalbėkim“. Šį kartą vėl pakviesime į Ukrainą. Pokalbis su ukrainiečių poete, vertėja, literatūrologe Marijana Kijanovska ir rašytoja Jana Dubinianskaja.