Podcasts about paskelbti

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo svarbi piliakalnių istorija ir kaip ją patraukliai pasakoti?Šiaulių simfoninis orkestras jau renkasi į pirmąsias repeticijas.Kauno miesto kamerinis teatras šiuos metus pradėjo su nauja menine programa „Kamerinis plius“.2024-uosius Lietuvos tautosakos institutas vykdė porjektą „Ilgai atminčiai“. Kokie šio projekto rezultatai?Minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Kodėl reikia mokyti vaikus apie holokaustą ir kaip tą daryti?Šiauliuose šiemet minimas seniausio miesto pastato jubiliejus – 400-osios, Renesanso epochą atspindinčios, katedros metinės.Paskelbti praėjusių metų „Turizmo sėkmingiausieji“. Tarp jų ir ne vienas kultūros objektas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Minint sausio 13-ąją, Seime tradiciškai įteikta Laisvės premija, šalyje vyksta įvairūs sausio įvykių minėjimai. Laisvės premija įteikta publicistui, antisovietinio pasipriešinimo dalyviui kunigui Juliui Sasnauskui.Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena. Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente siūlo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Prezidentas sako, kad pasiūlymas svarstytinas. Premjeras teigia, jog sprendimui priimti reikia diskusijų.Lietuvai minint Laisvės gynėjų dieną premjerui Gintautui Paluckui tenka aiškintis dėl vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus ir finansų viceministro Valentino Gavrilovo požiūrio į istoriją.Prezidentas sako, kad gegužės 9-ąją minintis finansų viceministras Valentinas Gavrilovas turėtų aiškiau įvardinti, kad yra „teisingoje istorijos pusėje“.Ved. Liepa Želnienė

Kultūros ministerijoje vykstančioje spaudos konferencijoje skelbiami šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Tiesioginė konferencijos transliacija ir kolegės Karinos Metrikytės pokalbis su premijų komisijos nariais.Neseniai pasirodė knyga „Moterų istorijos eskizai. XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“, kurią sudarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės dr. Ramunė Bleizgienė ir dr. Birutė Avižinienė. Ką žinome apie to meto moterų istoriją? Ar tikrą moterų istoriją dažniausiai pasakoja būtent moterys? Apie tai pasakoja knygos sudarytojos.Ieva Buinevičiūtė tęsia kitokių, netipinių kalėdinių filmų ir jų muzikos pristatymą. Šį kartą – apie prieš ketvirtį amžiaus per 1999-ųjų Kalėdas ekranuose pasirodžiusį Stanley Kubricko kino filmą „Plačiai užmerktos akys“. Režisierius filme naudoja muzikinių kūrinių pavadinimus kaip slaptažodžius, o žiūrovą vilioja ištaigingais, tačiau ironiškais valsais, skverbiasi į pasąmonę religine muzika ir šaiposi iš tradicija tapusios komercinės kalėdinės nuotaikos „senomis geromis“ dainomis.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė. Pokalbis apie kūrybiškumo svarbą mokyklose, kelionių kryptis nuo kalnų iki Berlyno filharmonijos ir glaudų ryšį su muzika.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl to, jog gamtos mokslų olimpiados nugalėtojai buvo paskelbti nurodant ne moksleivių pavardes, o dalyvių kodus, švietimo ministrė tokią praktiką vadina diskredituojančia švietimo įstaigas.Šiandien minima pasaulinė širdies diena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugelyje šalių.Lietuvos vaikų mitybos tendencijos nedžiugina: pakankamai vaisių ir daržovių suvalgo tik trečdalis. Naujausias tyrimas atskleidė, kad šalyje kas penktas mokinys turi antsvorį arba nutukimą.Vilniuje į gatves išriedėjo pirmasis autobusas be vairuotojo. Nors ekspertai sako, kad tokios transporto priemonės gali padėti spręsti vairuotojų trūkumo problemą, jų veikimas vis dar susiduria su problemomis.Ved. Karolina Panto

Spaudos apžvalga.Ruošdama knygų apžvalgą, Elžbieta Banytė žmogiškumo apraiškų ieškojo ukrainiečių rašytojo Serhij Žadan pjesėje „Duonos paliaubos“ ir Anatolijaus Kuznocovo romane-dokumente „Babyn Jaras“.Likus vos kelioms dienoms iki spektaklio premjeros Dramos teatre, Klaipėdos žurnalistai buvo pakviesti pirmieji pamatyti uostamiestyje kuriančio jaunosios kartos lietuvių režisieriaus Nauberto Jasinsko darbą „Sugrįžimas”, įkvėptą Čilės rašytojo Roberto Bolaño novelės.Sustabdytos šokio akimirkos, atveriančios veržlų judesio polėkį, fizinės šokėjų pastangos ir baleto meno trapumas – tai fotomenininkės Vaivos Abromaitytės žvilgsnio į šį scenos meną fragmentai, kurie eksponuojami Užupio Meno Inkubatoriaus galerijoje veikiančioje parodoje „GRAND PAS. Menų pašaukti 2024”.Sistemoje LIMIS lankytojai gali ne tik vienoje vietoje nemokamai susipažinti su kone visų Lietuvos muziejų kolekcijomis, gauti informacijos apie muziejuose vykstančius renginius, atrasti jų virtualias parodas, turus, audiogidus ar kitus skaitmeninius produktus, bet ir patys kurti bei viešinti savo turinį.Šeštadienį Kaune prasideda tradicinis tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Avanti”. Organizatoriai šiemet kviečia pažvelgti į muzikos pasaulį per judesio bei skambesio harmoniją.Remdamasis užsienio miestų patirtimis „Vilniaus naktinis biuras“ pristato naktinio gyvenimo principus ir kviečia kiekvieną kurti saugią bei pagarbią naktinę kultūrą visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar socialinio statuso.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vilniaus naujamiestyje į atnaujintas patalpas sugrįžta Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokiniai ir mokytojai.Kokie Renesanso pėdsakai architektūroje?Istorinėje Lietuvos respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.Paskelbti architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ nugalėtojai.Liaudies meno paroda „Iš šerdies“ rengiamos teminės ekskursijos, kurių metu raginama į liaudies meną pažvelgti iš skirtingų pusių.Savaitgalį Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kiek lietuvių gestų kalba panaši ir kuo skiriasi nuo bendrinės lietuvių kalbos?Kuo ypatingas kultinio Davido Lyncho filmo „Paskutinis greitkelis“ garso takelis?Anykštėnai sukūrė patyriminį spektaklį „AB vienetas”, kuriame atgyja poeto ir vyskupo Antano Baranausko gyvenimo epizodai.Pirmą kartą organizuojama konferencija, kurioje susitinka kultūros įstaigų vadovai „Kultūra: lyderystė pokyčių akivaizdoje“.Seimas priėmė Kultūros pagrindų įstatymą. Kokią reikšmę kultūros laukui jis turės?Paskelbti tarptautinio penkiolikmečių tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuva yra 13–20 pozicijoje tarp 64 šalių. Kaip vertinti tyrimo rezultatus?Minime 120-ąsias Balio Dvariono gimimo metines.Ved. Marius Eidukonis

Paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2023 metų muzikologijos darbų autoriai. Onos Narbutienės premija įteikta muzikologei Danutei Petrauskaitei, Lietuvos kompozitorių sąjungos premija atiteko muzikologei Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei, Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei. Pokalbis su laureate Rūta Gaidamavičiūte ir kalbėjo vertinimo komisijos pirmininke, muzikologe Jūratė Katinaite.Dainų šventėse sulaukiama ne tik dainininkų, bet ir šokėjų. Jau daugybę metų į Dainų šventes keliauja ir šiauliečių kolektyvas „Šėltinis“. Šiemet Dainų šventėje pasirodys beveik du šimtai jaunųjų šokėjų. Kolektyvo vienoje iš repeticijų apsilankė Tomas Mizgirdas.Lietuvos kultūros taryba rengia forumą „Kūrėjo/s galia“. Apie jame nagrinėsiamas temas ir svarbiausius akcentus kalbamės su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.Gegužės 30-ąją prieš 115-ika metų gimė svingo karalius – Benny Goodmanas, litvakas, kurio tėvai pabėgo dėl žiaurių antisemitizmo nusikaltimų Rytų Europoje į skurdžią kasdienybę Čikagoje. Dėl pinigų trūkumo Goodmano tėvas vesdavosi vaikus į nemokamus bendų koncertus netoli namų parke, o gavęs klarneto atlikimo meno pamokų vietinėje Sinagogoje, vėliau pradėjo didžiąją kelionę į svingo erą, kurią, galima sakyti, pats ir sukūrė. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grafikas, rašytojas, knygų iliustratorius Kęstutis Kasparavičius, šiemet švenčiantis 70-ąjį jubiliejų. Pokalbis apie jo kūrybiškumo šaltinį ir aštrinamų pieštukų garsą – kodėl tai Kęstučiui – lyg gražiausia muzika.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip nepasiklysti vertime ir kokia ezopinės kalbos ateitis šiuolaikiniame mene.Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo – „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi?Atgaivintas Raubonių malūnas-karšykla tapo kultūrine erdve, pasakojančia Pasvalio istoriją.Minėdami 20- ąsias Europos Sąjungos plėtros metines aštuoni Europos universitetai įgyendins projektą „Dvidešimt kultūrinio augimo metų suvienytoje Europoje“ trumpai vadinamas CAMINO projektu.Kovo 11- ąją vienuolikai Vilniaus jaunuolių buvo įteikti Mažieji Kristoforai. Dešimtokas Ignas Juozas Tubutis apdovanotas už gimtojo miesto garsinimą savo gamtos fotografijomis ir vienuoliktokas Joris Mikužis apdovanotas už sostinės vardo garsinimą tarptautinėse scenose, aktyvią koncertinę veiklą.Kokią muziką filmams kuria muzikos kūrėjos moterys?Šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Ką jose išvys lankytojai?Savaitė Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezno pristatymo renginiais, o Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žymiuoju Luvro muziejumi.Ved. Marius Eidukonis

Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo - „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi, kokie procesai vyko Lietuvos teatruose, kokios naujos terndencijos pastebėtos – pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Deimante Dementavičiūte-Stankuviene.„Dabar 2014-ieji. Ir mums pradeda trūkti šviesos. Leviatano šešėlis gaubia vis daugiau žmonių ir gamtos prieglobsčio. Mums reikia utopijos“, – taip savo kalbą pradėjo Leonido Donskio premijos laureatas Lenkijos poetas, „Paribio“ fondo steigėjas Krzysztofas Czyżewskis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias kino muzikos kompozitores, kurių gretos per pastarąjį dešimtmetį vis didėja. Tai muzikos novatorės, kurios keičia vieno svarbiausių kino komponentų skambesį ir požiūrį į moteriškąją kūrybą.„Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti daug išskirtinių asmenybių. Labai svarbu fiksuoti kūrybos faktus“, - yra sakiusi dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leidėja Danutė Zovienė. Apie Lietuvos dailės kritiką ir leidybą, apie praėjusio amžiaus meno procesus ir dailininkų gyvenimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Po „Kultūros barų“ paskelbtos žinios, kad dėl finansavimo trūkumo žurnalas stabdo leidybą, apie finansavimo trūkumą prabilo ir kitos kultūros žiniasklaidos priemonės. Kaip rengiamasi spręsti susidariusią situaciją?Klaipėdietis rašytojas Gintaras Grajauskas ir šiaulietis dailininkas Mindaugas Lukošaitis istorijos ir komiksų mėgėjams pristatė knygą, kurioje tarsi iš seno pasakojimo kyla senoji Klaipėda ir uostamiesčio atvadavimo dienų įvykiai.Rytoj Kaune vyks XV-oji mokslinę Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus konferencija „Pauliaus Galaunės skaitymai 2024“.Sausio 25– ąją kompanija „Nike“ švenčia savo gimtadienį.Choras „Liepaitės“ prieš šešiasdešimtmetį savo veiklą pradėjo kaip choro studija, kuri vėliau išaugo į chorinio dainavimo mokyklą. Kokie tie „Liepaičių“ 60 metų? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia dainavimo mokyklos vadovė Edita Jaraminienė.Ved. Marius Eidukonis

Vievyje atgimė pirmoji lietuviška opera – kompozitoriaus Miko Petrausko „Birutė“. Apie ką prabyla šis kūrinys? Kokie kūrybiniai iššūkiai lydėjo iš profesionalų ir mėgėjų sudarytą kūrybinę komandą? Kaip jau ne pirmą sykį Vievyje statomi sceniniai kūriniai padeda stiprinti bendruomenę? Pasakoja Vievio kultūros centro direktorė ir choro „Con moto“ vadovė Audronė Stepankevičiūtė ir režisierius Nerijus Petrokas.Aktorė ir dainininkė Brigita Bublytė pristato savo knygos „Balso kaukės“ rankraštį. Ką naujo apie balsą atskleidžia šis kūrinys?Kultūros ministerijoje paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Jais tapo rašytoja Violeta Palčinskaitė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, fotomenininkė Violeta Bubelytė, dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, aktorė Rasa Samuolytė ir kompozitorius Mindaugas Urbaitis.Kodėl žmonės jau ilgus tūkstantmečius pasakoja istorijas? Ar egzistuoja geros istorijos recepas? Kaip pragyventi iš istorijų pasakojimo? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų rubrikoje „Be kaukių“ šiandien atsakys profesionali istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Tyrime dėl Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro darbuotojų įvykdyto turto pasisavinimo ir galimos korupcijos sulaikyta 12 asmenų, jie įtariami pasisavinę per 600 tūkst. eurų, taip pat gavę daugiau kaip 100 tūkst. eurų kyšių.Ukrainos vidaus reikalų ministras praneša, kad dėl stiprios pūgos žuvusiųjų padaugėjo iki 10, sužeista daugiau nei 20, tarp jų ir vaikai. Žmonės žuvo Odesos, Charkivo, Mykolajivo ir Kyjivo regionuose. Ukrainos tarnybos skelbia toliau intensyviai dirbančios siekiant atkurti elektros tiekimą. Pasak pranešimų, elektros tiekimas nutrūko daugiau kaip 400 gyvenviečių.Paliaubos Gazos ruože pratęstos dar dviem dienoms.Paskelbti tarptautinio pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimo rezultatai liudija, kad Lietuvos aštuntokai pasižymi tokiu pat pilietiškumo lygiu, kaip ir jų bendraamžiai Europoje, o Lietuvos naryste ES mūsų mokiniai didžiuojasi labiausiai – 95 proc. aštuntokų.Vyksta tarptautinė konferencija „Neapykantos ir vilties ideologijos šiuolaikinėje žydų istorijoje“ – tai paskutinysis Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-mečio minėjimo renginys.Konferencijos svečiai pažymi, kad vykstant Izraelio kovai su Hamas grupuote, pasaulyje kyla naujų antisemitizmo apraiškų.Žinomas amerikiečių žodynas „ Merriam-Webster“ populiariausiu 2023-iųjų metų žodžiu išrinko būdvardį „autentiškas“ Žodyno sudarytojai pažymi, kad šis žodis šiais metais tapo labai populiarus paieškų naršyklėse. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjęs domėjimasis dirbtiniu intelektu ir įžymybių kultūriniu gyvenimu.Ved. Darius Matas

Mirė poetė, žurnalistė, visuomenės veikėja, ilgametė Lietuvos Seimo narė Dalia Teišerskytė. Ją prisimena Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.Paskelbti mados talentų konkurso „Injekcija“ nugalėtojai. Kuo stebina naujieji mados talentai? Pasakoja konkurso žiuri narė, „Mados infekcijos“ meno vadovė, dizainerė Sandra Straukaitė, apie madą ir meną mintimis dalijasi ir laimėtojai Gintaras Rėpšas, Ula Aleksandravičiūtė, Raimedas Latvys.2023 m. „Booker“ premija už grožinę literatūrą atiteko airių rašytojui Paului Lynchui. Jis įvertintas už romaną „Pranašo daina“. Kas šis, Lietuvoje dar mažai žinomas autorius? Pokalbis su vertėja Gabriele Bernotiene.Dirigentė Giedrė Šlekytė, perėmusi Danielio Barenboimo koncertus su Berlyno Staatskapelle, ką tik debiutavo Šiaurės Amerikoje.Šiandien Vilniaus istoriją seks folkloro grupių Sedula ir Intakas atliekama muzika, apie tai – muzikos redaktorės Faustos Savickaitės pasakojime „Vilniaus motyvas“.„Daugelį skirtingų mano kūrybinių veiklų sieja tie patys klausimai“, – sako menininkė, kuratorė, neseniai debiutavusi vertėja Viktorija Damerell. Apie Omaną, kuriame pradėjo kurti naują mados ženklą, Panevėžį, kuriame prasidėjo kūrybinė veikla, ir bendrastį, kuri suteikia vilties – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.Pokalbis su portugalų fotografu Edgaru Martinsu, kuris Sony World Photopraphy Awards, pasaulio fotografijos konkurse, pelnė pagrindinį prizą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.MO muziejus lankytojams pristato unikalią patirtį – Vilniaus 700-ajam jubiliejui dedikuotą didžiąją parodą „Vilniaus pokeris“, jungiančią vizualiuosius menus, literatūrą, teatrą, muziką ir kiną.Šiais metais Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 14 kartą rengė konkursą „Metų verstinė knyga“. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojai buvo kviečiami balsuoti ir išrinkti Metų verstinę knygą trijose kategorijose – grožinės, negrožinės ir vaikų bei jaunimo literatūros. Pokalbis su ekspertais apie rinkimus laimėjusias knygas.Nuo 2017-ųjų portalo KINFO.LT startavę specialūs seansai „Pamatyk kine“, kuriuose rodomi daugeliui jau matyti ir mylimi filmai, turi savo žiūrovą. Kodėl ne kartą matytą filmą traukiame žiūrėti į kino teatrą? Kuo mus traukia modernioji klasika?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija pristato „Auksinių scenos kryžių“ premijų nominantus, kuriuos atrinko iš šimto pateiktų vertinimui. Apie geriausiuosius 2022-ųjų darbus teatre – komisijos pirmininkė Margarita Alper.Vyriausybės rūmuose įteiktos 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.Kultūros kompleksas Vilniuje SODAS 2123 atveria studijų duris. Parodos ir diskusijos, kino kūrėjos Emilijos Škarnulytės filmo „Kapinynas“ peržiūra bei daugybė kitų renginių, kurių akcentas – fotografija.Naujasis Jurgos Tumasonytės novelių romanas „Naujagimiai“ – fantasmagoriška vienos šeimos istorija, susipynusi su senaisiais mitais, keisti, įvairius pavidalus įgaunantys personažai gyvena magiškojo realizmo pasaulyje. „Daugelis personažų stengiasi keisti, gelbėtipasaulį, bet nebūtinai jiems pavyksta. Tai pasakojimas ne tik apie šeimos istoriją,- sako rašytoja.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – žurnalistė Laisvė Radzevičienė, kuri prakalbina net ir labiausiai nemėgstančius kalbėti menininkus, kurios akiratyje – kone visas Lietuvos kultūros laukas. Kaip ji įsisuko į šį ratą, ką jai reiškia muzika, kinas ir literatūra ir ką davė gyvenimui pats vardas – Laisvė?Ved. Gabija Narušytė

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.„Kiekvienais metais, nesvarbu, koks miestas taptų Lietuvos kultūros sostine, kyla tas pats klausimas apie išliekamąją šios iniciatyvos vertę“, – sako rašytoja Renata Karvelis ir pati grįžta prie šio klausimo apsvarstymo.Jelgavoje, Pašto saloje, po poros metų pertraukos vėl rengiamas ledo skulptūrų festivalis. Keliasdešimt menininkų iš 12 pasaulio šalių kūrė senovės dievų atvaizdus. Šiemet festivalyje sulaukta itin daug lietuvių.„Cezario“ kino apdovanojimai Paryžiuje.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Paskelbti šių metų Kultūros paso paslaugų tiekėjų sąrašai.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Šiandien minime saugesnio interneto dieną – kaip patobulėjo ir kokios saugumo problemos išlieka opios skaitmeninėje erdvėje?Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atverta tarptautinė paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Vališevska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“.Ved. Urtė Karalaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą pokalbis apie Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą.Neseniai daug kalbėjome apie greitosios pagalbos medikus, užpultus pacientų. O su kokiomis situacijomis savo darbe susiduria ir kaip sprendžia agresyvaus žmonių elgesio problemą socialiniai darbuotojai?Apie tai su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente Jūrate Tamašauskiene.Paskelbti mokslo premijų laureatai.Kaip dėl Rusijos karo Ukrainoje keitėsi Lietuvos rusakalbių tapatybė? Apie tai menininkės ir VU TSPMI magistrės Neringos Rekašiūtės darbas, pavadinimu „Tapatybės perkonstravimas karo kontekste: Lietuvos rusakalbių atvejo analizė“. Tai geriausias 2023 m. Politikos ir medijų studijų magistro darbas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Paskelbti 2021 m „Geriausių disertacijų“ konkurso laureatai. Pokalbis su dviem laureatėmis ir konkurso organizatore. Tai Viktorija Baranauskienė, kurios darbo tema „Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose“ ir Milda Mickutė, jos darbas „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai”, taip pat Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungostarybos narė, ilgametė konkurso organizatorė Salomėja Lukaitė-Vanagienė.Šiuo metu Anglijos mieste Huddersfielde vyksta kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis, per dešimt dienų pristatantis plačią dabar kuriamos muzikos panoramą, nuo noise garsų iki orkestrų, įkurtas prieš daugiau negu keturis dešimtmečius, jis laikomas vienu šiuolaikinės mu-zikos centrų ir svarbiausiu šios muzikos festivaliu Didžiojoje Britanijoje. Šįmet šio festivalio programoje didelis dėmesys Lietuvos šiuolaikinės muzikos kūrėjams, tai naujos, trimetės partnerystės pradžia. Huddersfielde yra ir mūsų LRT KLASIKA kolegos Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Julijus Grickevičius.Kiek vyresniems žmonėms svarbu mokėti naudotis informacinėmis technologijomis? Apie tai pokalbis su „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuviene.„Neturėjau abejonių, kad viską teisingai darau, kas gali būti kiečiau, nei ginti savo šalį ir gelbėti žmones, manau, kad tai aukščiausias pašaukimas, aukščiausia, ką gali daryti gyva būtybė, tiesa? Ginti moteris, vaikus, ir gelbėti sužeistuosius. Aš esu laimingas žmogus, nepaisant visko, kas man nutiko“, išskirtiniame interviu LRT Radijui sako visame pasaulyje žinoma paramedikė Julija Pajevska - Taira, padėjusi kenčiantiems Mariupolyje, pati paimta į nelaisvę ir išlaisvinta po trijų mėnesių. Ją kalbina Liuda KudinovaVed. Agnė Skamarakaitė

LAMA BPO skelbia kvietimų studijuoti rezultatus. Kur daugiausiai stojo būsimieji abiturientai ir kokia situacija Lietuvos aukštajame moksle?Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį pernai siekė kone 50-čia procentų daugiau nei 2016-ais metais. Kokios vidutinės vartojimo išlaidos vienam gyventojui? Kam išleidžiama daugiausia?Nuo rugpjūčio 1-osios paprastės tvarka parduodantiems automobilį užsienio gyventojui ar įmonei šalies teritorijoje. Kreiptis į „Regitrą“ir deklaruoti automobilio nuosavybės pasikeitimą pakaks tik Lietuvos gyventojui.Prieš 64-erius metus, 1958-ų metų liepos 29-ąją, Jungtinių Valstijų prezidentas Dvaitas Eizenhaueris pasirašė aktą, kuriuo buvo įsteigta NASA - Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija.LRT KLASIKA pradeda tiesiogines koncertų transliacijas iš vieno svarbiausių vasaros muzikos festivalių, pasaulio muzikos sostine laikomo Zalcburgo. Šįvakar, 19 val., klausytojai galės išgirsti Giakomo Pučinio operų ciklą „Triptikas“, kurio pagrinė atlikėja bus Lietuvos operos solistė Asmik Grigorian.Ved. Paulius Šironas

Šiandien Nacionalinė kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2022“ atrankos komisija paskelbė apdovanojimų nominantus. Nominantus komentuoja komisijos narės Monika Gimbutaitė ir Eglė Maceinaitė.Kol rusų okupantai bomborduoja, griauna ir su žeme lygina Ukrainos kultūros paveldo objektus, mūsų šalies įvairaus lygio valdininkų abejingumas ir neveiklumas tiesiogiai prisideda prie nekilnojamojo paveldo vertybių nykimo – palikti likimo valiai jie griūva, rūdija, net kelia pavojų žmonėms. Štai 1871 metais statytas Šernų tiltas per Miniją – vienas iš daugelio nykstančių tokių objektų Klaipėdos krašte.Nuo pirmosios lietuviškos televizijos transliacijos prabėgo 65 metai. Apie televiziją šiandien ir šios medijos užkulisius pasikalbėsime su režisiere Asta Giraityte.Krepšinis - nėra tik žaidimas. Jis - ir mokslininkų dėmesio objektas. Tyrėjai ieško atsakymų, kurie padėtų sportininkams ir treneriams pasiekti aukščiausių rezultatų. Nors mokslo darbuotojų veikla dažnai nėra pastebima plačiosios visuomenės, tačiau, neabejotinai - reikalinga šių laikų profesionaliame sporte. Andriaus Baranovo pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ viešės architektė, kuratorė Architektūros fonde, Vilnius TECH Architektūros fakulteto docentė Indrė Ruseckaitė.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius

Rytoj Lietuvos televizijai sukanka 65-eri metai. Kaip keičiasi televizija? Kiek joje yra nenatūralumo? Kodėl kiekvienas žmogus per televiziją nori atrodyti gerai? Pokalbis su milžinišką patirtį sukaupusia televizijos laidų kūrėja, vedėja, muzikologe Zita Kelmickaite.Tarptautinės Džiazo dienos proga LRT KLASIKA kviečia klausytis išskirtinės transliacijos iš LRT.Viešojo sektoriaus pertvarką parengę valdžios atstovai ir ekspertai sako, kad Lietuvoje yra didžiulė problema su vadovais – apskritai gerų vadovų nėra itin daug, o viešasis sektorius gerų vadovų nelabai pajėgia pritraukti. Kodėl taip yra?Paskelbti geriausi praėjusių metų Lietuvos bibliotekininkai. Geriausia jauniausia bibliotekininke pripažinta laikinoji Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Straupytė.Ved. Edvardas Kubilius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino į jo šalį įsiveržusią Rusiją siekiu „ištrinti“ ukrainiečius, jų šalį ir jų istoriją.Neskraidymo zona ir naikintuvai. Tai du dalykai, ko labai nori Ukraina, bet nesulaukia Vakarų partnerių palankumo. Dėl abiejų nuogąstavimas tas pat - tai būtų akivaizdi NATO konfrontacija su Rusija, o to niekas nenori. Ar gali situaciją pakeisti Jungtinių Tautų sprendimai?Maskvos ir Kijevo delegacijos ketina susitikti antrą kartą derybose prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos.Po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos pasisakė daugiau nei 100-o pasaulio valstybių atstovai, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsuos dėl dokumento, reikalaujančio Maskvos nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Koks labiausiai tikėtinas sprendimas ir ką jis pakeis?Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Kalbos rytas.Vasario 9-oji – Pasaulinė graikų kalbos diena. Renginiu Vilniaus universitete baigiasi Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Graikų literatūros metų programa, kvietusi skaitytojus, leidėjus ir kolegas vertėjus prisiminti senąją ir atrasti naująją graikų literatūrą.Nors Nacionalinei kultūros ir meno premijai aktoriaus Vido Petkevičiaus kandidatūrą iškėlė kinematografininkų sąjunga, o menininkas ją pelnė už įtaigius vaidmenis tiek teatre, tiek kine, vis dėlto, jo kūrybą vertinantys ekspertai vieningai sutaria - ryškiausiai aktorius atsiskleidė teatro scenoje. Kodėl jis užsitarnavo antžmogio, kurio troško visi Lietuvos teatrai, vardą?Du senų knygų knygynai „Keistoteka“ sostinėje gali užverti duris. Koks likimas jo laukia?Trys WIliamo Somerseto Maughamo romane įspaustos išdavystės ir puikybės istorijos, interpretuojančios kriškčioniškąsias dogmas muzikinės versijos: kino muzikos tėvo bandymai atsikratyti iki tol madingų kompiliatorių klišių, vietą perteikianianti rytietiška muzika ir naujausioje versijoe – metakiniškas Lang Lango įspaudas bei simbolinę reikšmę kolonizuotoms vietovėms turinčios vaikiškos dainelės.Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ kviečia į retrospektyvinės programos seansus.Kino pasaulyje – svarbi diena. Paskelbti 2022-ųjų „Oskarų“ apdovanojimų nominantaiVed. Karolina Bieliauskaitė

Nacionalinėje filharmonijoje – pasaulinė premjera: Arvydo Malcio pirmąjį koncertą smuikui ir orkestrui grieš smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir LNSO orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.Įteikti Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos organizuojami Lietuvos žaidimų apdovanojimai. Kas geriausieji? Austėjos Kuskienės žvilgsnis į konkursą „LT game awards“.Šimtmečius skaičiuojantis apleistas medinukas virto Medinės miesto architektūros muziejumi ir šiandien drąsiai galima tai vadinti Užupio pelenės istorija. Šis restauruotas namas dabar ne tik džiugina tuo, kad tai, kas atrodo neįmanoma – tampa įmanoma, bet ir kviečia pažvelgti į medinės architektūros Vilniuje istoriją ir į čia gyvenusių kasdienybę. Namo-muziejaus duris atveria muziejaus fondų saugotoja Donata Armakauskaitė.Su rubrika „Užeikite“ užsukome į Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, kurio direktorius Vytas Rutkauskas neslepia nuostabos ir susižavėjimo ir pagarbos čia atkeliavusiai didikų giminę, kurios dėka Rietave daug kas įvyko pirmą kartą.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – knygų „Sibiro haiku“, „Grybo auksas“ iliustratorė, dailininkė Lina Itagaki. Pokalbis – apie kelionę iki piešimo, kūrybą klausant mantrų ir pankišką gyvenimo būdą.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

Paskelbti 2022 metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba tarnybą rezerve šaukiamų piliečių sąrašai. Daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų iki 26erių metų amžiaus bus pašaukti į 9 mėnesių tarnybą. Žinia apie patekimą tarp galimų šauktinių sukėlė įvairių emocijų. Dalis jaunuolių dėl įvairių priežasčių jau svarsto apie galimybę atidėti karo tarnybą. Kokiais atvejais šaukimą galima atidėti? Komentuoja - advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, advokatas Egidijus Langys.Kaip atpažinti, kad vaikas yra patyręs seksualinę prievartą, kokioje aplinkoje tai vyksta, kodėl vaikai apie patirtą smurtą tyli? Ką apie seksualinę prievartą prieš vaikus turėtume žinoti kiekvienas ir kas gali padėti su tuo susidūrus? Pokalbyje dalyvauja globos namų „Užuovėja“, kuriuose veikia vienintelė įstaiga Lietuvoje, teikianti specializuotą pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras direktorė Gytė Bėkštienė ir šio centro psichologė Vilma Paliaukienė.Ved. Artūras Matusas

Paskelbti 12a kūrėjų, pretenduojančių gauti Nacionalines kultūros ir meno premijas.Operos solistas, vokalo profesorius Thomas Baueris nepabijojo nerti į avantiūrą ir atokiame Bavarijos kampelyje pastatė koncertų salę, įsipareigodamas be nuolatinio biudžeto ją valdyti bent 25-erius metus. Apie milijoną, kurį salei pastatyti turėjo rasti pats pašnekovas, žilus plaukus, kuriuos jam kainavo ši avantiūra, ir kodėl Blaibacho koncertų salėje bilietai gali būti brangesni negu Miuncheno filharmonijoje – Julijaus Grickevičiaus ir Rasos Murauskaitės pokalbis.LRT Metų apdovanojimuose „Metų ambasadoriumi“ pretenduoja tapti režisierė Giedrė Žickytė, režisierius Laurynas Bareiša ir menininkas Julijonas Urbonas. Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovavęs menininkas Julijonas Urbonas įsteigė fiktyvią Lietuvos erdvės agentūros laboratoriją. Su Julijonu Urbonu kalbėjosi Austėja Kuskienė.Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į muziką kine.Architektų sprendimai išlieka amžiams – kaip sukurti tai, kas būtų funkcionalu, kas kuria miestų veidus? Tai tarsi lygtis su daugybe nežinomų kintamųjų ir be formulių jai išspręsti, tačiau architektūros tikslas – rasti sprendimą. Taip kalba patys architektai, vienas jų – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Ambrasas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė

Universitetų ir gimnazijų lyderiai nesikeičia: tarp universitetų pirmauja Vilniaus universitetas, gimnazijų gretose – Vilniaus ir Klaipėdos licėjai.Kaip įveikti taikų pasipriešinimą – patirtis ir perspektyvos.Kuršių nerijos nacionalinis parkas ketina pradėti naudoti savo prekės ženklą – stilizuotą paukščiuką su parko emblema. Juo bus žymimos vietos prekės ir paslaugos.Ved. Vaida Zakarkienė

Paskelbti geriausių šalies švietimo įstaigų reitingai parodė, kad įstaigos lyderės ir toliau neužleidžia pozicijų.Žmogaus teisių komitetas svarsto Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti mobingo prevenciją. Vieno Darbo kodekso pataisų iniciatoriaus, socialdemokrato Gintauto Palucko komentaras.Laidų ciklas skirtas Andrejaus Sacharovo 100-mečiui. Pokalbis su Sacharovo centro direktoriumi prof. Robert van Voren apie 10-ąją tarptautinę Sacharovo konferenciją.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Kaip Lietuvoje archeologai dirbo sovietmečiu? Kodėl kasė daugiausiai moterys ir vaikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su dr. Šarūna Valotkiene.Nuo šiol LRT televizijai, radijas ir portalas vėl turės savo korespondentus Briuselyje, iš kur praneš svarbiausias Europos Sąjungos aktualijas. Žurnalistai J. Ilkevičiūtė ir M. Laukagalis daug dėmesio skirs ES, verslo, vakcinų politikos, žmogaus teisių ir užsienio politikos klausimams, taip pat sieks neapsiriboti tik Briuselio naujienomis, bet ir supažindins su Vakarų šalimis bei čia įsikūrusiais ar savo verslus atidariusiais lietuviais.Didieji Lietuvos startuoliai susibūrė į asociaciją. Kuo skiriasi startuolis nuo vienaragio, kiek Lietuvoje yra startuolių ir kiek uždirba ten dirbantys žmonės?Paskelbti tvariausiai Lietuvoje gyvenantys senjorai: tarp nugalėtojų ir 100-ąjį gimtadienį švenčianti dalyvė.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Vienas didžiausių automobilių gamintojų Ford paskelbė, kad nuo 2030-ųjų Europoje parduos tik elektra varomas lengvąsias mašinas. Ar artimiausias dešimtmetis dyzeliniams ir benzininiams automobiliams bus paskutinis? Apie tai pokalbis su LRT.LT Eismo redaktoriumi Mariumi Eidukoniu ir tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autoriumi Dainiumi Jaku.Kaune esančio Žaliakalnio gyventojai priešinasi planams Ąžuolyno parke statyti automobilių stovėjimo aikštelę. Kai kurie kauniečiai sako, kad ši vieta aikštelei netinkama: suintensyvės eismas, bus naikinama gamta. Laidoje – Paulius Keras iš Kauno miesto savivaldybės, urbanistas Martynas Marozas ir Žaliakalnio gyventojų atstovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė.Paskelbti praėjusių metų darbo rinkos lyderiai – įmonės, kurių skelbimuose ieškota dažniausiai. Kaip atrodė darbo paieška pernai, kaip ji vyksta dabar ir kaip keisis ateityje – papasakos CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis.Ved. Mindaugas Laukagalis

Leidimo atnaujinti veiklą iš Vyriausybės kol kas nesulaukęs smulkus ir vidutinis verslas žada keiptis į teismą dėl veiklos ribojimoVilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą dėl „Aukštaitijos implantologijos klinikos“skundo, kuriuo prašoma atlyginti žalą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas.Leidimo atnaujinti veiklą iš Vyriausybės kol kas nesulaukę verslininkai žada kreiptis į teismą. Visgi tikimasi, jog Vyriausybė priims sprendimus, dėl kurių kreiptis į teismą nereikėtų.Europos sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis pradėjo vizitą Rusijoje. Ar, kaip tikimasi, Borelis spaus Kremlių dėl sprendimo įkalinti opozicionierių Aleksejų Navalną, išreikš kritiką dėl didelio masto sulaikymų, jėgos naudojimo prieš protestuotojus?Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pristatė aktualiausią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID.Lietuvą užklupus žiemiškiems orams, autoservisų darbuotojai turi daugiau darbo. Tačiau įstaigas vienijančios asociacijos vadovo teigimu, dėl karantino dalies įmonių finansinė padėtis lieka sunki.Paskelbti 2020 metų Lietuvos mokslo premijos laureatai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujausio žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numerio apžvalgaDomanto Razausko muzikinėse naujienose: naujas švedo saksofonininko avangardisto Matso Gustafssono grupės „The End“ darbas ir rinkinys, skirtas moterų vaidmeniui klasikinės muzikos kontekstuose.Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Apie įvertintuosius mintimis dalijasi komisijos nariai Audrius Stonys, Jūratė Katinaitė, Jūratė Sprindytė, Audrius Ambrasas, Ramunė Marcinkevičiūtė ir Jūratė Tutlytė.Kiekvienais metais netyla diskusijos dėl kultūros projektų finansavimo. Paraiškų teikėjams ir kūrėjams vis kyla klausimų dėl ekspertų kompetencijų, sprendimų objektyvumo, vertinimo kriterijų. Iš vertintojų kai kada pasigirsta kritika dėl teikiamų projektų parengimo kokybės – ne iki galo išvystytos idėjos ar silpnas jų pagrindimas, konteksto trūkumas, „išpūstos“ sąmatos. Kultūros vadybininkų asociacija kviečia į kultūros projektinio finansavimo procesą pažvelgti iš įvairių perspektyvų ir pristato eksperimentą „Geriausia paraiška“.Sukurtas sunkmečio sąlygomis, Valstybės teatras buvo ypač svarbi šalies gyvenimo dalis – jauna valstybė siekė įsitvirtinti būtent per operą. Pasak muzikologės, operos kritikės Jūratės Katinaitės, operos teatras buvo susijęs su galia, įsiteisinimu ir valstybingumo idėja.„Klasikos koncertų salių“ apžvalga.Ved. Austėja Kuskienė

Krikščioniškos žiniasklaidos konferencijoje „Vakar. Šiandien. Rytoj.“, organizuotoje „Gerosios Naujienos centras“ Tema: Evangelinės žinios komunikacija, motyvacija tai daryti ir naujosios (socialinės) medijos Kalbėtojas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Data: 2020-05-14 Video: https://youtu.be/KD9wJ4kVnv0  

Tik ką paskelbti prestižinių „Grammophone“ apdovanojimų laureatai. Tai albumai, įrašai, kritikų, leidybos kompanijų ir pačių muzikantų sprendimu verti vadintis geriausiais per pastaruosius metus. „Gramophone“ kartais vadinami klasikinės muzikos „Oskaru“, arba „Grammy“ apdovanojimų europietišku atitikmeniu ir pačių leidyklų vertinami kaip vieni svarbiausių pasaulyje. Paskelbti nugalėtojai 10-yje nominacijų. Geriausiu leidiniu orkestrinės muzikos kategorijoje pripažintas „Deutsche Grammophone“ įrašas „Weinberg: Symphonies Nos. 2 & 21“, o tai Mirgos Gražinytės-Tylos ir jos vadovaujamo orkestro darbo vaisius. „Kitas laikas“ kviečia pažvelgti į nugalėtojus ir kitose kategorijose.Laidą veda Domantas Razauskas

Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Baltarusijos prezidento rinkimai būtų paskelbti neteisėtais. Ar protestai Baltarusijoje gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai? Medikai pasigenda informacijos kiek ir kokių priemonių valstybė turi rezerve. LRT faktai aiškina kaip ir ar virusai pralenda pro apsaugines kaukes. Ved. Madona Lučkaitė

Naujausio „Kultūros barų“ numerio apžvalga. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pasakojimas apie Lietuvių dailės klasiką Augustiną Savicką. „Mes vis labiau apsitveriame tvoromis, skirstomės kūrybiniais cechais. Todėl šiandien kritinis požiūris yra labai reikalingas“, – teigia skandalingais performansais žiūrovus stebinęs menininkas Evaldas Jansas, prieš pat karantiną atidaręs Janso muziejų. Lietuvos muziejų asociacija 2019 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai dr. Jolantai Skurdauskienei. Apdovanojimas jai skirtas už Lietuvos muziejininkystės plėtrą, materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą. Paskelbti nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ nugalėtojai. Kokios fotografijos pernai buvo geriausios, aptarsime su Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Spaudos fotografų skyriaus pirmininke Evgenia Levin. Savaitgalį Kaunas šventė 612-ąjį gimtadienį. Renginiai vyko gatvėse, skveruose ir kiemuose, kad kauniečiai juos galėtų stebėti pro savo namų langus. Kaip sekėsi surengti masinę šventę per atstumą? Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kultūros puslapių apžvalga. Tęsiame pažintį su Kompozitorių sąjungos komisijos paskelbto lietuvių kompozitorių 15-uku. Dėmesys skiriamas Frankfurte kuriančiai Dianai Čemerytei. Pasaulio įvykių apžvalga: kaip gyvena ir ryšį su auditorija palaiko dvi Latvijos ir Estijos kultūros įstaigos. Kodėl prie Rozetos akmens nedera planšetė? Kada pasiteisina interaktyvumas muziejuose, pasakoja Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis.JAV žiniasklaida mirga pranešimais apie nuostolius skaičiuojančias neribotam laikui užsidariusias kultūros įstaigas bei darbą ir pajamas prarandančius menininkus.Lietuvos kultūros centruose dirba per 4700 darbuotojų, veikia beveik 5000 įvairių žanrų meno kolektyvų, kuriuose yra ugdomi daugiau nei 60 tūkstančių šalies gyventojų. O kaip šiuo nelengvu laikotarpiu gyvena ir dirba didžiausia šalyje veikianti kultūros bendruomenė? Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis sako, kad šiuo laikotarpiu itin aktualu yra išsaugoti kultūros srityje dirbančius žmones, bet neretai technologiniai ištekliai ir kompetencijos yra ta problema, kuri neleidžia jiems dirbti nuotoliniu būdu. Paskelbti 25-ojo „Kino pavasario“ nugalėtojai ir žiūrovų favoritai. Pokalbis apie geriausius filmus, kino tendencijas bei virtualų festivalį su festivalio komisijų nariais, režisieriumi Audriumi Blaževičiumi ir Rugile Barzdžiukaite, „Cineuropa“ apdovanojimui įvertinto filmo „Nova Lituania“ režisieriumi Karoliu Kaupiniu bei kino vertimo premija gavusia Veronika Vasiljeva-Niparavičiene. Ved. Austėja Kuskienė.

Paskelbti geriausi praėjusių metų sportininkai su negalia.Trakų rajone – Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimas“.Darbo ginčų komisija įpareigojo Pravieniškių pataisos namų kolonijos vadovybę išmokėti čia dirbantiems medikams priedus už darbą kenksmingomis sąlygomis. Muziejų, galerijų ar teatrų lankymas teigiamai veikia sveikatą, teigia britų tyrimas.Prezidentas: savivaldybės per menkai girdimos Vilniuje.Kokį poveikį šilti orai daro slidinėjimo centrams ir žiemos sporto prekių pardavėjams?Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai negalią turintiems gyventojams turėtų būti lengviau prieinami.„Ryto garsų“ studijoje – apie svarbiausius praėjusių metų įvykius ir šiemet laukiančius iššūkius.Ar keičiasi bažnyčios požiūris į celibatą? „Ryto garsai“ per 10 min.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda LRT televizijos žinių vedėjas Marijus Žiedas? Ką rekomenduoja skaityti apžvalgininkas, rašytojas Andrius Užkalnis? Prof. A. Bielskio komentaras.Ved. Darius Matas.

Paskelbti pretendentai į „Oskarus“. Juos apžvelgia kino kritikas Gediminas Kukta. Kultūros temų spaudoje apžvalga. Šiemet minima pirmosios operos Klaipėdoje 200 metų sukaktis. Apie muzikinio teatro užuomazgas ir planus minėti šią sukaktį pasakoja muzikologė Daiva Kšanienė, Klaipėdos muzikinio teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis ir teatro vadovė Laima Vilimienė.Su rubrika „Kalbos rytas“ - VDU Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė dalijasi įžvalgomis apie studentų iš įvairių pasaulio šalių susidomėjimą lietuvių kalba.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė laikoma viena produktyviausių dabartinių lietuvių kompozitorių, kasmet sukurianti po stambios formos kūrinį. Premija jai skirta už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą. Pauliaus Ignatavičiaus premjera – spektaklis „Bang!“ - OKT/Vilniaus miesto teatre. Su aktoriumi Pijumi Ganusausku ir režisieriumi pasikalbėsime, kodėl verta griebtis absurdo, reaguojant į pasaulines problemas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kaip atrodo profesionalaus smiginio žaidėjo diena bei kaip pasiruošti šios sporto šakos čempionatui?Lygiai prieš pusantrų metų nuspręsta: naujos kartos mokytojus ruoš trys pedagogų centrai. Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo naujovės, kurios pagalbą insultą patyrusiems žmonėms turėtų padaryti greitesnę ir efektyvesnę. Kokius egzaminus reikia išlaikyti, norint gauti pilietybę ir kodėl kartais jos gavimo procesas užtrunka?2020-ieji – paskelbti Gaono ir Lietuvos žydų metais.Didėjantis sandorių skaičius ir augančios kainos, tokiomis tendencijomis pernai pasižymėjo nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje. Kaip atrodys du tūkstančiai dvidešimtieji verslo pasaulyje?Vyriausybė jau parengė nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą.Svarbiausi praėjusių metų įvykiai ir šiemet laukiantys iššūkiai.Praėjus šventiniam laikotarpiui, galime pažiūrėti, ką pasauliui žada prasidėję 2020-ieji. „Ryto garsai" per 10 minučių.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda dainininkė Monika Pundziūtė? Ką skaityti pataria aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis? Prof. Andriaus Bielskio komentaras. „Ryto garsai" per 10 minučių.Ved. Darius Matas.

Paskelbti pirmieji žemės taršos tyrimai Alytaus rajone. Šiandien paskutinė diena, kai galima skirti auką ugniagesiams.Baigiasi kvitų loterija. Vilniuje prasideda forumas „Prancūzų kalba darbui ir karjerai“.Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus inicijuoja susitikimus su Rezidentų taryba aptarti problemų spektrą ir galimų veiksmų planą.Jau beveik metus galioja draudimas parduotuvėms nemokamai dalyti didesnius ir storesnius plastikinius pirkinių maišelius.Liudo Mažylio rastą Vasario 16-osios aktą iki lapkričio vidurio dar galima pamatyti Signatarų namuose. „Ryto garsų“ studijoje – žemės ūkio ministras Andrius Palionis.Kodėl mažų miestų ligoninėse pacientai guldomi į ligoninę, nors guldyti nereikėtų?Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda lenktynininkas Benediktas Vanagas? V. Keršansko komentaras. Ką rekomenduoja skaityti LRT gen. dir. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė?Ved. Rūta Kupetytė.

Egzaminų rezultatai paskelbti, abiturientai atsiima brandos atestatus. Kokie šiųmečių abiturientų egzaminų rezultatai, lyginant su ankstesniais?Viename iš Vilniaus barų prie geležinkelio stoties šiandien rengiamas protestas dėl čia esamo triukšmo. Daugybė miestų visame pasaulyje skelbia klimato nepaprastąją padėtį.Taip pat laidoje apie gatvės teatro festivalį „SPOT“ ir dainuojamąją poeziją, sporto naujienos ir kitos temos.Laidą veda Greta Klimkaitė.

Vilniaus Rotušėje atidaryta menininko Evaldo Janso tapybos, objektų, fotografijos ir video meno paroda. Viktorijos Gorbutenko projektas „Išnykę kaimai“ primena, kaip dėl kolektyvizacijos nyko Lietuvos kaimai ir rūpinasi jų atminties palikimu šiandien. MO muziejuje atidaroma ekspozicija „Gyvūnas – žmogus – robotas“ analizuoja žmonių santykį su kitomis rūšimis ir technologijomis. Apie parodą kalba muziejaus direktorė Milda Ivanauskaitė ir parodos kuratorės Ugnė Paberžytė bei Erika Grigoravičienė. Paskelbti kultūros projektų finansavimo rezultatai programoje „Iniciatyvos Kaunui“. Pinigų dalybos sukėlė daug nepasitenkinimo. Apie tai Kotryna Lingienė kalbasi su nepriklausoma tarp Lietuvos ir Berlyno dirbančia kuratore Vaida Stepanovaite. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kaip išradingai prašyti pinigų kultūros iniciatyvoms. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Dokumentinio filmo kūrėjas Vitalijus Manskis filme „Putino liudininkai“ bando atsakyti į klausimą, kaip niekam nežinoma politinė Vladimiro Putino figūra per trumpą laiką tapo Boriso Jelcino favorite ir prieš pat 2000-uosius perėmė Rusijos prezidento postą. Su režisieriumi kalbasi Mindaugas Klusas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Europos Parlamentas pritarė vilkikų vairuotojų darbo sąlygas reglamentuojančiam Mobilumo paketui. Prezidento institucijai šiandien – 100 metų. Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino 6 kandidatus į Lietuvos prezidentus, dar trijų pretendentų surinkti parašai tikrinami. NATO užsienio reikalų ministrai Vašingtone mini Aljanso įkūrimo 70-metį. Paskelbti galutiniai Ukrainos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai – antrajame ture susigrums Volodimyras Zelenskis ir Petro Porošenka. Specialiųjų tyrimų tarnyba gydytojui pareiškė įtarimus kyšininkavimu, jis įtariamas už medicininių dokumentų parengimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai iš asmens reikalavęs ir priėmęs 300 eurų kyšį. Prokuroras Viačeslavui Titovui už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardo paniekinimą siūlo skirti lygtinę bausmę. Ved. Agnė Skamarakaitė.

Paskelbti 6 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.Verslo naujienose – apie vaiko pinigus. Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga renka pirmininką. Lietuvos mokslininkai ir verslininkai pradeda įdiegti į automobilius sistemas, atpažįstančias kelio dangą, programėles, patvirtinančias žmogaus tapatybę ar specialias apykakles, išgelbstinčias vaikų gyvybes vandenyje. Dūmų detektorius įsirengę 43 proc. šalies gyventojų – tokius duomenis skelbia Priešgaisrinės apsaugos departamentas, praėjus septyniems mėnesiams nuo gegužės, kada šiuos įtaisus privaloma įrengti visuose būstuose. Nepaisant to, kad tik mažiau nei pusė gyventojų įsiklausė į reikalavimus, ugniagesiai gelbėtojai jau fiksuoja dūmų detektorių naudą – išgelbėtas žmonių gyvybes.Praėjusio mėnesio viduryje Prancūzijoje kilę protestai, manoma, yra didžiausi per pusę amžiaus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta į Ukrainą.Sukanka trisdešimt metų po žemės drebėjimo Spitake, Armėnijoje.Pasaulinė lyderystės konferencija Vilniuje.Spaudos apžvalga, sporto naujienos, R. Sotvarės - Šemetienės komentaras ir kt. temos. Ved. Rūta Kupetytė.

Paskelbti 6 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.Verslo naujienose – apie vaiko pinigus. Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga renka pirmininką. Lietuvos mokslininkai ir verslininkai pradeda įdiegti į automobilius sistemas, atpažįstančias kelio dangą, programėles, patvirtinančias žmogaus tapatybę ar specialias apykakles, išgelbstinčias vaikų gyvybes vandenyje. Dūmų detektorius įsirengę 43 proc. šalies gyventojų – tokius duomenis skelbia Priešgaisrinės apsaugos departamentas, praėjus septyniems mėnesiams nuo gegužės, kada šiuos įtaisus privaloma įrengti visuose būstuose. Nepaisant to, kad tik mažiau nei pusė gyventojų įsiklausė į reikalavimus, ugniagesiai gelbėtojai jau fiksuoja dūmų detektorių naudą – išgelbėtas žmonių gyvybes.Praėjusio mėnesio viduryje Prancūzijoje kilę protestai, manoma, yra didžiausi per pusę amžiaus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta į Ukrainą.Sukanka trisdešimt metų po žemės drebėjimo Spitake, Armėnijoje.Pasaulinė lyderystės konferencija Vilniuje.Spaudos apžvalga, sporto naujienos, R. Sotvarės - Šemetienės komentaras ir kt. temos. Ved. Rūta Kupetytė.

Paskelbti penkių pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Vilniuje Vaiko raidos centras pradėjo dirbti naujose patalpose. Vilniuje klientų aptarnavimo centrą atidarė viena didžiausių Jungtinių Valstijų rinkodaros technologijų bendrovių "Bazaarvoice".Lenkijoje įsigali teismų reforma.Saugaus eismo strategija „Vizija nulis“.Dainų šventėje šiandien – Folkloro diena.Sportas.

Paskelbti penkių pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Vilniuje Vaiko raidos centras pradėjo dirbti naujose patalpose. Vilniuje klientų aptarnavimo centrą atidarė viena didžiausių Jungtinių Valstijų rinkodaros technologijų bendrovių "Bazaarvoice".Lenkijoje įsigali teismų reforma.Saugaus eismo strategija „Vizija nulis“.Dainų šventėje šiandien – Folkloro diena.Sportas.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Vaiko pinigų prašymus registruojanti sistema.Paskelbti 2017 m. „Auksinių gaublių“ nominantai.„Idėja Lietuvai“: dvigubos pilietybės įteisinimas.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas).Tuštėjantys kaimai ir miesteliai (Pasvalys ir Biržai).Verslo naujienos (Latvija). Kultūros renginių anonsas.Apie ką kalba žmonės?: (Dakaro ralis).Rubrika „Labas rytas, Europa“. Portugalija.Lietuvos bankas ragina gyventojus uždaryti bankuose esančias nenaudojamas sąskaitas.

Vaikų mityba: ką reikia keisti? Paskelbti tyrimų duomenys atskleidžia, jog tėvai nepakankamai rūpinasi vaikų mityba, įdėdami jiems lauknešėlį su sumuštiniu, sausainiais ar kitais saldėsiais. Darželinukų ir pradinukų valgiaraščiu pasirūpinti šiek tiek paprasčiau, galima kontroliuoti jų mitybą. Paaugliai dažniausiai patys sprendžia, kam išleisti tėvų duotą eurą. Kaip rūpintis vaikų mityba, kokių gudrybių galima imtis, kad vaikų maistas būtų visavertis laidoje patars dietologė Jūratė Dobrovolskienė.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie pagalbinio apvaisinimo įstatymo ginčytinus klausimus, kurie be kompetentingų komentarų lieka neaiškūs. Kalbėsime su nepriklausoma šios srities specialiste, Amsterdamo universiteto Akademinės medicinos centro Reprodukcinės medicinos doktorante Ieva Masliukaite.

Vaikų mityba: ką reikia keisti? Paskelbti tyrimų duomenys atskleidžia, jog tėvai nepakankamai rūpinasi vaikų mityba, įdėdami jiems lauknešėlį su sumuštiniu, sausainiais ar kitais saldėsiais. Darželinukų ir pradinukų valgiaraščiu pasirūpinti šiek tiek paprasčiau, galima kontroliuoti jų mitybą. Paaugliai dažniausiai patys sprendžia, kam išleisti tėvų duotą eurą. Kaip rūpintis vaikų mityba, kokių gudrybių galima imtis, kad vaikų maistas būtų visavertis laidoje patars dietologė Jūratė Dobrovolskienė.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie pagalbinio apvaisinimo įstatymo ginčytinus klausimus, kurie be kompetentingų komentarų lieka neaiškūs. Kalbėsime su nepriklausoma šios srities specialiste, Amsterdamo universiteto Akademinės medicinos centro Reprodukcinės medicinos doktorante Ieva Masliukaite.