Podcasts about kazimiero

Su Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonu Ryčiu Baltrušaičiu kalbame apie svarbų įvykį katalikiškame pasaulyje - balandžio 27-ąją Palaimintasis Karolis Akutis bus paskelbtas Šventuoju.K. Akučio relikvijos, vienintelės Lietuvoje, saugomos Šv. Kazimiero bažnyčioje, tapo piligrimystės į Alytų priežastimi. Apie naują šventąjį kalbame FM99 eteryje.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2024-aisiais išleistų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Kokias kino žiūrėjimo tendencijas atskleidė tyrimas „Nekomercinių šeimos kino seansų lankymo tradicijų ugdymas“?Antrus metus Lietuvoje oficialiai minima Nacionalinė emancipacijos diena.Ar dėl vykdomų statybų Vilniaus centre kyla pavojus ir dailininko Kazimiero Žoromskio muziejui?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – tapytoja Simona Merijauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Vaistininkai vis dar negali klientams savarankiškai pratęsti ilgai vartojamo preparato recepto. Žadėta, kad tą vaistininkai galės daryti nuo šių metų, terminas nukeltas mažiausiai pusmečiui.Į LRT girdi kreipiasi klausytojai, kurie sako viešojoje erdvėje pastebintys vis daugiau pranešimų apie dingusius žmones, o visuomenės prašoma pagalbos juos surasti. Ar tikrai dingsta daugiau žmonių?Šiandien švenčiama Valentino diena. Ar jūs švenčiate šią dieną ir kaip?Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja.Mokslininkai sako, kad didėja tikimybė, jog neseniai aptiktas asteroidas po septynerių metų gali pataikyti į Žemę. Tokia tikimybė dabar – 1 iš 43.Ved. Rūta Kupetytė

Miunchene prasideda saugumo konferencija. Donaldas Trampas teigia, kad joje įvyks ir pirmieji tiesioginiai pokalbiai dėl karo pabaigos Ukrainoje.Raminti, ar bauginti? Su specialiste kalbėsime kaip gyventojus veikia nuolatiniai politikų perspėjimai ir kalbos apie artėjantį karą.Ukrainos prezidentas pareiškė, kad naktį Rusijos dronas su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smogė į skydą, saugantį nuo radiacijos iš sprogusio Čornobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko. Pasak Ukrainos prezidento, gaisras užgesintas, radiacijos lygis nepadidėjo ir yra nuolat stebimas. Tarptautinė atominės energijos agentūra taip pat patvirtina, kad radiacijos lygis nepakilo. Pasak Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo Sigito Šlepavičiaus, smūgis nepataikė arti kritinės infrastruktūros.Lietuvos moterų krepšinį krečia skandalas. Moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mesti kaltinimai priekabiavimu ir nederamu elgesiu su krepšininkėmis.Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja. Moteris tikina, kad statybų keliama vibracija gadina muziejaus pastatą ir eksponatus, bet užsakovas su ja esą nesikalba ir apie būsimus darbus neinformavo.Šiandien senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Andrius Kavaliauskas

„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug“, – taip savo pirmąją tapybos parodą „Tikros istorijos“ AP galerijoje pristato skulptorius Džiugas Jurkūnas.„Kristupo festivalis“ baigiasi pasauline kompozitorės Agnės Matulevičiūtės premjera „Donelaitis: recomposed“, dekonstruojančia ir muzikine kalba pateikiančia visiems dar mokykloje skaitytą Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“. Koncerto repeticijoje Šv. Kazimiero bažnyčioje apsilankė kolega Donatas Šukelis.Praėjusią savaitę buvusioje prancūzų kompozitoriaus Ernest'o Chausson'o rezidencijoje, dabartinės Lietuvos Respublikos ambasados salėse uždarai publikai buvo pristatyta išskirtinė vienų ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – jau virš dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančio dueto Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“. Šiandien vakare vyks jau viešasis šios parodos, įsiliejančios į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, atidarymas. Čia apsilankė mūsų kolegė Austėja Kuskienė.Pasakojimas apie vieną ryškiausių dainių – Leonardą Coheną, sukūrusį, galima sakyti, himnais tapusias dainas, jo sąsajas su Lietuva ir vėlai pradėtą muzikinę karjerą, išgarsinusią visame pasaulyje.Simpatijas tarp džiazo ir akademinės muzikos dalijantis vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų solistų, grupių lyderis ir kompozitorius, LMTA prof. Artūras Anusauskas savo jubiliejų pasitinka kūrybingai - festivalyje „Kaunas Jazz“ gimtadienį švęs solo koncertu. Kokie tie dešimtmečiai su fortepijonu, pasirinkimai ir kūrybiniai atradimai? Pokalbis su pianistu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos publikacijų apžvalga.Šiandien dar nėra galimybių visiškai išgydyti daltonizmo, tačiau atsiranda vis daugiau daltonizmą koreguojančių inovacijų ir prietaisų.Vytautas Bikulčius apžvelgia Fernandos romaną „Paradais“ ir Aleksandros Kasubos atsiminimų knygą „Tiksintis vaikas“.Tris dienas Panevėžyje vyks lėlių teatrų festivalis „Lėlė gatvėje 2024“.Telšių Žemaitės teatre prasideda IV tarptautinis teatrų festivalis „TEATRadimai“, kurio pradžią pažymės premjera „Medėja“.Rugsėjo 7-ąją savo 75-metį mininti Gloria Geynor - LGBTQ+ bendruomenės ikona, himnų atlikėja, savo įvaizdžiu ir muzika, sukūrusi kultūrą.Vilniuje vyksta galerijų savaitgalis. Kodėl būtent šį savaitgalį verta užklysti į meno galerijas?Šv. Kazimiero bažnyčioje nuskambės koncertas skirtas paminėti profesoriaus Leopoldo Digrio 90-ies metų jubiliejui.Ved. Marius Eidukonis

Apie kelionę į Romą, susitikimą su Popiežiumi, maldą prie pal. Karolio Akučio bei daugybę nuostabių, neišdildomų patirčių FM99 studijoje kalbame su Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonu Ryčiu Baltrušaičiu ir vykusiais į kelionę ministrantais Gabrieliumi Zenevičiumi bei Pijumi Žukausku. Na, o Erikas Zablackas, Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų narys, pasidalijo savo kelionės audio dienoraščio akimirkomis.

„Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami, skelbk gerumą, prakilnumą ilgesinga širdimi", - tai eilutė iš šv. Kazimiero pamėgtos giesmės Dievo Motinai. Paslaptingajai Rožei, Skaisčiausiajai Lelijai, gražiausiajai tarp gėlių šimtmečius žinomi poetai, dailininkai ir paprasti tikintieji skyrė savo maldas, kūrybą, idant jais pagerbtų Mergelę Mariją ir parodytų jai savo meilę. Apie gražiausius žiedus Dievo Motinai Marijai ir jų simbolines reikšmes pasakoja menotyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja Dalia Tarandaitė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Tomašas Halikas, kvalifikuotas psichoterapeutas, savo akimis mato, kad daugėja nestabilių ir depresyvių jaunų žmonių. Jis mano, kad Bažnyčia turi skubiai reaguoti į šį laiko ženklą. Jį, kaip ir popiežių Pranciškų, liūdina tai, kad tiek daug Bažnyčios vadovų tebėra apsėsti seniai pralaimėtų kultūrinių karų lozungų, gvildena siaurus moralinius klausimus, nekreipdami dėmesio į visuomenėje plintančią blogos savijautos epidemiją, ypač tarp jaunimo. Tokį institucinį atsiribojimą jis laiko gynybine pozicija, kai įsikimbama į konfesiniu požiūriu uždarą, kontrkultūrinę, modernybės laikų „katalikybę“. Apie naujausią kunigo ir filosofo Tomašo Haliko knygą „Krikščionybės popietė“ pasakosime vedamojo skiltyje.Pirmojo 2024 m. žurnalo „Kelionė“ numerio temas pristato leidinio vyr.redaktorė Faustina Andriulytė.Spaudos apžvalga: amerikiečių ir danų žiniasklaida apie Aleksejaus Navalno mirtį kaip krikščionišką kankinystę (parengė Giedrius Tamaševičius).Kovo 4 d. Bažnyčia mini Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę. Apie savaitę truksiančius šv. Kazimiero atlaidus pasakoja Vilniaus Arkikatedros vikaras, kun. Mozė Mitkevičius.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Sedimentacija. Kaip Jėzus apvalo savo šventovę, t.y. mus?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Naujuosius metus pasitinkant kviečiame pasiklausyti pokalbio su naujuoju Alytaus Šv. Kazimiero parapijos kunigu vikaru Tautvydu Kapcevičiumi.

Už ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą: Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“. Nuo 2013-ųjų, kai kolektyvui buvo įteikta pirmoji Alytaus miesto kultūros premija, „Svajonė“ nuėjo dar 10-ies metų aktyvios, Alytų ir Lietuvą garsinančios kūrybinės veiklos kelią. Iki 2015 m. orkestrą ugdė ir jam dirigavo Alytaus miesto garbės pilietis Pranas Stepanovas (1945–2015), 2015–2021 – karolis Variakojis, 2021 m. pab. Paulina Bakšaitė, nuo 2022 m. – Vytautas Kiminius. Kasmet nuo 2008 m. orkestro koncertai tarptautiniame Dainavos šalies muzikos festivalyje, nuo 2006 m. naujametiniai koncertai AKC, menų šventėse vaikams „Skambantis spalvų miestas“, koncertai „Sakralinės muzikos valandos“ Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje, 2014 m. tiesioginis muzikinis tiltas Alytus (Lietuva) – Ročesteris (JAV), koncertiniai turai Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Vengrijoje, Belgijoje. 2022 m. orkestro muzikavimas su pasaulinio garso violončelininku prof. David Geringu, Borowsky šeimos ansambliu iš JAV. Orkestras „Svajonė“ pakviestas naujam iššūkiui – gastroliuoti JAV 2024 metais.

Vaikščiojanti meilė, mūsų širdžių monsinjoras, antrasis Vaižgantas, atstumtųjų Prometėjas, aukštųjų idealų riteris, toks vienintelis... Ir dar, ir dar, ir dar. Tai vis apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Susidėliotų normali litanija, lyg šventajam. Kažkada atrodė persistengta, per daug nusaldinta. Ir pats kunigas, kiek galėdamas, kratėsi gėlių ir aplodismentų, o klausiamas apie savo populiarumo priežastis, sakydavo: „Ačiū Dievui, yra ir tų, kuriems aš nepatinku.“Šiandien jau visai kitaip skaitosi monsinjorui skirtos monografijos, storas atsiminimų tomas, kitaip žiūrisi keli jo garbei susukti filmai. Ir apskritai, keičiantis pasaulio ir Bažnyčios kontekstams, mumskiekvienam augant patirtimi, monsinjoro paveikslas, jo gyvenimo istorija prašosi ne tik litanijos, bet ir to, ką tikintieji vadina altorių garbe. Čia, žinoma, tik šiaip sau, tikrai ne dėl naujos šventumo bylos Vatikane. Pats monsinjoras, tai girdėdamas, be abejo, paleistų ką nors iš lagerio žargono, jis jį mokėjo ir puikiai pritaikydavo, ypač ten, kur būdavo pernelyg šventa.Man pačiam nuostabiausia, ne žmogaus suplanuota ir įvykdyta, dabar atrodo jo misija atsikūrusioje Lietuvoje. Visa ko pritvinkusioje visuomenėje. Jau pritilus atgimimo dainoms. Atsiradus melodijoms, kurių nė nesapnavome išgirsią. O jis ėjo ir toliau sau pasakojo vis tą patį apie aukštuosius idealus, širdies kilnumą, sielos grožį, romantiką. Jam patiko nesvarstyti, laiku ar ne laiku, kas iš to išeis, kas vertas, o kas nevertas išgirsti, kur brėžti ribas, sustoti. Ir iš tiesų nežinia, kas ir kaip dabar visi mes būtume šiandien, jei ne anas jo ėjimas ir kalbėjimas. Jo graži balta galva. Žiniasklaida tuomet negailėjo dėmesio monsinjorui. Ir mūsų studijoje jis lankėsi, kalbėjo kelis sykius. Vienas pokalbis, švenčiant Pranciškaus Asyžiečio dieną, išėjo panašus į monsinjoro tikėjimo išpažinimą. Pasiklausykime dabar. 2000-ųjų spalio 3-ioji. Metai iki monsinjoro mirties.Redaktorius Julius Sasnauskas

NASA paskelbė, kad savo raketą į mėnulį dar kartą mėgins paleisti lapkričio 14 d. Apie šios misijs svarbą pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu.Šiuo metu Pekine vyksta 20-asis Kinijos komunistų partijos nacionalinis kongresas. Dešimtmetį prie šalies vairo stovintis Xi Jinpingas jį atidarydamas sakė, kad „Kinijos tarptautinė įtaka, patrauklumas ir galia formuoti pasaulį smarkiai išaugo“. Pokalbis šia tema su Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovu Linu Didvaliu.Sakartvele dėl didelio iš Rusijos pabėgusių žmonių skaičių kyla įtampų. Vietos gyventojai imasi ir partizaninių akcijų – apklijuoja mašinas su rusiškais numeriais lipdukais „Rusijos federacijos piliečiai, jums čia ne vieta!“. Apie tai pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Šie metai yra paskelbti Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Spalio 18 d. Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje bus atidengta ir pašventinta Šv. Kazimiero stela, skirta monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimui. Pokalbyje dalyvaujaknygų autorė Ramunė Sakalauskaitė, skulptorius Jonas Gencevičius, fotografas Vytautas Daraškevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rugsėjo pabaigoje Italijoje vykusius rinkimus laimėjo dešiniųjų partija „Italijos broliai“, o naująja šalies ministre pirmininke turėtų tapti partijos lyderė Giorgia Meloni, kurios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Dievas, šalis ir šeima“. Ką tokia politinė retorika ir posūkis į dešinę gali reikšti ne tik Italijai, bet ir Europai bei Vakarams apskritai?Kunigas Rytis Baltrušaitis pasakoja apie palaimintojo Karolio Akučio relikvijų įkurdinimą Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šis italų paauglys savo gyvenimu rodė tikėjimo pavyzdį, liudijo jį bendraamžiams, o naująsias technologijas pritaikė Dievo Žodžio skelbimui. Netikėtai susirgęs leukemija, 2006 m. mirė sulaukęs vos penkiolikos (parengė Jūratė Kuodytė).Rūta Lazauskaitė supažindina su naujo Artumos numerio temomis.Spaudos apžvalgoje - publikacijos, skirtos Vatikano II Susirinkimo 60-mečiui (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Iki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai“. Skaito aktorius Remigijus Bučius.

„Iki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai“. Skaito aktorius Remigijus Bučius.

„Iki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai“. Skaito aktorius Remigijus Bučius.

„Iki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai“. Knygoje spausdinami plačiai žinomo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko jaunystės metų laiškai Zitai Žemaitytei, vėliau tapusiai menotyrininke. Lageriuose ir tremtyje parašytuose laiškuose atsiskleidžia dviejų jaunų kūrybingų žmonių nuostabi draugystė, tapusi postūmiu laiškų rašytojui labai daug pasakyti apie save, pasaulį, tikėjimą, literatūrą, kunigo paskirtį.Tai meilės laiškai pačia šviesiausia šių žodžių prasme, - taip knygą pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito aktorius Remigijus Bučius.

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas tęsia savaitinę laidą „Plepam apie BasketNews Fantasy“, kurioje apžvelgia žaidimo, kurį pristato CBet, naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Temos: Be taškų liekantis Kazimieras (0:00); Kazimiero keitimai (5:54); Sėkminga Karolio savaitė ir bijojimas „Barcos“ žaidėjų (12:20); Karolio ir Kazimiero lažybos dėl Baldwino (18:00); Perkamiausi ir labiausiai parduodami žaidėjai (20:38).

Dainų autorius, atlikėjas, kompozitorius Kazimieras Likša išleidžia savo trečiąjį autorinį albumą „Metamorfozės“. Kokios tos metamorfozės Kazimiero muzikoje, kaip ji keitėsi, o gal pasikeitimai įvyko asmeniniame gyvenime, atlikėjui tapus tėčiu? Kaip tėvystė pakeitė muzikinį gyvenimą? Šiuos klausimus K. Likšai užduoda Domantas Razauskas, o laidoje pirmą kartą skamba kūriniai iš tik ką paviešinto albumo.Ved. Domantas Razauskas

Artėjant Visų šventųjų ir Vėlinių metui, kviečiame pasiklausyti jaukaus pokalbio su Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonu Ryčiu Baltrušaičiu apie tai, kuo gi skiriasi šių dienų prasmė, kaip atsakyti vaikams į daugybę kylančių klausimų. Šiuo laikmečiu nuostabi proga pasikalbėti ir apie palaimintąjį Karolį Akutį, kurio relikvija visai neseniai atkeliavo į Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčią.

Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė – tapytoja, menotyrininkė, dėstytoja, nuo 2009-ųjų vadovaujanti Bažnytinio paveldo muziejui. Šiandien turime retą progą pažvelgti į jos kūrybos ištakas. Galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 21) atidaryta Sigitos paroda „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“, kurioje eksponuojami 1994–1997 m. sukurti darbai. Jie nutapyti ant statybinio kartono, naudojant žvyrą, lipalą, dervą, molį, pigmentus, statybinius klijus ir dažus. Kartonai tarsi suauga su galerijos aplinka ir tampa Nepriklausomybės pradžios tapybinių ieškojimų testamentu. Su Sigita Maslauskaite-Mažyliene kalbamės apie 1990-ųjų kultūros ir kelionių alkį, studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, Šventojo Kazimiero kultą, pabėgėlių vaizdavimą ir nenugalimą tapybos trauką.Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Kokių muziejų tikisi lankytojai ir ten dirbantys, kokie pandemijos atradimai, muziejams vėl atvėrus duris? Kaip kaupiamos kolekcijos, kokie vykdomi tyrimai, ir kokie jų atradimai - apie tai ir kita Tarptautinę muziejų dieną pasakoja ICOM Lietuva valdybos pirmininkė – dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Muzika skamba Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje jau tris dešimtmečius. Ir tai tik dėka vieno ryškiausių Lietuvos vargonininkų, prof. Leopoldo Digrio. Jo nepamatuojamo užsispyrimo dėka – šioje sostinės bažnyčioje jau trisdešimt metų rengiami koncertai, jo įkurtas čia Religinės muzikos centras kviečia groti vargonininkus net iš Brazilijos ar Naujosios Zelandijos ir tik maestro dėka šioje bažnyčioje skamba vieni geriausių Rytų Europos regione „Oberlinger“ firmos vargonai. Ta proga su rubrika „Skambančios vietos“ ir užsukome į Šv. Kazimiero bažnyčią.Antradieninis Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į muziką kine.Kai sustoja laikas, užsidaro sienos – metas patirtus įspūdžius sudėti į knygą. Tokia mintis kilo ir Japonijos žavesiu užsikrėtusiam japonologui dr. Aurelijui Zykui. VDU docentas knygą būsimiems keliautojams „Septyni saulės veidai“ apie „Tekančios saulės šalį“ parašė vos per keturiolika dienų – lygiai tiek trunka kelionė į Japoniją, teigia Aurelijus Zykas, su kuriuo ir kalbame rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesė „NT Drama“ („Immobiliendrama“) tapo konkursinės programos Heidelberger Stückemarkt nugalėtoja. Pokalbis su dramaturge.Penkioliktą kartą Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia vasaros kursus „Grigališkojo choralo savaitė MARIJAMPOLĖ 2021“. Apie kursų idėją, misiją, dėstytojus ir dalyvius bei jau prasidėjusią registraciją pasakoja Vilniaus Šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos vadovas Dainius Juozėnas.Iš Irano kilęs kompozitorius ir dirigentas Arashas Yazdani vietą savo kūrybinėms idėjoms skleistis rado Estijoje. 2012 m. čia įkūręs Talino naujosios muzikos ansamblį, jis tvirtina, kad ši šalis – tai nepaprastai palanki vieta dalykus kurti nuo pamatų. Rasos Murauskaitės pokalbis su Arashu Yazdani.Jurgitos Murauskienės kūrybiškumas ir šypsena jau daugelį metų lydi Kristupo vasaros festivalio renginius. Rubrikoje „Be kaukių“ su festivalio meno vadove, kultūros vadybininke kalbamės ne tik apie kūrybinio ir organizacinio darbo iššūkius, bet ir platų požiūrį į muziką, mylimiausias Vilniaus vietas ir širdį džiuginančius pomėgius už profesijos ribų.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Kristupo festivalio Kazickų šeimos sakralinės muzikos koncerto įrašas iš Šv. Kazimiero bažnyčios. Dalyvauja Roberto Bacchini (vargonai,Italija) ir Elisa Ghezzo (fleita,Italija). Ved. Gabija Narušytė.

Pokalbis su klausytojais ir psichologe Vega Dikčiene, kaip neliūdėti per Velykas?cPokalbio kartojimas, rengto beveik prieš metus Čikagoje su Švento Kazimiero seserų kongregacijos generale vyresniąja sesele Regina Dubickaite. Su ja kalbėjausi ir apie emigrantų tikėjimą, ir pačios seselės istorija – kaip jis atsidūrė Amerikoje, kodėl tapo sesele. Pokalbis apie naują rubriką „Karantino lyrika” su Agne Biliūnaite. Ved. Rūta Kupetytė.

Nusikelsime į Jungtinė Karalystę, kur su paskutine projekto „4 milijonai“ kelione lankėsi Giedrė Čiužaitė. Jos pokalbis su daugiau nei 20 metų Britanijoje dirbančiu Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonu Petru Tverijonu, kuris pasakoja savo patirtį, tikinčiųjų bendruomenės istoriją ir kuo šv. Kazimiero bažnyčia įdomi filmo „Titanikas“ gerbėjams. Rekomendacijos užsiklijuoti nešiojamo kompiuterio kamerą. Siūlymai nesijungti prie viešo interneto. Išjungti navigacija. Tai tik keletas pasiūlymų, kuriuos rekomenduoja ekspertai, norint apsaugoti savo duomenis. Ar tai nėra paranoja, kaip jai nepasiduoti ir išlikti budriems? Ved. Indrė Urbaitė.

Seimo biudžeto ir finansų komitetui neradus švietimui prašomų papildomų 60 milijonų eurų, pedagogų profesinės sąjungos atstovai sako, kad streikas neišvengiamas. Seimas apsvarstė kitų metų biudžetą ir grąžino jį vyriausybei tobulinti. Opozicija priekaištauja, kad netęsiami anksčiau duoti pažadai, keliami mokesčiai, be diskusijos įvedami nauji. LRT tyrimas: Žemdirbių protestai.Projekto „4 milijonai“ komanda iš kelionės po Jungtinę Karalystę ir parsivežė interviu su įvairių patirčių lietuviais, kurių kviesime klausytis artimiausiomis savaitėmis. Vienas iš jų – daugiau nei 20 metų Britanijoje dirbantis Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas Petras Tverijonas. Į Mišias Rytų Londono Betnal Gryn (Bethnal Green) rajone esančioje bažnyčioje kiekvieną sekmadienį susirenka daugiau nei 300 tikinčiųjų. Ekspertai pastebi, kad kalėdinis laikotarpis prekybos centruose prasideda vis anksčiau. Ar tai lemia didesnį prekybininkų pelną? Ir kaip keičiasi pirkėjų įpročiai?Lietuvoje pirmą kartą lankosi Kanados generalinė gubernatorė Julie Payette (Žiuli Pejet). Buvusi astronautė, pirmoji Tarptautinėje kosminėje stotyje pabuvojusi kanadietė, dabar – oficiali karalienės Elžbietos II-osios atstovė Kanadoje iki šiol prisimena, kaip Lietuva atrodo iš kosmoso. Ji teigia, kad Lietuva ir Kanada turi daug panašumų ir pabrėžia, jog reikia siekti stiprinti ryšius saugumo, gynybos, kultūros ir mokslo srityse.Studijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.Per pastaruosius dvejus metus Švedijoje išaugo išpuolių skaičius. Vien per 2019-uosius šalyje įvyko beveik šimtas sprogimų. Kas juos vykdo, į ką jie nukreipTI ir kaip su tuo kovoja Švedijos bei Danijos policija – pasakoja Liepa Žeromskaitė.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto ir socialinių tinklų apžvalga. Kaip rytą pradeda režisierė Marija Stonytė? Savaitės įvykių apžvalga su Indre Urbaite. Verslo laikas. Apžvalgininko Virginijaus Savukyno komentaras. Ką rekomenduoja skaityti dizainerė Aušra Haglund? Ved. Darius Matas.

Pokalbį su L. Digriu pradėjome jo vadinamojoje kontoroje, įkurtoje Šv. Kazimiero bažnyčios patalpose. Pasitikęs, jis pasikvietė lipti laiptais aukštyn, kaip pats sakė, kur arčiau dangaus. „Mano charakteris kampuotas, tokį padarė gyvenimas“, – sakė vargonininkas. Tuomet prasidėjo ilgas pokalbis, kuriame turbūt ir atsiskleidė gyvenimo vingiai ir pašnekovo, šiemet švenčiančio 85-metį, charakteris. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Ekspertai pastebi, jog Lietuvoje vis dar trūksta paslaugų šeimoms, kurios patiria psichikos sveikatos problemų. LRT tyrimas. Milijonai eurų nuomonei pirkti – kalbama apie šešėlines schemas žiniasklaidoje. Metai vaikų maitinimo reformai. Vilniaus LGBT* festivalis „Kreivės“. Verslo nuajienose – pokalbis su Palangos oro uosto vadovu Andriumi Daujotu apie vis besiplečiantį oro uostą, naujas skrydžių kryptis ir artėjančią rekonstrukciją.BREXIT.Vilnius dovanų gavo XVII-to amžiaus nežinomo Florencijos dailininko nutapytą Lietuvos globėjo, Šv. Kazimiero paveikslą. Kaip aukštosios mokyklos pritaikomis negalės žmonėms?Kas ir kodėl atvyko į Pasaulio krepšinio čempionatą?Panašu, kad menininkus ir turistus traukiantis Užupis turi dar vieną simbolį – bronzinį Užupio katiną. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip atrodo filosofo Vytauto Ališausko rytas?Ką rekomenduoja skaityti Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė? R. Valatkos komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Fotografų kūrybinio vystymo plenero Kuršių nerijoje paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ atidaryta Vilniuje, baro „Peronas“ lauko terasoje. Indrės Kaminckaitės reportažas.VDA Lauko ekspo veikia „Baimės laboratorija“, – keramikė Solveiga Gutautė pirmojoje personalinėje parodoje per meną kelia klausimus apie mūsų baimes.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Sovietmečio kino klubai: kaip jie veikė ir kiek mėgėjų sukurtuose filmuose buvo buitiškumo, propagandos ir kūrybos? Ingos Janiulytės pasakojimas.Apie išskirtinį šeštadienio koncertą Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje, kuriame bus atliekama J.S. Bacho „Pasija pagal Matą“ pasakos Kristupo festivalio Sakralinės muzikos valandų meno vadovė profesorė Renata Marcinkutė Lesieur ir dirigentas iš Norvegijos Abram Bezuijen.„Klasikos enciklopedija“ – apie istorinę Prezidentūrą.Ved. Alma Valantinienė.

„ki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai”. Ištraukas skaito aktorius Remigijus Bučius.

„ki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai”. Ištraukas skaito aktorius Remigijus Bučius.

„ki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai”. Ištraukas skaito aktorius Remigijus Bučius.

„ki švytėjimo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko laiškai”. Ištraukas skaito aktorius Remigijus Bučius.

Jėzaus draugija 1540 m. pradėjo gyvavimo įstoriją. Į Lietuvą jėzuitus 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Jubiliejinius metus jėzuitai pradės Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje iškilmingomis mišiomis. Kokia jėzuitų bendruomenės Lietuvoje istorija ir dabartis?Pietų Amerikoje, Peru, prasideda Dakaro ralis, kuriame rungsis ir Lietuvos ekipos.Rekonstrukcijos teatrus ir koncertines organizacijas iškelia į kitas erdves.Kasmet žurnalas TIME skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą.Etnologo pasakojimas apie žiemos vakaronių žaidimus su riešutais.Ištrauka iš „Radijo dokumentikos“: milijonai Niujorkų. Taip pat laidoje – orai, spaudos apžvalga, kultūros renginiai.Ved. Gabija Narušytė.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių tyrimas.Vasario 16-ąją Vilniuje svarstoma leisti keleiviams nemokamai naudotis viešuoju transportu.Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko darbo vizito į Pietų Korėją.Vilniaus rajone gimęs, bet jau daugelį metų Lenkijoje gyvenantis Valerjanas Romanovskis 100 valandų praleis specialioje kameroje, kurioje tvyro –50.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Nemokama gydytojo specialisto konsultacija.Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: įmonė „Samsung“.Kultūros renginių anonsas.Praeivių nuomonė aktualiu klausimu: ligoninių maistas.Iš „Amerikos balso“ archyvų: prof. Kazimiero Šaulio kreipimąsis į tautiečius 1957 metais. Elono Musko ir vienos iš jo kompanijų – „SpaceX“ – veiklos pradžia: daugkartinis pirmosios raketos pakopos panaudojimas.

„Gamta – visų namai“:Iš švento Kazimiero dienos naujienų. Kodėl taip anksti pabudo žalčiai. Paukščių giesmių pynės vejamos vis garsiau. Pavasario skanėstai iš gamtos.

„Gamta – visų namai“:Iš švento Kazimiero dienos naujienų. Kodėl taip anksti pabudo žalčiai. Paukščių giesmių pynės vejamos vis garsiau. Pavasario skanėstai iš gamtos.

Gegužės mėnesį per visą Lietuvą nuvilnijo Muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė 2016” renginių banga. Festivalyje užsiregistravo net 35 šeimų ansambliai. Tai muzikuojančios šeimos iš visos Lietuvos – Kėdainių, Šakių, Kauno, Kazlų Rūdos, Raseinių rajono, Utenos, Panevėžio, Pandėlio, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos. Festivalį pirmą kartą surengė šv. Kazimiero pasaulietinis ordinas. Tad praeitą savaitę užvėriau muzikinę dėžutę ir nužingsniavau į „Gaidų pynės 2016” laureatų koncertą, kuris vyko B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Buvau sužavėta kaip smagiai kartu scenoje grojo ir dainavo mamos, tėčiai, broliai, sesės ir net seneliai. Ar gali būti kas gražiau ir smagiau. Klausysimės ne tik laureatų koncerto bet ir pokalbio su Joanos Gudžiūnienės šeima, atvykusia iš Jonavos.

Gegužės mėnesį per visą Lietuvą nuvilnijo Muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė 2016” renginių banga. Festivalyje užsiregistravo net 35 šeimų ansambliai. Tai muzikuojančios šeimos iš visos Lietuvos – Kėdainių, Šakių, Kauno, Kazlų Rūdos, Raseinių rajono, Utenos, Panevėžio, Pandėlio, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos. Festivalį pirmą kartą surengė šv. Kazimiero pasaulietinis ordinas. Tad praeitą savaitę užvėriau muzikinę dėžutę ir nužingsniavau į „Gaidų pynės 2016” laureatų koncertą, kuris vyko B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Buvau sužavėta kaip smagiai kartu scenoje grojo ir dainavo mamos, tėčiai, broliai, sesės ir net seneliai. Ar gali būti kas gražiau ir smagiau. Klausysimės ne tik laureatų koncerto bet ir pokalbio su Joanos Gudžiūnienės šeima, atvykusia iš Jonavos.

Kokiomis nuotaikomis gyvena Londono lietuviai po Brexito? - pokalbis su šv. Kazimiero parapijos klebonu, kun. Petru Tverijonu. Europos Bažnyčių vadovų reakcija į Brexit ir nuogąstavimai dėl žemyno vienybės. Krikščioniškų temų apžvalga lietuviškos žiniasklaidos publikacijose (parengė Laurynas Peluritis).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Kaip sugrąžinti slėpinį ir nuostabą į mokslą? Kunigas Antanas Saulaitis komentuoja popiežiaus Pranciškaus pasisakymus apie moralę.

Kokiomis nuotaikomis gyvena Londono lietuviai po Brexito? - pokalbis su šv. Kazimiero parapijos klebonu, kun. Petru Tverijonu. Europos Bažnyčių vadovų reakcija į Brexit ir nuogąstavimai dėl žemyno vienybės. Krikščioniškų temų apžvalga lietuviškos žiniasklaidos publikacijose (parengė Laurynas Peluritis).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Kaip sugrąžinti slėpinį ir nuostabą į mokslą? Kunigas Antanas Saulaitis komentuoja popiežiaus Pranciškaus pasisakymus apie moralę.

Etnomuzikologė dr. Gaila Kirdienė Apie tai, kokie instrumentai, ansambliai ir kapelų sudėtys būdingiausi skirtingiems Lietuvos regionams.Pokalbis su klavesininku ir Šv. Kazimiero senosios muzikos festivalio meno vadovu Vilimu Norkūnu.

Etnomuzikologė dr. Gaila Kirdienė Apie tai, kokie instrumentai, ansambliai ir kapelų sudėtys būdingiausi skirtingiems Lietuvos regionams.Pokalbis su klavesininku ir Šv. Kazimiero senosios muzikos festivalio meno vadovu Vilimu Norkūnu.

Ko tikisi tikinčios ir ko tikisi netikinčios šeimos, leisdamos savo vaikus mokytis į religines mokyklas?80 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys, statistika nebūtų tokia džiuginanti.Mat, nors šiandien Lietuvoje niekas nebepersekioja nei katalikų, nei kitų krikščionių, liudyti Kristų dažnam nėra lengva. Bendra mūsų visuomenės opinija yra tokia, kad tikintis žmogus yra lygu atsilikęs, tamsus žmogus, kuris negalvoja savo galva.Tuo pat metu stebina faktas, kad nepaisant visos šitos statistinės painiavos, akivaizdu, jog daugėja religinių, pirmiausia, katalikiškų mokyklų. Be to, į kai kurias jų, pirmiausia Vilniaus jėzuitų bei Kauno jėzuitų gimnazijas, konkursai yra panašūs kaip į geriausius Lietuvos ir pasaulio universitetus: po 5 pretendentus į vieną vietą.Tad, kokie yra pretendentų į religines mokyklas bei jų tėvų lūkesčiai?Laidoje dalyvaus:Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius, buvęs pradinių klasių mokytojas, Saulius Andriuška, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, jėzuitas, brolis Virgilijus Saulius bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, edukatorė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji sesuo Lidija.

Ko tikisi tikinčios ir ko tikisi netikinčios šeimos, leisdamos savo vaikus mokytis į religines mokyklas?80 proc. visų Lietuvos gyventojų sako esantys katalikai. Tiesa, jei analizuotume, kiek iš tų, kurie vadina save katalikais yra praktikuojantys, statistika nebūtų tokia džiuginanti.Mat, nors šiandien Lietuvoje niekas nebepersekioja nei katalikų, nei kitų krikščionių, liudyti Kristų dažnam nėra lengva. Bendra mūsų visuomenės opinija yra tokia, kad tikintis žmogus yra lygu atsilikęs, tamsus žmogus, kuris negalvoja savo galva.Tuo pat metu stebina faktas, kad nepaisant visos šitos statistinės painiavos, akivaizdu, jog daugėja religinių, pirmiausia, katalikiškų mokyklų. Be to, į kai kurias jų, pirmiausia Vilniaus jėzuitų bei Kauno jėzuitų gimnazijas, konkursai yra panašūs kaip į geriausius Lietuvos ir pasaulio universitetus: po 5 pretendentus į vieną vietą.Tad, kokie yra pretendentų į religines mokyklas bei jų tėvų lūkesčiai?Laidoje dalyvaus:Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius, buvęs pradinių klasių mokytojas, Saulius Andriuška, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius, fizikos ir informacinių technologijų mokytojas, jėzuitas, brolis Virgilijus Saulius bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, edukatorė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji sesuo Lidija.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų vedybinė politika.XIII–XVIII a. Lietuvos valdovai ypatingai rūpinosi savo šeimų vedybiniais dinastiniais ryšiais, kurie juos sujungė su daugeliu Europos valdančiųjų giminių. Paskaitoje kalbama apie tai, kokią vedybinę politiką taikė Lietuvos valdovai, kur daugiausia ieškojo vedybinių partnerių sau bei savo vaikams, broliams, seserims. Kuri LDK valdovų giminė pelnė vienos svarbiausių Europos valdovų dinastijų vardą, kokios priežastys lėmė, kad Lietuva pasuko Vakarų, o ne Rytų kryptimi, kodėl Jogailos sūnaus Kazimiero žmona Elžbieta Habzburgaitė vadinama karalių motina?.. Į šiuos ir kitus intriguojančius klausimus atsakys Valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro muziejininkas, istorikas Eimantas Gudas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų vedybinė politika.XIII–XVIII a. Lietuvos valdovai ypatingai rūpinosi savo šeimų vedybiniais dinastiniais ryšiais, kurie juos sujungė su daugeliu Europos valdančiųjų giminių. Paskaitoje kalbama apie tai, kokią vedybinę politiką taikė Lietuvos valdovai, kur daugiausia ieškojo vedybinių partnerių sau bei savo vaikams, broliams, seserims. Kuri LDK valdovų giminė pelnė vienos svarbiausių Europos valdovų dinastijų vardą, kokios priežastys lėmė, kad Lietuva pasuko Vakarų, o ne Rytų kryptimi, kodėl Jogailos sūnaus Kazimiero žmona Elžbieta Habzburgaitė vadinama karalių motina?.. Į šiuos ir kitus intriguojančius klausimus atsakys Valdovų rūmų Mokslinių tyrimų centro muziejininkas, istorikas Eimantas Gudas.

Kokia mokytojo misija? Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti. Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų vaikus, pagirtų už jų padarytą net nedidelę asmeninę pažangą, o ne lygintų vienus su kitais ir taip menkintų, pastebėtų vien vaikų klaidas? Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatoriai Klaipėdos Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, kunigas jėzuitas Rytis Gurkšnys.

Kokia mokytojo misija? Dauguma Lietuvos mokytojų vis dar žvelgia į moksleivius kaip į indus, kuriuos reikia pripildyti žinių, o ne kaip į fakelus, kuriuos reikia uždegti. Kaip paskatinti mokytojus, kad jie norėtų būti tikri lyderiai ir drąsintų vaikus, pagirtų už jų padarytą net nedidelę asmeninę pažangą, o ne lygintų vienus su kitais ir taip menkintų, pastebėtų vien vaikų klaidas? Laidoje dalyvauja Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatoriai Klaipėdos Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius, kunigas jėzuitas Rytis Gurkšnys.

Popiežiaus vizito Kuboje atgarsiai. Ką popiežiai kalbėjo Jungtinėse Tautose? Reportažas iš Vilniuje, šv. Kazimiero bažnyčioje vykusio Nerijos Putinaitės monografijos "Nugenėta pušis: ateizmas kai asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje" pristatymo (dalyvauja Vytautas Ališauskas, Nerija Putinaitė, Nerijus Šepetys). Popiežiaus Pranciškaus vizito JAV atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Graham Greene "Apie tapimą kataliku". Kunigas Antanas Saulaitis apie viltį. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža "Per daug nežinomųjų".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Popiežiaus vizito Kuboje atgarsiai. Ką popiežiai kalbėjo Jungtinėse Tautose? Reportažas iš Vilniuje, šv. Kazimiero bažnyčioje vykusio Nerijos Putinaitės monografijos "Nugenėta pušis: ateizmas kai asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje" pristatymo (dalyvauja Vytautas Ališauskas, Nerija Putinaitė, Nerijus Šepetys). Popiežiaus Pranciškaus vizito JAV atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Graham Greene "Apie tapimą kataliku". Kunigas Antanas Saulaitis apie viltį. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža "Per daug nežinomųjų".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Laidos, skirtos Pašvęstojo gyvenimo metams.Pažintis su Pažaislio Šv. Kazimiero vienuolijos kongregacija ir Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserimis.

Laidos, skirtos Pašvęstojo gyvenimo metams.Pažintis su Pažaislio Šv. Kazimiero vienuolijos kongregacija ir Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserimis.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas PacasPažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujam visuomenės kultūros gyvenimui.Pasivaikščioti po Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną, susipažinti su kazimieriečių seserų darbais kviečia sesuo Lidija.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas PacasPažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujam visuomenės kultūros gyvenimui.Pasivaikščioti po Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną, susipažinti su kazimieriečių seserų darbais kviečia sesuo Lidija.

Įsimintiniausia Kauno menininkė – kompozitorė Dalia Kairaitytė. Nijolė Tumėnienė apie Kazimiero Žoromskio darbus. Pokalbis su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi. Pokalbis su Vaidu Šeferiu apie Kristijoną Donelaitį. Pokalbis su Sigitu Parulskiu apie Kristijoną Donelaitį. Gytis Norvilas apie jubiliejinius K. Donelaičio metus.

Įsimintiniausia Kauno menininkė – kompozitorė Dalia Kairaitytė. Nijolė Tumėnienė apie Kazimiero Žoromskio darbus. Pokalbis su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi. Pokalbis su Vaidu Šeferiu apie Kristijoną Donelaitį. Pokalbis su Sigitu Parulskiu apie Kristijoną Donelaitį. Gytis Norvilas apie jubiliejinius K. Donelaičio metus.

Įsimintiniausia Kauno menininkė – kompozitorė Dalia Kairaitytė. Nijolė Tumėnienė apie Kazimiero Žoromskio darbus. Pokalbis su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi. Pokalbis su Vaidu Šeferiu apie Kristijoną Donelaitį. Pokalbis su Sigitu Parulskiu apie Kristijoną Donelaitį. Gytis Norvilas apie jubiliejinius K. Donelaičio metus.

Įsimintiniausia Kauno menininkė – kompozitorė Dalia Kairaitytė. Nijolė Tumėnienė apie Kazimiero Žoromskio darbus. Pokalbis su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi. Pokalbis su Vaidu Šeferiu apie Kristijoną Donelaitį. Pokalbis su Sigitu Parulskiu apie Kristijoną Donelaitį. Gytis Norvilas apie jubiliejinius K. Donelaičio metus.

Lietuvos jėzuitų provincijos įsteigta viešoji įstaiga „Religinės muzikos centras“ jau pora dešimtmečių kas savaitę Vilniaus ŠV. Kazimiero bažnyčioje rengia sakralinės muzikos koncertus.

Lietuvos jėzuitų provincijos įsteigta viešoji įstaiga „Religinės muzikos centras“ jau pora dešimtmečių kas savaitę Vilniaus ŠV. Kazimiero bažnyčioje rengia sakralinės muzikos koncertus.