Podcasts about gryb

Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene dešimtmetį veikia tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Kolektyvus, edukacijas, iniciatyvas pristato Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.Verta žinoti. Grybų auginimas ant namų virtuvės lentynos – misija įmanoma. Du bendraminčiai Tomas Čelpanovas ir Rokas Cicėnas iš Kauno rajono per eksperimentus ir savą patirtį rado būdą, kaip kiekvienas valgomųjų grybų gali užsiauginti namuose. Vaikinai dalinasi savo idėjos istorija.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kerpės – tai gamtos stebuklas, jungiantis grybų ir kerpių karalijas, be kurių nė vienas organizmas gamtoje negalėtų gyvuoti. Šioje radijo laidoje kalbėsime apie tai, kaip kerpės ir grybai tampa nepakeičiamais ekosistemos dalyviais, sužinosite, kokias unikalias savybes jos slepia, Aptarsime, kodėl šie organizmai yra tokie svarbūs mokslininkams bei kokią naudą teikia žmogui. Pasinerkite į paslaptingą kerpių pasaulį – kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininke, dr. Jurga Motiejūnaite.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Kaip gimsta šiuolaikinis jaunimo žargonas?Provanso Didžiojo teatro fojė atidaroma paroda „Crescendo-Lituanie“.Kernavėje šiandien vyksta pirmasis Istorinių sostinių forumas.Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai.Trakų rajone vėl įsikūrė „Grybų parkas“. Kuo jis ypatingas šiemet?Kaip regionams sekasi komunikuoti ir reklamuoti kultūros renginius? Su kokiais iššūkiais susiduriama?Utenos kamerinis teatras šiandien pristato premjerą „Vėl kvepia obuoliais“, o prieš premjerinį spektaklį teatro kieme vyks bendro paveikslo tapymo seansas.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien, Pasaulinę muzikos dieną, Kauno valstybinėje filharmonijoje prasideda „Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“, apjungiantis džiazą, klasiką ir folklorą. Festivalį pristato VšĮ „Akantas“ vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.Šviečiantys grybai, filmus apie grybus rodantis kino teatras, patiekalai iš ir su grybais ar apatinis trikotažas su grybų aplikacijomis vietoje vėlevėlių -tai tik dalis viso to, kaip atrasti magišką grybų pasaulį kviečia Trakų rajone įsikūrusio „Grybų parko“ kūrėjai. Teminiame, vien tik grybams skirtame parke apsilankė kolega Donatas Šukelis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie minimalistinį garso takelį, kurio šaknys Berlyno elektroninės muzikos scena, bene labiausiai pastaraisias metais keičianti ir Holivudo garsovaizdžius. Volkeris Bertelmannas, geriau žinomas sceniniu vardu „Hauschka“, apdovanotas Oskaru, sukūrė trijų garsų motyvą, kuris dar ilgą laiką persekioja filmo „Vakarų fronte nieko naujo“ žiūrovus ir sukuria kiek naujesnę filmų muzikos perspektyvą.Sekmadienį įvyko Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuviškos teatro vitrinos apdovanojimai. Tarptautinė ekspertų komisija įvertino spektaklius „Cafe existans“ ir „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, o dabar jau per vėlu“, apdovanojimas taip pat skirtas aktorei Jolantai Dapkūnaitei. O daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukė spektaklis „Lustopia“. Apie įvertinimus pasakoja režisieriai Kamilė Gudmonaitė ir Paulius Markevičius.Kiek tvarkos yra chaose? Kaip chaosą galima suvaldyti? Apie tai kalbėjomės su vienu žymiausių Lietuvos mokslininkų tituluojamu profesoriumi Kęstučiu Pyragu. Jo pavardė jau yra tapusi moksliniu terminu, vadinamasis „Pyrago metodas“ naudojamas ne tik fizikos moksluose, bet ir tyrinėjant Parkinsono ligą. Pokalbis „Be kaukių“, kuriame profesorius pasakoja ne tik apie chaosą ir tai, kodėl neįmanomos tikslios ateities orų prognozės, bet ir prisimena gyvenimo pradžią tremtyje bei mokslus ypatingai vertinusią šeimą.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Susitikime Vašingtone JAV prezidentas Džou Baidenas ir JK premjeras Kiras Starmeris aptartė Ukrainos smūgius Rusijos gilumoje naudojant Vakarų šalių ginkluotę.Vilniuje vykstančia paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ akcija siekiama, kad visuomenės dėmesio vėžiu sergantiems vaikams būtų kiek įmanoma daugiau.Šiandien pirmą kartą Lietuva mini "Vilko vaikų" atminimo dieną.Kėdainių rajono gyventojai priešinasi planuojamai biometano gamybos įrenginių statybai dėl didėsiančios taršos.Grybavimo čempionato Varėnos rajone dalyviai negalėjo pasigirti radę daug grybų.Ved. Madona Lučkaitė

Su Varėnos kultūros centro direktore Jurgita Keršiene ir Lietuvos grybavimo čempionato organizatore Rimute Avižiniene kalbame apie tai, kad rugsėjo 14-ąją visi keliai ves į patį miškingiausią Lietuvos rajoną, kuriame vyks tradicinė Grybų šventė! Grybavimo čempionate laukiama visų – ir patyrusių grybautojų, ir naujokų, o šventės lankytojams Varėnoje žadama įspūdinga pramogų įvairovė.

Nuo žemės ūkio iki biotechnologijų - tokį pokytį patyrė Aurelija ir Tomas Varnai. Molėtų rajone, vienkiemyje, pradėję auginti grybus suprato, jog kelią pasirinko teisingą, bet gurmaniškų grybų lietuviai nepažįsta ir neįperka. Tad ėmėsi maisto papildų iš grybų gamybos. Atidarė ir laboratoriją, kurioje ketina moksliniais tyrimais pagrįsti sukurtų papildų veiksmingumą ir juos patentuoti.Žemės ūkio ministerija paskelbė naują apsauginių juostų palikimo ir priežiūros reikalavimų aprašą, kuriame aiškiau nurodyta, kokiais atvejais tikslinga išskirti ir deklaruoti apsaugines juostas ir pagriovius, o kokiais - visai nebūtina.„Užsienio naujienos“ - Ispanijos vynuogių augintojų rūpesčiai lietuvio ūkininko akimis. Apie kantrius, atsidavusius darbui ir kuklius Malagos regiono vynuogių augintojus pasakoja Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.Ved. Kristina Toleikienė

“Kolnasātys” gruomotplauktā itūreiz par literata Oskara Seiksta naseņ izguojušū gruomotu “Atīsmis”. Poša autora komentars i Latgalīšu kulturys gazetys redakotoris Lauras Melnes stuosts par jaunū izdavumu. Latgalīšu kulturys bīdreibys izdūtuo Oskara Seiksta gruomota teik dasaceita kai literata jaunuokuos dzejis, puordūmu par volūdu, sātu, breiveibu i saknem, kai ari autora volūdys kūpšonys i pietejumu apkūpuojums. Izaklausa cīši daudzveideigai deļ tik nadaudz vaira par 100 puslopu bīzys gruomatenis, tok vysam tī eistyn atsarūn vīta, nikuo nav par daudz voi moz. “Atīsmu” dzejis sadaļu var skaiteit par turpynuojumu pyrma diveju godu izdūtajai Oskara Seiksta gruomotai “Vokora vuordi draugim” – ari ite atrūnami nūskanis ziņā leidzeigi literata eisteksti. Grybātūs saceit, ka tys ir koč kas pretejs myusu dīnuos tik popularajim eisim, īdvasmojūšim citatim, kū mādz pat izviļkt nu literaturys klasiku dzejis i izdūt atseviškūs kruojumus. Seiksta dzeja spuornus tev naīdūs, dreižuok pīviļks tyvuok pi zemis, liks aizadūmuot par pasauli i sovu vītu tymā. Rakstnīks i literaturzynuotnīks Valentins Lukaševičs īprīškejū Seiksta kruojumu nūsauce par skumeiguokū i pesimistiskuokū latgalīšu, latvīšu i varbyut pat Baļtejis literaturā. Ruodīs, ka itamā ziņā “Atīsmis” vystik tū napuorspiej. Piec gruomotys puorskaiteišonys bezcereibys sajiutys nav. Varbyut ari par tū, ka tuos nūslāgumā publicāti izvylkumi nu video sarunu ar Oskaru Seikstu, kai ari juo nazkodejī pietejumi par latgalīšu volūdu. Varbyut ari multimuokslineicys Evikys Muizniecis ilustraceju deļ, kas reizē labi papyldynoj tekstu, tok ir ari vierteiba poša par sevi i gruomotys skaiteišonys laikā līk nūstuot i īsadzilinuot vizaluos muokslys dorbā. Tok puordūmu ir cīši daudz i vys jau kotram sovys. Itūgod Latgalīšu kulturys bīdreiba publicējuse četrys sarunys video formatā ar Seikstu par vysaiduokom temom. Ar muziki Ingaru Gusānu jis runoj par sātu, Eviku Muiznieci – par saknem, literaturzynuotneicu i gruomotys “Atīsmis” redaktori Ilgu Šuplinsku – par breiveibu, Valentinu Lukaševiču – par volūdu. Tok vaicuojumu aizdeviejim te atvālāta dīzgon sekundara lūma, gruomotā publicātajūs sarunu fragmentūs puorsvorā nav pat pīraksteiti vaicuojumi. Golvonais ir Oskara Seiksta redzīņs, kas ir dziļš i originals. Varātu saceit ari, ka tys varbyut nasakreit ar lelu daļu sabīdreibys, tok eistineibā, vysdreižuok, lela daļa ļaužu nimoz par taidom lītom nav aizadūmuojuši. Voi tehnologejis ir civilizacejis i breiveibys pauotrynuojums? Voi mums vajadzeigs pasauļs, kurā kiborgi runoj latgaliski? Kai dzeivuot cylvākam ar sakņu iztryukuma sajiutu? Voi trauksmi roda tys, ka mums nav sovys sātys, lai ari jumts viers golvys tai kai byutu? Sovpus gruomotā publicātais Oskara Seiksta filologiskais pietejums ir par polonismim 1850. godā izdūtajā goreidznīka Jezupa Macileviča dorbā “Pavuiceišona i vysaidi sposobi deļ zemnīku latvīšu”, kas ir vīna nu pyrmūs laiceiga satura gruomotu latgalīšu volūdā. Taipat skaiteituojim daīmams ari Seiksta roksts par jaunvuordim latgalīšu literarajā volūdā, kas pyrmūreiz publicāts periodikā 90. godūs. Kaidam var rastīs vaicuojums – kas ir tuos “atīsmis”, kas pīmynātys jaunuos gruomotys nūsaukumā? Tys ari ir vīns nu jaunvuordu, kas radīs 90. godūs, tok eisti ļaužu volūdā nav īguojs. “Atīsme” ir laiks, kas tik vēļ atīs, mieginuojums aizstuot vuordu “nuokūtne”, kas nav eisti latgalisks. Taipat par atīsmi var saukt ari atkluosmi. Ruodīs, ka obejis ituo vuorda nūzeimis ari labi sasauc ar Oskara Seiksta dorbim i dūmuošonu. Jis vysod bejs nadaudz nasaprosts i guojs laikam pa prīšku, lai ari par sovu darbeibu i postmodernisma atteisteibu latgalīšu literaturā jau seņ byutu peļnejs vītu literaturys vuiceibu gruomotuos. Tok tī juo nav, vys jau partū, ka roksta latgaliski. Vysprecizuok “Atīsmu” piecvuordā Seikstu raksturuojs Valentins Lukaševičs, rokstūt, ka par jū navar pasaceit, ka vyss ir skaidrs. “Ka septenis reizis padūmoj, izaver, ka juo i pats bess nasaprass.”  

Mokslininkai visam gyvajam pasauliui suteikia pavadinimus, jais pasakoma gentis ir rūšis, pvz., tikrasis baravykas, geltonasis kazlėkas. Šnekamosios kalbos pavadinimai paprastesni, į kalbą ateina įvairiai.

Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip tobulinti lytiškumo ugdymą Lietuvoje. Asociacija „Vilniaus Lietaus vaikai“ kartu su specialistais sukūrė lytiškumo ugdymo mokymus, kuriuose siekiama vaikams, turintiems intelekto sutrikimų, informaciją pateikti pagal jų žinių įsisavinimo galimybes ir suteikti žinių tiek jiems, tiek jų tėvams aktualiomis temomis.Kokia Lietuvos laisvės lygos reikšmė Lietuvos laisvinimui? Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės lyga – laisvės šauklys“. Pokalbyje dalyvauja Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus vadovė Ramunė Driaučiūnaitė ir Antano Terlecko sūnus, vyriausiasis muziejininkas Gintautas Terleckas.„Gervių lizdo“ pasiūlyta pramoga – mistinis šviečiantis Grybų parkas, kuriame virš 300 įvairių grybų, sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo. Kodėl žmonėms reikia mistikos ir stebuklo? Apie tai kalbamės sue„Gervių lizdo“ savininkė Birute Jakučionyte ir Grybų parko bendraįkūrėju, aktoriumi Sauliumi Baltrūnu.Vakar minėta angelų sargų diena. Kokį kelią Lietuvos policija nuėjo nuo 1918 m.? Apie tai pasakoja ilgametis policijos pareigūnas, kolekcininkas, Policijos muziejaus kūrėjas Skirmantas Andriušis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau 26-erius metus varėniškiai kasmet kviečia į tradicinę Grybų šventę, kuri šiais metais įvyks rugsėjo 9 d. Atviromis širdimis svečių iš visos Lietuvos ir užsienio dzūkai lauks pasiruošę, o svečiai galės žavėtis įspūdingu ir per šimtmečius išsaugotu kultūriniu ir tautiniu paveldu. Visi galės iš arti susipažinti su šilinių dzūkų grybavimo tradicijomis, amatais, vietiniais verslais ir, žinoma, kulinariniu paveldu, kurį puoselėja ne tik senoliai, bet ir jaunoji karta. FM99 apie Grybų šventę bei tradicinį grybavimo čempionatą pasakojo Varėnos meras Algis Kašėta ir grybavimo čempionato organizatorė Rimutė Avižinienė.

„Nesam mikofobiška šalis, grybų nebijome, visi esame grybavę. Bet turime tokį siaurą supratimą, kad yra tik valgomas arba nevalgomas“, – pastebi grybų pasaulio edukatorė Aurelija Plūkė.Savamokslė mikologė ir „Sengirės fondo“ ambasadorė sako, kad grybai gali išmokyti kuklumo, o aktyvi gamtosauginio švietimo veikla leidžia nepulti į neviltį dėl pasaulį ištikusios ekologinės krizės.„Mes esam čia tik akimirką – aš tikiu, kad gamta išliks, čia bus tik viena iš krizių. Viskas galiausiai atsistatys ir klestės. Štai grybai išgyveno visas katastrofas ir suklestėjo. Klausimas tik – kaip mes norime gyventi šioj žemėj su tais ištekliais kurie mums liko“, – LRT RADIJUI pasakoja pašnekovė.Susitikusios seniausiame Vilniaus miške Vingio parke po lietaus su Aurelija leidžiamės nuošalesniais takeliais ir ieškodamos grybų kalbamės apie dėmesingą buvimą gamtoje, apie žmones traukiančią grybų įvairovę ir apie tai kodėl ji savo edukacijų dalyviams sako, kad gamtoje nėra mirties.Autorė Vaida PilibaitytėAurelijos Plūkės nuotraukoje – Lipnusis tampriagrybis (Calocera viscosa)

“Kolnasātys” gruomotplaukta rubrikā Laura Melne itūreiz pastuosteis par naseņ izdūtū dzejneicys Dagnejis kruojumu “Ups, kūki i mes”. Dagneja, eistajā vuordā Dagneja Dudarjonoka, īprīšk zynoma ari kai Dagneja Bramane latgalīšu literaturā nav skaitoma par debitanti, tok itei ir juos pyrmuo gruomota. Īprīšk Dagnejis dzejūli publicāti vairuokūs kūpkruojumūs i izlasēs. Nu tūs juoizceļ 2016. godā kūpā ar treis cytom latgalīšu dzejneicom Janu Skrivļu-Čeveri, Ligiju Purinašu i Guntu Nagli izdūtais kruojums “Linejis”. Taipat Dagnejis dzeju var atrast ari 2008. godā izguojušajā myusdīnu latgalīšu dzejis antologejā “Susātivs”, tik tī tei viereigai juomeklej – agrā jauneibā jei publicējuos ar pseidonimu Baiba Zveigule, na sovu eistū vuordu. Pandemejis laikā Dagneja aktivi sovus dzejūļus publicēja Instagram, tī jai tam sataiseits pat atsevišks konts, kur ik pa laikam vys vēļ pasaruoda ari koč kas jauns. Tys ari beja ceļa suokums iz sova kruojuma izdūšonu – apsajimšona raksteit vaira, kab gols golā saītu gruomota. Niu tei ari ir tykuse da skaiteituoju – nalela formata, ar muokslineicys Danys Vasiļjevys zeimiejumim, kas truopeigi ilustrej Dagnejis dzejūļu temys. Kruojuma redaktore ir literate Vija Laganovska, kura poša īt nu Latgolys, tok da ituo saleidzynūši moz bejuse radzama latgalīšu literaturys lauceņā. Grybātūs cerēt, ka juos sadarbeiba ar latgaliski rokstūšim autorim iz prīšku tik turpynuosīs. Dagnejis dzeivē nūzeimeiga vīta bejuse kai lauku, tai piļsātys videi, tū jiut ari juos dzejā. Tamā ir daudz dobys i lauku dzeivis realeju, tok natryukst ari piļsātu (Rēzeknis i Daugovpiļs), kuruos nazkod bejušys svareigys, tok niu pasauļs i dzeive puorsamejuse. I tod, dzeivojūt laukūs, īspiejams, juosoka pošai sev, ka ari rokstūt var pīkust vēļ vaira kai māslu tolkā. Kruojumu var uztvert ari kai ceļuojumu pa Latgolu – nu Upeitis i Baļtinovys zīmeļūs da Indrys dīnavydūs. Pa vydu ir Preili ar vyslobuokajim dzeļžu veikalim, Aglyunys Maizis muzeja Vija i Neicgaļa lelais akmiņs. Naiztrukst ari jau na vīna viņ latgalīšu literata dorbūs maneituo sacynuojuma, ka Latgola niu ir cytaižuoka kai nazkod, i tys ir tik normali. Dagneja daudz roksta par mīlesteibu, sīvītis i veirīša attīceibom. Jei poša sacejuse, ka latgaliski par tū raksteit nav vīgli, jo tryukst vuordu. Latgalīši par taidom lītom narunojūt. Tok Dagnejai tys saīt labi i vīgli – kai dabērt veiram captajam kotletam suoļa vītā cukru vīnā nu dzejūļu. I tod “vīns griudeņš īkryta kuldā/niule mes treis/kvīšu teirumā leiksnā”. Byut dzejneicai i moza bārna mamai nūzeimoj storp luoču iz pologim i ežu iz puorvalkim prasavuošonu izlikt atguodynuojumu kotru dīnu raudzeit pīraksteit pa dzejūļam. Bet cytureiz režims “Natraucēt” ir juoizlīk pošai sev, kab varātu vierzeitīs preteimā jaunam pavasaram, i juoluopej pošai sevi, na pasauli. Dagnejis dzejā cīši labi sadzeivoj realitate – precizūs vuordūs, bez lelu metaforu i epitetu mežgiņu apraksteita kasdīna – i hiperbolys aba puorspīlejumi, kas šaļtim pa vydu tai īsajauc pieški i nagaideitai. Sābris, kurs naktī dzeivūklī spielej boulingu, papeiru kopuošona klāva restoranam i diskotekys taiseišona kūkim. Natryukst ari vuordu spēļu, kas maņ kai kruojuma korektorei šaļtim lyka sev vaicuot – tai tī eistyn beja dūmuots? Pīmāram, “šmukuokuo aviokatastrofa viestulē”. Taipat atseviškūs dzejūļūs var atrast Dagnejis dzymtajai Vuorkovys izlūksnei rakstureigus vuordus. Te ir “kuo”, na “kai” i “kakis”, na “kačs”. Kruojuma nūsaukums ir “Ups, kūki i mes”. Tys ir cīši precizi, jo ituos trejadeibys tī natryukst. Ir Dubna, Daugova, Feimanka, ir upe, kurā naktī peilis klīdz i saguojuši zandarti i leini. Ir bārzs kai brats, plievspuorni, kas karinej kūkūs, i vaicuojums, voi kūki redz vaira kai mes.  I ir daudzi “mes”, tok šaļtim ruodīs, ka grybātūs vaira laika ari “es”.  

W ostatnim odcinku przed wakacjami omawiamy wyniki budownictwa w maju. Na tapet wzięliśmy przede wszystkim ilość rozpoczętych budów oraz wydanych pozwoleń na nowe inwestycje. Jakie wnioski płyną z majowych wyników? Gdzie spadnie, a gdzie wzrośnie? Drugim w kolejności tematem, o którym rozmawiamy jest sytuacja w firmie Goran, z której przedstawicielami rozmawialiśmy w ubiegłym tygodniu. Kryzys toczący branżę zdaje się ominął Grybów szerokim łukiem. Jaka jest tajemnica dobrej sytuacji producenta stolarki drewnianej? Ostatni odcinek przed przerwą wakacyjną jest również ostatnim odcinkiem jednego ze współtwórców podcastu - Pawła Gregorczyka. Dziękujemy Paweł za ostatnich 217 tygodni w branży, w którym nic co istotne nie umknęło Twojemu komentarzowi i nie mówimy żegnaj, a do zobaczenia, licząc że jeszcze nie jedno wydarzenie omówisz z naszej dziupli :)Miłego słuchania i do usłyszenia po wakacjach!

Šiame epizode prie mūsų prisijungė kolega, komikas Saulius Andrukonis! Epizodo metu pakalbėjom apie savo žarnyno problemas. Sužinosite, kuris iš mūsų veipina. Pakalbėjom kodėl užknisa komikai, paverkėm, jog nebesuprantam aukštosios mados. Pakalbėjom apie Rammstein skandalą. Pasidalinom apie maniakines mintis, kurios yra mumyse, apie grybų terapiją ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show

Justinas Marcinkevičius. „Grybų karas“. Režisierius Justinas Bautrėnas. Vaidina Balys Bratkauskas, Vacys Muraška, Irena Garasimavičiūtė, Ona Knapkytė, Tomas Vaisieta, Pranas Treinys. 1963m.

Šiais metais Varėnos miestas mini 160 metų įkūrimo jubiliejų ir rugsėjo 10 d. kviečia į GRYBŲ ŠVENTĘ „Dūzgia bitės“. Tradiciškai šventė nuo ankstyvo ryto prasidės LIETUVOS GRYBAVIMO ČEMPIONATU Dainavos girioje. FM99 apie artėjančią šventę pasakojo Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

Po žmogaus mirties artimieji kartais paveldi ne tik mirusiojo turtą, bet ir skolas, tarp jų ir būsto paskolas. Ką būtina žinoti?Paskutinė diena įmonės „Perlo energija“ klientams pasirinkti kitą elektros tiekėją. Ką dabar vėl daryti?Metų paukštis - Rudagalvė antis – ties išnykimo riba. Kodėl ir kaip keičiasi migracija dėl klimato kaitos?Lietuvoje vyraujantys karšti orai stabdo miško gėrybių supirkimo verslus. Grybų ir uogų supirkėjai Dzūkijoje nuogąstauja, jog šie metai gali būti nuostolingi. Plačiau Paulinos Juškevičiūtės reportaže.Ved. Gabija Narušytė

Maždaug pusė Šalčininkų rajono abiturientų po mokyklos baigimo dirba mažai kvalifikuotus darbus, į aukštąsias įstoja vienetai, o trečdalis – apskritai nežinia ką veikia. Tokius duomenis pateikia gimnazijų reitingų sudarytojai. Rajono valdžia savo ruožtu tikina, kad tokia situacija susidarė dėl pandemijos, tuo metu ekspertai sako, kad Šalčininkų rajono gimnazijos ruošia būsimus bedarbius.Šiandien Tarptautinė kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena. Ar ryšis Seimas pavasario sesijos metu priimti Partnerystės (civilinės sąjungos) įstatymą ?Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas,Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.Šiandien Švedija ketina oficialiai paskelbti apie savo jungimąsi prie NATO. Kaip Jūs vertinate Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO. Kiek tai sustiprins šių šalių ir tuo pačiu mūsų saugumą? Komentuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Grybų ir uogų verslas Lietuvoje atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Didžiąją dalį žaliavų Lietuvos įmonės pirkdavo Rusijoje ir Baltarusijoje, bet dabar tai padaryti neįmanoma, bankai blokuoja pervedimus. Marius Jokūbaitis apie susiklosčiusią situaciją kalbina šio verslo atstovus - Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentą Virginijų Varanavičių ir grybų bei uogų eksporto įmonės „Adex LT" vadovą Tomą Gulbiną.Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes. Pokalbyje dalyvauja Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.Nei mokyklos, nei gydymo įstaigos, nei parduotuvės.Taip gyvena mažiausio Lietuvos miestelio – Panemunės gyventojai. Paulius Selezniovas apsilankė Pagėgių rajone esančiame miestelyje ir pakalbino jo gyventojus. Kaip jie gyvena neturėdami galimybės netoli nuo namų nusipirkti maisto produktų? Kokios nuotaikos gyvenant Rusijos kaimynystėje? Pasakoja Paulius SelezniovasMykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės komentaras.Ved. Rūta Kupetytė

Jie pragyveno tūkstantmečius be saulės šviesos, Žemę užslinkusius ledynus ir kitas gamtos katastrofas, ir labai tikėtina, kad pragyvens ir mus. Nei augalai, nei gyvūnai — tobulas viduriukas. Grybų karalystė mūsų planetoje gyvuojanti apie 800 milijonų metų, kaip ir jos gyventojų nešama gyvenimo ir išgyvenimo informacija. Apie laimės pamokas, kurias galime išmokti iš fantastiškųjų fungi, kalbamės su miško augalų bei grybų pažinimo entuziaste Aurelija Plūke.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Los ich nie oszczędził, ale doczekali się upamiętnienia. Na budynkach w Grybowie i drewnianych stodołach w okolicznych wsiach powstały murale z wizerunkami ich dawnych mieszkańców. Namalował je artysta street art Arkadiusz Andrejkow. To pomysł stowarzyszenia "Saga Grybów", które skupia się na odkrywaniu i utrwalaniu nieznanych wątków z przeszłości. Wśród uwiecznionych postaci jest między innymi doktor Jan Dębowski, który zginął w Katyniu. Mural, na którym też jest namalowana jego żona Janina powstał na dawnym grybowskim domu małżeństwa, gdzie wspólnie spędzili najlepsze lata swojego życia - o czym opowiada ich wnuk, muzyk i kompozytor Jacek Ostaszewski. 

Latgalīšu rokstu volūdys vuiciešonys pilotprojekts niu eistynojās 17 Latgolys školuos, gondreiž kotrā nu Latgolys pošvaļdeibu. Koč vuiceibu gods tikai suocīs, Ausma Sprukte raudzeis dazynuot, kaidi ir pyrmī sacynuojumi i voi pedagogim ir cereibys, ka iz prīšķu interese školānu i jūs vacuoku vydā par latgaliskū tikai augs. Školuotuoji īvāruojušs, ka vīns nu faktoru, kas vacuokus attur nu fakultativa nūdarbeibu ir tys, ka bārni jau niu apmeklej vairuokus cytus puļceņus, tai ir ari lels zynuošonu tryukums par latgaliskūs vierteibu nūzeimi, taipat ari vys vēļ ir švuorbys, ka latgalīšu rokstu volūdys apgive radeis gryuteibys komunicēt latvyski. Taidu stereotipu cer maineit latgalīte, volūdneica i pietneica nu Latvejis Universitatis Anna Vulāne. „Bārns varēs daudz lobuok i piļneiguok saprast latvīšu volūdu deļ tuo, ka latgalīšu rokstu volūda ir daļa nu latvīšu volūdys. Kotra izlūksne – daļa nu latvīšu volūdys. I itī bārni, kuri vuiceisīs latgaliski, kuri sātā runoj latgaliski, jim byus daudz bogotuoka latgalīšu volūda. Tai ka tys ir cīši svareigai, kab ari vacuoki saprostu, tāvs, muote i babeņa i dzedeņš, vaciks i vaceite, kab saprostu, ka tys, kū jius latgaliskū īdūsit sovim bārnim – tys byus cīši, cīši svareigi.” Vysā pilotprojektu niu eistynoj 17 školys vysā regionā, izjamūt Daugovpili i Leivuona nūvodu, latgalīšu rokstu volūdu vuica 22 školuotuoji. Turpynoj volūdneica Anna Vulāne. „Itys ir cīši nūzmeigs nūtykums latgalīšu rokstu volūdys atteisteibys viesturē myusu dīnuos, deļtuo ka, lai latgalīšu rokstu volūda varātu pastuovēt, dzeivuot, atsateisteit, ir svareigi na tikai jū pieteit, na tikai par jū runuot, na tikai jū rokstūs lītuot, nu ari televizejā, radejā, kas ir cīši labi, ka tys nūteik i „Kolnasāta” raida i cyti … Ir svareigi, kab byutu puormontuojameiba.” Pyrmī sacynuojumi piec diveju mienešu dorba ir taidi, ka programa ir kvalitativa, viņ cikom cīši daudzi atkareigs nu pošinicativys – izsver Rēzeknis 5. vydsškolys latgalīšu rokstu volūdys školuotuoja Aelita Andrejeva. „Kuo mums pītryuktu? Koč kaidu metodiskūs materialu mums grybātūs, kab tī materiali ir na vīnā saitē, ūtrā saitē, trešā, bet byutu apkūpuojums. Grybātūs sapņuot par vuiceibu gruomotu, par dorba lopom.” Kas vēļ svareigi i satrauc školuotuojus – niu vēļ vīns nu izaicynuojumu latgalīšu rokstu volūdys vuiceibuos ir attuolynuotais vuiceibu process.  

Latgalīšu rokstu volūdys vuiciešonys pilotprojekts niu eistynojās 17 Latgolys školuos, gondreiž kotrā nu Latgolys pošvaļdeibu. Koč vuiceibu gods tikai suocīs, Ausma Sprukte raudzeis dazynuot, kaidi ir pyrmī sacynuojumi i voi pedagogim ir cereibys, ka iz prīšķu interese školānu i jūs vacuoku vydā par latgaliskū tikai augs. Školuotuoji īvāruojušs, ka vīns nu faktoru, kas vacuokus attur nu fakultativa nūdarbeibu ir tys, ka bārni jau niu apmeklej vairuokus cytus puļceņus, tai ir ari lels zynuošonu tryukums par latgaliskūs vierteibu nūzeimi, taipat ari vys vēļ ir švuorbys, ka latgalīšu rokstu volūdys apgive radeis gryuteibys komunicēt latvyski. Taidu stereotipu cer maineit latgalīte, volūdneica i pietneica nu Latvejis Universitatis Anna Vulāne. „Bārns varēs daudz lobuok i piļneiguok saprast latvīšu volūdu deļ tuo, ka latgalīšu rokstu volūda ir daļa nu latvīšu volūdys. Kotra izlūksne – daļa nu latvīšu volūdys. I itī bārni, kuri vuiceisīs latgaliski, kuri sātā runoj latgaliski, jim byus daudz bogotuoka latgalīšu volūda. Tai ka tys ir cīši svareigai, kab ari vacuoki saprostu, tāvs, muote i babeņa i dzedeņš, vaciks i vaceite, kab saprostu, ka tys, kū jius latgaliskū īdūsit sovim bārnim – tys byus cīši, cīši svareigi.” Vysā pilotprojektu niu eistynoj 17 školys vysā regionā, izjamūt Daugovpili i Leivuona nūvodu, latgalīšu rokstu volūdu vuica 22 školuotuoji. Turpynoj volūdneica Anna Vulāne. „Itys ir cīši nūzmeigs nūtykums latgalīšu rokstu volūdys atteisteibys viesturē myusu dīnuos, deļtuo ka, lai latgalīšu rokstu volūda varātu pastuovēt, dzeivuot, atsateisteit, ir svareigi na tikai jū pieteit, na tikai par jū runuot, na tikai jū rokstūs lītuot, nu ari televizejā, radejā, kas ir cīši labi, ka tys nūteik i „Kolnasāta” raida i cyti … Ir svareigi, kab byutu puormontuojameiba.” Pyrmī sacynuojumi piec diveju mienešu dorba ir taidi, ka programa ir kvalitativa, viņ cikom cīši daudzi atkareigs nu pošinicativys – izsver Rēzeknis 5. vydsškolys latgalīšu rokstu volūdys školuotuoja Aelita Andrejeva. „Kuo mums pītryuktu? Koč kaidu metodiskūs materialu mums grybātūs, kab tī materiali ir na vīnā saitē, ūtrā saitē, trešā, bet byutu apkūpuojums. Grybātūs sapņuot par vuiceibu gruomotu, par dorba lopom.” Kas vēļ svareigi i satrauc školuotuojus – niu vēļ vīns nu izaicynuojumu latgalīšu rokstu volūdys vuiceibuos ir attuolynuotais vuiceibu process.  

Beidzamajā laikā i socialajūs teiklūs, i masu medejūs daudz diskutāts par latgalīšu literaturys vītu kūpejā latvīšu literaturā. Teksti latgaliski reši pasaruoda kulturys medejūs, autorim ir saceits, ka tūs portalu i izdavumu auditoreja var nasaprast, partū vajadzātu dūt vysmoz paralelus tulkuojumus ari latvīšu literarajā volūdā. Tok pastuov ari preteji gadīni – saleidzynūši napaseņ ir izguojušys vairuokys gruomotys, kas ir latvīšu literarajā volūdā, tok tī atrūnams ari koč kas nu latgaliskuo. Itūreiz gruomotplauktā viesturneica Laura Melne mums pastuosteis par dzejnīka Kikōnis latgaliskajim tekstim. Vīna nu taidu ir 2019. godā izdūtuo dzejnīka Kikōnis dzejis izlase "Jūs kavējaties", kurā atrūnams ari juo latgalīšu cykls "Kū syrsynoj tāvzemis sīnōžy?". Kikōne, eistajā vuordā Edgars Mednis, beja 1984. godā dzims literats, kurs nūdzeivuoja cīši eisu myužu – tik 22 godus. Dzeivis laikā jis tyka skaiteits par vīnu nu talanteiguokūs i breivdūmeiguokūs sovys paaudzis dzejnīku i dramaturgu, juo teksti – par sovam laikam eksperimentalim. Pseidonims Kikōne atvasynuots nu malnuo starka latiniskuo nūsaukuma – Ciconia nigra. Kikōne pīdzyma i izauga Reigā, tok latgalīšu saimē, i bīži ari brauce iz Latgolu. Juo vactāvs Konstantīns Mednis nu Rēzeknis nūvoda Kaunatys beja apleicīnē zynoms dzejnīks, dzejūļu kruojumu "Ōbeļis stōsts" i "Pi Rāznas" autors. Kai Kikōnis dzejis izlasis piecvuordā roksta tuos sastateituojs Svens Kuzmins, taišni ar vactāvu Kikōne konsultiejīs latgalīšu volūdys vaicuojumūs. Izlasē "Jūs kavējaties" ir tik vīns nalels dzejis cyklys latgaliski, leluokuo daļa ir latvīšu literarajā volūdā, kurā Kikōne ari pamatā raksteja, taipat ari atseviška dzejūļu sereja krīvu volūdā. Grybātūs saceit, ka Kikōnis latgalīšu cyklys jiutami atsaškir nu juo puorejūs tekstu. Kikōne skaiteja, ka patīsa i gūdeiga literatura rūnuos, sasateikūt ar eistū dzeivi – piļsātys īluos, na meikstūs biblioteku voi kabinetu krāslūs. Juo golvonais literaturys kriterejs beja sajiutys. Kai stuosta laikabīdri, Kikōne skaiteja, ka piļneigi vysu ir vārts pīraksteit. Jis tīcēs piec teirys muokslys, i tū var labi just Kikōnis tekstūs. Dzejnīks Māris Salējs tū ir nūsaucs par "poetiskuo pyrmsuokuma nasaduļkuoteibu i dzydrumu". I ruodīs, ka taišni tys ari vysvaira uzrunoj skaiteituojus. Lai ari vairuokuos publikacejuos Kikōne ir raksturuots kai izteikts sova laika dzejnīks, tok tyvi i saprūtami juo dzejūli ruodīs na viņ maņ, kas puorstuov desmit godus jaunuoku paaudzi, nu ari vēļ jaunuokim cylvākim. Tī ir daudzi nu jauneibys maksimalisma i kategoriskuma, tuos pasauļa izjiutys, kas eipaši rakstureiga daudzim jaunim cylvākim, kas ar nasaudzeigu skotu verās iz vysu pasauli i ari poši iz sevi, kas grib nūvērst leluos nataisneibys.   Kikōne sacejs, ka iz Latgolu brauc, kab nu vysa atsateireitu. Tei beja sasatikšona ar dobu i atsateireišona nu piļsātys uzsluoņojumu. Tū var redzēt juo latgalīšu cyklā "Kū syrsynoj tāvzemis sīnōžy?". Tī nav vītys revolucejom i provokacejom. Tū skaitūt, tu teic taidā suteigā vosorys dīnā Latgolys laukūs, koč kur pa vydu storp sīna pļovu, uobeļneicom i ūgu kryumim. Apleik ir tyucs i jau koč kur tyvumā grudinej pārkiuņs. I saprūti, ka par itū vysu varātu pīraksteit tyukstūša banalu i klišejisku dzejūleišu, bet Kikōnem par tū ir izadevs pīraksteit tai, ka ni druskys nasaruoda banali. Koč ari teksti tai eisti nav pīraksteiti atbylstūši latgalīšu rokstu volūdys pareizraksteibys nūsacejumim, tys pat eisti natraucej. Tī ari ir koč kas nu eistuma i patīsuma.   Nūslādzūšuo daļa nu Kikōnis latgalīšu cykla: pagaisynōju fotokarteņis kur iucātīs iudiņa alpu aizīt kaida navīņ cylvāka sapyns aiz tō kolna kas kōsej kas pārkiuņi gaida pavysam na sirdeigs   gona gona samaidzātys buļbys iz golda na tai vīņ byudi sorkony vēļ vīnā krōsā kai salavečam   zem tylta ci aroneju ci ōbeļis zorim ci zōrdā smōrdeigā vīns ci savīnots ai pasauļa nobu   īļej maņ kružku ryuguļa, mōt nu tōs sauļis itymā   Izlasē "Jūs kavējaties" nav īkļautys Kikōnis lugys, scenareji i esejis. Cerams, ka kaidu dīnu varēsim sagaideit izdūtus ari tūs.  

Kolegų rubrika: Rytis Rakauskas. LRT radijo naujienų vedėjas, skiriantis laiko įvairioms socialinėms veikloms.Interviu su Grybų dvaro (Švenčionių r.) savininku Tomu Jonušu, kuris nemato reikalo atstatyti buvusius dvaro pastatus ir siūlo permąstyti, kaip suprantame, kas yra dvaras.Vilniuje atidengta atminimo lenta Stefanijai Ladigienei - kas ji buvo? Gabijos Strumylaitės reportažas.Projektas „Pirmoji kuprinė“ kviečia padėti socialiai pažeidžiamiems vaikams apsirūpinti mokykliniais reikmenimis. Studijoje projekto atstovėPasakojimas apie VU herbariumą. Karolina Panto kalbina jo vadovą Mindaugą Rasimavičių.Ved. Giedrė Čiužaitė

Grybų dvaras. Taip vadinasi vieta Švenčionių rajone, kurioje nerasite tradicinių dvaro pastatų. Garsiausias – šioje vietoje buvęs dviaukštis svirnas – prieš kelis dešimtmečius išvežtas į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, jį ten galima aplankyti iki šiol. O dabartinis dvaro šeimininkas, vadybos dalykus Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstantis Tomas Jonušas sako, kad istorijos atkurti neįmanoma: tarkime, svirno kopijos pasistatyti nenorėtų. Tomas stengiasi neprisirišti ir prie savo ankstesnių įsivaizdavimų, kas turi vykti dvare. Pastebi, kad į jo apylinkes atsikrausto vis daugiau buvusių miestiečių. Kalbina Giedrė Čiužaitė.

Itymā godā mozī gruomotu skaiteituoji tiks pi gruomotenis “Burtu vuoceleite”. Tys ir rodūšs kūpdorbs.  Dzejneica Ineta Atpile-Jugane ir radejuse divrindis, bet jaunuo grafikys dizainere Īva Širiņa – zeimiejumus. “Burtu vuoceleitei” izvālāts ābecis princips. Alfabeta parādā kotrā puslopā skaiteituoji teik īpazeistynuoti ar mozuok dzierdātim latgalīšu volūdys vuordim. Vaira par itū gruomotu klausitēs Ingys Kaļvys-Miņinys sagataveitajā stuostā. Īva Širiņa ir Rēzeknis Tehnologeju akademejis dizaina studeju programys absolvente i “Burtu vuoceleite” ir juos magistra dorbs. Tū, ka bārnim ir vajadzeiga gruomateņa, kas paleidzātu īpazeit latgalīšu alfabetu Īva saprota, kod juos meita divu godu vacumā suokuse interesētīs par burtenim. “Kod munai meitai beja aptuveni divi godi, jei cīši suoce interesētīs par burtenim. Tai mes nūpierkom vairuokys ābeceitis i kūpā vuicejamīs burteņus. Mums cīši īsapatyka vīna gruomateņa, kur beja burteņš, vuordeņš i kluot skaneigs dzejūleits. I tai mes obejis cīši uotri tūs dzejūleišus īgaumejom. Tod es suoču dūmuot par tū, ka drupeit čudna saīt – es ar sovu meitu runoju tikai i vīneigi latgaliski, bet saīt vuiceit jai latvīšu literarū volūdu – navaru izškūrsteit ar jū gruomoteņu i parunuot tymā laikā latgaliski. Maņ roduos ideja, ka varbyut kuodreiz es varātu izveiduot kaidu gruomoteņu poša, kura byutu latgaliski i taidā formatā, kai es tū asu īsadūmuojuse. Piec aptyvai goda es īsastuoju Rēzeknis Tehnologeju akademejis dizaina magistra programā. Atguoja breids, kod mums vādzeja stuosteit, kū mes varātu taiseit diplomdorbā. Es profesorei Ainai Strodei īsaminieju, ka tei varātu byut bārnu gruomoteņa. Jei munu ideju akceptieja.” Īva poša radeja zeimiejumus, grafiskū dizainu i gruomotys maketu. Sovpus dzejis raksteišonai piec profesoris īsacejuma tyka izraudzeita dzejneica. “Nu suokuma pīsaduovoju es poša saraksteit – vydsškolys laikā patyka raksteit, poša ari koč kū sacerieju, bet Aina īsaceja, ka vajag vys tik vierstīs pi profesionaļa. Jei maņ īsaceja Inetu Atpili-Jugani. Pyrms jū uzrunuot, es puorskaiteju juos dzejūļu gruomotu “Mūdynuot muokuļus”. Es tū gruomotu palaseju i tei mani cīši uzrunuoja,” stuosta Īva. Dzejneica Ineta Atpile-Jugane pīzeist ka jai pateik īsasaisteit vysaidūs rodūšus eksperimentūs, kai pīmāram, ituos gruomatenis tapšonā: “Itys ir tys variants, kod vyspyrms topa gruomotys dizains, na dzejūli, kai mes parosti autori dorom, ka sarokstom dzejūļus i tod vaicojam, kurs varēs paleidzēt ar vizualū. Itūšaļt tei beja studeņtis ideja, ka jei grybātu veiduot zeimiejumu gruomateņu taišni nu dizaina vīdūkļa. Redzīs, jei sovu dorbu ir izdarejuse cīši breineigi. Muns i korektora dorbs vēļ tikai prīškā, par tū ka tān ir juostruodoj ar tekstu vairuok kai ar dizainu. Iz vaicuojumu, kuru nu burteņam veļteitūs divrinžu beja visgryušuok uzzeimēt, gruomotys muokslineica Īva atbiļd: “Nu suokuma satraukumu radeja tys, ka latgalīšim ir daži burteni, uz kurim nasasuoc vuordi, pīmāram, ā, ē, ķ, ģ. Maņ radeja satraukumu tys, kai es uzzeimiešu tū, kuo nimoz nava? Bet Ineta cīši veiksmeigi izdūmuoja dzejūleišus taišni šim sarežgeitajim burtenim, pīmāram: “Ā, es zynu itū jūku, kūku sauc par gumejkūku.” Nu kai tod es nauzzeimiešu gumejkūku, kas pi vacmamys tai vysod ir skaisti audzs.” Juoizsver, ka itymā godā izīs divejis gruomotys ar dzejneicys Inetys Atpilis-Juganis dzejūlim – gon jau pīmynātuo gruomateņa bārnim “Burtu vuoceleite”, gon ari juos dzejis kruojums “Spuornu golu šolks”. “Grybīs dūmuot, ka tei otkol byus gruomota – puorsteigums sev i tim, kas skaiteis – gon dzejūļu, gon ari vizualā ziņā. Tys maņ vysod ir cīši svareigi, lai gruomota byutu cytaižuoka ari vizualā ziņā. Gribīs koč kū taidu vīglu kai šolks, caurradzamu, nadasaduromu, taidu sajiutamu, nūjaušomu, tys, kas spuornu golūs, tys, kas šolkains”, par sovu tūpūšū dzejis gruomotu soka Ineta Atpile-Jugane.  

Itymā godā mozī gruomotu skaiteituoji tiks pi gruomotenis “Burtu vuoceleite”. Tys ir rodūšs kūpdorbs.  Dzejneica Ineta Atpile-Jugane ir radejuse divrindis, bet jaunuo grafikys dizainere Īva Širiņa – zeimiejumus. “Burtu vuoceleitei” izvālāts ābecis princips. Alfabeta parādā kotrā puslopā skaiteituoji teik īpazeistynuoti ar mozuok dzierdātim latgalīšu volūdys vuordim. Vaira par itū gruomotu klausitēs Ingys Kaļvys-Miņinys sagataveitajā stuostā. Īva Širiņa ir Rēzeknis Tehnologeju akademejis dizaina studeju programys absolvente i “Burtu vuoceleite” ir juos magistra dorbs. Tū, ka bārnim ir vajadzeiga gruomateņa, kas paleidzātu īpazeit latgalīšu alfabetu Īva saprota, kod juos meita divu godu vacumā suokuse interesētīs par burtenim. “Kod munai meitai beja aptuveni divi godi, jei cīši suoce interesētīs par burtenim. Tai mes nūpierkom vairuokys ābeceitis i kūpā vuicejamīs burteņus. Mums cīši īsapatyka vīna gruomateņa, kur beja burteņš, vuordeņš i kluot skaneigs dzejūleits. I tai mes obejis cīši uotri tūs dzejūleišus īgaumejom. Tod es suoču dūmuot par tū, ka drupeit čudna saīt – es ar sovu meitu runoju tikai i vīneigi latgaliski, bet saīt vuiceit jai latvīšu literarū volūdu – navaru izškūrsteit ar jū gruomoteņu i parunuot tymā laikā latgaliski. Maņ roduos ideja, ka varbyut kuodreiz es varātu izveiduot kaidu gruomoteņu poša, kura byutu latgaliski i taidā formatā, kai es tū asu īsadūmuojuse. Piec aptyvai goda es īsastuoju Rēzeknis Tehnologeju akademejis dizaina magistra programā. Atguoja breids, kod mums vādzeja stuosteit, kū mes varātu taiseit diplomdorbā. Es profesorei Ainai Strodei īsaminieju, ka tei varātu byut bārnu gruomoteņa. Jei munu ideju akceptieja.” Īva poša radeja zeimiejumus, grafiskū dizainu i gruomotys maketu. Sovpus dzejis raksteišonai piec profesoris īsacejuma tyka izraudzeita dzejneica. “Nu suokuma pīsaduovoju es poša saraksteit – vydsškolys laikā patyka raksteit, poša ari koč kū sacerieju, bet Aina īsaceja, ka vajag vys tik vierstīs pi profesionaļa. Jei maņ īsaceja Inetu Atpili-Jugani. Pyrms jū uzrunuot, es puorskaiteju juos dzejūļu gruomotu “Mūdynuot muokuļus”. Es tū gruomotu palaseju i tei mani cīši uzrunuoja,” stuosta Īva. Dzejneica Ineta Atpile-Jugane pīzeist ka jai pateik īsasaisteit vysaidūs rodūšus eksperimentūs, kai pīmāram, ituos gruomatenis tapšonā: “Itys ir tys variants, kod vyspyrms topa gruomotys dizains, na dzejūli, kai mes parosti autori dorom, ka sarokstom dzejūļus i tod vaicojam, kurs varēs paleidzēt ar vizualū. Itūšaļt tei beja studeņtis ideja, ka jei grybātu veiduot zeimiejumu gruomateņu taišni nu dizaina vīdūkļa. Redzīs, jei sovu dorbu ir izdarejuse cīši breineigi. Muns i korektora dorbs vēļ tikai prīškā, par tū ka tān ir juostruodoj ar tekstu vairuok kai ar dizainu. Iz vaicuojumu, kuru nu burteņam veļteitūs divrinžu beja visgryušuok uzzeimēt, gruomotys muokslineica Īva atbiļd: “Nu suokuma satraukumu radeja tys, ka latgalīšim ir daži burteni, uz kurim nasasuoc vuordi, pīmāram, ā, ē, ķ, ģ. Maņ radeja satraukumu tys, kai es uzzeimiešu tū, kuo nimoz nava? Bet Ineta cīši veiksmeigi izdūmuoja dzejūleišus taišni šim sarežgeitajim burtenim, pīmāram: “Ā, es zynu itū jūku, kūku sauc par gumejkūku.” Nu kai tod es nauzzeimiešu gumejkūku, kas pi vacmamys tai vysod ir skaisti audzs.” Juoizsver, ka itymā godā izīs divejis gruomotys ar dzejneicys Inetys Atpilis-Juganis dzejūlim – gon jau pīmynātuo gruomateņa bārnim “Burtu vuoceleite”, gon ari juos dzejis kruojums “Spuornu golu šolks”. “Grybīs dūmuot, ka tei otkol byus gruomota – puorsteigums sev i tim, kas skaiteis – gon dzejūļu, gon ari vizualā ziņā. Tys maņ vysod ir cīši svareigi, lai gruomota byutu cytaižuoka ari vizualā ziņā. Gribīs koč kū taidu vīglu kai šolks, caurradzamu, nadasaduromu, taidu sajiutamu, nūjaušomu, tys, kas spuornu golūs, tys, kas šolkains”, par sovu tūpūšū dzejis gruomotu soka Ineta Atpile-Jugane.  

Šią savaitę kai kurie braškių augintojai jau džiaugiasi pirmuoju derliumi, kurį ragauja patys. Tačiau rinkoje netrūksta iš užsienio atvežtų uogų. Ar lietuviškos braškės bus paklausios šią vasarą?Mediniai žmogeliukai, skruzdės, vorai – tokie papuošimai aplinkai gimsta Linos ir Romo Kulikauskų rankose. Sutkų kaime gyvenanti šeima turi ir pagrindinius darbus, todėl medinių lauko skulptūrų gaminimą vadina pomėgiu, kuriuo užsiima jau 12-us metus.Švenčionių rajone, Grybų dvare jau penkerius metus gyvena vilnietis dėstytojas Tomas Jonušas. Kas jį traukia ten pasilikti?Ved. Saulenė Pečiulytė

Gavieņa laikā iz sarunu asam aicynuojuši Daugovpiļs Jezus Sirds Rūmys katuoļu draudzis pravestu Andri Ševelu. Andris ir ari žurnalists, sovulaik jis stuoviejs pi izdavuma „Katōļu Dzeive” šyupela i kaidu laiku bejs ari tuo golvonais redaktors. Taipat pyrma puora godu jis dabuojs doktora gradu dogmatiskajā teologejā i struodoj par docātuoju Reigys Augstuokajā religejis zynuotņu institutā. Ar prīsteri runuosim par ituo laika izaicynuojumim sātā, sabīdreibā i bazneicā, gavieņa i Leldīnis gaideišonys laiku. Prīsters Andris Ševels izsver, ka ari ituo goda gavieņs, saprūtams, ir cytaižuoks, nikai cytus godus. Kotram laikam ir sovi izaicynuojumi i aktualitatis. „Es dūmoju, ka, dzeivojūt vysā itymā pandemejis laikā, cylvākā ir taida leluoka tīksme piec goreiguos dzeivis. Cylvākā rūnās vaira interesis par ticeibu, par ticeibys padzilinuošonu. Par daudzim vaicuojumim, kurim kasdīna nabeja laika. Asūt itymā situacejā, cylvāks aizadūmoj gon par dzeivis jāgu, gon ticeibys nūzeimi juo dzeivē, par Dīva vītu kasdīnā. Bazneicā cylvāku skaits ir īrūbežuots, ir taidi kas atīt, bet leluokuo dala cylvāku pīsadola dīvkolpuojumā attuolynuoti. Skaisti, ka cīši daudzys draudzis, eipaši lelajuos piļsātuos dūd vareibu cylvākim voi nu caur Facebook, voi YouTube kanalu pīsadaleit dīvkolpuojumūs. Taipat ari Latvejis Televizeja i vītejuos televizejis kotru svātdīni raida dīvkolpuojumus.” Andris uzskota, ka itys ir cīši lobs veids, kai uzrunuot vaira cylvāku, i byutu dereigi šū īspieju saglobuot ari tod, kod dzeive atsagrīzs īrostajā ritmā i cylvāki varēs byut dīvkolpuojumūs kluotīnē. Taipat jis atkluoj, ka bazneicuos ir atvārts vaicuojums par īspiejamu dīvkolpuojumu nūrisi uortelpuos, īsastuojūt syltuokam laikam i mozynojūtīs īrūbežuojumim. „Var redzēt, ka cylvāki ir pīkusušs nu vysys ituos situacejis i jim ir apnykusi vysi itī īrūbežuojumi, bet kotrys saprūt, ka nav cytu īspieju. Cytys izejis nu situacejis, ka tys sorgoj mani i vysys puorejūs. Itei vysa situaceja ir kai taidys rekolekcejis vysa goda garumā. Tys nūzeimoj, puordūmuot tūs svareiguokūs vaicuojumus dzeivē… Itei vysa situaceja ari paruoda, ka šudiņ cylvāks var byut vasals, reitu jis var saslimt, šudiņ jam ir dorbs, bet reitā dorbu var zaudēt. Ir radzama taida nastabilitate cylvākūs. Tys tod ari varbyut mudynoj cylvākus vaicuot piec pamatu dzeivē, myužeigys vierteibys.” Gavieņa laikā prīsters aicynoj myusus vaira padūmuot i pasavērt iz daudzom lītom cytaižuok.  „Gavieņa laiks ir specifiskys ar tū, ka mes, ari bazneica, puordūmojom Kristus ceļu, vairuok skaitom i pīvieršam uzmaneibu Svātajim rokstim. Kū bazneica gavienī grib pasceit, pyrmkuort, kaba cylvāks atkluotu i kū Dīvs juo deļ ir darejs. Lai iz itū Dīva mīlesteibu i žālsirdeibu cylvāks varātum atbiļdēt. Daudzuos religejuos ir tai, ka vyspyrms runoj par pīnuokumim, kas cylvākam ir juodora, kaba jis byutu  pesteits, bet kristīteibā i eipaši itymā gavieņa laikā i ari Leldīnē paruoda, kū Dīvs ir darejs, kaba cylvāku pesteitu. Pasavērt iz daudzom lītom cytaižuok. Cylvāks, radzūt tū, kū Dīvs mane deļ ir darejs, grib iz tū atbiļdēt. Svareigi ari gavieņa laikā tū vysu īraudzeit, cik daudzi tev ir devs Dīvs.” Sarunys nūslāgumā prīsters Andris Ševels vierš uzmaneibu iz sovulaik muotis Terezis nu Kalkutys saceitajim vuordim i aicynoj myus itū laiku izmontuot sev i cytim par lobu. „Klusuma auglis ir lyugšona. Itys laiks, saisteitais ar vysu tū pandemeju, varbyut aicynoj myus īīt klusumā, jo mes asam tai pīrodušss pi aktiva, skaļa dzeivisveida. Īīt klusumā i klusums paleidzēs cylvākam lyugtīs. Piec tam – lyugšonys auglis ir ticeiba. Navysod mes tai saprūtam itūs vuordus, ka teišom, kaba mes byutu ticeigi cylvāki, mums vajag lyugtīs… Ticeibys auglis ir mīlesteiba. Taišni nu ticeibys cylvāks suoc saprast, kū nūzeimej mīlesteiba. Na dzeivuot tikai deļ seve i ryupeitīs tikai par tū, kaba maņ byutu labi, bet ari pasaryupēt par ūtru cylvāku. Tod soka, ka mīlesteibys auglis ir kolpuošona. Mīļojūt ūtru, cylvāks grib dareit jam lobu, kolpuot, paleidzēt.  Na tikai nadareit slyktu, bet dareit ūtram koč kū lobu. Tys sovukuort, kolpuošona, nas īškejū mīru. Ka mes gribim sasnēgt īškejū mīru, ir svareigi puorkuopt puori vysim itim pakuopīnim – klusums, lyugšona, ticeiba, mīlesteiba, kolpuošona i tod ir dvēselis mīrs. Grybātu ari, kaba mes pīvārstu uzmaneibu itom patīseibom, kaba mes dabuotu dvēselis mīru.”    

Gavieņa laikā iz sarunu asam aicynuojuši Daugovpiļs Jezus Sirds Rūmys katuoļu draudzis pravestu Andri Ševelu. Andris ir ari žurnalists, sovulaik jis stuoviejs pi izdavuma „Katōļu Dzeive” šyupela i kaidu laiku bejs ari tuo golvonais redaktors. Taipat pyrma puora godu jis dabuojs doktora gradu dogmatiskajā teologejā i struodoj par docātuoju Reigys Augstuokajā religejis zynuotņu institutā. Ar prīsteri runuosim par ituo laika izaicynuojumim sātā, sabīdreibā i bazneicā, gavieņa i Leldīnis gaideišonys laiku. Prīsters Andris Ševels izsver, ka ari ituo goda gavieņs, saprūtams, ir cytaižuoks, nikai cytus godus. Kotram laikam ir sovi izaicynuojumi i aktualitatis. „Es dūmoju, ka, dzeivojūt vysā itymā pandemejis laikā, cylvākā ir taida leluoka tīksme piec goreiguos dzeivis. Cylvākā rūnās vaira interesis par ticeibu, par ticeibys padzilinuošonu. Par daudzim vaicuojumim, kurim kasdīna nabeja laika. Asūt itymā situacejā, cylvāks aizadūmoj gon par dzeivis jāgu, gon ticeibys nūzeimi juo dzeivē, par Dīva vītu kasdīnā. Bazneicā cylvāku skaits ir īrūbežuots, ir taidi kas atīt, bet leluokuo dala cylvāku pīsadola dīvkolpuojumā attuolynuoti. Skaisti, ka cīši daudzys draudzis, eipaši lelajuos piļsātuos dūd vareibu cylvākim voi nu caur Facebook, voi YouTube kanalu pīsadaleit dīvkolpuojumūs. Taipat ari Latvejis Televizeja i vītejuos televizejis kotru svātdīni raida dīvkolpuojumus.” Andris uzskota, ka itys ir cīši lobs veids, kai uzrunuot vaira cylvāku, i byutu dereigi šū īspieju saglobuot ari tod, kod dzeive atsagrīzs īrostajā ritmā i cylvāki varēs byut dīvkolpuojumūs kluotīnē. Taipat jis atkluoj, ka bazneicuos ir atvārts vaicuojums par īspiejamu dīvkolpuojumu nūrisi uortelpuos, īsastuojūt syltuokam laikam i mozynojūtīs īrūbežuojumim. „Var redzēt, ka cylvāki ir pīkusušs nu vysys ituos situacejis i jim ir apnykusi vysi itī īrūbežuojumi, bet kotrys saprūt, ka nav cytu īspieju. Cytys izejis nu situacejis, ka tys sorgoj mani i vysys puorejūs. Itei vysa situaceja ir kai taidys rekolekcejis vysa goda garumā. Tys nūzeimoj, puordūmuot tūs svareiguokūs vaicuojumus dzeivē… Itei vysa situaceja ari paruoda, ka šudiņ cylvāks var byut vasals, reitu jis var saslimt, šudiņ jam ir dorbs, bet reitā dorbu var zaudēt. Ir radzama taida nastabilitate cylvākūs. Tys tod ari varbyut mudynoj cylvākus vaicuot piec pamatu dzeivē, myužeigys vierteibys.” Gavieņa laikā prīsters aicynoj myusus vaira padūmuot i pasavērt iz daudzom lītom cytaižuok.  „Gavieņa laiks ir specifiskys ar tū, ka mes, ari bazneica, puordūmojom Kristus ceļu, vairuok skaitom i pīvieršam uzmaneibu Svātajim rokstim. Kū bazneica gavienī grib pasceit, pyrmkuort, kaba cylvāks atkluotu i kū Dīvs juo deļ ir darejs. Lai iz itū Dīva mīlesteibu i žālsirdeibu cylvāks varātum atbiļdēt. Daudzuos religejuos ir tai, ka vyspyrms runoj par pīnuokumim, kas cylvākam ir juodora, kaba jis byutu  pesteits, bet kristīteibā i eipaši itymā gavieņa laikā i ari Leldīnē paruoda, kū Dīvs ir darejs, kaba cylvāku pesteitu. Pasavērt iz daudzom lītom cytaižuok. Cylvāks, radzūt tū, kū Dīvs mane deļ ir darejs, grib iz tū atbiļdēt. Svareigi ari gavieņa laikā tū vysu īraudzeit, cik daudzi tev ir devs Dīvs.” Sarunys nūslāgumā prīsters Andris Ševels vierš uzmaneibu iz sovulaik muotis Terezis nu Kalkutys saceitajim vuordim i aicynoj myus itū laiku izmontuot sev i cytim par lobu. „Klusuma auglis ir lyugšona. Itys laiks, saisteitais ar vysu tū pandemeju, varbyut aicynoj myus īīt klusumā, jo mes asam tai pīrodušss pi aktiva, skaļa dzeivisveida. Īīt klusumā i klusums paleidzēs cylvākam lyugtīs. Piec tam – lyugšonys auglis ir ticeiba. Navysod mes tai saprūtam itūs vuordus, ka teišom, kaba mes byutu ticeigi cylvāki, mums vajag lyugtīs… Ticeibys auglis ir mīlesteiba. Taišni nu ticeibys cylvāks suoc saprast, kū nūzeimej mīlesteiba. Na dzeivuot tikai deļ seve i ryupeitīs tikai par tū, kaba maņ byutu labi, bet ari pasaryupēt par ūtru cylvāku. Tod soka, ka mīlesteibys auglis ir kolpuošona. Mīļojūt ūtru, cylvāks grib dareit jam lobu, kolpuot, paleidzēt.  Na tikai nadareit slyktu, bet dareit ūtram koč kū lobu. Tys sovukuort, kolpuošona, nas īškejū mīru. Ka mes gribim sasnēgt īškejū mīru, ir svareigi puorkuopt puori vysim itim pakuopīnim – klusums, lyugšona, ticeiba, mīlesteiba, kolpuošona i tod ir dvēselis mīrs. Grybātu ari, kaba mes pīvārstu uzmaneibu itom patīseibom, kaba mes dabuotu dvēselis mīru.”    

Lietuvoje vis dar vyksta karas. Grybų karas. Pamiškėse pūpso automobiliai, o miškuose knibžda minios grybautojų. Apie grybus ir grybavimą mikologas dr. Jonas Kasparavičius.Ved. Vytaras Radzevičius

Apie muzikos emigraciją, „Grybų karą“ ,muzikuojančią Beinarių šeimą ir Johano Sebastiano Bacho keliones. Klausysimės muzikos ir žaisime. Vedėja Fausta Savickaitė.

Par latgaliskū vaicuojumu kasdīnys kuorteibā – volūda, kultura, latgaliskuo daudzums i svors medejūs i cytys lītys, kas lānai, bet īt iz prīšku. Ar kinu, teatra i operys režisoru, pārnejuo goda Latgalīšu kulturys goda bolvys “Boņuks 2017” goda cylvāku kulturā Viesturu Kairišu sasarunojam par vaļstiski svareigū latgaliskū, kulturu, myusdīnu izaicynojumim, kasdīnys dorbim i profesionalajim planim iz prīšku. "Maņ nav nikaidu titulu, asu vīnkuorši cylvāks, režisors, kurš nūsadorboj ar sovu lītu. Režeja ir taida loba līta, jo ite tu nikod navari sasnēgt piļneibu, vari vīneigi īt iz prīšku." Viesturs stuosta, ka jam pateik byut Latgolā. Tei naasūt apzynuota tradiceja, bet bīži viņ piec padareita dorba gribīs atbraukt i kaidu strēči padzeivuot ite. Ari tagad, piec napaseņ kai pyrmizruodi pīdzeivuojušuos teatra izruodis “Baltiešu gredzens” . "Maņ beja cīši daudz dorba i niule es asu atbraucs iz dzerauni, kur maņ varbyut pateik vyslobuok pasaulī dzeivuot, i siežu sovā darbneicā, verūs pa lūgu, ainova, tukšs lauks, upe. Nikuo vaira maņ navajag. Grybātu Latgolā pavadeit cik viņ var laika. Es vysod asu braucs iz Latgolu. Maņ jau beja pošam taida nalela sieteņa, ari darbneicu iztaiseju. Tī vyss maņ dzymst. Maņ vajag klusumu i plotumu – i munā dzeraunē tys ir. Tikai vajag laiku, kab es varātu ite padzeivuot. Itūgod es raudzeišu saraksteit kaidus jaunus scenarejus, deļ tuo vosorā ite dzeivuošu daudz." Pyrma diveju godu Latgolā, Rēzeknē, nūtyka 4. Pasauļa latgalīšu saīts “Latgolys symtgadis kongress”, kurš piečuok tyka vārtāts vysā pretruneigi. Tūlaik Viesturs pasaruodeja kai sova veida Latgolys viestness, latgaliskuos idejis viestness i poša kongresa viestness  puornūvadnīkim. Pats režisors dūmoj, ka tys beja cīši svareigs i vajadzeigs nūtykums. "Maņ tod i ari tagad ir sajiuta, ka tys beja pādejais breids koč kū taidu izdareit. Absolutys taisneibys sajiuta i nikod nav bejs nikaidys nūžālys, i tei rezonaņse jau beja taida napuorprūtama – vacais pret jaunū, taipoš ari politika beja īsaisteita, kas vysod napamat lobu īspaidu. Šudiņ mes varim saprast, ka tys vyss īt iz prīšku, i mes turpynojam ceineitīs par itim vaicuojumim. Par volūdu, par medejim latgaliski. Vyss ir dīnys kuorteibā. Vysod juoīt iz prīšku i juodūmoj par tū. Maņ ir gandarejuma sajiuta par tū, ka mes naklusiejom, nataisejom taidu kuortejū lentys puorgrīzšonys-puču padūšonys pasuocīni, kur vysi tik dzīd i doncoj. Mes taisejom pasuocīni, kam ir jāgs i kur teik runuots par byuteibu, i tū na vysod vysi grib dzierdēt. Tok tys namaina nūzeimi – par tū vajag runuot." Vēļreiz atsaverūt iz “Latgolys symgadis kongresu”, Viesturs ir tīšs i puorlīcynuots, ka latgaliskais ir vaļstiski svareigs. "Latgaliskais vaicuojums nav koč kaida īgryba, mūrgi, tys ir tīsyskuma i demokratejis vaicuojums, i niule mes redzim, ka tys vyss ir otkon apdraudāts. Nu ituo aspekta verūtīs, tys ir juosakuortoj. Latgalīšu vaicuojums ir tīsyskuma i viesturiskuos taisneibys vaicuojums. Deļ tuo, kab napagaistu vēļ vīna volūda, kas ir arhaiskuo latvīšu volūda, kas sasaglobuojuse, tys, munā skatejumā, byutu nūzīgums pret Latvejis vaļsti i pasauli. Mes navarim tū pīļaut." Par jaunuos vaļdeibys deklaracejā īraksteitū atbolstu latgalīšu rokstu volūdai Viesturs dūmoj, ka tys ir viesturiskys breids, nasaverūt pat iz tū, kai tys dzeivē īsadūs. Tys ir labi i svareigi. "Var pasceit, ka pyrmais beja vuords i niu tys jau ir koč voi nūsaukts vuordā. Skaidrys, ka tys nagaraņtej realizaceju, tok tys jau ir daudz. Niule juostruodoj, mums ir ari izgleiteibys ministre, iz kuru mes vysi veramīs ar lelom cereibom. Parteju deklaracejis, akts ari verās itymā vierzīnī. Es varu tikai vēlēt, lai vysi saprūt tuo nūzeimeigumu. Tys ir nacionalys nūzeimis, ni marginals vaicuojums, i ka kaids deputats tū nasaprūt, tod tei ir juo problema. Beistitēs tū nūsaukt par marginalu vaicuojumu, jo tys ir lels, lels vaicuojums. Īsoku izreiz, byus vīgluok dzeivuot. Na jau politiski dzeivuot, vīnkuorši tū naapsazynuot ir taida tuvredzeiba i tys politiķa karjerai, kai maņ redzīs, izreiz puorvalk taidu streipi puori. Ka jis grib palikt par nacionalys nūzeimis politiki, jam par itū ir juodūmoj."   Ite interveju verīs video versejā:   Tikū kai sabīdreibā aktualiziejīs vacuojums par tū, voi vaļstei juoīguļdej nauda byuvēs, “betonā” voi vys tik cylvākūs. Ite mes pīsaskoram vīnai nu nūzeimeiguokūs sātu Latgolys kulturys dzeivē – Latgolys viestnīceibai GORS, kur savulaik ari leli leidzekli tyka īguļdeiti taišņi ākā, ni kulturys voi izgleiteibys darbinīku atolguojumā. "Nui, tei celtne ir izdarejuse koč kū fantastisku, tok na leidz golam. Mes redzim, ka programā nav pīteikami daudz latgaliskuo, jo tei nav nacionalys nūzeimis Latgolys koncertzale. Tai nav atbilstūša finansiejuma. Juosaprūt, ka tys ir finansiejuma vaicuojums, nacionaluos politikys i drūšeibys vaicuojums. Par Latgolys viestnīceibu GORS maņ ir piļneigi skaidrys, ka tai juobyut nacionalajai koncertzalei ar atbilstūšu finansiejumu. Latgalīšim ari ir juobyut nacionala leimiņa kulturys īstuodei." Stuostūt par sovu nūsadorbuošonu i izaicynuojumim režejis lauceņā, Viesturs atzeist, ka jam jau latvīšu volūdā nav vīglai atrast sovu auditoreju, jo jis narunoj par vīglom, jautrom i pateikamom lītom. Vys tik arviņ vaira i vālams sistematiski juoroda ari koč kas latgaliski. "Es vēļ raugu saprast tū mehanismu, tod raudzeišu īt iz Kulturys ministreju runuot, jo gribīs pastuoveigu pamatu, ka mes zinim, ka vysmoz divejis, treis izruodis latgaliski godā byus. Piečuok jau tys vyss ir atkareigs nu pīprasejuma. Es grybu paruodeit, ka latgalīšu volūdā tu vari stuosteit tūs pošus nūpītnūs stuostus, kurus tu vari stuosteit vysuos pasauļa volūduos." Atbiļdūt iz vaicuojumu par tū, voi ar latgaliskū navar samazynuot, pagaisynuot auditoreju, Viesturs ir vysā skorbs. "Maņ ruodīs, ka ir lobuok īsaut sev kuojā, ni golvā kai daudzi dora, vyspuor nadūmojūt, kas ar tevi i tovu tautu nūtiks. Es dūmoju, ka tuos ir bednu cylvāku runys. Es par taidom vyspuor nadūmoju. Es grybu paruodeit, ka latgalīšu volūdā tu vari stuosteit tūs pošus nūpītnūs stuostus, kurus tu vari stuosteit vysuos pasauļa volūduos." Ituo goda vosorā Latgolā aktivi tyka struoduots pi režisora Viestura Kairiša itūšaļt taiseišonys procesā asūšuos kinys “Pilsāta pi upis”. Viesturs atkluoj, ka patīseibā fiļmiešonys process vēļ nav leidz golam nūzasliedzs. "Nav tik vīnkuorši vyss, mes vēļ Rēzeknē pi tautys noma taiseisim vīnu svareigu epizodu. Pyrmizruodei juobyut 2020. goda janvarī. Tī ir leigumi ar izplateituojim i tys ari byutu tys scenarejs, piec kura mes vodamīs. Pagara tei kina beiguos saīt, ka mani nanūmušej producenti, jei ir viers diveju stuņžu, kas ir daudz. Cerams, ka nabyus garlaiceiga. Es tik struodoju, kai tī īsadūs, laiks ruodeis. Ir gryuši paruodeit vīnā kinā tik daudzus svareigus nūtykumus caur cylvāku prizmu, deļ tuo itei kina ir par prostim, tok na sprostim, vīnkuoršim i dzilim cylvākim. Es asmu tys cylvāks, kuram pateik dareit tū, kū jis grib i napateik gaideit koč kaidys laimis īspiejis, deļ tuo itūšaļt es grybu nūsakonceņtrēt i saraksteit koč vēļ divejus scenarejus. Dūmys ir." Pyrma goda Viesturs sajēme Latgalīšu kulturys goda bolvu “Boņuks 2017”, nominacejā “Goda cylvāks kulturā”. "Tys beja cīši pateikami, paļdis brangajai i skorbajai žurejai! Latgaliskuo kultura maņ vysu dzeivi ir bejuse cīši svareiga. Kod maņ nūmyra vacaistāvs i vacuomuote, es vaira aizguoju Reigys vierzīnī, tok nazkai atsagrīžu atpakaļ. Niule ari dzeivoju daleji ite. Ari ar volūdu i vysu cytu vysu laiku atsagrīžu Latgolā. Par kū es ilgi latgalīšu kulturā nabeju dzierdams, radzams, nazynu. Es vysys filmys asu ite filmiejs, taisejs. Es naradzu cytu ainovu, maņ gryuši koč kū cytur iztaiseit. Ceru, ka kaidu reizi īsadūs. Kultura – tys ir nabeidzams process, viersyunis. Ka nav procesa, nav ari kulturys, “Boņuks” koč kai nūdrūsynoj itū procesu. Kai poša ceremoneja tei vīnnūzeimeigi ir lobuokuo Latvejā, jo tei vysod ir taida jautra, ar humoru, dzeiva. Nav taidu banalu lītu."

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Kanalui LRT KLASIKA – 15 metų. Varėnoje Grybų šventė. Vilniuje sporto ir kultūros festivalis BeActive.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Kanalui LRT KLASIKA – 15 metų. Varėnoje Grybų šventė. Vilniuje sporto ir kultūros festivalis BeActive.

Orai. TS-LKD tarybos posėdyje išklausys kandidatus kurie dalyvaus pirminiuose Prezidento rinkimuose. Kita partija – Tvarka ir teisingumas kongrese Klaipėdoje rinks partijos pirmininką. Spaudos apžvalga. Rugsėjo 29 d. radijo stočiai LRT KLASIKA sukanka 15 metų. Gamtininko Selemono Paltanavičiaus pastebėjimai. Šiąnakt didžiuosiuose Lietuvos miestuose kaip minėjome vyko „Tyrėjų naktis”. Šūkis „nepirk naujo, rūpinkis tuo, ką turi” bus įprasmintas renginyje Vilniaus senamiestyje. Artėjant Angelų sargų dienai - policijos profesinei šventei šiandien Lietuvos pareigūnai kviečia į visuomenės ir policijos šventę Katedros aikštėje. Varėniškiai, puoselėdami gražią tradiciją, šį šeštadienį, rugsėjo 29-ąją, vėl organizuoja Grybų šventę. Ved. Saulius Liauksminas.

„10 – 12“: apie grybų ir grybautojų stygių.Grybų supirkėjai sako, kad šiemet trūksta ne tik grybų, bet ir grybautojų. Pasak specialistų, pernai miškuose liko nesurinkta maždaug penkiasdešimt procentų grybų. Ar nyksta grybavimo tradicijos Lietuvoje?Aukštalipė Kotryna Reimerytė sako, kad kybant ant virvių ir valant langus – baisiausia ne aukštis, o įvairiausi vabzdžiai. Ar švarūs Lietuvos gyventojų langai, kaip įveikti aukščio baimę – kalbėsimės su Kotryna. Kurortų ligoninėse vasarą vietos gyventojus keičia užsienio poilsiautojai. Latviai, rusai, žydai – Druskininkų ligoninės kasdienybė.Spaudos apžvalga. Vaisių ar uogų rinkimas sau įvairiose plantacijose. Laidą veda: Rūta Kupetytė, red. Edvardas Kubilius.

Apie grybų ir grybautojų stygių.Grybų supirkėjai sako, kad šiemet trūksta ne tik grybų, bet ir grybautojų. Pasak specialistų, pernai miškuose liko nesurinkta maždaug penkiasdešimt procentų grybų. Ar nyksta grybavimo tradicijos Lietuvoje?Aukštalipė Kotryna Reimerytė sako, kad kybant ant virvių ir valant langus – baisiausia ne aukštis, o įvairiausi vabzdžiai. Ar švarūs Lietuvos gyventojų langai, kaip įveikti aukščio baimę – kalbėsimės su Kotryna. Kurortų ligoninėse vasarą vietos gyventojus keičia užsienio poilsiautojai. Latviai, rusai, žydai – Druskininkų ligoninės kasdienybė.Spaudos apžvalga. Vaisių ar uogų rinkimas sau įvairiose plantacijose. Laidą veda: Rūta Kupetytė, red. Edvardas Kubilius.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Grūdų eksportui trūksta vagonų.Grybų ir uogų derlius.Europos plaukimo čempionatas. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu Lietuvos Radijui.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Lygiai prieš 10-imt metų prasidėjo karas tarp Sakartvelo ir Rusijos. Meno tyrimai. Socialinių tinklų apžvalga.Verslo naujienos: vestuvės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Ar ne perdaug aukštąjį mokslą pasirinkusiųjų? Skrydis sklandytuvais „Nuo jūros iki jūros“.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai (Martyno Jankaus 160 g. m.).Marijampolės istorija.Ved. Rūta Kupetytė ir Darius Kuodis.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Grūdų eksportui trūksta vagonų.Grybų ir uogų derlius.Europos plaukimo čempionatas. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu Lietuvos Radijui.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Lygiai prieš 10-imt metų prasidėjo karas tarp Sakartvelo ir Rusijos. Meno tyrimai. Socialinių tinklų apžvalga.Verslo naujienos: vestuvės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Ar ne perdaug aukštąjį mokslą pasirinkusiųjų? Skrydis sklandytuvais „Nuo jūros iki jūros“.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai (Martyno Jankaus 160 g. m.).Marijampolės istorija.Ved. Rūta Kupetytė ir Darius Kuodis.

Vilnius tragiškose avarijose žuvo du žmonės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ skelbia partijų, politikų, institucijų reitingus. Latvijos gelbėjimo tarnybos toliau gesina šalyje kilusius gaisrus. Nuo vasario Lietuvos vizų tarnybos, kurios išduoda Šengeno vizas Rusijoje, nebendradarbiaus su komerciniais tarpininkais, parduodančiais kelionių organizavimo paslaugas. Grybų supirkėjai skundžiasi, kad dėl tvyrojusios sausros smarkiai vėluoja grybų derlius. Trakuose vyksta antroji 24-rių valandų regata.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Kaltinimai Liberalų sąjūdžiui: komentaras. Diena be automobilio. Grybų metas. Orų prognozė savaitei.

idk Gryb's in Veg talking about some new HBO show 

Justino Marcinkevičiaus nuotaikinga,eiliuota pasaka. Įrašyta 1963m.

Oliver Pooley (Oxford) gives a talk at the MCMP Colloquium (22 January, 2014) titled "New Work on the Problem of Time". Abstract: A central aspect of the "Problem of Time" in canonical general relativity is the result of applying to the theory Dirac's seemingly well-established method of identifying gauge transformations in constrained Hamiltonian theories. This "orthodox" move identifies transformations generated by the first-class constraints as mere gauge. Applied to GR the strategy yields the result that the genuine physical magnitudes of the theory (so identified) do not take on different values at different times. In the context of quantum gravity, this orthodoxy underwrites the derivation of the timeless Wheeler–DeWitt equation. It is thus intimately connected to one of the central interpretative puzzles of the canonical approach to quantum gravity, namely, how to make sense of a profoundly timeless quantum formalism. This talk reviews several disparate challenges to the technical underpinning of the orthodox view that are starting to gain prominence. Three issues, in particular, will be surveyed. One, explored in the work of Salisbury and collaborators and Pitts, concerns the true relationship between transformations identified as gauge symmetries in the context of a Lagrangian formalism and transformations generated by first-class constraints. A second, explored in the work of Barbour, Gryb and Thébault, concerns whether physical magnitudes are required to commute with all first-class constraints in order for a Hamiltonian theory to be manifestly deterministic. Taking on board the lessons from these two areas is not always sufficient to address all apparent indeterminism in the Hamiltonian formalism. The third topic concerns how this should be addressed.

„Gamta – visų namai“: Kaip atrodo paukščių vasara.Grybų paruošimas.Vaistai ir prieskoniai-čia pat, gamtoje.Kai fotografas yra draugas gamtai.

„Gamta – visų namai“: Kaip atrodo paukščių vasara.Grybų paruošimas.Vaistai ir prieskoniai-čia pat, gamtoje.Kai fotografas yra draugas gamtai.

Laidoje girdėsite: Kodėl dabar net lydekos bėga slėptis tarp žolių? Vaikams smagu nudundėti į velnio duobę. Grybų uodukams buvo gražios dienos.

Laidoje girdėsite: Kodėl dabar net lydekos bėga slėptis tarp žolių? Vaikams smagu nudundėti į velnio duobę. Grybų uodukams buvo gražios dienos.