Podcasts about kitais

Į Jonavos mero postą grįžus išteisintam Mindaugui Sinkevičiui, Seimas po pateikimo pritarė atšaukti pirmalaikius šios savivaldybės vadovo rinkimus.Parlamentarai pradėjo pavasario sesiją, joje planuoja spręsti dėl mokestinių pakeitimų, siekiant daugiau finansuoti krašto apsaugą. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina imtis veiksmų, būtinų šalies saugumui užtikrinti.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyksta į Saudo Arabiją, prieš itin svarbias Ukrainos ir JAV pareigūnų derybas dėl karo su Rusija užbaigimo.Alytaus aerodromas tampa vis paklausesne preke. Kitais metais baigiasi panaudos sutartis, pagal kurią aerodromą valdo aeroklubas. Miesto valdžia čia mato pramonės zoną, tačiau aviatoriai kovoja už tai, kad čia skraidytų lėktuvai. Yra ir daugiau pasiūlymų.Ved. Darius Matas

Europos vadovams renkantis Briuselyje aptarti Bendrijos gynybos stiprinimą ir paramą Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas svarsto galimybę dalytis Prancūzijos branduolinės ginkluotės pajėgumais su likusia Europa.Ukrainoje vyrai vis intensyviau tikrinami tiesiog gatvėje, ar nesislepia nuo kariuomenės.Tiesiogiai iš Ukrainos bendradarbis Eldoradas Butrimas.Dalyje Vilniaus keisis maisto atliekų rūšiavimo tvarka. Panerių, Naujininkų, Grigiškių, pietinių Rasų ir Vilkpėdės seniūnijų gyventojai maisto atliekas jau šį mėnesį galės rūšiuoti ne į oranžinius maišelius, o į atskirą, tik maisto atliekoms skirtą konteinerį.Gyventojai nuo šių metų nebegali dalies savo sumokėto pajamų mokesčio skirti kariuomenei. 1,2proc. nebegalima skirti ir kitoms biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms ar darželiams. Kai kurie parlamentarai sako, kad bent jau krašto apsaugai turėtų būti taikoma išimtis.Dėl planuojamų statybų prie Ąžuolyno parko Kaune Statybos inspekcija kreipsis į teismą. Viešojo intereso gynimo fondas taip pat padavė į teismą Kauno savivaldybę, kuri suteikė leidimą vietoj istorinių atvirų teniso kortų statyti pastatą, kuriame būtų įkurti butai, viešbutis, SPA centras.Vokietijoje šiuo metu vyksta intensyvios valdančiosios koalicijos formavimo derybos. Pirmą vietą laimėję krikščionis demokratai derasi su socialdemokratais, tačiau neatmetamas ir žaliųjų partijos bendradarbiavimo scenarijus. Kokie yra pagrindiniai partijos ekonominių programų skirtumai ir dėl ko bus deramasi aršiausiai?Ved. Rūta Kupetytė

Ar žmogaus ryšys su vieta gali apspręsti jo gyvenimo kelią? Kaip „Anykščių faktorius“ įtakojo menotyrininko, fotografo, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomo Ivanausko apsisprendimą susieti savo gyvenimą su kultūra ir menu?Kodėl menotyrininkas, tyrinėjęs Anykščių krašto reprezentacija fotografijoje 1900–1940 metais, pats nusipirko pirmąjį fotoaparatą ir ėmė fotografuoti teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo bei jo trupės darbo užkulisius? Koks buvo šio veiksmo tikslas? „Daryti meną“ ar palikti ateities kartoms šaltinį apie išskirtinių dalykų teatre gimimo procesą?Kas yra svarbiausia kultūros atašė darbe? Kaip įmanoma kalbėtis su laike ir erdvėje nuo mūsų nutolusiais Kitais? Kaip ir ką reikia sakyti, kokius dalykus pabrėžti siekiant pristatyti Lietuvos istoriją bei kultūrą Kinijoje ir Pietų Korėjoje?Ką ir kiek gali nuveikti vienas žmogus, norėdamas priminti ir suaktualinti iškilių Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmonių atminimą XXI visuomenės akivaizdoje?Kokius sau uždavinius kelia dabar kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele dirbantis T.Ivanauskas?Pokalbis su menotyrininku, fotografu, kultūros atašė Ukrainoje ir Sakartvele Tomu Ivanausku.Ved. Aurimas Švedas

Briuselyje vykstančiame NATO karinio komiteto posėdžio diskusijose daugiausia dėmesio skiriama esamoms ir būsimoms karinės sąveikos galimybėms, aptarima saugumo situacija, regioniniai iššūkiai ir jų įtaka pasauliniam saugumui. Pasak Lietuvos kariuomenės, NATO kariuomenių vadai su Švedijos atstovais aptars strateginius Aljanso prioritetus, karinių pajėgumų plėtros reikalavimus šiems metams, NATO oro ir priešraketinės gynybos klausimus.Seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius Panevėžio apygardos teisme duoda parodymus. Bartoševičius kaltinamas dėl dešimties nusikalstamų veikų padarymo. Dėl seksualinio prievartavimo mažamečio ir nepilnamečio asmens atžvilgiu. Dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo. Dėl asmenims nesunkaus sveikatos sutrikdymo.Artėjant prezidento rinkimams, bendrai politinės kampanijos dalyviai sulaukė per 220-imt tūkstančių eurų paramos. Daugiausia lėšų - valstiečių ir žaliųjų atstovo Aurelijaus Verygos sąskaitoje, daugiau nei 62-tūkstančius eurų surinko teisininkas Ignas Vėgėlė, jo kampanijai maksimalias sumas skyrė artimieji.Europa iki šiol nėra tinkamai įvertinusi jai pačiai kylančios grėsmės dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, o tai yra pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nebuvo imtasi pakankamų priemonių paremti Ukrainos pergalę ir sukurti atitinkamus gynybos pramonės pajėgumus Europoje. Apie tai, kaip galima tai pakeisti ir ko reikia, kad Ukraina galėtų pasiekti sėkmės savo kovoje už laisvę pokalbis su Vokietijoje gyvenančiu ir dirbančiu ekspertu, Vokietijos užsienio reikalų tarybos nariu, Bendžaminu Tallis.Kaip įgyvendinama pernai liepą įsigaliojusi tolimojo susisiekimo autobusais rinkos reforma? Kaip vyksta keleivių pervežimai po COVID-19 pandemijos, kai vežėjai sumažino maršrutų skaičių? Seimo komitetas aiškinosi, kodėlper pandemiją nutraukti tarpmiestinių autobusų maršrutai keleiviams nebuvo atkurti.Ved. Madona Lučkaitė

2023-ieji metai jau baigiasi, per šiuos metus Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre (ARATC) įvyko nemažai pokyčių. Apie šiuos pasikeitimus, besibaigiančią kadenciją ir apskritai visus metus pasakojo ARATC vadovas Algirdas Reipas.

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Kultūros barai“ numeris.„Sendaikčio indeksas“ parodo ne tik perkamosios galios santykius, bet atskleidžia labai gilias miesto realybės būsenas“, – sako šio indekso autorius, menotyrininkas Ernestas Parulskis.Anykščių dailės mokykla mini 30-metį, bet šventinius mokslo metus temdo problemos, iškilusios mokyklai netekus savarankiškumo. Ar yra vilties, kad jos gali būti išsprendžiamos?Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Praėjusią savaitę Briuselyje įvyko Europos architektūros tarybos asamblėja, kurioje įvairių Europos šalių architektai kartu su Lietuvos atstovais kėlė tvarumo klausimus, svarstė dirbtinio intelekto indėlį architektūroje bei įsiklausė į Ukrainos poreikius.Kitais mokslo metais Plungės kultūros centro „Eglės baleto studija“ švęs dešimtuosius gyvavimo metus. Kolektyvas aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose konkursuose, o neseniai grįžo iš festivalio World Children Egipte. Kaip Plungėje pradėjo gyvuoti šis baleto kolektyvas?Šiandien Lukiškių kalėjime vyks aštuntasis Nacionalinis kultūros forumas, kuris rengiasi plačiai diskusijai apie kultūros ir ekologijos sintezę. Kokiuose taškuose šios temos susiliečia?Ved. Urtė Karalaitė

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja spalio pabaigoje priėmė rezoliuciją, kuria paragino Izraelį nutraukti ugnį Gazos Ruože. Lietuva balsavime susilaikė ir dėl tokios pozicijos sulaukė kritikos. Studijoje pokalbis su Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Jungtinėse Tautose Ryčiu Paulausku.Valstybės gynimo taryba patvirtino Valstybės gynybos planą. Pasak prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, taip praktinėmis priemonėmis bus įgyvendinamas visuotinės gynybos principas.Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms išlieka nepakankamas. Tik penktadalis turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptarę 15 proc. gyventojų.Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Palangoje galimai neteisėtai iškirstų saugotinų medžių. Skaičiuojama, kad privačiame sklype jų be leidimo buvo iškirsta daugiau nei tūkstantis, o žala gamtai gali siekti daugiau nei pusantro milijono eurų.Buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui už kyšininkavimą skirta 65 tūkst. eurų bauda.Ved. Liuda Kudinova

2024 aisiais apylinkių teismų laukia reforma. Vykdant pertvarką, didelė atsakomybė tenka reorganizuojamų teismų vadovams. Apie artėjančią reformą, apylinkių teismus pasiekiančias bylas, apie aktualius pokyčius gyventojams ir patiems teismų darbuotojams svarstome su naujuoju Šiaulių apylinkės teismo pirmininku Ernestu Šukiu.Ar grasinimas „paduoti į teismą“ tikrai geras santykių aiškinimosi ir problemos sprendimo būdas? Ar įvertinate svarbų faktorių, kad bylą pralaimėjusi šalis ne tik neatgauna savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, bet dar ir turi apmokėti savo oponento patirtas teisinės pagalbos išlaidas advokatui? O kaip bus su išlaidomis, jeigu ketinate bylinėtis su valstybės institucija? Apie bylinėjimosi išlaidas ir ar visada moka pralaimėjusi pusė pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatu Dainiumi Antanaičiu.Pastaruoju metu vėl rinkoje nerimą keliantys signalai: kritusi įmonių produkcijos paklausa ir vėluojantys mokėjimai. Girdime pranešimų ir apie įmonių veiklos apimčių mažinimą, veiklos ar jos dalies stabdymą, yra užuominų ir apie įmonių bankrotų bangą. Kiek įmanoma tam pasiruošti, kaip elgtis gresiant nemokumui? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ vyriausiasis teisininkas Vytis Grybauskas.Ved. Artūras Matusas

Šią savaitę skelbiami valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Organizatoriai džiūgauja esą šiemet rezultatai geri, nes startavo ar buvo tęsiamos daugybė pagalbos mokiniams konsultacinių priemonių.Tuo tarpu kritikai pastebi egzaminų užduočių netolygumą: vienais metais valstybinių brandos egzaminų užduotys esančios itin sudėtingos, kurioms išspręsti reikia jau universitetinių žinių, kitąmet – vidutinės ar net lengvos.Kaip yra iš tikrųjų? Ir kodėl, jei egzaminų rezultatai taip ženkliai svyruoja, jokių priemonių situacijai keisti, nesiima patys moksleivių tėvai?Dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, Vilniaus universiteto docentas, matematikas, dr. Dainius Dzindzalieta bei Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Laura Tarozienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kitais metais įvyks net treji rinkimai – Prezidento, Europarlamento ir Seimo. Visos politinės jėgos jau dabar jiems ruošiasi. Sociologinės apklausos rodo šiandienos favoritus, tačiau ar tokie jie išliks ir po metų? Ar gali susikurti naujų politinių darinių, kurie taps patrauklūs šiandien neapsisprendusiems, už ką balsuoti?Apie tai laidoje diskutuoja VDU profesorius Lauras Bielinis, naujienų agentūros „Elta“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė.Ved. Virginijus Savukynas

Trišalė taryba pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turi augti iki 924 eurų. Tai pirmas kartas, kai Trišalė taryba taip anksti ir po pirmojo svarstymo pritarė MMA didinimui.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad Kauno rajone ir mieste fiksuoti dar trys nauji legioneliozės atvejai, du žmonės mirė.Europos Centriniam Bankui dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas nėra paskutinis.Šiandien - Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio iškilmingo karūnavimo išvakarės. Daliai britų monarchija - bene seniausia tebegyvuojanti institucija pasaulyje, tęstinumo ir stabilumo simbolis bei neatsiejama tapatybės dalis. Visgi kitiems tai - daug kainuojanti beprasmybė, neturinti vietos dvidešimt pirmajame amžiuje.Serbijos pareigūnai praneša sulaikę įtariamą šaulį. Serbijoje Dubonos miestelyje iš pravažiuojančio automobilio vėlai ketvirtadienį buvo nušauti mažiausiai aštuoni žmonės, dar 14 buvo sužeisti, du iš jų sunkios būklės. Tai jau antras panašus įvykis Serbijoje per keletą dienų.Vilniuje žolė vėl bus pjaunama visame mieste, natūralios pievos liks kiek daugiau nei dešimtadalyje teritorijų, daugiausiai – prie intensyvių gatvių, Neries krantinėse bei neužstatytuose sklypuose, taip pat ten, kur pageidaus patys gyventojai.Europos kurortuose prasideda vasaros sezonas. Ir viena labiausiai lietuvių mėgstamų atostogų krypčių yra Kroatija. Šiemet ji tapo 20-ąja euro zonos nare. Kuną pakeitė euras. Bet ar dėl to nepakilo kainos?Ved. Andrius Kavaliauskas

Kitais metais minėsime labai svarbų jubiliejų. 200 metų kitąmet kitame laike sueitų vienam didžiausių simfonistų muzikos istorijoje Antonui Bruckneriui. Ta proga – pažintis su keista Brucknerio asmenybe, jo simfonijomis, jų vieta muzikos kontekste. Kita tema: sausio 23 dieną, suėjo lygiai 80 metų nuo tos akimirkos, kai ant iki tol įprastai baltųjų muzikos scenos II-ojo pasaulinio karo metais metais žengė Duke'as Ellingtonas ir jo orkestras. Kokią istorinę reikšmę turėjo šis koncertas?Ved. Domantas Razauskas

Jie, atrodo, – ir kardinaliai skirtingi, ir velniškai panašūs. Ji – tarp vintažinių sintezatorių neoninėje šviesoje, jis – neretai akustiškai, neretai – Vilniaus stogais. Ir vis tik abu jie – apie nostalgiją ir su melancholija.Įprastai solistai Jonas Narbutas-Kabloonak ir Rūta MUR šįsyk – kartu. Pirmąją 2022-ųjų žiemos dieną unikalūs kūrėjai išleido bendrą dainą, kuri, kaip patys teigia, yra klajoklio istorija apie kelionę per kitus į save.Šios autoriai atklajojo ir į LRT OPUS studiją, tad apie pirmąjį Kabloonak kūrinį su kitu atlikėju, apie Manto Joneikio skolintą sintezatorių, apie darbą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, apie „Loved You“ – laidoje „Be problemų“ su pačiais Kabloonak ir Rūta MUR.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Valdantieji nepritaria Prezidentūros siūlymui nepasiturinčioms ir daugiavaukėms šeimoms padėti didinant paramą per Šeimos korteles. SADM duomenimis, šia kortele naudojasi 29 tūkst. šeimų, nors galėtų gerokai daugiau – 39 tūkst. šeimų. Ar pasiteisina ši kortelė, kodėl nemažai šeimų ja visai nesinaudoja?Su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptariame Lietuvos ir pasaulio aktualijas.Kitais mokslo metais mokyklose atsiras gyvenimo įgūdžių pamokos, kai vaikams bus aiškinama apie alkoholio ir narkotikų vartojimą, patyčių, smurto, savižudybių prevenciją, lytiškumą, sveikatą, pirmąją pagalbą, žmogaus saugą.Ved. Edvardas Kubilius

Restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos Vilniuje surengė protesto akciją dėl PVM lengvatos. Protestavusių teigimu, atšaukus lengvatinį PVM, bankrutuos pusė įmonių.Ką liudiją tyrimų rezultatai, susiję su dirbančiųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu darbovietėse?Prasideda informacinė kampanija „Skiriasi pora, bet ne tėvai“.Ja bus siekiama atkreipti besiskiriančių porų dėmesį į jų atsakomybę apsaugoti vaikus nuo sunkių išgyvenimų skyrybų metu.Šiandien turėtų baigtis okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos rengiami pseudoreferendumai. Po jų, spėjama, Rusija gali aneksuoti apie 15-a procentų Ukrainos teritorijos.Kinologė bei veisėja Rasa Dykinaitė vežanti paramą ukrainiečiams, bet ir jų augintiniams pasakoja, kad jai baimės vykti į karo zoną nebuvo, buvo gėda pažiūrėti kenčiantiems žmonės į akis, kai mes gyvenam geriau. Fronte kareiviai savo konservus atiduota šunims ir lieka alkani.Tarptautinės turizmo dienos minėjimo renginyje kviečiama aktyviau rinktis keliones Lietuvoje ir tai daryti traukiniais.Ved. Darius Matas

Lietuvos bankas skelbai, kad nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozės ir mano, kad šiemet augimas sieks 2,1 procento. Tačiau kitąmet vietoje planuoto 3,4 proc. augimo, ekonomika kils tik 0,9 procento – 2,5 punkto mažiau, nei manyta birželį. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad infliacijos prognozes į blogąją pusę verčia peržiūrėti tebesitęsiantis energijos kainų šokas.Dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs, po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.Italijos rinkimuose triumfuoja kraštutiniai dešinieji. Manoma, kad partijos lyderė Džordžija Meloni taps pirmąja šalies premjere moterimi. Dešiniųjų vyriausybė Italijoje būtų sudaryta pirmą kartą nuo antrojo pasaulinio karo laikų.Švietimo, mokslo ir sporto ministrei stebintis, kodėl anksčiau nebuvo gauta signalų dėl netinkamo turinio rusų kalbos vadovėlyje, LRT RADIJO klausytoja teigia, kad dėl to ji ministeriją įspėjo dar balandį.Kretingos rajone, Padvarių tvenkinyje, sekmadienio vakarą pastebėta tarša. Kol kas nėra nustatytas nei taršos šaltinis, nei kokie teršalai vandenyje pasklido. Vietiniai gyventojai tikina, jog tai - ne pirmas toks incidentas, o teršalai pasklidę po visą tvenkinį.Ved. Madona Lučkaitė

Kitais metais Lietuva minės 90-ąsias lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metines. Šią sukaktį ypatingai ruošiasi paminėti keliautojas Aurimas Valujavičius – jis ketina irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną. Dilpomuotas architektas, Europos šotokan karate čempionas ir profesionalus keliautojas intensyviai ruošiasi 8500 kilometrų išbandymui ir kovai su stichijomis. Apie tai – pokalbyje.Ved. Vytaras Radzevičius

Profesionalus kalvis Nikolajus Terzi – žemaitis iš Telšių, bet jau du dešimtmečius su žmona Auste gyvena Kėdainių rajone Nociūnuose. Apylinkėse derlingos žemės, daug tvirtų ūkininkų, o Nikolajus išgarsėjo unikaliais darbais iš metalo ir kalvystės amato išmanymu.ŽŪM išplatino pranešimą apie nuostolių kompensavimo palengvinimą ūkininkams. Kitais metais bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus daugiau kaip 20 %. Tačiau reikia įkurti rizikos valdymo fondą, kokių dar nėra nei Lietuvoje nei ES. Kaip padėtį aiškina ministerija, ką mano žemdirbiai?Ved. Arvydas Urba

Kitais metais Marijampolė – Lietuvos jaunimo sostinė. Miesto meras sako, kad pritraukti jaunimą ir konkuruoti su didmiesčiais – sudėtinga. Tad patys jaunuoliai imasi iniciatyvų ir skatina draugus likti gimtame mieste.Plačiau – Urtės Korsakovaitės reportaže.Darbą atnaujina AB „Lifosa“ - viena didžiausių ir moderniausių Europoje trąšų gamybos bendrovių.Pokalbyje dalyvauja: laikinasis administratorius Rimvydas Vaštakas, laikinoji generalinė direktorė Regvita Ivanovienė, gamybos direktorius Darius Monkelis, įmonės profsąjungos pirmininkas Kęstas Šlama.Aktualus klausimas. Ar susiduriate su grynųjų pinigų išsiėmimo iš bankomatų problema. Pašnekovė – Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija KiguolienėAr reiktų drausti lietuviškoms įmonėms dirbti su Rusijos klientais? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas praėjusią savaitę svarstė tokį siūlymą. Kolega Marius Jokūbaitis plačiau domisi šia tema. Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas , buvęs Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos vadovas Arūnas Laurinaitis ,,Girtekos" Komunikacijos vadovas Simonas Bartkus.Kas rūpinasi nelegalių migrantų, kurių prieglaudos prašymai nepatenkinti, užimtumu.Valstybės sienos apsaugos tarnybos komunikacijos vadovas Rokas Pukinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė, Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė, Kybartų Eucharistinio išganytojo parapijos klebonas kunigas Jonas Cikana.Komentaras.Rusijos ir Turkijos pragmatinis flirtas. Autorius Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Ved. Edvardas Kubilius.

Europos vaistų agentūra rekomenduoja skiepyti 5-11 metų vaikus nuo COVID-19. Šios amžiaus grupės vakcinacija jau kitą mėnesį numatoma ir Lietuvoje.Teisėsaugos tyrime dėl įtariamos korupcijos statybų priežiūros srityje tiriama per 150 nusikalstamų veikų, jas padaryti galėjo per 60 įtariamųjų, tarp jų – šešių valstybės tarnybų darbuotojai.Seimas apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą ir jį grąžino tikslinti Vyriausybei. Kitais metais daugiausia asignavimų numatoma socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Didės minimali mėnesio alga ir neapmokestinamosios pajamos ir dėl to mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos išaugs 65-iais eurais. Bazinė pensija kitais metais vidutiniškai didės 50 eurų, o dėl pradedamų mokėti vienišo asmens išmokų papildomų pajamų gaus 200 tūkstančiai žmonių.40 į Lietuvą neteisėtai patekusių migrantų jau sulaukė galutinių teismų sprendimų nesuteikti jiems prieglobsčio ir turi būti išsiųsti į savo kilmės šalis, tačiau Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad kol kas nėra galimybės to padaryti, kadangi didžioji dalis minėtų asmenų yra irakiečiai – jie patys išvykti nenori, o Irakas priima tik grįžtančiuosius savanoriškai.Šiemet sueina dešimt metų, kai Lietuvoje veikia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Tačiau smurtą patyrusios moterys teigia, kad institucijos negina moterų.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas per pusantro mėnesio antrą kartą imasi peržiūrėti savo sprendimus svarbiose bylose. Pirmą kartą tai daryta dėl referendumo organizavo, o šiandien teismo pirmininkas siūlo peržiūrėti ir portalo „Atvira Klaipėda“ bylą. Ar tikrai teismas klysta dėl per didelio darbo krūvio?Vyriausybė pristatė kitų metų biudžeto projektą. Nors įstatymai dar neregistruoti, aiškėja, kad Valstybės biudžetas ir vėl bus deficitinis. Kitais metais naujų mokesčių įvesti neplanuojama, didės minimalus mėnesio atlyginimas, neapmokestinamųjų pajamų dydis ir pensijos.Finansų ministrė sako, kad esminiai prioritetai kitų metų biudžete yra saugumas, dirbančiųjų pajamų didinimas ir skurdo mažinimas.Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis piktinasi, kad Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nesiliauja atiminėti Lietuvos pilietybę iš užsienio lietuvių. Visgi, Lietuvoje dviguba pilietybė yra suteikiama tik išimtiniais atvejais, o gavus kitos valstybės pilietybę Lietuvos pilietybė prarandama. Šiemet ministrė jau pasirašė 29 įsakymus dėl šimtų asmenų, kurie Lietuvos pilietybės neteko įgiję kitos valstybės pilietybę.Renovuojamame Lietuvos zoologijos sode pradedamas statyti egzotariumas. 4 tūkstančių kvadratinių metrų pastate gyvens šilumą mėgstantys gyvūnai, bus edukacinis centras. O naujame veterinarijos ir karantino pastate – naujausia aparatūra ir savotiška gyvūnų ligoninė.Ved. Liepa Želnienė

Kovas ir balandis – patys aktyviausi mėnesiai, kada daugiausia gyventojų į klinikas suplūsta dėl skiepų nuo erkinio encefalito. Pastarasis skiepas Lietuvoje yra ypač aktualus: mūsų šalyje erkių platinamomis ligomis, tokiomis kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, kasmet suserga 2-3 tūkst. žmonių. Dėl šių sunkių erkių platinamų ligų Lietuva paskelbta endemine zona. Nuo Laimo ligos skiepų kol kas nėra, o štai nuo erkinio encefalito vakcinos yra pati veiksmingiausia priemonė. Tik šie metai išskirtiniai tuo, kad kartu vykdoma ir intensyvi gyventojų vakcinacija nuo COVID-19. Nors šiuo metu skiepijamos prioritetinės grupės, ir jų tarpe jau kyla klausimų, ar galima tą pačią dieną ar tą pačią savaitę skiepytis ir nuo COVID-19, ir nuo erkinio encefalito. Kaip COVID-19 skiepai apskritai suderinami su kitomis vakcinomis? Pokalbis su virusologu profesoriumi Sauliumi Čaplinsku ir „MediCA“ klinikos šeimos gydytoja Izabele Juškiene.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad COVID-19 vakcina visiškai – tai yra – abiem dozėmis paskiepyti gyventojai gali e.sveikatoje rasti tai įrodančius dokumentus. Šias pažymas lietuvių ir anglų kalbomis nuo balandžio 7-osios e.sveikatoje jau turėtų rasti visi gyventojai, paskiepyti dviem vakcinos dozėmis. Kada ir kam tokia pažyma gali praversti? Kaip šie dokumentai susiję su Europos Sąjungoje kuriamu žaliuoju pasu – vieningu dokumentu, leisiančiu keliauti ES viduje? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovu Audriumi Ščeponavičiumi.Ved. Laura Adomavičienė

Sužinok daugiau apie online konferenciją “Verslo Proveržio Diena” čia: www.proverziodiena.lt

Kovo 20 – ąją, minima Žemės diena, Pavasario lygiadienis ir – Tarptautinė laimės diena. Kaip atrodo laimingi žmonės? Ar egzistuoja ryšys tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu? Ir apskritai – ar galime laimę apibrėžti kažkokiais kriterijais?Šioje laidoje pamėginome sužinoti dviejų laimingų merginų laimės receptus. Vaiva Dulevičiūtė – gimusi 900 gramų, nuo vaikystės kojomis nėra lietusi žemės, juda neįgaliojo vežimėliu, jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Ir Rima Malickaitė – Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos sesuo, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių katalikų mokslo akademijai priklausančios Mažosios akademijos kursų apie krikščionybę suaugusiesiems koordinatorė, knygos vaikams „Mėlynas apsiaustas“ autorė. Abi pašnekovės, paklaustos, ar jos yra laimingos, labai užtikrintai pasakė „taip“!Mokslininkai, atskleisdami ryšį tarp asmenybės bruožų ir pasitenkinimo gyvenimu, atskleidžia penkias laimingų žmonių asmenines savybes. Su pašnekovėmis aptarsime tokias asmenines savybes: entuziazmą, meilę sau, darbštumą, atjautą, jautrumą ir smalsumą. Kitais tyrimais yra nustatyta, kad laimė yra gebėjimas mėgautis dabartine padėtimi, darbavimasis su malonumu, pasimėgavimu, gyvenimas šia diena, būti optimistu, gebėjimas tinkamai pasirinkti, visada būti savimi ir t.t.Laimės sąvoką nuo seno tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos ir teologijos mokslai. Laidoje, su pašnekovėmis, patyrinėsime ir mes.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kitais metai mažiau dirbsiu, daugiau laiko skirsiu šeimai. Dar sveikai maitinsiuos ir daugiau judėsiu. Kažkur girdėta? Laidoje 10-12 apie tai, kodėl vieniems metams skaičiuojant paskutines valandas, kitiems žadame sau tai, ko nepadarėm anksčiau?Dar viena tema - praradimai ir atradimai kino industrijoje. Kaip sako čia dirbantys žmonės – nukeltų filmų premjerų, tuščių kino teatrų ir nuo turinio lūžtančių internetinių vaizdo transliavimo platformų metai.Europos parlamento nario Viktoro Uspaskicho reklamuojamas vanduo šią savaitę sulaukė medikų pasmerkimo ir diskusijų visuomenėje. Reklamos kontrolės prievaizdai jau pavadino tokius teiginius visuomenės klaidinimu. Tačiau kuo remiasi politikas, sukūręs istoriją apie apie neva gydantį vandenį?Ved. Darius Matas

Lietuvai ir kitoms Europos šalims vakcinos bus vežamos per Kalėdas, pirmieji skiepijimai Lietuvoje turėtų vykti gruodžio 27-ąją. Jie teks medicinos įstaigoms. Кaip vyks skiepijimo procesas Lietuvoje?Parlamentarai priimė 2021 metų valstybės biudžetą. Biudžeto projektą parengė kadenciją baigusi Sauliaus Skvernelio vyriausybė, tačiau jį dar spėjo pakoreguoti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Kitais metais vidutiniškai 9 proc. didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 eurų – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių).Naujoji vyriausybė biudžete padidino išlaidas koronaviruso pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms.LRT užsakymu gruodžio 7-12 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ visoje Lietuvoje telefonu apklausė 1000 žmonių. Respondentams „Kaip vertinate I. Šimonytės siūlomą ministrų kabinetą?“.LRT Radijo žiniomis, Anglijoje užstrigę emigrantai ar jų artimieji gali būti parskaidinti Vyriausybės užsakytais lėktuvais. Šį klausimą svarsto Vyriausybė. Kitas variantas – leisti pavienius komercinius skrydžius iš Anglijos ir taip suteikti galimybę tautiečiams grįžti namo.Europos šalims uždarius sienas ir uždraudus visų rūšių transportui išvykti iš Britanijos, sunkumų patiria ir tūkstančiai vilkikų vairuotojų, kurie laukia milžiniškose eilėse. Tarp kitų pervežimų, yra ir maisto produktai, dėl ko verslas gali patirti nemenkus nuostolius. Didžioji Britanija yra šeštoji pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, kasmet sugeneruojanti virš pusantro milijardo eurų.Ved. Madona Lučkaitė

Rasa Borodina – dviejų berniukų mama, ilgametę patirtį turinti verslo konsultantė, tinklaraštininkė, knygos „Karjeros guru: kaip susirasti svajonių darbą“ autorė. O visai neseniai Rasa į leidyklos rankas atidavė ir antrąją knygą, apie kurią kalbame ir šio pokalbio metu.Tikriausiai kiekvienas žmogus, siekiantis savo tikslų ir svajonių, turi receptą ar yra susidėliojęs planą, kaip tą padaryti, tad ir Rasos, visų pirma, klausiau, kokiomis taisyklėmis ji vadovaujasi, kaip randa laiko ir motyvacijos imtis vis naujos veiklos, kurti, rašyti knygas auginant mažus vaikus.Besidalindama apie savo motinystės kelionę, Rasa sako, kad po dviejų persileidimų sulauktas kūdikis buvo tikras stebuklas ir pamena, kad tapus mama labai aiškiai pajuto, jog būtent šeima suteikė ypatingą pilnatvės jausmą.O kalbėjome su Rasa dar ir apie mamų sugebėjimą skaityti knygą vartant kotletus, pasimėgavimą kavos puodeliu ramybėje ir tyloje, praspardžius žaislų krūvas ir nekreipiant dėmesio į pilnutėlę skalbinių pintinę, nes laisvų tylos minučių savo pomėgiams būnant mama nėra tiek jau daug, ypač, jei namuose yra dar labai mažas vaikas. Žinoma, kalbėjome ir apie lūkesčius prieš tampant mama ir kas pasikeitė, apie aplinkinių komentarų visais įmanomais klausimais trikdymą ir pasitikėjimą savimi gimus vaikams, apie atvirumą sau ir kitiems skausmingais klausimais, kaip tai išlaisvina ir apie tai, kas yra jų su vyru santykių klijai. O čia – Rasos rekomenduojamos trys knygos tėvams: „Pabučiuok mane. Kaip auginti vaikus su meile“, „Ramūs tėvai, laimingi tėvai“, „Augant Kainui“.Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį. Mano galvoje sukantis tolimesnių pokalbių ir idėjų planams kviečiu prisidėti prie šios tinklalaidės gyvavimo ir paremti: tą padaryti galite Patreon platformoje.Ačiū!Kalbėkime, mamos!Linkėjimai,Marija

Rokas Jama Grajauskas ir Mykolas Jankaitis diskutuoja apie galimus NBA mainus ir kur norėtų matyti jiems patinkančius žaidėjus. Temos: – apie Keviną Love’ą Finikse (03:20); – apie „Bucks“ reikalingus mainus (14:23); – galimos naujos Myleso Turnerio komandos (21:14); – apie Thaddeusą Youngą Bostone arba Hjustone (34:50); – apie galimą naują Bogdano Bogdanovičiaus komandą (40:18); – ar „Spurs“ sulaužys savo nusistatyti sezono metu nedaryti mainų? (47:32).

Kitais metais Musninkų miestelis taps Lietuvos mažąja kultūros sostine. Nemenkas iššūkis tenka Musninkų bendruomenei „Spindulys“. Kokiomis nuotaikomis gyvena bendruomenė? Pokalbio į Musninkų bendruomenės lėšomis atstatytą seniausią Aukštaitijoje varpinę susirinko Steponas Mažrimas, Eglė Dikčienė, Rokas Gatelis, Juozas Kalinauskas, Valentina Brazaitienė, Stanislava Šidagienė, Leonas Vaicekauskas, Janina Rolienė. Kaip sekasi kurti verslą Musninkuose iš Prancūzijos atvykusiam Vincentui Degeorge? Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Tiesiogiai iš LRT Kauno studijos. Kodėl garsiausia šių laikų plaukikė Rūta Meilutytė tapo Kauno miesto mero patarėja ir ką norėtų šiame mieste keisti? Kaip Kaune jaučiasi dėl medicinos mokslų čia atvykę studentai – Imadas Boustani iš Kanados ir Antonas Rubis iš Baltarusijos? Interviu su startuolių kūrėjais: Povilas Sidarevičius sukūrė plaučių funkcijos matuoklį „Breathcount“, Mantas Venslauskas ieško rinkos rankų drebulį ir artrito skausmus mažinančiam kamuoliukui „ViLim Ball“. Kaune penktadienį vyks aplinkosauginė akcija „Nemuno ir Neries dugnai“, kai bus sijojamas upių smėlis ir skaičiuojamos šiukšlės. Kodėl tiek smalsuolių sutraukia tropikų drugeliai? Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvos bankas teigia, kad Lietuvos ekonomikos augimas kitais metais bus gerokai lėtesnis nei šiemet. Patriotiškumas ir globalumas.Jungtinėse Valstijose paskelbta prezidento Donaldo Trumpo apkaltos proceso pradžia dėl netinkamo elgesio, bandant daryti spaudimą Ukrainos prezidentui.Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje prasidėjo iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“.Darbo grupė, kuri tobulina nacionalinio transliuotojo įstatymą, bando suderinti du projektus – vieną jų teikia parlamentarai, kitą – LRT. Kasmet Klaipėdoje turistų srautai vis didėja. Sportas. Ved. Greta Klimkaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vaikų namų pertvarkos eiga. Kitais metais Lietuvoje turi nebelikti didelių vaikų globos įstaigų. Specialistai teigia, kad humanitariniams mokslams iškilo grėsmė. Seime pristatyta specialiai išleistą „Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą“. Vilniuje pradedamas filmuoti amerikiečių kompanijos NETFLIX detektyvinis serialas „Jaunasis Valanderis“. Kodėl Vilnius toks patrauklus užsienio kino kompanijoms? „Vilnius baltarusių dailininkų akimis“ – Lietuvos sostinėje vyksta pleneras, į kurį suvažiavo tapytojai iš Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos.

Į Klaipėdą atplaukę NATO priešmininiai laivai Lietuvos vandenyse ieškos karo metu likusių sprogmenų. Pėsčiųjų žygiu Labanoro girioje siekiama parodyti, kad Labanoro girią galima panaudoti daug geriau negu iškertant. Kuršių nerijoje vyksta paukščių migracijos monitoringas. Turkijos teismas paleidžia savo šalyje kalintą JAV pastorių Endriu Bransoną. Šiauliuose restauruojamas 1926-siais garsaus architekto Karolio Reisono suprojektuotas namas. Kitais metais planuojama prasidės zoologijos sodo rekonstrukcija.

Kodėl aukštosios mokyklos galvoja grąžinti stojamuosius egzaminus? Aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenės sutrikę, kaip valdančioji dauguma siekia švietimo bei aukštojo mokslo kokybės.Šiais metais keli tūkstančiai valstybės finansuojamų studijų vietų liko laisvos, nes nebuvo norinčių arba galinčių studijuoti. Kitais metais stojimo kartelė bus dar keliama, tad tikėtina, kad dar daugiau jaunuolių liks už aukštųjų mokyklų vartų. Valdžia siekia, kad silpnesni jaunuoliai rinktųsi studijas profesinėse mokyklose, bet, pastarieji mieliau renkasi (studijų arba darbo) emigraciją.Tai, ką ketinama įvesti nuo 2021 m., daugelis gimnazijų ir aukštųjų mokyklų bendruomenių vadina ne tik nesusipratimu, o dargi kenkimu. Jau šiandien labiau išsilavinę dešimtokų ir devintokų, kurie mokosi geriausiose šalies mokyklose, tėvai klausinėja direktorių, ar iš tiesų nuo 2021 m. priimant jaunuolius į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik valstybinių brandos egzaminų rezultatai (jiems suteikiama tik 60 proc. svorio), bet ir metinių trimestrų pažymiai (jiems suteikiama 30 proc. svorio) bei vadinamas brandos darbas (jam suteikiama 10 proc. viso svorio). Direktoriai kol kas atsakymo nežino, nes politikai dar tik mėto savo idėjas, o sprendimą priims po keleto mėnesių. Dešimtokų tėvai atvirai sako, kad, jei bus priimtas toks politinis sprendimas, jie išsivesią savo vaikus į tas mokyklas, kurios rašo dešimtukus vien už tai, kad vaikas ateina su savo krepšeliu.Tuo tarpu Lietuvos universitetų rektoriai bei prorektoriai neformaliai aptarinėja galimą naują scenarijų – grąžinti į aukštąsias mokyklas atrankas. Akštosios mokyklos nepasitiki daugelio mokyklų įverčiais. Vieša paslaptis, kad daugelio gimnazijų gimnazistų trimestrų pažymiai, palyginti su valstybinių brandos egzaminų, kuriuos tikrina nepriklausomi vertintojai, įverčiais skiriasi nuo 1 iki 5 balų. Apie pusės šalies mokinių pažymiai yra arba pakelti, arba stipriai nusmukdyti. Ko siekia valdžia? Ką mąsto tėvai, mokiniai ir mokytojai? Kaip šios pertvarkos veikia jaunų žmonių bei visos valstybės ateitį? Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Kodėl aukštosios mokyklos galvoja grąžinti stojamuosius egzaminus? Aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – bendruomenės sutrikę, kaip valdančioji dauguma siekia švietimo bei aukštojo mokslo kokybės.Šiais metais keli tūkstančiai valstybės finansuojamų studijų vietų liko laisvos, nes nebuvo norinčių arba galinčių studijuoti. Kitais metais stojimo kartelė bus dar keliama, tad tikėtina, kad dar daugiau jaunuolių liks už aukštųjų mokyklų vartų. Valdžia siekia, kad silpnesni jaunuoliai rinktųsi studijas profesinėse mokyklose, bet, pastarieji mieliau renkasi (studijų arba darbo) emigraciją.Tai, ką ketinama įvesti nuo 2021 m., daugelis gimnazijų ir aukštųjų mokyklų bendruomenių vadina ne tik nesusipratimu, o dargi kenkimu. Jau šiandien labiau išsilavinę dešimtokų ir devintokų, kurie mokosi geriausiose šalies mokyklose, tėvai klausinėja direktorių, ar iš tiesų nuo 2021 m. priimant jaunuolius į aukštąsias mokyklas bus vertinami ne tik valstybinių brandos egzaminų rezultatai (jiems suteikiama tik 60 proc. svorio), bet ir metinių trimestrų pažymiai (jiems suteikiama 30 proc. svorio) bei vadinamas brandos darbas (jam suteikiama 10 proc. viso svorio). Direktoriai kol kas atsakymo nežino, nes politikai dar tik mėto savo idėjas, o sprendimą priims po keleto mėnesių. Dešimtokų tėvai atvirai sako, kad, jei bus priimtas toks politinis sprendimas, jie išsivesią savo vaikus į tas mokyklas, kurios rašo dešimtukus vien už tai, kad vaikas ateina su savo krepšeliu.Tuo tarpu Lietuvos universitetų rektoriai bei prorektoriai neformaliai aptarinėja galimą naują scenarijų – grąžinti į aukštąsias mokyklas atrankas. Akštosios mokyklos nepasitiki daugelio mokyklų įverčiais. Vieša paslaptis, kad daugelio gimnazijų gimnazistų trimestrų pažymiai, palyginti su valstybinių brandos egzaminų, kuriuos tikrina nepriklausomi vertintojai, įverčiais skiriasi nuo 1 iki 5 balų. Apie pusės šalies mokinių pažymiai yra arba pakelti, arba stipriai nusmukdyti. Ko siekia valdžia? Ką mąsto tėvai, mokiniai ir mokytojai? Kaip šios pertvarkos veikia jaunų žmonių bei visos valstybės ateitį? Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė doc. Laima Taparauskienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Ved. Jonė Kučinskaitė.

Ilgiausiai Lietuvoje veikianti įrašų leidybos kompanija – „Dangus”, įkurta dar 1993-iasiais. Kitais metais „Dangus“ minės ketvirčio amžiaus sukaktį. Šiemet vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – jau dvidešimtasis! Abiejų šių kūdikių tėvas – nepailstantis organizatorius Ugnius Liogė. Kadaise su jo vardu buvo siejama ir daugiau festivalių, kurie jau baigė savo gyvenimus. Ko Ugniui trūksta dabartinėje Lietuvos muzikos padangėje, o ko galbūt yra per daug? Kaip radosi, gimė „Dangaus“ idėja, kaip rasdavosi pirmosios „leiblo“ išleistos kasetės, vėliau kompaktinės plokštelės? Kodėl ir kaip Ugniaus daromiems renginiams užkabinami stereotipai „gotiškas“, „baltiškas“, nors jų muzikinis spektras itin platus – nuo elektronikos iki hip-hop? Įdomūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – iš pirmų lūpų.

Ilgiausiai Lietuvoje veikianti įrašų leidybos kompanija – „Dangus”, įkurta dar 1993-iasiais. Kitais metais „Dangus“ minės ketvirčio amžiaus sukaktį. Šiemet vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – jau dvidešimtasis! Abiejų šių kūdikių tėvas – nepailstantis organizatorius Ugnius Liogė. Kadaise su jo vardu buvo siejama ir daugiau festivalių, kurie jau baigė savo gyvenimus. Ko Ugniui trūksta dabartinėje Lietuvos muzikos padangėje, o ko galbūt yra per daug? Kaip radosi, gimė „Dangaus“ idėja, kaip rasdavosi pirmosios „leiblo“ išleistos kasetės, vėliau kompaktinės plokštelės? Kodėl ir kaip Ugniaus daromiems renginiams užkabinami stereotipai „gotiškas“, „baltiškas“, nors jų muzikinis spektras itin platus – nuo elektronikos iki hip-hop? Įdomūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – iš pirmų lūpų.

Birželio 9-ąją LRT Klasika keliavo į XIV Tytuvėnų vasaros festivalį, kurį pradėjo estų senosios muzikos „Hortus musicus“. Tad ir šiandien laidą pradėjome fragmentu iš šios transliacijos – vėlyvųjų viduramžių italų šokiu „Saltarello“. Tie, kas negalėjo klausytos transliacijos, kviečiu paskutinį „Pakeliui su klasika“ pusvalandį praleisti su „Hortus musicus“ dainomis ir šokiais iš Tytuvėnų festivalio pradedamojo koncerto.„Naujienų pulse“: birželio 11-ąją JAV, Fort Vorte paskelbti XV tarptautinio Vano Cliburno pianistų konkurso laureatai. Aukso medalį pelnė Yekwon Sunwoo iš Pietų Korėjos; Australijos kompozitorius, dirigentas ir pianistas Leslie Howardas pelnė Franzo Liszto premiją už ypatingus nuopelnus populiarinant kompozitoriaus muzikinį palikimą; Bonos operos teatras užsakė britų kompozitoriui operą apie Karlo Marxo gyvenimą. Kitais metais sukaks 200 metų nuo Komunizmo pranašo gimimo; Prieštaringai vertinamas rusų kino režisierius Nikita Michalkovas ir kompozitorius Eduardas Artmejevas birželio 24-ąją bus apdovanoti Dmitrijaus Šostakovičiaus premija už nuopelnus pasaulio muzikos kultūrai. Žinia tiek Rusijoje, tiek užsienyje vertinama prieštaringai.Po to nuklysime į radijo įrašų retro pasaulį – šiandien Lietuvos radijui sukanka 91-eri.