Podcasts about daliai

Seimas svarsto siūlymą bažnyčias, religines bendruomenes ir bendrijas laikyti buitiniais vartotojais, todėl jos galėtų už elektrą ir dujas mokėti mažiau. Ar to reikia?Aktualus klausimas. Ar reikia įpareigoti paršelius kastruoti tik su skausmą malšinančiais vaistais? Dabar galiojanti tvarka leidžia paršelius iki 7 dienų amžiaus kastruoti be nuskausminamųjų.Naujasis Lietuvos ambasadoriaus NATO Darius Jauniškis sako, kad, nepaisant kintančio politinių jėgų žemėlapio Europoje ir griežtos Baltųjų rūmų retorikos sąjungininkų atžvilgiu, tiki Aljanso ateitimi. Dariaus Jauniškio interviu.Daliai gyventojų skundžiantis, kad, atvėsus orams, jų namuose šalta, ekspertai sako, kad tai dar viena proga pagalvoti apie daugiabučio renovaciją. Kiek sparčiai šiandien renovuojami daugiabučiai ir kaip ši Vyriausybė ketina paspartinti renovaciją?Kropivnickio regiono gyventojai džiaugiasi Ukrainos ir Jungtinių Valstijų užpraeitą savaitę pasirašyta sutartimi dėl naudingųjų iškasenų ir tikisi, kad jų gyvenimas netrukus šiek tiek pagerės. Tuo metu ekspertai sako, kad reikės maždaug 10 metų, kol verslas realiai pradės išgauti naudingąsias iškasenas ir bus atnaujinta infrastruktūra.Ved. Edvardas Kubilius

Pasaulis sveikina naująjį popiežių Leoną XIV – pirmąjį amerikietį pontifiką, kuris, manoma, tęs dalį popiežiaus Pranciškaus tradicijų.Minint Europos dieną, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai renkasi Lvive, kur tarsis, kaip dar padėti Rusijos užpultai Ukrainai.Aktualus klausimas. Šią savaitę atšalus šildymą vėl įjungė bent 10 savivaldybių. Ar pas jus šildymas atnaujintas, kokia temperatūra Jūsų namuose?Lietuvos atstovai Eurovizijoje sako, kad po antros grupės „Katarsis“ repeticijos arenoje Bazelyje vaizdas džiugina labiau nei po pirmosios, bet ką koreguoti dar yra ką.Ved. Edvardas Kubilius

Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į naujienas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.Dalis ekspertų kritiškai vertina idėją įvesti cukraus mokestį ir ragina valdančiuosius išvis nekeisti mokesčių sistemos.Per paskutinę rusų oro ataką, kuri buvo nukreipta į Ukrainos sostinę Kyjivą, paleistos bent 5-ios Iskander balistinės raketos. Skelbiama, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos numušė vieną. Daliai ekspertų kelia nerimą tokia statistika ir jie kelia klausimą, kodėl nepavyksta jas numušinėti taip sėkmingai, kaip tai pavykdavę anksčiau.Šalčininkuose iki politikės namų bus nutiestas asfaltas. Oficiali versija - atliepta į gyventojų prašymą. Tačiau vietos seniūnaitė atvirai papasakojo, jog keliuką iki kaimo suorganizavo pati politikė: sutvarkė visus dokumentus, gyventojams tereikėjo sudėti parašus. Kelias įtrauktas į prioritetinių objektų sąrašą vos per du mėnesius nuo parašų surinkimo.Ved. Darius Matas

Daliai ekspertų nerimą kelia augantis kibernetinių patyčių Lietuvos mokyklose skaičius. Naujas grėsmes atveria ir vis plačiau naudojamos dirbtinio intelekto technologijos. Nuo melagingų, įžeidžiančių vaizdo įrašų iki dirbtinio intelekto programėlėmis sukurtų intymių vaizdų.Kaip žodžio laisvę suvokia Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai? Kokie esminiai skirtumai?„Atrodytų, pablevyzgoti minutę daug netrunka, bet ir minutės trukmės ar net trumpesniam pasakojimui turiu būti susipažinusi su keliais istoriniais šaltiniais, o kartais pati atlikti kokį tyrimą“, - taip sako Kristina Petrauskė, kuri socialiniame tinkle „TikTok“ dalinasi mažiau žinomais Lietuvos ir pasaulio istorijos faktais.Reportažas iš vienintelės Lietuvoje erotinio meno galerijos, kurios lankytojai būna ir tėvai su vaikais.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto atrankos žaidimo atsakymo aptarimas.Ved. Darius Matas

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Paulius Avižinis, „OVC Consulting“ vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas. „Konkretumas gali vesti prie klaidingų išvadų, jei neturi gebėjimo mąstyti abstrakčiai. Deja, dalis žmonių abstrakcijas nuvertina kaip nuobodų plepėjimą“, - sako „OVC Consulting“ vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis ir priduria: svarbiausia neįkristi į gyvenimą tarp dviejų polių: tas - gerai, o šitas - blogai, nes geram rezultatui pasiekti, pasak Pauliaus, reikalinga konkretumo ir abstraktumo dermė. Kodėl konkretumas organizacijose suvokiamas kaip vertybė? Kodėl naudinga įvaldyti abstraktų mąstymą? Kokie vadybiniai įrankiai padeda kurti konkretaus ir abstraktaus mąstymo dermę? Apie tai - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 7-ajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:00:48 – Kodėl kilo mintis apie tai kalbėti? 0:02:24 – „Konkretumas gali vesti prie klaidingų išvadų, jei neturi gebėjimo mąstyti abstrakčiai“. Eksperimentiniai pavyzdžiai. 0:05:44 – „Nesėkmės atveju reikia įvertinti, ar tai buvo klaida, ar - nepasiteisinęs sprendimas“. 0:08:22 – Kodėl žmonės „įsikimba“ į konkretumą? „Daliai žmonių abstrakcijos yra nepasiekiamos, todėl tampa nuobodžios“. 0:11:12 – „Abstraktumo ignoravimas uždaro duris į tikrąją kūrybą“. Tyrimas. 0:11:57 – Apie konkretumo ir abstraktumo dermę. 0:12:48 – Konkretumas - kaip amatas, abstraktumas – kaip menas. Kodėl vadovas panašesnis į menininką? 0:14:31 – Apie vadybinius įrankius konkretumui ir abstraktumui „įdarbinti“. Dialogas ir diskusija. 0:17:52 – Kaip įvaldyti abstraktų mąstymą? Pauliaus Avižinio patarimai. Laida transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų: „Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale) https://youtu.be/z8VGM8gk7FY „Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene) https://youtu.be/9DuUH4RkgNk „Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene) https://youtu.be/rBIFNYrjcW4 „Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru) https://youtu.be/SLOQrwzET1A „Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda) https://youtu.be/-CqIcG2dL3w „Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone) https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

LRT Tyrimų skyrius ir Lietuvos žurnalistikos centras organizuoja Tiriamosios žurnalistikos festivalį. Jo metu - išskirtiniai susitikimai su neeiliniais mūsų laikų tiriančiaisiais žurnalistais. Čia laukia pokalbiai apie Kremliui draugiškų politikų valdomas Slovakiją ir Vengriją, kur žurnalistams tampa sunku dirbti, tyrimų apie Čečėnijos lyderį Rusijoje užkulisiai, kurių autoriai rizikuoja ne tik savo laisve, bet ir gyvybe.Startuoja paukštienos be antibiotikų populiarinimo programa „Žiūrėkite, ką valgote“. Kaip žadama skatinti kokybiškos paukštienos vartojimą?Daliai gyventojų, politikų ir verslo atstovų piktinantis šalies kelių kokybe, Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė aibę atsakingų institucijų trūkumų. Kaip pažymima audito ataskaitoje, didžioji dalis viešojo pirkimo sutarčių dėl valstybinės reikšmės kelių „Via Lietuva“ statybos darbų atlikimo vėlavo, be to, statybos darbai nebuvo nuosekliai ir skaidriai suplanuoti.Ir be pinigų, ir be nakvynės: sukčiai atostogas planuojančių žmonių tyko internetinėse viešbučių ir apartamentų nuomos paslaugų platformose. Kaip nepakliūti į jų pinkles?„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena - kaip ją pasitinka toliau Rusijos agresiją patiriantys ukrainiečiai ir kaip kariai mūšio lauke pasitelkia Lietuvos paramą?Šalies mokyklos ruošiasi nuo rugsėjo startuojančiam įtraukiajam ugdymui, kai į bendrojo lavinimo mokyklas ir darželių grupes bus priimami visi vaikai, nepaisant jų gebėjimų. Daliai mokyklų ši tvarka kelia nerimą, bijoma, kad trūks specialistų, gebančių dirbti su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Kitos mokyklos priešingai – tikina tokių vaikų galinčios priimti ir daugiau.Prieš 1945-erius metus išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis visiškai nuo žemės paviršiaus nušlavė Pompėją ir dar kelias Italijos gyvenvietes. Nors tai nebuvo galingiausias ugnikalnio išsiveržimas, apie jį girdime daugiausia. Ypač archeologams atrandant vis daugiau objektų, bylojančių, kaip anuomet gyveno žmonės.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ balkoninės daržininkystės patirtimis dalinasi Alytaus rajone gyvenanti Joana Vencevičienė ir balkonines gėles Vilniaus rajone pardavinėjantis Miroslavas Kolenda.Sunku šiandien rasti žmogų, kuris būtų nepirkęs ar bent nematęs prekybos platformos „Temu“ reklamos. Ekspertai sako, kad ši platforma sukelia tokią pačią priklausomybę kaip cukrus. Ar konkurentai turi šansų atsilaikyti prieš šį prekybos uraganą iš Kinijos?Ved. Karolina Panto

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas sako, kad šiuo metu Izraelyje yra apie 180 Lietuvos piliečių, o Libane – apie 40. Pasak Vilmanto Vitkausko, situacija Artimųjų Rytų regione gali pasikeisti labai greitai, todėl jis ragina pasinaudoti galimybėmis išvykti iš šių šalių. Vilniaus oro uoste naktį nusileido bendrovės „WizzAir“ lėktuvas, kuriuo iš Izraelio, LRT žurnalistų skaičiavimu, sugrįžo iki 10-ies lietuvių. Kiti lėktuve buvę žmonės – užsieniečiai. Šįryt anksti ryte iš Vilniaus kilo lėktuvas į Tel Avivą, jame buvo penki Lietuvos piliečiai.Artėjant naujiems mokslo metams, rubrikoje „Aktualus klausimas“ klausytojų teiraujamės: kiek šiemet planuojate skirti lėšų vaikui išleisti į mokyklą? Tuo tarpu, tūkstančiai Lietuvos vaikų naujų mokslo metų dėl nepritekliaus laukia su nerimu. Daliai jų trūksta net elementarių higienos priemonių. SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija kviečia žmones aukoti daiktus, kurių vaikams reikia pasiruošimui į mokyklą, pamokoms ir prasmingam laisvalaikiui.Į LRT girdi kreipėsi Elektrėnų gyventoja. Prieš pusantrų metų ji įsigijo butą senos statybos name, žinodama apie numatytą renovaciją. Tačiau paaiškėjus, kad už ją teks sumokėti dvigubai daugiau nei vertas pats butas, moteris teigia tapusi situacijos įkaite. Kodėl Lietuvoje stringa daugiabučių renovacija?Jau keletą mėnesių įmonės, ūkininkai ir gyventojų bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą iki 500-ų kilovatvalandžių talpos individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Ar po audrų ilgai užtrukus elektros energijos atkūrimui suskubo naudotis parama?Tikrinant Lietuvoje dirbančius gidus, aptinkama asmenų, paslaugas teikiančių nelegaliai. Patikrinimus kartu su Darbo inspekcija kelis kartus per metus organizuojanti Gidų ir kelionių vadovų profesinė sąjunga tikisi didesnio valstybinių institucijų įsitraukimo. Jos teigia, kad patys gidai turėtų ieškoti nelegaliai dirbančių kolegų, nes valstybės resursų tam nepakanka.Ved. Darius Matas

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė Rasa Baltė Balčiūnienė ir „OVC Consulting" vadovas, lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis. „Žmogui, santykyje su kitais, būdingas poreikis jaustis pranašesniu. Tai gana banalus, bet labai dažnas žmogiškas noras nuolat būti lyginimo kontekste“, - sako lyderystės ir vadovavimo konsultantas Paulius Avižinis. Pasak Pauliaus, jei šis poreikis yra ypatingai stipriai išreikštas, tuomet tai - emocinis alkis. Ir jeigu tu nesi pastabus sau, tuomet pradedi tenkinti jį ten, kur visiškai neproduktyvu nei tau, nei organizacijai, bet tave emociškai „pamaitina“. Jautiesi „pasimaitinęs“, nes įrodei savo pranašumą. Kaip pasąmoniniai poreikiai ir jausmai veikia žmonių elgseną darbe? Apie tai naujo tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ pirmajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:01:52 – „Vadovavimas – tai socialinis vaidmuo (...). Į šį vaidmenį žmogus ateina su savo neįsisąmonintais poreikiais, norais, troškimais.“ Kodėl svarbu kalbėti apie emocinį alkį? 0:02:57 – „Žmogui, santykyje su kitais, būdingas poreikis jaustis pranašesniu“. Apie emocinio alkio priežastis ir prigimtį. 0:05:15 – „Daliai vadovų, atsidūrus situacijoje, kai tenka konfrontuoti ir būti nepatogiu, kyla stiprus nerimas“. Kaip vadybinis tikslas pakeičiamas asmeninio reikšmingumo tikslu? 0:08:30 – „Yra psichologijoje toks terminas – emocinė anestezija“. Apie emocinio alkio veikimo mechanizmą. 0:09:38 – „Kai tik įvardiji savo būseną ar jausmą ir pradedi apmąstyti, tu jį „ištrauki“ į sąmonės lygį“. Apie įgūdį pastebėti ir suvokti savo būsenas. 0:12:28 – „Organizacija, kaip ir žmogus, turi savo elgesio ir reakcijų šablonus. Ji imasi tradicinių veiksmų, norėdama kažko išvengti ar nusiraminti“. Apie emocinį alkį žmonių grupėse (praktiniai pavyzdžiai). Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie lyderio ir sekėjų santykius grupėje - su Jolita Buzaityte-Kašalyniene https://youtu.be/uLXrM6-BvmM

Nuo šiol populiarioje nemokamoje navigacinėje programėlėje „Waze“ bus galima pažymėti valstybiniuose keliuose sutiktas kliūtis. Taip „Kelių priežiūra“ greičiau sužinos apie nuvirtusius medžius, sniegą ar kitas kliūtis.Kiek darbdaviai kreipia dėmesį į tai, ką skelbiame savo socialiniuose tinkluose?Beveik du trečdaliai Lietuvos neregių bei silpnaregių teigia, niekada neišeinantys iš namų be kito žmogaus pagalbos arba savarankiškai juda tik būtiniausiais atvejais.Pokalbis su portalo LRT.LT redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketleriene, kuri kelias savaites praleido Vašingtone.

Ukrainos oro pajėgos paskelbė numušusios Rusijos į šalį paleistus visus 89 atakos dronus. Pasak ukrainiečių medios, pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivo regionas. Į sostinę Kyjivą dronai skriejo keliomis bangomis ir visomis kryptimis. Tai viena didžiausių rusų atakų panaudojant atakos dronus.Lietuvoje minimos 33-osios Medininkų žudynių metinės. 1991-aisiais sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus.ESO vadovas Renaldas Radvila rytą paskelbė, kad daliai gyventojų elektros tiekimas šiandien nebus atkurtas, o kažkokia dalis vartotojų elektros neturės dar iki šeštadienio.Praėjus audrai, didelė Lietuvos gyventojų dalis liko be elektros. Todėl išaugo susidomėjimas kilnojamais energijos šaltiniais - elektros generatoriais. Juos parduodančios įmonės perspėja, kad sukčiai naudojasi kokybiškų generatorių vardais ir pardavinėja pigias klastotes.Ved. Madona Lučkaitė

Pasaulio lyderiai sako esą sukrėsti dėl ginkluoto pasikėsinimo į Donaldo Trampo gyvybę.Kaip šauliui pavyko priartėti prie eksprezidento per maždaug pusantro šimto metrų? Specialisto komentaras.Daliai gyventojų iki liepos 23 dienos reikia pasikeisti asmens tapatybės korteles, jeigu jas naudoja elektroniniam parašui.Ne visi Italijoje pritaria sumanymui Milano oro uostą vadinti dar ir Silvijaus Berluskonio vardu.Ved. Madona Lučkaitė

Daliai verslo skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 procentus bendrojo vidaus produkto, iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas šiuo klausimu. Iniciatyvos autoriai teigia surinkę beveik 52 tūkstančius parašų. Peticija perduodama prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.LRT radijuje šįryt surengta trečioji kandidatų į prezidentus debatų akistata. Juose dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovas turi būti aktyvus tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Sulaukęs kritikos, kad pirmasis pranešė apie sulaikytus įtariamus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, jis teigia esą konservatoriai norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų iš viso.Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad prezidentas pirmiausia turėtų rūpintis Lietuvos saugumu, taip pat gintų liberaliąją demokratiją. Anot jos, informaciją apie galimus Volkovo užpuolikus turėjo paskelbti tyrimą vykdę pareigūnai.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad situacija fronto linijoje yra pablogėjusi. Pasak Syrskio, Rusija šiuo metu vykdo puolimą palei visą frontą ir, jo teigimu, Maskva mūšio lauke pasiekė taktinių laimėjimų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas kartu nurodė, kad kai kuriose vietovėse kariai pasitraukė į naujas gynybos linijas toliau į vakarus, ir pripažino, jog Kyjivas patyrė teritorinių pralaimėjimų.Teisinės problemos vis labiau paralyžiuoja buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampaniją. Jis vienu metu turėjo dalyvauti dviejuose skirtinguose bylų nagrinėjimuose, o artimiausiu metu respublikonų kandidatas susidurs su 4 kriminalinių bylų nagrinėjimu. Nuo Aukščiausiojo teismo verdikto datos taip pat priklausys, ar rinkimuose jis galės dalyvauti jau išgirdęs prisiekusiųjų nuosprendį.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos paralimpinio komiteto kampanija „Reikia tavo palaikymo“ grįžta į šalies miestų gatves, LRT televizijos ekranus, radijo bangas ir portalo puslapius. Taip kviečiama palaikyti Lietuvos paralimpinę komandą artėjant 2024 m. Paryžiaus žaidynėms.„Pusė Europos yra rimtame pavojuje, todėl mes, europiečiai, turime gerai pagalvoti, kaip suvienyti jėgas. Tam, kad pasipriešintume akiplėšiškai, melagingai Rusijos propagandai“, - taip sako buvęs Ukrainos ambasadorius Balkanuose profesorius Oleksandras Levčenko. Anot pašnekovo, Rusijos propaganda ir Putino režimas siekia stiprinti savo pozicijas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, todėl valstybės turi dėti dideles pastangas informaciniame kare, kuris Rusijai yra toks pat svarbus, kaip ir mūšiai fronte Ukrainoje.Daliai gyventojų piktinantis prastu tarpmiestiniu susisiekimu, kritika žeria ir kai kurie Seimo nariai. Rubrikoje „Aktualus klausimas šiandien jūsų teiraujamės: kaip vertinate tarpmiestinį susisiekimą autobusais? Kaip būtų galima jį pagerinti?Susilaukusi dukros, Tija Šilė susidūrė su naujais pojūčiais ir jausmais. Tuo norėjo pasidalinti su kažkuo, kas panašiai gyvena. Norėdama padėti ne tik sau, bet ir kitoms moterims, Tija prieš trejus metus įsteigė „Mamos liniją“, kur mamos gali bendrauti su mamomis, dalintis savo patirtimi.Baltarusijos tyrimų centras kartu su lenkišku leidiniu „Gazeta Wyborcza“ išsiaiškino, kad baltarusiška mediena ir toliau patenka į Europos Sąjungą per trečiąsias šalis, taip apeinant jai taikomas sankcijas. Vien Lenkijoje 2023-iais metais medienos eksportas iš Kazachstano išaugo penkis kartus. Anot tyrėjų, baltarusiška mediena patenka ir į Lietuvą.Prancūzijos banko požemiuose giliai po žeme saugoma tūkstančiai tonų Prancūzijos ir kitų šalių aukso. Čia, didžiausioje saugykloje pasaulyje, iki Lietuvos nepriklausomybės buvo saugojamas ir Lietuvos auksas. Jo prancūzai niekada nesutiko atiduoti sovietams, nors šie bandė užgrobti ir apgaule.Ved. Darius Matas

Augant sergamumui peršalimo ligomis medikai rekomenduoja vengti kontaktuoti su kitais žmonėmis ir, jei įmanoma, dirbti nuotoliu. Taigi kokios galimybės darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl nuotolinio darbo?Aktualus klausimas. Lietuvoje yra per 200 tūkst. žmonių su negalia. Daliai jų dėl įvairių priežasčių sunku judėti. Kiek mūsų miestai bei įvairios įstaigos ar institucijos yra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia?Europos Komisija siūlo direktyvą, kuri neleistų verslams meluoti, kad jų produktai draugiški aplinkai, nors ką tiesų taip nėra. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Artėjant didžiosioms metų šventėms nevyriausybininkai ragina atsigręžti į įvairius sunkumus patiriančius žmones. Kokiems žmonėms ir kokios pagalbos labiausiai reikia šiuo šventiniu laikotarpiu?Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusija siekia atkurti karines pajėgas ir apginkluoti pusantro milijono karių didesnei konfrontacijai Ukrainoje.Ved. Edvardas Kubilius

Briuselyje vyko NATO ir Ukrainos tarybos posėdis. Ukrainai pamažu rengiamas kelias į Aljansą, dėliojamos būtinų reformų gairės. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad nors Rusija silpnėja ir tampa priklausoma nuo Kinijos, tačiau neturėtume jos nuvertinti.Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo pasitraukimas iš gyvenimo, sukrėtė medikų bendruomenę. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad su gydytojais ir jų šeimomis dirba psichologų komandos. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Gydytojai teigia, kad medikų savižudybės - sistemos problema, jie pervargę, patiria psichologinį smurtą ir vengia patys kreiptis pagalbos.Daliai parlamentarų palaikant siūlymą įteisinti vadinamosios naminukės gamybą, sveikatos specialistai pabrėžia, kad toks pakeitimas visuomenei būtų žalingas. Pastabų turi ir alkoholinių gėrimų gamintojai.Minint tarptautinę solidarumo su Palestinos žmonėmis dieną Vilniuje kaip tik šiuo metu prasideda protesto akcija prieš Izraelio veiksmus.Ved. Liepa Želnienė

Išskirtinės asmenybės rubrika: Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.Valstybės sienos apsaugos tarnyba viešojoje erdvėje nuolat skelbia apie supaprastintas galimybes tapti pasieniečiu. Kaip sekasi pritraukti žmonių? Kokios tam įtakos turi skelbiama informacija apie bandymus nelegaliai kirsti sieną?Du trečdaliai lietuvių pripažįsta, kad jų gyvenime stinga balanso. Kas antra moteris ir kas trečias vyras sako, kad jaučiasi it voverės rate: daug ko nespėja padaryti, nuolat laviruoja tarp turimų įvairių įsipareigojimų. Tą rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa. Kuo žalinga tokia savijauta ir gyvensena? Kaip ištrūkti iš užburto rato?Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė apie operaciją „Maidanas 3“, kurios metu Rusija siekia sėti paniką ir kelti chaosą Ukrainoje, o galiausiai pašalinti prezidentą. Tačiau ką iš tiesų žinome apie operaciją? Apie tai LRT portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.Ved. Simas Čelutka

Kaip Vilniaus oro uoste pasitiktas pasaulio lengvosios atletikos čempionate bronzos medalį iškovojęs disko metikas Mykolas Alekna.Saugumo sumetimais Nacionalinio saugumo komisija svarsto daliai Lietuvos piliečių drausti vykti į Rusiją ir Baltarusiją.Ukrianoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė situaciją fronte, karinę paramą, Ukrainos euroatlantinę integraciją.Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja teigia nepalaikiusi ryšių ir nebendradarbiavusi su Lietuvoje prieglobsčio negavusia baltarusių aktyviste, organizacijos „Mūsų namai“ vadove Olga Karač.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdos universitete kuriamas jūrinis-pažintinis maršrutas, atveriantis Baltijos jūroje nuskendusių laivų istorijas. Jau įvyko dvi ekspedicijos prie laivų skenduolių, laukiama trečiosios.Kaip tinkamai ilsėtis ir tinkamai grįžti iš atostogų?Kodėl taip sunku laimėti bylas nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis?Ar per dieną tikrai reikia nueiti 10 tūkstančių žingsnių? Žingsniamatis visuomenei buvo pristatytas po Tokijo olimpiados, dar 1964-aisiais. Nuo to laiko 10 tūkst. žingsnių per dieną tapo nerašyta norma. Daliai žmonių teigiant, kad šis standartas užtikrina gerą sveikatą, savijautą ir apsaugo nuo kraujagyslių ligų, mokslininkai pateikia kiek kitus duomenis.

Pasvalio r. Kalno kaimo ūkininkai Lina ir Vytautas Židoniai turi 400 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius kviečius ir rapsus, pupas, laiko pūdymą. Abu specialistai – agronomai ir rūpinasi pasirinkti tinkamiausias technologijas auginamoms kultūroms, racionaliai naudoti trąšas, pesticidus, tvariai ūkininkauti. Tačiau ne viskas nuo ūkininko priklauso – gamta ir šiemet pakoregavo planus, sausra sumažino derlių. Dar gerai, kad pastarųjų savaičių negandos ūkį aplenkė ir jau pusė javų bei rapsų derliaus aruoduose.Urėdijų pertvarka ne vieną miškininką privertė rinktis kitą gyvenimo kelią. Taip atsitiko ir Zarasų rajone miškininkų šeimai Daliai ir Rimui Vaitukaičiams. Iš Šlapių kaimo bėgti nepanoro, tad nusprendė plėtoti jau anksčiau pradėtą kurti bityną, rado ir kitos širdžiai mielos veiklos. Rimas – vaikų futbolo treniruotes, o Dalia – rengia žygius miške, su bitėmis susijusias edukacijas.Įdomu žinoti. Artėjant rudeniui, jau reikėtų pasirūpinti vasaros pradžioje į lauką išneštais augalais. Juos reikėtų patręšti, jei labai suvešėjo – persodinti ir po truputį pratinti prie kambario sąlygų. Ir tai atlikti nelaukiant šalnų. Išsamiau – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.Ved. Regina Montvilienė

Daliai žmonių keičiant planus ir atsisakant kelionių į pajūrį, specialistai kartoja, kad Lietuvos paplūdimiai visiškai saugūs, o ties Liepoja ištekėjęs teršalai Lietuvos tikrai nepasieks. Kokią įtaką Baltijos jūrai gali padaryti Liepojos ekologinė nelaimė ir kaip teršalai plinta jūroje?Kaip vertinate du mūsų pagrindinius kelius Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys? Pokalbis su klausytojais ir LAKD atstovais.Iki 2030 m. Lietuvai reikės bent 2,5 tūkst. naujų energetikos specialistų. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių šią profesiją vertina palankiai. Ar to pakaks?Klaipėdoje vyksta didžiausia Baltijos šalyse fortepijono akademija „Klaipėda Piano Masters“, kurioje dalyvauja 25 pianistai iš 10 šalių. Akademijos dalyviai Vakarų Lietuvoje rengia ir koncertus.VEd. Edvardas Kubilius

Prieš dešimtmetį futurologų ištarta tezė, kad per ateinančius 20 metų neatpažįstamai pasikeis ar netgi nebeliks nuo 40 proc. iki 80 proc. visų žinomų ar saugiomis laikytų profesijų, vis labiau įgyja pagreitį. Daugėja darbo vietų, kuriose žmogų pakeitė ar artimiausiu metu pakeis dirbtinis intelektas.Tiek pasaulio, tiek Lietuvos aukštosios mokyklos, kaip atsvarą, siūlo jaunuoliams rinktis tarpsritines, tarpkryptines ir tarpdalykines studijų programas. Kokios tai specialybės ir ką galima veikti jas baigus? Kokių reikia gebėjimų ir žinių, kad galėtum studijuoti kelias sritis, dalykus ar kryptis apimančias studijų programas? Kiek studentų, nepajėgiančių dėl prasto pasirengimo studijuoti kelis dalykus apimančiose studijose, nubyra? Kokios atsirado pasaulyje naujos tarpsritinės ir tarpkryptinės studijų programos ir kokios jau netrukus atsiras naujos tarpkryptinės studijų programos ir Lietuvos universitetuose?Diskutuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studijų prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Atlanto vandenyną irklais įveikęs keliautojas Aurimas Valujavičius priimtas Jungtinių Valstijų Kongrese Vašingtone, o Lietuvos ambasadoje jį sutiko gausus lietuvių būrys.Šiandien - Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio iškilmingo karūnavimo išvakarės. Daliai britų monarchija - bene seniausia tebegyvuojanti institucija pasaulyje, tęstinumo ir stabilumo simbolis bei neatsiejama tapatybės dalis. Visgi kitiems tai - daug kainuojanti beprasmybė, neturinti vietos dvidešimt pirmajame amžiuje.Rubrikoje „Verslo laikas“: nors Rusijai taikomos Vakarų šalių sankcijos nuolat griežtinamos, tarpusavio prekyba tebevyksta. Ją augina ir sankcijas apeiti padedančios šalys bei tuo tikslu kuriamos įmonės. Kaip užkirsti tam kelią?Viešojoje erdvėje iškylant vis daugiau atvejų, kai savivaldybių tarybų nariai piktnaudžiauja veiklai skirtomis lėšomis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad racionaliausia būtų tarybose dirbantiems savivaldos politikams skirti fiksuotą atlygį. Kaip šis skandalas paveiks savivaldą? Pokalbis su Seimo pirmininke.„Ryto garsų“ svečias Andrius Mamontovas ir legendinė grupės „Foje“ daina „Paskutinis traukinys“, kuri atgimsta naujomis spalvomis po daugiau nei 25 metųVed. Rūta Kupetytė

Trišalė taryba pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turi augti iki 924 eurų. Tai pirmas kartas, kai Trišalė taryba taip anksti ir po pirmojo svarstymo pritarė MMA didinimui.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad Kauno rajone ir mieste fiksuoti dar trys nauji legioneliozės atvejai, du žmonės mirė.Europos Centriniam Bankui dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas nėra paskutinis.Šiandien - Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio iškilmingo karūnavimo išvakarės. Daliai britų monarchija - bene seniausia tebegyvuojanti institucija pasaulyje, tęstinumo ir stabilumo simbolis bei neatsiejama tapatybės dalis. Visgi kitiems tai - daug kainuojanti beprasmybė, neturinti vietos dvidešimt pirmajame amžiuje.Serbijos pareigūnai praneša sulaikę įtariamą šaulį. Serbijoje Dubonos miestelyje iš pravažiuojančio automobilio vėlai ketvirtadienį buvo nušauti mažiausiai aštuoni žmonės, dar 14 buvo sužeisti, du iš jų sunkios būklės. Tai jau antras panašus įvykis Serbijoje per keletą dienų.Vilniuje žolė vėl bus pjaunama visame mieste, natūralios pievos liks kiek daugiau nei dešimtadalyje teritorijų, daugiausiai – prie intensyvių gatvių, Neries krantinėse bei neužstatytuose sklypuose, taip pat ten, kur pageidaus patys gyventojai.Europos kurortuose prasideda vasaros sezonas. Ir viena labiausiai lietuvių mėgstamų atostogų krypčių yra Kroatija. Šiemet ji tapo 20-ąja euro zonos nare. Kuną pakeitė euras. Bet ar dėl to nepakilo kainos?Ved. Andrius Kavaliauskas

Bachmutą ginantis karys savanoris, dronų operatorius Jaroslavas Pilunskis nori, kad keturi jo sūnūs augtų ir gyventų laisvoje Ukrainoje.Šeimos gydytojo komandoje dirbs gyvensenos medicinos specialistas.Vandens telkinių vertinimas: Lietuvoje beveik du trečdaliai upių ir ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.Popiežius Pranciškus priėmė istorinį sprendimą-Sinode leista balsuoti moterims.Ved. Madona Lučkaitė

„Daliai žmonių įsivaizdavimas, kad egzistuoja viena teisinga šeimos forma yra savotiškas pagalbos mechanizmas, susidorojant su neapibrėžtumu, atsiradusiu po atgautos Lietuvos nepriklausomybės“ - teigia sociologė Aušra Maslauskaitė.Šeimos sąvoka pastaraisiais metais Lietuvoje tapusi tam tikra visuomenės susiskaldymo priežastimi, tačiau šeimos portretas ir veikimas nuolat kito istorinėje eigoje. Kas labiausiai pakeitė šeimos sampratą Lietuvoje per pastaruosius šimtą metų? Kuo skiriasi tarpukario, sovietinės okupacijos ir šiuolaikinė Lietuva? Ar iš tiesų šiuolaikinei šeimai didelę įtaką turi individualizmas?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro sociologe prof. Aušra Maslauskaite.Ved. Ignas Klėjus

Po pernai nepavykusio valstybinio matematikos brandos egzamino daugelyje studijų programų, kurioms reikalingas matematikos įvertis, sumažėjo jaunuolių, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas ir padaugėjo mokančiųjų už mokslą. Labiausiai ši tendencija buvo matoma techniškosiose bei regioninėse kolegijose. Kai kuriose aukštosiose mokyklose net 70 proc. visų jaunuolių, įstojusių pernai metais, vien dėl nesėkmingai išlaikyto matematikos VBE, turėjo mokėti už mokslą, nors ankstesniais metais tokių būdavo tik apie 30 proc. Kai kurie jaunuoliai, negavę siektos valstybės finansuojamos studijų vietos, guodėsi, kad dėl didėjančios studijų kainos mokslas jiems tampa sunkiai pasiekiamu arba tenka rinktis mažiau patrauklias, pigesnes, greičiau „atsiperkančias“ studijas.Šiemet norminė studijų kaina, kurią nustato Vyriausybė, dar didėjo. Ši kaina lemia ir vadinamą komercinę studijų kainą. Ją nustato pati aukštoji mokykla. Tačiau valstybės nefinansuojamos (komercinės) studijų vietos kaina negali būti mažesnė nei norminė studijų vietos kaina. Šiais metais brangiausiai atsieis įstojusiems studijuoti į valstybės nefinansuojamas universitetinių studijų vietas: dailės, dizaino, teatro, kino, šokio, medijų meno, meno objektų restauravimo, pasiekimų sporto, architektūros, medicinos, visuomenės saugumo krypčių grupėse – 5065 eurus; muzikos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupėse – 8244 eurus; pilotų rengimo – 17 962 eurus.Kolegijose brangiausiai atsieis studijuoti tiems, kas nepapuls į valstybės finansuojamas studijų vietas ir įstos į nefinansuojamas medicinos technologijų, veterinarijos, ugdymo mokslų, lietuvių kalbos gestų vertimo studijas – 3092 eurus; teatro, kino, šokio, medijų meno, dailės, dizaino, meno objektų restauravimo, visuomenės saugumo – 4114 eurus; muzikos – 7690 eurus.Kokiai daliai visų stojančiųjų šios studijų kainos jau nebeįperkamos? Ir, ar tiesa, kad šiandieninis jaunimas, negavęs norimos valstybės finansuojamos studijų vietos, pragmatiškai skaičiuoja ir renkasi tas valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kurios greičiausiai atsiperka?Diskutuoja: prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, bei Rolandas Vitkūnas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos apeliacinis teismas leido kandidatei į Visagino meres Daliai Štraupaitei dalyvauti rinkimuose.Lietuviški verslai apeina sankcijas ir prekes į Rusiją reeksportuoja per kitas šalis. Valstybės saugumo departamentas sako, kad tai ne tik reputacinis, bet ir saugumo klausimas.Dalis Seimo konservatorių ragina Lietuvos komunistų partiją teisiškai pripažinti nusikalstama organizacija. Apie tai ir komunistinės ideologijos vertinimą kalbėta Seime surengtoje konferencijoje.Europos kelią pasirinkusios Moldovos policija skelbia išardžiusi Maskvos samdytų protestuotojų tinklą. Teigiama, kad protestams rengti buvo skirta pusė milijono eurų. Esą protestų organizatoriai iš Rusijos gavo po dešimtį tūkstančių eurų, o protestuose dalyvaujantys žmonės - po 20-30 eurų. Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis sako, kad Rusija nėra pajėgi surengti rimtų provokacijų, o šalies teisėsauga atlieka savo darbą.Ved. Liepa Želnienė

Kyjivo regiono Brovarų mieste prie vaikų darželio ir daugiabučio nukritus sraigtasparniui žuvo mažiausiai 15 žmonių, tarp jų ir Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.Trys Lietuvos įmonės – „Teltonika“, „Solitek“ ir „Oxipit“ – pradėjo bendradarbiavimą su Taivanu, kuris planuoja investuoti keliolika milijonų eurų. Taivaniečiai į dvi iš trijų minėtų įmonių investuos, o trečiai suteiks paskolą.Finansų ministerija ir Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija vienaženklį skaičių turėtų pasiekti maždaug metų viduryje, jai didelę įtaką turės augančios maisto kainos. Apie tai kalbėta Seimo Biudžeto ir finansų komitete.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pokyčius kolegijoms: iki 2029 metų jos privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų siekti ne mažiau kaip 76 procentus.Nuo Kalvarijų turgaus, miesto gatvių iki privačių įmonių - sostinės pedagogai kviečiami pamokas rengti už mokyklos ribų. Tam Vilniaus savivaldybė sukūrė specialią platformą „vilniusyramokykla.lt“, kur šiuo metu 35 sostinės mokytojai jau įkėlė 114 pamokų, kurios gali būti organizuojamos skirtingose miesto vietose ir yra skirtos įvairaus amžiaus moksleiviams.Senasis Vilniaus teatras vykstant karui Ukrainoje ir toliau rodo šiuolaikinių Rusijos autorių kūrinius. Teatro vadovė sako gavusi kūrėjų sutikimą kūriniais naudotis nemokamai. Autorių teises ginanti asociacija LATGA siūlo atsižvelgti į Ukrainos kultūros ministro prašymą nerodyti Rusijos autorių kūrybos bent kol vyksta karas, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tam padaryti Vilniaus senajam teatrui neužteko laiko.Ved. Darius Matas

Lietuvoje reabilitaciją atliekantys Mariupolio gynėjai pasakoja apie nelaisvę, kovas Azovstalyje ir iki paskutinės akimirkos viltis, kad apgultis bus pralaužta. Azovo pulko kariai buvo tarp Mariupolio gynėjų, atlaikiusių apgultį tris mėnesius. Iš daugiau nei penkių tūkstančių pulko karių, daugiau nei pusė žuvo.Nuo sausio daliai vartotojų brangsta elektra, daugiau mokėti reikės ir už gamtines dujas. Dalį augančių kainų kompensuos valstybė. Kas keisis gyventojams?Praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsigaliojo draudimas rūkyti balkonuose, didžiųjų miestų savivaldybės teigia, kad baudos skirtos vos keliems asmenims. Jūsų klausiame, ar pasiteisino draudimas rūkyti balkonuose?„Verslo laiko“ rubrikoje – dviejų ukrainiečių verslininkų istorijos. Vyras iš Ukrainos Priekulėje gamina linų sėmenų traškučius.Klaipėdos rajone ukrainiečių verslininkas įkūrė traškučių fabriką. Sergejus Šakola prieš 15 metų susižavėjęs sveika mityba metė bankininko karjerą Donecko srityje ir ėmėsi verslo. Netrukus į Ukrainą įsiveržusi Rusijos armija sunaikino jo buvusią darbovietę. Po kelerių metų patartas savo verslo partnerio nusprendė įkurti fabriką Lietuvoje - prieš pat antrąjį Rusijos invazijos į Ukrainą etapą. Istorijas pasakoja Bernardas Šaknys.Šiemet darbo ginčų komisija gavo 1,8 proc. daugiau prašymų. Pagrindinė kreipimųsi priežastis nekinta: reikalaujama išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Kodėl darbo atlygis vėluoja? Ką daryti tokiu atveju? Pokalbis su Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene, Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus patarėja Audrone Baršiene, Lietuvos darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku.Vieninteliame šalyje ukrainiečių registracijos centre Alytuje dirbantys savanoriai sako nuo karo Ukrainoje pradžios į centrą eina kaip į darbą. Čia ukrainiečiams , bėgantiems iš suniokotų miestų ir sugriautų namų susiorientuoti padeda dirbančios tėvynainės. Savanoriai sako negalintys likti nuošalyje, taip jie padeda Ukrainai kovoti su priešu. Ukrainiečių centre lankėsi kolegė Rūta Ribačiauskienė.

Rubrikoje „Keturi milijonai" - Lietuvos Amerikos verslo asociacijos Los Andžele (LABA.LA) bendraįkūrėja JAV Eleonora Jonušienė - Romuva. Ji taip nominuota Global Lithuanian Leaders apdovanojimuose, už pilietines, humanitarines ir menines iniciatyvas Ukrainos palaikymui. Apdovanojimai - šįvakar.Kai susidūrę su diskriminacija žmonės su negalia nenuleidžia rankų – jie sąmoningai arba apie tai net negalvodami tampa negalios teisių aktyvistais. #KovotiVerta – Lietuvos negalios organizacijų forumo inicijuota kampanija, skirta parodyti, kad net ir vienas žmogus gali prisidėti prie reikšmingų visuomenės pokyčių. Daliai kovotojų teko nemenkai pavargti, kitiems – nustebti, kaip paprasta gali būti išsireikalauti lygių galimybių ne tik sau ar šeimos nariui, bet platesnei žmonių su negalia bendruomenei.Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona AginskaitėMetų kardiologe šiemet tapo VUL Santaros klinikų gydytoja, docentė Jūratė Barysienė. Ji paskelbta ir apdovanota per Lietuvos kardiologų draugijos suvažiavimą. Apdovanojimą medikei įteikęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad gerbiama gydytoja yra ne tik puiki ir pagarsėjusi savo srities specialistė, tačiau ir išsiskiria žmogiškomis savybėmis – drąsa ir ryžtu.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Seimas griežtina nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą. Naujoji tvarka labiau apsaugos vartotojus ir padėtų išvengti situacijų, kai rugpjūtį išaugus elektros kainoms rinkoje, bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė negalinti tiekti elektros, klientams fiksuota kaina, ir iš viso nutraukė veiklą.Europos Sąjungos energetikos ministrai Briuselyje siekia rasti sutarimą, kiek šalys daugiausiai turėtų mokėti už dujas. Daliai šalių, tarp kurių Lietuva sako, kad komisijos siūlomas kompromisas, 220-ties eurų už megavatvalandę riba, neišspręstų rugpjūtį fiksuotų dujų kainų šuolių, todėl kainų naštos europiečiams nesumažintų. Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Nyderlandai tvirtina, jog tokia riba - raudonoji linija, kurios nuleisti negalima, nes Bendrija rizikuoja susidurti su dujų trūkumu.Kauno pareigūnai likvidavo du didelius kanapių auginimo ūkius. Kanapių auginimo laboratorijos veikė Jonavoje ir Ukmergėje. Manoma, kad dalis narkotikų galėjo būti skirta įkalinimo įstaigoms.Ar esant ypač sudėtingoms sąlygoms įprasti kelių valymo terminai galioja?Ved. Madona Lučkaitė

Kaip savivaldybėms sekasi įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą skirstant pinigus per dalyvajamuosius biudžetus? Pasakoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus Iniciatyvų vadovė Deimantė Žemgulytė.

Vilniaus šilumos tinklai praneša šiomis dienomis sulaukiantys tris kartus daugiau skundų dėl gautų didelių sąskaitų už karštą vandenį. Tiesa, gyventojai jo nesuvartojo daugiau, tačiau dvigubai pabrango karšto vandens cirkuliacijos, arba tiesiog gyvatuko kaina. Ekspertai sako, kad sąskaitos didesnės sostinėje, o už spalį šilumos kaina bus mažesnė. Daliai gyventoju piktinantis, kad negalima išjungti gyvatuko ir šį mokestį mokėti yra privaloma, tiekėjų teigimu, atsisakyti gyvatuko įmanoma renovuojant namą, bet ar verta?Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai yra labiau orientuoti į skurdo mažinimą, tačiau nemotyvuoja mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų.Per sunkmetį vieni verslai balansuoja ties išgyvenimo riba, kiti - atgimsta. Vienas tokių - dėvėtų drabužių parduotuvės. Jų pardavėjai sako, kad pirkėjai dažniau čia ėmė apsipirkti ne tik norėdami sutaupyti, bet ir dėl ekologinių priežasčių.Maskva skelbia sulaikiusi kelis asmenis esą atsakingus už sprogimus ant Krymo tilto.Rusiją ir Vokietiją jungiantis naftotiekis „Družba“ buvo iš dalies uždarytas aptikus nuotėkį Lenkijos teritorijoje.NASA erdvėlaivis per Žemės gynybos bandymą pakeitė asteroido trajektoriją. Ši misija, dar vadinama istoriniu Žemės gynybos eksperimentu, nes ja siekta įvertinti, ar būtų įmanoma užkirsti kelią asteroido atsitrenkimui į Žemę ateityje.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos gydytojų delegacija jau keletą dienų padeda kolegoms Ukrainoje.Išaugus elektros kainoms, energijos taupymo imasi ir dalis daugiabučių gyventojų – elektrą taupydami laiptinėse ir kitose bendro naudojimo patalpose.Kokios įtakos šalies ekonomikai ir kiekvienam gyventojui turės brangiai verslo įmonėms atsieinanti elektros energija?Mažiau nei dvi savaitės liko iki naujų mokslo metų. Daliai moksleivių tai ne tik sąsiuvinių, rašiklių ar kuprinės paieškų, bet ir išaugusio nerimo grįžti į mokyklą metas. Kodėl kyla tokios emocijos ir kaip nusiraminti?Naujausią kūrinį pristato dainininkė Monika Liu.Ved. Darius Matas

Miestiečiui kartais reikia daugiau gamtos nei pavyktų rasti urbanizuotoje aplinkoje. Ypač vasarą. Šilti orai vilioja keliauti į miškus, prie ežerų, o kartais tiesiog į kolektyvinį sodą, kuriame gali tingiai įsitaisyti su knyga agrastų krūmo pašonėje. Kolektyviniai sodai, tai nuošalesnė kertelė kurioje gali pamiršti viešosios erdvės diktuojamas taisykles, pasinerti į privačios kasdienybės ir lėtumo vandenis. Daliai mūsų tai nostalgijos, vaikystės atsiminimų vieta į kurią traukia arba nuo kurios norisi bėgti kuo toliau. Tai vieta, kurios keistas gyvenimo ritmas, tradicijos ir sodo namelių architektūra kartais tampa įkvėpimo šaltiniu kūrybai. Fotografai, muzikantai ir režisieriai atranda soduose kažką įdomaus sau, o kartu ir mums visiems. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kalbiname du kūrėjus - režisierių, operatorių Vytautą Katkų ir muzikos atlikėją, garso dizainerį Luką Pilkauską. O kalbiname juos apie kolektyvinius sodus, atsiminimus apie vasaras sode ir apie tai, kaip sodai rado kertelę jų kūryboje.Ved. Matas Šiupšinskas

Šiandien – paskutinė diena, kai gyventojai, patenkantys į antrąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą, turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją.Ukraina neatmeta, kad derybos su Rusija galėtų būti atnaujintos rugpjūčio pabaigoje.Proeuropietiškai nusiteikę kartvelai nusivylę - narystės ES siekiantis Sakartvelas palankios rekomendacijos iš Europos Komisijos nesulaukė.Prasidėjus maudymosi sezonui, kokia šalies maudyklų kokybė?Kodėl Lietuva pelnytai vadinama lazerių šalimi?Ved. Karolina Panto

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė pasaulį ne taip, kaip buvo galvojama Kremliuje. Ukrainiečiai atkakliai priešinasi agresijai, Vakarų pasaulis teikia karinę ir kitokią pagalbą Ukrainai, o Švedija su Suomija pareiškė norą tapti NATO narėmis. Tačiau iškyla ir iššūkių: kaip ukrainiečiams pavyks apginti savo teritorijas. Vokietija ir Prancūzija bando laviruoti tarp Rusijos ir Ukrainos. Daliai pasaulio kyla bado grėsmė. Kaip šie iššūkiai bus įveikti?„LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, Seimo narė Dovilė Šakalienė ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.Ved. Virginijus Savukynas

Kelionės kai kuriems mūsų yra didelė gyvenimo dalis. Tai nuotykis, tai poilsis, tai pažinimo džiaugsmas, tai pabėgimas, atsitraukimas nuo kasdienybės. Kai kurie, pavyzdžiui, gidai, gyvena iš kelionių. Lankyti svečias šalis, pasakoti apie nematytas vietas, dovanoti keliautojams atradimo, naujo patyrimo malonumą – tai jų duona. Tad be kelionių gyvenimo jie net neįsivaizduoja. Ir kaip visada mums žmonėms būna – sunku įsivaizduoti, jog gali būti kitaip.Bet juk daliai mūsų kelionės yra kažkas varginančio ir sunkaus: viešbučių paieška, daiktų krovimas. Daliai, tai nėra prioritetų sąrašo viršuje ir tas lėšas bei laiką tiesiog nukreipia kitur: filmui, spektakliui ar tiesiog sofai. Galima būtų teigti dar stipriau: nemaža dalis mūsų keliautų mažiau, bet gliancinės instagramo nuotraukos ir bendradarbių pasakojimai apie Tailandą verdant kokosų sriubą rodos verčia išvykti. Žmogus krauniesi lagaminą, nes nekeliaudamas atrodai lyg nenormalus. O tu tenori puodelio kavos savo kavinėj. Apie visa tai – pokalbis su studijos svečiu klasikinės filologijos dėstytoju, vertėju Pauliumi Garbačiausku.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Daliai nuo karo bėgančių ukrainiečių padedančių Registracijos centrų sako, kad jiems trūksta rusiškai kalbančių savanorių. Kur jų trūksta ir kaip tokiems centrams būtų galima pagelbėti?Eina 28 karo diena, o Vladimirą Putiną garbinantys atlikėjai tebeplanuoja atvykti į Lietuvą su koncertinėmis programomis. Kodėl taip yra?Lietuvos gyventojai už vieną priglaustą ukrainietį gaus 150 eurų finansinę paskatą, už antrąjį ir toliau – po 50 eurų už asmenį. Mieli klausytojai, ar tokia išmoka skatina jus priglausti ukrainiečius ir ką jūs ketinate daryti su šia išmoka – jos neimtumėte, imtumėte ir pasiliktumėte sau ar atiduotumėte ją savo priglaustiems ukrainiečiams?Įsidarbina vis daugiau nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Kokios jų galimybės gauti darbą ir kaip jų įdarbinimą skatina valstybė?Nuo karo bėgantys ukrainiečiai apsigyvena ne tik didmiesčiuose, bet ir kaimuose. Vienos Joniškio rajono Gasčiūnų kaime apsigyvenusios šeimos iš Donbaso istorija.Ved. Edvardas Kubilius

Vyriausybė siūlo tikslinti procedūras dėl migrantų po pusmečio sulaikymo, teisiškai atskirti prieglobs-čio prašytojus ir neteisėtus migrantus.Moksleivių rudens atostogas ilginamos dviem dienomis, planuojamas nuotolinis neformalus ugdymas.Kontrabandines cigaretes vilkikuose galintis aptikti rentgenas Raigardo poste netikėtai sugedo, o ši sienos kirtimo vieta yra mėgstama kontrabandininkų.Nacionalinio saugumo konferencijoje Vilniuje tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vadovai pabrėžia šalių bendradarbiavimo svarbą. Ko reikėtų imtis tebesitęsiant migracijos krizei?Prieš gerą mėnesį Ispanijos saloje La Palmoje išsiveržė ugnikalnis , o šiomis dienomis išsiveržimo pasekmes gali pajusti dalis žemyninės Europos, taip pat ir Lietuva.Karibuose esantis Haitis vėl dėmesio centre: neseniai čia buvo pagrobta grupė amerikiečių krikščionių, o už jų išlaisvinimą reikalaujama milijoninės sumos.Ved. Liuda Kudinova

Paryčiais Lietuvą pasiekė mūsų kariams Afganistane padėję vertėjai – 14 šeimų, iš viso – 50 asmenų. Kokie toliau Lietuvos valdžios planai padėti afganistaniečiams?Daliai mokyklų, ypač regionuose, trūksta pedagogų. Švietimo specialistai sako, kad jei nebus imtasi drastiškų priemonių, ateityje pedagogų trūkumas bus dar didesnis.Kai kurios savivaldybės piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija neva jas įpareigojo migrantams teikti sveikatos paslaugas. Ar tikrai savivaldybės privalo tai daryti ir kaip Lietuva rūpinasi migrantų sveikata?Kaip Seimo rudens sesijai ruošiasi opozicijoje esančios partijos? Pokalbis su Valatiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų partijų atstovais.Ved. Edvardas Kubilius

Žemės ūkio ministerijai patvirtinus naujus reikalavimus, smulkintos žolės paskleisti laukuose nebeleidžiama. Dėl šio akibrokšto prieš pat deklaravimo pradžią piktinasi šalies bitininkai ir sako, kad įsigyti reikiamos technikos nepajėgs, jei nesilaikys reikalavimų, neteks galimybės gauti išmokas.200 metų arklių pašto stotį Anykščių rajone miestiečiai Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė prikelia antram gyvenimui. Prieš dvejus metus avarinės būklės buvusiuose pastatuose Staškūniškio kaime ims veikti kavinė, viešbutis ir kvies pajausti to laikotarpio istorinę dvasią.Ved. Rūta Katkevičienė

Tarnyboje sužaloti aplinkos apsaugos inspektoriai teismuose priversti gintis savarankiškai ir už savo pinigus samdytis advokatus. Aplinkosaugininkų profsąjunga teigia, jog tokia tvarka leidžia pažeidėjams bauginti ir teisiškai persekioti pareigą atliekančius pareigūnus. Ministerija žada tvarką tobulinti. Išsamiau Daumantas Butkus.Laurynas Vaičiūnas apie Lenkijos Konstitucijos jubiliejų.Abiturientai grįžta į mokyklas.Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda,Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos abiturientas Paulius Buidovas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas.Savaitės orai. Meteorologas Silvestras Dikčius.Vilniuje rekordinis paskiepytų žmonių skaičius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.Daliai restoranų, neatlaikius per pandemiją patirtų nuostolių, tenka užsidaryti. Vienas tokių - po 9-erių metų veiklą nutraukęs ir apie 20-imt darbuotojų atleidęs sostinės Rotušės aikštėje veikęs restoranas „Žuvinė“. Apie to priežastis Verslo laike kolegė Simona Vasiliauskaitė kalbina restoraną valdžiusios įmonės „Palangos Tauras“ vadovę Rūtą Sakalauskienę.Kuo Lietuva prisideda ir gali prisidėti prie vakcinų gamybos?Mūsų pašnekovas biotechnologijų mokslininkas ir verslininkas, Gamtos mokslų ir genų inžinerijos mokslinių tyrimų bendrovės „ Biotechpharma “ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis.Baigėsi Nacionalinė ekspedicija. Edvardas Kubilius.Ryto garsai

Į klases po keturių su puse mėnesio pertraukos grįžta abiturientai.Lietuva ir Lenkija drauge mini Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines.Kaip Europos Sąjungos šalys laisvina karantiną?Šiandien Pasaulinė spaudos laisvės diena. Ar pakanka laisvės? Kas ją varžo?Daliai restoranų neatlaikius per pandemiją patirtų nuostolių, tenka užsidaryti. Vienas tokių - po 9-erių metų veiklą nutraukęs ir apie 20-imt darbuotojų atleidęs sostinės Rotušės aikštėje veikęs restoranas „Žuvinė“.Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje rastas knygų lobis.Ved. Madona Lučkaitė

Skelbiama naujausia „Vilmorus“ visuomenės apklausa. Kokios partijos ir politikos lyderiai pastaruoju metu turi didžiausią rinkėjų palaikymą?Kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus - tokį tikslą jau daug metų sau kelia susisiekimo ministerija. Kokios priemonės veiksmingos tai užtikrinant, o kurias laikas mesti į šiukšlių dėžę?Šalyje darbo neturi kas septintas žmogus, bet dalis darbdavių skundžiasi, kad neranda norinčiųjų dirbti.Ir taip pat apie tai, kodėl Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras su publika bendravo ranka rašytais laiškais apie meilę.Ved. Darius Matas

Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems J. Meliui ir G. Ivanovui. Bylą Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti 2020 m. rugsėjo 15 d., įvyko dvylika visą dieną trukusių teismo posėdžių. 2020 metų lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas pranešė bylos nagrinėjimą baigęs.Šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose. Prie policijos prisijungs kitos viešojo saugumo tarnybos. Taip bus siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių bei tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių.Už mažiausiai dviejų skandalingų ir valstybei milijoniniais nuostoliais gresiančių sprendimų – dabartinė Kalėjimų departamento vadovybė ir Teisingumo ministerija, vadovauta Elvino Jankevičiaus, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės teisingumo ministro. Skandalingai nuo pareigų nušalintas ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas šiuo metu restruktūrizuojamos Kalėjimų departamento valdomos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ vadovas Vytautas Grinius yra buvęs E. Jankevičiaus šefas, kai šis darbavosi Vilniaus savivaldybėje.Baltarusija raginama nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius. Šiuo metu 322 asmenys Baltarusijoje yra pripažinti politiniais kaliniais.Lietuvos gyventojai nenoriai atsisako dujų balionų savo namuose. Nors valstybė siūlo kompensaciją mainais į elektros viryklę, tačiau pusėje savivaldybių neatsirado nei vieno norinčio. Daliai gyventojų grės baudos, jei jų namuose bus dujų balionai.Ved. Madona Lučkaitė

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiandien daugiau nei 200 tūkstančių žmonių dirba sau, yra laisvai samdomi darbuotojai, kurie patys save dažnai vadina anglišku žodžiu – freelanceriais. Laisvai samdomų specialistų bendruomenės ir portalo FDP.LT įkūrėjas Dovydas Martinkaitis, profesinio augimo konsultantė Lina Danienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą. Julius Burkauskas iš Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto, dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.Pasaulinę meteorologijos dieną – apie šiuolaikines orų prognozes ir klimato stebėjimą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Vida Ralienė, klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros atstovas Justinas Kilpys.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vyriausybei siūloma iki balandžio pratęsti karantiną, tačiau leisti lauke nedėvėti kaukių bei judėti tarp didmiesčių ir jų rajonų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys posėdyje pasiūlė karantiną šalyje pratęsti iki kovo 31 dienos vidurnakčio.Dėl pagrobtų duomenų po „CityBee“ atvejo į policiją kreipėsi 169 asmenys, kol kas nėra žinių, kad pasinaudojant pagrobtais duomenimis būtų bandoma įvykdyti nusikalstamas veikas.Aplinkos ministerija imasi Vyriausybės programinio įsipareigojimo plėsti neetatinių inspektorių įgaliojimus – paruošė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų projektą ir kviečia visuomenę jį aptarti. Ministru teigimu, įstatymo pakeitimai leis labiau įgalinti neetatinius inspektorius, o kartu jiems suteikti ir socialines garantijas.Daliai medikų skundžiantis, kad jiems privalomi mokymai yra abejotinos kokybės, Sveikatos apsaugos ministerija apsižiūrėjo, kad mokymų neįvertino speciali komisija. Ji vertinimui turėtų pasiteltki ir mokslinius ekspertus.Lietuvos jūrų muziejus pristato naują eksponatą - pirmąjį ir kol kas vienintėlį Lietuvoje pastatytą povandeninį laivą „Lituanika-01“Ved. Deividas Jursevičius

Epidemiologai ir valdžia sako, kad labai svarbu, jog verslas, siekdamas išvengti koronaviruso protrūkių, profilaktiškai testuotų savo darbuotojus. Taigi kaip ir kiek savo darbuotojų testuoja verslas?Šalčinininkų ir Trakų rajonuose kol kas nuo Covid-19 procentiškai paskiepyta mažiausiai žmonių.Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas sako, kad net ir labai sustiprinus kontrolę, duomenų apsaugos pažeidimų išvengti nepavyks. Tai ką daryti?„Verslo laike“ – kaip verslą ir kainas veikia nuo šių metų Lietuvai taikomas plastiko mokestis?Daugiau kaip 360 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria ragina Tomą Vytautą Raskevičių pasitraukti iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Pokalbis su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Daliai medikų skundžiantis, kad jiems privalomi mokymai yra abejotinos kokybės, Sveikatos apsaugos ministerija apsižiūrėjo, jog mokymų neįvertino speciali komisija.Ved. Edvardas Kubilius

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 procentai Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Dvejojantys ir apsisprendę nesiskiepyti dažniausiai sakė, jog nenori tapti „bandomaisiais triušiais“, bijo šalutinio poveikio.Vyriausioji rinkimų komisija panaikino Seimo nario Antano Guogos mandatą, o jo vietą parlamente pripažino Artūrui Skardžiui.Peticija dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Raskevičiaus atstatydinimo. Ar parlamentarai privalo atsižvelgti į peticiją?Nuotolinė Miuncheno saugumo konferencija. Kokius iššūkius tarptautiniam saugumui aptaria pasaulio galingieji?Marsaeigis „Perseverance“ sėkmingai įveikė rizikingą „septynių siaubo minučių“ etapą ir nusileido Marse. „Perseverance“ yra penktasis marsaeigis, nusileidęs Raudonojoje planetoje. Pirmą kartą Marse tokio tipo robotas nusileido 1997 m., iki šiol visos sėkmingos misijos buvo vykdomos amerikiečių. Su istoriniu „Perseverance“ nusileidimu pasveikino ir JAV prezidentas Joe Bidenas. Pasak jo, šis nusileidimas yra mokslo pažangos ir „Amerikos genialumo“ įrodymas.Dalis darbą atnaujinusių kirpėjų ir grožio salonų darbuotojų, susiduria su apsaugos priemonių trūkumu. Vyriausybei įpareigus dirbti su respiratoriais, jų pardavimai smarkiai šoktelėjo. Pardavėjai ramina, priemonių pakaks.Ved. Mindaugas Laukagalis

Donaldo Trumpo pašalinimas iš tviterio verčią naują puslapį socialinių tinklų istorijoje: jie pradeda griežčiau reguliuoti ten sklindančią neapykantos kalbą. Daliai žmonių tai atrodo kaip cenzūra. Naujame NARA tinklalaidės epizode aiškinamės, ar tikrai. Su mokslininke, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite kalbasi NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius. Interviu aptariami ne tik socialinių tinklų pokyčiai, bet ir žiniasklaidos atsakomybė. Palaikykite mūsų podkastą: patreon.com/naralt Šis interviu yra kampanijos daugiaumeiles.lt dalis. Kampaniją įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, Europos žmogaus teisių fondas ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014 - 2020), Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, bei Geros valios fondo lėšomis.  

Seimas galutinai sprendžia dėl kitų metų biudžeto. Jis nulems, kaip gyvensime kitąmet: kiek pinigų bus skiriama svarbiausioms sritims bei paramai susiduriantiesiems su COVID-19 pandemijos nulemtais sunkumais ir COVID-19 vakcinai.Naujausias tyrimas parodė, kad du trečdaliai gyventojų planuoja skiepytis nuo koronaviruso. Pusė sutinkančiųjų skiepytis, norėtų tai padaryti kuo greičiau. Virusologo, profesoriaus Sauliaus Čaplinkso komentaras.Trečdalis visuomenės teigiamai vertina premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą, beveik penktadalis – neigiamai, o apie 42 proc. – neturi nuomonės, rodo LRT užsakymu sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Bendrovės vadovo Vlado Gaidžio komentaras.Ved. Olga Ugriumova.

Tęsiasi balsavimas iš anksto Seimo rinkimų antrajame ture.Už savo mėgstamą partiją agituojantis režisierius Romas Zabarauskas skundžiasi sulaukęs Vyriausiosios rinkimų komisijos rašto, liepiančio pažymėti savo feisbuko įrašus kaip politinę reklamą.Šiandien Seimui teikiamas kitų metų biudžeto projektas. Kol kas – be tryliktos pensijos.Daliai gyventojų gydymo įstaigose nerandant gripo vakcinų, Ligonių kasa ramina, kad netrukus turėtų būti gauta nauja siunta.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

COVID–19 valdymo komitetas pranešė apie naujausius pasiūlymus ir pokyčius, valdant epidemiologinę padėtį Lietuvoje. Pagrindiniai pokyčiai masinių renginių srityje ir medicinos įstaigų priežiūroje.Briuselyje posėdžiaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad Europos Sąjunga apsispręs dėl sankcijų ir teigia, kad tai mažiausia, ką Bendrija gali padaryti.Lietuvių mokslininkai, bendradarbiaudami su Šveicarijos farmacijos įmone, kuria koronavirusui gydyti skirtą technologiją.COVID–19 valdymo komitetas pranešė apie naujausius pasiūlymus ir pokyčius, valdant epidemiologinę padėtį Lietuvoje. Pagrindiniai pokyčiai masinių renginių srityje ir medicinos įstaigų priežiūroje.Patiekalai vaikams vienoje sostinės mokyklų gaminami ir iš atliekų?Ved. Deividas Jursevičius

Socialiniuose tinkluose netyla diskusijos, kad koronavirusas yra išgalvotas, nes aplink nėra pažįstamų, užsikrėtusių šia infekcija. LRT faktai aiškinosi, kiek atvejų Lietuvoje turėtų būti patvirtinta, kad kiekvieno gyventojo pažįstamų rate atsirastų bent po vieną sergantįjį. Pasakoja Rūta Juknevičiūtė. Lietuvoje vėl kylant susirgimų COVID-19 kreivei, piliečiai klausia, kodėl nepasitelkiama daugiau žmonių, kurie žaibiškai tirtų kiekvieno užsikrėtimo aplinkybes ir taip stabdytų infekcijos plitimą? Daliai koronaviruso nešiotojų vengiant įvardinti, kur jie lankėsi ir su kuo bendravo, kaip skatinti visuomenės atvirumą? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė ir Vilniaus Universiteto docentas, psichologas Paulius Skruibis.Radijo klausytojai sako, kad šią vasarą itin prasta Lietuvos žvyrkelių būklė ir tai sukelia daug problemų tiek užmiesčio gyventojams, tiek pandemijos metu aktyviai po savo šalį keliaujantiems turistams. Išsamiau apie tai buvęs ilgametis mūsų radijo darbuotojas Saulius Liauksminas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos naujasis vadovas Remigijus Lipkevičius.Nauja apklausa rodo, kad vis daugiau jaunuolių iki 25-erių metų taupo nuosavam būstui. Tuo metu taupančiųjų kelionėms – sumažėjo perpus. Kodėl vyksta tokie pokyčiai ir kokią įtaką padarė pandemiją – domisi Mindaugas Laukagalis.Savaitės įvykius apžvelgia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas ir politologas, žurnalistas ir vertėjas Vadimas Vileita. Perrinkimo siekiantis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas tapo oficialiu respublikonų partijos kandidatu. Prieš savaitę demokratai paskelbė pasirinkę buvusį vice-prezidentą Džo Baideną. Kodėl svarbūs pagrindinių partijų suvažiavimai ir kuo išskirtinė kandidatų į prezidento postą politinė komunikacija – pasakoja Karina Urbanavičiūtė. Ved. Giedrė Čiužaitė

Abiturientai jau praktiškai turi rankose brandos atestatus, bet retas žino, ką su juo daryti. Būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji – dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Tai parodė Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) atlikta apklausa.Kodėl tik vienas iš trijų dvyliktokų žino, ko nori iš gyvenimo? Kas labiausiai moksleivius išmuša iš vėžių ir profesiškai demotyvuoja, kad jie nežino, ko gyvenime nori? LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų” dalyvauja: Vyriausybės strateginio analizės centro analitikas Gintautas Jakštas.Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė

Gimtoji žemė: jaunasis ūkininkas pasirinko mėsinę galvijininkystęPrieš 8 m. Jurbarko r. Jokūbaičių 1-ojo kaimo jaunuolis Algimantas Liorincas nusprendė ūkininkauti. Ir ne kaip nors lengviau, o pasirinko auginti mėsinius galvijus. Tėvų ūkyje įgyta patirtis, paties smalsumas ir nuolatinis domėjimasis naujovėmis lėmė sėkmę. Dabar jo ūkyje, moderniame tvarte, 130 galvijų. Pasak Algimanto, ateityje bus gerokai daugiau.Šiemet Lietuvos miškuose ne tik prisiekę grybautojai gali rasti grybų. Daliai žmonių tai mėgstamas nuolatinis užsiėmimas. Tokie yra Trakų rajone į komandą „Krembliai“ susibūrę Paluknio seniūnijos gyventojai. Jų vadovas Vytenis Daugudis su žmona Leonora miške praleidžia daug valandų, o pernai Italijoje vykusiame 7-ajame pasaulio grybavimo čempionate „Kremblių“ komanda tapo čempionais.Ved. R. Montvilienė

O vat šiandien pamatėme naują Vido Bareikio dainą „Mergaitė Na Na Na“, kurios dainos vizuale šypsosi ir mergina vardu Dalia Belickaitė. Tai iškart nusprendėme Bareikį pastumtį į šoną, o visą dėmesį skirti Daliai... Dalia ne tik šio vaizdo klipo veidas, aktyvi influencerė, „Žalgirio“ TV veidas, televizijos laidų vedėja ir taip toliau... Laidą „RadioDiena“ klausyk šiokiadieniais nuo 14 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „RadioDiena: Jonas ir Justė“.

Dėl išaugusių eilių valstybinėse gydymo įstaigose daliai pacientų tenka eiti į privačias klinikas. Dėl pandemijos sutrikus turizmo sektoriaus veiklai, dauguma kelionių organizatorių dar negavo vyriausybės paramos ir situacija išliks sudėtinga iki kitų metų. Europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad sieks dirbti Vyriausybėje. Per pirmąjį šių metų pusmetį savivaldybės panaudojo tris iš dešimties milijonų eurų verslo sąlygoms gerinti, tačiau jos savo ruožtu tikina, kad situaciją vertinti dar per anksti.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Vilniaus vadovai paskelbė, kad šiemet šienaujant miesto želdynus bus stengiamasi išlaikyti daugiau natūralių pievų. Daliai vilniečių sveikinant iniciatyvą, kiti baiminasi, kad mieste pagausės erkių. Lengvinant karantiną, nuo pirmadienio pradeda dirbti Lietuvos darželiai, viena iš rekomendacijų jiems - daugiau laiko su vaikais būti lauke. „Lauko darželio“ atstovės patarimai, kaip perkelti dalį grupės gyvenimo į gryną orą ir psichologės rekomendacijos dėl vaikų adaptacijos prie vis besikeičiančio ritmo. Ruošiamasi virtualioms meno žaidynėms - MOlimpiadai. Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas kviečia į padėkos medikams žygį dviračiais. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ispanijoje vykstant antriems rinkimams šįmet, apžvalgininkai teigia, kad daugiausia balsų ir vėl turėtų surinkti dabartinio premjero „socialistų darbininkų“ partija. Visgi nežinia, ar po balsavimo šaliai pavyks išbristi iš politinės krizės. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad daugumos surinkti nė viena partija neįstengs, o tai reikš koalicines derybas. Praėjusį kartą jos baigėsi pirmalaikiais rinkimais. Situaciją sunkina ir Katalonijos klausimas, kurio neišsprendus, kai kurių apžvalgininkų manymu, Ispanija bus sunkiai valdoma. Daliai nerimą kelia kylanti kraštutinės dešinės partija „Vox“, kuri vietų skaičių parlamente turėtų padvigubinti.Iš kalėjimo paleistas buvęs Brazilijos prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva, tačiau neaišku, ar artimiausiu metu nebus grąžintas atgal. Aukščiausiasis teismas išlaisvino jį tol, kol bus išnaudotos visos teisinės galimybės apeliuoti da Silvai skirtą 12 m. bausmę. Buvęs Brazilijos prezidentas kaltinamas nedeklaravęs, kad dovanų priėmė prabangų butą, nors teigiama, kad jame išties negyveno. Daugelio politine vadinama byla yra dalis prieš kelerius metus šalį sukrėtusios „mašinų plovyklos“ (angl. „Operation Car Wash“) skandalo, kai atskleistos didžiulio masto korupcinės schemos, susijusios su valstybine naftos įmone „Petrobras“.Pastarąjį dešimtmetį nuo 2008 m. ekonominės krizės Europoje smarkiai išaugo Kinijos investicijos. Tačiau žemyno valstybės ima vis labiau nerimauti dėl rizikų, kurios kyla kinams perimant strategiškai svarbių objektų bei technologijų kontrolę.Ved. Indrė Urbaitė Sekmadienį 12.10 val. per LRT RADIJĄ. Kartojama pirmadienį 00.05 val.

Paskutinę prezidentinių rinkimų dieną, „Laikykitės ten“ komanda taria sudie Daliai ir apžvelgia 10 praėjusių Dalios Grybauskaitės kadencijos metų. Ką sužinojome, o kas taip ir liko paslaptyje? Savaitės naujienose Eurovizijos apžvalga, Rūta Meilutytė ir dainuojantis Andrius Tapinas.

Ūkio naujienos. Kiek įtakingi Žemės ūkio rūmai pasitraukus daliai narių? Žemdirbių suvažiavime nuskambėjusios mintys apie tai kiek jų balsas girdimas valdžios įstaigose ir kokie interesai turi būti ginami stipriau. Netoli Druskininkų, Randamonių kaime gyvenanti Danguolė Muliuolienė save vadina bitininke mėgėja. Ved. Darius Švenčionis.

Daliai medikų bendruomenės rengiantis mitingui, premjeras susitiko Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais. Sukanka dveji metai nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ skelbia, kad dėl įmonės globalios strategijos Lietuvoje gali būti panaikintos arba perkeltos į kitą šalį maždaug 350-imties darbuotojų funkcijos. Susitikime su užsienio reikalų ministru ir keliais ambasadoriais premjeras aptaria Rytų politikos klausimus. Armėnijos opozicija sako, kad protesto akcijoje Jerevane vakar dalyvavo 160 –t tūkstančių žmonių.

Daliai medikų bendruomenės rengiantis mitingui, premjeras susitiko Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais. Sukanka dveji metai nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“. Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ skelbia, kad dėl įmonės globalios strategijos Lietuvoje gali būti panaikintos arba perkeltos į kitą šalį maždaug 350-imties darbuotojų funkcijos. Susitikime su užsienio reikalų ministru ir keliais ambasadoriais premjeras aptaria Rytų politikos klausimus. Armėnijos opozicija sako, kad protesto akcijoje Jerevane vakar dalyvavo 160 –t tūkstančių žmonių.

Šiandien mūsų dėmesio centre – Pietų Prancūzijos spindesys ir įdomybės, o apie savo patirtis bei atradimus ten pasakojo šį žavingą regioną įsimylėjusi Dalia Lemaitre. Vaikystėje iš knygų, filmų ir dainų gimusi svajonė pažinti šį kraštą Daliai išsipildė su kaupu – likimas jai padovanojo sutuoktinį prancūzą, ir dabar Dalia Pietų Prancūzijoje leidžia atostogas, lanko vyro gimines ir tyrinėja kraštą vedžiojama vietinių. Dalia papasakojo apie Kanus, Nicą, Sen Tropezą, Monaką, mažus žavingus miestelius ir gamtos grožį, pasidalino patirtimi, ką reiškia ir kiek trunka prancūziškas susėdimas prie stalo, patarė, kokios frazės vietos kalba praverčia kelionėje, kur gauti skaniausių ledų ir kaip patyrinėti miestus nesinuomojant automobilio. Keliavome ir svajojome su Prancūzijos grupių ir atlikėjų kūryba – „Stuck in the Sound“, Lescop, „Poni Hoax“, „Juveniles“, „La Femme“, „Feu! Chatterton“.

Šiandien mūsų dėmesio centre – Pietų Prancūzijos spindesys ir įdomybės, o apie savo patirtis bei atradimus ten pasakojo šį žavingą regioną įsimylėjusi Dalia Lemaitre. Vaikystėje iš knygų, filmų ir dainų gimusi svajonė pažinti šį kraštą Daliai išsipildė su kaupu – likimas jai padovanojo sutuoktinį prancūzą, ir dabar Dalia Pietų Prancūzijoje leidžia atostogas, lanko vyro gimines ir tyrinėja kraštą vedžiojama vietinių. Dalia papasakojo apie Kanus, Nicą, Sen Tropezą, Monaką, mažus žavingus miestelius ir gamtos grožį, pasidalino patirtimi, ką reiškia ir kiek trunka prancūziškas susėdimas prie stalo, patarė, kokios frazės vietos kalba praverčia kelionėje, kur gauti skaniausių ledų ir kaip patyrinėti miestus nesinuomojant automobilio. Keliavome ir svajojome su Prancūzijos grupių ir atlikėjų kūryba – „Stuck in the Sound“, Lescop, „Poni Hoax“, „Juveniles“, „La Femme“, „Feu! Chatterton“.