Podcasts about ar lietuvos

Donaldas Trumpas pareiškė, kad Gazos ruožą gali perimti Amerika.Teismas neleido Seimo nariui Tomui Domarkui paskelbti asmeninio bankroto.Ieškant pinigų gynybai, prezidentas neatsitraukia nuo taupomųjų sąskaitų idėjos.Likus kelioms dienoms iki sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais Lietuvoje kur kas ramiau nei Estijoje, kur gyventojai ruošdamiesi savaitgaliui perka žvakes ir vandenį.Su signataru, Lietuvos derybų su Rusija delegacijos vadovu Česlovu Stankevičiumi aptarsime galimus derybų dėl taikos Ukrainoje scenarijus.Ved. Liepa Želnienė

Kokybiškas miegas gali tapti geriausia grožio procedūra, teigia miegą nagrinėjanti neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Koks miego poveikis veido odai?Baltarusijoje šiandien vyksta prezidento rinkimai, dėl kurių baigties ekspertams kyla mažai abejonių. Kokia tolimesnė Baltarusijos kryptis ir ar galima tikėtis kažko panašaus, kad vyko 2020-aisiais, kai paskelbus rezultatus prasidėjo neramumai bei masiniai sulaikymai?Praėjusiais metais atliktų transplantacijų skaičius – net trylika procentų didesnis nei 2023-aisiais. Per metus užregistruota ir daugiau nei pusantro šimto potencialių donorų, iš kurių net 68-i tapo efektyviais.Europos šalims vis labiau griežtinant mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, Lietuva visuotinių draudimų įvesti neskuba – kol kas sprendimus dėl telefonų naudojimo draudimo mokyklos priima savarankiškai. Uždrausti telefonus ugdymo proceso metu bei naudoti juos tik tada, kai jie reikalingi, ragina ir UNESCO parengta pasaulinė švietimo stebėsenos ataskaita. Pernai mobiliuosius mokyklose uždraudė Nyderlandai, kiek anksčiau tokie draudimai jau priimti Italijoje bei Prancūzijoje. Ar reikia mobiliuosius telefonus uždrausti Lietuvos mokyklose?Maskva ir Pchenjanas iki šiol nepatvirtina, kad ir Šiaurės Korėja yra įsitraukusi į karą prieš Ukrainą, nors trečdalio Šiaurės korėjiečių pajėgų, pasiųstų į pagalbą Rusijai atsikovoti Praėjusią vasarą netikėta ukrainiečių ataka užimtos Kursko srities, nebėra - žuvo arba buvo sužeisti. Ukrainos karių surinkti įrodymai ir liudijimai Leidžia labiau suprasti šiaurės korėjiečių nuostolių mastą, priežastis bei tikruosius Kim Jong Uno Pasiuntinių tikslus.Ved. Paulius Selezniovas

Ar Amerikos prezidentas gali tiesiog imti ir pakeisti geografinį Meksikos įlankos pavadinimą? Kokie tolesni Donaldo Trumpo planai dėl Grenlandijos?LRT tyrimas rodo, kad įmonė Teltonika bent keliolika kartų savo produkciją per pastaruosius metus vežė į Rusiją.Rubrikoje „Aktualus klausimas”: kokie sprendimai jus įtikintų persėsti į miesto viešąjį transportą, o ne važiuoti savo mašina?Ar Lietuvos institucijos gali iš šalies išsiųsti rusų propagandą skleidžiančius ES valstybių piliečius?Tūkstančiams žmonių reikia nuspręsti, ar kaupti senatvei privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose.Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nesėkmė kelyje į Olimpines žaidynes dar kartą parodė skaudžią tiesą – kažkas blogai jau visoje sistemoje.Medalių badas tęsiasi jau aštuonerius metus. Be prizų grįžta ir jaunimo, ir moterų rinktinės.Ekspertai vardija daug tą lemiančių priežasčių – nuo psichologijos iki negebėjimo laimėti lemiamas rungtynes. Žaidėjai irgi užsimena apie būtinus pokyčius riktinės sudėtyje.Ar Lietuvos krepšinis atsidūrė gilioje krizėje?Laidoje dalyvauja Krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas, buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas Tomas Pačėsas, krepšinio komentatorius Rytis Kazlauskas, krepšinio treneris, buvęs rinktinės žaidėjas Rimas Kurtinaitis, buvusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė, trenerė Jurgita Štreimikytė – Virbickienė, buvęs rinktinės žaidėjas Rimantas Kaukėnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Vienintelės Lietuvoje, akredituotos, svarbios ne tik žemdirbiams Agrocheminių tyrimo laboratorijos likimą aptarė politikai. LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad laboratoriją būtina išsaugoti, nepaisant artėjančios politinio ciklo pabaigos. ŽŪM kancleris Valdas Aleknavičius neprieštarauja, bet teigia, kad trūksta lėšų laboratorijai išlaikyti, neatnaujinta įranga, todėl gali būti, kad tyrimus teks atlikti kitose Europos šalyse.Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga šiemet įteikė vienkartinę skatinamąją stipendiją. Ją gavo naujausios VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos „Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas“ studentė Gabija Rumeikaitė. Sąjungos viceprezidentas Giedrius Balevičius akcentuoja bendrą rūpestį rengian aukštos kvalifikacijos specialistus ir žada kasmet skatinti studentus.Varnių regioniniame parke esančiame Biržulio ežere susiformavo plaukiojančios salos. Šiemet jos ėmė aktyviau migruoti ir kelia rūpesčių aplinkosaugininkams. Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regoninio parko grupės patarėjas Andrius Bajorūnas.Ved. Arvydas Urba

Rinkėjai Prezidento rinkimuose ir referendume dėl Konstitucijos pakeitimo labai gausiai balsuoja iš anksto. Nuo šiandien pradėtas ir balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose. Gal metas išankstiniam balsavimui teikti daugiau dėmesio?Pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje surengtos tokio masto karinės pratybos, kuriose dalyvauja ir valstybės institucijos, ir dalis visuomenės. Naktį Vilniuje ir Kaune buvo įvesta mokomoji komendanto valanda, o pratybose šiandien dalyvavo ir Prezidentas.Žurnalas „Reitingai“ paskelbė, kurių ugdymo įstaigų mokiniai pasiekia daugiausia, o Seime svarstyta ar tinkamai pasirengta įtraukiajam ugdymui visose Lietuvos mokyklose.Ar Lietuvos slaugytojai iš tiesų uždirba mažiausiai Europoje?Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Silvester Belt su daina „Luktelk“ pateko į Švedijoje vykstančio konkurso finalą. Šeštadienį finale taip pat pasirodys Serbijos, Portugalijos, Slovėnijos, Ukrainos, Suomijos, Kipro, Kroatijos, Aiiirijos ir Liuksemburgo atlikėjai, kurie su lietuviu pasirodė pirmajame pusfinalyje.Ved. Liepa Želnienė

Karas žmonijos istorijoje vertinamas kaip siaubinga nelaimė. Tačiau retsykiais pasigirsta balsų, kurie byloja priešingus dalykus: esą karas yra vienas svarbiausių postūmių technologinių inovacijų, pramonės, ekonomikos ir kitokiai raidai.Kaip šiuos ir kitus klausimus sprendžia politikas, istorikas, tuoj pasirodysiančios knygos „Karai ir taikos“ (Alma Littera, 2024) autorius profesorius Valdas Rakutis?Ar lietuviai – karių tauta? Ar Lietuvos istorijoje yra asmenybių, kurios nusipelno skambaus epiteto „karo genijus“?Karo istorikai gali išvardinti keliasdešimt knygų autorių (nuo Sun Tzu ir Gajaus Julijaus Cezario iki XX a. karo teoretikų tekstų), kurie formulavo naujas ir svarbias idėjas, plėtojusias karinę mintį. Ar Lietuvos istorijoje galima rasti autorių, kurių tekstus derėtų pastatyti į šią karinės minties klasikos lentyną?Kokį didžiausią lietuvių pralaimėjimą mūšyje būtų galima vadinti lemtingu, esmingai paveikusiu visuomenės ir valstybės likimą?Knygoje rašoma: „Visas pasaulis žino didžiuosius mūšius, o didžiąsias taikas – nelabai. Kokia taika nusipelno didžiosios titulo?“ Ko reikia taikos sutarčiai, kad ji būtų istorikų vadinama „didžiąja“?Kokias taikas Lietuvos istorijoje derėtų pavadinti svarbiausiomis arba didžiosiomis?Kaip pasikeitė karas kai jis XX a. II pusėje televizijos žinių, o vėliau ir tiesioginių transliacijų objektu?Prasidėjus antrajam Rusijos karo prieš Ukrainą etapui Lietuvos visuomenė (bent jau ta jos dalis kuri „gyvena“ socialiniuose tinkluose ir rašo komentarus po internetiniais straipsniais) per vieną naktį tapo karybos strategijos ir taktikos specialistais. Poetai, ekonomistai, istorikai ir namų šeimininkės aptarinėja karo eigos vyksmą ir galimą jo plėtotę. Kaip vertinti tokį Lietuvos visuomenės įsitraukimą į karo reikalus? Tai – pozityvus dalykas, o gal – ne visais atvejais?Kokių sąlygų reikia, kad po Rusijos karo prieš Ukrainą būtų sudaryta taika, kurią galėtume vadinti „didžiąja“?Pokalbis su karo istoriku, politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu, profesoriumi Valdu Rakučiu.Ved. Aurimas Švedas

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su geriausios disertacijos autoriumi Donatu Kriaučiūnu, kuris analizuoja, kaip biodujų naudojimas varikliuose gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.Tūkstančiai protestuojančių ūkininkų traktorių Vilniuje pritraukė ne tik politikų, bet ir visuomenės dėmesį. Kiek Lietuvos protestai tampa kūrybiški? Ar tai padeda lengviau pasiekti savo tikslus?Beveik pusė milijono transporto priemonių popieriuje egzistuoja, bet eisme nedalyvauja: kas slypi už šio skaičiaus? Seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys ir likimo valiai palikti automobiliai sukelia kur kas daugiau problemų nei tik užimtos stovėjimo vietos ir aplinkos tarša. Aplinkos apsaugos instituto atlikta analizė rodo, kad neegzistuojant realiai atsakomybei už atitarnavusius automobilius, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui, o tai lemia šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.Reportažas iš edukacinio Žibutės pievų ūkio Ukmergės rajone.

Prezidentūra sako kol kas nematanti didelių Taivano investicijų Lietuvoje, kaip tikėtasi anksčiau. Kritikai teigia, kad dėl suartėjimo su Taivanu nukentėjo mūsų verslas. Su Vilniuje viešėjusiu Taivano diplomatijos vadovu oficialiai nesusitikęs Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad diplomatiniai santykiai su šalimi nepalaikomi. Tačiau siekiama atkurti santykius su Kinija. Analitikai jau pastebi atsitraukimo nuo Taivano požymius.Ar Lietuvos lūkesčiai dėl Taivano buvo per dideli?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis, Seimo nariai Lukas Savickas ir Matas Maldeikis, politologė Margarita Šešelgytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.Ved. Simas Čelutka

Ar Šiauliuose yra per daug kultūros įstaigų? Kiek pagrįsti miesto savivaldybės ketinimai naikinti Laiptų galeriją ir jungti ją su Šiaulių kultūros centru? Šiaulių kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė ir laikinai einanti galerijos direktoriaus pareigas Kristina Alseikė.Šiandien tarptautinė kovos prieš skurdą diena. Ar Lietuvos menininkai gyvena skurde? Kaip situaciją mato menininkams atstovaujančios organizacijos? Meno darbuotojų profesinės sąjungos viena iš iniciatorių Agnė Jokšė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.Kaip menininkai išgyvena ir kokia kaimyninių valstybių politika? Kokia kūrėjų situacija yra Estijoje ir Latvijoje?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - aktorė, LMTA Vaidybos ir režisūros katedros vedėja, Meno daktarė Elzė Gudavičiūtė.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr.: Franz Carl Spitzweg paveikslas „Vargšas poetas“

Kas šiandien yra Baltarusija kaip geopolitinis subjektas? Tai vis dar sugebanti išlaviruoti tarp Rytų ir Vakarų valstybė, tai – sąjungoje su Rusijos Federacija esantis subjektas, o gal Rusijos – okupuota teritorija? Pastaruoju metu Baltarusijos demokratinių jėgų deklaruojamas noras siekti narystės Europos Sąjungoje pateikiamas kaip įsisąmoninta egzistencinė būtinybė. Kada subrendo šis apsisprendimas? Juk 2020-aisiais vykusios revoliucijos metu Baltarusijos visuomenė visų pirma reikalavo sąžiningų rinkimų?Ar revoliucija Baltarusijoje turėjo šansą laimėti? Jeigu taip – kada ši galimybė buvo prarasta?Ekspertai kalbėdami apie Baltarusijos visuomenės savivoką bei geopolitines orientacijas kartais sako: „jeigu jūs Baltarusijoje bandytumėte klausti, ką žmonės renkasi (Rytus ar Vakarus?), tai gautume atsakymą, jog klausimas suformuluotas blogai.“ Tokią nuomonę reiškiantys ekspertai yra įsitikinę, - vidutinis statistinis baltarusis ar baltarusė galvoja, jog toks pasirinkimas yra susijęs su grėsme. Ką mes tikro galime pasakyti apie baltarusių visuomenės geopolitines orientacijas šiandien? Juk dabar nėra jokių galimybių atlikti reprezentatyvių sociologinių tyrimų?Kiek pagrįstos svajonės, jog Ukrainos pergalė karo lauke automatiškai reikš ir Baltarusijos visuomenės pergalę?Lietuvoje yra pastangų subendravardiklinti baltarusius ir rusus, įvesti vienodus apribojimus atvykstantiems baltarusiams ir rusams. Ką nori pasakyti tokios politikos kritikai teigdami, jog pastarieji veiksmai atitinka Putino politiką?Lietuvoje susitelkė didžiulė baltarusių diaspora. Ar Lietuvos valstybė turi strategiją arba bent jau planą, kaip mes bendrausime su šia diaspora, ko ir kaip mes siekiame santykiuose su Baltarusijos demokratines jėgas atstovaujančiais žmonėmis?Pokalbis su politologu, žmogaus teisių gynėju, Freedom House Vilniaus padalinio direktoriumi Vyčiu Jurkoniu.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos opramonė muša pavojaus būgnus – prekių paklausa užsienyje menksta, didieji pirkėjai Vakarų Europoje mažina užsakymus, daugėja masinių atleidimų, penktadalis statybos įmonių - ties bankroto riba. Aukštos palūkanų normos irgi daro neigiamą įtaką.Iš kitos pusės, nedarbas Lietuvoje mažėja, įmonių pelnai kyla, atlyginimai auga kartu su naujomis darbo vietomis.Ar Lietuvos ekonomika patirs smūgį dėl sumažėjusios paklausos Europoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė, „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Kauno baldų“ vadovas Tomas Mauricas.Ved. Marius Jokūbaitis

Kaip ką tik baigęs mokyklą jaunuolis iš Kauno galėjo patekti į prestižinę Jungtinių Amerikos Valstijų karo akademiją West Pointe, o tapęs šios akademijos absolventu – pristatyti JAV Prezidentą George W. Bush 2002-aisiais lapkričio 20 d. Prahoje vykusioje Atlanto sutarties jaunimo asociacijos konferencijoje? Kaip nutinka tokios amerikiečių itin mėgstamos sėkmės istorijos?Ar iškili asmenybė - karjeros viršūnę pasiekęs amerikiečių generolas gali tapti įkvėpimo šaltiniui jaunam lietuviui? O kaip su senosios Lietuvos istorijos herojais – ar jie gali tapti pavyzdžiu XXI a. gyvenančiam amerikiečiui? West Pointe stovi Tado Kosčiuškos – LDK inžinieriaus, karininko, 1794 m. sukilimo vado, JAV nepriklausomybės kovų dalyvio ir West Pointo gynybinių sistemų kūrėjo – skulptūra. Kas apie šią iškilią asmenybę pasakojama West Pointe studijuojantiems kariūnams? Kuo pastaroji personalija yra svarbi amerikiečių tapatybei šiandien? Koks galėtų būti Kosčiuškos palikimas takios modernybės gyventojams ir rytojaus pasauliui?Kokiomis istorijos pamokomis, kaip taisyklė, domisi JAV bei Lietuvos karininkai ir kariai? Kokių dalykų siekiama išmokti iš praeityje vykusių karų bei juose laimėtų ir pralaimėtų mūšių?Ar Lietuvos karinei žvalgybai reikalingi istorikai?Kiek Lietuvos valstybės ir sėkmės istorijos susiklostymui reikalinga JAV? Kaip galėtume geriau išnaudoti savo narystę NATO?Pokalbis su „Atlantic Council“ vyresniuoju bendradarbiu Giedrimu Jeglinsku.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų. Kodėl ir kokios prognozės ateityje?Marijampolės apylinkių gyventojai skundžiasi, kad dėl „Via Baltica“ kelio darbų į miestą užtrunka atvažiuoti kone tris kartus ilgiau.Aktualus klausimas. Ar Lietuvos valdžia turėtų imtis papildomų priemonių padėti žmonėms, kurių vis didesnę pajamų dalį „suryja“ paskolų įmokos?Į LRT girdi kreipėsi judėjimo negalią turintis kaunietis, kuris per mėnesį gauna apie tūkstantį eurų pajamų, bet paskolos pasiimti negali. Apie tai – „Verslo laike“.Dalis merų kritikuoja mokyklose pradedančią veikti Gyvenimo įgūdžių programą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga inicijuoja peticiją, kuria raginama šią programą iš viso stabdyti. Ar gali merai spręsti, kas turi būti ir neturi būti dėstoma mokyklose, ir ar reikėtų stabdyti Gyvenimo įgūdžių programą?Kokia BRIKS sąjungos, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, ateitis?Ved. Edvardas Kubilius

Slogi tyla ir visuomenės apatija – taip ekspertai apibūdina reakciją po politiko antisemitinių pasisakymų. Generalinė prokuratūra dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą, Seime svarstoma apkaltos galimybė. Tačiau viešojoje erdvėje antisemitiniai, homofobiški, visuomenę skaldantys pareiškimai dažniausiai ignoruojami arba net sulaukia tylaus palaikymo.Ar iš tiesų Lietuvos visuomenė abejinga neapykantos kalbai?Laidoje dalyvauja : Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Giedrius Surplys,Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Donatas Puslys,Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė.Ved. Jurga Tvaskienė

Paramą Ukrainai renkančios organizacijos pastebi, kad artėjant vasarai mažėja žmonių aukojančių Ukrainai. Ar Lietuvos gyventojai pavargo?Kraujo centrai ir gydymo įstaigos skelbia, kad vėl trūksta kraujo. Tokius pranešimus girdime išties dažnai. Nors Lietuvoje auga kraujo donorų skaičius, jų vis dar trūksta. Kaip paskatinti kraujo donorystę?Šeimos verslas, kurį valdo tėvas ir keturi jo sūnūs, bei krautuvėlė Kėdainiuose, kurioje net zefyrai - agurkų skonio. Darius Matas laidoje „Pinigų kaina“ tęsia pokalbių ciklą su skirtingų regionų verslininkais. Trečia šio ciklo stotelė – Kauno apskritis.Dauguma vairuotojų neslepia, kad viršija greitį. Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki. Tiesa, kiek sumažinti greitį vairuotojus skatina greičio radarai ir matuojami vidutinio greičio ruožai Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.Respublikonas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas stoja į kovą dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto. Nepasant to, kad republikonų gretose tvirtai pirmauja Donaldas Trumpas, dalis partijos narių būtent DeSantisą vadina partijos ateitimi. Apie tai rubrikoje „Naujienų žemėlapis“.LRT radijo premjera: dainininkas ir dainų autorius Alanas Chošnau pristato naujausią savo dainą „Kiek upė turi krantų?“.Ved. Rūta Kupetytė

Mokslininkai aiškinasi, ar Lietuvos gyventojai yra įgiję imunitetą nuo cOVID–19. Kaip toliau elgsis Lietuva: ar kvies gyventojus skiepytis nuo COVID–19 ir ar tam bus vakcinų?Vilnius baigia šildymo sezoną. Šią savaitę šildymo sezoną ketina baigti Rokiškio ir Pasvalio rajonų savivaldybės. Koks buvo šis šildymo sezonas?Aktualus klausimas. Kalvarijos savivaldybėje šeimos augintinis pririštas šuo 4-erių metų berniukui įkando į veidą. Tokių atvejų vis pasitaiko. Kaip jūs elgiatės su savo augintiniais, kad jie nesužalotų jūsų ar jūsų mažamečių vaikų?Sugriautos Ukrainos pirmuosius atstatymo darbus Lietuva pradėjo dar rudenį. Tai kas jau nuveikta per gerą pusmetį biudžeto lėšomis, ir kas – privačiomis? Ką lietuviai gali ten padaryti?Lietuva ketina ir toliau didinti degalų akcizą, ypač – dyzelino, o nuo 2025 metų planuojama įvesti vadinamąją CO2 dedamąją, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangins dar bent keliais centais. Ar nuolat brangstantys degalai paskatins gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnį transportą?Ved. Edvardas Kubilius

Susipažįstame su publikacijomis kultūros temomis.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Jonušo Radvilos rūmuose, kuriuose įsikūręs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, kovo viduryje bus atvertas anksčiau lankytojams nepritaikytas pietinis korpusas.Kultūros ministerija suskaičiavo, kad pernai šalies muziejus aplankė beveik 5 mln lankytojų. Ar Lietuvos muziejai atrado raktą į lankytojų širdis?Prieš pusantors savaitės Kaune pastatytas tauras sukėlė daug diskusijų. Mes klausiame, kiek Lietuvos miestai drąsūs save rodyti per konkrečius ženklus?Vilniaus miesto šiuolaikinio muzikos teatro kompanija „Operomanija“ pristato dabartinio žmogaus potyrius analizuojantį muzikinį performansą „Sporto grupė“.Ukrainos menininkė Yaryna Šumska tvrtina, kad karas Ukrainoje keičia meną, jame naudojamussimbolius ir žmogiškuosius santykius.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos strateginis planas – pamatas, ant kurio žemdirbiai turės toliau puoselėti jau sukurtus ir naujai kuriamus ūkius. Ar Lietuvos žemės ūkis atsparus įveikti dabartinio laiko iššūkius su naujuoju strateginiu planu prieaškyje? Įžvalgomis dalinasi Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Ukrainos žemdirbių situaciją, išvežant grūdus, aptarė Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Maria Didukh, o strateginio plano pamatus apžvelgė Žemės ūkio ministerijos viceministras Egidijus Giedraitis.Papuošalai iš sėklų – taip surinktą vyro kolekciją įprasmina raguvietė Regina Slučkienė. Anot jos, gamta labai kūribinga – tokių spalvų, kokios persipina augalų sėklose, jokiame žmogaus piešinyje neišvystumei.Intensyvaus ūkininkavimo pasekmės Lietuvoje - perpus sumažėjusi paukščių populiacija. Ūkininkai gali sumažinti žalą gamtai didindami žydinčių augalų juostas. Apie mokslinius tyrimus pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centro mokslininkė dr. Grita Skujienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga.Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta povandeniniam kultūros paveldui skirta paroda „Baltijos jūros gelmių istorijos“ bei surengta tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje apžvelgti naujausi atradimai Baltijos jūroje, kartu akcentuojant ir iššūkius, kylančius saugant povandeninį paveldą.Šio penktadienio skaitymo rubrikoje – Donato Puslio parengta knygų apžvalga, kurią vienija karo ateities ir fašizmo gundymų tema. Kolega Donatas šią temą atskleidžia Marko Galeotti knygoje „Viskas tampa ginklu“ ir Toddo Strasserio romane „Banga“.Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Apie šios dienos svarbą Lietuvos istorijoje kalbamės su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi Arūnu Bubniu.Penktojoje VDU profesoriaus, buvusio Europos parlamentaro Leonido Donskio atminimo konferencijoje rugsėjo 20–21 dienomis daugiausia dėmesio buvo skiriama kolektyvinės traumos klausimams, kurie šiandien daro didelę įtaką visuomenei ir politikai. Organizatorių teigimu, atsižvelgiant į dabartinę politinę krizę Europoje ir tebesitęsiantį karą Ukrainoje, ši tema kaip niekada aktuali. Kas atsiskleidė tarptautiniu mastu pripažintų pranešėjų mintyse, kas padėtų pasimokyti iš praeities ir viską užbaigus judėti toliau, kalbamės su vienu konferencijos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro darbuotoju, daktaru Dainium Geniu.Šimtai kauniečių prisidėjo prie to, kad Lietuvos ir užsienio kino teatrų ekranuose pasirodytų eksperimentinis filmas apie Kauno tarpukario modernizmą. Meninio filmo „Klostės" premjera įvyko vakar vakare. Apie filmą pasakoja kolega iš Kauno Andrius Baranovas.Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras kartu su užsienio partneriais nuo 2020 metų vykdo tarptautinį projektą „Universitetai įvairovės link“, kuriuo siekiama prisidėti prie įtraukesnės akademinės aplinkos kūrimo LGBTI+ asmenų atžvilgiu. Plačiau apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto politologijos ir sociologijos katedrų profesore Milda Ališauskiene.Vilniuje įsikūręs Skulptūros ir vitražo centras rugsėjo 23–24 d. kviečia į ketvirtą kartą rengiamą meno festivalį, kurio programoje lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės, parodos, įvairūs meniniai užsiėmimai, centre reziduojančių menininkų pasirodymai, performansai, atviros studijos ir ekskursijos po jas bei muzikos scena su gyvais pasirodymais.Ved. Urtė Karalaitė

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad viešasis sektorius privalės taupyti energijos išteklius, tikimasi per metus sutaupyti 60 mln. eurų.Sausio 13-osios byloje nuteistas ukrainietis Aleksandras Radkevičius pripažįsta savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ pradeda masinį išmaniųjų skaitiklių diegimą vartotojams. Visus įrenginius ketinama pakeisti iki 2026-tų metų. Svarbu tai, kad gyventojams šių skaitiklių rodmenų nurašinėti nereikės, mat juos ESO gaus automatiškai, taip pat bus sutaupyta elektros.Latvijos prezidentas pateikė įstatymo projektą dėl Latvijos Stačiatikių Bažnyčios statuso keitimo, kad ji galėtų veikti nepriklausomai nuo Maskvos.TATENA inspektoriai turi pateikti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ataskaitą apie situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje.Ar Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei dar yra šansų Europos krepšinio čempionate?Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.Klaipėdos festivalyje rodomas „Skrajojantis olandas“ sopranui Sandrai Janušaitei primena kelia į sėkmę.Architektūros kūrėjai ir tyrėjai kviečiami dalyvauti naujoje europinės architektūros platformos LINA programoje.Ukrainoje kariaujantis režisierius Olehas Sencovas sako, kad paskui rusų kalbą ir kultūrą atvažiuoja tankai.Kauno VIII forte laukia tarptautinės komandos spektaklis „Aitvaras – mitinė būtybė“ premjera.Lietuvos mokyklos dabar ieško kelių tūkstančių mokytojų. Kaip bus patenkintas mokytojų poreikis?Kaip Marcinkonių geležinkelio stotis virto galerija?Ar Lietuvos leidėjai skiria pakankamai dėmesio žymių lietuvių biografijų leidybai. Išėjus tokioms asmenybėms kaip Remigijus Adomaitis, Vytautas Paukštė, Vytautas Tomkus pasigendama literatūroje įamžinto jų atminimo.Tinklalaidė „Savas miestas“ keliauja į Pasvalį.Ved. Marius Eidukonis

Europos Komisijai leidus sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą geležinkeliais, pasipylė įvairiausių nuomonių. Vieni sako, kad tai – kompromisinis variantas. Kiti sako, kad tai visiškas Lietuvos pralaimėjimas. Kodėl Europos Komisija leido tranzitą ir kaip taip reikėtų vertinti?LRT Tyrimų skyrius pradeda naują projektą „Režimo pinigai“. Juo aiškinasi, kokie su Rusija ar Baltarusija susiję milijonieriai ar milijardieriai krovėsi didžiausius pelnus Lietuvoje.Aktualus klausimas. Gyventojai dažnai maistą, įvairias prekes perka internetu, jas jiems pristato kurjeriai. Kaip dažnai jūs naudojatės kurjerių paslaugomis? Ar kurjeriams pavyksta jūsų maistą ir prekes pristatyti laiku?„Verslo laike" - pokalbis su JAV gyvenančia lietuvių kilmės mokslininke Agnia Grigas, kuri įsitikinusi, kad Vokietija dabar brangiai moka už klaidas, padarytas suartėjant su Rusija.Lietuvoje toliau plinta Covid-19. Ką daro Lietuvos valdžia, siekdama jau dabar užkirsti kelią virusui plisti? Pokalbis su sveikatos apsaugos viceministre Aušra Bilotiene-Motiejūniene.Ved. Edvardas Kubilius

Spaudos publikacijų apžvalga.Pasaulio kultūros įdomybės.Vilniuje prasideda dešimties koncertų festivalis „Midsummer Vilnius“.Pokalbis su grožinės literatūros vertėja Irena Aleksaitė ir aktoriumi Gediminu Storpirščiu, apdovanotais Valstybės dienos proga„Naisių vasaros“ festivalyje šiemet atsisakė dalyvauti ne vienas žymus atlikėjas, pavadinęs festivalį politizuotu. Ar Lietuvos atlikėjai atranda savo moralinį stuburą ar tiesiog pasidavė viešam spaudimui?Menų agentūra „Artscape“ už projektą „Kūrybinės misijos“ buvo įvertinta šių metų Europos Tarybos vystymo banko įsteigtu apdovanojimu už socialinę sanglaudą.Į koncertus nuo šiandienos kviečia „Kristupo festivalis“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Politinės partijos jau kelis mėnesius derina susitarimo dėl užsienio politikos tekstą. Tačiau kol kas bendrų tikslų susidėlioti nepavyksta. Pirmi nepasirašysiantys tokio susitarimo pranešė valstiečiai, o dabar abejonių kilo ir socialdemokratams. Jie tikina, kad dokumente nėra atspindimos ir jų, ir prezidento idėjos. Be to, piktinasi, kad susitarimo tekstas pernelyg ilgas ir smulkmeniškas.Laidoje dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partijos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė konservatorė Laima Liucija Andrikienė, liberalas Raimundas Lopata, Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.Ved. Liepa Želnienė

Įvertinti ryškiausi scenos meno atlikėjai ir jų darbai. Vakar išdalyti „Auksiniai scenos kryžiai“. Spektaklius ir dviejų valandų ceremoniją stebėjusios teatro kritikės Kristina Steiblytė ir Aušra Kaminskaitė dalysis savo įžvalgomis apie ceremoniją ir įvertintus darbus bei jų atlikėjus.„Ryto allegro” ir „Pakeliui su klasika” laidose pradedame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Pirmiausia kviečiame išgirsti apie į knygų suaugusiesiems kategoriją patekusią knygą „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ pasakojančią rašytoją Vandą Juknaitę. Ši knyga iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija.Išdalyti JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai. Edvinas Pukšta, per naktį stebėjęs „Oskarų“ įteikimo ceremoniją dalysis savo įspūdžiais ir savo vertinimais apie pervertintus filmus, ceremonijos reikšmę ir dėmesį šių dienų aktualijoms.Besibaigiant Antano Mončio šimtmečio minėjimo metams, skaitytojams pristatyta jautri, skulptoriaus sūnaus prisiminimų knyga „Mano Tėvas Antas“, kurioje prisiminimai darniai susipina su menininko kūryba, atskleidžia Antano Mončio kūrybos ir gyvenimo vingius. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ - muzikologė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Latvijos pasieniečiai pastebi didėjančią įtampą pasienyje su Baltarusija. Pareigūnai fiksuoja didėjantį migrantų srautą ir vis dažniau pasitaikančias provokacijas iš Baltarusijos sienos pusės.Jonavos azoto trąšų AB „Achema“ darbuotojai, nesusitariantys su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties, nusprendė nuo šiandien, vasario 8 dienos streikuoti. „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė, AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas,Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Lenkijai pusei metų panaikinus pridėtinės vertės mokestį maistui, Lietuvos gyventojai savaitgalį užplūdo Lenkijos prekybos centrus. Kol vieni džiaugėsi mėsos nusipirkę perpus pigiau nei Lietuvoje, kiti piktinosi Lietuvos gyventojų ne kultūra plėšant pakuotes ar stumdantis dėl vežimėlių. Ar Lietuvos gyventojai pigesnių prekių ieško dėl to, jog Lietuvoje per brangu, o gal žmogus visada ieškos kur pigiau, pasikalbėsime su kolegomis, gyvenančiais Liuksemburge ir Norvegijoje – vienose turtingiausių pasaulio valstybių. Šių šalių gyventojai taip pat jau metai iš metų pigesnių prekių ieško kaimyninėse valstybėse.Ekonomikos ir inovacijų ministerijai planuojant pagalbos priemones įmonėms, nukentėjusioms dėl Kinijos taikomos prekybos politikos, dalis verslininkų svarsto persikelti į kaimynines šalis. Kokių sprendimų pasigendama, domisi Darius Matas.Studijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas švenčia 90 metį. Apie atsitiktinumą studijuojant institute pasirinkti krepšinį, pergales ir pralaimėjimus, krepšinį Lietuvoje ir jo karalius su vienu iš geriausių Lietuvos krepšinio trenerių kalbėjosi kolegė Kaune Jūratė Anilionytė.Savaitės komentaras. Reputacija politikoje tampa nebeaktuali. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip ir kiekvieną penktadienį kalbame apie projektą „Lietuvos balsas. Kartos“. Kiekvieną penktadienį Vytenio kolegė Paulina paruošia interviu. Šįkart svečiuose – vokalo mokytoja Donata Virbilaitė.

LRT kolegų rubrikoje – LRT populiariosios muzikos vyriausiasis prodiuseris Ramūnas Zilnys.„Ištikus vidurio amžiaus paauglystei ir pasibaigus įprastų gyvenimo tikslų sąrašui: baigti mokslus, susirasti darbą, sukurti šeimą ir užauginti vaikus, supratau, kad atėjo laikas improvizuoti. Kilusias idėjas, ką dar būtų galima nuveikti, kai jau viskas, regis, nuveikta, pirmiau patikrinau praktiškai, o paskui tarsi stiklo karoliukus suvėriau į ilgą vėrinį“, – taip sako psichologė, psichoterapeutė Lina Vėželienė. Apie vidurio amžiaus paauglystę su ja ir pasišnekėsime.Startuoja Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos mokymai, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 70 užsieniečių iš 13 pasaulio šalių. Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos?Ar Lietuvos gyventojai grąžina kalėdines dovanas, ar lengva tai padaryti? Kaip ir kodėl nuo kitų metų keisis dovanų grąžinimo taisyklės?Ved. Rūta Kupetytė

2021 – ieji Lietuvos žiniasklaidai – vieni darbingiausių metų nušviečiant aktualijas, pandemijos ir migrantų krizes. Tačiau taip pat ir vieni sudėtingiausių, nes pasitikėjimo reitingas nukrito iki istorinių žemumų. Kritikai įžvelgia objektyvumo stoką. Kaip šiais metais su informacijos lavina susidorojo žurnalistai ir kokias pamokas išmoko nušviesdami svarbiausius metų įvykius?Laidoje dalyvauja 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Portalo LRT.LT redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė, delfi.lt aktualijų žurnalistė Dainora Pankūnė, tv3.lt žurnalistė Eglė Samoškaitė, žiniasklaidos tyrėja Džina Donauskaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi Mantu Bartuška klausimą.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad susisiekimo bei užsienio reikalų ministrams pareiškus, jog jie yra pasiryžę atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, negalima laukti, kol šie sprendimai bus įvertinti premjerės Ingridos Šimonytės, tai yra pačių ministrų atsakomybė.Lietuvos geležinkeliai teigia, kad bendrovė palaikė ryšius su įvairiomis fintech įmonėmis ir neobankais, siekdama rasti sprendimą, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8 d.Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderių pokalbyje su JAV prezidentu Joe Bidenu konstatuota, kad Rusijos karinės agresijos Ukrainoje tikimybė labai didelė, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per savo pirmą užsienio kelionę lanko Paryžių, Europos Sąjungos bei NATO būstines.Taivanas neteko dar vienos sąjungininkės. Nikaragva paskelbė nutraukianti diplomatinius santykius su sala, kuria Kinija laiko nepaklusnia provincija. Nikaragvos atvejis visiškai priešingas Lietuvos – nusisukama nuo demokratinio Taipėjaus, pripažįstamas autoritarinis Pekinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas žinoma apie Juozo Krikštaponio (Krištaponio) biografiją Pirmosios Lietuvos Respublikos epochoje? Ar turimų duomenų pakanka už trafaretinių oficialios Lietuvos karininko biografijos frazių pamatyti asmenybę?Kas apie J.Krikštaponio (Krikštaponio) veiklą sakoma dviejose - Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimų Centro ir Lietuvos istorijos instituto – mokslininkų parengtose pažymose, parengtose 2014 ir 2021 metais?Kiek ir kada prasmingos iniciatyvos viešai diskutuoti apie kontraversiškas asmenybes bei jų istorinio atminimo problemas, suvokiant kad tokios diskusijos, kaip taisyklė, sukelia įtampą tarp skirtingų visuomenės grupių ir atminčių bendruomenių?Ar Lietuvos karininko, o vėliau – partizaninio judėjimo dalyvio dalyvavimas žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metais diskredituoja partizanų karą kaip herojišką veiksmą ir atima iš mūsų visuomenės egzistenciškai ir tapatybiškai labai svarbų siužetą?Pokalbis su istorikas dr. Alfredu Rukšėnu (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras), dr. Nerijumi Šepečiu (Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas), dr. Zigmu Vitkumi (Klaipėdos universitetas), dr Mindaugu Pociumi (Lietuvos istorijos institutas) ir politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu.Ved. Aurimas Švedas

Tauragėje gyvenantis Jonas Valaitis nori priglausti keletą migrantų, kurie šiuo metu gyvena stovykloje Medininkuose ir kurių prieglobsčio prašymai tebėra nagrinėjami. Ar gali Lietuvos piliečiai priglausti migrantus?Miestų gyventojai skundžiasi paspirtukais, kurie esą važinėja labai greitai, neatsargiai kelia žmonėms pavojų. Ar reikėtų ir kaip reikėtų didinti paspirtukininkų bei kitų eismo dalyvių saugumą?Praėjo du mėnesiai, kai vyrų futbolo rinktinei vadovauja Valdas Ivanauskas. Per šį laiką rinktinė Pasaulio čempionato atrankoje pasiekė vieną pergalę ir patyrė keturis pralaimėjimus. Pokalbis su vyriausiuoju treneriu.Elektros tiekėją pasirinko apie 200 tūkst. vartotojų. Ar tie, kurie jau pasirinko tiekėją, tikrai laimėjo ir ką jiems daryti toliau?Kokias galimybes turi psichikos ligomis sergantys žmonės susirasti darbą?Ved. Edvardas Kubilius

Kai kurių islamo tyrėjų teigimu, Lietuvos totoriai, šimtmečiais išpažinę ir iki šių dienų savo šeimose praktikuojantys ar puoselėjantys islamo religiją, nėra tikri musulmonai. Laidoje apie Lietuvos totorių religiją, tradicijas ir šių dienų aktualijas, susijusias su augančiu musulmonų skaičiumi, atvykus į Lietuvą studentams ir migrantams iš arabų kraštų pasakoja dr. Galina Miškiniene, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.Ved. Jūratė Kuodytė

Spaudos apžvalga.Peterio Martinsono darbų paroda Panevėžio dailės galerijoje.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga.Literatūros, menų ir pramogų festivalis visai šeimai festivalis „Nuotykiai tęsiasi“. Apie jį kalbėsimės su festivalio vadovu Justinu Vancevičiumi.Lietuvos interneto žiniasklaidoje vis labiau įsitvirtina pasaulinės tendencijos – išskirtinis mokamas turinys skaitytojams, kuris prieinamas už atskirą kainą, paprastai prenumeruojant mėnesiui ar ilgiau. Apie tai kalbėsime su Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininku Arnu Marcinkumi ir 15min.lt mokamo turinio vadovu Pauliumi Paulaičiu.Kino teatrus pasiekė ilgai laukta lietuviškoji premjera – Jurgio Matulevičiaus debiutinis ilgametražis filmas „Izaokas“.Karolinos Panto mokslo rubrika.Prasideda muzikos festivalis „Nida on air“. Pokalbis su jo vadovu Valdu Petreikiu.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Dėl neteisėtų migrantų krizės Seime šiandien rengiama neeilinė sesija. Jos metu planuojama ypatingos skubos tvarka priimti Vyriausybės teikiamas pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų. Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma apriboti neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, siaurinti kitas jų teises, kai šalyje paskelbta ekstremali situacija. Neeilinės sesijos metu taip pat tikimasi priimti vakar užregistruotą rezoliuciją, kuria Baltarusijos režimo sukelta migrantų krizė bus oficialiai įvardijama kaip hibridinė agresija.Kol galvojami įvairiausi būdai, kurie paskatintų skiepijimą – nuo kraujo centro palapinių iki loterijų, Druskininkų meras sako, kad jų savivaldybei trūksta vakcinų. Kaip skirstomos vakcinos?Tebesitęsiant įtemptai situacijai Lietuvos Baltarusijos pasienyje, pasitelkiamos vis didesnės karių pajėgos. „Ryto garsų“ eteryje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ne vienas per karščius susidūrė su užkaitusiais mobiliaisiais telefonais. Kaip jiems padėti?Briuselyje šiais metais sumažinus leistiną važiavimo greitį iki 30-ies kilometrų per valandą, miesto valdžia sako, kad pagerėjo eismo saugumo situacija - sumažėjo eismo įvykių. Visgi Belgijos sostinės gyventojai pokyčius vertina nevienareikšmiškai - kai kurie sako, kad jų net nepastebėjo. Ar Lietuvos keliuose prigytų mažesnis leistinas greitis?Kitą savaitę Tokijuje prasidėsiančioje Olimpiadoje dalyvaus daugiau nei 11 tūkstančių sportininkų iš 206 šalių, tačiau dalyje Japonijos miestų rungtynės vyks be žiūrovų. Siekiant sumažinti riziką plisti virusui, sportininkai kasdien privalės testuotis, negalės išeiti iš olimpinio kaimelio ir kontaktuoti su kitų rinktinių atstovais.Nuo šių metų įsigaliojus darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotoms, transporto sektorius susiduria su didžiuliu vairuotojų trūkumu. Šiems metams skirtos 11 600 vietų buvo išnaudotos per 5 mėnesius. Lietuvos vežėjai valdžios prašė suteikti dar 15 tūkst. kvotų, tačiau institucijos sako, kad Lietuvoje didelis nedarbas, ir darbuotojų esą galima rasti mūsų šalyjeVed. Rūta Kupetytė

Penktadienį Lietuvoje lankysis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Su ja, skirtingai nei kitose šalyse, Vilniuje susitiks ir prezidentas, ir premjerė. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis išsaugojo postą, tačiau su juo dirbti atsisako opozicijos atstovai. Kritikos laiškus dėl Vengrijos politikos Užsienio reikalų ministerija pasirašė, o prezidentas Gitanas Nausėda – ne. Kas vyksta su Lietuvos užsienio politika? Ar ji vis dar vieninga?Apie tai ketvirtadienį „LRT Aktualijų studijoje” diskutuoja buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo narys Audronius Ažubalis, politologai Laurynas Jonavičius ir Vytautas Isoda.Ved. Liepa Želnienė

2021-ieji yra Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. Apie naująją knygą, skirtą Lietuvos totoriams, pokalbis su knygos autoriumi, totorių bendruomenės nariu Kęstučiu Šafranavičiumi.Epidemiologinė padėtis Visagine. Pokalbis su Sedulinos sveikatos centro vadove Irina Keizo.Ar Lietuvos viešbučiai ir restoranai pasirengę priimti turistus iš užsienio? Pokalbis su „Keliauk Lietuvoje“ turizmo rinkų skyriaus vadove Olga Gončarova.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

In Memoriam prozininkui, eseistui ir dramaturgui Vytautui Jurgiui Bubniui.Spaudos apžvalga.Rūta Dambravaitė supažindina su išskirtiniais kultūros įvykiais pasaulyje.Naktį iš sekmadienio į pirmadienį išdalinti Oskarų apdovanojimai. Kaip juos vertina kino kirtikas Edvinas Pukšta?Penktadienį nuskambėjo paskutinysis „LRT Klasikos“ koncertas vienam. Pokalbis su vienintele klausytoja salėje.Lietuvos rusų dramos teatras piktinasi Vyriausybės sprendimu nefinansuoti teatro pastato rekonstrukcijos. Ar yra išeitis iš situacijos?Vytauto Didžiojo universitete prasideda VDU Kultūros dienos.Domantas Razauskas kviečia susipažinti su savo muzikiniais atradimais.Ved. Marius Eidukonis

„Keturi milijonai“. Dailiojo čiuožimo sporto atstovas Saulius Ambrulevičius. Kalbina Paulius Cubera.LRT faktai. Ar Lietuvos viešajame gyvenime turi būti vartojama tik lietuvių kalba? Rengia Jurga Bakaitė.Daktaro disertaciją apie šiuolaikinį vaikų auginimą apsigynusi etnologė Audronė Daraškevičienė sako, kad Lietuvoje dominuoja romantinės krypties požiūris į vaikus. Ką tai reiškia?Islandijoje gyvenantis fotografas ir ledynų gidas Deividas Matkevičius, įamžinęs ir neseniai išsiveržusį ugnikalnį.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar Lietuvos gyventojai yra linkę investuoti ir kokios grėsmės slypi, sulaukus kvietimo užsiimti investicijomis?Ar bus uždrausta kūrenti anglimis tose miestų vietose, kuriose gyventojai turi galimybę prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos?Šį mėnesį Lietuvoje turėtų labiau įsibėgėti tyrimai, nustatantys mutavusį koronavirusą. Kuo tai naudinga?Ar pavyks Lietuvai prisijungti prie Europos elektros tinklų ir kodėl į Lietuvą patenka Astravo jėgainėje pagaminta elektra? Pokalbis su naujuoju Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovu R. Masiuliu.„Verslo laike“ – verslininkų iš Klaipėdos Guodos ir Rimvydo Uselių pasakojimas apie tai, kaip jiems pavyko perorientuoti savo kavinės verslą ir žmonėms pasiūlyti išskirtinius savo gamybos puodelius.Pagėgių politikai svarsto, ar iš tarybos pašalinti ilgametį merą, dabar – tarybos narį Kestą Komskį. Tai būtų itin retas atvejis Lietuvos istorijoje, kai pašalinamas savivaldybės tarybos narys.Minima Tarptautinė civilinės saugos diena. Kaip kiekvienas turėtume pasirengti ekstremaliajai situacijai?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje itin gausiai prisnigus, kelininkai ir miestus prižiūrinčios tarnybos pripažįsta, kad nespėja greitai nuvalyti kelių, gatvių ir šaligatvių ir daugiabučių kiemų. Ar, esant tokiai sudėtingai situacijai, kastuvus į rankas turėtų paimti ir patys gyventojai?Socialiniai darbuotojai sako, kad šeimose išlieka itin daug problemų, dėl to labiausiai kenčia jose augantys vaikai. Ar Lietuvos vaikų padėtis bent truputį gerėja?„Verslo laike“ – apie verslininkus, kuriems iškritęs gausus sniegas labai pasitarnavo.Lietuvos valdžia pritaria Europos Komisijos siekiui iki vasaros vidurio nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. gyventojų. Ar pavyks pasiekti šį tikslą? Pokalbis su prezidento vyriausiiuoju patarėju Simonu Krėpšta.Ornitologai ieško priemonių, kurios sumažintų į žvejų tinklus įsipainiojančių ir dėl to žūstančių paukščių skaičių.Ar be eilės nuo koronaviruso pasiskiepiję privačios įmonės "Ambulansas" vadovo Ričardo Ūselio giminaičiai gaus antrąjį skiepą?Ved. Edvardas Kubilius

Jaunos, nedidelės, savo nišos ieškančios leidyklos. Per pastarąjį dešimtmetį naujos leidyklos stipriai išplėtė literatūros ir humanitarikos lauką knygomis, kurių iš pirmo žvilgsnio atrodytų neįmanoma buvo išleisti, nes jų leisti „neapsimoka“. Ar Lietuvos leidyboje tik keičiasi kartos, ar jos kuria ir kitokias leidybos formas ir praktikas?Apie naujos kartos leidyklas „Pirmame sakinyje“ kalbamės su naująja leidyklos „Lapas“ direktore Monika Gimbutaite ir neseniai savo leidyklą „Rara“ įkūrusiu Benu Arvydu Grigu.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

„Kinas istoriją leidžia pažiūrėti, o kompiuteriniai žaidimai – ją patirti“, – tvirtina humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Kokį santykį su istorija gali kurti kompiuteriniai žaidimai? Kiek Lietuvai svarbu būti matomai kompiuteriniuose žaidimuose ir kodėl lietuviai nekuria žaidimų apie savo istoriją? Ar mūsų istorija įdomi užsienio kompiuterinių žaidimų kūrėjams? Pokalbis su etnologijos mokslų daktare Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

10–12. Ved. Rūta KupetytėKaip per šventes atrodė vilniečių balkonai? Ar politikai Lietuvoje, sekdami JAV pavyzdžiu, turėtų viešai skiepytis, kad sustiprintų pasitikėjimą vakcinomis? Virtualios kelionės po Lietuvą.

Per trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvos literatūrai atsivėrė galimybės laisvai kalbėti apie Dievą ir religinę patirtį, ieškoti Dievo ir atrasti kasdienybės mistiką, maištauti prieš Dievą ir remtis bibliniais simboliais.Ar šių dienų Lietuvos literatūrai tai vis dar svarbu? Ar poezija ir proza vis dar yra būdas, kaip kalbėti apie Dievą, su Dievu, Dievui? Ar mūsų literatūroje tebevyksta „dievoieška“?Laidoje „Pirmas sakinys“ apie šiuos klausimus kalbamės su dviem literatūrologais – Dalia Jakaite iš Šiaulių universiteto ir Marijumi Šidlausku iš Klaipėdos universiteto.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Finansų ministras pabrėžia, kad nauji mokesčiai su kitų metų biudžetu nebus siūlomi.Lietuvoje yra per pusšimtį aktyvių koronaviruso židinių.Kokios dažniausios žūčių keliuose priežastys?Ar Lietuvos verslas skaidriai veikia užsienyje?Kiek baltarusių studijuos Vilniaus universitete?

Ar ne per drąsu teigti, jog karas žmonijos istorijoje atsiskleidžia ne tik kaip įteisintas žmonių žudymas, bet ir kaip tam tikra kultūros forma?Ar Lietuvos karybos istorijoje išryškėja bent viena (ar kelios figūros), kurioms būtų galima priskirti epitetą „karybos genijus“? Koks mūšis Lietuvos istorijoje (jeigu jį būtume laimėję arba pralaimėję) galėjo mūsų valstybės ir tautos likimą pakreipti 180 laipsnių kampu? Kokius svarbiausius lietuviškos karinės minties raidos etapus derėtų fiksuoti kalbant apie Nepriklausomybės epochą? Kodėl šiandien Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad viskas, kas susiję su kariniais dalykais, yra slapta arba beveik slapta? Ar Lietuvos kariuomenės elito tarpe yra suprantančių, kad mūsų karininkams reikėtų perskaityti ne tik Sun Tzu „Karo meną“, bet ir Platono „Valstybę“ bei Timothy Snyder knygą „Apie tironiją“?Kokius karus, tikėtina, kariaus žmonija artimiausioje ateityje? Ir kaip mums pasiruošti šiems, galimiems iššūkiams? Pokalbis su politologu, karybos ekspertu VU TSPMI doc. dr. Deividu Šlekiu.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos kultūros puslapių apžvalga.LRT eteryje – Gamtos muzikos savaitė. Kaip šį pavasarį čiulba paukščiai Žuvinto ežero apylinkėse, pokalbis su „Paukščių choro“ viena iš idėjos įgyvendintojų Lietuvoje žurnaliste Vaida Pilibaityte.Rubrika „Mano skaitiniai“. „Džeimso Džoiso romaną „Ulisas“ galėtume skaityti kaip sapną, nelygindami jo su Homero „Odisėja“. Gal tuomet būtų lengviau jį suprasti“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis.Su rubrika „Kalbos rytas“ – Apie patarles, priežodžius, atėjusius į lietuvių kalbą iš kitų kalbų pasakoja LLTI Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Dalia Zaikauskienė. Tęsiasi pasakojimų ciklas „Atminties akmenys“, primenantis iškiliausius pasaulio litvakus. Pasakojimas apie Danielių Dolskį, dainų autorių, lietuviškos estrados ir vieno artisto teatro Lietuvoje pradininką ir tiesiog svarbią tarpukario Kauno kultūrinio gyvenimo figūrą.Nuo 1982 metų UNESCO sprendimu balandžio 29 dieną minima Tarptautinė šokio diena. Apie kitokią profesinę šventę karantino metu pokalbis su choreografu Martynu Rimeikiu.Ar Lietuvos gyventojai patenkinti vietos kultūra? Tokį tyrimą, kuris kainuos apie 90 tūkstančių eurų, pradėjo Lietuvos kultūros taryba. Kodėl apklausa atliekama sunkmečiu ir kodėl ji tokia brangi? Aiškinsimės su biudžetinės įstaigos Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Daina Urbanavičiene ir taryboje veikiančio Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Kristina Mažeikaite.Pietų Amerikos ikonos Fridos Kahlos muzikinis portretas, atveriantis kontraversišką dailininkės gyvenimo būdą.Ved. Laima Ragėnienė.

Per karantiną pasigirdo nerimo ir piktų komentarų, kodėl jaunuoliai ir vaikai net tokiu laiku būriuojasi gatvėse. Su organizacijos „Vilnius Social Club“ gatvės socialiniu darbuotoju Kasparu Laureckiu – apie rizikos šeimose gyvenančių vaikų ir paauglių problemas, kurias karantinas dar paaštrino. Lietuvos ūkininkai kviečiami prisidėti prie naujos natūralių pievų atkūrimo programos, kurią įkvėpė Prancūzijos ūkininkų pavyzdys. Kokios ES paramos ir už kokį rezultatą gali gauti natūralių savininkai, ar realu, kad Lietuvos ūkininkai rengtų netgi žydinčių pievų čempionatus? Diskusijos dalyviai – programą koordinuojančio „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas, ūkininkas Raimundas Brizgys, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ar Lietuvos gamintojai išspręs dezinfekcinio skysčio trūkumą? /Kiek laiko koronavirusas laikosi ant paviršių? /Grėsmė Lietuvoje suplanuotai tarptautinei konferencijai „Moters vizija“ ir netgi olimpinėms žaidynėms. /Patyčios persikelia į internetinę erdvę – kaip apsaugoti vaikus? /Dirba trumpiau ir našiau. Naujas receptas darbdaviams. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Lietuvos žvalgyba pristato grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą./Ar Lietuvos specialiųjų tarnybų darbuotojai turi pakankamai apsauginių priemonių nuo koronaviruso?/Daugėjant susirgimų koronavirusu, pasaulis laukia epidemijos pasekmių ekonomikai./„LRT ieško sprendimų“ domisi pagalba senoliams, kurie savarankiškai gyventi nebegali. Ar sprendimai Adutiškyje gali būti pavyzdys visai Lietuvai?/Viena pavėluotai sumokėta PSD įmoka gali nutraukti sveikatos draudimą. Kaip išvengti tokių situacijų?Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui teismuose įteisinti tarėjus. Įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai teismuose pradėtų dirbti nuo 2021-ųjų liepos 1-osios.Vartotojų teisių gynėjai po Kalėdų švenčių sulaukia gausybės skundų. Ar Jūsų pirkiniai buvo sėkmingi?Per šias dvi kalėdinio – naujamečio laikotarpio savaites, net aštuonios nedarbo dienos. Kaip darbo teisė reglamentuoja darbą tarpušvenčiu?Laidoje dalyvauja: advokatė Rūta Didikė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Danguolė Bublienė. Ved. Artūras Matusas.

Nuo šiandien vairuotojai Lietuvoje turėtų atsižvelgti į eismo pasikeitimus: įsigalioja nauji šviesoforų signalų deriniai, mažėja maksimalus keliuose leistinas greitis.Ar Lietuvos keliuose atsisakant žaliųjų rodyklių, leidžiančių sukti į dešinę, nesulaukus šviesoforo signalo, pavyks išvengti spūsčių didmiesčiuose? LRT radijas atliko eksperimentą.Žemaitijoje jau kelerius metus gyvuoja meno kūrinių kapinės – vienintelės tokios Lietuvoje.Nuo šiandien įsigalioja reikalavimas, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose vadinamųjų transriebalų kiekis negali viršyti 2 gramų 100-te gramų riebalų. Kaip pavyks užtikrinti kontrolę?Ar gali ekskursija po kapines būti turininga ir įdomi kaip muziejuje? Ekskursijų Kaune esančiose Petrašiūnų kapinėse, kur palaidoti žinomi tarpukario Lietuvos valstybės veikėjai, kompozitoriai, poetai gidė Ina Kunevičiūtė-Mikučionienė sako, kad gali.Visų šventųjų dieną ar per Vėlines, kai didžioji dalis gyventojų masiškai perka žvakes ir lanko artimųjų kapus, to negalintys padaryti – mirusius giminaičius gali aplankyti virtualiai, užsukę į skaitmenines kapines.Politikos ekspertai pastebi, kad augant Kinijos įtakai, kinta ir pasaulio tvarka apie tai rubrikoje „Naujienų žemėlapis“.Ką rekomenduoja skaityti Alytaus meras Nerijus Cesiulis. A. Bielskio komentaras. Ved. Darius Matas.

Prezidentas G.Nausėda surengė pasitarimą krizių valdymui aptarti, kritikuodamas vyriausybės sprendimą gaisrą Alytuje laikyti vietos svarbos įvykiu. Ar po šios krizės Lietuvoje gyvensime saugiau? Karštų kėdžių studijoje – Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Antradienį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pavyko išsaugoti savo postą. Tai iškėlė klausimą, ar egzistuoja valdančioji dauguma. Be to, Viktoras Pranckietis prabilo apie pirmalaikius Seimo rinkimus. Koks mūsų laukia politinis ruduo. Apie tai „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas V. Bruveris, TSPMI profesorius R. Vilpišauskas, telefonu kalbinsime politikos apžvalgininką K. Girnių.Ved. Virginijus Savukynas.

Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas diskutuoja apie Serbijos krepšinį ir šios šalies dideles viltis prieš pasaulio čempionatą, mažą žiūrovų skaičių „Žalgirio“ arenoje per lietuvių – serbų dvikovą ir „Krepšinio namus“. Temos: apie serbų būdą vertinti tik pirmąją vietą (7:47); apie žiūrovų skaičiaus skirtumus Belgrade ir Kaune (18:34); apie tai, kad federacijos galvos nepagarbiai atsiliepė į rungtynes neatėjusius žmones (24:07); kas yra „Krepšinio namai“? (35:11); apie rinktinės klaustukus (46:50); apie Nikola Jokičiaus fenomeną (53:40).  

Koks Prezidento vaidmuo formuojant Vyriausybę, kokių realių pokyčių galime tikėtis vidaus ir užsienio politikoje, kokie pokyčiai šiuo metu vyksta Prezidentūroje ? Šiandien vyks Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas. Ar tik finansavimo trūksta savivaldai? Kauno technologijos universiteto tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiniu būdu atpažįsta prieširdžių virpėjimą – dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą. Tarptautinėje Venecijos bienalėje Lietuvos paviljonas apdovanotas „Auksiniu liūtu“ už Nacionalinį pasirodymą. Ar Lietuvos paviljonas tęs sėkmingą dalyvavimą bienalėje? Taip pat laidoje - spaudos apžvalga, verslo naujienos, kino apžvalga bei kultūros renginių anonsas. Ved. Rūta Kupetytė.

Minime Spaudos dieną. Ar Lietuvos žmonės nusiteikę mokėti už kokybišką žurnalistiką?Verslo naujienose – apie vaikų stovyklas.Kaip šalnos veikia sodus ar braškynus? Elektriniai dviračiai pašto darbuotojams.Artėjant maudynių sezonui, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras organizuoja plaukimo akciją „Ar tu plauki?“LRT projektas „Keturi milijonai“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. LRT radijo žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius šį kartą ieško lietuviškų istorijų lietuvių išeivijos sostine vadinamoje Čikagoje.„Nustokim krūpčioti“ – knyga apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. V. Keršansko komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvos narystei NATO – 15 metų. Kokia karių kasdienybė? Ar Lietuvos kariai jau jaučiasi tikrais Aljanso nariais? Tai ir dar daugiau specialioje transliacijoje iš Kunigaikščio Vaidoto bataliono Rukloje. Ved. Mindaugas Laukagalis ir Edvardas Kubilius.

Atsinaujinimas prasideda tada, kai visi aplink nebegali ir nebenori gyventi taip, kaip iki šiol. Ar Lietuvos švietimo padėtis šiandien būtent tokia? Studijoje – naujasis Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, taip pat – Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Kaip sustabdyti nevaldomą ŽIV plitimą? Gruodžio 1-ąją minėjome pasaulinę AIDS dieną. Deja, Lietuvoje kova su ŽIV ir AIDS šlubuoja: gydymą gauna tik 30 proc. užsikrėtusių asmenų. Pagal šį rodiklį stovime kartu su Rytų Europos ir Azijos šalimis. Tarp vartojančių narkotikus ir kalinių ŽIV plinta nevaldomai. Ar kontroliuojame ŽIV epidemiją? Ar Lietuvos atsakas pakankamas ir kas bus toliau?Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertas, asociacijos „Demetra“ konsultantas Giedrius Likatavičius bei nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė Jurgita Poškevičiūtė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Kaip sustabdyti nevaldomą ŽIV plitimą? Gruodžio 1-ąją minėjome pasaulinę AIDS dieną. Deja, Lietuvoje kova su ŽIV ir AIDS šlubuoja: gydymą gauna tik 30 proc. užsikrėtusių asmenų. Pagal šį rodiklį stovime kartu su Rytų Europos ir Azijos šalimis. Tarp vartojančių narkotikus ir kalinių ŽIV plinta nevaldomai. Ar kontroliuojame ŽIV epidemiją? Ar Lietuvos atsakas pakankamas ir kas bus toliau?Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertas, asociacijos „Demetra“ konsultantas Giedrius Likatavičius bei nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ atstovė Jurgita Poškevičiūtė. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Didelė dalis Lietuvos gyventojų laiko nepotizmą reikšminga kliūtimi geriems, produktyviems darbo santykiams ir skaidriai karjerai tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje, pastebi tyrimą atlikę Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai. Ką daryti, kad situacija keistųsi?Liberalų sąjūdį paliko vieni ryškiausių šios partijos veidų – Remigijus Šimašius ir Aušrinė Armonaitė.Seimas spręs dėl LRT išvadų. Lapkričio 6-ąją prasideda JAV Kongreso tarpiniai rinkimai.Ar Lietuvos verslas turi galimybių surasti vietą didžiulėje Kinijos rinkoje? Šiomis dienomis kaip tik vyksta didžiulė paroda, kurioje prisistato Lietuvos įmonės. Svarbu ir tai, kad susitikimuose Kinijoje dalyvauja prezidentė Dalia Grybauskaitė.Koks galimas sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas čia, Lietuvoje? Kaip paskatinti inovacijas ir padidinti produktyvumą? Tai aiškinamės, vykstant „Metų ekonomikos forumui".Tamsiu paros metu pėstiesiems reikia nešioti atšvaitus.Šimtmečio proga užmezgę tiesioginį ryšį su Tarptautine kosmine stotimi, dabar radijo mėgėjai kuria oro balioną, kuris apskris visą Žemės rutulį. Taip pat laidoje spaudos apžvalga, sportas, V. Keršansko komentaras ir kt. temos.Ved. Rūta Kupetytė.

Didelė dalis Lietuvos gyventojų laiko nepotizmą reikšminga kliūtimi geriems, produktyviems darbo santykiams ir skaidriai karjerai tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje, pastebi tyrimą atlikę Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai. Ką daryti, kad situacija keistųsi?Liberalų sąjūdį paliko vieni ryškiausių šios partijos veidų – Remigijus Šimašius ir Aušrinė Armonaitė.Seimas spręs dėl LRT išvadų. Lapkričio 6-ąją prasideda JAV Kongreso tarpiniai rinkimai.Ar Lietuvos verslas turi galimybių surasti vietą didžiulėje Kinijos rinkoje? Šiomis dienomis kaip tik vyksta didžiulė paroda, kurioje prisistato Lietuvos įmonės. Svarbu ir tai, kad susitikimuose Kinijoje dalyvauja prezidentė Dalia Grybauskaitė.Koks galimas sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas čia, Lietuvoje? Kaip paskatinti inovacijas ir padidinti produktyvumą? Tai aiškinamės, vykstant „Metų ekonomikos forumui".Tamsiu paros metu pėstiesiems reikia nešioti atšvaitus.Šimtmečio proga užmezgę tiesioginį ryšį su Tarptautine kosmine stotimi, dabar radijo mėgėjai kuria oro balioną, kuris apskris visą Žemės rutulį. Taip pat laidoje spaudos apžvalga, sportas, V. Keršansko komentaras ir kt. temos.Ved. Rūta Kupetytė.

Ko negalime daryti savo kieme? Plauti automobilio, pjauti medžio. Ko dar? Viešosios tvarkos pažeidimai apie kuriuos net nesusimąstome.Taip pat – pažadukai darbdaviai. Kodėl šie nesilaiko duoto žodžio? Bent pusė darbuotojų sako, kad po dvejų metų nuo darbo pradžios suformuoti darbdavio pažadai griūva. Ar Lietuvos darbdaviai – patikimi?Ir dalelės, molekulės bei atomai – kas naujo paslaptingame kvantinės fizikos pasaulyje?Veda Mindaugas Aušra.

„Radijo popietė“: kaip išsirinkti saugią kosmetiką? Dėl kosmetikos gaminių kokybės bus griežčiau kontroliuojami ir gamintojai, ir importuotojai, ypač iš trečiųjų šalių. Ar Lietuvos rinkoje nebeliks nesaugių kosmetikos produktų? Ką būtina žinoti apie kosmetikos priemones? Laidos viešnia – Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ vykdančioji direktorė Inara Joniškienė.Pastarosios dienos ypatingos ne tik tvyrančiu karščiu, bet ir mėnulio faze – stojusi pilnatis bus visą savaitę. Kuo ypatinga tokia mėnulio padėtis danguje? Paaiškins etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, o klausytojų klausiame, kaip juos veikia pilnatis.

„Radijo popietė“: kaip išsirinkti saugią kosmetiką? Dėl kosmetikos gaminių kokybės bus griežčiau kontroliuojami ir gamintojai, ir importuotojai, ypač iš trečiųjų šalių. Ar Lietuvos rinkoje nebeliks nesaugių kosmetikos produktų? Ką būtina žinoti apie kosmetikos priemones? Laidos viešnia – Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacijos „Likochema“ vykdančioji direktorė Inara Joniškienė.Pastarosios dienos ypatingos ne tik tvyrančiu karščiu, bet ir mėnulio faze – stojusi pilnatis bus visą savaitę. Kuo ypatinga tokia mėnulio padėtis danguje? Paaiškins etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, o klausytojų klausiame, kaip juos veikia pilnatis.

Kokie mūsų laukia ekonominiai ir finansiniai iššūkiai? Nuo didžiosios finansinės krizės praėjo dešimt metų. Ar ekonominis ciklas nejuda naujos krizės link? Ar Lietuvos ūkyje nesusikūrė naujų burbulų? Vedėjas Virginijus Savukynas.

Kokie mūsų laukia ekonominiai ir finansiniai iššūkiai? Nuo didžiosios finansinės krizės praėjo dešimt metų. Ar ekonominis ciklas nejuda naujos krizės link? Ar Lietuvos ūkyje nesusikūrė naujų burbulų? Vedėjas Virginijus Savukynas.

Gamtininkai šeštadienį kviečia į paukščių palydas Ventės rage. Reportažas iš mokslo entuziastų ir mokslininkų renginio „Tyrėjų naktis“. Ar Lietuvos futbolas kils iš duobės inauguravus naują federacijos prezidentą? Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Rudenį prasideda ne tik nauji mokslo bei studijų metai, bet ir protmūšių sezonas.

Pasaulinės psichiatrų asociacijos kongresas.Ar Lietuvos žurnalistai turėtų padėti Rusijos žiniasklaidos atstovams?Vyriausybė pristatė mokestinius pasiūlymus, kurie skatins inovacijų plėtrą.Ugniagesiai mini savo globėjo Šv. Florijono dieną.Švedijos teisėsauga imasi papildomų priemonių apsisaugoti nuo automobilių detalių vagių.

Prezidentė priėmė kandidatę į teisingumo ministres. „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su koncernu – siejamu su Rusijos karine pramone. Ar Lietuvos politikai nemanipuliuoja Žmogaus teisių klausimais? Daugiau, kaip 1000 rusų sportininkų vartojo draudžiamus preparataus. „Naujienų žemėlapis“: koks buvo B. Obamos valdymas? „Valstiečiai“ užsimojo atgaivinti tautinį kostiumą.

Ar Lietuvos piliečiai imsis ginklo prieš agresorių?Krašto apsaugos ministerija išleido naują leidinį apie tai, ką daryti eiliniam gyventojui, jei šalį užpultų agresorius. Ankstesniuose leidiniuose daugiau akcentavusi, kur ir kaip slėptis, ištikus ekstremaliai situacijai ar karo atvejui, šįkart ministerija tiesiai šviesiai rašo apie galimą Rusijos okupaciją, o gyventojai raginami teikti žvalgybinę informaciją ir netgi imtis ginklo. Ar Lietuva yra pasirengusi aktyviai pilietinei gynybai?Dalyvaus Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento dir. pavaduotojas Karolis Aleksa, Lietuvos kariuomenės Informacinių operacijų skyriaus viršininkas mjr. Linas Idzelis, Lietuvos šaulių kovinio būrio „Juodas Vilkas“ atstovas Lukas Pileckas.

Ar Lietuvos politinę sistemą ištiko krizė?Liberalus krečiantis skandalas supurtė visus politikus. Kai kurie politologai prabilo apie Lietuvos politinės sistemos krizę. Ar tikrai galutinai susvyravo pasitikėjimas partijomis? Ar tikrai rinkėjai nenorės balsuoti Seimo rinkimuose?

Ar Lietuvos politikai tapo brandesni? Ilgą laiką vyravo nuomonė, jog Lietuvos politika yra paviršutiniška, sekli, o Lietuvos politikai – neatsakingi, lengvabūdžiai, paisantys tik savo interesų. Ar subrendo Lietuvos politikai? Ar jų vykdoma politika tapo solidesnė?

Ar Lietuvos universitetai atlieka savo misiją? Vis dažniau girdima Lietuvos universitetų kritika: dėl kritusio mokslo lygio, dėl akademinės bendruomenės sustabarėjimo, dėl nesugebėjimo atliepti visuomenės ir mokslo poreikių. Ar tikrai Lietuvos universitetai blogi?

Kodėl konkursai į biomedicinos mokslų studijų programas yra didesni nei prieš penkiolika metų? Juk algos gydytojams didėja vangiai.Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei duobei, išgyvena klestėjimą. Nepaisant to, kad sumažėjo ir toliau mažėja potencialių studentų, jaunuolių, norinčių studijuoti sveikatos mokslus, kasmet daugėja, konkursai į mediciną didesni nei prieš penkiolika metų, kai nė viena šalies aukštoji mokykla dar nejuto studentų stygiaus. O žemiausias stojamasis balas į valstybės nefinansuojamas vietas yra nuo 5 iki 8 balų iš galimų dešimties. Be to, kaip matyti iš LAMA BPO skelbiamos statistikos sveikatos mokslų studijas renkasi daugiau nei 90 proc. geriausių šalies abiturientų, kitaip sakant, tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100. Tiesa, karjeros mokytojai neretai pastebi, kad akademiškai labai stiprūs jaunuoliai, dažnai būna itin neempatiški, o biomedicinos mokslų studijas renkasi neva tik dėl prestižo. Ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė patenkinta tuo, kaip vyksta priėmimas į biomedicinos mokslų studijas? Kodėl jauni gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionų ligonines ir poliklinikas bei, kodėl per pastaruosius keliolika metų į provinciją neatvyko nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas? Ir, ar tiesa, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susijungs su Kauno technologijos universitetu? Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos pirmininkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.

Kodėl konkursai į biomedicinos mokslų studijų programas yra didesni nei prieš penkiolika metų? Juk algos gydytojams didėja vangiai.Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra vienintelė mūsų šalies aukštoji mokykla, kuri, prasidėjus demografinei duobei, išgyvena klestėjimą. Nepaisant to, kad sumažėjo ir toliau mažėja potencialių studentų, jaunuolių, norinčių studijuoti sveikatos mokslus, kasmet daugėja, konkursai į mediciną didesni nei prieš penkiolika metų, kai nė viena šalies aukštoji mokykla dar nejuto studentų stygiaus. O žemiausias stojamasis balas į valstybės nefinansuojamas vietas yra nuo 5 iki 8 balų iš galimų dešimties. Be to, kaip matyti iš LAMA BPO skelbiamos statistikos sveikatos mokslų studijas renkasi daugiau nei 90 proc. geriausių šalies abiturientų, kitaip sakant, tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 88 iki 100. Tiesa, karjeros mokytojai neretai pastebi, kad akademiškai labai stiprūs jaunuoliai, dažnai būna itin neempatiški, o biomedicinos mokslų studijas renkasi neva tik dėl prestižo. Ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovybė patenkinta tuo, kaip vyksta priėmimas į biomedicinos mokslų studijas? Kodėl jauni gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionų ligonines ir poliklinikas bei, kodėl per pastaruosius keliolika metų į provinciją neatvyko nė vienas jaunas veterinarijos gydytojas? Ir, ar tiesa, kad jau netolimoje ateityje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas susijungs su Kauno technologijos universitetu? Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos pirmininkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.