Podcasts about airijoje

Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems statiniams, bet jos teko atsisakyti, nes pakilus statybos kainai nei paramos, nei banko skolinamų lėšų nepakako. Tokių ūkininkųšalyje yra daug.Žemės ūkio ministerija nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų) priskaičiavo per 40 mln.eurų. Nuo balandžio 7 dienos skubiai skelbiamas naujas paraiškų surinkimas supaprastinta tvarka. Numatyta remti visus žemės ūkio sektorius.Tvarų ir tausojantį ūkininkavimą pasirinkusiems ūkininkams plečiasi galimybės dalyvauti Anglies programoje. Microsoft, Google, pramogų ir žiniasklaidos kompanija Disney, bankai, avialinijų kompanijos pasiruošusios pirkti Anglies taršos sertifikatus ir iš Lietuvos ūkininkų ir taip kompensuoti savo kompanijų daromą anglies taršą atmosferai. Skaičiuojama, kad ūkininkai gali per metus viename hektareužrakinti nuo 1 iki 2 tonų anglies. Viena tona - vienas sertifikatas. Planuojama, kad tai programoje dalyvaujančių ūkių pelningumą gali didinti iki 15 proc. Apie tai pasakoja „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys ir ūkininkas iš Panevėžio r. Donatas Tumas.Užsienio šalyse populiarėja terapiniai ūkiai, kurių gyvuliai lanko žmones. Airijoje alpakos ir lamos lanko senelių bei vaikų globos namus, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasivaikščiojimas su žirgais papildomas ypatinga vakariene.Ved.Kristina Toleikienė

Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų? Apie tai kalbėsimės su Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomispagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.Paaiškėjo Eurovizijos lietuviškosios atrankos finalininkai. Kaip juos vertinate?Lietuvoje buriasi balfolko šokių bendruomenės. Balfolkas iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius folklorinius šokius, kurie nuo seno įprasti Lietuvoje – polką ar valsą. Tačiau balfolko vakaronėje gali pasijausti ir kaip Airijoje ar kitoje Europos šalyje. Kuo įdomūs šie Lietuvoje populiarėjantys šokiai? Balfolko pamokoje lankėsi kolegė Anastasija Marčenkaitė.

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Alvija Černiauskaitė kalbina didžiausios Airijos mokyklos Dubline „Keturi vėjai“ tėvelius: Ingrida Rondzienė iš Vilniaus (15 metų užsienyje) Tomas Kavaliauskas iš Veisiejų (17 metų) Ina Vėžytė-Byrne iš Radviliškio (17 metų) Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Romas Majauskas – vienas iš ne daugelio šalies ūkininkų, pasinaudojusių stojimo į ES parama, kuri teikta prieš 20 m. Šeimos ūkiui didelės investicijos į žemės ūkio valdas anuomet leido efektyviau dirbti ir padėti pamatus toliau ūkį modernizuoti. Tėčio pėdomis dabar seka sūnūs Mindaugas ir Vytenis, pamažu jau perimdami 600 ha augalininkystės ūkio vairą.Jurbarko rajono Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas kartu su kitais entuziastais, stojimo į ES proga 2004m pasodino ratą ąžuoliukų. Dabar keliolika medelių jau 5 m aukščio, atrodo tvirti ir ilgai dar primins svarbų šalies istorijai įvykį.LRT radijo bendradarbis, skuodiškis gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius dažnai keliauja po Europą darbo reikalais. 2004 metų gegužę jis lankėsi Airijoje ir dirbo ūkyje. Anuomet Airija pirmininkavo ES ir naujų narių priėmimo proga rengė šventes. Lietuvai paminėti renginys vyko Kilkenny. Kuo nustebino airiai lietuvį?Ved. Arvydas Urba

Lietuvos kino teatrus pasiekė režisierės ir žurnalistės Aistės Stonytės debiutinis ilgametražis dokumentinis filmas „Mamutų medžioklė“.1972-ieji lietuviams asocijuojasi su Romo Kalantos susideginimu. Airiams – su neramumais Derio, arba Londonderio mieste Šiaurės Airijoje. Kauno menininkų namų rezidentė Roisín McGuigan savo kūryboje jnagrinėja atminties ir jos įamžinimo problematiką.Lietuva Pasaulio dosnumo indekse užima 109-ąją vietą, tarp Europos šalių esame antri nuo galo. Kas padėtų fiziniams asmenims Lietuvoje tapti aktyvesniais aukotojais ir įsitraukti į filantropinę veiklą? Pokalbis su Šveicarijos St.Galleno universiteto profesore Giedre Lideikyte Huber.Prieš 4 metus „Metų žodžiu“ anglakalbėse šalyse tapo „covid“, praėjusiais metais rinkimuose dominavo dirbtinį intelektą apibūdinančios frazės ir žodžiai. Kas žodį padaro „metų žodžiu“?„Kai kultūros operatoriai, nusimesdami atsakomybę, negalvoja apie sklaidą ir naujų auditorijų įtraukimą, atrodo, kad jie atitrūkę nuo realaus pasaulio“, – sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis, parengusi Vilniaus knygų mugės inspiruotą komentarą.„Moterys, esančios galios pozicijoje, taip pat gali elgtis labai toksiškai“, – kalbėdama apie viename Dresdeno teatre pristatomos pjesės turinį, pastebi jaunosios kartos lietuvių teatro režisierė Laura Kutkaitė. Su kokiomis nemaloniomis patirtimis ji susidūrė, ten ruošdamasi premjerai?„Ar turėtume nugriauti sovietinius paminklus? Nemanau, tai būtų švaistymas. Nemanau, kad ukrainiečių armija naikina rusišką įrangą, ji gana naudinga karo įkarštyje. Paminklai bėgant laikui gali keisti prasmę“, – akcentuoja garsus britų architektūros kritikas, knygos „Galios architektūra“ autorius Deyanas Sudjičius. Kaip architektūrą išnaudoja įvairūs režimai ir kaip šiandieninės demokratijos turėtų elgtis su architektūroje uždokuotu ideologiniu palikimu?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Prisiminus auksines dešimtojo dešimtmečio viltis, kai žlugo Sovietų Sąjunga, susivienijo Vokietija, pradėjo plėstis ES, Pietų Afrika išsivadavo iš apartheido, buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas Šiaurės Airijoje, ir viskas įvyko be kraujo praliejimo, tai, kuo pavirto pasaulis, atrodo gerokai liūdniau, o dabar ateitis atrodo ne tik liūdna, bet ir daug blogesnė: JT Saugumo Taryba paralyžiuota, karo Ukrainoje pabaigos nematyti, o vilties, kad bus išspręsta Palestinos situacija, yra mažiau nei bet kada per pastaruosius 75-erius, kraujo permerktus metus". Plačiau apie tai, kaip neprarasti šviesesnės vilties, žvelgiant į vis pavojingesnį ir aršesnį pasaulį, – vedamojo skiltyje.Laisvės gynėjų dienai skirtą „Šeštadienio komentarą“ parengęs filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas pasidalins prisiminimais apie sausio įvykius, stebėtus iš už Atlanto.Giedrius Tamaševičius, peržvelgęs prancūzų katalikų spaudą, supažindins su prieštaringai sutikto Vatikano dokumento apie palaiminimus „Fidducia supplicans“ analize.Vaclavo Havelo knyga „Begalių galia“, cituota pirmoje laidos dalyje, kelia klausimą, o gal ta „šviesi ateitis“, kurią krikščionys perfrazuotų į Dievo karalystę, nėra tokia jau tolima, o priešingai, jau seniai čia, ir tik mūsų pačių aklumas ir silpnumas neleidžia mums pamatyti jos aplink mus ir mumyse?“ Tačiau lemiamais momentais silpni ir beginkliai, nes nieko kito neturi, susikabina rankomis ir dainuodami apgina laisvę, kaip paskutiniame laidos puslapyje „Paraštės“ sako Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Kaip karų, terorizmo ir smurto akivaizdoje žmogui išsprūdę žodžiai: aš nežinau, kur tu esi, Dieve, bet tu, Dieve, žinai. Apie tai „Krikščioniškos minties“ puslapyje kalba čekų disidentas ir teologas Tomašas Halikas. Laisvės gynėjų dienos temas pratęs tėvas Antanas Saulaitis SJ, kalbėsiantis apie meilę Lietuvai iš arti ir iš toli, su džiaugsmo ir sielvarto prieskoniu. Laidos pradžioje - sekmadienio Evangelijos skaitinys, kuriame Jėzus pakviečia pirmuosius mokinius, tarp jų ir svyruojantį, karštakošį Petrą, kuris paradoksišku būdu taps uola, ant kurios Viešpats statys savo Bažnyčią.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Keturių milijonų rubrika. Savo žiniomis apie dumblius, tvarų maistą ir kulinariją dalijasi Norvegijoje magistro studijas besimokantis Dominykas Šalvaitis.Pokalbis apie nupuoštų kalėdinių eglučių likimą. Kaip teisingai auginti eglutes? Ką daryti jas nupuošus?Antrą laidos valandą LRT ieško sprendimų diskusija. Apie įtraukųjį ugdymą. Kolegos lankėsi Islandijoje, Airijoje - domėjosi, kaip tokį ugdymą užtikrina šios šalys. Ką gali pritaikyti Lietuva?Taip pat pasakojimas iš Kėdainių rajono, Okainių. Kolegos lankėsi pas Stasę ir Antaną Šukevičius, kurie mena karališku vadinamo kaimo istoriją ir laikosi savo šeimų tradicijų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Patyčias internete patiria daugybė žmonių ir tikrai ne tik vaikai. Ar jiems gali padėti pareigūnai? Airijoje pagalbos nesulaukusi mergina nusižudė. Jos mama Jackie Fox kovojo kelerius metus, kol buvo priimtas Airijoje nuo patyčių internete saugantis įstatymas. Dabar jos kova tęsiasi, kad toks įstatymas atsirastų visoje Europos Sąjungoje. O kaip yra Lietuvoje? Apie tai „Pilietiškumo dėlionės“ laidoje kalbėjo J. Fox ir advokatė Dovilė Murauskienė. Pašnekovus kalbino Vilija Kvedaraitė.

„Norime skatinti ukrainiečių įsitraukimą. Ypač daug dėmesio skiriame darbui mokyklose, nes dabar jose mokosi dešimtys tūkstančių vaikų iš Ukrainos“, – kalbėdama apie įvairių socialinių grupių įtraukimą į kultūrines veiklas Airijoje ir jų finansavimą, sako Lietuvoje apsilankiusi Airijos menų tarybos direktorė Maureen Kennelly.Baigiantis rugsėjui išdalinti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai – „Paveldo DNR“. Prezidentūroje vykusių iškilmių metų paveldo objektų nominacijoje triumfavo du muziejus Kaune įsteigę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie sakė apdovanojimu norintys dalinti su visais, kurie rūpinasi istorijos išsaugojimu ateities kartoms.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Nobelio literatūros premijos laureatą Joną Fossę, muziejų prisitaikymą prie klimato krizės, artėjančią Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčios statybų pabaigą bei džiazo dievaite pramintą Sarą Vaughan.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fossė. Apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre pasakoja teatrologė Daiva Šabasevičienė.Kyjive atidaryta penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.„Festivaliai kultūrinį turinį gali užtikrinti keletą mėnesių per metus, o kaip su likusiais metais – ką daryti?“ – tokį klausimą kultūros komentare šįkart kelia rašytoja Renata Karvelis baigiantis kultūros sostinės metams Tauragėje.„Jeigu aš būčiau milijonierius verslininkas ir man patiktų muzika, aš pastatyčiau ne vieną koncertų salę ir jos kuo puikiausiai galėtų veikti kaip verslo objektai“, – juokaudamas apie koncertinių erdvių trūkumą Lietuvoje, sako akordeonistas Martynas Levickis. Šie metai jam itin gausūs didelių karjeros pasiekimų. Nepaisant intensyvaus koncertų grafiko, Martynas išleido naują albumą, kuris jam pelnė prestižinį „Opus Klassik“ apdovanojimą, taip pat tapo vizituojančiu Londono Karališkosios muzikos akademijos profesoriumi.Ved. ir red. Urtė Karalaitė

Šiandien beveik visoje laidoje vyraus popiežiškosios temos. Taip jau sutapo, kad šį rugsėjį minime net du su popiežiais susijusius jubiliejus: prieš 30 metų Lietuvą aplankė popiežius Jonas Paulius II, o prieš 5-erius metus čia viešėjo dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas, popiežius Pranciškus. Šių vizitų reikšmę mūsų valstybei ir Bažnyčiai Lietuvoje aptarsime su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius apžvelgs ir pakomentuos publikacijas, susijusias su neseniai įvykusia popiežiaus Pranciškaus kelione į Mongoliją ir jo pasisakymus, žurnalistų pramintus Pax mongolica.Žiniose - buvusio Dublino arkivyskupo, kardinolo Diarmuido Martino mintys apie dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo skandalą Airijoje. „Bažnyčios vadovai smarkiai klydo, neklausydami motinų, kurios pirmosios pajuto seksualinio išnaudojimo mastą. Ar žinote, kas suprato pedofilijos žalą? Paprastos, darbininkų klasės Dublino moterys. Jos matė, į kokią sumaištį pateko jų vaikas, kai kuriais atvejais matė, kaip jų vaikas atėmė sau gyvybę, ir jos kreipėsi į vyskupus, bet nebuvo išklausytos."„Krikščioniškos minties“ skiltyje - pasakojimas apie XI a. Bažnyčios skandalus ir juos gesinti bandžiusį kontroversišką kardinolą Petrą Damianą.Kunigas Antanas Saulaitis SJ apie naująjį katekizacijos sezoną: ką daryti, kad darbas atitiktų Dievo pažadą: „Štai aš visa darau nauja“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vyksta pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje Raseinių – Kėdainių apygardoje.VRK duomenimis, pirmąją išankstinio balsavimo dieną iš viso balsavo 153 rinkėjai. Tai yra 0,48 procento nuo bendro visų Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus.Siekiant mažinti pajamų nelygybę, prezidentas Gitanas Nausėda teiks įstatymo pataisas ir siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą. Prezidento patarėjos I. Segalovičienės teigimu, Vokietijoje, Airijoje, Australijoje taikomos šeimos lengvatos, jos veikia kartu su vaiko išmokomis.Naujų, nuo 2021 m. sausio 1 d. įregistruotų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros ataskaita bus papildyta svarbia informacija – degalų ir energijos sąnaudų rodikliais.Nuo rugsėjo pirmosios Prancūzijoje įsigaliojo kontroversiškoji Prancūzijos pensijų reforma. Profsąjungos vadina ją žiauria ir nesąžininga.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Daugėja į Lietuvą iš emigracijos norinčių grįžti tautiečių, rodo apklausos. Statistika Liudija, kad jau trejus metus Lietuvos piliečių atvyksta daugiau nei išvyksta. Stabili ekonominė situacija ir augantis darbo užmokestis vilioja Lietuvos piliečius krautis lagaminus. Tačiau iki masinio grįžimo, kaip tai nutiko Airijoje, dar toli.Kodėl grįžtantys emigrantai nėra masinis reiškinys?Laidoje dalyvauja Projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič, Užimtumo tarnybos atstovas Liudas Dapkus, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Strasbūro lietuvių sąjungos pirmininkė Jolita Šilanskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Žemės ūkio technika jau panaši į matytą fantastiniuose filmuose – sako Gediminas Čiulada. 30 metų agronominio darbo patirtis, dabar „Ateities ūkio“ vadovo veikla rodo, kaip vyksta techninė revoliucija žemės ūkyje. Traktorius robotas, galintis atlikti įprastus darbus laukuose ir per naktį, tai tik patvirtina. Apie roboto technines galimybes, pirmuosius darbus laukuose pasakoja ir Agrokoncerno vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis.Plungės raj. prie Varkalių vienkiemyje gyvenanti Rasa Žalūdienė dirba tik 15 arų, bet žinoma ne tik apylinkėse. Tautodailininkė garsi unikaliomis pintinėmis iš žolių ir net 80 rūšių žolelių arbatomis. Kuo ypatingas jos daržas pavasarį, kam sodyboje reikalingas ir akmenų labirintas?Airijoje beveik kiekviename regione jau kelis dešimtmečius veikia gyvulių pardavimo aukcionai. Anot skuodiškio, gyvulininkstės specialisto Kazimiero Jucevičiaus, jie užtikrina sąžiningesnį verslą ūkininkams, mažina ir maisto produktų kainas parduotuvėse.Ved. Arvydas Urba

Rima ir Modestas Kavaliauskai iš Skuodo rajono atrado sėkmės receptą - augina broilerius ir savo skerdyklėlėje paruošia paukštieną pagal klientų pageidavimus. Šeima ūkininkauti pradėjo grįžusi iš emigracijos Airijoje ir nesitikėjo, kad pirmieji metai Lietuvoje bus tokie sunkūs.Žemės ūkio ministerija netrukus teiks Pieno įstatymo naują redakciją svarstyti Vyriausybei. Ar pasieks Seimą įstatymas toks, kuris atitiktų ūkininkų lūkesčius?Tautinio paveldo gaminių sertifikavimas – sprendimas tradicijų išsaugojimui ir galimybė verslo plėtrai. Šalies tendencijas aptaria Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER bei kaimo plėtros skyriaus specialistės Daiva Belevičienė ir Eglė Neniškienė.

Kėdainių rajone esantis Užupės kaimas greičiausiai vienintelis Lietuvoje puoselėjantis Velykinio prausimo tradiciją. Ji šiemet įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.Kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Pokalbio ištrauka su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.MRU mokslininkės parengė naują metodinį įrankį, padėsiantį išklausyti ir suprasti vaiko nuomonę. Pokalbis su MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos atstovėmis Odeta Inte, prof. Jolanta Sondaite.Sukanka 25-eri metai, kai buvo pasirašytas „Gerojo penktadienio“ susitarimas, kuriuo oficialiai užbaigtas konfliktas Šiaurės Airijoje. Kuo šiandien gyvena šio regiono žmonės?Ved. Darius Matas

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalgaKaip per kelis dešimtmečius keitėsi lietuvių kalba?Prieš mėnesį kelionę po Lietuvą pradėjo virtualios garsinių knygų bibliotekos ELVIS autobusas. Koks garsinių knygų poreikis Lietuvoje?Poetui Viktorui Rudžianskui bus įteikta šių metų Vieno lito literatūrinė premija.Trečiadienį vidurdienį Vinco Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybę, vyks performansas „Tarptautinės Moterų Solidarumo dienos žinia“. Kokią žinią siekia skleisti jo autorės?Kodėl tik dabar atrandamos moterys, kūrusios Lietuvą?Europos kultūros sostinių atrankos komisijos jau sprendžia, kas taps 2028- ųjų metų Europos kultūros sostinėmis. Ar jau aiškūs favoritai?„Robotikos akademija“ plečia savo veikimo lauką ir atverčia naują veiklos puslapį nebe Lietuvoje, o Airijoje. Kokie projektai laukia?Kokį Fridos Kahlo muzikinį portretą sukūrė kompozitorius Elliotas Goldenthalis?Ved. Marius Eidukonis

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga šią savaitę pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl Šiaurės Aiirijos. Jis, kaip teigiama, gali pagaliau pabaigti Brexitą. Briuselis kalba apie naują santykių su Londonu puslapį, o britų premjeras Rišis Sunakas džiaugiasi naujomis prekybos galimybėmis. Visgi apžvalgininkai įspėja, kad ne viskas taip paprasta. Susitarimui koją pakišti gali britų euroskeptikai, o jam žlugus įtampa ir smurtas Šiaurės Airijoje gali atsinaujinti.Artėnant rinkimams į merų ir savivaldybių tarybų rinkimus, baigiasi visoje Lietuvoje „Žinau, ką renku“ organizuoti debatai. Kokie dažniausi kandidatų į merus pažadai ir dėl ko labiausiai skauda žmonėms? Su mumis „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorantė Aušrinė Dižinskaitė-Kazlauskienė.Seime registruotas siūlymas sekmadieniais ir švenčių dienomis riboti didelių prekybos centrų darbą, papiktino jų atstovus. Ar draudimas veikti maisto ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 500 kvadratinių metrų, būtų naudingas darbuotojams ir kitiems visuomenės nariams?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar lankotės Kaziuko mugėje? Vilniuje prasideda tris dienas vyksianti tradicinė Kaziuko mugė. Šiemet Kaziuko mugė išskirtinė tuo, kad joje lankytojai galės paremti ir Ukrainą.Liepą atsiradus galimybei receptinius vaistus įsigyti ne tik vaistinėje, bet ir internetu, Lietuvos gyventojai kol kas šia paslauga naudojasi vangiai. Preliminarūs duomenys rodo, kad iš maždaug milijono receptų tik apie tūkstantį perka internetu. Tuo metu gyventojai Lietuvai susiduriant su kai kurių vaistų trūkumu jų kartais ieškoti vyksta ir į kitą miestą. Galbūt pirkimas internetu padėtų spręsti šią problemą?Ved. Rūta Kupetytė

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius paskelbė naują seriją informacijos apie neva tebeveikiantį „valstybininkų“ klaną, siekiantį daryti įtaką politiniams procesams. Valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime panoro dėl to pradėti parlamentinį tyrimą.Minsko teismas paskelbė nuosprendį Nobelio taikos premijos laureatui Alesiui Beliackiui. Baltarusių žmogaus teisių aktyvistas nuteistas kalėti 10-čiai metų. Įkalinimo bausmės skirtos ir dviem Beliackio bendražygiams. Trečiasis, spėjęs pabėgti į užsienį, buvo nuteistas už akių.Per tris išankstinio balsavimo dienas rinkimus stebinti visuomeninė organizacija "Baltosios pirštinės" sulaukė penkiasdešimties pranešimų apie galimus pažeidimus. Nors Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad balsavimas vyko sklandžiai, Kauno rajone pasitaikė atvejis, kai balsuoti atėjusi rinkėja sužinojo, kad savo balsą savivaldos rinkimuose ji jau atidavė.Krašto apsaugos ministro teigimu, įgyvendinus šaukimo sistemos pokyčius, jaunuoliai tarnyboje turėtų daugiau alternatyvų. Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino dalį užsienyje gyvenančių jaunuolių atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje.Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga šią savaitę pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl Šiaurės Aiirijos. Jis, kaip teigiama, gali pagaliau pabaigti Brexitą. Briuselis kalba apie naują santykių su Londonu puslapį, o britų premjeras Rišis Sunakas džiaugiasi naujomis prekybos galimybėmis. Visgi apžvalgininkai įspėja, kad ne viskas taip paprasta. Susitarimui koją pakišti gali britų euroskeptikai, o jam žlugus įtampa ir smurtas Šiaurės Airijoje gali atsinaujinti.Vilniuje prasidėjo Kaziuko mugė. Šiemet savo gaminius pristato kiek daugiau nei 500-ai kūrėjų ir 400-ai maisto gamintojų.Ved. Liepa Želnienė

Vaistų gamintojų asociacijateigia, kad rengiantis priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus nebuvo pakankamai įvertinta jų neigiama įtaka pacientams ir vaistų rinkai. Jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas būtų ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, kompensavimo sistemoje galimai būtų beveik 40 procentų mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne. Tai galėtų paveikti per 300 tūkst.pacientų.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė jo vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymui neleisti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje turėti ginklą. Toliau pakeitimai bus svarstomi Seimo posėdžių salėje.Vyriausybė Europos Komisijai teiks atnaujintą „Naujos kartos Lietuva“ paramos programą. Be to, Lietuva gaus mažiau nei planuota.Rusija praėjusią naktį dronais ir raketomis smogė taikiniams Ukrainos Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse.Lenkijos gynybos skelbia esąs nusivylęs pokalbiu su Vokietijos kolegomis, kurie neleido Lenkijai skirtų „Patriot“ sistemų perduoti Ukrainai.„Google“ paskelbė pastarųjų metų paieškų internete tendencijas. Ko lietuviai ieškojo „Google“ 2022 metais?Lietuvoje privalomasis automobilių draudimas brango daugiau nei penktadaliu, rodo statistika. Ekspertų teigimu, tam įtakos turi išaugusios žalos sumos ir infliacija šalyje. Statistikos duomenimis, kai kuriuose kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Bulgarijoje draudimas pigo.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip puoselėti teigiamą teismų reputaciją ir kokia apskritai teismų vizija artimiausiam dešimtmečiui? Šie klausimai keliami visuotiniame teisėjų susirinkime.Mažėja norinčiųjų pasiskiepyti nuo gripo. Specialistams ypač nerimą kelia tai, kad vakcinos atsisako ir rizikos grupei priskiriami asmenys, kurie skiepijami nemokamai. Kokio gripo sezono tikėtis šiemet?Kaip pakito Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir koks dar neišnaudotas ekonominio bendradarbiavimo potencialas?„Verslo laikas“ apie smarkiai išaugusius nekilnojamo turto pardavimus Lietuvos kurortuose.Šiandien Karalius Karolis III-iasi lankysis Velse. Tai paskutinė stotelė Karaliaus pirmojoje kelionėje po Jungtinę Karalystę. Vizitai Anglijoje, Škotijoje, Šiaurės Airijoje – sėkmingi: karalių sveikino minios. Bet karališkosios šeimos istorikai įspėja, kad prieš akis – sudėtinga užduotis: pakeisti karalienę Elžbietą IIąją, per 70im valdymo metų užsitikrinusią ne tik britų, bet ir pasaulio palaikymą.Ved. Darius Matas

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“ paskelbė, kad iš Rusijos pajėgų apsiaustos gamyklos pavyko evakuoti daugiau kaip 260 karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus žmones.Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui įteiktas naujas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.Seimas tvirtina Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją.Suomija ir Švedija per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teiksiančios paraiškas abiejų šalių stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.Lietuvos ir užsienio pinigų plovimo prevencijos ekspertai diskutuoja apie efektyvesnį bendradarbiavimą kovojant prieš finansinius nusikaltimus. Pernai iš lietuvių išviliota daugiau nei 10 mln. eurų.2021 m. gyventojų ir būstų surašymo metu užfiksuota, kad kas dešimtas Lietuvos Respublikos gyventojas yra gyvenęs užsienyje metus ir ilgiau. Nuolatinių Lietuvos gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, mažėja, tačiau daugėja gimusiųjų Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje.Maždaug pusė Šalčininkų rajono abiturientų po mokyklos baigimo dirba mažai kvalifikuotus darbus, o trečdalis – apskritai nežinia ką veikia. Tokius duomenis pateikia gimnazijų reitingų sudarytojai.Ved. Paulius Šironas

Airija netrukus po Rusijos įsiveržimo panaikino apribojimus ukrainiečiams atvykti į šalį ir jau sulaukė per 20 tūkstančių pabėgėlių. Svarbiausias temas Airijoje apžvelgia LRT radijo bendradarbis Dubline Arūnas Teišerskis.Vengrija yra nedraugiška šalis pabėgėliams, o rinkimus laimėjus Viktoro Orbano Fidesz partijai ir esama pagalba gali būti nutraukta. Taip kalba Budapešte gyvenantis ir savanoriaujantis ukrainietis Jaroslavas, kasdien padedantis atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos.Tiesioginė Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos Lietuvos parlamente transliacija.Ukrainos vadovo kalbą ir naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje aptaria saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir LRT radijo bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas.Kodėl atsiradus skaitmeninei fotografijai, juostinė - neišnyko? Kuo ji žavi fotografus ir šiais laikais? Apie tai - senosios fotografijos entuziastas Gintas Kavoliūnas. Jį kalbina Vitalijus Zuikauskas.Ved. Darius Matas

Statistikos departamento švieslentėse COVID-19 banga akivaizdžiai leidžiasi žemyn. Vasario pradžioje mus dar gąsdino 13 tūkst. atvejų siekiantys paros užsikrėtimo skaičiai, o šiandien į 2-3 tūkst. naujų užsikrėtimų per parą jau nebekreipiame ir dėmesio. Tačiau leidžiantis COVID-19 bangai Lietuvoje kyla susirgimų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius. Didesnis sergamumas registruojamas ir kitose Europos šalyse: Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje. Įdomu tai, kad Jungtinėje Karalystėje pastebėtas ir nedidelis noro viruso užsikrėtimų protrūkis.Kiek šios infekcijos šiandien mums yra pavojingos, kai daugelyje šalių naikinami ir nuo šių ligų mus saugoję pandeminiai ribojimai? Ar per dvejus pandemijos metus tapome mažiau atsparesni kitoms infekcinėms ligos? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.Kita laidos tema – pavasarinė alergija. Nors šiandien žiedų retai kur pamatysime, tačiau tikriausiai ne vienas pastebėjome gelsvomis dulkėmis užneštus langus, palanges, lauko suoliukus. Alergologai tikina, kad žiedadulkių audros Lietuvoje pastebimos jau nuo vasario. Mat žiedadulkės į mūsų šalį su oro masėmis atklysta iš tų kraštų, kur žydėjimo sezonas prasideda anksčiau. Skaičiuojama, kad alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių, kurie žydi nuo vasario iki pat rugsėjo mėnesio. Kaip nuo šių alergenų apsisaugoti ir išvengti nemalonių simptomų – pokalbis su „Kardiolitos klinikų“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.Ved. Laura Adomavičienė

Rusijos užkurtas karo katilas Ukrainoje nepalieka abejingų. Kiek kitokia ir „Pasaulio puodų“ laida. Pokalbis su konditeriu, pirmojo Lietuvos tortų čempionato nugalėtoju Andriumi Zuberniu, kuris Danganone, Šiaurės Airijoje, organizuoja paramą ukrainiečiams. Šiaurės vakarų Ukrainoje, Lucke, gyvenantys žmonės su nerimu žvelgia į kaimyninę Baltarusiją ir padeda pabėgėliams iš karo zonos. Apie tai pasakoja Ukrainos radijo Lucke žurnalistė Olga Šaruta. Apie karo Ukrainoje sukeltas pasekmes Varšuvoje pokalbis su filmų prodiusere ir aktore Weronika Marczuk.Ved. Vytaras Radzevičius

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija skirta muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui dr. Eligijui Juvencijui MorkūnuiŠiandien minimas literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio 200-asis jubiliejus. Kiek šis autorius svarbus šiandien, mintimis dalysis filosofijos mokslų daktaras Viktoras Bachmetjevas.Pasaulio muzikos naujienose – planuojamas tenoro Rolando Villazóno penkiasdešimtmečio koncertas, kuriame pasirodys ir dirigentė Giedrė Šlekytė.Rytoj Klaipėdoje festivalyje „Scanorama“ įvyks režisierės Albinos Griniūtės dokumentinio filmo „Šaukiniai iš tolimo uosto“ premjera. Filmo kūrimu domėjosi kolegė Austėja Kuskienė.Čiurlionio muzikos festivalyje rytoj pasirodys jauna, talentinga arfistė bei kompozitorė Liucilė Vilimaitė. Pokalbis su ja apie arfos muziką, šio instrumento specifiką ir kodėl jis toks populiarus Britanijoje ir Airijoje?Rubrikoje „Be Kaukių“ – aktorė, knygų autorė Nijolė Narmonataitė. Teatro istorijos ir užkulisiai, meilė Marijai Callas ir Marlen Dietrich.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Ignas Andriukevičius

Kokios temos Italijos visuomenėje ir žiniasklaidoje šiuo metu sulaukia daugiausiai dėmesio? Pasakoja LRT Radijo bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė.Taip pat laidoje apie Airijos ir Lietuvos panašumus bei skirtumus. Apie vertingas pamokas, kurios svarbios mūsų šaliai papasakoja Airijoje jau devynerius metus gyvenantis žurnalistas ir rašytojas Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis.Specialistai stebi išaugusį dezinformacijos kiekį internete ir ypač socialiniuose tinkluose. Kaip ugdyti savo atsparumą melagienoms ir kodėl svarbu imtis aktyvių kovos būdu su dezinformacija?Dar viena tema - dabartinių klimato kaitos padarinių, tokių kaip kylantis jūros lygis ir Žemės ledynų tirpsmas, neįmanoma panaikinti šimtmečius ar net tūkstantmečius, net jei žmonija drastiškai sumažintų anglies taršą. Tai reiškia, kad laukia precedento neturinčios katastrofos. Kokie padariniai laukia Lietuvos ir pasaulio? Ir kokių veiksmų dar galima imtis?Ved. Darius Matas

Su Lietuvos partizaninių kovų istorijos klubu „Miško broliai“ laiką smagiai leidžia tiek paaugliai, tiek suaugusieji. Karinės pramogos, edukacijos, stovyklos, ekskursijos ir laisvalaikis Kopūstėlių kaime, Ukmergės rajone, nepalieka abejingų.Klubą „Miško broliai“ su bendraminčiais įkūrė iš užsienio grįžęs Artūras Grigucevičius. Airijoje įgytas žinias ir patirtį aistringai perduoda jaunajai kartai, skatina pažinti Lietuvos laisvės kovų istoriją.Vandenlenčių pramogų parkas Ukmergėje sulaukia vis daugiau lankytojų. Darius ir Gintarė Rinkevičiai, vandens parko įkūrėjai, nesigali grįžę gyventi į Ukmergę.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tauragės raj. Pilsūdų km. gyvenančiai Marytei Bartkienei likimas nebuvo palankus. Mirus vyrui, vienai teko auginti keturis vaikus, tvarkyti apleistą sodybą ir ūkininkauti. Per 14 m vaikai suaugo, sodyba tapo pavyzdine, tik pernai atsisakyta pieno ūkio, bet liko bitynas, ožkos, įvairių paukščių pulkelis ir ryžtas nebūti silpnai.Mėšlo ir srutų tvarkymo taisyklės, turinčios įsigalioti rudenį, sulaukė žemdirbių kritikos dėl neatitikimo ūkinei logikai ir perdėtų reikalavimų, kokių nėra Danijoje, Airijoje, Prancūzijoje. Politikai metus ignoravo ūkininkus, bet šią savaitę žadama ieškoti kompromiso ir koreguoti taisykles. Kaip? Aiškina žemės ūkio viceminstras Donatas Dudutis ir Mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas Vytautas Barkauskas.Ispanijoje nuspręsta uždrausti medžioti vilkus. Kaip į tai reaguoja ūkininkai ir gamtosaugininkai? Iš Barselonos pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba.

Daugiau kaip šimtą darbuotojų turinčios ir koronaviruso židiniais buvusios įmonės kviečiamos registruoti skiepams savo darbuotojus. Su kokiais iššūkiais susiduria verslininkai? Komentuoja „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis, „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, LRT RADIJO žurnalistas Marius Jokūbaitis.Dalis neįgaliųjų skundžiasi,kad net ir siūlydamiesi dirbti be atlygio, nesulaukia pasiūlymų.Šiaurės Airijoje ir toliau tęsiasi neramumai. Apie riaušes ir pandemijos valdymą papasakos Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Edita Hamilton.Taip pat apie pandeminę tendenciją – „darbostogas“. Vis daugiau įmonių Lietuvoje įteisina galimybę dirbti iš bet kurios pasaulio vietos.Ved. Darius Matas

Benediktinai iš Solesmes abatijos Prancūzijoje į Lietuvos Palendrių kaimą atsikraustė prieš du dešimtmečius. Naujai pastatytame vienuolyne dabar 14 brolių. Jie meldžiasi ir dirba; laiko bičių, renka žoleles ir daro eleksyrus, arbatas, gydomuosius tepalus, leidžia knygas. Džiaugiasi lankytojais ir linki visiems dvasinės ramybės, kurią pajusti padeda grigališkasis giedojimas.Šios Velykos buvo kitokios, kaip ir daugelio šeimų, taip ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyventojos Irenos Šileikienės artimųjų suėjime. Šiemet prie šventės stalo susirinko žymiai mažiau žmonių. Tačiau Irenos marginti kiaušiniai (o jų vašku numargina per 100) jau papuošė ir Airijoje gyvenančio sūnaus šeimos stalą. Moteris tikisi, kad per kitas Velykas galės susitikti su visų vaikų šeimomis.Koronaviruso pandemija per šias Velykas visus privertė pamiršti išvykas į kitus rajonus aplankyti ir kartu švęsti su artimais, brangiais žmonėmis. Kitokios šios Velykos ir Raseinių rajono Berteškių bendruomenėje. Pasakoja jos pirmininkė Loreta Sirvidienė.Kiekviena gėlė išsiskiria savo forma ir spalva iš kitų. Kurios iš jų žiedas primena kobros galvą, o lapai – dramblio ausis? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Susipažinsime su spaudos publikacijomis kultūros tema.Rūtos Dambravaitės ekskursija po įdomesnius pasaulio kultūros įvykius.Donato Puslio pokalbis su a.a. literatūrologe, teatrologe Irena Veisaite.Kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie džiugesnių muzikantų švenčių?Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir staigmenos.Kas yra biblioterapija ir kaip gali gydyti knygos?Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo projektas „Kažkoks keistas menas“.Pažinstis su Maksu Veinraichu, vienu žymiausių XX a. lingvistų.Jurgita Urbelienė, lietuvių kalbos mokytoja Airijoje, šiemet apdovanota lituanistine premija.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.„Lapkričio migla ir oras, keliantis snaudulį, skatina ieškoti aštresnių pojūčių ir ta proga, kad „Scanorama“ turi visą rinkinį filmų dedikuotų vidurnakčio kinui, nusprendžiau tų pojūčių ieškoti būtent ten,“ – kino tyrėjas ir festivalių programų kuratorius Karolis Žukas apžvelgia Luko Feigelfeld „Raganas“, Thomo Clay „Fanės Laj gundymą“ ir Lijo Jose Pellissery „Jallikattu“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Marija Liugienė-Zalanskaitė pasakoja apie dainininko ir pasakotojo Petro Zalansko ir jo giminės religingumo apraiškas.LRT KLASIKOS laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Gidono Kremerio albumą „Le Cinema“ – jo surinktus muzikinius prisiminimus iš kino filmų.Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu lankytojus kviečia į virtualius susitikimus trečiadieniais ir šeštadieniais. „Šiuo nenuspėjamu laikotarpiu norime pasiūlyti šį tą nuspėjamo, bent jau susitikimo dieną ir laiką“, – tvirtina muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Kodėl tai būtinas sprendimas? Iniciatyvą pristato R. Kačkutė.Pirmasis šios Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyvos renginys – dokumentinio filmo „Petras Repšys: darbai“, pasakojančio apie 30 metų dailininko kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“, premjera. Taip pristatoma retrospektyvinė paroda „Petras Repšys: darbai“, kuri šiuo metu negali sulaukti lankytojų. Plačiau apie šią retrospektyvą pasakoja Laima Ragėnienė.Naujai kuriamas lietuviškas serialas „Trolių ferma“ atrinktas į tarptautinį prestižinį audiovizualinio turinio finalinį renginį „CONTENT LONDON – C21 MEDIA“ ir varžysis dėl pagrindinio prizo. Kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje vykstantis renginys nubrėžia gaires, ką pasaulio žiūrovai žiūrės ateinančiais metais, kas bus populiaru ir patrauklu tarptautinei auditorijai. „Šis projektas pristatytų Lietuvą pasaulyje kaip originalių ir kokybiškų TV serialų kūrėją. Tikiu, kad mes turime labai stiprią komandą Lietuvoje, kuri gali ne tik gerai nufilmuoti užsienietišką serialą, bet ir jį sukurti“, – sako prodiuserė Gabija Siurbytė. Pokalbis su ja ir „Trolių fermos“ režisieriumi Ernestu Jankausku apie Lietuvos galimybes sukurti pasaulinio lygio serialą.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: dar viena proga pasidžiaugti nebekoncertuosiančiu Keithu Jarrettu, daugiau nei po pusės amžiaus atrastas Ellos Fitzgerald įrašas ir Airijoje gyvenančio pianisto Gedimino Karkausko debiutas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Sally Rooney knyga „Normalūs žmonės” vadinama vienu pastarųjų metų literatūros fenomenų. Knyga vadinama rašytojos kartos atspindžiu, jos pardavimai siekia šimtus tūkstančius, apie ją rengiamos diskusijos, o neseniai sukurtas serialas irgi sulaukė didžiulio dėmesio bei susižavėjimo. Kuo gi ypatinga ši knyga, kokius klodus galima joje rasti? Apie tai šioje laidoje kalbama su knygos vertėja Viktorija Uzėlaite bei Airijoje, iš kur ir kilusi ši rašytoja, gyvenančia literatūrologe Egle Kačkute.

Seimas ketina aiškintis, kodėl dalies medikų vis dar nepasiekia dėl koronaviruso žadėti didesni atlyginimai. /Šiuo metu į Lietuvą nori sugrįžti daug Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje darbus praradusių Lietuvos piliečių. /Kas trečias valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės vadovas turi sąsajų su politine partija. /Sukanka metai, kai Ukrainos prezidento pareigas pradėjo eiti Volodymyras Zelenskis. /Nuo šiandien visoje Europos Sąjungoje prekyboje nebelieka mėtinių cigarečių. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

COVID-19 epidemija ir toliau plinta pasaulyje. Pirmieji atvejai užfiksuoti Airijoje ir Liuksemburge. Lietuvoje naujų užsikrėtimo atvejų neužfiksuota, tačiau paskelbta ekstremali situacija turi įtakos darbuotojams, grįžusiems į darbą iš užsienio. Šiandien sukanka 30 metų, kai įsteigtas Lietuvos bankas – centrinis bankas Lietuvos Respublikoje. Būdamas Eurosistemos dalyvis, Lietuvos bankas rūpinasi visos euro zonos, kuri jungia devyniolika šalių su daugiau kaip 330 milijonų gyventojų, pinigų politika ir ekonomikos augimu. Minint Lietuvo banko 30 metų sukaktį Vilniuje, Pinigų muziejuje, parengta paroda „Lietuvos bankas 1990–2020 m. Įvykiai ir žmonės“, kurią galima bus aplankyti artimiausiais mėnesiais patogiu laiku. Telefoninai sukčiai nusitaikė į bankų programėles. Skambutį gavęs vilnietis nustębęs, nes sukčiai žinojo jo visus asmens duomenis ir net sąskaitos likutį. Policijai toks atvejis pirmas, bankai įspėja klientus akylai saugoti PIN kodus ir neprisijungti kam nors prašant.  Europos Sąjunga tęsia pasirengimą chaotiškam scenarijui, jei „Brexito“ prekybos derybos su Jungtine Karalyste baigtųsi nepasiekus jokio susitarimo. Derybos, kuriose iki gruodžio 31-osios turėtų būti parengtas susitarimas, turėtų prasidėti rytoj. Ved. Darius Matas.

Po Rūtos Meilutytė sėkmės, Lietuvoje išpopuliarėjo vaikų plaukimas. Ar po krepšininkės Justės Jocytės sėkmės populiarėja vaikų krepšinis, kalbėsimės su krepšinio trenere Šarūne Valinskaite. Baigiasi pasaulio lietuvių metams skirtas LRT laidų ciklas „Keturi milijonai“. Kokia išeivių kasdienybė? Ar seka gyvenimą Lietuvoje? Galiausiai, ar susimąsto kada apie grįžimą namo? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su Lietuvos radijo žurnalistais lietuvius lankiusiais Lenkijoje, Čikagoje, Norvegijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ved. Rūta Kupetytė.

Pacientų atstovai atkreipia dėmesį, kad įvairiomis ligomis sergantys žmonės diskriminuojami darbe. Dėl to Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija siūlo Darbo kodekso pataisas, kurios draustų diskriminaciją dėl sveikatos būklės. Aukščiausiajame Teisme šiandien vyksta Moksleivių teisinio švietimo programos finalas, per kurį geriausiai programoje pasirodę dalyviai turi inscenizuoti teismo procesą.Pasaulio lietuvių metams skirtas LRT laidų ciklas „Keturi milijonai“ artėja prie pabaigos. Radijo žurnalistai šiais metais lankė Lenkijoje, Čikagoje, Norvegijoje, Airijoje gyvenančius lietuvius, o šį kartą išvyko susitikti su Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiais lietuviais.Savaitės pradžioje paskelbti partijų reitingai negailestingi valstiečiams – jų populiarumas ir toliau krenta. Vilniuje surengtos eitynės už Kataloniją. Pokalbis su Lietuvoje gyvenančiu katalonu Sergi Domuinguez‘u.Ved. Greta Klimkaitė.

Kultūros veikėjai ir girios gyventojai kviečia ginti Šimonių girią. Jos išsaugojimo iniciatyvinė grupė kviečia sekmadienį 15 val. drauge susikibti į gyvą grandinę Šimonių girioje ant Mikierių-Inkūnų tilto Anykščių rajone.LRT radijo žurnalistai baigia kelionę ir susitikimus su tautiečiais Airijoje.Ką vasarą skaitė skaitymo iššūkį pasitikę ir aktyviausiais skaitytojais pripažinti alytiškiai?Ved. Artūras Matusas.

Seimo pirmininkas ragina valdančiuosius kitą savaitę teikti projektą dėl jo atstatydinimo.Parlamentarai šiandien aiškinosi, ar užsienio reikalų ministras tinkamai atstovauja Lietuvai kalbėdamas Astravo jėgainės klausimu.Paaiškėjo Meilės Lukšienės premijos laureatas.Civilinės saugos pratybose Lietuvoje šiandien imituota žmonių evakuacija. Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas pateikė Briuseliui „kompromisinius“ planus dėl „Brexit“ sutarties.Tęsiasi LRT radijo kolegų kelionė Airijoje, kur jie domisi, kaip gyvena mūsų tautiečiai.Laidoje – šios ir daugiau temų. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje V. Baranovskis sako, kad Minskas pasiruošęs dialogui su Vilniumi ir stebisi, kad iki šiol nevyksta pokalbiai politiniu lygiu. Seimo URK aiškinasi, ar URM ministras tinkamai atstovauja Lietuvai kalbėdamas Astravo klausimu, aiškinasi jo susitikimo su Baltarusijos URM aplinkybes. Kadenciją baigusiai prezidentei D. Grybauskaitei Varšuvoje įteikimas Laisvės riterio apdovanojamas. Klaipėdos Sendvario progimnazijos bendruomenę reketuoja nevaldomi paaugliai. Civilinės saugos pratybose Lietuvoje imituota žmonių evakuacija ir imituojamas tikrinimas dėl radiacijos lygio ant drabužių. Praėjus dienai nuo Pchenjano ir Vašingtono susitarimo atnaujinti branduolines derybas, Japonijos vandenyse nusileido iš Šiaurės Korėjos paleista balistinė raketa. Druskininkuose prasidėjo Vijūnėlės dvaro griovimo darbai.Projektas „Keturi milijonai”: lietuviai Airijoje.Sportas. Laidos vedėja M. Lučkaitė.

Laidos svečias – šefas Egidijus Lapinskas. Egidijus turi 26 metų darbo patirtį įvairių restoranų virtuvėse Lietuvoje, Airijoje, Vokietijoje, Belgijoje. O dabar pats yra 9 restoranų bendrasavininkis. „Pagaliau man niekas nieko nenurodinėja“, - kalbėdamas apie mylimą darbą sako Egidijus Lapinskas. Ir mini svarbiausius restoranų verslo dalykus – vizija, komanda, matematika.Ved. Vytaras Radzevičius.

Nuo rytojaus prasideda pratybos dėl galimo incidento Astrave.Nuo rytojaus į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį Lietuvos piliečiai galės gauti nemokamą Rusijos federacijos elektroninę vizą.Raudonais dažais išteptas „Laisvės kalvos“ maketas.Pirmalaikiuose Austrijos parlamento rinkimuose pirmauja dešinioji Sebastiano Kurco „Liaudies partija“.Projektas „Keturi milijonai“: lietuviai Airijoje. Naujas LRT Plius sezonas.Sportas. Ved. Greta Klimkaitė.

Įstatymų spragos, kuriomis naudojasi trečiųjų  šalių piliečiai pirkdami žemes Lietuvoje pajūryje.Pirmą kartą Artimuosiuose Rytuose vyksiančiame lengvosios atletikos pasaulio čempionate sportininkams tenka atlaikyti  rimtus išbandymus.Baigiamas dvejus metus trukęs VMI kvitų žaidimas.Artėjant komunistinės Kinijos 70–mečiui, pasaulyje rengiami protestai. Pasaulio lietuvių metams skirtas LRT projektas „Keturi milijonai“ - Airijoje. Kaip šioje šalyje gyveną lietuviai? Ved D. Kuodis.

Visai neseniai išleista „Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga“.Bevizis režimas su Rusija.Baltarusijos inteligentija kreipėsi į Lietuvos vadovus su prašymu leisti palaidoti vieno iš 1863-1864 sukilmo lyderio Konstantino Kalinausko palaikus Baltarusijoje.„Eurovizijos“ naujovės. Iššūkiai parlamentiniai daugumai.Projektas „Keturi milijonai": lietuviai Airijoje.Kokias gudrybes pasitelkia prekybos centrai tam, kad jūs savęs nevaržytumėte ir išleistumėte daugiau pinigų? Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda dainininkas Marijonas Mikutavičius? Verslo naujienos iš Ispanijos. Ko šią savaitę laukti užsienio naujienų sraute? Ką skaityti rekomenduoja parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė? L. Kojalos komentaras. Ved. Darius Matas.

Sekmadienį Brazilijoje prasidedančius rinkimus politologai vadina vienu didžiausiu išbandymų šalies demokratijai. Apklausos rodo, kad 58% šalies gyventojai mano, kad demokratija ne visada yra pati geriausia valdymo formą. Su kokiomis problemomis susiduria Brazilija, ko tikėtis iš rinkimų ir ar tikrai vieną pagrindinių kandidatų galima būtų vadinti Brazilijos Trampu? Spalio 5-ąją sukanka 50-im metų nuo Neramumų Šiaurės Airijoje pradžios. 1968-ųjų įvykiai Deri - Londonderi mieste, kai vyriausybė brutaliai susidorojo su pilietinių teisių protesto dalyviais, dalies istorikų teigimu žymi tris dešimtmečius trukusių neramumų šalyje pradžią. Plačiau apie tai bei kokia buvo pradžia ir taikos paieškos. Nuo 2017 bent 221 žmonės žuvo dirbdami uždraustą "manual scavengin" arba ekskrementų valymo darbą Indijoje. Apžvelgsime kodėl iki šiol atsiranda žmonių, pasiryžusių už 200-tus dolerių per mėnesį rizikuoti savo gyvybe.

Sekmadienį Brazilijoje prasidedančius rinkimus politologai vadina vienu didžiausiu išbandymų šalies demokratijai. Apklausos rodo, kad 58% šalies gyventojai mano, kad demokratija ne visada yra pati geriausia valdymo formą. Su kokiomis problemomis susiduria Brazilija, ko tikėtis iš rinkimų ir ar tikrai vieną pagrindinių kandidatų galima būtų vadinti Brazilijos Trampu? Spalio 5-ąją sukanka 50-im metų nuo Neramumų Šiaurės Airijoje pradžios. 1968-ųjų įvykiai Deri - Londonderi mieste, kai vyriausybė brutaliai susidorojo su pilietinių teisių protesto dalyviais, dalies istorikų teigimu žymi tris dešimtmečius trukusių neramumų šalyje pradžią. Plačiau apie tai bei kokia buvo pradžia ir taikos paieškos. Nuo 2017 bent 221 žmonės žuvo dirbdami uždraustą "manual scavengin" arba ekskrementų valymo darbą Indijoje. Apžvelgsime kodėl iki šiol atsiranda žmonių, pasiryžusių už 200-tus dolerių per mėnesį rizikuoti savo gyvybe.

Spalio 5–6 dienomis Vilniuje vyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija. Iniciatyvos „Normalios bobos eina out“ organizatorė Dovilė Filmanavičiūtė kartu su režisiere Andra Kavaliauskaite kviečia į spektaklį SEEN, kuriame kalbama apie valgymo sutrikimus. Mokytojo dienos proga interviu su Meilės Lukšienės premijos laureatu Aliumi Avčininku. „Naujienų žemėlapio“ rubrikoje aptarsime prieš 50 metų prasidėjusius ir tris dešimtmečius trukusius neramumus Šiaurės Airijoje, kurių metu žuvo apie 3500 žmonių. Apie tai, kaip tai paveikė šiuolaikinę Šiaurės Airiją, pasakos Indrė Urbaitė. Taip pat laidoje spaudos ir socialinių tinklų apžvalgos, verslo naujienos, kitos temos. Vedėja Rūta Kupetytė. Redaktorė Karolina Bieliauskaitė.

Spalio 5–6 dienomis Vilniuje vyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija. Iniciatyvos „Normalios bobos eina out“ organizatorė Dovilė Filmanavičiūtė kartu su režisiere Andra Kavaliauskaite kviečia į spektaklį SEEN, kuriame kalbama apie valgymo sutrikimus. Mokytojo dienos proga interviu su Meilės Lukšienės premijos laureatu Aliumi Avčininku. „Naujienų žemėlapio“ rubrikoje aptarsime prieš 50 metų prasidėjusius ir tris dešimtmečius trukusius neramumus Šiaurės Airijoje, kurių metu žuvo apie 3500 žmonių. Apie tai, kaip tai paveikė šiuolaikinę Šiaurės Airiją, pasakos Indrė Urbaitė. Taip pat laidoje spaudos ir socialinių tinklų apžvalgos, verslo naujienos, kitos temos. Vedėja Rūta Kupetytė. Redaktorė Karolina Bieliauskaitė.

Ūkio naujienos. Airijoje uždirbti pinigai investuoti Lietuvoje kuriant ūkį. Kodėl jauna šeima grįžo į gimtinę ir kaip dabar tvarkosi beveik 100 ha augalininkystės ūkyje? Pasakos Rimantas Bartninkas, kalbės ir jo sūnūs Audrius ir Laimonas. Apie levandų naudą, auginimą bei realizavimą, pokalbis su Giedre Jankūniene iš Biržų rajono Mockūnų kaimo. Ved. Arvydas Urba.

Ūkio naujienos. Airijoje uždirbti pinigai investuoti Lietuvoje kuriant ūkį. Kodėl jauna šeima grįžo į gimtinę ir kaip dabar tvarkosi beveik 100 ha augalininkystės ūkyje? Pasakos Rimantas Bartninkas, kalbės ir jo sūnūs Audrius ir Laimonas. Apie levandų naudą, auginimą bei realizavimą, pokalbis su Giedre Jankūniene iš Biržų rajono Mockūnų kaimo. Ved. Arvydas Urba.

Rubrika „Jūs paskambinote į LRT radiją“. Sociologas Vladas Gaidys apie naujausius visuomenės nuomonės tyrimus. Airijoje ir visame pasaulyje minima Šv. Patriko diena. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Viena dominuojančių temų šeštadienį rengiamoje konferencijoje „Ruoškis bėgti” – kūno būsenos tyrimai.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Šių metų orai. Praėję sporto metai.Pasirengimas popiežiaus vizitui. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė).Šeštą kartą įvyks tradiciniai „Globalios Lietuvos apdovanojimai“.Empatijos muziejus (batų parduotuvė) Airijoje. Verslo naujienos: Kokie Lietuvai buvo 2017- ieji? (ekonomika).Kultūros renginių anonsas. Apie ką kalba žmonės: Kokie darbai ir pramogos tarpušvenčiu?Gamtininkų žurnalas „Kosmos“.Kokie šie metai buvo Lietuvos vaikams?

Merginų choras „Viva“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Gaël Faye romanas „Maža šalis“ bei Neringos Vaitkutės apysaka „Neišduosiu tavęs“.Apie tango, „paslaptį, kurią šoka dviese” – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ašfordo pilį Airijoje.

Merginų choras „Viva“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Gaël Faye romanas „Maža šalis“ bei Neringos Vaitkutės apysaka „Neišduosiu tavęs“.Apie tango, „paslaptį, kurią šoka dviese” – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ašfordo pilį Airijoje.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Socialiniuose tinkluose ir fiktyviose elektroninės prekybos platformose apgavikai suvilioja gyventojus įsigyti prekių su didelėmis nuolaidomis.Seime prasideda kitų metų biudžeto svarstymas (finansų ministras Vilius Šapoka). Popiežius Pranciškus kitąmet rudenį lankysis Lietuvoje.Orų apžvalga. Prasideda trečiasis austrių festivalis. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas). Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius parašė knygą „Nematomuose apkasuose“.Atmosferos tyrimų stotis Airijoje.Verslo naujienos (prekių kainų tyrimas).Kultūros renginių anonsas.Ką žmonės galvoja apie Lietuvos kariuomenę?Gamtininko Selemono Paltanavičiaus pastebėjimai.Potvynis Klaipėdoje.Duris atvers Klaipėdos jūrų muziejus.

„Mokslininkai įsivaizduojami kaip pagyvenę, baisoki baltaodžiai vyrai, kurie kažką buria pasislėpę kokiame nors bokšte, atsiriboję nuo gyvenimo, – sako nanofizikė iš Jungtinių Amerikos valstijų dr. Jessamyn Fairfield. „Bet jie irgi yra žmonės ir tokie pat įvairūs kaip mūsų pasaulis. Gal ne tiek įvairūs, kiek norėtume, bet einame ta linkme. Todėl manau, kad svarbu parodyti, ką jie daro, kad gali juokauti ir nežiūrėti į save pernelyg rimtai,“ – įsitikinusi jauna Airijoje dirbanti tyrėja, kuri taip pat yra komikė ir improvizatorė, laidanti juokelius apie branduolines bombas ir dainuojanti apie disertacijas pritardama sau ukulele. Airijos ir Jungtinės Karalystės fizikus vienijanti organizacija dr. J. Fairfield už mokslo populiarinimą šiemet apdovanojo Mary Somerville medaliu. Autorė Vaida Pilibaitytė. J. Fairfield asm. archyvo nuotr.

„Mokslininkai įsivaizduojami kaip pagyvenę, baisoki baltaodžiai vyrai, kurie kažką buria pasislėpę kokiame nors bokšte, atsiriboję nuo gyvenimo, – sako nanofizikė iš Jungtinių Amerikos valstijų dr. Jessamyn Fairfield. „Bet jie irgi yra žmonės ir tokie pat įvairūs kaip mūsų pasaulis. Gal ne tiek įvairūs, kiek norėtume, bet einame ta linkme. Todėl manau, kad svarbu parodyti, ką jie daro, kad gali juokauti ir nežiūrėti į save pernelyg rimtai,“ – įsitikinusi jauna Airijoje dirbanti tyrėja, kuri taip pat yra komikė ir improvizatorė, laidanti juokelius apie branduolines bombas ir dainuojanti apie disertacijas pritardama sau ukulele. Airijos ir Jungtinės Karalystės fizikus vienijanti organizacija dr. J. Fairfield už mokslo populiarinimą šiemet apdovanojo Mary Somerville medaliu.

2017-ųjų birželio pabaiga. Lietuvoje siaučiantis škvalas be elektros palieka tūkstančius žmonių. Vilniuje dėl liūčių sutrikęs eismas, užtvindytos gatvės, skęsta automobiliai, kai kurie miestiečiai gatvėse net irstosi valtimis.Kaip tik tuo metu pasirodo naujas prestižinio mokslo žurnalo „Nature“ numeris. Jo viršelyje cituojamas klimato tyrėjų grupės straipsnis apie debesis. Tarp autorių – dvi lietuviškos pavardės. O ilgo sąrašo priekyje – jauna fizikė iš Lietuvos. Šie du mokslininkai dirba Airijoje, vienoje švariausių šiaurės pusrutulio vietų, mažame namelyje ant jūros kranto. Ten palėpėje iš to, kas akiai nematoma, gaminami debesys. Ir kartais gimsta svarbūs mokslo atradimai.

2017-ųjų birželio pabaiga. Lietuvoje siaučiantis škvalas be elektros palieka tūkstančius žmonių. Vilniuje dėl liūčių sutrikęs eismas, užtvindytos gatvės, skęsta automobiliai, kai kurie miestiečiai gatvėse net irstosi valtimis.Kaip tik tuo metu pasirodo naujas prestižinio mokslo žurnalo „Nature“ numeris. Jo viršelyje cituojamas klimato tyrėjų grupės straipsnis apie debesis. Tarp autorių – dvi lietuviškos pavardės. O ilgo sąrašo priekyje – jauna fizikė iš Lietuvos. Šie du mokslininkai dirba Airijoje, vienoje švariausių šiaurės pusrutulio vietų, mažame namelyje ant jūros kranto. Ten palėpėje iš to, kas akiai nematoma, gaminami debesys. Ir kartais gimsta svarbūs mokslo atradimai.

„Moterų literatūra vis dar laužo konvencijas ir stengiasi išlaisvinti žodį“, – teigia literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė.Statistika ir kiti socialiniai tyrimai nuolat patvirtina, kad moterų ir vyrų galimybės ir teisės vis dar nėra lygios. Tačiau moterų literatūra, be abejo, niekuo nenusileidžia vyrų kuriamiems tekstams. Bet kodėl apskritai prasminga skirstyti literatūrą į vyrų ir moterų? Kodėl reikia atskirai tyrinėti moterų literatūrą? Kas yra moterų literatūra, moteriškas rašymas? Kaip keičiasi jos samprata nuo feministinių tyrimų pradžios, kokias problemas tyrinėja šiuolaikinis feminizmas? Apie tai kalbėsimės su humanitarinių mokslų daktare Egle Kačkute. 2012 metais mokslininkė išleido monografiją „Savos ir svetimos“, kurioje tyrinėja prancūzakalbių ir bričių rašytojų kūrybą. Šiuo metu Eglė Kačkutė savo tyrimus motinystės ir migracijos tema atlieka Meinuto universitete Airijoje.Apie pirmą lesbietiškos motinystės liudijimą lietuvių literatūroje ir kuo skiriasi lietuvių ir užsienio motinystės patirtys literatūroje?Kas vyksta šiuolaikinėje moterų literatūroje?Kuo ypatingas šiuolaikinis moterų rašymas?Iš ko kyla mėgavimasi motinystė lietuvių rašytojų knygose?Ir kaip Donaldo Trumpo atėjimas susijęs su šia tema?Apie visa tai pasakos tyrinėtoja Eglė Kačkutė.

„Moterų literatūra vis dar laužo konvencijas ir stengiasi išlaisvinti žodį“, – teigia literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė.Statistika ir kiti socialiniai tyrimai nuolat patvirtina, kad moterų ir vyrų galimybės ir teisės vis dar nėra lygios. Tačiau moterų literatūra, be abejo, niekuo nenusileidžia vyrų kuriamiems tekstams. Bet kodėl apskritai prasminga skirstyti literatūrą į vyrų ir moterų? Kodėl reikia atskirai tyrinėti moterų literatūrą? Kas yra moterų literatūra, moteriškas rašymas? Kaip keičiasi jos samprata nuo feministinių tyrimų pradžios, kokias problemas tyrinėja šiuolaikinis feminizmas? Apie tai kalbėsimės su humanitarinių mokslų daktare Egle Kačkute. 2012 metais mokslininkė išleido monografiją „Savos ir svetimos“, kurioje tyrinėja prancūzakalbių ir bričių rašytojų kūrybą. Šiuo metu Eglė Kačkutė savo tyrimus motinystės ir migracijos tema atlieka Meinuto universitete Airijoje.Apie pirmą lesbietiškos motinystės liudijimą lietuvių literatūroje ir kuo skiriasi lietuvių ir užsienio motinystės patirtys literatūroje?Kas vyksta šiuolaikinėje moterų literatūroje?Kuo ypatingas šiuolaikinis moterų rašymas?Iš ko kyla mėgavimasi motinystė lietuvių rašytojų knygose?Ir kaip Donaldo Trumpo atėjimas susijęs su šia tema?Apie visa tai pasakos tyrinėtoja Eglė Kačkutė.

Dueto „2 easy fashion“ koliažų paroda „Q&A“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgos tema – Naujasis daiktiškumas šveicarų tapyboj.Kodėl į didžiuosius ekranus grįžta kino klasika?„Klasikos enciklopedija“ – Apie Milžinų kelią Airijoje.

„Ūkio naujienos“. Pradinį kapitalą ūkiui kurti užsidirbo Airijoje. Nekasdienės dovanos bibliotekai Aukštadvaryje.

Dr. Tomo Balkelio paskaita „Socialinio banditizmo mitas Lietuvoje: Tadas Blinda“ atskleis, kokių sąsajų yra tarp socialinio banditizmo ir tautos įvaizdžio kūrimo, patikins, jog Blindos sindromas pastebimas ir nūdienos politikos gyvenime. Paskaitoje gilinamasi į būdus, kaip politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie pritaikomi kuriant tautines ir socialines tapatybes. Sekant „svieto lygintojo“ Tado Blindos, gyvenusio 1846–1877 metais, mito gimimą ir transformacijas, teigiama, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino reikšmingą vaidmenį kuriantis tautinėms bendruomenėms tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas. Tomas Balkelis – istorikas, studijavęs Anglijoje, JAV ir Kanadoje. Šiuo metu dirba Dublino Kolegijos universitete Airijoje.

Dr. Tomo Balkelio paskaita „Socialinio banditizmo mitas Lietuvoje: Tadas Blinda“ atskleis, kokių sąsajų yra tarp socialinio banditizmo ir tautos įvaizdžio kūrimo, patikins, jog Blindos sindromas pastebimas ir nūdienos politikos gyvenime. Paskaitoje gilinamasi į būdus, kaip politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie pritaikomi kuriant tautines ir socialines tapatybes. Sekant „svieto lygintojo“ Tado Blindos, gyvenusio 1846–1877 metais, mito gimimą ir transformacijas, teigiama, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino reikšmingą vaidmenį kuriantis tautinėms bendruomenėms tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas. Tomas Balkelis – istorikas, studijavęs Anglijoje, JAV ir Kanadoje. Šiuo metu dirba Dublino Kolegijos universitete Airijoje.

Titanikas The Titanic Hi there, I’m Jack and I’m Gintarė and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.   Where are you from, Gintare?  I am from Lithuania.  What part?  From Kaunas.  From Kaunas, okay, and you're just visiting in the United States?  No, I am working and now I am dancing.     Dancing!  So, we can finish this up so you can go dancing.  Thank you.   Gintarė and Vytautas, her partner Vytautas are great dancers and I'll add Youtube links to the end of this episode so you can see their dancing.  Oh, my gosh!   Is it okay if I record you for this podcast, Lithuanian Out Loud?  Okay.  It's okay? Good!   On today’s episode we’ll do something a little different.  We’ll take something from the Vikipedija homepage and we’ll read it for you.  How much can you understand without reading the text?  We’ll read this for you three times.  Sėkmės!    Titanikas – transatlantinis keleivinis laivas. Šis laivas buvo pastatytas Belfaste, Airijoje ir priklausė „White Star Line“ kompanijai. Tai buvo didžiausias pasaulyje ir labai greitas laivas.   dar kartą   Titanikas – transatlantinis keleivinis laivas. Šis laivas buvo pastatytas Belfaste, Airijoje ir priklausė „White Star Line“ kompanijai. Tai buvo didžiausias pasaulyje ir labai greitas laivas.   dar kartą   Titanikas – transatlantinis keleivinis laivas. Šis laivas buvo pastatytas Belfaste, Airijoje ir priklausė „White Star Line“ kompanijai. Tai buvo didžiausias pasaulyje ir labai greitas laivas.   Here’s a translation for you   The Titanic Titanikas    a transatlantic passenger ship transatlantinis keleivinis   this ship was built in Belfast, Ireland  šis laivas buvo pastatytas Belfaste, Airijoje   and belonged to the White Star Line Company  ir priklausė „White Star Line“ kompanijai   it was the biggest in the world          tai buvo didžiausias pasaulyje   and a very fast ship     ir labai greitas laivas   Now, let’s break this down and give you some more examples   transatlantic transatlantinis   a passenger keleivis   passengers keleiviai   a ship laivas   ships laivai   a passenger ship keleivinis laivas   a passenger train keleivinis traukinys   a passenger airplane keleivinis lėktuvas   a building, a structure pastatas   was built buvo pastatytas   the tower was built on a hill bokštas buvo pastatytas ant kalvos   Belfast           Belfastas   in Belfast Belfaste   Ireland Airija   in Ireland   Airijoje   Northern Ireland Šiaurės Airija   to belong priklausyti   the building belonged to the banker pastatas priklausė bankininkui   the house belonged to the farmer namas priklausė ūkininkui   the flat belonged to the woman’s parents butas priklausė moters tėvams   to whom does this belong?             kam šis priklauso?   a company kompanija   it was tai buvo   it was amazing tai buvo nepakartojama   that was wonderful tai buvo nuostabu   that was very cool tai buvo labai šaunu   it was a wonderful school tai buvo šauni mokykla   the largest     didžiausias, didžiausia   the world pasaulis   in the world pasaulyje   the largest company didžiausia kompanija   the largest company in Lithuania  didžiausia kompanija Lietuvoje   the largest store in Kaunas didžiausia parduotuvė Kaune   the biggest stadium in the world didžiausias stadijonas pasaulyje   the biggest fish     didžiausia žuvis   the world’s largest cruise ship didžiausias pasaulyje kruizinis laivas   the biggest dog in the world didžiausias šuo pasaulyje   the world's biggest cup of hot chocolate  didžiausias pasaulyje karšto šokolado puodelis   fast           greitas, greita   a very fast ship labai greitas laivas   a very fast airplane labai greitas lėktuvas   a very fast installation       labai greitas montavimas   a very fast delivery labai greitas pristatymas   very fast and cheap food tikrai greitas ir pigus maistas.   Brigita is very fast and reliable Brigita yra labai greita ir patikima   šaunu, you made it to the end of another episode, puiku!

Exam 45keturiasdešimt penktas egzaminas.  This is a quick response episode!  We’ll say the word or phrase in English and you say it in Lithuanian – Out Loud!  It’s too late for questions, the exam starts now.  Ready, set, go!  Pasiruošti, dėmesio, marš! where is he living? Vilnius? Klaipėda?      kur jis gyvena? Vilniuje? Klaipėdoje?he’s living in Europe’s center – Lithuania   jis gyvena Europos centre – LietuvojeLithuania is Europe’s center                    Lietuva yra Europos centrashe lives outside of town                          jis gyvena užmiestyjehe lives in town                                          jis gyvena miestelyjehe lives in the small town                          jis gyvena mažame miestelyjehe doesn’t live well                                     jis negyvena geraihe doesn’t live in town                                jis negyvena miestelyjehe doesn’t live in the small town             jis negyvena mažame miestelyjeshe is living her life                                   ji gyvena savo gyvenimąshe’s living excellent – so far                   ji gyvena puikiai - kol kasshe lives not far                                         ji gyvena netolishe lives in Great Britain                             ji gyvena Didžiojoje Britanijojeshe doesn’t live bad                                   ji negyvena blogaiDaiva doesn’t live in Russia                     Daiva negyvena RusijojeRenata doesn’t live here                             Renata negyvena čiahow are you doing?                                   kaip gyvenat?not bad, thanks, and you?                         neblogai gyvenu, ačiū, o kaip jūs?thanks, I’m also not bad                             ačiū, aš irgi neblogai gyvenuwhere do you live?                                     kur jūs gyvenate?do you live in Ireland?                                ar jūs gyvenate Airijoje?if you are living in China - speak Chinese     jei jūs gyvenate Kinijoje – kalbėkite kiniškaiwhy are you living in Canada?                   kodėl jūs gyvenate Kanadoje?you don’t live outside                                 jūs negyvenate laukewhy do you not live in Canada?                   kodėl jūs negyvenate Kanadoje?

Hi there, this is Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud.  Well, we made it, here we are at episode 100!  Did you ever think it would happen?  We certainly had our doubts.  It’s been so difficult for us to keep these programs coming that many times during the series we almost stopped.  As a matter of fact, twice, I’d decided it was too much and I thought we were finished.  It’s just such a big job, creating episodes on paper, writing them out, typing them up, rewriting them, retyping them, then finding time to record the episodes, tossing out entire recordings that were too poor to air, editing the recordings, cleaning up audio, moving sound bites around so it all makes sense, adding music, loading it up onto the internet with text and photos.  It’s such a big time consumer. So, wonder why we do it all for free?  Two major reasons, one, we started the series as a tool for me to learn Lithuanian – and I still need to learn it.  The second reason is our community of listeners and all of your comments, plugs, emails, and new listeners joining the community every day.  We’ve had over 120,000 total downloads and we are breaking 1,500 downloads a day.  What can we say?  You guys are super.  You are one of the major reasons why we continue.  Without you, Lithuanian Out Loud wouldn’t exist.  We know you depend on us and so we feel a responsibility to keep the episodes coming.  How could we possibly leave you hanging?  Thanks for being there for us. So, I’d like to thank all of you for listening and for spending time with us.  Above all, I want to thank the most perfect, the most intelligent, the most beautiful, engaging, interesting, the greatest woman I’ve ever met in my life, my wife Raminta.  Thank you honey, you leave me breathless. Now, here’s another street recording asking passers-by about Lithuania.  My apologies for the way this one was recorded.  When I found out both guys here were from Spanish speaking countries I couldn’t help myself and I started to speak Spanish.  Later, I regretted doing that since most of our community probably doesn’t speak Spanish.  But, if you listen closely you’ll be able to make out these guys know the answers to all three questions.  Where is Lithuania?  What language do they speak there? What is the capital city? Great! Now, on with episode number 100 which Raminta and I recorded a few weeks ago.  This episode covers the verbs gyventi and negyventi and it will be the pattern we’ll follow for future verb introductions.  From here on out we’ll introduce a new verb, we’ll conjugate the verb, do many examples of the verb in sentences and we’ll negate this verb with examples.  Then at the end we’ll go over the imperative that we introduced in episode 99.  Now, let’s get started on the next 100 episodes and please, if you can, leave us a review on our iTunes page, we still don’t have 50 yet!  Enjoy! Hi there, I’m Jack and I’m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. According to Wikipedia, the Geographical Center of Europe monument is located in Lithuania.  After an estimation of the boundaries of the continent of Europe in 1989 the French National Geographic Institute determined that the Geographic Center of Europe is located 26 kilometers north of its capital city, Vilnius, near the village of Purnuškės. A monument, composed by the sculptor Gediminas Jokūbonis and consisting of a column of white granite surmounted by a crown of stars, was erected at the location in 2004. This location is the only one listed in the Guinness Book of World Records as the geographical center of Europe. 17 km away lies Europos Parkas, Open Air Museum of the Center of Europe, a sculpture park containing the world's largest sculpture made of TV sets, now partially collapsed. pradėkime, let’s get started Today we’ll go over the verb gyventi – to live.  In episodes 0008 through 0013 we went over some uses of gyventi.  Let’s dig into it some more, here are gyventi and negyventi conjugated in the present tense.  prašom pakartoti, please repeat… to live                             gyventiI live                               aš gyvenu you live (familiar)            tu gyveni he lives                           jis gyvena she lives                          ji gyvena you live (formal)              jūs gyvenate you all live                      jūs gyvenate we live                            mes gyvename they live (mm/mf)            jie gyvena they live (females)             jos gyvena to not live                         negyventiI don’t live                       aš negyvenuyou don’t live (familiar)     tu negyvenihe doesn’t live                  jis negyvenashe doesn’t live                 ji negyvenawe don’t live                    mes negyvenameyou don’t live (formal)      jūs negyvenateyou all don’t live               jūs negyvenatethey don’t live (mm/mf)    jie negyvenathey don’t live (females)    jos negyvena vocabulary                      žodynasChicago                          Čikagalife                                 gyvenimasalways                            visadaone time                         vieną kartąold town                         senamiestisthe country                     užmiestisa town                            miestelissmall                              mažas / mažawhy                               kodėlopen air                          laukastogether                          kartuanywhere                        bet kuroutskirts                         pakraštystherefore, that is why       todėl So, somebody can say, kodėl? – you can say, todėl!Yeah, if you want to be rude. to pass, to spend             praleistialmost all day                 beveik visą dienącan                                galito be able                       galėtiin the open air                 laukeGreat Britain                   Didžioji Britanijaalso                                irgi, taip patif                                   jei/jeigusomewhere, anywhere     kur norsmaybe                            galbūtor                                  arbaseparate                          atskirastogether                          kartupeace                             ramybėin peace                          ramybėjethe world                        pasaulisold                                 senas/senain the old                        senamethe forest                        miškasinhabitant                       gyventojas (gyventoja)city                                miestasdiminutive of city            miestelis miestelis, it’s like a small town?  Yes, like Papilė. dormitory (dorm)             bendrabutis okay, now let’s use these verbs in some examples examples - pavyzdžiai infinitiveI can live in Lithuania                      aš galiu gyventi LietuvojeI like living in Kaunas                      man patinka gyventi KauneI want to live in Klaipėda                 aš noriu gyventi Klaipėdojeis there anywhere to live?                 ar yra kur gyventi?why not live better?                         kodėl negyventi geriau?one can live or not live here             galima gyventi arba negyventi čiawhy not live your life in Lithuania?   kodėl negyventi savo gyvenimo Lietuvoje? ašI live in Chicago               aš gyvenu ČikagojeI’m living in Lithuania       aš gyvenu LietuvojeI am living life                  aš gyvenu gyvenimąI am living my life             aš gyvenu savo gyvenimąI don’t live in Vilnius         aš negyvenu VilniujeI’m not living my life        negyvenu savo gyvenimoI’m not living in Chicago   negyvenu Čikagoje tuI live in Kaunas, do you also live in Kaunas? (tu) aš gyvenu Kaune, ar tu taip pat gyveni Kaune?I see that you are living well as always! (tu)         matau kad gyveni, kaip visada gerai!you only live one time (tu)                                 gyveni tik vieną kartąwhere do you live now? (tu)                              kur tu gyveni dabar?where do you live? (tu)                                      kur tu gyveni?you don’t live here                                            tu negyveni čiawhy don’t you live in the old town?                    kodėl negyveni senamiestyje? jiswhere is he living? Vilnius? Klaipėda?        kur jis gyvena? Vilniuje? Klaipėdoje?he’s living in Europe’s center – Lithuania   jis gyvena Europos centre – LietuvojeLithuania is Europe’s center                      Lietuva yra Europos centrashe lives outside of town                            jis gyvena užmiestyjehe lives in town                                        jis gyvena miestelyjehe lives in the small town                          jis gyvena mažame miestelyjehe doesn’t live well                                  jis negyvena geraihe doesn’t live in town                             jis negyvena miestelyjehe doesn’t live in the small town               jis negyvena mažame miestelyje jishe is living her life                                  ji gyvena savo gyvenimąshe lives in Vilnius’ outskirts therefore her dogcan spend almost all day in the open air                                                             ji gyvena Vilniaus pakraštyje todėl jos šunys beveik visą dieną gali praleisti laukeshe’s living excellent – so far                   ji gyvena puikiai - kol kasshe lives not far                                      ji gyvena netolishe lives in Great Britain                         ji gyvena Didžiojoje Britanijojeshe doesn’t live bad                                ji negyvena blogaiDaiva doesn’t live in Russia                     Daiva negyvena RusijojeRenata doesn’t live here                          Renata negyvena čia jūs (singular)how are you doing?                                kaip gyvenat?not bad, thanks, and you?                       neblogai gyvenu, ačiū, o kaip jūs?thanks, I’m also not bad                          ačiū, aš irgi neblogai gyvenuwhere do you live?                                  kur jūs gyvenate?do you live in Ireland?                             ar jūs gyvenate Airijoje?if you are living in China - speak Chinese  jei jūs gyvenate Kinijoje – kalbėkite kiniškaiwhy are you living in Canada?                 kodėl jūs gyvenate Kanadoje?you don’t live outside                             jūs negyvenate laukewhy do you not live in Canada?               kodėl jūs negyvenate Kanadoje? jūs (plural)“out with it!” how are you doing?            papasakokit!  kaip jūs gyvenate?maybe there is somewhere you can live in Kaunas or Vilnius                          galbūt kur nors galite gyventi Kaune arba Vilniuje why do you all live here, and I nowhere?  kodėl jūs čia gyvenate, o aš niekur?do you all live separately?                       ar jūs gyvenate atskirai?are you all living together?                      ar jūs gyvenate kartu?you don’t all live together                       jūs negyvenate kartuwhy do you not live together?                 kodėl negyvenate kartu?why do you not live separately?              kodėl negyvenat atskirai? mesdo we live only one time?                        gyvenam tik vieną kartą?…and that’s how we live                        …taip ir gyvenamwe live in peace                                      gyvename ramybėjewe live on earth – we live in the universe  mes gyvename pasaulyjedo you live separately?                            ar jūs gyvenat atskirai?yes, we live separately                            taip, gyvename atskiraiwe don’t live in Kaunas                          mes negyvename Kaunewe don’t live together                             mes negyvename kartuwe don’t live downtown                         negyvenam miesto centre jie (m/m or m/f group)they live in the old building                     jie gyvena sename pastatethey live in the old city                           jie gyvena sename miestethey live in the old forest                        jie gyvena sename miškethey don’t live in peace                          jie negyvena ramybėjein the city live about 50,000 inhabitants   mieste gyvena apie penkias dešimt tukstančių gyventojųin the small town live 632 inhabitants      miestelyje gyvena šešias šimtai trys dešimt du gyventojaithey don’t live in the forest                    jie negyvena miškethey don’t live in the building                 jie negyvena pastatethey don’t live in the city                       jie negyvena miestethey don’t live in peace                         jie negyvena ramybėje jos (female group only)is it true they live well?                     ar tikrai jos gerai gyvena?they live in the new building              jos gyvena naujame pastatethey live in the new house                 jos gyvena naujame namethey live in the new village                jos gyvena naujame kaimethey don’t live anywhere                   jos negyvena bet kurthree students live in the room           kambaryje gyvena trys studentėsthey don’t live in a flat                       jos negyvena butethey don’t live in a house                   jos negyvena namethey don’t live in a dormitory (dorm)  jos negyvena bendrabutyje and finally here are gyventi and negyventi using the imperative: live!                  gyvenk!live!                  gyvenkite!let’s live!           gyvenkime!don’t live!         negyvenk!don’t live!         negyvenkite!let’s not live!     negyvenkime! Puiku!  Excellent!  You made it to the end of another episode!  Puiku! Alright!  That’s it for today!  Thanks for the download!  If you got anything out of this lesson please leave us a review on our iTunes page.To leave us comments call our voicemail number that’s in the title of every show or call our Skype voicemail at Lithuanianoutloud – that’s one word, and leave us a message there.If you’d like to see the Lithuanian spelling of any word in this series just go to WWW dot Lithuanian dot L I B S Y N dot com.  If you’d like to get these episodes every time a new one is available just go to iTunes and do a search for Lithuanian Out Loud and click subscribe.  It’s completely free.  But, if you don’t want to subscribe on iTunes, just send us an email asking us to alert you every time a new episode hits the internet.  And feel free to make copies of our episodes, put them on cds and pass them out to your friends.Thanks to CCMixter.org, Ditto Ditto and Vieux Farka Toure for the podcast music.Thanks for tuning in, tell your friends about us, we’ll see you on the next episode of Lithuanian Out Loud.I’m Jack and I’ve never met a Lithuanian I didn’t like.  Viso gero!  Sudie! Geographical centre of Europehttp://en.wikipedia.org/wiki/Geographic_Center_of_Europe http://www.Lithuanian.Libsyn.comSkype voicemail:  Lithuanianoutloudemail Raminta and Jack at: lithuanianoutloud@earthlink.net  http://www.vieuxfarkatoure.com/http://www.ccmixter.org/