Podcasts about veid

Veid og funnet for lett. Hvor kommer dette uttrykket fra? Hør episoden i appen NRK Radio

Ciuriche gyvenantis investuotojas Viktoras Vatinas.Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, išpopuliarėjus programėlei My Puzzles, keičiančiai veidus, specialistai ragina internete naršyti saugiai. Mat ne visada yra aišku, kur programėlių kūrėjai registruoti, ir ką jie su jūsų duomenimis nuveiks toliau. Informacinių technologijų specialistas Aurelijus UrniežiusAr Lietuva turi futbolo herojų? Šią savaitę pristatyta vaikams skirta knyga „Futbolo herojai“. Joje – 16-os futbolo žvaigždžių profesinės istorijos, jų kelias į pergales, pralaimėjimų pamokos ir patirtys. StudijojeJurga Varanavičė, komunikacijos specialistė ir futbolininko mama, Justina Lavrenovaitė Perez, FIFA futbolo teisėja, merginų akademijos "Bitės" trenerė, Saulius Mikoliūnas, saugas, LT rinktinės rekordininkas.Kas antras lietuvis prisipažįsta susiginčijantis su artimaisiais prie šventinio stalo, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Labiausiai ginčus provokuojanti tema – finansai. Kaip to išvengti?Visą šią savaitę dar tęsiasi Adventas, turtingas savo tradicijomis ir papročiais. Rytų Lietuvoje Švenčionių rajono Adutiškio apylinkėse Adventinius vakarojimus savo šeimos namuose Lasiškės kaime gerai pamena Aldona Burokaitė. Ji ir dabar gyvena tėvelio Romualdo prieš 90 metų statytuose namuose. Moteris išsaugojo daug unikalių ūkio tvarkymo dokumentų, giminės relikvijų ir Adventinį stalo žaidimą, tėčio sukurtą šeimai. Aldonos prisiminimus paryškina ir jos dalyvavimas Lazdinių- Adutiškio etnografiniame ansamblyje.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo nuo palapinės. Iš 33, 11

Spaudos apžvalga.„Tie, kurie kviečia kitus įjungti kritinį mąstymą, dažniausiai net patys neturi galimybės to padaryti“, – komentare „Kritiškas nemąstymas“ sako rašytoja, literatūrologė Sandra Bernotaitė.Prieš mėnesį Vokietijoje pradėjo veikti Ukrainos institutas. Tai pirmas šio kultūros instituto padalinys už Ukrainos ribų.Kauno paveikslų galerijoje šiuo metu galima apsilankyti tarptautinėje, jau penktą kartą rengiamoje, grafikos bienalėje. Šiemet didžiausias dėmesys skiriamas senosioms grafikos atlikimo technologijoms.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Šį vakarą Vilniaus Rotušėje duris atveria net trys parodos, viena jų – Ukrainos karo artefaktų paroda „Karo anatomija: Ukraina“. Ką joje išvysime?Lietuvoje užgimė nauja iniciatyva kurianti namelius keliautojams. Šie nameliai – tai galimybė keliautojams sušilti, išsivirti valgio ir pernakvoti po žygio pėsčiomis, dviračiais ar kitais būdais.Architektas Gintaras Balčytis išrinktas naujuoju Lietuvos architektų sąjungos pirmininku, jis pakeis iki šiol dvi kadencijas primininkavusią Rūtą Leitanaitę.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Ved. Urtė Karalaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris.Šiluvoje įvairių sričių ekspertai diskutavo apie mažų miestelių likimą, galimus architektūrinius sprendimus ir kaip aukštos menininės vertės vietovė gali prabilti pasaulio piligrimams. Pasak paveldosaugininkų ir architektų, Šiluvą būtina dar labiau garsinti pasaulyje ir kurti infrastruktūrą, kuri būtų patrauklesnė atvykstantiems lankytojams.„Net jei „Paradas“ vietomis susvyruoja ar pritrūksta tvirtesnės režisieriaus rankos (suprantama, juk tai debiutas!), jį visad gelbsti Tito Lauciaus meilė savo personažams, kurių nė vienas netampa karikatūra, bei autoriaus talentas pastebėti švelniai ironiškas, gyvenimiškas situacijas, nepaverčiant jų farsu“, – Tito Lauciaus filmą „Paradas“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.LNDT pristato vieno žinomiausių rumunų kilmės prancūzų dramaturgo Eugène Ionesco dramos „Raganosiai“ premjerą, kurią į sceną perkėlė jaunas režisierius Antanas Obcarskas, teigiantis, kad ši pjesė parodo tikrąjį visuomenės veidą.Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Kaip pasikeitė pažįstamas unikalaus architektūros objekto veidas?Spektaklyje „Barbarai“ vengrų režiesierius Arpadas Schillingas vis dar demaskuoja tai, ko demaskuoti seniai nebereikia – apžvalgoje sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Rytoj VDA Telšių galerijoje atidaroma tekstilininkės Žydrūnės Kriūkaitės-Juciuvienės tekstilės miniatiūrų paroda „Dygsnių dienoraštis 365“, kuriame – ant mažo formato audinio skiaučių išsiuvinėti kiekvienos metų dienos įspūdžiai ir patirtys. Kokie iššūkiai kilo pakeliui? Kaip atrodė kūrėjos metai užfiksuoti dygsnių labirintuose?Šį vakarą prestižinėje Paryžiaus ekspozicijų erdvėje „Espace Commines“ duris atveria šiuolaikinių Vilniaus menininkų darbų paroda „Geležinis vilkas“. Kokį Vilnių atskleidžia eklektiškas menininkų rinkinys?Ved. Urtė Karalaitė

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt – suprasti, kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos kiemo išvyksta automobiliai, prikrauti labai reikalingos tikslinės pagalbos. Kita pašnekovė Raimonda Bukinienė – šaulė, paramedikė, savanorė. Moterys pasakoja, kaip joms sekėsi paskutinės humanitarinės pagalbos kelionės metu, kurios metu joms teko pasiekti ir priešakines fronto linijas ir, kartu su kariais išgyventi stingdantį šaltį, draugų netektis.2022-ieji Seimo buvo paskelbti Savanorystės metais. Simboliška, tačiau savanoriška veikla šiuo metu yra ypatingai reikalinga ir vertinama. Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Savanorystės metais buvo siekiama garsiau kalbėti apie šią veiklą, su ja supažindinti ir į ją įtraukti daugiau jaunų žmonių. Tačiau prasidėjus karinei Rusijos agresijai, to daryti nebereikėjo – žmonės savanorišką veiklą pradėjo vykdyti tarsi intuityviai: jausdami, kam ir kur jų pagalba yra labiausiai reikalinga.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Glīts pēc skata, liels, pūkains, ar pušķīšiem virs acīm, rāms un lēns, kā arī reti sastopams - ūpim ir lielisks tēls putnu mīļotāju vidū. Ūpis ir Latvijas lielākais pūčveidīgais putns. Kā klājas šim putnam Latvijā un kāpēc ligzdas jātaisa ne tikai strazdiem pavasarī, bet arī ūpjiem, raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro ūpju pētnieks ornitologs Pēteris Daknis un ūpju ligzdu meistars Juris Beitiņš. Pūču neparastā spīdēšana Daudzveidīgajā dzīvnieku pasaulē varam atrast vairākas sugas, kam raksturīga kāda vizuāli pievilcīga un arī noderīga īpašība - spīdēšana jeb fluorescence. Tā ir novērojama, piemēram, kakadu papagaiļiem, pingvīniem, ežiem, žurkām un citiem dzīvniekiem. Te gan būtiski pieminēt, ka fluorescence nav tas pats, kas gaismas atstarošana. Daudzi no mums visticamāk būs saskārušies ar situāciju, kad, uzvelkot apģērbu ar atstarojošo efektu, šis apģērbs citā gaismā izskatās atšķirīgi. Fluorescences gadījumā runa ir par ķīmisko molekulu fluoroforu, kas dod iespēju dzīvniekam spīdēt, un mūsu šīs dienas stāstā īpašu uzmanību pievērsīsim konkrētam fluoroforam ar nosaukumu porfirīns.  Par fluorescences tematu uz sarunu tiekos ar Rīgas Nacionālā zooloģiskā dārza Zinātniskās darbības vadošo speciālistu Alesandro di Marčio (Alessandro Di Marzio). Viņš stāsta, ka principā visiem dzīvniekiem, kuri ir brūni sarkanā krāsā, ir porfirīna krājumi, un tas sniedz iespēju spīdēt. Pēdējo divu gadu garumā Alesandro kopā ar kolēģiem no zoodārza, kā arī sadarbojoties ar Latvijas Nacionālo Dabas muzeju un Latvijas Universitātes Cietvielu fizikas institūtu veicis pētījumu par fluorescenci pūcēm, atklājot arī līdz šim nezināmus faktus. Darbs ir vainagojies ar panākumiem un pētījuma publikāciju, kas jau tuvākajās dienās nonāks starptautiskā zinātniskajā žurnālā. Par neparasto fluorescences parādību pūcēm tālāk skaidro Alesandro di Marčio. 

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – rungtynės su R.Jaručiu 03:07 – charakterį parodęs „Žalgiris“ 14:09 – puikiai girdimi sirgaliai 15:55 – žaidimą pagerinusi „Panathinaikos“ 23:35 – PAO lietuvių skirtingos problemos 28:30 – chaotiškas Slovėnų klubas 36:32 – supykęs „Peristeri“ Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 44:26 – jaunimą apšaudantis „Žalgiris“ 51:15 – kosminiai J.Morriso metimų skaičiai 59:18 – lyderį galinti prarasti „CBet“ 1:06:01 – „Ryto“ skolos 1:11:58 – kur „Wolves“ papildymas 1:17:55 – veikianti D.Kairio filosofija 1:22:51 – legionierių galintys pakeisti „Šiauliai“ 1:27:19 – įsibėgėjęs „Neptūnas“ 1:31:37 – savo rogėse „Nevėžis“ 1:36:09 – deganti R.Cvirkos kėdė 1:39:46 – „Gargždų“ paieškos 1:43:05 – būtini pasikeitimai Prienuose 1:49:17 – kaip „Lietuvos ryte“ motyvavo žaidėjus

Jungtinėse Valstijose toliau ritasi protestų banga po itin prieštaringo Aukščiausiojo teismo sprendimo atšaukti istorinės bylos verdiktą, užtikrinusį moterų teisę į abortą. 1973-ųjų teismo nutarimas byloje „Rou prieš Veidą“ abortą susiejo su konstitucine teise, tad jo atšaukimas reiškia, kad abortų klausimas po 50-ies metų perduodamas į valstijų rankas. Dalyje jų dabar įstatymai griežtesni nei kai kuriose konservatyviausiose musulmoniškose valstybėse. Išsamiau, Luko Kivitos pasakojime.Daugiau kaip tūkstantis vaikų šiandien auga Lietuvos globos institucijose. Apklausos rodo, kad dešimtojo gimtadienio sulaukusiam vaikui šansai vieną dieną atsidurti globėjų šeimoje - itin maži. Kodėl vengiama globoti vyresnius vaikus? Apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir globos ekspertė, Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.Atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti - taip tikimasi mažinti ilgalaikių bedarbių skaičių šalyje. Nuo šiandien įsigalioja užimtumo sistemos pertvarka. Numatoma, kad darbas jo ieškantiems žmonėms bus pasiūlomas iš karto. Tikimasi, kad tai leis Tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.Išsamiau Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.Nuo šiandien keičiasi įmokų Sodrai kodai. Vietoje kelių dešimčių lieka vienintelis. Apie naujovę tūkstančiams žmonių aiškinasi Irma Janauskaitė.„Sodros“ įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys ir Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.Lietuviški kiaušiniai, pieno, žuvininkystės ir kiti produktai - Lietuvos eksportui rudenį atsiveria Taivano rinka. Pernai Vilniuje įsteigus Taivaniečių atstovybę užsimezgė Lietuvos bei Taivano ekonominiai santykiai. Tikimasi, kad tai leis Lietuvai auginti eksportą, kompensuoti ekonominius praradimus, kuriuos atnešė konfliktas su Kinija. Taip pat kalbėta, kad svarbiausias pasaulio puslaidininkių rinkos žaidėjas Taivanas Lietuvoje galėtų pastatyti ir puslaidininkių gamyklą, investuoti į kitų inovacijų kūrimą. Kuo svarbus Lietuvai ekonominis bendradarbiavimas su Taivanu ir kokie verslo lūkesčiai? Apie tai diskusija šio ryto rubrikoje Aktualus pokalbis. Pašnekovai: neseniai kartu su Lietuvos politikų ir verslo atstovų delegacija Taivane apsilankęs LRT televizijos žurnalistas Žygintas Abromaitis, Lietuvos inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė bei Inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis.Komentaras. Jo autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė - Šemetienė.Ved. Darius Matas

Kādā veidā laikmetīgā kultūra varētu uzrunāt dažādas sabiedrības grupas, (kuras valsts iestādes nespēj sasniegt), iesaistot tās pārstāvjus asu un pretrunīgu jautājumu risināšanā. Kultūras Rondo pārrunājam gaidāmo Laikmetīgās kultūras forumu. Sarunā piedalās Laikmetīgās kultūras nevalstisko organizāciju asociācijas izpilddirektore Līga Lindenbauma un konfliktu risināšanas un miera veidošanas eksperte, mediatore Ilze Dzenovska, kuras lekciju “Kultūras nozīmība sabiedrības un valsts drošības ilgtspējai” varēs klausīties Laikmetīgās kultūras forumā, kas notiks Ģertrūdes ielas teātrī.

Lauryno Jacevičiaus (apologetika.lt) pasidalijimas Vilniaus Laisvųjų krikščionių bažnyčios pamaldose iš 1 Korintičiams 13. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/y-eFXg76L2g   http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

I boka «Kamerat livet» samtalar Kaja Schjerven Mollerin med forfattar Cecilie Løveid. I boka fortel Løveid om alt frå barndomen, familien, det pågåande prosjektet med boka «Piggeple» og hennar forhold til poesi og dramatikk. Denne veka er ho gjest i Dag og Tid-podkasten og fortel om livet og skrivinga. Mollerin vart intervjua i papirutgåva 4. februar, les intervjuet her (for abonnentar). 

Tre raringer møtes for å knekke egg og melke geiter. Én kombinerer liv som partikkelfysiker og budeie, én bruker slegge og q-tips for å lage eggerøre, og mener fødestedet hadde betydning for fødselsvekta.Raringer:Per-Anders Stensby Hansen,Eli Bæverfjord Rye (@elibrye),Andreas Wahl (@vitenwahl).

“Es vienmēr biju mākslinieks. Vienmēr darīju savu darbu, un pa gadiem es kļuvu arvien labāks, un tagad esmu vislabākais,” stāsta mākslinieks Māris Bišofs, kurš šogad izdevis jaunu zīmējumu grāmatu “444 Māra Bišofa ideju ilustrācijas”, un LTV raidījumā “Kultūrdeva” atzīst – lai dzīvē dabūtu visu, ar zīmēšanas meistarību vien nepietiek, jābūt arī citādākam skatījumam uz dzīvi.

„Bružo ir Pulkovskio“ podkastas persikelia į „Patreon“ platformą, tad nuo šiol Krepsinis.net skaitytojai gaus dalį laidos, o visa kita bus prieinama tik rėmėjams. Patronais galite tapti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame!   00:00 – įžanga 00:45 – nuvylęs žalgiriečių pasirodymas prieš „Lietkabelį“ 02:20 – pagrindinės „Žalgirio“ problemos 05:45 – jau aiški M.Schillerio rotacija 09:03 – maloniai nustebinęs J.Nebo 11:40 – E.Mudiay pasirodymas 17:25 – veteranams reikia laiko 19:55 – ar „Žalgiris“ mes daugiau tritaškių? 22:02 – E.Ulanovo vaidmuo 26:03 – gerą įspūdį palikęs „Lietkabelis“

Hva er det med Cecilie Løveids dramatikk som utfordrer teatret? Løveids 70 års dag ble markert på Store Scene, DNS, med flere samtaler og foredrag. Her snakker teaterviter Siren Leirvåg om Løveids dramatikk.

Cecilie Løveids 70-års jubileum ble markert på Store Scene, DNS 21. august. Her er foredraget som Eirik Vassenden holdt under arrangementet. Vassenden er professor i nordisk litteratur ved Universitetet i Bergen. Han er også litteraturkritiker, og har vært redaktør av tidsskriftene Vagant og Edda.

Cecilie Løveid fylte 70 år lørdag 21. august, og jubileet ble markert på Store Scene, DNS. Her er opptak av samtalen mellom Løveid og Sivert Nesbø. Her får vi vite mer om myter, metoder og Løveids mangfoldige arbeid.

Kādā veidā digitālās vides piekļūstamība skar katru no mums? Un kuri ir tie gadījumi, kad gribas lamāties par piekļūstamības trūkumu? Pie #DigitālāsBrokastis galda sēžas piekļūstamības eksperts Pēteris Jurčenko un piekļūstamības funkciju ikdienas lietotāja Anastasija Proskurjakova. Tehnoloģiju ziņu tops: #1 WhatsApp ieguvusi izgaistošās ziņas #2 Nākotnē Rīgā varēs iegādāties digitālās sabiedriskā transporta biļetes #3 Oppo strādā pie uzlabotas zemekrāna selfiju kameras

„Vardai ir garsai“ šiandien žvelgia į Damoną Albarną – vieną ryškiausių pastarųjų trijų dešimtmečių britų muzikantų, vizionierių, eklektišką kūrėją ir muzikinių nuotykių ieškotoją. Grupes „Blur“ ir „Gorillaz“, kurių lyderis jis yra, žinome visi, tačiau tai – tik nedidelė dalis muzikinio Damono paveikslo. Valanda labai skirtingų kūrinių ir projektų, kuriuos vienija tik vienas – prie visų jų savo ranką, protą ir talentą pridėjo šis muzikantas. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šajā epizodē Līga padalās savā pieredzē kā abi ar vīru 5 gadu laikā atbrīvojās no 120,000 eiro lielām parādsaistībām un kā Tu vari uzsākt šo ceļu! Ja nu gadījumā Tev nav kredītu, tad arī šī epizode Tevi iedvesmos, jo finanšu pratība ir bezgalīga tēma. Līga dalās arī savā pieredzē kā audzina savus bērnus un izglīto par finansēm, ko diemžēl tādā līmenī nemāca mūsdienu skolās. Pieseko Līgai Instagram:https://www.instagram.com/smartspender_lv/Kā arī, ja vēl neesi atrodisavubalsi sekotājs spied zemāk un nāc bariņā:https://www.instagram.com/atrodisavubalsi/P.S - palīdzi veidot veiksmīgāku saturu, nopērkot  kafiju:https://www.buymeacoffee.com/atrodisavubaSupport the show (https://www.buymeacoffee.com/atrodisavuba)

Utdrag fra lydboka «Vandreutstillinger», lest av forfatter Cecilie Løveid. Om boka: «Vandreutstillinger» er en samling dikt om kunst og kunstnere, deres liv eller verker. Diktene er refleksjoner i møtet med kunsten og forsøker seg på nye helgenkåringer innenfor feltet. Løveid kommenterer like gjerne ulike kunstverk, som hun prøver å gjenskape kunstverket i teksten. Diktene inviterer leseren til refleksjoner rundt språk, politikk, og historie. Diktene i «Vandreutstillinger» omtaler kunstnere og forfattere som Gerhard Richter, Andy Warhol, William Turner, Sasha Waltz, Graciela Iturbide, Kitty Kielland, Sigbjørn Obstfelder, Gunvor Hofmo, Jonas Dahlberg, Nordahl Grieg, Helge Skodvin, Nelly Sachs, Paul Celan, Lisbeth Bodd, Angela Winkler, Peggy Guggenheim (kunstsamler), Francisco Goya, Marcel Duchamps, Marina Abramović, Jan Groth og John Donne. Løveids poesi er fabulerende. Filosofisk og leken velger hun sin egen posisjon – de stedene der hun vil forstå, og de stedene det er mulig å stå, misforstå, eller gå. Boka ble tildelt Brageprisen 2017 og Kritikerprisen 2017.

In dieser Episode beantworten wir zuerst wieder ein paar Fragen und reden kurz über unseren neuen Videoclip "It's who you are", bevor endlich LUCI VAN ORG bei uns zu Gast ist. Mit ihr reden wir über ihr neues Projekt "Lucina Soteira", über ihre musikalischen Anfänge, natürlich auch über Lucilectric und 'Mädchen', Drehbücher, Gospelchöre und 1000 andere Dinge. Wir bedanken uns sehr herzlich bei Luci, dass sie sich die Zeit für unseren Podcast genommen hat. Und natürlich kommen hier noch begleitende Links : "Feuerfieber" von Hilal Sezgin: http://www.hilalsezgin.de/ Luci van Org bei Wikipedia: https://de.wikipedia.org/wiki/Luci_van_Org Webseite: http://www.lucivanorg.de Lucina Soteira "Safe": https://www.youtube.com/watch?v=JcOUTdlTHBY Lucina Soteira "O Caligo": https://www.youtube.com/watch?v=hlSPP8MNKnU MPS Festival 2021: https://www.spectaculum.de/ Veid e.V.: https://www.veid.de/ Buchprojekt #nichtgesellschaftsfähig: https://gluecklicher-montag.de/nichtgesellschaftsfaehig/ Film Lollipop Monster: https://de.wikipedia.org/wiki/Lollipop_Monster Lucis Kurzgeschichte "Brennglas" nominiert für den Vincent Preis: https://vincent-preis.blogspot.com/2020/12/beste-horror-kurzgeschichte-2020.html?m=1&fbclid=IwAR1C7xMRqXaYVsUkxraCEgAaa4OfA8njp73bGG9pAAnlR5h-DimVGDyLkuU King Mami "My time": https://www.youtube.com/watch?v=jrc3uj34Wa4 Wir hoffen, Ihr findet diese Episode ebenso spannend und wertvoll wie wir! Schickt uns weiter Eure Fragen und Schnellrunden an podcast@solarfake.de

Jau sukurta daug Lietuvos pristatymo užsienyje kampanijų, joms išleista milijonai eurų. Neseniai, po „Drąsios Lietuvo“ ir kitų šūkių, atsirado naujas – „Lietuva: kurkime kartu“. Kas nuo to pagerės ir kiek įvaizdis meluoja ˜– apie tai svarstys komunikacijos ekspertė Rūta Latinytė ir filosofas Kęstas Kirtiklis.Ved. Vaidas Jauniškis

Ceclie Løveid leser fra sitt bidrag «Tenker hun kanskje hav tenker han» i antologien Logg 12. mars–1. mai 2020 - Litteratur fra en pandemi. Opptaket er gjort av Cecilie Løveid i forbindelse med en digital lansering av boken 15. desember 2020. Om boken: 12. mars 2020 ble store deler av Norge stengt. Kolon forlag ønsket å dokumentere deler av virkningene av covid-19-viruset gjennom å undersøke hva Kolons forfattere skrev og tenkte på under det som for tiden er kjent som «koronapandemiens første fase» – for nåtiden og ettertiden. Alle forlagets forfattere ble invitert til å levere et skjønn- eller saklitterært bidrag til en antologi med arbeidstittelen Logg 12. mars–1. mai 2020. Bidragene i antologien er høyst ulike og spenner fra dagboknotater, via noveller og romanutdrag til dikt-parodier, essays og science fiction. Graden av korona-relevans varierer sterkt, fra høyst dystre betraktninger over virusets effekt til tekster der pandemien tilsynelatende ikke har noen rolle. Forfatterne som bidrar i antologien: Kjersti Anfinnsen, Line Berg, Thomas Marco Blatt, Bjørn Bottolvs, Majken van Bruggen, Karoline Brændjord, Pedro Carmona-Alvarez, Caroline Ugelstad Elnæs, Jørgen Gunnerud, Henning Hagerup, Jonny Halberg, Katrine Heiberg, Finn Iunker, Cecilie Løveid, Kari Løvaas, Sonja Nyegaard, Tommy Olsson, Steinar Opstad, Yngve Pedersen, Kjersti Rorgemoen, Runa Borch Skolseg, Einar Stenseng, Julie Stokkendal, Jørn H. Sværen, Stein Sørensen, Gunnhild Øyehaug, Olav R. Øyehaug, Fatou Åsbakk.

12 – ojo „Kultūros barų“ numerio apžvalga.Pristatome naujas knygas - Biancos Bellovos „Ežeras“ ir Vytautės Žilinskaitės pasakų rinktinę „Žiogas stiklinėje“.Viena iš Kauno mokslo premijų šiemet atiteko VDU profesorei Vaidai Kamuntavičienei.Veidą dengiančios kaukės tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Ar kaukės jau tapo ir mados akcentu? Kalbame su dizainere Julija Janus.Kaip 2021 – aisiais gyvens kultūrininkai. Kitų metų biudžetą aptariame su Seimo Kultūros komiteto nariais Robertu Šarknicku ir Vytautu Kernagiu.Kuo ypatinga Giuseppe Verdi operos „Rigoletto“ arija „Cortigiani vil razza danata“.Kokie 2020 – ieji buvo Lietuvos leidėjams? Pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiąja direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Ved. Marius Eidukonis

Lietuva ruošiasi recesijai, Vyriausybė kalba apie pagalbą verslui, o kas padės paprastiems žmonėms? Kaip koronavirusas paveikė pažeidžiamiausias visuomenės grupes ir kaip jas gelbėti nuo skurdo?Laidoje apie tai diskutuos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, Vilniaus universiteto socialinės politikos mokslininkė dr. Jekaterina Navickė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, Seimo narė Dovilė Šakalienė.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Putekļveidīgo smalko filcējumu savaldītāja – tā var raksturot tekstilmāklsinieci Līvu Kaprāli. Jaunā māksliniece visvairāk iemīļojusi filcēšanu, taču labprāt eksperimentē arī ar klasiskām un netradicionālām tehnikām. Kultūras pilī „Ziemeļblāzma” pašlaik skatāma viņas darbu izstāde „Portrets un telpa”. Savukārt svētdien Ikšķilē atklāta tekstilmākslinieku grupas izstāde, rādot filcēšanas klātbūtni un tās dažādību Latvijas tekstilmākslā. Grupas izstādē ir arī Līvas Kaprāles darbi. Filcēšana ir viena no vissenākajām tekstiltehnikām, kas sniegusi iespēju savienot šķiedras nevērpjot un neaužot. Tekstilmākslinieci Līvu Kaprāli šī tehnika aizrāvusi, lai arī sākotnēji, iepazīstoties ar to, domājusi nekad, nemūžam.. Kultūras pilī „Ziemeļblāzma” Līvas Kaprāles darbi izvietoti trijās izstāžu telpās, atklājot dažādus posmus jaunās mākslinieces radošajā darbībā, te ir gan studiju, gan pirmās personālizstādes darbi, ir arī Viļņā tapušie, kad māksliniece tur studēja Erasmus programmas ietvaros. Vecos loga rāmjos iestiprināti dažāda blīvuma zirnekļu tīkliem līdzīgi mākslas darbi, kas darināti ar adāmmašīnu. Līvas Kaprāles darbu izstāde „Portrets un telpa” Kultūras pilī „Ziemeļblāzma” būs skatāma līdz 28.martam.

Poesifestivalen Kolon +1 ble arrangert tirsdag 5. november på Godthåb på Grønland i Oslo. Kolon +1 er en liten poesifestival hvor årets Kolon-poeter får ta med seg hver sin gjestepoet, fritt valgt av alle verdens poeter. Programmet for årets festival så slik ut: Cecilie Løveid Tone Hødnebø Steinar Opstad Ingvild Lothe Jørn H Sværen Gjester: Øyvind Berg Casper André Lugg Ulf Karl Olov Nilsson (sv) Sofie Isager Ahl (dk) Anna Axfors (sv)

Tradicijų nevalia laužyti todėl dabar jau tikrai deMiko apslinkė pas mus! Kalbėjome apie tai kur buvo dingęs, apie praeitą epizodą, Pauliaus išvykas, E-Sports, televiziją ir kt.Svečias:https://www.youtube.com/channel/UC1Ou_J5eSfdeXsGKogXviDghttps://www.instagram.com/pauldemiko/?hl=enKalbėjome apie:BIČAS, KURIS ĮKOPĖ Į EVERESTĄ: https://www.bbc.com/news/world-asia-48346341MARATONO BĖGIKAS: https://www.youtube.com/watch?v=A73HQwEct-oLIETUVIŲ KARIAI PATRAUKĖ LĖKTVUĄ: https://www.youtube.com/watch?v=WztH6TMLV2YDANŲ JUODŲ VEIDŲ ŠVENTĖ: https://www.theguardian.com/world/2019/sep/18/netherlands-ban-blackface-makeup-zwarte-piet-black-pete-christmas-paradeMEDŽIŲ SODINTOJAI: https://teamtrees.orghttps://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Laimė nebijoti. O tiksliau - kaip susigyventi su savo baimėmis, kaip jas išgyvendinti ar pamilti? Kuo skiriasi baimės ir fobijos ir kodėl vieni bijo, o kiti – ne? Nuo nesėkmės baimės iki baimės skristi – apie 10 baimės veidų kalbamės su psichologe, „Šaukštas proto“ kūrėja Monika Kuzminskaite.Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Mesterkurs med Cecilie Løveid. Litteraturhuset har invitert våre mest anerkjente forfattere til å snakke om sin metode for skjønnlitterær skriving. Arrangementsrekken er for deg som selv skriver, som ønsker å skrive, eller bare er interessert i den kreative prosessen. Cecilie Løveid regnes som en av de mest betydningsfulle lyrikerne i norsk litteratur, og er en av våre mest prisvinnende og fornyende samtidsdramatikere. Nå kommer hun til Litteraturhuset for å fortelle om sin litterære metode. Etter foredraget åpnes det for spørsmål og samtale med publikum.

Žiūrėti į kito Veidą taip, kad nepastebėtum net akių spalvos, bet už jį jausti visišką atsakomybę. Laida apie Levino filosofijos įtaką šiuolaikinei visuomenei – kas gi tas Kitas iš didžiosios raidės.

Cecilie Løveid er en av Norges beste og mest allsidige forfattere. Hun beveger seg i, mellom og gjennom de fleste litterære sjangrene, og har i hele sitt forfatterskap utforsket og flyttet på grensene for hvordan disse ser ut. Løveid er for tiden aktuell med den Brageprisnominerte boken Vandreutstillinger som handler om kunstnere og kunsten deres. Denne kvelden kommer hun til Lyrikksalong for å snakke om boken og de andre diktene hun har skrevet siden debuten i 1972.

Om lyrikk og kunst. Cecilie Løveid er en av Norges beste og mest allsidige forfattere. Hun beveger seg i, mellom og gjennom de fleste litterære sjangrene, og har i hele sitt forfatterskap utforsket og flyttet på grensene for hvordan disse ser ut. Løveid er for tiden aktuell med den Brageprisnominerte boken Vandreutstillinger som handler om kunstnere og kunsten deres. Denne kvelden kommer hun til Lyrikksalong for å snakke om boken og de andre diktene hun har skrevet siden debuten i 1972. Arrangementet er støttet av Fritt Ord, Forfattersentrums medlemsfond, Kolon forlag og Litteraturhuset.

Skrivekunstakademiet inviterer til haustens andre temakveld på Bergen Offentlige Bibliotek. Øyvind Berg, som debuterte i 1982 med diktsamlinga Retninger, har eit spannande og variert forfattarskap som inneheld lyrikk, dramatikk og gjendikting. I tillegg er han ein av drivkreftene bak teatergruppa Baktruppen. Hos oss vil han ta for seg nokre trekk som er felles for dramatiske tekstar gjennom alle tider, og ikkje minst undersøke eit par nyare dramatiske fenomen. Saman med kollega og lærar ved Skrivekunstakademiet, Cecilie Løveid, snakker Øyvind Berg om å krysse sjangergrensene, men òg heilt enkelt om det å skrive. Temakvelden representerer avslutninga på haustens kurs i dramatikk for studentane på Skrivekunstakademiet. Foto: Rolf M. Aagaard

Cecilie Løveids nye diktsamling "Vandreutstillinger" er nominert til Brageprisen. Ragnhild Laukholm Sandvik og Jørgen Strickert i Salongen har invitert henne for å snakke om både dikt og livet generelt. Det innebærer for eksempel fraværet av en mor, og et sterkt nærvær av en by. Bergen.

Arrangement torsdag 23. februar Dramatikk var lenge ein av dei heilt sentrale litterære sjangrane i Noreg. Gjennom dialogar blei sjela granska, samfunnet kritisert og lesarane opplyste. Kva rolle spelar den dramatiske teksten i det offentlege i dag, og kva forhold har samtidsdramatikarane våre til kjempene frå fortida? Arne Lygre og Cecilie Løveid er blant dei mest tonegjevande og anerkjende dramatikarane våre, som på kvar sine vis har utforska og utfordra dramatikktradisjonen. Therese Bjørneboe er teatermeldar og redaktør for tidsskriftet Norsk Shakespeare- og teatertidsskrift, og dei tre møter no Alfred Fidjestøl til samtale om den litterære sceneteksten. Arrangementet er en del av serien SJANGERLÆRE. Hva er egentlig en sjanger? Skjønnlitterære tekster er i stadig bevegelse, og rammene for et dikt og et drama er ikke de samme i dag som for to hundre år siden. Welhaven og Wergeland kranglet om nødvendigheten av rim og rytme, Camilla Collett introduserte den moderne romanen, og med Knut Hamsun kom et nytt litterært vendepunkt. Blant samtidens forfattere diskuteres det heftig rundt både essayistikkens motiv og grensene mellom skjønnlitteratur og virkelighet. Hvordan bruker vi de ulike litterære sjangrene i dag? Hvilke verk og forfattere har fått oss til å stoppe opp og endre retning? Og hva slags rolle spiller det om en tekst defineres som poesi eller prosa? I seks arrangementer før påske inviterer Nasjonalbiblioteket forfattere og fagfolk til å se nærmere på litterære sjangre i lys av den norske litteraturhistorien. See acast.com/privacy for privacy and opt-out information.

Nå har vi begynt et nytt år. Vi har gjort opp status. Veid oss og funnet ut at vi må begynne å jogge mer, spise sunnere og se mindre på TV. Men hvis vi går dypere og jeg stiller deg dette spørsmålet: Hva er din mur som du må bygge? Hva er ditt store arbeid som du ikke kan la noe ødelegge for i 2017? Andreas Hegertun er pastor i Filadelfiakirken i Oslo.

Sigbjørn Obstfelder ble født i Stavanger den 21. november for 150 år siden. Diktafon har invitert ihuga obstfelder-fan Cecilie Løveid til å lese noen av diktene hans og fortelle om hvordan hun er inspirert av Obstfelder i sin egen diktning. Hun leser også sitt eget dikt Rug, som er direkte koblet til Obstfelders dikt Rugen skjælver. Programleder i Diktafon er Annelita Meinich.

Veidų atpažinimo programėlė „FindFace“ socialiniame tinkle „V Kontakte“ suras bet kurį* gatvėje nufotografuotą žmogų (*jei jis tame tinkle užsiregistravęs).

Du kjenner kanskje uttrykket veid og funnet for lett? Mange skulle nok ønske at ordene kom fra vekta på badet. Men etter all julematen er vel dommen fra badevekta det motsatte. Veid og funnet for tung! Vi må gå til Det gamle testamentet for å finne den bibelske bakgrunnen for dette uttrykket. Det er knyttet til en jøde som hette Daniel. Odd Eidner er prest i Bodø domprosti.

26.08.12: Vi kaster loss i Skien, ser på Telemarkskanalens historie og teknikken rundt minutt for minutt-sendingen - en aldri så liten ballett som involverer helikoptere, biler og båter. Programleder: Torkild Jemterud.

26.08.12: Slepebåtene fra Notodden, Menstadslaget, tungindustri og blues. Programleder Torkild Jemterud.