Podcasts about mogui

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kaip šiuolaikiniam žmogui perteikti Velykų prasmę, kad tai nebūtų tik banalus kalbėjimas apie margučius ir atbundančią gamtą ir kas šiandien pastūmėja apsispręsti priimti krikšto sakramentą? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.Įspūdžiais iš priešvelykinės Jeruzalės, kurioje dėl karo per šventes šiemet nebus įprastų maldininkų minių, dalinasi Vilniaus Universiteto istorikas Nerijus Šepetys.Apie trapią mūsų pilietinio sugyvenimo būklę - filosofo Lauryno Peluričio komentaras.Šiuolaikinio prancūzų filosofo ir teologo Fabrice Hadjadj mąstymas apie kietą Prisikėlimo tikrovę.Rašytojos Vandos Juknaitės velykinis liudijimas.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl Judas išdavė Kristų?“Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Laidoje „Biblijos slėpiniai“ dr. Paulius Čerka (VDU) ir dr. Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbasi apie vieną labiausiai intriguojančių biblinių knygų – Mokytojo (Ekleziasto / Koheleto). Ką ši, labiau į egzistencialistinę literatūrą nei kanoninį Biblijos tekstą, panaši knyga veikia Senajame Testamente? Aptariant aštuntąjį knygos skyrių kalbėtąsi apie valdžią, hierarchiją, nekaltų žmonių kančią ir žinojimo ribas.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.„Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje.Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Jau keturis dešimtmečius glifosatai, kaip sudėtinė herbicidų dalis, yra naudojami žemės ūkyje naikinant piktžoles. Žemdirbiai įsitikinę, kad glifosatai – efektyviausia priemonė įveikiant įvairių rūšių piktžoles. Tačiau visuomenėje kilus nuogąstavimams dėl galimo glifosatų pavojaus žmonėms ir aplinkai Briuselyje sprendžiamas klausimas dėl jų naudojimo ateityje. Dabar glifosatų naudojimas Europos Sąjungoje patvirtintas iki šių metų gruodžio 15 dienos. Kokia ekspertų, mokslininkų nuomonė?Darbėnai – nemažas miestelis Kretingos rajone. Seniūnijos ir aktyvių bendruomenės narių pastangomis jis nuolat tvarkomas, stengiamasi, kad gyvenantieji – ir maži, ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus – jaustųsi jaukiai, patogiai. Gerai, kad aktyvūs bendruomenės žmonės rašo projektus ir gauna lėšų, prisideda įgyvendindami sumanymus. Išsamiau – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Ką žvirbliai pasakoja apie žemės ūkio politiką? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad žvirbliai buvo viena gausiausių Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių. Jie kaip indikatoriai, galintys atvaizduoti ūkininkavimą darnoje su gamta ar ne. Žinia prasta – jų populiacija gąsdinančiai mažėja ir netrukus gali būti, kad ir juos teks įrašyti į Raudonąją knygą.Ved. Regina Montvilienė

Graikijos legendinės roko grupės „Aphrodite's Child“, „Socrates“ su kuriomis bendradarbiavo elektroninės muzikos maestro Vangelis, o taip pat laidoje – neprilygstamas trio „Emerson, Lake and Palmer“, kiekvienas atskirai, o išvien – groja ir Aaron'o Copland'o kūrinį „Fanfaros paprastajam žmogui“, kompozitoriui pritarus.Ved. Lukas Devita

Gerbiamieji, po ilgos pertraukos atstatyti senieji firmos parametrai, viskas grįžo į seną gerą tvarką ir pagaliau kaip žmonės Sigis su Gintu aptarė viską, kas šiuo metu yra aktualiausia paprastam biznio žmogui.

Benvingudes i benvinguts al dinovè programa de la sisena temporada de Tots al Blitz!, el primer programa en català dedicat a l’NFL. S'ha acabat la temporada 2022 de l'NFL... :( Però no patiu, perquè arriben els playoff! :) El programa d'avui el dediquem a fer un repàs dels equips classificats per post temporada, de les seves opcions, i del calendari de partits que tenim per endavant, amb especial focus en la ronda de Wildcards que arriba aquest mateix cap de setmana. Però abans de tot això fem un repàs de com ha quedat la classificació final del nostre Pick'em, més emocionant i apretada que mai. I aquest cop hi ha premi... premi molt relacionat amb la sorpresa que anunciem en el programa d'avui! A més a més, tenim la sort que ens acompanyi el gran Òscar Fernández (@oscarcatradio), actual cap d'informatius de Catalunya Ràdio, i gran aficionat als San Francisco 49ers des de que va tenir el seu primer contacte amb l'NFL en els ja llunyans anys 80. El programa d'avui l'hem fet el mencionat Òscar Fernández (@oscarcatradio), l'Enric Garriga (@egarriga) i en Raul Arribas (@MutenRa). Recordeu que trobareu el programa a totes les plataformes de podcàsting habituals, i que ens podeu seguir a les xarxes socials a: Twitter: @NFL_enCatala Instagram: https://www.instagram.com/nfl_encatala/ Twitch: https://www.twitch.tv/catalunyaradio També el feed de programes: https://t.co/ZGvItz3DQn I a YouTube: https://www.youtube.com/channel/UC-e8fPCFgtrr2thUm2EQs7w I no oblideu subscriure-us al nostre canal de Youtube per estar al dia de totes les novetats!

Pieno ūkį Kauno rajone puoselėjantis jaunas žmogus Nojus Steponaitis tikina, kad iš jo galima išgyventi. Viena svarbiausių išlikimo sąlygų – kooperacija. Tai leidžia ne tik gauti geresnę kainą už pieną, bet ir padeda efektyviau planuoti kitus ūkio procesus, kaip kad trąšų pirkimą. Jungtis į kooperatyvą Nojus prikalbino ir kelis dešimtmečius ūkininkaujantį tėtį Egidijų.Alytaus rajone, Geistariškių kaime, esančią įmonę „Alytaus keramika“ iš bankroto antram gyvenimui prikėlė Raimonda Radvilavičienė, turėjusi jaunatviško maksimalizmo ir užsispyrimo. Veiklos kryptis nuo plytų gamybos pasikeitė iš esmės. Dabar įmonėje yra gaminamas molio tinkas. Kokios šios medžiagos galimybės?Užsienio naujienos. Korsikos saloje pradėtas bandomasis galvijų žymėjimo projektas. Ūkininkų auginamoms karvėms priešskrandyje įdedamas specialus įtaisas, padedantis jas identifikuoti. Nuo 2026 m. mikroschemos bus privalomos visiems Korsikos saloje auginamiems galvijams.Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 5 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

„Visos problemos, apie kurias šiandien kalbame, susiveda į vieną dalyką: negerbiame žmogaus. Norėčiau visiems palinkėti mokytis ir stengtis reikšti pagarbą vienas kitam. Man atrodo, šito mūsų visuomenėje labai trūksta“, – linki prof. dr. Halina Kobeckaitė.Senuosius metus palydėkime su viena mažiausių tautų pasaulyje – karaimais: Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte, verslininku Artūru Lavrinovičiumi su šeima ir tradicinių karaimų patiekalų kavinės savininke Ingrida Špakovskaja.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino samprata? Kokius istorinius siužetus jis laiko tvariais, kalbančiais apie amžinybę? Kada kino filme istorija pradeda trukdyti fikcijai?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Pokalbis su Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologe Zita Pupkiene apie bendravimą su vaikais, frazes, kurias ištariame apimti stiprių emocijų. Kaip jas keisti, kad vaiką auklėtume nežemindami ir neklijuodami etikečių, puoselėdami tvirtą, šiltą ryšį?

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Rugpjūčio pabaigoje Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos startavo su ilgalaikiu socialiniu viešų paskaitų ciklo projektu „Prieinamumas atveria galimybes“. Dar šį rudenį kiekvienas turės unikalią galimybę gyvai arba tiesioginės transliacijos būdu klausytis nemokamų paskaitų apie universalų dizainą, informacijos prieinamumą, lengvai suprantamą kalbą ir apie dar daug kitų ne mažiau aktualių ir įdomių temų.Projektas startavo rugpjūčio 25 dieną kūrybinėmis dirbtuvėmis Valakupių reabilitacijos centre, kur gausi žinomų Lietuvos menininkų komanda kūrė lengvai suprantamos kalbos tekstus paaiškinančias iliustracijas.Ar kada susimąstėte, ką galėtume padaryti kiekvienas, kad sukurtume visiems patogią, draugišką ir prieinamą aplinką? Ar žinojote, kad universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui? Ar girdėjote, kad tekstai gali būti parašyti lengvai suprantama kalba?Pokalbyje apie pagarbą ir meilę žmogui dalyvauja Eglė Čaplikienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė ir Valakupių reabilitacijos centro specialistė Dovilė Sabaliauskaitė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Motinos dieną radijo balkone svečiuojasi laidos vedėjos Mama – Vanda Blažytė-Kreivienė, dviračių sporto meistrė, 1968 m. Pabaltijo čempionė. Kaip prasidėjo mergaitės iš Padvarių kaimo sportinis kelias, kokias kliūtis reikėjo įveikti ir kiek kainuoja pergalės? „Ne vis keliai yra lengvi. Vieniems patinka lengvas kelias, o kitiems – sunkesnis. Kartais žmogui reikia to, ko jis iš pradžių negali pasiekti“. Pokalbis apie atsidavimą darbui, laiko pojūtį, mokyklą ir bendravimą. Įsiklausymas kaip dovana – mamos dukrai ir dukros mamai.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip filosofai apibrėžia, kas yra vaizduotė ir kur ją galima pritaikyti? Kokių būna utopijų? Ar kurti jas yra prasminga veikla? Kodėl mes išsigandome utopijų? Kodėl manome, kad jos visuomet virsta į savo priešpriešą – distopiją? Kodėl distopijos žanras suklestėjo būtent XXI amžiuje? Kokios aplinkybės tai lėmė - karai ir didžiųjų pasakojimų pabaiga? O gal kapitalizmas ir naujos prekės intelektualinėje rinkoje?Ar mūsų laisvės metais Lietuvoje būta bandymų reanimuoti utopinę vaizduotę? Kas ir kaip mums (ne)pavyko?Į kokias utopijas galėtume orientuotis šiandien? Kas mus galėtų suteikti pagrindo saikingam optimizmui žvelgiant į ateitį?Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto doc. Kęstu Kirtikliu.Ved. Aurimas Švedas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Alexis Continente ha pentinat estrelles de la talla de Natalie Portman i Chris Hemsworth. Al Balcó ens explica el seu últim treball amb Adam Driver a "La Casa Gucci"

Alexis Continente ha pentinat estrelles de la talla de Natalie Portman i Chris Hemsworth. Al Balcó ens explica el seu últim treball amb Adam Driver a "La Casa Gucci"

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šiuolaikinėje filosofijoje stipriai kritikuojamas ir kruopščiai permąstomas tradicinis skirtumas tarp žmogaus ir gyvūno. Tai skatina daryti išaugęs etinis ir politinis jautrumas, empatija gyvūnų likimui, globalinė klimato krizė ir besivystanti antropoceno problematika. Kokią filosofinę prasmę šiandien vis dar turi žmogaus ir gyvūno skirtumas? Ar įmanoma jo visiškai atsisakyti? Kaip galime pakeisti savo požiūrį ir elgesį su gyvūnais? Kodėl šiandien aktualu filosofiškai mąstyti apie šiukšles ir šiukšlinimą? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docentu dr. Mintautu Gutausku, neseniai pristačiusiu savo naujausią knygą „Žmogus ir gyvūnas: antropologinis skirtumas fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje“.Ved. Simas Čelutka

Nors bioįvairovės svarba klimato krizės akivaizdoje tik didėja, tvarios gamtos plotai aplink mus sparčiai mažėja. Kalbėdamasi su antropologe Jekaterina Lavrinec, Panevėžio „Fridays For Future“ aktyvistėmis ir advokatu Sauliumi Dambrausku, Martyna Šulskutė aiškinasi, kaip galime išsikovoti teisę į tvarią aplinką. Dalinamės įgarsintu tekstu, kurį skaito pati autorė. Pamatykite visą publikaciją: https://nara.lt/lt/articles-lt/tvari-aplinka-visuotine-zmogaus-teise Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Lietuvos visuomenėje kaupiasi nuovargis, pyktis ir nerimas dėl ateities. Apie padėtį mūsų valstybėje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė, apsilankiusi Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo laidoje. Per specialų pokalbį premjerė išsakė savo poziciją apie Baltarusijos režimo keliamą grėsmę, migrantų krizę, riaušes prie Seimo, karantininius ribojimus nesiskiepijantiems žmonėms, kultūrinius karus ir demokratijos ateitį. „Žmonės gyvenime yra daug mažiau radikalūs negu kartais atrodo iš socialinės erdvės“, – laidoje sakė premjerė. Ji sako, kad augantis mūsų visuomenės susipriešinimas galėtų būti išnaudotas keičiant Lietuvos valstybės politinę kryptį.

„Nieko nedaryti ir leisti viskam būti taip, kaip turėtų būti, šiuolaikiniam civilizuotam žmogui yra labai sudėtinga, nes jis atseit labai daug žino ir nori viską pakeisti, nors iš tiesų jis žino labai ribotai – net apie save jis beveik nieko nežino“, – kalbėdamas apie begalinį žmogaus pasitikėjimą savo žiniomis ir nenumaldomą norą visur kišti nagus, sako Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytojas Ričardas Jankauskas.  Ypač tirštame ir energingame pokalbyje su pašnekovu kritiškai žiūrime į vis siaurėjantį mokyklų bei universitetų vykdomą švietimą, kuris augina darbuotojus, o ne visapusiškai brandžius, laimingus žmones. Taip pat apžvelgiame įmanomus, bet sudėtingus senų sistemų griovimo reikalaujančius pokyčius, kurie galėtų kurti kitokią – atvirą, klaidas bei nežinojimą priimančią – visuomenę.

„Man metų europiečiai yra baltarusiai“, – teigia pirmą kartą Lietuvoje organizuotuose „Metų europiečio (-tės) 2021“ rinkimuose nugalėjęs ilgametis žmogaus teisių gynimo organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis. Rinkimuose jis buvo nominuotas už tai, kad po 2020 metais įvykusių suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje, įgyvendino daugelį įvairių žmogaus teisių gynybos, pagalbos persekiojamiems baltarusiams bei politinių kalinių palaikymo iniciatyvų, kuriomis siekta užtikrinti europietiškomis vertybėmis grįstą paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei. Su V. Jurkoniu kalbamės apie dabartinę Baltarusijos opozicijos situaciją, jos lyderius, tai kodėl dabar veikiančios tarptautinės sankcijos iš esmės tik išreiškia Vakarų nepasitenkinimą, tačiau nedaro realaus poveikio Lukašenkos režimui, ir tai, kaip Lietuva ir kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie demokratinių permainų siekiančių baltarusių palaikymo.Ved. Donatas Puslys

Kur galima atgaivinti jau senstelėjusius ar sulūžusius daiktus? Apie antrinio dizaino dirbtuves ir daiktų tausojimą. Ir apie šiukšles. Kodėl verta pakelti kiekvieną šiukšlę? Pokalbis su visuomenininku ir ekologijos entuziastu ir pokyčiu lyderiu Giedriumi Buču.Ved. Beata Nicholson

Gerovės valstybės tema didesnio dėmesio mūsų šalyje sulaukė pernai, kai dabartinis Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda pasidalijo savo įsivaizduojama Lietuvos kaip stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios gerovės valstybės vizija.Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Egidijaus Barcevičiaus manymu, Lietuvoje iškėlus tokią gerovės valstybės idėją, bandoma pabėgti nuo mūsų šalyje vyraujančio žemo lygmens paslaugų ir mokesčių balanso. Pasak jo, Lietuva vis tiek kažkada turės tapti gerovės valstybe, tik prieš tai reikia atsakyti į klausimus, kokia ji bus, kaip ji bus finansuojama ir ar žmonės pasitikės jos institucijomis. Kol kas šie klausimai keliami labai nedrąsiai.Ved. Simonas Bendžius

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre – dvi naujos parodos: Sigitos Dackevičiūtės instaliacijų paroda „(Ekologinės) alteracijos“ ir Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“. Pokalbis su autoriais.Kiek primirštos pianistės, pedagogės, kompozitorės Aleksandros Dirvianskaitės portretas Igno Gudelevičiaus pasakojime.Neseniai išleista šiurpių lietuvių pasakų ir sakmių knyga „Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė“. Kam skirtos vadinamosios siaubo pasakos ir ką jos pasako apie to meto visuomenę? Laidoje – knygos autoriai Jūratė Šlekonytė, Danutė Kalinauskaitė ir Marius Jonutis, taip pat psichologė Rasa Bieliauskaitė.Ved. Giedrė Trapikaitė

Kokias etines dilemas ir iššūkius kelia naujųjų technologijų taikymas karybos srityje? Kaip interpretuoti augantį dronų, robotų ir socialinių medijų vaidmenį šiuolaikiniuose karuose? Kokį poveikį šios inovacijos turi politiniams procesams ir mūsų kasdieniam gyvenimui? Koks apskritai yra karo ir politikos, karo ir moralės santykis? Kaip požiūris į žmogaus prigimtį keičia politikos suvokimą? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu, karybos tyrinėtoju, knygos „Mąslaus Vyčio beieškant“ autoriumi dr. Deividu Šlekiu.Ved. Simas Čelutka

Kultūros temų apžvalga Lietuvos spaudoje ir portaluose. Daugiau kaip pusė amerikiečių pastaraisiais mėnesiais patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Kokios bus pasekmės – sunku prognozuoti. Kaip susidariusią situaciją vertina ir komentuoja JAV žiniasklaida, apžvelgia Agnė Kairiūnaitė. Kaip grožinės literatūros tekstai būdavo redaguojami sovietmečiu ir kaip dabar. Pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro doktorante Egle Jankauskaite. Domantos Razausko parengtos muzikinio pasaulio naujienos. „Tuos kelis mėnesius kaime dirbau, darbus fotografavau, dėjau į Facebook`ą, bet gyvai jų niekas nematė. Labai nelinksma dirbti į stalčių. Todėl ši paroda man yra kaip priminimas, kad dare esu gyvas”, – sako menininkas Marius Jonutis, 17-ą kartą surengęs parodą galerijoje „Meno niša”. Pokalbis su dailininku. Dar šiais metais Vilniuje bus atidarytas naujas miesto muziejus. Daugiau kaip šimtmetį brandinta idėja pagaliau bus įgyvendinta – įsitikinę galimybių studija rengę istorikai, menontyrininkai ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Šiame įraše dalinuosi patarimais ir žingsniais, kurie man padeda bendraujant su žmonėmis, kuriems šiuo metu gyvenime yra sunku, kurie depresuoja ir yra nusiminę dėl esamos situacijos gyvenime. Patarimai, kuriuos rasit įraše bus naudingi ne tik tam žmogui, bet ir jums, nes bendravimasi su nusimunusiais, palūžusiais žmonėmis reikalauja labai daug energijos, todėl dalinuosi ir tuo kaip tos energijos neprarasti, kad galėtume būti šalia ir palaikyti žmones, kurie mums yra brangūs.

Psichiatras psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas šiemet mini aštuoniasdešimtmetį ir jau keturiasdešimt trečius metus iš eilės pavasarį rengia seminarą, kuris suburia specialistus ir šio gydytojo sekėjus ne tik iš Lietuvos. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėjas A. Alekseičikas vadinamas pirmuoju Lietuvos psichiatru, kuris ėmėsi nemedikamentinio gydymo psichiatrijos ligoninėje. Interviu su Aleksandru Alekseičiku – apie psichiatro ir psichoterapeuto užduotis, aplinkinių reakcijas į darbo metodus ir žmogaus sielą.„Šiuo metu visuomenėje pastebiu daug daugiau pagarbos vienas kitam“, - sako Los Andžele gyvenantis lietuvių kilmės fotografas, taip pat Dizaino koledžo dėstytojas Jonas Kulikauskas. Apie gyvenimą ir kūrybą karantino laikotarpiu Vakarinėje Amerikos pakrantėje su fotografu kalbėjosi kolegė Agnė Kairiūnaitė-Albright.Ved. Giedrė Čiužaitė.

NAUJAS EPIZODAS | „Žmonėms reikėjo autoriteto, bet sociologai pastebi, kad šiuolaikinėse visuomenėse santykis su juo yra pakitęs – dažniausiai autoritetas žmogui yra jis pats“, – naujame epizode pastebi religijos sociologė, VDU profesorė Milda Ališauskienė.Galvojant apie religijas, man kyla keisčiausių klausimų – o kas nutiktų, jei religijų visai nebūtų? Sociologės manymu, tokiu atveju jų vietoje atsirastų kažkas kita. Egistenciniai klausimai ir prasmės paieškos žmogų neramino visais laikais. Šiandien žmogus plačiai renkasi, kuo tikėti – vienu ar kitu Dievu, savimi, Valstybe, sudievintu charizmatišku kaimynu ar viešu asmeniu. Jei atsakymų ir autoriteto ieškojime už savo paties ribų – ar tai lengvesnis pasirinkimas?Pokalbyje taip pat paklibiname keletą prieštaringų ir nepatogių su religijomis persipynusių temų – ideologijų ir politikos įtaka religijai, moters vaidmuo katalikybėje, seksualumo ir kūniškumo paieškos įvairiose religijose... Klausti, dvejoti ir mėginti suprasti svarbu – tik taip galime neapsiriboti stereotipiniais mums paduotais atsakymais.Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiaiInterviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas.Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/mildaalisauskiene

On the 32nd episode of the Slice By Slice podcast Jesse and Josh end the year by covering some of their favorite Christmas horror movies. Email: sbyspodcast@gmail.comTwitter and Instagram: @sbyspodcastIntroFilm DiscussionsGremlins (1984)Krampus (2015)Outro

 Apie Vilniaus universiteto iniciatyvą – nemokamą psichologinę pagalbą internetu žmonėms, kurie slaugo sunkų ligonį, pasakoja VU prof. Evaldas Kazlauskas. Vatikano vedamasis nušviečia Vyskupų Sinodą, skirtą Amazonijos klausimams. Kaip čiabuviai supranta Kūriniją – gilinasi žurnalistė Barbara Freizer. Spaudos skiltyje – spalio mėn. žurnalas „Artuma“ ir Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga. Ved. J. Kuodytė.

„Jei būčiau prisiėmusi atsakomybę už visus tuos bėdų prisidirbusius žmones, gal seniai būčiau numirusi, nes prisiimti tokią naštą yra labai sudėtinga ir neteisinga. Iš tikrųjų kito žmogaus gyvenime iš esmės negali pakeisti nieko, jei jis pats neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą,“ – sako viena iš Kalinių globos draugijos atkūrėjų Milda Bliumenzonienė, beveik 30 metų dirbanti su kaliniais ir jų artimaisiais.   Milda ne tik teoriškai, bet ir praktiškai patyrė „bausmę“, kurią gauna kalinčiųjų šeimos nariai ir artimieji. Prieš daugybę metų ji laukė iš nelaisvės grįžtančio savo mylimojo. Ir sulaukė. Nors kančia ir noras būti su artimu žmogumi slėgė, tikėjimas ir bendravimas laiškais ją stiprino. Kaip ji pati sako, tas laikotarpis ją augino.   Su Milda kalbame apie laukimą, besąlygišką tikėjimą žmogumi, atleidimą, limituotą pagalbą kitam ir apie žmones, kurie su geromis emocijomis tiesiog nėra susipažinę, kuriems laisvė nėra vertybė ir apie tuos, kurie net būdami nuteisti iki gyvos galvos nepraranda vilties vėl patirti laisvę.Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus iš anksto [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai)

„Kai viskas nuolat keičiasi, kai visas tavo gyvenimas yra virstanti mišrainė, galbūt už to nėra nieko stabilaus, nėra nieko, ką tu gali atpažinti kaip tikrovę, kaip tiesą, nes tai tuoj pasikeis“, – svarstydamas apie nesibaigiančio šios epochos virsmo poveikį žmogui, sako politikos antropologas Arvydas Grišinas. Tikriausiai visi kartais pastebime, kaip greit viskas pabosta, kaip norisi vis kažko naujo, o spėt maitinti savo vidinį žvėrį nėra lengva. Man taip yra su informacija, požiūriu, nuomonėmis, mintimis. Kartais atrodo, kad sutikti panašiai mąstantį žmogų tampa nebeįdomu. Kiek gi galima pritariančiai linksėti galva? Tuomet norisi kažko naujo, kitokio kampo, kontroversiškos minties, kuri pakviestų pažiūrėti į situaciją naujai. Pokalbis su Arvydu pakviečia į daug ką žvilgterti naujai. Tai nereiškia, kad tokia yra nauja tiesa. Tai pasiūlo savęs paklausti, ar ji išvis yra? Ar dar egzistuoja aiški riba tarp tiesos ir melo? Ir kas formuoja mano tiesą, tikrovę?PASTABOS: pokalbyje minimas Arvydo tekstas ČIAInterviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus iš anksto patreon.com/letipokalbiai

Hey took a little breather…okay a looonnnggg breather…. getting back in the game….ATMA 18 just in time to kick off your summer sessions! This one is a dirty dirty dirty banger! Big shout out to Mike Melnychuk for getting me off my butt…Roger Shah….Yessmann...Robert Aaron Ellingson my partner in crime…Bhugra Down Productions…kick back grab a Mojito and enjoy!!! 1. Ocean Drive (Shaun Frank RMX) – Duke Dumont 2. Push The Feeling On (John Jacobson RMX) – Nightcrawlers 3. Bump and Grind (Waze and Odessy) – R. Kelly 4. Do It Right – Martin Solveig 5. Be Right There – Diplo and Sleepy Tom 6. This Feeling (Kryder RMX) – L’Tric 7. Chunky (SKT RMX) - Chunky 8. Panda - Desiigner 9. Good Vibes – Kryder The Wulf 10. Light It Up (Bootelg) – Major LAzer 11. Trumpets (PG-23 Reflex) – Sean Paul & Sak Noel & Salvi 12. Work (Nari an Milani RMX) – Global Deejays 13. Bam Bam (Bootleg) – Sister Nancy 14. Needed Me (Cosmic Dawn RMX) - Rihanna 15. Electric Love (PG-23 Reflex) - BORNS 16. Wish You Were Mine – Philip George 17. Gangsta – Mogui and Benny Benassi 18. Drifter – Don Diablo 19. Louder – Roger Shah & Paul Van Dyk & Daphne Khoo 20. BWU – Sultan & Sheppard & Felix Leiter 21. Underneath The Sky (Quilinex RMX) – Dash Berlin 22. Louder - MOTI 23. Open Heart (Marcus Shultz RMX) – Morgan Page 24. Love Heals You – Roger Shah Leilani

1. TJR - Ode To Oi 2. Hard Rock Sofa - Rasputin 3. Chuckie & Hardwell - MOVE IT 2 THE DRUM 4. David Guetta - Play Hard (ft Ne-Yo and Akon) 5. Nicky Romero ft Lil John - Mutate Out Of Space (MAKJ Bootleg) 6. Shutterz & Martinez Bootleg - Casanova 7. Imogen Heap - Hide & Seak (Shutterz 'Playing Bingo' Bootleg) 8. Darude Vs Sander Van Doorn - Sandstorm Drink To Get Drunk (MAKJ Bootleg) 9. Dimitri Vegas, Like Mike & Mogui vs One Republic - If I Loose My Mammoth (Neitronic Mashup) 10. David Guetta & Sia - Titanium (Alesso Remix) 11. Bingo Players & Far East Movement - Get Up (Rattle) 12. Bruno Mars - Locked Out Of Heaven (Sultan & Ned Shepard Remix)

FUTURISTIC POLARBEARS PODCAST EPISODE 1 The Futuristic Polarbears deliver you the hottest progressive sounds from around the globe. Their DJ sets are like their productions with rolling beats, driving basslines & hands in the air breakdowns. The Futuristic Polarbears are destined for great things in the world of house music with Dimitri Vegas, Like Mike, Funkagenda, Michael Woods, Kid Massive & Paul Oakenfold supporting their music. www.futuristicpolarbears.com (coming soon) FUTURISTICPOLARBEARS www.myspace.com/futuristicpolarbears www.twitter.com/futuristicpolarbears www.facebook.com/futuristicpolars TRACKLISTING EPISODE 1 1. PRYDA – NITRON (PRYDA RECORDINGS) 2. DEADMAU5 – JADED (TOOLROOM RECORDS) 3. REUBEN KEENEY – ESATUE (TOOLROOM RECORDS) 4. ROLAND CLARK & GINA STAR – THIS IS HOLLYWOOD (LOTNS) 5. FUTURISTIC POLARBEARS – BOOKAVISTA (CDR) 6. SYLVIA TOSUN – ABOVE ALL (STED-E & HYBRID HEIGHTS MIX) (SEA TO SUN RECORDINGS) 7. ANDREA DORIA – BEAUTY OF SILENCE (INPETTO MIX) 8. MENNO DE JONG – BETTER WORLD (JEROME ISMA-AE & SEBASTIEN KREIG REMIX) (INTUITION DEEP) 9. FUNKAGENDA & MICHAEL WOODS – ALCHEMY (TOOLROOM RECORDS) 10. MOGUI – OYSTER (MICHAEL WOODS REMIX) (MAU5TRAP)