Podcasts about sovietin

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

2024 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta unikali paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje eksponuojami fotografijos meistro Antano Sutkaus darbai. Parodos kuratorius Thomas Schirmböckas, pasakodamas apie tai, kaip gimė parodos idėja, sakė: „Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“A. Sutkus pats priklausė sovietinei nomenklatūrai ir tuo pat metu fiksavo nomenklatūros būtį ir buitį. Kaip A. Sutkaus buvimas nomenklatūros viduje įtakojo jo kaip fotografo žvilgsnį? Kokias aspektais fotografo sukauptas nuotraukų archyvas yra įdomus, svarbus ir gal net unikalus? Ar tarp sąvokų „sovietų elitas“ ir „nomenklatūra“ galima dėti lygybės ženklą? Koks buvo tiesiausias kelias sovietmečiu vedantis į nomenklatūros pasaulį? Koks prieš mūsų akis iškyla tipiško sovietų Lietuvos nomenklatūrininko portretas? Koks jo amžius, kūno sudėjimas, apranga? Kokiuose interjeruose tipiškas nomenklatūrininkas įamžintas A. Sutkaus nuotraukose?A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti besibučiuojantys, nuolat laikantys savo rankose telefono ragelį nomenklatūros atstovai. Kodėl bučiniai ir telefonai buvo tokie svarbūs sovietinės nomenklatūros kasdienybėje? Saldus nomenklatūros gyvenimas turėjo ir tipišką savo kvapą. Koks jis buvo?Pokalbis su parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ konsultantais filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu; istoriku, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu; istorike, dr. Mingaile Jurkute.Ved. Aurimas Švedas(S.Samsono/LNM nuotr.)

WWW.DEALSONWHEELS.LT ---> Iki 2024 m. birželio 9 d. pirkdamas automobilį iš Deals On Wheels pasakyk kodą PROTOPEMZA ir gauk 400 EUR vertės dovaną!

Naujausias Tado Vidmanto filmas – komedija „Milijonieriaus palikimas“ per pirmąsias dienas į kino teatrų sales sukvietė beveik 51 tūkst. žiūrovų ir aplenkė itin lauktą Holivudo režisieriaus Jameso Camerono antrąją „Įsikūnijimo“ dalį. Ką reiškia toks žiūrovų pasirinkimas? Ar tai galime laikyti fenomenu? Kaip tokiame kontekste atrodo autorinis kinas? Apie tai kalbamės su komedijos „Milijonieriaus palikimas“ prodiuseriu Mantvidu Žalėnu ir „Forum Cinemas Lietuva“ vadovu Gintaru Plytniku.Šiandien minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Apie Brailio raštą, jo ypatybes ir pritaikymą šiandieniniame technologijų amžiuje pasakoja mūsų kolega Tomas Riklius.Jevgenij Nikolajev „Išdavę Hipokratą. Sovietinė psichiatrija kaip ginklas prieš kitaminčius“ - skaudi ir aktuali knyga apie žmonių kankinimus sovietmečio psichiatrinėse ligoninėse. Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas trikalbis katalogas „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ Lietuvos muziejų asociacijos apdovanojimo sulaukęs leidinys. Knyga apie unikalų modernaus meno reiškinį – Ecole de Paris – Paryžiaus mokyklą ir prancūzų ekspresionizmo kryptį, kuria didžia dalimi kūrė iš Lietuvos emigravę žydų menininkai.Šiandien visų mūsų laukia folkloro dainų ir šokių vakaronė Miesto laboratorijoje – „Ožiai, klavišai ir garmoškė“. Koncerto programą sudarys trys ansambliai, suburti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos studentų.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši istorikas, kultūros istorikas, Lietuvos Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Deganti vandenvietė žiemai įsikūrė Liepkalnyje. Gruodį Energetikos ir technikos muziejus istorinėje už geležinkelio tilto esančio mikrorajono vandens saugykloje įkūrė unikalų ugnies instaliacijomis papuoštą Kalėdų miestelį.Muziejų bendruomenė renkasi į Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamą forumą „Muziejai: pokyčio jėga“, kuriame gvildenamos muziejams aktualiausios pastarųjų metų temos. Kokios aktualijos?Prancūzų gitaristu Marc Ducret puikiai žinomas Lietuvoje, dažnai bendradarbiauja su saksofonininku Liudu Mockūnu. Kolegė Laima Slepkovaitė su juo susitiko ir pasikalbėjo apie muzikos klausymosi meną, atvirumą ir apribojimus, bei svarbą ieškoti jungčių, o ne skirtybių.Rubrikoke „Ką man skaityti?“: Michael Schur „Kaip tapti tobulam. Pasiruoškite susimauti“ ir „Deficito visuomenė. Sovietinė lengvosios pramonės gaminių reklama XX a. 6–9 dešimtmečiais Lietuvoje“.LRT RADIJO žurnalistas Paulius Šironas, kurio balsą radijų žiniose jau daugybę metų yra pamėgę nacionalinio transliuotojo klausytojai, už radijo ribų turi ir kitokią, labai artimą sau veiklą, kuri taip pat ne mažiau vertinama ir jam pačiam taip pat miela. Tai – poezija. Kaip ir kada ji įtraukė žurnalistą, koks poezijos vaidmuo jo kūrybiniame kelyje? Paulius Šironas - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Man įdomu gretinti dvi kosmologijas – Vytauto Bacevičiaus be galo žmogišką pažiūrą į visatą ir Yuasos muzikos kosmiškumą, paremtą Rytų filosofija“, - sako Lietuvoje gyvenantis japonų pianistas ir mokslininkas Yusuke Ishii, kviečiantis į išskirtinį koncertą.Vaizdo projektas „Disonansai“ atveria Europoje beveik nežinomą Lietuvos diplomatų, intelektualų gyvenimo epizodą, jų politinės egzilės tragizmą sovietinės okupacijos metu. Projekto autorė Aušra Lukošiūnienė Šlapelių muziejuje kviečia prisiminti penktojo dešimtmečio vaizdų, kvapų, garsų istorijas.Per Vilniaus gyvavimo septynis šimtmečius, karų ir gaisrų niokotame Vilniuje išliko itin mažai šv. Pranciškaus bei šv. Dominyko ikonografijų. Kuo pasižymėjo šv. Pranciškus ir šv. Dominykas, kur galima rasti užmirštas ikonografijas? Pasakoja Vilniaus dailės akademijos doktorantė Birutė Valečkaitė.Kokia yra mūsų prigimtinė kultūra? Kokios vertybės atkeliauja iš amžių glūdumos? Ką mums šiandien gali papasakoti senieji mitai, legendos ar užkalbėjimai? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, mitologė, folkloristė, dr. Daiva Vaitkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su publikacijomis kultūors tema.Kaip buvo sudaromi karinių mūšių pavadinimai?Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.Ar lankyti Lietuvos dvarus paskatino žaidimas „Pažinkime Lietuvos dvarus“?Rašytojų sąjunga surengė viešą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus paminklo. Kokias nuomones buvo galima išgirsti?„Kompozitorius yra trečiasis filmo autorius“, – sako vienas žymiausių šių dienų kino muzikos kūrėjų Alexanderis Desplat, dažnai lyginamas su Johnu Williamsu.Buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė Olga Polevikova apskundė konkursą teatro vadovo pareigoms užimti, Kultūros ministerija taip pat dalyvauja teisminiame procese dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso skaidrumo. Kokia politinė atsakomybė tenka kultūros ministrui dėl ne pirmo knkurso, kurio skaidrumu abejojama?Karoliniškių mikrorajono kieme bus galima išvysti režisierės Kamilės Gudmonaitės operos-dramos „Ledynai“ adaptaciją.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Pirmasis sintetinis vaistas pasaulį išvydo prieš daugiau nei 150 metų. Ir nuo to laiko daugelis sunegalavę net negalime įsivaizduoti, kad kažkada žmonės įvairių ligų gydymui pasitelkdavo augalus. Visgi, nors ir sugalvojome, kaip gydytis tikslingiau, tačiau, kaip išspręsti su vaistų kūrimo procesu susijusius iššūkius, atsakymo vis dar neturime.Tikriausiai ryškiausia Klaipėdos baleto prima Beata Molytė atidarė savo vardo baleto mokyklą, tačiau po septynerių metų balerinos asmeninis ir profesinis gyvenimas persikėlė į Vilnių, tad baleto mokyklai buvo iškilusi grėsmė užsidaryti. Greičiausiai taip ir būtų nutikę, jei ne klaipėdietė, verslininkė Alina Velykienė.Vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė šįkart pasakoja apie knygą, kurios nerekomenduotų jautresniems skaitytojams bei kūrinį, kuris galėtų sudominti romano „Ten, kur gieda vėžiai“ mėgėjus.Rugpjūčio 19 dieną Lietuvoje vyks tradicinis 13-asis intelektualusis motociklininkų ralis, kuris apjungs objektus atliepiančius ypatingai svarbias Lietuvai temas į vieną dieną veikiantį maršrutą.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – paskutinis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių.Tarp daugybės namų, gatvių ir kitos pilkosios infrastruktūros miestų parkai tampa ramybės ir atgaivos oazėmis, teikiančiomis daugybę ekologinių ir rekreacinių naudų. Vilniaus universiteto geografė dr. Ieva Misiūnė atliko Vilniaus miesto parkų vertinimą. Ką jis atskleidė?Šiandien lenkų kino režisieriui Romanui Polanskiui sukanka 90 metų. Kas ryškiausiai žiba jo filmografijoje? Kaip kito jo kūrybos stilius laike?Ved. Urtė Karalaitė

Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams.„Kai mes kalbame apie migrantus, dažnai pamirštame, kad jie yra žmonės ir jie yra vaikai. Mūsų pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad jie yra vaikai ir jaunuoliai“, – pasakodama apie kūrybines misijas, sako Menų agentūros ARTSCAPE integracijos projektų koordinatorė Raimonda Lebelionytė-Alseikienė.Kodėl lietuviai sukūrė komiksą apie XX amžiaus Albanijos ichtiologę Sabiha Kasimati?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Pulitzerio premijos laureatus, menininkų prisijaukintą slėptuvę Charkive ir anapilin iškeliavusią Brazilijos muzikos legendą Ritą Lee.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į tuometę mokyklinių švenčių kultūrą.„Nesvarbu, mane vertinsite iš meno ar komercijos pusės, niekada neišdaviau savęs ir neparsidaviau“, – sako performansų kūrėja Monika Dirsytė. Klaipėdoje ir Vilniuje rengiamos jos kūrybos dešimtmečiui skiriamos parodos, abi vadinasi „Dirsytė“. Pokalbis su Monika apie menininkės tapimą prekės ženklu, nuolatinį savų baimių įveikimą performanso arenoje ir jos, vienišės, kartais ne itin draugišką santykį su Lietuvos meno bendruomene.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėV. Strauko nuotr.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio pasirinkome straipsnį, kuriame analizuojamos sovietinės ideologijos pastangos įdarbinti populiariąją kultūrą. Atsiradus televizijai, sovietiniai ideologai iš pradžių užsimojo paversti ją Bažnyčios alternatyva, kuri padėtų atitraukti žmones nuo sekmadienio pamaldų. Ilgainiui metodai keitėsi, ieškota patrauklesnių formų, radosi tokios sovietmečio legendos kaip serialai „Petraičių šeimoje“ ir „Tadas Blinda“. Apie tai prie Naujojo Židinio kalbasi straipsnio autorius, istorikas, VU Istorijos fakulteto doktorantas Tomas Vaitelė ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Spektaklis tai liūdna istorija apie sovietinį absurdą. 1949-ieji metai Lietuvoje, jos kaime gyvena valstietis Fabijonas, kuris pas kaimyną rado knygą apie Tadž Mahalą ir pradėjo svajoti apie kelionę į Indiją. Sužinojusi epie tai jo žmona nusprendžia, kad tai yra jų meilės pabaiga. Tad praneša apie tai NKVD tardytojams, kurie sutiko jį traukinyje ir uždarė jį į beprotnamį. Sovietinė tikrovė pavertė žmogų bepročiu, tik už tai, kad jis norėjo pamatyti pasaulį. Šitas spektaklis kiekvienam žiūrovui užduoda klausimus: iš kur tu? Kur tu eini? Kas atsitiko su mumis? Kas yra skausmas žmogaus gyvenime, o kas yra džiaugsmas? FM99 kalbėjome su aktoriumi Aurimu Pintuliu.

Kaip 1944–1956 m. politinę padėtį vertino Lietuvos gyventojai? Kodėl to meto Lietuvos visuomenėje būta optimizmo vertinant karinę bei politinę padėtį? Kaip įsivaizduotas išlaisvinimas iš sovietų režimo Lietuvoje? Kodėl vienu iš svarbių neišsenkančių gandų apie esą būsimą karą tarp SSRS ir Vakarų šaltinių buvo sovietinė žiniasklaida?Kiek šios nuotaikos ir lūkesčiai buvo specifinė pokario sovietizuojamos Lietuvos visuomenės mentalinė-emocinė savybė? O gal šiuo atveju reikėtų kalbėti apie analogiškas nuotaikas pokaryje tvyrojusias Vidurio Rytų Europoje?Kada įvyko lūžis visuomenės lūkesčiuose, kada ėmė aiškėti, jog Lietuvos iš sovietų jungo nei JAV, nei kitų Vakarų valstybių kariuomenės tikrai neišvaduos?Kokios priežastys skatino žmones trauktis į pasyvųjį pogrindį? Kokias išeitis turėjo žmonės, nusprendę pasišalinti iš savo aplinkos ir kartu – iš vietos sovietinių pareigūnų akiračio, nuslėpti savo praeitį ir tikrąją tapatybę? Kaip ir kur gyveno „nelegalai“? Kuo jie vertėsi?Ar pasitraukusieji į sovietinės realybės šešėlį turėjo galimybę suklastoti savo dokumentus ir taip mėginti grįžti į normalų gyvenimą?Kaip efektyviai sovietinės visuomenės priežiūros bei represavimo institucijos gebėjo kovoti su tais, kurie nusprendė slapstytis ar keisti tapatybę?Pokalbis su istorike, monografijos „Pokaris Lietuvoje. Belaukiant išlaisvinimo“ autore, dr. Regina Laukaityte.Ved. Aurimas Švedas

Kelininkai įspėja apie sudėtingas ir prastėjančias eismo sąlygas. Šįryt pranešta apie tragišką avariją Kelmės rajone. Mikroautobusui įsirėžus į kelkraštyje stovintį vilkiką žuvo du žmonės, pirmadienio popietę, Telšių rajone, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi keleivinis autobusas. Sužeisti aštuoni žmonės. Tikra čiuožykla virto Panevėžys. Daugybei traumas patyrusių gyventojų prireikė medikų pagalbos. Apie slidžius kelius ir nebarstytus šaligatvius gaunama daugybė pranešimų. Kokia padėtis Lietuvos gatvėse ir keliuose?Šių metų Laisvės premija skirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Prieš tris dešimtmečius Lietuva pradėjo kovą su rusiškuoju totalitarizmu, o Ukraina dabar ją baigia mūšio lauke, sakė Vilniuje viešintis Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas.Antakalnio kapinėse Vilniuje, nepaisant JT komiteto perspėjimų, pradėtos ardyti sovietinės skulptūros. Anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus,visi reikiami leidimai yra gauti, o Jungtinių Tautų komiteto išvados nėra kliūtis skulptūras nukelti.Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos finansų ministrai bandys įtikinti Vengriją patvirtinti bendrą finansinės paramos Ukrainai paketą. Jam reikia visų Bendrijos šalių pritarimo. Budapeštas toliau teigia blokuosiantis 18-kos milijardų eurų paramą, nes nesutinka, kad ji būtų skiriama iš skolintų pinigų.Seimas ketina spręsti dėl opozicijos inicijuoto siūlymo atleisti Mykolą Majauską iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo. Valdantieji kaltina opoziciją manipuliuojant procedūromis, kad išgelbėtų M. Majausko postą, ir slaptame balsavime planuoja nedalyvauti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras pasiūlymą grindžia tuo, šis dekretas esą buvo neteisėtas, nes jį priėmė antikonstitucinis organas ir jis pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius, o Lietuvos Respublika esą nesurengė referendumo dėl išstojimo iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams spręsti.Chersono sritis Ukrainoje, prasidėjus kariniams veiksmams vasario 24-ąją, buvo okupuota labai greitai. Jau tris mėnesius Chersono žmonės gyvena sunkiomis sąlygomis okupacijoje.Amerikos prezidentas Džo Baidenas liepos pradžioje, lankydamas Azijos valstybes vizito gali užsukti ir Saudo Arabiją. Galimą vizitą šioje šalyje jis, kaip pranešama, pradėjo svarstyti netrukus po to, kai Saudo Arabija sutiko padidinti naftos gavybą ir padėti pratęsti paliaubas karo nusiaubtame Jemene. Baidenas susitiks ir su faktiniu Saudo Arabijos vadovu, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, kuris, kaip nustatė pačios Amerikos žvalgybos pareigūnai, prieš kelerius pritarė sąmokslui nužudyti Rijado kritiką žurnalistą Jamalą Khashoggi.Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su šalies verslo atstovais lankosi Japonijoje, kur siekia gilinti politinį dialogą ir plėtoti dvišalius ekonominius ryšius. Ir šis vizitas pačioje Japonijoje plačiai nušviečiamas ir itin vertinamas.Sovietinės skulptūros sostinės Antakalnio kapinėse bus nukeltos. Galimybę nukelti iš viso šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrines pilko granito stelas suteikė Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba.Ved. Liuda Kudinova

Pokalbis su išskirtine asmenybe, fotografu Antanu Sutkumi. Fotomenininko biografijoje ir fotoarchyve susitikimai su istorinėmis Lietuvos ir pasaulio asmenybėmis. Antanas Sutkus net ir sovietinės cenzūros metais sugebėjo išlikti drąsus bei kurti tai, kas tuometinei ideologijai ne visada buvo priimtina.Šiuo metu fotografas užsiima savo fotoarchyvo tvarkymu, kuriame daugiau nei vienas milijonas kadrų. Pokalbis apie dvylika Antano Sutkaus gyvenimo etapų, sovietinę cenzūrą ir įsimintiniausius susitikimus iš jo dirbtuvių.Ved. Ignas Klėjus

“Dar tos čia” #50 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! www.dartoscia.lt/ www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris

Ar Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą galima laikyti sovietinės civilizacijos „metastaze“? Kaip ir kokiu būdu mūsų gyvenimus veikia sovietmečio patirtys, šioje epochoje sukurti ir vis dar mūsų kasdienybėje tebeegzistuojantys reiškiniai, jos atminties vietos?Ką tikro istorikai gali pasakyti atsigręžę į Lietuvoje susiklosčiusią vėlyvojo sovietmečio visuomenę – sovietinės civilizacijos „kūrybos“ rezultatą? Kaip reikėtų iššifruoti šiam sociumui taikomą metaforą „nuobodulio visuomenė“? Kiek tiksliai to meto žmogaus ir visuomenės pasirinkimus išreiškia trinarė schema „pasipriešinimas-prisitaikymas-kolaboravimas”? Kodėl sovietmečiu inteligentai, kaip taisyklė, buvo tarp prisitaikėlių? Kas skatino jų konformizmą?Kaip ir kokio maištavimo galimybių vėlyvojo sovietmečio visuomenėje turėjo nenorintys taikstytis su gyvenimo nelaisvoje visuomenėje taisyklėmis? Ar kokiam nors išradingam maištininkui buvo įmanu gyventi taip tarsi Sovietų Sąjunga neegzistuotų?Pokalbis su istorikais doc. dr. Tomu Vaiseta ir dr. Valdemaru Klumbiu.Ved. Aurimas Švedas

Apie tremtį, sovietinę priespaudą ir persekiojimus, bet tuo pačiu ir apie džiaugsmą, laisvę, likimą ir šventines tradicijas.Pokalbis su Irena Saulute Valaityte Špakauskiene, kuri tapo pagrindine knygos ir filmo „Tarp pilkų debesų“ įkvėpėja. 93-jų Saulutė yra vienas vyriausių žmonių oficialiai dirbančių Lietuvoje. Visą savo gyvenimą ji paskyrė būti žiaurių sovietinių kankinimų liudytoja, pasakodama ir vesdama edukacines programas Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.Saulutė gimė 1928 metais Kaune. 1941-aisiais ją ištremė į Sibirą. Vienerius metus praleido Altajaus regione, vėliau dar penkerius įšalo žemėje negyvenamoje saloje Jakutijoje. Šešto dešimtmečio pabaigoje jai pagaliau pavyko grįžti į Lietuvą, tačiau gimtinėje turėjo nuolat slapstytis. Bet ir tada Saulutė neprarado vilties, kad gyvenimas bus kitoks.Ved. Ignas Klėjus

Spaudos apžvalga.Mykolas Drunga su įdomiausiomis publikacijomis kultūros tema užsienio spaudoje.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Šiandien pristatome Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudarytą knygą „Fokuse: moterys Lietuvos kine“.Sostinės visuomenininkai šiandien pradeda iniciatyvą skirtą Ukrainos karo pabėgėliams „Vieta susitikti“.Karo Ukrainoje kontekste Lietuvos visuomenininkai vėl atkreipė dėmesį į sovietinės armijos paminklus ir paragino imtis jų peržiūrėjimo ir griovimo.Ukrainos kariuomenėje yra dalinys kuriame dalyvauja Kyivo teatro aktoriai ir kinematografininkai. Kokios misijos jiems patikėtos?Po kelių metų pertraukos grįžta į Klaipėdos koncertų salę ir Šv.Pranciškaus Asyžiečio koplyčią grįžta Klaipėdos muzikos pavasaris.Ved. Marius Eidukonis

VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas teigia, kad sistemą kamuoja pasenusi infrastrūktūra, prasta darbuotojų motyvacija bei požiūris į atliekančius bausmę, kaip į atskirtuosius, o ne visuomenės narius. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius tikina, kad reformų reikia, tačiau jos turi būti ilgalaikės, patvirtintos vyriausybės, nes ministrai keičiasi. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, patvirtinus bausmių vykdymo strategiją iki 2030 metų, atsirastų prielaidos mažinti kalinių skaičių, o darbuotojų motyvacija pagerėtų.Ved. Audrius Lelkaitis

Grįžusio iš tarnybos Valdo nepažino ne tik bičiuliai, bet ir tėvas - gatvėje praėjo lyg pro svetimą. Bado streikas ir patirti išgyvenimai, kuriuos Valdo atmintis iš savisaugos baigia ištrinti, nualino jauną žmogų, bet nepalaužė. Gyvenimas dovanojo ir atpildą - aplinkybes, kurios atvedė į Paryžių. Vos atvažiavęs pasijuto tarsi čia būtų ir gimęs, o galiausiai geri žmonės ir asmeninės Valdo savybės jį įsuko į Paryžiaus bohemos ratą. Dabar Valdas Prancūzijos sostinėje yra savas tarp savų, o prancūzišką bagetę pusryčiams laužia matydamas nuostabius vaizdus pro langą.Ved. Lavija Šurnaitė

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Europos vartotojų centras Lietuvoje šią savaitę organizuoja jau tradicine tapusią Apgavysčių internete prevencijos savaitę #NeapsigaukInternete. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas vartotojų teisių apsaugai socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose, taip pat klaidinančios reklamos bei nesąžiningos komercinės veiklos pinklėms.Praėjo dvylika metų nuo tada, kai ši knyga buvo išleista pirmą kartą. Bet pastaruoju metu vėl kilo skaitytojų susidomėjimas, daugelis ėmė jos teirautis. Ypač daug pageidavimų pakartoti knygos leidimą sulaukėme iš žmonių, kurie gimė Sąjūdžio metais ir nepriklausomybės pradžioje. Taip rašo neseniai perleistos knygos „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“ autorė psichologė, Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė. Knygoje nagrinėjamos penkiasdešimties totalitarinio režimo sąlygomis pragyventų metų traumos mūsų visuomenei.Sukanka 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Kokia kosmoso tyrimų ateitis ir dabartis – maždaug puse dvylikos.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

LL0300 – Sovietų Okupacija The Soviet Occupation https://lithuanian.libsyn.com Hi everybody, just a quick message before we get started, for today’s episode, we have a letter a Lithuanian sent us a few years back. We weren’t able to get to it until now. The letter was written by, “Lina”, not her real name, and Raminta reads the letter for “Lina”. If you’d like to see a translation of the letter, just go to the Lithuanian Out Loud homepage and you can read it there. Now, on with the show! 
Jau praėjo 18 metų nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Per tą laiką spėjo užaugti vos viena jaunų žmonių karta. Tačiau tie, kurie mena sovietinius laikus, savo prisiminimuose turi daug skaudžių dalykų, ir visa tai atsiliepia lietuvių bendravime, jų įpročiuose bei požiūryje į kitus. Todėl jei sutikote kažkuo pasipiktinusį ar viskuo nepatenkintą lietuvį, gal ši istorija jums padės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra.
Linos močiutė laukėsi, kai abu senelius naktį išvežė į Sibirą. Atėję ginkluoti pareigūnai davė 15 minučių susikrauti daiktams, todėl vienas lagaminas būtiniausių rūbų buvo viskas, ką jie turėjo su savimi. Jie nebuvo nusikaltėliai - jie buvo tiesiog inteligentai. O tokių tuometinė valdžia stengėsi atsikratyti, nes paprasčiau mąstantiems žmonėms lengviau "praplauti smegenis", pripratinti prie naujos ideologijos nei tuos, kurie išsilavinę bei galėtų pasipriešinti sistemai. Senelių namą automatiškai perėmė valdžia, ir jie į jį niekuomet nebegrįžo.
 Tai buvo vieni paskutiniųjų trėmimų, todėl galima būtų sakyti, jog mano seneliams pasisekė - jie nebuvo uždaryti į konclagerį. Jie buvo nuvežti į lentpjūvę, kur dieną naktį pasikeisdami turėjo dirbti. Savomis rankomis jie turėjo pasistatyti sau namus, nesvarbu, kad nei vienas iš jų nebuvo nei architektas, nei inžinierius, nei statybininkas. Ten gimė mano mama. Jiems vėl pasisekė, nes po 8 metų gyvenimo Sibire jie gavo leidimą grįžti atgal į Lietuvą. Tačiau ir toliau jie nuolat buvo sekami kaip valdžios priešai. Todėl seneliai paslapčia ėjo į bažnyčią, apie Sibirą niekam negalėjo pasakoti, ir mes, anūkai, tik iš pavienių žodžių galėdavom suprasti, koks iš tiesų buvo gyvenimas ten. Trispalvė taip pat buvo uždrausta, ir tave galėjo pasodinti į kalėjimą, jei būtum ją parodęs kam nors viešai. Net ir daugeliui metų praėjus po to, senelis vis dar laikė džiovintų duonos riekių maišą - kad netektų badauti, jei staiga vėl reikėtų palikti namus.
 Tie, kurie nepakluso sovietų uzurpacijai, nuolat gyveno baimėje. Tarp tokių buvo ir Linos tėtis. Atsisakęs tapti Komunistų partijos nariu, nuolat buvo persekiojamas. Kartą buvo bandoma padegti jų butą, bet laimei, tėtis laiku spėjo grįžti namo. Šiandien Linai ir jos broliui vis dar mįslė, ką jautė jų tėvai, gyvendami tokiomis sąlygomis, tačiau pabandykite jūs įsivaizduoti savo gyvenimą, kai kas dieną turi kažko bijoti, kai žinai, kad aplink tave pilna paslapčių. Kai niekuomet nesi tikras, ar su tavimi ir tavo šeima vienaip ar kitaip nesusidoros vien dėl to, kad tu esi mąstantis žmogus.
 Sovietinė sistema darė viską, kad žmogus pats nemąstytų. Pagrindinis jos tikslas buvo priversti žmogų paklusti nustatytai sistemai. Už žmogų buvo viskas nuspręsta. Niekam nereikėjo kovoti už savo vietą pasaulyje. Baigei mokslus - tau automatiškai bus paskirta vieta kurioje nors įstaigoje. Apsivedei, stoji į eilę butui gauti. Atrodo gražiai... Tačiau kai visa tai griuvo, pasimatė tikroji šių dalykų žala. Daug vyresnės kartos žmonių dar ir šiandien nežino, kaip išgyventi, neturi motyvacijos, yra pripratę, kad jiems viskas būtų paduota, už juos nuspręsta. Žmonės pikti, nes nesugeba konkuruoti su jaunesniais. Gal todėl ir savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar didžiausias pasaulyje. Translation: Jau praėjo 18 metų nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. It has been 18 years since Lithuania regained its independence. Per tą laiką spėjo užaugti vos viena jaunų žmonių karta. During that time, only one generation of young people grew up. Tačiau tie, kurie mena sovietinius laikus, savo prisiminimuose turi daug skaudžių dalykų, ir visa tai atsiliepia lietuvių bendravime, jų įpročiuose bei požiūryje į kitus. However, those who remember the Soviet times have many painful things in their memories, and all this is reflected in Lithuanian communication, their habits and attitudes towards others. Todėl jei sutikote kažkuo pasipiktinusį ar viskuo nepatenkintą lietuvį, gal ši istorija jums padės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra. Therefore, if you meet a Lithuanian who is outraged or dissatisfied with everything, maybe this story will help you understand why it is the way it is. Linos močiutė laukėsi, kai abu senelius naktį išvežė į Sibirą. Lina's grandmother was expecting (meaning she was pregnant) when her two grandparents were taken to Siberia at night. Atėję ginkluoti pareigūnai davė 15 minučių susikrauti daiktams, todėl vienas lagaminas būtiniausių rūbų buvo viskas, ką jie turėjo su savimi. Armed officers arrived and gave them 15 minutes to pack. So, one suitcase of essential clothes was all they had with them. Jie nebuvo nusikaltėliai - jie buvo tiesiog inteligentai. They were not criminals - they were just intellectuals. O tokių tuometinė valdžia stengėsi atsikratyti, nes paprasčiau mąstantiems žmonėms lengviau "praplauti smegenis", pripratinti prie naujos ideologijos nei tuos, kurie išsilavinę bei galėtų pasipriešinti sistemai. And the government at the time was trying to get rid of them because it was easier for simpler-minded people to be “brainwashed" and get used to a new ideology, than those who were educated and could resist the system. Senelių namą automatiškai perėmė valdžia, ir jie į jį niekuomet nebegrįžo. The grandparents' house was taken by the authorities, and they never returned to it. Tai buvo vieni paskutiniųjų trėmimų, todėl galima būtų sakyti, jog mano seneliams pasisekė - jie nebuvo uždaryti į konclagerį. This was one of the last deportations, so it could be said that my grandparents were lucky - they were not locked up in a concentration camp. Jie buvo nuvežti į lentpjūvę, kur dieną naktį pasikeisdami turėjo dirbti. They were taken to a sawmill where they had to work day and night (they had to rotate working day and night). Savomis rankomis jie turėjo pasistatyti sau namus, nesvarbu, kad nei vienas iš jų nebuvo nei architektas, nei inžinierius, nei statybininkas. They had to build their own houses with their own hands, no matter that none of them was neither an architect, nor an engineer, nor a builder. Ten gimė mano mama. My mother was born there. Jiems vėl pasisekė, nes po 8 metų gyvenimo Sibire jie gavo leidimą grįžti atgal į Lietuvą. They were lucky again, because after 8 years of living in Siberia, they received permission to return to Lithuania. Tačiau ir toliau jie nuolat buvo sekami kaip valdžios priešai. However, they continued to be constantly monitored as enemies of the government. Todėl seneliai paslapčia ėjo į bažnyčią, apie Sibirą niekam negalėjo pasakoti, ir mes, anūkai, tik iš pavienių žodžių galėdavom suprasti, koks iš tiesų buvo gyvenimas ten. Therefore, my grandparents secretly went to church, could not tell anyone about Siberia, and we, the grandchildren, could only understand from a single word what life really was like there. Trispalvė taip pat buvo uždrausta, ir tave galėjo pasodinti į kalėjimą, jei būtum ją parodęs kam nors viešai. The tricolor (Lithuanian flag) was also banned, and you could have been put in jail if you had shown it to someone in public. Net ir daugeliui metų praėjus po to, senelis vis dar laikė džiovintų duonos riekių maišą - kad netektų badauti, jei staiga vėl reikėtų palikti namus. Even many years later, Grandpa still kept a bag of dried loaves of bread - so he wouldn’t go hungry if he had to leave home suddenly again. Tie, kurie nepakluso sovietų uzurpacijai, nuolat gyveno baimėje. Those who disobeyed the Soviet usurpation lived in constant fear. Tarp tokių buvo ir Linos tėtis. Atsisakęs tapti Komunistų partijos nariu, nuolat buvo persekiojamas. Among them was Lina's dad. Refusing to become a member of the Communist Party meant constant persecution. Kartą buvo bandoma padegti jų butą, bet laimei, tėtis laiku spėjo grįžti namo. Once there was an attempt to set fire to their apartment, but fortunately Dad managed to return home in time. Šiandien Linai ir jos broliui vis dar mįslė, ką jautė jų tėvai, gyvendami tokiomis sąlygomis, tačiau pabandykite jūs įsivaizduoti savo gyvenimą, kai kas dieną turi kažko bijoti, kai žinai, kad aplink tave pilna paslapčių. Today, Lina and her brother are still puzzled by how their parents felt living in such conditions, but try to imagine your life when you have something to fear every day when you know there are mysteries (secrets) around you. Kai niekuomet nesi tikras, ar su tavimi ir tavo šeima vienaip ar kitaip nesusidoros vien dėl to, kad tu esi mąstantis žmogus. When you are never sure if you and your family will have to deal with one way or another just because you are a thinking person. Sovietinė sistema darė viską, kad žmogus pats nemąstytų. The Soviet system did everything to keep man from thinking. Pagrindinis jos tikslas buvo priversti žmogų paklusti nustatytai sistemai. Its main purpose was to force a person to obey the established system. Už žmogų buvo viskas nuspręsta. Everything was decided for a person. Niekam nereikėjo kovoti už savo vietą pasaulyje. No one needed to fight for their place in the world. Baigei mokslus - tau automatiškai bus paskirta vieta kurioje nors įstaigoje. You have completed your studies - you will automatically be assigned a place in an institution. Apsivedei, stoji į eilę butui gauti. After you get married, you got in line to get an apartment. Atrodo gražiai... Tačiau kai visa tai griuvo, pasimatė tikroji šių dalykų žala. Looks nice ... but the real damage could be seen only when it all collapsed. Daug vyresnės kartos žmonių dar ir šiandien nežino, kaip išgyventi, neturi motyvacijos, yra pripratę, kad jiems viskas būtų paduota, už juos nuspręsta. Many older-generation people still do not know how to survive, have no motivation, are accustomed to being given everything; decisions made for them. Žmonės pikti, nes nesugeba konkuruoti su jaunesniais. People get angry because they fail to compete with the younger ones. Gal todėl ir savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar didžiausias pasaulyje. Maybe that's why the number of suicides in Lithuania is still the highest in the world.

Daiktai mums gali papasakoti viską. Mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Žinoma, ne tik vien daiktai. Galbūt ir dalykai. Bet kokiu atveju, nėra tokio visai šalimais mūsų tūnančio ir nepastebimo namų apyvokos padargo, maisto produkto, aprangos detalės, su kuria nesisietu liepsnojanti aktualija arba įdomi istorija. Pabaigoje – knygų rekomendacijos pagal laidos temą.Pirmajame epizode apsivelkam (arba nusirengiam, čia kaip kam patogiau) džinsus. Sovietinėje tamsybėje tai buvo blukia melsva šviesa nuo klubų šviečiantis laisvės žiburėlis, nūnai tai toks būtinas drabužinės atributas, jog dažnas ir nesugebės suskaičiuoti, kiek tokių dėvėjo tol, kol jie suplyšo ir nusmuko. Bet kartais džinsai gali tapti daugiau nei 1849-ųjų Sakramento auksakasius nuo šaltų upelių saugančiomis kniedytomis brezento kelnėmis. Ir tikrai daugiau nei garsiausių dizainerių namų apsimestinai demokratišku, tačiau daug šimtų kainuojančių denimu. Kartais jie gali tapti revoliucijos simboliu. Nes pastarąjį kartą baltarusiai buvo patikėję savo sėkme demonstracijose prieš dešimt metų, kai ėjo virš jų galvos plėvėsuojant ant vėliavos koto pakabintiems džinsiniams reiškiniams.Džinsai ir laisvė, apie tai kalbamės su visų pasaulio prekinių ženklų ir daiktų istorijų specialistu Giedriumi Drukteiniu.Ved. Aidas Puklevičius

Prieš 80 metų, 1940-ųjų birželį, Lietuvą užplūdo raudonasis tvanas, pusei amžiaus nugramzdinęs kraštą į sovietinę tamsą. Kaip atsitiko, kad tarpukariu didžiuliu ekonominiu proveržiu ir visuomenės progresu pasižymėjusi valstybė neiššifravo sovietinės Rusijos ketinimų? Kaip vystėsi situcija ketvirto dešimtmečio pabaigoje ir okupacijos išvakarėse? Laidoje dalyvauja VU istorikas dr. Marius Ėmužis ir KU istorikas Vytautas Jokubauskas. Ved. Rimas Bružas.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininko dr. Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais.

Teismo medicinos ekspertai jau baigė tirti pokario kovotojo už nepriklausomybę Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. Jų išvadomis remiasi ir naują knygą apie partizanų vadą baigiantis rašyti Seimo narys Arvydas Anušauskas.Kuo šis partizanų vadas buvo svarbus okupacinei KGB ir kas šmeižimu naudojasi šiandien? Ką rodo A. Ramanausko-Vanago tardymo protokolai? Kokias išvadas galima daryti iš paskutiniosios jo kalbos parodomajame teisme? Kodėl A. Ramanausko-Vanago šachmatus okupacinė valdžia laikė jo veiklos įkalčiu? Ritos Miliūtės pokalbis apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ su Seimo nariu, naujos knygos „Aš esu Vanagas“ autoriumi Arvydu Anušausku bei istoriku, VU lektoriumi, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos vadovu Norbertu Černiausku.

Teismo medicinos ekspertai jau baigė tirti pokario kovotojo už nepriklausomybę Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. Jų išvadomis remiasi ir naują knygą apie partizanų vadą baigiantis rašyti Seimo narys Arvydas Anušauskas.Kuo šis partizanų vadas buvo svarbus okupacinei KGB ir kas šmeižimu naudojasi šiandien? Ką rodo A. Ramanausko-Vanago tardymo protokolai? Kokias išvadas galima daryti iš paskutiniosios jo kalbos parodomajame teisme? Kodėl A. Ramanausko-Vanago šachmatus okupacinė valdžia laikė jo veiklos įkalčiu? Ritos Miliūtės pokalbis apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ su Seimo nariu, naujos knygos „Aš esu Vanagas“ autoriumi Arvydu Anušausku bei istoriku, VU lektoriumi, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos vadovu Norbertu Černiausku.

Berlyno filharmonijos orkestras paskelbė ataskaitą nuo 2002 metų, kai šiam orkestrui pradėjo vadovauti britų maestro, seras Simonas Ratllas. Birželio 16-ąją išėjo Amžinybėn legendindis rusų dirigentas, Sovietinės valdžios persekiotų kompozitorių propaguotojas Genadijus Roždestvenskis. Paskutinės laidos minutės skirtos prancūzų kompozitoriui Charles‘ui Gounod jo 200-ųjų gimimo metinių proga..

Berlyno filharmonijos orkestras paskelbė ataskaitą nuo 2002 metų, kai šiam orkestrui pradėjo vadovauti britų maestro, seras Simonas Ratllas. Birželio 16-ąją išėjo Amžinybėn legendindis rusų dirigentas, Sovietinės valdžios persekiotų kompozitorių propaguotojas Genadijus Roždestvenskis. Paskutinės laidos minutės skirtos prancūzų kompozitoriui Charles‘ui Gounod jo 200-ųjų gimimo metinių proga..

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto istoriko Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Kartojama 2015-11-03 laida.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto istoriko Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Kartojama 2015-11-03 laida.

LRT radijo transliacija iš Visagino. Koks Visaginas šiandien? Nykstantis ar atgimstantis? Rusiška sala ar daugiatautis miestas? Atominis ar būsimas inovacijų centras? Sovietinės architektūros palikimas ar naujų kultūrinių iniaciatyvų židinys? Pokalbiai ne tik apie atominę elektrinę, bet ir apie sportą, pramogas, muziką.

LRT Klasikos transliacija iš Visagino. Koks Visaginas šiandien? Nykstantis ar atgimstantis? Rusiška sala ar daugiatautis miestas? Atominis ar būsimas inovacijų centras? Sovietinės architektūros palikimas ar naujų kultūrinių iniaciatyvų židinys?

LRT Klasikos transliacija iš Visagino. Koks Visaginas šiandien? Nykstantis ar atgimstantis? Rusiška sala ar daugiatautis miestas? Atominis ar būsimas inovacijų centras? Sovietinės architektūros palikimas ar naujų kultūrinių iniaciatyvų židinys?

LRT radijo transliacija iš Visagino. Koks Visaginas šiandien? Nykstantis ar atgimstantis? Rusiška sala ar daugiatautis miestas? Atominis ar būsimas inovacijų centras? Sovietinės architektūros palikimas ar naujų kultūrinių iniaciatyvų židinys? Pokalbiai ne tik apie atominę elektrinę, bet ir apie sportą, pramogas, muziką.

Tarptautinę Vilniaus tapybos trienalę pristato jos vadovas ir kuratorius Linas Liandzbergis. Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinys „Singerstraum“. Užsienio kultūros apžvalga. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Fotografo Christopher Herwig paroda „Sovietinės autobusų stotelės“. Apie literatūrą su ją tyrinėjančia Solveiga Daugirdaite.

Tarptautinę Vilniaus tapybos trienalę pristato jos vadovas ir kuratorius Linas Liandzbergis. Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinys „Singerstraum“. Užsienio kultūros apžvalga. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Fotografo Christopher Herwig paroda „Sovietinės autobusų stotelės“. Apie literatūrą su ją tyrinėjančia Solveiga Daugirdaite.

Ukrainos prezidento lėktuvas išskraidino Nadiją Savčenko iš Rusijos. „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti arba mokės kelių dešimčių milijonų eurų baudą.Verkių ir Pavilnių parkuose aplinkosaugininkai nustatė 30 pažeidimų. E. Masiuliui pareikšti papildomi įtarimai. Sovietinės kariuomenės paminklai Lenkijoje.Interviu su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos vadovu.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Paskaita rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais. Paskaita rugsėjo 16 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.