Podcasts about vaida pilibaityt

LRT pradeda atranką į antrą kartą rengiamą „LRT radijo akademiją“, mokymų ir mentorystės programą, kuri vyks nuo rugsėjo 5 d. iki gruodžio 12 d. Norintieji dalyvauti gali registruotis iki liepos 18 d. projekto internetiniame puslapyje. Išsamiau apie programą laidoje „10-12“ – LRT kultūros turinio vyriausioji redaktorė Agnė Biliūnaitė, LRT Radijo dokumentikos grupės vadovė Vaida Pilibaitytė ir vienas praėjusių metų akademijos dalyvių Giedrius Bernatavičius.Ved. Darius Matas

Prieš Rusijos pradėtą plataus masto invaziją Timuras gyveno Kyjive ir kūrė eksperimentinę elektroninę muziką, prisistatydamas sceniniu slapyvardžiu John Object. Jis išmoko gyventi atviromis ausimis, nuolat ieškodamas įdomių garsų, kuriuos galėtų panaudoti muzikoje. Trečią invazijos dieną Timuras prisijungė prie Ukrainos kariuomenės.Tapęs kariu, jis irgi randa progų įsiklausyti į jį supančią aplinką: šautuvo šūvis jam skamba kaip staccato, oro pavojaus sirenos kaukia disonansu, pianinu kariuomenės poilsio salėje skambina muzikantas. Bet karas tęsiasi ir jo santykis su akustine aplinka pasikeis.Britų prodiuserė Cicely Fell pristato ukrainiečių muzikanto ir kario Timuro Džafarovo garso dienoraštį iš karo fronto.2025 m. britų transliuotojui BBC dokumentiką prodiusavo „Falling Tree Productions“.Garso įrašų ir muzikos autorius Timuras Džafarovas, žinomas sceniniu slapyvardžiu John Object.Iš anglų kalbos vertė Rūta Dambravaitė, redagavo Vaidotas Montrimas ir Vaida Pilibaitytė.Vertimą įgarsino Aurelijus Pocius ir Giedrius Arbačiauskas. Vertimo įrašo režisierė Sonata Jadevičienė.Lietuviškos adaptacijos autorė Rūta Dambravaitė.Pristatyta EBU Audio Storytelling Festival 2025, Vilniuje.

Saugumo garantija, pagrindas Ukrainos atstatymui ir atgaivinimui, karštligė, rizika aplinkai? Apie derybas dėl Ukrainos gamtos išteklių ir norą išplėsti kasybos veiklas kalbamės su ekonomistu Volodymyru Landa, geologijos mokslų daktare Hanna Liventsova, organizacjos, stebinčios karo poveikį gamtai „Conflict and Enviroment Observatory“ analitikais Iryna Babanina ir Robu Watsonu (vieninteliu ne ukrainiečiu šioje laidoje).Autorė Inga Janiulytė-TemporinVertimus skaito Edvinas Kučinskas, Ignas Gudelevičius, Vaida Pilibaitytė, Rūta Dambravaitė.

Wojna to nie są decyzje polityczne, ruchy wojsk wygrane i czy przegrane bitwy. Wojna to nie setki tysięcy zabitych czy rannych. To nie wojna to cyfry. Wojna ma twarz skrzywdzonego pojedynczego człowieka. To jego los wypełnia statystki i nadaje im poruszający sens lub bezsens ludzkiego cierpienia. Kontakt do fundacji która wspomaga dzieci ukraińskich żołnierzy którzy skończyli swa służbę oddając życie za ojczyznę - www.pluspolska.pl Realizacja akustyczna Piotr Król. Zdjęcie Vaida Pilibaitytė

Šiandien prasideda 14-asis Šoblės studentų kino festivalis. Kaip jis auga ir keičiasi? Kokią įtaką festivalis daro lietuviško kino sklaidai ir augimui? Apie tai pasakoja viena iš festivalio organizatorių Ula Beatričė Batisaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos vadovas doc. Vytautas Dambrauskas.Dėmesys šių metų EXPO parodai. Studijoje – pokalbis su Lietuvos generaline komisare „Expo 2025 Osaka“ Lina Antanavičiene ir Baltijos šalių paviljono koncepcijos kūrėjais Laura Slavina ir Arthur Analts.Artėjančią valstybės atkūrimo dieną itin gausiu renginių ciklu ketina minėti Šiauliai. Vasario 16-ąją miesto autobusuose tradiciškai bus skaitomos eilės, rengiamos edukacijos, pilietinės akcijos. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie moteris dirigentes, Valentino dienos koncertų programas bei naują operą, kurioje pasakojama apie buvusios britų premjerės Margaret Thatcher karjeros pabaigą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši radijo žurnalistė, radijo dokumentikos kūrėja Vaida Pilibaitytė, su kuria kalbamės apie jos kelią į kūrybą garsais – tai, kas, jos nuomone, svarbiausia būnant radijo žurnaliste.Ved. Gerūta Griniūtė

“I went for my daily walk along the Neris river one sunny afternoon last year. It was all frozen just a couple of days ago. The weather had changed overnight. […]

Prieš metus sugalvojome tokį metų pabaigos laidos formatą ir jį šįkart pratęsime. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje, pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis mūsų laidos klausytojai, pašnekovai ir mes, laidų autorės.Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina PantoVaidos Pilibaitytės nuotrauka

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai publikuojami sekmadieniais.*1 dalis. 1973 m. liepos 1 d.1973-iųjų vasara. Berbel susiruošia bėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos. Jos planas skamba tobulai: sutartoje vietoje Rytų Berlyno pakraštyje „Volkswagen“ autobusiuke laukia amerikiečių kariai. Jie paslėps ją tuščioje ginkluotės dėžėje ir perveš per Rytų ir Vakarų Berlyną skiriančios sienos perėjimo punktą „Checkpoint Charlie“.Bet įvykiai pasisuka netikėta linkme ir Berbel tenka keturias dienas bėgti nuo slaptosios policijos – Stasi. Ji dar nežino, kad tai bus sunkiausias išbandymas jos gyvenime.Ar jai pavyks likti nepastebėtai ir vėl bandyti pabėgti?*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adomas Šimkus ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Klimatologai prognozuoja, kad šie metai ir vėl bus karščiausi istorijoje, o rekordiškai aukštos temperatūros siejamos su vis dažnėjančiais ekstremalias orų reiškiniais.Termometro stulpeliui kopiant virš 40 C ribos, gaisrai šią vasarą niokoja Italiją, Graikiją, Kroatiją ir Rumuniją. Dėl karščių Italijos miestuose skelbiamas „raudonojo“ pavojaus lygis, Graikijoje draudžiamos kai kurios veiklos atvirame ore, o Maltoje sujungtų oro kondicionierių apkrovos neatlaikęs trūkinėja elektros tinklas.Su kiekvienu tokiu karščio rekordu pamažu nyksta tai, ką europiečiai vertina keliaudami vasarą. Neįprastai karšti, sausi arba lietingi orai Viduržemio jūros regione kelia pavojų su vietos kultūra dažnai siejamam maistui bei mėgavimuisi gyvenimu atvirame ore.Tuo metu Šiaurės šalyse stebimas išaugęs turistų srautas vasarą iš vidurio ir pietinių Europos šalių. Vėsesnis oras ir laukinė gamta traukia poilsio nuo karščių ieškančius keliautojus. Žiniasklaida šiai naujai madai jau sugalvojo naujadarą – „vėsostogos“ („coolcation“).Kaip klimato kaitos nulemti pokyčiai keičia vasaros įpročius Europos pietuose ir šiaurėje domisi Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė.

Iš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai?Minint Baltijos kelio sukaktį, artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, žurnalistė Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.Dokumentika pirmą kartą transliuota 2019-08-25.

Liepos 4-osios popietė Vilniaus Vingio parke. Lynoja. Estradoje repetuoja moksleivių ir studentų chorai. Šalimais palapinėje choristė pasikelia žalius dainų šventės marškinėlius, kad amerikiečių mokslininkė galėtų jai ant krūtinės priklijuoti širdies ritmo matuoklį.Tokias pat dvi nedideles laidu sujungtas baltas plokšteles po rūbais į estradą tuoj nusineš dar per 30 choristų. Šiandien ir rytoj per repeticijas, o galiausiai – per baigiamąjį Dainų dienos koncertą įvairių šalių mokslininkų grupė stebės, kaip keičiasi šventės dalyvių širdies ritmas, kai jie dainuoja „Kur giria žaliuoja“.Tai neįprastas, bet tik vienas iš daugelio bandymų paaiškinti magiją dainos, pagal kurią pavadinta šimtmetį mininti dainų šventė. Kodėl dainuojant „Kur giria žaliuoja“ kūnas nueina šiurpais, o klausantis ima tekėti ašaros?Nors ši daina yra senesnė už pačią šventę, neatsakytų klausimų apie ją yra ir daugiau. Kodėl tarpukariu „Kur giria žaliuoja“ dainavo tik dviejose Mažosios Lietuvos dainų šventėse? Kodėl sovietmečiu į Lietuvos dainų šventės programą ji įtraukta taip vėlai? Kodėl berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ją dainuoja kitaip nei visi?Dainų šventės šimtmečio išvakarėse atsakymų į šiuos klausimus ieško Vaida Pilibaitytė.

“In the first week of summer in June 2024, I was out recording some interviews for my radio program on environment at the Curonian Spit National Park. There I visited […]

Kai prieš dvejus metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Lietuvos gyventojai buvo paraginti pasirūpinti maisto, vandens ir vaistų atsargomis bent trims paroms. Ekspertai sako, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms gali padėti nusiraminti. Visgi realybėje į tokias grėsmes kiekvienas reaguojame skirtingai.2022-ųjų vasara. Dokumentikos autorė Vaida Pilibaitytė tyrinėja sąrašą, kuriame – kasdieniai daiktai, kurie turėtų tilpti į vadinamąjį „išvykimo krepšį“. Čia – ir maisto konservai, vanduo, baterijos, nešiojamas FM radijas ir artimųjų nuotraukos. Besiruošiant užplūsta emocijos ir prisiminimai apie ir iš kartos į kartą perduodamas traumas.„Galite ją vadinti žygio kuprine ir tada bus ne taip baisu“, – pataria civilinės saugos specialistas Donatas Gurevičius. Jis jau dvejus metus keliauja po Lietuvą su tipinės išgyvenimo kuprinės pavyzdžiu ir kantriai pasakoja, kodėl svarbu ruoštis blogiausiam.Vilnietis Vytas savo išvykimo kuprinę susidėjo visai neseniai, bet dar iki 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje yra su draugais išsibandęs savo įgūdžius, jei tektų būti išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis. „Mes gyvename ne taikos sąlygomis, o tarp karų“, – niūrią realybę mūsų regione apibendrina jis. Dviejų vaikų mama Inesa iš Švenčionėlių būtinų daiktų sąrašą irgi moka mintinai. „Jis panašus į šaulio kuprinę“, – ji šaulė, kuri išgyvenimo įgūdžių moko kitus.Tuo metu kaime, visai šalia Baltarusijos sienos, Eglė aprodo nedidelį savo namo rūsį. Čia jos šeima svarsto įrengti ne tik gultus, bet ir ventiliaciją, kad prireikus, patalpą būtų galima naudoti kaip laikiną slėptuvę. O jos vyras Rokas ruošiasi į šaudyklą – nori išmokti valdyti ginklą.Kai pirminis šokas atslūgsta ir atsargų galiojimo laikas baigiasi, Vaida iš savo „karo pupelių“ išverda troškinį. Panašu, kad protas ir kūnas prie padidintos grėsmės ilgainiui prisitaiko, bet ruoštis karui dėl to netampa lengviau.Autorė Vaida Pilibaitytė

Įprastai paskutinėje metų laidoje mes apžvelgiame tai, ką pavyko sukurti įdomiausio per metus. Bet šių metų laidą norėjome padaryti kiek kitokią. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje ir pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis laidos klausytojai, pašnekovai ir vedėjos.Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina PantoTūkstančiai galaktikų užfiksuota NASA, ESA, CSA, STScI nuotraukoje SMACS 0723

Kalaallit Nunaat – inuitų kalba reiškia Grenlandiją. Tris ketvirtadalius šios didžiulės salos dengia ledo masyvas. Su kiek daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų Grenlandija yra rečiausiai apgyvendinta pasaulio šalis. Ji autonomiška teritorija, bet priklauso Danijos Karalystei.Nana Hauge Kristensen kūrinyje „Širdies formos“ (dan. Det hjerteformede) pasakoja apie keturis senukus Umanake, Grenlandijos šiaurės vakaruose. Jie išgyvena artimųjų netektį ir jaučia, kaip silpsta pačių kūnai. Bet šalimais yra gamta, persmelkianti kiekvieną jų kasdienybės akimirką. Ką reiškia pasenti šiame nuostabiame, bet atšiauriame kraštovaizdyje?Nors kolonijinė istorija nėra pagrindinė pasakojimo tema, ji – neatsiejama šių žmonių gyvenimo dalis.Autorė Nanna Hauge KristensenGarso dizaineris Simon BrinckSukurta gavus EGV fondo paramąIš danų kalbos vertė Ieva ToleikytėLietuvių kalba adaptavo Sonata Jadevičienė ir Vaida Pilibaitytė.Vertimus įgarsino Algirdas Dainavičius, Lina Dainienė, Arvydas Dapšys, Rūta Dambravaitė, Violeta Podolskaitė ir Vaida Pilibaitytė.Dokumentika įvertinta festivaliuose PRIX MARULIC 2023, PRIX EUROPA 2023 ir PHONURGIA NOVA 2023.

Baltarusijos valstybinė televizija neapykanta persmelktose laidose agituoja prieš visus, kurie nepalaiko diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos. Areštai vykdomi savavališkai, o kankinimai – slapta.„Tuoj jie įlįs į mūsų galvas ir perskaitys mintis. Ir dėl jų mus uždarys“, – sako Natalija Dulina, kuri dėl dalyvavimo protestuose neteko profesorės pareigų Lingvistikos universitete.Kad patektum į bėdą Baltarusijoje net nereikia dalyvauti demonstracijoje – užtenka apie tai pamąstyti. Patiktukai ar pasidalinimai socialiuose tinkluose, baltai-raudonai-baltai išdžiauti skalbiniai: visa tai gali tapti pagrindu areštui ar įkalinimui.„Prezidentu ne tampama, prezidentu gimstama“, – apie save sako A. Lukašenka, per beveik tris dešimtmečius susikūręs jo vienvaldystę užtikrinančią sistemą.2020-ieji galėjo tapti lūžio tašku, bet užgniaužus taikius protestus, represijos Baltarusijoje ir šiandien tęsiasi su nauja jėga. Žmonės suimami ir kankinami, knygos naikinamos, o valstybinė televizija transliuoja neapykantos programas.George‘o Orwello distopija „1984-ieji“ tapo Baltarusijos realybe.Autorė ir režisierė Inga LizengevicRedaktorė Katrin MollRežisierės asistentė Stefanie HeimGarso dizaineris Jean-Boris SzymczakDokumentiką prodiusavo Deutschlandfunk KulturPirmą kartą transliuota 2022-12-06Adaptacijos lietuvių kalba autorė Vaida PilibaitytėĮgarsino: Rūta Dambravaitė, Audra Girijotė, Indrė Kaminskaitė, Andrius Kavaliauskas, Lukas Kivita, Edvardas Kubilius, Sigitas Kubilius, Darius Kuodis, Austėja Kuskienė, Jolanta Kryževičienė, Paulius Selezniovas, Paulius Šironas, Donatas Šukelis, Vaida PilibaitytėLaidoje panaudotos ištraukos iš Džordžo Orvelo romano 1984-ieji, kurį vertė Virgilijus Čepliejus.

Nuo pat tarnystės pradžios Lietuvos stačiatikių kunigų Vladimiro Seliavko, Gintaro Sungailos ir Vitalio Dauparo norą puoselėti tikėjimą gožė biurokratija bei pro bažnyčios vartus Maskvos patriarchate, kuriam priklauso ir Lietuva, prasiskverbianti Kremliaus ideologija. Bet neturėdami kito pasirinkimo, jie tarnavo, laikydamiesi pozicijos, kad stačiatikybė nėra tik rusų tautos religija.2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas teisino karą, sakydamas, kad Ukrainoje vykdoma „homoseksualumo propaganda“, o „auka atliekant kario pareigą nuplauna visas nuodėmes“. Lietuvos dvasininkams bažnyčios vadovybė liepė tylėti, nekomentuoti karo įvykių ir toliau minėti patriarcho Kirilo vardą. Atsisakę tai daryti kunigai buvo suspenduoti savo tarnystėje.Apskundę šį sprendimą Konstantinopolio (visuotiniam) patriarchatui, jie sulaukė gerų žinių – atstatydinimas buvo neteisėtas, jiems grąžinamas kunigų statusas, o patys dvasininkai priimami į Konstantinopolio patriarchatą. Tai istorinis įvykis.Karas Ukrainoje ir kunigų pozicija pakeitė visą Lietuvos ortodoksų bažnyčią.Autorė Teresė BernatonytėRedaktorės Vaida Pilibaitytė ir Sigita VegytėMontažo autorė Sigita VegytėDaugumą laidoje skambančių giesmių atlieka choras „Amnos“, vadovaujamas Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės.

“On January 7th I went to an unusual Orthodox Christmas service at the Catholic Church of St. Johns in Vilnius where the service was led by a chaplain father Heorhiy Kovalenko visiting […]

2022-ųjų vasario 24-osios rytas pakeitė pasaulį. Bėgdami nuo rusų tankų, smūgių ir sprogimų, tūkstančiai ukrainiečių visais įmanomais būdais patraukė į Lenkiją. Pirmaisiais invazijos mėnesiais čia prieglobsčio ieškojo daugiau kaip 3,5 milijono žmonių.Pabėgėlių yra beveik kiekviename didmiestyje, taip pat ir Katovicuose, pietų Lenkijoje. Čia jie glaudžiasi regioniniame kultūros centre. Išskleidžiamos lovos ir čiužiniai išdėlioti meno galerijose, prie įėjimo į teatrą ir netoli koncertų salės, talpinančios daugiau kaip tūkstantį žiūrovų. Keturiasdešimt metų šiose erdvėse aidėjo orkestro muzikos garsai ir spektaklių dialogai. Dabar ukrainiečių kalba čia skamba taip pat dažnai kaip ir lenkų.Dešimtys lenkų savanorių padeda bėgantiems nuo karo. Jie atneša maisto, valymo priemonių ir koordinuoja pagalbą iš užsienio. Teatro rūbinė paversta improvizuota valgykla, kurioje pabėgėliai gauna maisto, o muzikos studijoje vyksta dirbtuvės vaikams.Pabėgėliai, miegantys prie seno fortepijono – toks pat keistas vaizdas, kaip ir faktas, kad pats instrumentas, pasirodo, yra visiškai išsiderinęs. Sename lenkiškame posakyje fortepijono derinimas prilyginamas pasaulio derinimui – taip viskas grąžinama į savo vietas.Nepriklausomo Lenkijos „Radio 357“ dokumentikos „Derintojai“ (lenk. Stroiciele) autoriai klausia: ar įmanoma suderinti mūsų griūvantį pasaulį?Dokumentika nominuota tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2022.Autorės: Anna Dudzińska ir Agnieszka SzwajgierRežisierė: Anna DudzińskaGarso dizaineris: Artur GiordanoRedaktorius: Albert DroselPirmą kartą transliuota 2022-06-10Adaptacijos lietuvių kalba redaktorė: Vaida PilibaitytėIš lenkų kalbos vertė: UAB Skrivanek vertimų biurasĮgarsino: Vaida Pilibaitytė, Rūta Dambravaitė, Paulius Šironas, Vytautas Paulavičius, Adomas Šimkus, Indrė Kaminskaitė, Gabija Narušytė, Odeta Vasiliauskaitė, Sonata Jadevičienė, Žygimantas Kapočius, Inga Janiulytė, Sigita Vegytė, Laura Stančė, Šarūnė Stančiutė, Mantas Stančius.Nuotraukos autorė: Marzena Bugała Astaszow

Pabradės užsieniečių registracijos centras – viena iš penkių vietų Lietuvoje, kur nuo pernai apgyvendinami per Baltarusijos sieną atvykę migrantai.Ši istorija – apie tris žmones, atsidūrusius ten, kur susikerta skirtingos kalbos. Iš Graikijos atvykęs Salah Ruwandizi ir Peri Ibrahim iš Jungtinės Karalystės čia dirbo kaip profesionalūs vertėjai žodžiu.Vakarais, kai samdomi vertėjai baigia darbą ir išeina namo, pokalbiai tęsiasi.Pasakojimo autorė Martyna Šulskutė susitinka su trylikamete kurde Hivi, kuri jau devynis mėnesius atsakinga už tai, kad svarbūs dalykai būtų išversti ir suprasti. Tuo metu Pabradėje ji gyveno su savo šeima ir kasdien vertėjavo aplinkiniams neoficialiai, neprofesionaliai, bet kartu ir nepaliaujamai.Autorė - Martyna ŠulskutėMuzikos autorė ir garso redaktorė - Katarzyna BitowtPasakojime panaudoti tradicinių kurdų instrumentų dafo, balamos ir kamančės įrašų motyvai.Dokumentikos versija anglų kalba sukurta nepriklausomam žurnalistų kolektyvui NARA bendradarbiaujant su menų agentūra Artscape ir nevyriausybine organizacija Diversity Development Group. Daugiau: https://nara.lt/en/articles-en/language-shouldn-t-be-a-curse-it-should-be-a-blessingĮ lietuvių kalbą išversta ir adaptuota bendradarbiaujant su LRT.Adaptuota Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje.Vertimą įgarsino Katarzyna Bitowt, Adomas Šimkus, Paulius Šironas ir Vaida Pilibaitytė.Adaptacijos redaktorė - Vaida Pilibaitytė

Viename Alytaus vietos spaudos straipsnyje radome užuominą apie 2008-aisiais vykusį protestą už brandžių medžių išsaugojimą Miesto sodo prieigose. Čia buvo rašoma, kad aktyvistams tuomet teko net lipti į medžius, ginant juos nuo iškirtimo. Šios istorijos trumpą gabaliuką galėjote išgirsti su moksleiviais kurtoje tinklalaidėje „Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą“, publikuotoje gegužę. Šįkart nersime giliau į vieną pirmųjų protestų Lietuvoje už brandžių miesto medžių išsaugojimą, išgirsime daugiau šio įvykio liudininkų ir sužinosime, kodėl jo atomazgos nėra iki šiol.  Autorės: Indrė Kiršaitė ir Vaida Pilibaitytė. Šis pasakojimas yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas.  Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pasipuoskim-kelmais-kaip-alytaus-gyventojai-gelbejo-miesto-medzius  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara/ 

2008 metų pavasaris Alytuje. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje mergina ir vaikinas stovi apsikabinę liepą. Šalimais – toks pat medis perpjautu kamienu ir želdinius tvarkančios įmonės automobilis. Netoliese Laisvės angelo aikštėje į pjauti numatytus klevus sulipę daugiau jaunuolių. Čia pat susirinkę jų bendraminčiai laiko plakatus su užrašais „Pasipuoškim kelmais“ ir „Mums rūpi gimtasis miestas“.Tai fotografijose įamžinti vaizdai iš jaunimo protesto prieš savivaldybės planus iškirsti virš 100 medžių Alytaus miesto sodo prieigose. Tuometinė miesto valdžia tikino, kad būtina „estetinę išvaizdą praradusius“ medžius pakeisti naujais. Bet tąkart dėl protestų darbai sustojo ir dalis brandžių medžių pjūklų išvengė.Visgi po keleto metų, 2012-aisiais, keičiant dangą Laisvės angelo aikštėje neliko ir likusių senųjų klevų, o jų vietoje dabar auga kalninės pušys.Tačiau istorija tuo nesibaigė. Po kelerių metų savivaldybė parengs į Kultūros vertybių sąrašą įrašyto miesto sodo tvarkymo planą, kuriame įsipareigos iškirstus klevus atsodinti.Tai pasakojimas apie vieną pirmųjų protestų už brandžių miesto medžių išsaugojimą Lietuvoje ir daugiau kaip dešimtmetį užsitęsusią jo atomazgą.Autorės Vaida Pilibaitytė ir Indrė KiršaitėDouglas Green nuotrauka

Vis mažiau sielos, tuštuma, viskas dulkina ir netvarkinga – šie žodžiai tik iš pažiūros apibūdina bažnyčią, kurioje Piotras kalba apie kunigo – šeimos draugo – jam padarytą skriaudą. Tačiau šis pasakojimas ne apie pastatą... Kaip atrodo skriaudžiamo vaiko siela? Kaip atrodo Katalikų bažnyčia kaip institucija, po dviejų tūkstančių metų išskirtinės teisės į žmogaus sielą, ir galios apibrėžti gėrį ir, dorybę ir nuodėmę? Kur teisingumas, žalos atlyginimas ir atleidimas? Kaip mumyse miršta tikėjimas, viltis ir meilė?Ši Lenkijos Liublino radijo dokumentika – intymi išpažintis ir kartu viešas pareiškimas apie daugelį metų slėptą seksualinio išnaudojimo problemą Katalikų bažnyčioje. Ji remiasi pagrindinio herojaus pasitikėjimu ir tikėjimu, kad žurnalistas gali kažką pakeisti.Autorė Agnieszka Czyżewska Jacquemet mano, kad radijas gali ne tik patikimai perteikti faktus, bet ir žmonių emocijas. Pasak jos, šnabždesys gali būti garsesnis už šauksmą, ir ilgam išlikti širdyse bei atmintyje.2021 metais sukurta radijo dokumentika „Sielos vis mažiau“ (lenk. Duszy coraz mniej) Lenkijoje prisidėjo prie atviros diskusijos apie Katalikų bažnyčios atsakomybę už seksualinius nusikaltimus.Dokumentika įvertinta tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2021.Prodiuserė Agnieszka Czyżewska JacquemetGarso inžinierius Piotr KrólMuzika Artur GiordanoLietuviškai adaptuota audiofestivaliui „Banguoja 2022“ (www.banguoja.lt)Į lietuvių kalbą vertė Agnė MackėĮgarsino Adomas Zubė, Linas Zubė, Vaida Pilibaitytė, Rima Žilinskaitė, Angelė Daugininkaitienė, Rūta DambravaitėGarso dizaineris Martynas Gailius

Visą pavasarį vedėme aplinkosaugos ir garso žurnalistikos mokymus Lietuvos mokyklose. Kartu su jaunais, gamta besirūpinančiais žmonėmis gilinomės į vietos aplinkosaugos problemas ir jų įtaką globaliems procesams. Parvežėme jums kartu su moksleiviais paruoštus keturis garso pasakojimus. Iš Naujosios Akmenės – apie cemento pramonę ir jos įtaką klimato kaitai, iš Alytaus – apie vieną pirmųjų medžių išsaugojimo protestų Lietuvoje, iš Mažeikių – apie aplinkosaugos inspektoriaus darbą, ir iš Utenos – apie miestiečių ir paukščių sugyvenimą kartu.  Tinklalaidės autorės: Indrė Kiršaitė, Martyna Šulskutė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė-Temporin.  Pamatykite fotografijas: https://nara.lt/lt/articles-lt/kodel-mums-tai-rupi-jaunu-zmoniu-pasakojimai-apie-aplinkosauga  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara 

1993 m. vasarą vyras rado sužeistą gandro jauniklę. Ji buvo peršautu sparnu ir negalėjo paskristi. Paukščiui buvo lemta mirti. Bet vyras jį išgelbėjo. Gandrė negalėjo skraidyti, bet išgyveno. Jis pakeitė jos likimą. Bet ar jis numanė, kad gandrė pakeis ir jo paties gyvenimą?Kad gandrė būtų saugi, nesušaltų ir nebadautų – nepaisant sulaužyto sparno – Stjepanui teko pačiam apriboti savo judėjimo laisvę. Jo dėka Malena ne tik išgyveno, bet ir rado mylimąjį – Klepetaną.Maždaug prieš dešimtmetį apie senolį ir gandrę vietos laikraštis publikavo straipsnį. Palengva žinia apie neįprastą meilės istoriją pasklido visame pasaulyje. Bet gyvenimas tai ne romanas. Būti kažkieno sparnais yra sunkus darbas, be atostogų ir galimybės išeiti į pensiją. Ypač kai tave visi stebi.Pasakojimo veiksmas vyksta viename Kroatijos kaime, kieme už mokyklos, kur Stjepanas rūpinasi Malena ir bando sudurti galą su galu.Dokumentika parengta bendradarbiaujant su rbb radiju kaip tarptautinės Åke Blomström mokymų programos baigiamasis darbas.Autorė ir režisierė Marta MedvešekTrenerė Gabriela HermerGarso dizainas Bodo Pasternak ir Erik LehmanViršelio iliustracijos autorė Vanja PerkovićPirmą kartą publikuota 2020 m.Pelnė geriausios Europos radijo dokumentikos apdovanojimą festivalyje PRIX EUROPA 2021 m.Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

Vasario 24-ąją Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, bombarduodama miestus visoje šalyje, įskaitant sostinę Kyjivą. Pasaulio valstybės smerkia Rusijos veiksmus, o minios žmonių savo šalyse išeina į gatves reikšdami palaikymą Ukrainai. Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje pradėjo tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Pasak Jungtinių Tautų, per dešimt karo dienų ši agresija sukėlė sparčiausią pabėgėlių bangą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.Ši istorija apie tai, ką pirmąją karo savaitę išgyvena Ukrainos sostinėje likę žmonės, prie miesto kasdien artėjant agresoriaus kariniams daliniams.Autorės Vaida Pilibaitytė ir Sigita Vegytė

Pastangos susitarti dėl Lietuvos miškų apsaugos, bendruomenių kovos dėl miestų ir miestelių viešųjų erdvių, nykstanti biologinė įvairovė ir nerimas dėl gilėjančios klimato krizės - kokie buvo praėję metai aplinkosaugai?Ryškiausių laidos temų apžvalga bei autorių planai ateinantiems metams.Autorės Rūta Dambravaitė, Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė

Jūriniai vėžliai nyksta visame pasaulyje. Visos septynios pasaulyje aptinkamos rūšys įrašytos į Tarptautinę raudonąją knygą. Vieni laikomi pažeidžiamais, o kiti - grėsmingai nykstančiais. Nuo dinozaurų laikų išlikusiam gyvūnui spaudimas dėl šiuolaikinės žvejybos, taršos ir klimato kaitos tampa nepakeliamas. Todėl tam, kad išgyventų, jūriniams vėžliams reikia žmogaus pagalbos.Pasakojimas apie jūrinių vėžlių reikšmę ekosistemoms, dėl žmogaus veiklos patiriamus sužalojimus ir gyvūnų reabilitacijos centrą Maltoje.Autorės Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė

2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas projektas visuomenei pristatytas ir įgyvendinamas teisėtai. Tačiau paskubomis per pandemiją išduotas leidimas kirsti saugotinus medžius atsidūrė teisme.Dviejų dalių žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Trakų rajono savivaldybė panaudojo Europos Sąjungos lėšas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti bei atkurti.Autorės – Vaida Pilibaitytė, Daiva Repečkaitė ir Elena ReimerytėŠis tyrimas yra „Media4Change – Future Story Lab“ projekto dalis. Projektas kofinansuojamas Europos Komisijos ir atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už laidoje esančios informacijos naudojimą.Taip pat skaitykite: ‘Lithuania - where 'biodiversity funding' is cutting down trees' (https://euobserver.com/climate/15330)

2021-ųjų pradžioje Trakų gyventojai pastebėjo, kad dešimtys senamiesčio medžių pažymėti kirtimui. Aktyvūs piliečiai prašė pakartotinai įvertinti medžių būklę, bet nieko nepešė. Savivaldybė gynėsi: esą tie medžiai pavojingi, o Europos Sąjungos remiamas projektas visuomenei pristatytas ir įgyvendinamas teisėtai. Tačiau paskubomis per pandemiją išduotas leidimas kirsti saugotinus medžius atsidūrė teisme.Dviejų dalių žurnalistinis tyrimas apie tai, kaip Trakų rajono savivaldybė panaudojo ES lėšas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui saugoti bei atkurti.Autorės – Vaida Pilibaitytė, Daiva Repečkaitė ir Elena ReimerytėŠis tyrimas yra „Media4Change – Future Story Lab“ projekto dalis. Projektas kofinansuojamas Europos Komisijos ir atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už laidoje esančios informacijos naudojimą.Taip pat skaitykite: ‘Lithuania - where 'biodiversity funding' is cutting down trees' (https://euobserver.com/climate/153302)

Kai 2020-ųjų pavasarį sunkiai susirgo Indrės mama, dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo ką tik paskelbtas pirmasis karantinas. Ekstremalios padėties sąlygomis buvo draudžiama lankyti artimuosius ligoninėse ir organizuoti įprastas laidotuvių apeigas.„Negalėjai atsisveikinti, negalėjai lankyti, negalėjai pasikalbėti – tai buvo sunkiausia“, – prisimena ji.Praėjus dviem mėnesiams po mamos mirties, Indrė pasakoja, ką išgyveno jos šeima, tuo metu išlydėdama artimą žmogų į paskutinę kelionę.Autorės Sigita Vegytė ir Vaida Pilibaitytė

Sekmadienį LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS eteryje skambės „Paukščių choras“. Jau ne pirmus metus lietuviškąjį „chorą“ Žuvinte įrašinėja LRT RADIJO laidos „Vienkartinė planeta“ autorė Vaida Pilibaitytė.Portalas LRT.lt šį vakarą transliuos baigiamąjį jaunųjų kompozitorių chorinės muzikos konkurso „Vox Juventutis“ koncertą. Apie programą - choro „Jauna muzika“ meno vadovas, kompozitorius Vaclovas Augustinas.Minint tarptautinę džiazo dieną domimės, kaip gyvena džiazo klubas „Jazz Cellar“. Pokalbis su pianistu, klubo muzikinės programos sudarytoju Dmitrijumi Golovanovu.Dar vienas ciklo „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“ pasakojimas. Šįkart apie Lili Boulanger.Apie improvizaciją ir terapiją šokant džiazą - šokėja, mokytoja Pamela Gaižutytė. Rubrikos „Be kaukių“ viešnia pasakoja ir apie šio šokio ištakas ir paplitimą visame pasaulyje.Ved. Rasa Murauskaitė ir Giedrė Trapikaitė

Sausio 13-osios sukakties proga prisimename Lietuvos radijo ir televizijos metraštininką, ilgametį redaktorių Stasį Štikelį (1930-1999) ir jo sukurtą radijo dokumentiką apie LRT darbuotojų išgyvenimus per 1991-ųjų sausio įvykius.2021 m. įvado ir restauruoto įrašo autorė - Vaida Pilibaitytė.Pauliaus Lileikio nuotrauka

Šiemet parengėme keturiasdešimt laidų, o paskutiniame 2020-ųjų epizode aptariame ryškiausias temas ir pašnekovus.Pirmiausia į akis krenta tai, kad mūsų laidose atsispindi ekologinių krizių chronologija: sausį Rūta pasakojo apie nevaldomus gaisrus Australijoje, vasarį Vaida analizavo, kaip koronavirusai perduodami iš gyvūnų žmonėms. Kovą Lietuvą ir pasaulį užklupo pandemija, tad ir mes buvome priverstos padaryti pauzę.Vėliau teko kalbėti apie naujus plastiko atliekų kalnus, cheminius teršalus vandenyje ir planus kirsti Girulių mišką. Savo laidose Inga atkreipė dėmesį į imituojamą padangų perdirbimą ir neveikiančią aplinkosaugos kontrolę.Tačiau buvo ir šviesių akimirkų. Šiemet sutikome ir daug nepailstančių gamtininkų, aktyvių menininkų ir jaunų žmonių, kurių darbai įkvepia bei suteikia vilties.Kokie buvo praėję metai gamtosaugai ir kur kreipsime savo žvilgsnį kitąmet?Autorės Rūta Dambravaitė, Inga Janiulytė-Temporin ir Vaida Pilibaitytė

Finišo tiesiąją pasiekę žygio „Už švarią Lietuvą!“ dalyviai per du su puse mėnesio nuėjo 1363 km ir surinko 1133 kg atliekų. Žygio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į perteklinio vartojimo sukeliamas problemas ir jų įtaką planetai. Pradėti pokalbį apie šiuos iššūkius leidžia bendrystė, kurią žygio metu mėgino sukurti iniciatyvos dalyviai.Laidoje pokalbis su žygio organizatoriumi Giedriumi Buču. Ką apie visuomenę byloja jos išmetamos atliekos, koks jos požiūris į aplinką ir ekologiją, kas jį formuoja ir kaip judėti žaliojo kurso link?Autorės Rūta Dambravaitė ir Vaida Pilibaitytė

Pokalbiai su dokumentinio kino kūrėjomis apie aplinkosauginį kiną, kuris ne tik fiksuoja problemas, bet ir atvirai siekia išjudinti pokyčius.Viena žymiausių šiandienos Latvijos kino režisierių Laila Pakalnina savo dėmesį nukreipė į vienkartinį šaukštą. Naujausias jos dokumentinis filmas „Šaukštas“ pasakoja apie tai, kiek daug reikia nuveikti, kad būtų pagamintas vienas vienkartinis šaukštas, kuris vos kartą panaudotas išmetamas į šiukšlių dėžę. Tai refleksija apie neįtikėtiną technologinį žmonijos progresą, bet kartu ir regresą tuo pat metu.Slaptos kameros rankinėse, perdažomi plaukai, paralyžiuojančios dujos į veidą ir šūksniai „Jūs vagiate mūsų ateitį!“ - šiemet festivalyje „Nepatogus kinas 2020“ rodyta dokumentika „Mediena“ primena įtempto siužeto filmą. Filmas pasakoja apie pastangas sustabdyti vieną paskutiniųjų Europos sengirių Rumunijoje naikinančias korporacijas. Jo autorės Monica Lazurean-Gorgan, Ebba Sinzinger ir Michaela Kirst atvirai sako, kad norėjo ne tik papasakoti apie tai, kam ryžtasi aplinkosaugos aktyvistai, bet ir padėti jiems.Autorės Rūta Dambravaitė ir Vaida Pilibaitytė

Aplinkos apsaugos departamentas kelioms Lietuvos nuotekų valykloms šiemet skyrė tūkstančius ir net milijonus eurų siekiančias baudas už nedeklaruotą taršą ftalatais. Šios kratosi atsakomybės ir tikina, kad galimybės išvalyti pavojingas medžiagas su turimais įrengimais neturi. Kartu rodo į esą tikruosius teršėjus – pramonės įmones ir vartotojus. Tuo metu aplinkosaugos ir vandenvalos specialistai sako, kad užkirsti kelią pavojingų medžiagų patekimui į aplinką įmanoma ir būtina. Kas imsis spręsti problemą iš esmės? Aut. Vaida Pilibaitytė

Šiemet pirmą kartą už audio žurnalistiką įteiktas Pulitzerio prizas patvirtino – garso istorijos išgyvena aukso amžių. Lietuvoje šį žanrą iki meistrystės įvaldžiusios kolegės iš LRT radijo dokumentikos, kurių darbus „Nyla“ komandoje klausome ir iš kurių mokomės. Šis interviu yra pirmasis bandymas garsiškai užfiksuoti lietuviškos radijo dokumentikos istoriją, kuri atnešė kitokią prieigą prie žmogaus FM eteryje. „Prireikė laiko reabilituoti emociją, subjektyvius žmonių išgyvenimus. Leisti žmonėms kvėpuoti. Anksčiau montažo tradicija buvo kitokia – reikėjo viską kuo greičiau pasakyti, pauzė atrodė kaip techninis brokas. Reikėjo ir klausytojų, ir redaktorių ausį pripratinti prie kitokio kalbėjimo. Tai įvyko, nes buvo žmonių, kurie norėjo kurti dokumentikas savo sveikatos ir laisvalaikio sąskaita“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT radijo dokumentikos viena redaktorių ir aplinkosauginės laidos „Vienkartinė planeta“ autorė. Interviu kalba ji ir Vita Ličytė, kita apdovanota LRT radijo dokumentikų prodiuserė. Su jomis šnekasi Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Interviu įrašinėtas viename iš Vilniaus miškų, siekiant išeiti iš studijos – ką savo darbe daro ir Radijo dokumentikos komanda. Fotografijos ir nuorodos: https://nanook.lt/podcast/reabilitavusios-emocija-interviu-su-lrt-radijo-dokumentikos-kurejomis/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Nors jau penkta savaitė galioja visuotinis raginimas likti namie, už lango – pavasaris, tad lietuviai būriais traukia į gamtą. Netoli Vilniaus įsikūrusio Neries regioninio parko pažintiniuose takuose – spūstys. Žemaitijos nacionalinis parkas naudojasi proga pakviesti į atokesnius savo objektus. O Žuvinte, kaip įprasta – paukščių kur kas daugiau nei žmonių.Kaip prie pasikeitusių lankytojų srautų taikosi Lietuvos saugomos teritorijos? Kaip atgaivinti sielą ir kūną, bet nepakenkti dabar pavasario ritmu gyvenančioms rūšims? Ar gali būti, kad atsitraukus pandemijai, į gamtą jau žvelgsime kitomis akimis?Pokalbis su muzikantu, grupės „Golden Parazyth“ vokalistu Giedriumi Širka.Aut. Vaida Pilibaitytė ir Rūta Dambravaitė.

Aktorius Giedrius Savickas klausosi trumpų radijo istorijų apie tai, kokioje aplinkoje gyvenome per tris nepriklausomybės dešimtmečius. Taip gyvuoja atmintisSu Vitalij BinevičPagal kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ publikuotą tekstąProd. Vaida Pilibaitytė ir Adomas Zubė Akropolio mitasAut. Rūta DambravaitėMuz. Tomas Usovas Choras „Geros dienos“Iš operos „Geros dienos“Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė, Rugilė BarzdžiukaitėOPEROMANIJA, 2014 Miestas pasikeis neatpažįstamaiSu Virginijumi Sarpausku Širvintose,Aukse Petruliene Kaune,Milda Laužikaite Vilniuje irSimonu Norbutu ŠilutėjeAut. Vaida Pilibaitytė Holokausto vardaiAut. Marielle Vitureaukitastotelestotis.lt Viskas keičiasiAut. Vita Ličytė

Paskutinėje metų laidoje atsigręšime į įsimintiniausias temas šiemet - Gretos efektas, nepaprastoji padėtis dėl klimato, ekologinis nerimas, „Saulė ir jūra", ekologiška moterų higiena, kai vanduo prabanga Ugandoje ir dar daugiau temų. Autorės Vaida Pilibaitytė, Karolina Panto ir Rūta Dambravaitė

„Tikslas – kad atliekų išvis nebūtų. Viską panaudoti daug kartų, kad ciklas užsidarytų“, – žiedinės ekonomikos principą paaiškina prof. Arūnas Ošlapas iš Vakarų Vašingtono universiteto. Ir čia pat sugrąžina į realybę: „Įdomu tai, kad galimybė perdirbti medžiagą automatiškai nereiškia, kad gautas produktas bus perdirbamas.“ Lietuvių kilmės industrinio dizaino tyrėjas šį rudenį vedė dirbtuves Vilniaus dailės akademijos studentams. Jų metu studentai kūrė gaminius iš panaudotų daiktų ir įvairių antrinių žaliavų. Pats profesorius pripažįsta, kad tvaraus dizaino idėjos gyvuoja jau ne pirmą dešimtmetį, bet jas pritaikyti vis dar yra labai sunku.Apie tai, ką gali pramonės dizaineris ir kas trukdo uždaryti medžiagų ciklą, kad nustotume teršti planetą – šioje laidoje. Aut. Vaida Pilibaitytė.Prof. A. Ošlapo nuotraukoje – VDA studentų darbai iš antrinių žaliavų.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu. Pirmoji - Vlado iš Rumunijos istorija. Autorė Rumunijos radijo Kultūros kanalo prodiuserė Maria Balabas. Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

„Turime saugoti tai, ką turime. Bet tai pavyks tik jei bus daroma kolektyviai ir jei bus nustatytas tolimas horizontas. Čia nereikia išeičių vienai savaitei ar vienam mėnesiui. Reikia išeičių šimtmečiams“, - sako Antanas Mockus, lietuvių kilmės filosofas, politikas ir aktyvistas iš Kolumbijos. Pasaulyje jis žinomas kaip vizionierius, savo socialiniais eksperimentais, sujungiančiais meną ir pedagogiką, sugebėjęs perpus sumažinti žūstančiųjų skaičių keliuose ir nusikalstamumą šalies sostinėje. Antanui Mockui taip pat svarbi aplinkosauga. 2010-aisis jis buvo Kolumbijos Žaliųjų partijos kandidatas prezidento rinkimuose ir nors nelaimėjo, jo kampanijos šūkį „Gyvenimas yra šventas“ daugelis prisimena iki šiol. 2019 m. rugsėjį, kai jis lankėsi Lietuvoje, Vaida Pilibaitytė su juo kalbėjosi apie aplinkosaugą, aktyvizmą ir vienybės svarbą ekologinės krizės laikais.

Muzikinis kūrinys, kuriame pagrindinis atlikėjas – vandenynas. Garsai, kurių kilmės net mokslininkai negali paaiškinti. Su tokia idėja garso menininkė Aurelie Ferriere leidosi į kelionę, atkartojančią Ferdinando Magelano ekspediciją prieš 500 metų.„Naktį, kai žvaigždėtas dangus atsispindi vandenyje – matai dangų virš savęs ir po savimi – suvoki, koks mažas esi,“ – prisimena kompozitorė. Pokalbis apie kūrinį, gimusį burlaivyje, ir meną, padedantį geriau pažinti gamtą ir save. Aut. Vaida Pilibaitytė. Jesper Anhede nuotr.

Iš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai? Minint Baltijos kelio sukaktį ir artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.

„Gynybinė gamtosauga yra svarbi, bet turi būti vykdoma kartu su aktyvia atkuriamąja veikla. Reikia kalbėti ne tik apie tai, ko nenorime, bet ir apie tai, ko norime,“ – sako gamtosaugininkas Alanas Watsonas Featherstone‘as, didelę dalį savo gyvenimo paskyręs Kaledonijos miškų atkūrimui Škotijoje. Pasak jo, nors ekologinės krizės laikais jaučiamas vilties trūkumas, gamtos gebėjimas atsikurti labai įkvepia. Kita svarbi vertybė yra meilė gamtai. „Apie žmogų, gebantį rūpintis augalais, mes angliškai sakome, kad tas žmogus „turi žalią nykštį“. Manau, kad tikslesnis pasakymas būtų „turi žalią širdį.“ Gamtininkas įsitikinęs, kad tokių žmonių judėjimas pasaulyje tik stiprės.Pakeliui į Miško festivalį Anykščiuose, Vaida Pilibaitytė su juo LRT RADIJUJE įrašė su juo įkvepiantį pokalbį apie natūralius miškus, gamtosaugą, aktyvizmą ir viltį.

Pasaulinę sveikatos dieną visi raginami prisiminti, jog sveikata – brangiausias turtas. O kaip branginti tai, kas svarbiausia? Yra įvairiausių būdų, vienas jų, kas nieko nekainuoja: mankštintis, bėgioti ar tiesiog vaikščioti specifiniu žingsniu gryname ore. Kokiomis nuotaikomis gyvena lietuviai Jungtinėje Karalystėje, kurioje tęsiasi sumaištis dėl išstojimo iš Europos Sąjungos? Prieš 25 metus vykęs genocidas Ruandoje – tarptautinėje bendruomenėje įvardijamas kaip vienas skaudžiausių praėjusio šimtmečio įvykių Afrikos valstybės. 1994 m. balandį įvykdytas genocidas nusinešė beveik milijoną gyvybių, paliko begalę našlaičių, skausmo ir skurdo pėdsakus. Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų. Tuomet, kai jie buvo sukonstruoti – tai buvo įvykis ne tik muzikų bendruomenėje. Kaip jų atsiradimo istoriją mena tie vargonininkai, kurie Arkikatedros vargonais groja iki šiol? Ištrauka iš „Radijo dokumentikos“: „Balsai iš praeities“, antroji dalis. Vaida Pilibaitytė tęsia istoriją apie retas tarpukario žydų jaunimo autobiografijas, neseniai atrastas Vilniuje.Taip pat laidoje – etnologo Liberto Klimkos pasakojimas, interneto portalų ir savaitraščių apžvalga. Laidą veda Gabija Narušytė.

Paskutinėje metų laidoje – svarbiausių 2018-ųjų aplinkosaugos temų, įvykių ir įsimintiniausių susitikimų apžvalga. Taip pat naujametiniai pažadai sau – kokios temos lauks 2019-aisiais? Autorės Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė

„Galėjau sukurti vienpusį, polemišką filmą, užsipuolantį valdžią. Tačiau rezultatas gavosi kur kas sudėtingesnis. Bandau parodyti ir gerąsias, ir blogąsias visų žmonių puses abiejose barikadų pusėse,“ – sako Chrisas Kelly‘is, fotografas ir filmininkas iš Šiaurės Airijos, sukūręs filmą apie žemės grobstymą Kambodžoje.Jis kelia universalius klausimus: ką reiškia būti protestuotoju? Kaip aktyvizmas suderinamas su religija? Kokią kainą sumoka skurdieji, dažniausiai pralaimintys nelygioje kovoje dėl žemės išteklių?Filmo centre – Boeung Kak ežero apylinkės, iš kurių vietos valdžia iškraustė apie 20 tūkst. žmonių, susivienijusių kovai dėl savo namų. Jautri dokumentinė juosta „Kambodžos pavasaris“ jau pelnė ne vieną apdovanojimą ir rodoma žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Laidoje su režisieriumi kalbasi Vaida Pilibaitytė.

„Galėjau sukurti vienpusį, polemišką filmą, užsipuolantį valdžią. Tačiau rezultatas gavosi kur kas sudėtingesnis. Bandau parodyti ir gerąsias, ir blogąsias visų žmonių puses abiejose barikadų pusėse,“ – sako Chrisas Kelly‘is, fotografas ir filmininkas iš Šiaurės Airijos, sukūręs filmą apie žemės grobstymą Kambodžoje.Jis kelia universalius klausimus: ką reiškia būti protestuotoju? Kaip aktyvizmas suderinamas su religija? Kokią kainą sumoka skurdieji, dažniausiai pralaimintys nelygioje kovoje dėl žemės išteklių?Filmo centre – Boeung Kak ežero apylinkės, iš kurių vietos valdžia iškraustė apie 20 tūkst. žmonių, susivienijusių kovai dėl savo namų. Jautri dokumentinė juosta „Kambodžos pavasaris“ jau pelnė ne vieną apdovanojimą ir rodoma žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Laidoje su režisieriumi kalbasi Vaida Pilibaitytė.

Buvusioje Daugavgryvos tvirtovėje Latvijoje jau trečius metus vykstantis festivalis „Kometa“ turi manifestą. Alternatyvios muzikos ir kultūros renginys skelbia esąs laisvas nuo reklamos, plastiko bei atliekų ir kviečia švęsti atsakingai. „Mus yra vadinę hipiais ir kuo tik nori,“ – sako viena iš festivalio organizatorių Lienė Jurgelanė. „Bet mes esame pačių įvairiausių specialybių ir mus vienija rūpinimasis aplinka“. Apie aplinką jie galvoja organizuodami dalyvių transportą, maitinimą ir įrenginėdami erdves renginiams. Todėl į festivalį patogiausia atvykti viešuoju transportu, meniu nėra mėsos, koncertai vyksta pritaikytuose bunkeriuose, o kūrybinės dirbtuvės – po medžiais. Kad manifestas nėra tik tuščių šūkių rinkinys patvirtina šiukšlių rūšiavimo konteineriai – jie beveik tušti, o atliekos niekur nesimėto. Vienas puikiausių sumanymų – indų biblioteka. Pievos viduryje stovi indauja iš kurios galima pasiskolinti lėkštę, o pasinaudojus ir šalimais įrengtoje virtuvėlėje išplovus, grąžinti.Aut. Vaida Pilibaitytė

Kalėdinėje laidoje - šiemet labiausiai įsiminę susitikimai, įvykiai, temos ir garsai ir šiek tiek planų kitiems metams. Autorės Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė.

Paskutinis pasakojimas iš LRT radijo dokumentinių laidų ciklo apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Gruodžio mėnesį žurnalistai analizavo migracijos krizės priežastis ir pasakojo Italijoje ir Vokietijoje sutiktų pabėgėlių istorijas. Taip pat kalbino pabėgėlius, jau gyvenančius Lietuvoje. Patys pabėgėliai apklausose sako, kad integracijos kliūtys mūsų šalyje jiems atrodo neįveikiamos. Vaida Pilibaitytė domėjosi, kodėl pagal migrantų integracijos politikos indeksą mūsų šalis užima vieną žemiausių vietų.

Paskutinis pasakojimas iš LRT radijo dokumentinių laidų ciklo apie migraciją „Sienos ir žmonės“. Gruodžio mėnesį žurnalistai analizavo migracijos krizės priežastis ir pasakojo Italijoje ir Vokietijoje sutiktų pabėgėlių istorijas. Taip pat kalbino pabėgėlius, jau gyvenančius Lietuvoje. Patys pabėgėliai apklausose sako, kad integracijos kliūtys mūsų šalyje jiems atrodo neįveikiamos. Vaida Pilibaitytė domėjosi, kodėl pagal migrantų integracijos politikos indeksą mūsų šalis užima vieną žemiausių vietų.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Paroda „Frumušika Nova“ Ukrainos demokratijai palaikyti. Pokalbis su filosofu Arvydu Šliogeriu. Vaida Pilibaitytė apie Rygą Europos kultūros sostinę. Aloyzo Stasiulevičiaus kultūros komentaras. Pokalbis su redaktore Liuda Jonušiene. Susitikimas su menininku Kęstučiu Zapkumi.

Paroda „Frumušika Nova“ Ukrainos demokratijai palaikyti. Pokalbis su filosofu Arvydu Šliogeriu. Vaida Pilibaitytė apie Rygą Europos kultūros sostinę. Aloyzo Stasiulevičiaus kultūros komentaras. Pokalbis su redaktore Liuda Jonušiene. Susitikimas su menininku Kęstučiu Zapkumi.