Podcasts about augal

Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.Ved. Rūta Simanavičienė

Herbariumai - unikalūs augalų archyvai pasakoja ne tik apie žaliąją įvairovę, bet ir apie krašto botaninę įvairovę. Laidoje pažinsite vieną seniausių herbariumo eksponatų – dar XVIII amžiaus augalo istoriją. Kaip augalai keliauja laiku, keičia kraštovaizdžius ir saugo savo paslaptis, pasakoja Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijus Rašomavičius.Gamtos mylėtojai turi ypatingą progą – atgimsta Botanikų draugija. Draugijos tikslas – ne tik pažinti augalų pasaulio paslaptis, bet ir įkvėpti kitus atsimerkti augalų grožiui, laidoje aptarsime, kaip šis atgimimas gali pakeisti požiūrį į gamtą ir mus supantį pasaulį.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Prieš šimtmetį Dotnuvoje įkurta Žemės ūkio akademija pasikeitė iš esmės. O moksliniai akademijos dėstytojų darbai žinomi ir Europoje. Technologijos mokslų daktarai Dainius Savickas ir Egidijus Šarauskis kalba apie studijų programų ir mokslinių tyrimų suderinamumą su precizinėmis technologijomis ir robotais. Dirbtinio intelekto ir dronų naudojimo populiarumą, unikalias duomenų kaupimo sistemas moderniuose javų kombainuose, autonomiškai valdomuose traktoriuose.Apie tyrimus taikant inovatyvias technologijas maisto gamyboje, kurių tikslas diegti beatliekines technologijas, pasakoja Agronomijos fakulteto prof. dr. Elvyra Jarienė ir Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros asistentas Marius Lasinskas.Ved. Rūta Simanavičienė ir Arvydas Urba

VDU botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius aiškina, kaip į šiltą rudenį reaguoja augalai, kilę iš viso pasaulio, tuo labiau, kad kai kurie jų žydi antrą kartą. Ką žada antrinis augalų žydėjimas?Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kaip dalyvauti neįprastose ekskursijose, kurių metu galima klausytis elnių?Geniai ruošiasi nakvynės vietas. Varnėno inkilas jiems – kaip tik. Beje, tik prieš keletą dešimtmečių jie atrado, jog nebūtina kalti medį, galima tą padaryti žmogaus statinio sienoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Akvakultūros ūkis „Akvopona“ Skaisterių kaime, Vilniaus rajone, augina žuvis, taikydamas modernią technologiją, jas perdirba ir rinkai siūlo išskirtinius produktus: žuvies kotletus ir faršą. Įmonės vadovas Vladas Vickūnas sako, kad perdirbimas būtinas, mat šviežios ir tik skrostos žuvies perkama vis mažiau.2024 metų pasėlių deklaravimo rezultatai atskleidžia, kad vis daugiau ūkininkų renkasi ekologiškus ūkininkavimo principus. Kaip ir 2023 m. populiariausios išliko kompleksinės ekologinės veiklos. Daugiau nei 25 proc. deklaruoti didesni plotai pagal veiklą „Augalų kaita“, net 36 proc. daugiau - „Sertifikuotos sėklos naudojimas“. „Kraštovaizdžio elementų priežiūros“ šiemet deklaruotas plotas 47 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Pagal „Tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą“ 2024 m. deklaruotas plotas padidėjo net 2,5 karto.Vakarų Graikijoje, skalaujamoje Jonijos jūros, ūkininkai ryžtasi eksperimentams: su sausra bus kovojama auginant iš tropinių klimato juostų kilusias vaisių ir daržovių veisles.Ved. Kristina Toleikienė

Per Žolinę, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, daugelio einančiųjų į bažnyčią rankose bus žolynų, laukų ir darželių gėlių puokštės. Ne vieno rankose bus ir žinomos Vilniaus rajono Melkio kaimo gėlininkės Eglės Gintauskienės sodyboje išaugintos gėlės. Jos puoselėjamų beveik 200 veislių bijūnų tarp jų nepamatysim – jie jau peržydėję, bet kitų margaspalvių daugiamečių žydinčių gausu. Gėlininkė pasakoja apie nelengvą verslą, sodybos augalus ir medžius neseniai niokojusią stichiją, retėjančias daugiamečių gėlių augintojų gretas.Įprasta sakyti, kad geriausia vaistažoles rinkti iki Joninių. Tačiau anot VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro Mariaus Lasinsko, kai kurie augalai, rinkti per Žolinę, dabar atskleidžia gerąsias savybes. Kokias vaistažoles dabar reikėtų rinkti, kaip derėtų švęsti Žolinę, pataria Marius Lasinskas.Mokslininkai padeda žemdirbiams prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų. Dirvožemis, jo būklės kitimas rūpi ir žemdirbiams, ir mokslininkams. Pastarieji jau ketvirtį amžiaus tiria dirvožemį, jo dirbimo būdus. Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo daktaro Virginijaus Feizos, bus atliekami eksperimentai, padėsiantys žemdirbiams ateityje efektyviau ūkininkauti.Užulėnis, esantis Ukmergės rajone, neatsiejamas nuo prezidento Antano Smetonos. Būtent čia įsikūręs jam priklausęs dvaras, kurio istorija stebina ne mažiau, nei šiuo metu vykdomos Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos. Apie tai pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.Roko muzika Ispanijos avių ūkiuose – toks sprendimas stebina, tačiau avių kirpėjai tam turi paaiškinimą.Ved. Regina Montvilienė

VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atminimo temą. Prieš tai Dovilės Dagienės kūriniai eksponuoti Lodzės tarptautiniame fotografijos festivalyje. Šią parodą inspiravo Vilnių ir Lodzę jungiančio abiejų miestų universitetų botanikos profesoriaus Jakubo Mowszowicziaus (1901-1983) patirtys ir išgyvenimai. Jis iš gausios šeimos vienintelis išgyveno po karo; prie J. Mowszowicziaus išgelbėjimo prisidėjo ir lietuviai. Daugiau nei 30 Jakubo Mowszowicziaus šeimos narių buvo nužudyti Paneriuose, kurių kalvų ir pievų augaliją Vilniaus botanikas tyrinėjo prieš karą. Apie augalų atmintį kalbasi parodos autorė ir botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pesticidų naudojimas žemės ūkyje - apipintas mitais. Ir dabar gaji mintis, kad jų žemės ūkyje naudojama daug, purškiamos ir daržovės, ir pasėliai, tačiau ūkininkai pabrėžia - tai būtų prabanga. Apie tai pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „Croplife Lietuva“ direktore Zita Varanavičiene, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja daktare Roma Semaškiene ir augalų selekcijos ir sėklininkystės, netradicinių augalų rūšių ir ekologinės žemdirbystės tyrinėtoju, profesoriumi dr. Antanu Svirskiu.Įprastomis darbo dienomis Laima Dabregaitė - aplinkosaugos specialistė, tačiau šiltuoju metų laiku ji naudojasi galimybe dirbti nuotoliu, tiksliau - Rokiškio rajone, Greviškių kaime. Čia ji prieš gerą dešimtmetį įsigytoje sodyboje leidžia karaliauti bitėms, o pravažiuojančius primygtinai ragina nepraleisti progos važiuojant kaimo keliukais sustoti prie užrašo „Parduodamas medus“, anot jos - „Tai niekada nebus produktas iš Kinijos“.Užsienio naujienose - moterų iniciatyvos prisidedant prie žemės ūkio. Ukrainoje moterys jungiasi prie išminuotojų grupių, kurios valo kaimus bei laukus nuo minų, o Sirijoje moterys ginklais nuo padegėjų saugo bręstančių kviečių laukus.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė ir ūkininkė Valerija Taurienė.Ūkininkai raginami deklaruoti ir valstybinę žemę. Prieš trejus metus, pasikeitus tvarkai, kiekvienas deklaruojamas plotas turi būti pagrįstas panaudos ar nuomos sutartimis. Deklaravimo procesui įsibėgėjant ūkininkams kyla klausimų, į kuriuos atsako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.Įdomu žinoti. Augalai, kuriuos dabar iki Joninių ir po jų galima rinkti, žmogui gali padėti nuo įvairių negalavimų. Kuo? Pataria VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Mėsinių galvijų ūkį turintys Molėtų rajono Rudesos kaimo ūkininkai Vaiva ir Paulius Gagiai ėmėsi įgyvendinti trumpąją maisto tiekimo vartotojams grandinę. Kitaip tariant, ūkyje išauginti galvijai paskerdžiami skerdykloje, o jų mėsą augintojai pristato tiesiai į namus valgytojams. Tėvų pradėtą ūkį išplėtoję, pasirinkę auginti galvijus ir avis, jauni žmonės dabar svarsto apie savo verslo plėtrą.Tauragės rajone penkioliktus metus gyvuoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centras. Šalia kitų gerų darbų kaimo žmonių labui, prieš pusantrų metų pradėjo bendruomeninį verslą, sukūrė dvi darbo vietas. Pasakoja Šakviečio apylinkės bendruomenės centro pirmininkė Reda Pudževelienė ir Šakviečio seniūnaitė Dorota Ivanauskienė.Įdomu žinoti. Gegužę vis daugiau vaistinių augalų pražysta pievose ir miškuose. Tik svarbu juos pažinti, tinkamai paruošti ir gerti sveikatai naudingas arbatas. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Žemės ūkio ministerijai, patikslinus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus purškiant žydinčius augalus, bitininkai teigia, kad svarbiausia laikytis susitarimų. Ūkinininkai sako, kad dabar visus augalų apsaugos darbus privalės atlikti tik naktimis, o viceministras aiškina, kad sumaištį kelia patys ūkininkai, nes nauja tik numatytas laikotarpis spalio-kovo mėnesiai kada apie purškimus bitininkų informuoti nereikia.Lietuvos inžinierių – konstruktorių ir gamintojų sprendimai palengvins darbus grūdų augintojams. Šio pavasario parodoje „Ką pasėsi“ dėmesio sulaukė ir medalius pelnė specialios, šalyje dar nematytos daugiafunkcės grūdų perkrovimo ir transportavimo priekabos. Jas sumanė, sukonstravo ir pagamino Kėdainių rajone Keleriškių kaime įsikūrusios Laumetrio bendrovės specialistai.Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantys Margarita ir Petras Baršauskai gerai žinomi ne tik apylinkėse. Ir ne dėl to, kad abu puikūs pedagogai – lituanistė ir fizikas iki šiol dar turi pamokų Seredžiaus mokykloje. Pedagogus labiausia garsina jų dėmesys ir konkretūs darbai tradicijoms ir papročiams išsaugoti, etnokoltūrai puoselėti.Ved. Arvydas Urba

Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų rūšių. Dabar ūkyje gaminami ir žmogaus sveikatai palankesni produktai.Dar daug produktų išmetami neišnaudojus visų jų teikiamų maistinių, skoninių ar vaistinių savybių. Tai maisto švaistymas. Kaip to išvengti pasitelkus naujausias maisto gamybos technologijas, laidoje pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkai lektoriai dr. Aloyzas Velička ir dr. Marius Lasinskas.Užsienio naujienos. Bitininkavimas mieste – nauda ne tik vietos augalams, bet ir žmogaus psichikai. „Nesiekiu iš to uždirbti pinigų. Laikydama jas mėgaujuosi. Reikia mylėti ir rūpintis bitėmis“, - sako pensininkė Sherry Liu. Kad tai vyktų sklandžiai ir žmonės darytų kuomažiau klaidų, Taivane pradėtos organizuoti bitininkavimo pamokos.Ved. Kristina Toleikienė

„Močiutė dirbo vaistinėje, tą vaistinę atsimenu kaip ypatingą pasaulį su ypatingu kvapu“ - apie savo pasirinkimą tapti vaistininke pasakoja mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pati mokslininkė būdama vaistažolių entuziastė pripažįsta, kad kur nors eidama visada mato aplink augančius augalus ir jų vertę gaminant vaistinius preparatus. Gabrielė savo socialiniame tinkle „Ne saldainiai“ ne tik edukuoja apie vaistų vartojimą ir fitoterapiją, bet ir su humoru žvelgia į keisčiausias kasdienines situacijas, kuriose persipina neretai visuomenės klaidingas santykis su vaistais.Dvylikos punktų pokalbis apie šiuolaikinius vaistus ir fitoterapiją su farmakognoste, mokslininke dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.Ved. Ignas Klėjus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Daugėja rinkoje platinamų nelegalių apsaugos produktų, kurie žalingi ne tik žmonėms, bet ir augalams. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, nors per metus atliekama pustrečio tūkstančio planinių patikrų, nelegalūs AAP vis tiek patenka į rinką, daugiausia jų aptinkama turgavietėse. Ko apsipirkdami turgavietėse turėtumėte reikalauti iš pardavėjų, kad neįsigytumėte nelegalių produktų? Plačiau situaciją komentuos asociacijos „Crop Life Lietuva“, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Savo nuomonę pateiks ir vienos iš turgaviečių darbuotojas.Rubrika „Verslas kaime“. Joje pasakojimas iš Ukmergės rajone esančios Mariaus Dubininko kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų giria“. Sodybą įsigijęs jaunas žmogus gavo įpareigojimą – išlaikyti sodybos autentiškumą.Ved. Rūta Simanavičienė

Pakruojo raj. ūkininkas Rolandas Astrauskas turi savo ūkį ir darbuojasi „Žalgirio“ bendrovėje. 1200ha, 300 melžiamų karvių, todėl reikia sparčiai suktis. Labai padeda sumaniai sukomplektuotas technikos parkas, kuriame ir lietuvių gamybos ir užsienietiška technika, leidžianti laiku viską padaryti, net kai trūksta ir darbuotojų.Praėjusį penktadienį Kaune rinkosi Lietuvos agroparlamento iniciatyvinė grupė, sukvietusi pakalbėti ne tik žemdirbius, bet ir juos aptarnaujančių organizacijų, perdirbėjų atstovus - visus, kam rūpi kaimo ateitis. Kuo ypatingas agroparlamentas, kas jame jau aptarta? Pokalbis su vienu iš trijų steigėjų Raimundu Juknevičiumi.Kauno ir Varšuvos medikai, žemės ūkio akademijos mokslininkai 3 m augino ir tyrė gaurometį – daugiametį žolinį augalą iš kurio lapų verdama arbata. Bendrų tyrimų rezultatai patvirtino, kad gaurometis stabdo vėžinių lastelių dauginimąsi. Išsamiau pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesore Elvyra Jariene.Ved. Arvydas Urba

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius lankė ekologinius ūkius Ukmergės rajone. Anot komisaro, negalima ūkininkus versti pildyti popierius, o numačius plėtrą, skirti ir finansavimą. Ekoūkininkas Valentinas Genys įsitikinęs, kad tokie susitikimai stiprina pasitikėjimą ir žemdirbiams, ir Briuselio pareigūnams.Kalvis, unikalaus žemdirbio muziejaus įkūrėjas Skuodo rajone Truikinų kaime Virginijus Mitkus ėmėsi auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arklius, sportinius žirgus ir mėsinius galvijus. Kodėl ir kaip jo augintiniai išplečia muziejaus edukacinę veiklą?Augalų įvairovė, vabzdžių viešbutis nustebino ir pačius kaimo gyventojus. Skuodo rajone Ukrinuose jau antrus metus 2 arų sklypelyje įrengtas pojūčių skverelis. Apie jį pasakoja seniūnaitė Ligita Urbonienė.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – antradienį, rugpjūčio 29 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Vasara – puikus laikas nukeliauti į pievas ir patirinėti jų gyvenimą, ir tuo pačiu permąstyti savo ryšį su aplinka. Kokia yra pievų biologinė ir kultūrinė reikšmė, ir kaip ji kinta? Kokie yra drugių ir augalų ryšiai? Ko galime išmokti iš augalų ir drugių stebėdami jų gyvenimą? Kaip organizuoti stebėjimą? Kaip įveikti nežinojimo baimę ir kaip išmokti aprašyti augalus? Kaip formuojasi augalams ir vabzdžiams skirtas žodynas ir ką jis pasako apie mus pačius? Laidos viešnios: dr. Radvilė Rimgailė-Voicik — botanikė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentė ir Eglė Vičiuvienė — biologė, gamtos fotografė. Laidoje išgirsime ir komunikacijos bei informacijos tyrėjos Gretos Valvonytės komentarą apie kartu su Radvile pradėtą eksperimentinę programą, skirtą augalams.Laidą veda Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.Nuotraukos autorė: Eglė Vičiuvienė, 2biologists.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad sodininkai jau ne vienerius metus išgyvena šią problemą, tad versliniams uogynams ir sodams jau pasitelkia specialiai tam augintas bites ir kitus vabzdžius. Galimas masinio vabzdžių nykimo priežastis aptarė doc. dr. Eduardas Budrys ir aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Viena priežasčių - Lietuvoje iki šių metų buvo naudojami agresyvus ir ypač vabzdžiams apdulkintojams kenkiantys pesticidai.Liepos 2-ąją pirmą kartą švęsime Nacionalinę uogos dieną. Nepraleiskite progos vykti į ūkius ir tiesiog uogynuose sočiai prisivalgyti įvairiausių lietuviškų uogų. Sužinosite, kuo juos vertingesnės už pietų šalyse užaugintas uogas.Duonos kepėjas Janis Kriekis tikriausiai jau geriau žinomas Lietuvoje, nei gimtojoje Latvijoje. Jo prekystalis mugėse visuomet išsiskiria puošnumu, o parduodamos ne daugiau kaip keturios-penkios skirtingos kepinių rūšys. „Kad pirkėjui nekiltų sunkumų renkantis“, - sako jis. Pokalbis apie puoselėjamą duonos kepimo tradiciją ir Joninių šventės papročius Latvijoje.Ved. Kristina Toleikienė

Pavėluotai deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokų suma nebus mažinama. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į žemdirbių pageidavimus ir kilusią sumaištį. Nespėję deklaruoti pasėlių ūkininkai tai galės padaryti iki mėnesio pabaigos. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki birželio 19 d. patvirtintos 107 317 paraiškos, tai yra maždaug 90 procentų pernai patvirtintų paraiškų.Šilutės krašto ūkininkė Virginija Rudienė stebina savo žolelių arbata. Kiekvienas žiedelis surinktas ranka, pamiškėse, palei Kuršių marias. Darbo dienas ji leidžia laukuose rinkdama vaistažoles, o savaitgaliais keliauja po muges, pristato gausią – daugiau nei 160 pavadinimų turinčią augalų mišinių, arbatų kolekciją.Verslas kaime rubrikoje – Vladimiro Eicher Lorkos istorija, kaip jis žinias perėmęs iš savo tėvų įkūrė kraštovaizdžio dizaino įmonę „Floralita dizainas“. Bene kiekvieną augalą, įrankį vyras išbando Vilniaus rajone esančioje, 6 hektarų teritoriją aprėpiančioje savo sodyboje, o verslo puoselėjimu jau dalijasi ir su savais vaikais. „Augalų verslas – šeimos verslas“, - sako V. Eicher Lorka.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Gamtos tyrimų centro jaunieji mokslininkai pradeda tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti koks pakelių vaidmuo Lietuvos kraštovaizdyje. Ar tai - vienas iš svetimžemių rūšių plitimo kelių, ar tai vieta kur telkiasi erkės? Mokslininkai žada išsiaiškinti, ar pagrįstas visuomenės nerimas dėl erkių gausos padidėjimo, kai pakelės šienaujamos rečiau. Kokių rezultatų ir kokių atsakymų laukiama, pasakoja dr. Domas Uogintas.Tęsiame kelionės po pamario kraštą įspūdžiais. Šįkart susitikimas su istoriku Kęstučiu Demerecku ir pažintis su Nemuno delta, apie Nemuno deltos vystymąsi paskutiniųjų penkių šimtmečių laikotarpiu.Gegužės pirmąją miške mus jau pasveikino gegutė. Gegutės - žalių girių meto skelbėjos. Kartu su jomis pasirodo vėlyvieji paukščiai –žaliosios pečialindos, sodinės devynbalsės, nendrinukės, žiogeliai ir lakštingalos!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Panevėžio rajone, Liberiškio apylinkėse gimęs, augęs ir dabar gyvenantis Petras Paulauskas gamtos padedamas kuria išskirtinius medžio dirbinius. Ilgai miško pašonėje gulėjęs, net kirminų apgraužtas kelmas meistro rankose virsta unikaliu dubeniu, pjaustymo lentele ar dailia sage. „Visi mano kūriniai – funkcionalūs, todėl ir esu amatininkas“, – save pristato Petras ir noriai pasakoja bene kiekvieno kūrinio istoriją.„Ar tarpautinę darbo dieną neturėtume dirbti?“, – klausimą užduoda Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis. Anot jo, reikia keisti požiūrį ir į gegužės 1-ąją minimą šventę, ir į darbuotojų susivienijimus valstybėje. Interviu – idėjos, kokį kelią turėtų pasirinkti Lietuva, siekdama labiau rūpintis dirbančiais regionuose.„Verta žinoti“ rubrikoje pasakojimas apie sužydėjusias magnolijas. Jų priežiūros detales, rūšių skirtumus aptaria VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Istoriškai botanikos sodai tarnauja daugybei tikslų – tai prieskoninių žolelių auginimas, augalų tyrimai ir pažinimas, eksponavimas bei konservavimas. Lankydamasis botanikos sode gali apkeliauti visą pasaulį, susipažinti su skirtingų kraštų augmenija. Kai kurie miestai jau 16 amžiuje turėjo Botanikos sodus, o vienas pirmųjų botanikos sodų Europoje – Pizos botanikos sodas; tačiau šių sodų ištakos jau atsekamos viduramžiais. Šioje laidoje pasigilnsime į Vingio parke įsikūrusio Vilniaus Universiteto Botanikos sodo spalvingą istoriją, sužinosime, kaip buvo formuojamos augalų kolekcijos, kokie augalai buvo tradiciškai naudojami kaip barškučiai, apie rožėms skirtus tyrimus ir apie tai, kaip botanikos sodo darbuotojos įtraukia lankytojus į gamtos pažinimą. Laidos viešnios: Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė ir vyresniosios augalų kolekcijų kuratorės Zita Braškienė ir Kristina Balnytė.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

ES Žaliojo kurso reikalavimas mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą augalininkystėje skatina reikšmingus pokyčius. Atitikti naujus reikalavimus ūkininkams padės inovatyvūs sprendimai, biotechnologijos, biopesticidai, atsparesnių veislių išvedimas. Tuo užsiims veiklą plečianti ir pavadinimą pakeitusi Augalų apsaugos asociacija. Pasakoja „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.Duonzupės, Troškės, Bigozos ir kitokių Zanavykų krašto patiekalų, galima paragauti „Grafo virtuvėje ant ratų“. Autobusiukas važinėja po Šakių rajoną į įvairius renginius ir, kaip sako verslo sumanytojos Jolita Briedė ir Jurgita Ražinskienė, padaro šventę ir išvažiuoja.Suomijoje šie metai vadinami morkų metais. Pernai buvo pomidorų, o kitais metais bus bazilikų. Kuo dar išskirtinis suomių dėmesys daržovėms ir kokios jų kainos Helsinkyje. Pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, augalų apsaugos produktus purkšti iš oro draudžiama. Yra tik išskirtiniai atvejai, kai tai daryti galima, tačiau reikia įveikti biurokratines kliūtis. „Bepiločių orlaivių naudojimo augalų apsaugoje teorija ir praktika – skiriasi“, – pastebi Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė. Pokalbis apie Europos Komisijos paskelbtą Tausaus pesticidų naudojimo reglamento projektą ir jo įtaką dronų pritaikymo galimybėms žemės ūkyje.Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas atkreipė dėmesį į problemą, kurią spręsti imasi ir mokslininkai. Jau pradėtas sudarinėti užtvankų „mirtininkių“ sąrašas. Apie tai pokalbis su hidrotechnikos žinovu Petru Puniu.Miestietį persikelti gyventi kaimo sodyboje Širvintų rajone paskatino čia augantis įspūdingas ąžuolas. Jo paunksmėje Mindaugas Korsakas ir nusprendė įkurti „Vikingų kaimą“, kuris įamžina Kuršių-Baltų vikingų istoriją. Kaimas – ne muziejus, o patyriminių edukacijų erdvė, kurios pasakoja apie prieš 800 metų gyvenusių lietuvių buitį bei karybą.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kaip fotografija tapo miesto ir jo atminties tyrimo instrumentu? Kokias temas kėlė ankstyvosios fotografijos kūrėjai – ir kokias taktikas taiko šiuolaikiniai fotografai, nagrinėjantys miestų ir jų rajonų gyvenimą? Kaip fotografai inicijuoja kontaktus su gyventojais? Kaip įtraukia įvairių sričių mokslininkus? Kaip organizuoja savo nuotraukų archyvus ir kaip dirba su miesto istorijomis? Su menininke, fotografe Dovile Dagiene aptarėme jos sukurtą fotografijų ciklą „Augalų atmintis“, įkvėptą žydų kilmės botaniko Jokūbo Movšovičiaus biografijos: karo metu iš Vilniaus geto jis yra atvežęs žydų vaikus į botanikos sodą. Meninkė pasitelkia chlorofilų atspaudus („fitografiją“), kad ant augalų lapų perkeltų archyvuose surastus portretus. Paroda „Augalų atmintis“ veikia Vilniaus rotušėje iki liepos 30 d. Taip pat su laidos viešnia apžvelgėme jos kuruojamą projektą „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia“, kurio dalyviai taiko fotografiją kaip vietos kultūrinio tyrimo priemonę; ši kolektyvinė paroda veikia „Prospekto galerijoje”, Gedimino pr. 43, Vilnius iki liepos 23 d.Laidos viešnia – menininkė, fotografe Dovilė Dagienė.Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Savivaldybių vadovai skelbia dviguvai dviguvai daugiau susitikimų su interesų grupių atstovais nei pernai. Trečdaliu daugiau vadovų viešino ilgalaikes darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo darbotvarkės viešinimo pradžios. Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines.Vertingiausių Lietuvos augalų sėklos nuo šiandienos pradedamos saugoti Norvegijoje esančioje Svalbardo pasaulinėje sėklų saugykloje. Sėklų saugojimas yra svarbus siekiant išsaugoti jas ateities kartoms, jei šalį ištiktų stichinės nelaimės, karai ar technogeninės katastrofos ir išnaikintų visas augalų rūšis. Jas atkurti padėtų augalų genų bankuose saugomos sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcijos.Klausytojų klausime, ar sugebate atitrūkti per atostogas nuo darbų, elektroninio pašto tikrinimo – šiandien to, po truputį įsibėgėjant vasarai, klausiame jūsų mieli klausytojai.Lietuvos verslas Baltarusijoje sulaukia vis didesnio vietinių dėmesio. Iš dalies lietuvių valdomo prekybos tinklo "Oma" vadovai antradienį buvo sulaikyti, patalpose atliktos kratos. Ekspertai sako, kad Baltarusijos režimas perima vakarų kapitalo verslus. Siūlymų parduoti baldų įmonę sulaukė ir Mogiliove fabriką turintis SBA koncernas.Europos centrinis bankas svarstys dėl bazinių palūkanų normos kėlimo. Ką ta reikštų Lietuvos gyventojams?Europos Sąjungos planai dėl priemonių su klimato kaita, nors ir stringa, bet stumiasi į priekį. Europos parlamentas šią savaitę sprendžia dėl net 8 teisės aktų, nustatančių, kaip šalys įsipareigos iki 2030-ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55-iais procentais, bet sutaria ne dėl visų. Bendrijos planas iki 2030-ųjų įpareigoti šalis beveik pusę elektros energijos turės pasigaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių, o iki 2035-ųjų ir atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais.Turgavietėse pasirodžiusių lietuviškų braškių kainos šiemet - panašios, kaip ir prieš metus, sako prekeiviai. Pirkėjai už kilogramą uogų negaili ir dešimties eurų, ir didesnės sumos. Braškių augintojai teigia, jog už infliacijos neišaugintas braškių kainas reikėtų dėkoti graikams, kurių derlius šiemet buvo itin gausus. Tačiau kitų metų derlius jau gali būti gerokai brangesnis.Ved. Rūta Kupetytė

Gegužraibiniai augalai arba orchidėjos augalijos pasaulyje – retenybė. Bronius Šablevičius iš Aukštaitijos išleidęs knygą apie Lietuvos gegužraibinius augalus pasakoja, kad atkurti šių labai įdomių augalų buveinių beveik neįmanoma.Kodėl?Gamtos Tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė aiškina, kaip biologiniais preparatais reguliuojama mašalų populiacija.Griežlė – vienas paskutiniųjų sugrįžusių pavasario paukščių. Ji grįžta kai sužaliuoja pievos, suauga žolė, nes ten – jų slapynės, ten jų namai.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kokius eksperimentus šiais metais suplanavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis, atslūgus pandemijai grįžtanti į įprastą veiklą ir planuojanti gyvus susitikimus su žemdirbiais, pasakoja Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas.Lietuvoje skrabalais grojančių žmonių mažai, o dar mažiau juos gaminančių. Vienas jų – tautodailininkas, technologijų mokytojas Egidijus Impolis, gyvenantis ir kuriantis Pakruojo rajone, Rozalime.Lietuvoje pastebimas drugelių skaičiaus mažėjimas. Apie jų naudą bei populiaciją Lietuvoje pasakoja Drugelių parodos organizatorės Aistė Kančauskaitė ir jos mama Jūrate Kančauskiene iš Vilniaus.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Pakruojyje užsidarius bankui, neliko nei vienos klientų aptarnavimo vietos. Dabar pakruojiečiai ir kaimo vietovių gyventojai savo finansinius reikalus tvarko Pakruojo ūkininkų kredito unijoje arba patys internetu.Dėl kylančių energijos, pašarų ir trąšų kainų Europos Komisija iš krizių rezervo ES žemdirbiams numatė 500 mln eurų paramą. Lietuvai atitenka 7,6 mln.Augalų distiliavimu susidomėjusi Loreta Zajankauskienė iš Lazdijų rajono tikina, kad ne kiekvienas augalas atiduoda kvapą. Po ilgų bandymų visgi pasirinko levandų auginimą.Ved. Rūta Katkevičienė

Augalų apsaugos produktų naudojimas yra neatsiejama intensyvių augalininkystės ūkių dalis. Siekiant žemdirbius paskatinti pirmiausia rinktis ne chemines, o ekologiškai pagrįstas priemones, ŽŪM pateikė ūkininkams Integruotosios kenksmingų organizmų kontrolės reikalavimus. Ūkininkų bendruomeni kyla klausimas, ar tai ūkininkavimo pradžiamokslis, ar nauja bausmių sistema. Mokslininkai pripažįsta, kad dalyje siūlymų trūksta logiškumo ir teisinio pagrindo.„Gamtininko komentaras“. Ką daryti, jeigu į jūsų sodybą užklydo rapsais apsinuodijusi stirna, pataria gamtininkas Selemonas Paltanavičius.Ved. Rūta Katkevičienė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Joniškio rajone Sodininkų kaime senelių sodybą su senais pastatais atkurianti Giedrė Cholomskytė gyvena mieste. Ramybė kaime, gyva gamta ir gimtinės trauka paskatino grįžti ir rasti laiko verslui mieste ir ūkiui kaime.Cheminės augalų apsaugos priemonės – įprastos daugelyje ūkių. Tačiau visuomenėje daug megalienų apie jų pavojingumą gamtai ir žmogui. Nors gamtosaugininkai teigia, kad pesticidai žalingi aplinkai. Ką parodo polemika tarp Augalų apsaugos asociacijos direktorės Zitos Varanavičienės ir Baltijos aplinkos forumo vadovo Žymanto Morkvėno?Ved. Arvydas Urba

Penktadienį VU botanikos sode prasideda tradicinė, ketvirtį amžiaus rengiama mugė. Joje šiemet be gėlių ir vaismedžių augintojų dalyvaus ir įvairūs amatininkai. Apie mugės ypatumus, gėlių ir sodinukų pasiūlą pasakoja gėlininkė Daiva Gasiūnienė ir vaismedžių augintojas Rimantas Stankūnas.Glifosatas vėl politikų akiratyje. Kodėl vieni nori uždrausti ne žemės ūkio paskirties žemėje naudoti herbicidus, kurių sudėtyje yra glifosato, o kiti teigia, kad tai populistinis siūlymas? Parlamentarai Viktoras Pranckietis, Linas Jonauskas, Lietuvos geležinkelių komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas ir Augalų apsaugos aosciacijos vadovė Zita Varanavičienė.Prozininkas, dramaturgas, skulptorius, bibliotekininkas Juozas Šikšnelis vasaras leidžia gimtinėje, Druskininkų savivaldybėje Švendurbės kaime. Kodėl rašytojas mano, kad tai gražiausias kaimas pasaulyje?Ved. Arvydas Urba

Kiekviena botanikos sodo Kairėnuose augalų kolekcija, skirta bendram supažindinimui su augalų įvairove pasirinkta tema : augalai iš natūralios gamtos ar daugeliui pažįstami vaismedžiai, vaiskrūmiai. Ateityje planuojama kolekcija, atspindinti augalų evoliucijos istoriją.Didžiulėje Kairėnų botanikos sodo teritorijoje gali sutikti briedį ir stirną, kiškį ar voveraitę.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gausi 500 veislių gėlių melsvių kolekcija stebina vilnietės Eglės Railienės sodyboje.Daug kartų kaitalioti mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai sukeldavo priešiškas gyvulių augintojų reakcijas. Kaip jie vertina naujausius reikalavimus?Pirties krosnys, krosnelės, lauko ir vidaus židiniai, – į šiuos gaminius, siaurindama asortimentą, orientuojasi Kaišiadorių rajone, Gudienos kaime įsikūrusi Vytauto Puroklio įmonė.Ved. Regina Montvilienė

Kiekvienas augalas auga tiek, kiek gali. Augalai, visai kitaip nei mes, niekada nesako sau sustoti pasiekus tam tikrą aukštį. Jie neturi ribojančių įsitikinimų, stabdančių nuo jų potencialo. Juk kaip sakoma, nesvarbu, ką galvosi – ar kad gali, ar kad negali, abiem atvejais būsi teisus. Romantikos, spalvų, kvapų ir grožio šioje LAIMĖS DIETOJE rasite daug, nes kalbamės apie augalų dovanojamą laimę ir laimės receptus, kuriuos galima pasiskolinti iš augalų karalystės. Laidos viešnia - tinklaraštininkė, apželdinimo žinovė, kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Maisto technologė, augalinės mitybos specialistė Ona Jurkšienė papasakos, kokias žoleles rinkti per Jonines, kaip paruošti maistą taip, kad jis mums teiktų maksimalią naudą, bei primins daržo ir miško gėrybes, apie kurių gerąsias savybes šiek tiek pamiršome.„Keturi milijonai“: kaunietis Justinas Grigaitis lėšas mokytis prestižiniame Kolumbijos universitete surinko kreipdamasis į pasaulio lietuvius. Dabar penkerius metus JAV gyvenantis vaikinas aktyviai įsitraukęs į lietuvių bendruomenės veiklą Niujorke.Kaip jauni žmonės kalba apie psichinę sveikatą? Apie tai – Dominyka Bodrije, kurianti tinklaraštį „Jau dabar“ apie įvairias psichologines praktikas bei kaip jos gali padėti geriau pažinti save.Ved. Karolina Panto

Klaipėdos ir Raseinių rajonuose rastos nugaišusios užsikrėtusios paukščių gripu gulbės nebylės. Kaune, Amaliuose, namų ūkyje dėl šios ligos staiga krito dalis vištų ir kalakutų. Situaciją vertina ir galimybes išvengti paukščių gripo aptaria VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė.COVID-19 pandemija labai apsunkino ūkininkų produkcijos realizavimą. Daugeliui teko atsisakyti tiesioginio bendravimo su pirkėjais. Vieni ūkininkai pasitelkė socialinius tinklus, kiti susikūrė interneto puslapius. Su kokiais iššūkiais susiduria ūkininkai?Augalų pasaulis žiemą. Kokie stebimi neįprasti reiškiniai? Apie juos – gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

„Suskrenda raganos į vakaruškas, o šluotas palieka medžiuose. Pasilinksima, užvakaroja ir šluotas pamiršta. Šios, likusios medžiuose, pradeda žaliuoti. Taip ir randasi raganų šluotos“, – legendą prisimena dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas.Netoli Molėtų, Juodiškių kaime, sodo bendrijoje raganų šluotų karalystę įkūrė dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas. Augalų kolekcija pildo tiek savo, tiek pasaulio atrastais sodinukais, vadinamais raganų šluotomis. Skiepija, kovoja su ligomis, dalijasi žiniomis. Pas Arūną atvyksta dendrologai, turintys aukštąjį išsilavinimą, patarimų, konsultacijų, žmonės, kuriems patinka gražinti aplinką, ekskursantai. Parodyti ir papasakoti yra ką... Nedideliame 12-os arų sklype auginami tūkstančiai augalų. Vien tik Arūno atrastų – apie 150 raganų šluotų. O kiek dar atvežtinių!Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kiek už augalus moka kolekcionieriai? Ar kambarinės gėlės jau tampa ir puikia kalėdine dovana? Ir kodėl viena augalų parduotuve domisi Hario Poterio gerbėjai?Dar jums papasakosime apie daugiausiai uždirbančias jau mirusias įžymybes ir paskaičiuosime kokių pokyčių pandemija atnešė į mėsos ir kailių industrijas.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Milnorą Pšibišauskienę iš Panevėžio rajono, Paliūniškio, galima vadinti tikra mėtų karaliene. Pšibišauskų šeimos vaistažolių ūkyje yra net 30 rūšių mėtos. Neatsitiktinai šis augalas paskatino ir ūkio įkūrimą. Moteris tikina, kad, įdedant daug pastangų, iš vaistažolių ūkio galima išgyventi.Anykščių rajone esančiame Pelyšėlės kaime Aurelijus Černius pradėjo ūkininkauti būdamas 18-kos. Dabar jaunasis ūkininkas derina darbus gyvulininkystės ūkyje ir agronomijos studijas.Rubrika „Verta žinoti“. Vaisius, daržovė ar uoga? Kaip nepasiklysti tarp šių terminų papasakos Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas Darius Ryliškis tikinantis, kad pomidoras ir bananas botanine prasme yra uogos ir kad vienu kasniu galime suvalgyti 100 vaisių.Ved. Rūta Katkevičienė

Kodėl Lietuvoje bekočiais ąžuolais vadinami medžiai, kurie turi storus kamienus, o zuikiakrūmiai tapo šluotiniais raipstais? Pokalbis apie lietuviškus augalų pavadinimus: kas juos kuria ir ar gali savo variantus siūlyti visuomenė. „LRT ieško sprendimų“: kaip pasiekti, kad Lietuvos žmonės aktyviau balsuotų rinkimuose? Balsavimo internetu galimybė, baudos tiems, kas neišreiškia nuomonės rinkimuose ar bendruomeninis dešrelių kepimas prie rinkimų apylinkių – galbūt kuri nors iš kitose šalyse taikomų priemonių tiktų ir Lietuvoje? Ekspertų komentarai. LRT pristato naują Vilniaus universiteto tinklalaidę „Mokslas be pamokslų“. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kultūros naujienų Lietuvos spaudoje apžvalga.Į dar vieną virtualią parodą „Augalų portretai" kviečia Lietuvos švietimo istorijos muziejus.Mirė iškilus lenkų kompozitorius ir dirigentas Krzysztofas Pendereckis. Aptarsime nueitą muziko kelią. Svarbiausių kultūros įvykių apžvalga. Koks mūsų atsakas į kylančius sunkumus, kaip prisitaikome ir reaguojame į draudimus, kaip kiekvieną iš mūsų veikia bendras socialinis kultūrinis kontekstas. Tęsiasi Tautodailės metai. Šiandien tautodailės arba liaudies meno aplink mus yra nemažai, tik ar mes tai pastebime?Ved. Marius Eidukonis.

Ar žinojote, kad geriausias laikas persodinti kambarinius augalus yra vasaris …. Kaip galima pamesti galvą dėl augalų? Augalų istorijos ir mados. Apie augalus namuose kalbėsimės su iliustratore, animatore ir augalų mylėtoja Reda Tomingas. Ved. Beata Nicholson.

Kaip lapkritį miške ieškoti naudingų augalų, kuo tokios vietos svarbios biologinei įvairovei, ekosistemoms ir aplinkos švarinimui ? Augalų pažinimo ekskursijų metu galima sužinoti apie gamtoje randamus turtus, sužinome jų savybes ir panaudojimą.1989-ieji metai Rytų Europoje simbolizuoja pokyčius. Aksominė revoliucija Čekoslovakijoje ypatinga tuo, kad tai buvo revoliucija be jokio smurto ir prievartos.Prieš 115 metų gimė poetė Salomėja Nėris.Žvakių šviesa suteikia jaukumo, tačiau sveikatos specialistai perspėja, kad žvakių deginimu piktnaudžiauti nereikėtų.Dar girdėsite šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Ūkio naujienos. Sausros verčia atidžiau rinktis augalų apsaugos priemones. Kaip jaunoji Utenos rajono ūkininkė Eglė Jovaraitė vertina mėsinių galvijų perspektyvas? Pasakojimas apie Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, atidarytą vienintelį Lietuvoje „Bulvės muziejų“. Ved. R. Montvilienė.

Specialistai pastebi, kad neįprastai karšta šių metų vasara lemia ankstyvą augalų žydėjimą ir naujų alergenų atsiradimą. Gydytoja alergologė Rūta Dubakienė plačiau papasakos apie šiuo metu dažniausiai pasitaikančias alergijas ir kaip atpažinti simptomus. Taip pat laidoje – pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės akių ligų gydytoja Aušrine Miseviče apie tai, kad vis daugiau vaikų turi regėjimo sutrikimų. Pasak gydytojos, tokią statistiką iš dalies lemia jau kurį laiką privalomas sveikatos patikrinimas prieš mokslo metus, tačiau reikšmingai prisideda ir gyvenimo būdo pokyčiai – pavyzdžiui, dažnas išmaniųjų ekranų naudojimas, ilgas buvimas uždarose patalpose. Ved. Karolina Panto.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Šalčininkų rajone sėkmingai ūkininkaujantis Aidynas Zulfijevas – Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos primininko Kamalo Zulfijevo sūnus. Jaunas vyras seka tėvo pėdomis. Tik pasirinko ne augalininkystę, o gyvulininkystę. Jo laikomi angusai pagal skaitlingumą užima antrąją vietą po Herefordų. Šie galvijai pasižymi ilgaamžiškumu, todėl yra pranašesni už kitas veisles. Jie nereiklūs, ištvermingi. Išvesti angusai Škotijoje, XIX amžiaus pradžioje. Šiandien jų bandos paįvairina ir Lietuvos kraštovaizdį.Tabariškėse netoli Eišiškių ūkininkaujantis Rišardas Lavcelas su žmona Lilija ėmėsi projekto, kuris garsina Tabariškių miestelį. Augalų gausa ir skoningas jų komponavimas ir žinovams atima žadą. Kas bendro, tarp Nobelio premijos ir mūsų pievose augančio pelyno. Ar galima būtų pereiti prie aplinką tausojančio biodinaminio ūkininkavimo? Kokiu tašku pasaulio žemėlapyje Lietuvą siūlo pavadinti žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius? Laidos vedėja Nijolė Baronienė.

Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centro parodų rūmuose eksponuota tapybos paroda „Rekomendacija”, kurios kolekcija sudaryta Lietuvoje unikaliu – rekomendacijos – principu. Astos Kažukauskienės pasakojimas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Žilinsko dailės galerijai Kaune minint 30-metį, prisiminsime šio kultūros veikėjo meno kolekcijos kelionę sovietmečiu iš Vakarų Berlyno į Lietuvą. Jolantos Kryževičienės pokalbis su ilgamečiu Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi, emeritu Romualdu Budriu. Pirmoji naujai įsteigtą Jono Dovydėno stipendiją pelnė fotomenininkė Dovilė Dagienė. Jos dar viešai nepristatytas projektas „Augalų atmintis“ nagrinėja tragiško likimo sulaukusių Lietuvos žydų istoriją, keliaujant po mažus miestelius ir fiksuojant iki šių dienų išlikusias medines sinagogas. Pokalbis su fotomenininke apie šį projektą – didelės apimties studiją, – autorės žvilgsnį į skaudų Lietuvos istorijos laikotarpį, socialines temas fotografijoje, jų keliamus išgyvenimus bei norą nuo to pailsėti. „Klasikos enciklopedija“: Roberto Rosselini. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Ūkio naujienos. Lietuvos augalų apsaugos asociacija informuoja, kad šį pavasarį į Lietuvą plūsta falsifikuoti augalų apsaugos produktai. Kas yra tribologija? Kaip speciali įranga ir mokslininkų tyrimai gali padėti ilgiau eksploatuoti traktorius ir mašinas, kitą žemės ūkyje naudojamą techniką, kuri dėvisi dėl netinkamai suteptų besitrinančių paviršių? Ved. Arvydas Urba.

Apie kambarinius augalus, labiausiai tinkamus ... vyrams! Krotonas, filodendras, sansevjera, nėrūnė, sukilis – penki populiariausi kambariniai augalai, užkariavę vyrų simpatijas. Augalų ypatumus paaiškins botanikas, knygų autorius, kolekcininkas Sigutis Obelevičius. Virtuali dokumentų paroda „JAUNI IR PAŠĖLĘ“ apie sovietinėje Lietuvoje veikusias neformalias jaunimo grupuotes, trečiadienį bus atidaryta buvusiame Sovietų Lietuvos KGB pirmininko kabinete, Vilniuje (parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo atstovas Povilas Girdenis).Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Arvydas Urba.

„Radijo popietėje“ – apie kambarinius augalus, labiausia tinkamus ... vyrams! Krotonas, filodendras, sansevjera, nėrūnė, sukilis – penki populiariausi kambariniai augalai, užkariavę vyrų simpatijas. Augalų ypatumus paaiškins botanikas, knygų autorius, kolekcininkas Sigutis Obelevičius Virtuali dokumentų paroda „JAUNI IR PAŠĖLĘ“ apie sovietinėje Lietuvoje veikusias neformalias jaunimo grupuotes, trečiadienį bus atidaryta buvusiame Sovietų Lietuvos KGB pirmininko kabinete, Vilniuje. Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo atstovas Povilas Girdenis tikrai daugiau žino apie tai.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Druskininkų kurorto šventėje bus galima paragauti 100 tortų Lietuvai. Apie dronų madą ir taisykles. Kaip Lietuvos mokyklos stengiasi gerinti emocinę aplinką mokyklose. „Čikagos Lietuva“. Augalų paroda – mugė „Lietuvos žiedai“ Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Druskininkų kurorto šventėje bus galima paragauti 100 tortų Lietuvai. Apie dronų madą ir taisykles. Kaip Lietuvos mokyklos stengiasi gerinti emocinę aplinką mokyklose. „Čikagos Lietuva“. Augalų paroda – mugė „Lietuvos žiedai“ Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode.

„Gamta – visų namai“: Kauno Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodas ir jame nepaprasta šventė ˜– „Augalų žavadienis“.

„Gamta – visų namai“: Kauno Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodas ir jame nepaprasta šventė ˜– „Augalų žavadienis“.

Žmonėms, kurie turi perdegimo sindromą pataria klinikinės psichologijos mokslų daktarė, psichoterapeutė Aistė Diržytė.Augalų pavojus įvardija VU gamtos mokslų fakulteto botanikos ir genetikos katedros doc. Jonė Rukšėnienė.Apie ispanų kultūrą – kuo ji savita, įdomi, ir kokią pamatė ne iš knygų – Vilniaus dailės akademijos prof. Jono Kazlausko pasakojimas.

Žmonėms, kurie turi perdegimo sindromą pataria klinikinės psichologijos mokslų daktarė, psichoterapeutė Aistė Diržytė.Augalų pavojus įvardija VU gamtos mokslų fakulteto botanikos ir genetikos katedros doc. Jonė Rukšėnienė.Apie ispanų kultūrą – kuo ji savita, įdomi, ir kokią pamatė ne iš knygų – Vilniaus dailės akademijos prof. Jono Kazlausko pasakojimas.

Dr. Evaldas Vylius Navys - Vilniaus universiteto docentas, buvęs ilgametis VU Botanikos sodo direktorius, išleidęs ne vieną knygą, aiškinančią kas tinka ir netinka mūsų klimatui ir kad aplinka atrodytų skoningai. Doc. dr. Evaldo Vyliaus Navio paskaitoje: Medžių asortimentas urbanizuotoms teritorijoms.Augalų ištvermingumas žiemą.Dekoratyviųjų medžių ir vaismedžių persodinimas ir genėjimo pagrindai.Lietuvos kraštovaizdžio ypatumai ir klimato zonos, nuo kurių priklauso želdynai.

Dr. Evaldas Vylius Navys - Vilniaus universiteto docentas, buvęs ilgametis VU Botanikos sodo direktorius, išleidęs ne vieną knygą, aiškinančią kas tinka ir netinka mūsų klimatui ir kad aplinka atrodytų skoningai. Doc. dr. Evaldo Vyliaus Navio paskaitoje: Medžių asortimentas urbanizuotoms teritorijoms.Augalų ištvermingumas žiemą.Dekoratyviųjų medžių ir vaismedžių persodinimas ir genėjimo pagrindai.Lietuvos kraštovaizdžio ypatumai ir klimato zonos, nuo kurių priklauso želdynai.