Podcasts about asmens

Po pokalbio gegužės gale „10–12“ laidoje vienos rankos nevaldančiai Kaišiadorių rajono gyventojai, 46 metų Vaidai Pupalaigienei vėl nustatytas dalyvumo lygis, grąžintos visos socialinės garantijos. Dvejus metus nelabai darbinga buvusi moteris staiga vėl 100 proc. darbinga tapo rudenį. Kaip taip nutinka, kad vienos rankos nevaldantis žmogus dar turi institucijoms įrodinėti, jog jis tikrai nėra 100 proc. darbingas?Apie tai kalba vėl nebelabai darbinga tapusi 46-erių Kaišiadorių rajono gyventoja, kraštovaizdžio architektė Vaida Pupalaigienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė bei Asmeninių asistentų asociacijos vadovas, teisininkas Žilvinas Mišeikis.

Kaip pasakoja Dalia Burlinskienė, šio konkurso tikslas atrinkti ir finansuoti projektus, kuriuos įgyvendinant būtų teikiamos viešos skalbimo paslaugos Alytaus rajono gyventojams, kurie gyvena būstuose be patogumų. Taip pat tiems, kurie dėl finansinių ir techninių galimybių negali savo namuose naudotis dušu, vonia ar skalbimo mašina. 

Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo 2024-ųjų sausio 1-os dienos, prasidėjus negalios reformai, vienas iš pokyčių – neįgalumas keičiamas dalyvumu. Panašu, kad dar daugelis žmonių taip ir nesupranta, kodėl reikėjo keisti negalios nustatymo tvarką ir kokia pokyčių esmė. Kas pasikeitė pensinio amžiaus žmonėms? Kodėl jaučiamas nepasitenkinimas dėl negalios nustatymo tvarkos?Laidoje dalyvauja Jelena Ivančenko – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorės pavaduotoja, Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskas ir Žilvinas Mišeikis – Asmeninių asistentų asociacijos vadovas.„Naujoji tvarka ir procesas nėra baigtinis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios gali teikti ir teikia pasiūlymus, kas gali įtakoti ir įtakoja dalyvumo nustatymo tvarką“, - sako J. Ivančenko. Kaip tai vyksta ir kodėl svarbu – klausykite laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vieši pasisakymai apie žmones su negalia per penkerius pastaruosius metus tapo jautresni. Vis dėlto – šiek tiek daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra yra pradėjusi kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Jungtinės Tautos 2019 metais yra parengusios Negaliai jautrios kalbos gaires. Jos išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.37–ąjį sezoną pradedantis Keistuolių teatras mažuosius žiūrovus bei jų tėvelius kviečia į pasakos-nepasakos premjerą – Violetos Palčinskaitės pjesės „Aš vejuos vasarą“ pastatymą. Nuotaikingą spektaklį, kuriame vyksta intensyvios laimės paieškos, režisuoja Gabrielius Zapalskis su gausia bendraminčių komanda.Šių metų rugsėjo 29 d. minėsime visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) 120-ąjį jubiliejų.Subtilios dainų aranžuotės ir su niekuo nesupainiojami skaidrūs balsai - šiandien Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų. „Alessi Brothers“ labiausiai žinomi dėl savo romantinių dainų, tačiau jų platus muzikinis talentas atsiskleidė ir rašant bei prodiusuojant muziką kitiems atlikėjams.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė. Kalbamės apie balso galią ir Austėjos gyvenimo kelią.Ved. Gerūta Griniūtė

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Karaliūtė FM99 pasakoja apie liepos 1 dieną pradėtą teikti pavėžėjimo paslaugą visoje Lietuvoje.

Vengrija pradeda pirmininkauti Europai Sajugos Tarybai su šūkiu – „Padarykime Europą vėl didžią“. Ką Ukrainos neremiančios Vengrijos pirmininkavimas gali reikšti Europai?Aktualus klausimas. Savaitgalį Baltijos jūroje nuskendo dvi mergaites gelbėjęs vyras, o Plungėje nuskendo dvejų metų mergaitė. Kaip paskatinti žmones saugiai elgtis vandenyje, kad būtų išvengta tokių tragedijų?Įsigalioja svarbi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisa. Pagal ją bus viešinamos įmonės, iš kurių nutekėjo klientų duomenys, organizacijos galės teikti grupinius ieškinius.Po pirmojo parlamento rinkimų turo Prancūzijoje pirmauja Marin Le Pen vedami kraštutiniai dešinieji. Prognozuojama, kad po antrojo turo Le Pen partija parlamente gali turėti absoliučią daugumą. Kaip Prancūziją, o ir visą Europą pakeis šių rinkimų rezultatai?Tęsiame pažintį su Paryžiaus olimpiadoje dalyvausiančiais Lietuvos sportininkais. Šįkart – pasakojimas apie treko dviratininkę Oliviją Baleišytę.Ved. Edvardas Kubilius

Tūkstančiai žmonių Prancūzijoje išėjo į gatves protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų iškilimą, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą stipriai pasirodė Nacionalinis sambūris.Lietuvoje pradėjus teikti pacientų pavėžėjimo paslaugą, sulaukta beveik 300 skambučių, didžioji dalis skambinusiųjų norėjo gauti informacijos apie šią naujovę. Pacientų pavežėjimas visoje Lietuvoje pradedamas po bandomojo projekto. Paslauga teikiama pacientui nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas arba grįžti iš jų. Pavežėjimas taip pat vykdomas grįžti iš skubios pagalbos skyriaus.Vengrija perima pirmininkavimą Europos Sąjungai ir žada būti „sąžininga tarpininkė“, nepaisant plačiai paplitusio susirūpinimo dėl, kritikų nuomone, į autoritarizmą krypstančios, Rusijai palankios vyriausybės.Izraelyje tūkstančiai žydų ultraortodoksų vyrų protestavo prieš jų šaukimą į kariuomenę.Protestus įžiebė neseniai priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas pradėti šaukti ultraortodoksus vyrus į karinę tarnybą.Įsigalioja svarbi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisa. Pagal ją bus viešinamos įmonės, iš kurių nutekėjo klientų duomenys, organizacijos galės teikti grupinius ieškinius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Opozicija žada pritarti Gynybos fondo steigimui, tačiau palaikys ne visus finansavimo įrankius.Kauno miesto taryba pritarė iniciatyvai statyti paminklą buvusiam prezidentui Algirdui Brazauskui. Dėl tikslios įamžinimo vietos ketinama apsispręsti vėliau. Kiek lėšų reikės projektui, turėtų paaiškėti po konkurso.Vakarų ginkluotei pasiekus Ukrainą, suintensyvėjo smūgiai į taikinius Rusijoje ir Rusijos okupuotose teritorijose.Įsigaliojus griežtesniems Europos Sąjungos reikalavimams, iki šių metų išduotas asmens tapatybės korteles elektroniniam parašui naudojantys Lietuvos gyventojai, jas turi pasikeisti iki liepos pabaigos. Migracijos departamento teigimu, tokių gyventojų yra apie 20 tūkstančių. Asmens tapatybės kortelės jiems bus keičiamos nemokamai. Tačiau žmonės neslepia pasipiktinimo. Štai LRT RADIJO klausytojas Martynas Levickas sako per pastaruosius penkerius metus, asmens tapatybės kortelę priverstas keisti jau trečią kartą.Baigiantis mokslo metams tėvams atsiranda rūprestis kuo vaikus užimti vasarą. Į LRT Girdi kreipėsi dviejų paauglių mama, kuri pasipiktino vasaros stovyklų kainomis, jos vienam vaikui siekia ir šešis šimtus eurų savaitei. Stovyklų organizatoriai tikina, kad kainos pakilo, nes pabrango vaikų maitinimas.Bitininkai suka pirmąjį medų. Derlius šiemet labai ankstyvas ir itin gausus. Bet pirkėjus džiuginančiomis žemomis kainomis bitininkai nepatenkinti, o dėl medaus pertekliaus rinkoje stringa supirkimas. Sektorius išgyvena krizę.Ved. Andrius Kavaliauskas

Keičiasi atliekų priėmimo tvarka Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro eksploatuojamuose rūšiavimo centruose. Kiekvienas atliekas atvežęs asmuo turės pateikti jo tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą, t.y. asmens tapatybės kortelę arba pasą, arba vairuotojo pažymėjimą

Lenkijoje atliktos kratos su Rusijos šnipų tinklu susijusiuose objektuose. Areštuotos diidelės sumos pinigų, apklaustii įtariamieji, skleidę prorusišką dezinformaciją Europos Sąjungoje.Tuo metu Čekijos vyriausybė skyrė sankcijas dviem asmenims, tarp jų prorusiškam Ukrainos politikui Viktorui Medvedčukui ir naujienų svetainei voiceofeurope.com už vadovavimą prorusiškos įtakos operacijai Europoje. Prancūzija taip pat atskleidė svetainę, kurioje yra netikras prancūzų savanorių verbavimas, siekiant prisijungti prie karo Ukrainoje. Pasak Gynybos ministerijos, šalies tarnybos tą svetainę panaikino.Europos prokuratūrai atliekant tyrimą galimai susijusį su Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho veikla, darbiečių vadovai neatmeta apskritai ją likviduoti.Vilniuje „Lietuvos geležinkelių“ nuomojamoje teritorijoje vakar vakare kilęs didžiulis gaisras automobilių sąvartyne pavojingiausias gaisras per dešimtmečius, teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Valdžia teigia, kad tokios automobilio sąvartynas mieste veikti negali. Aplinkosaugininkai imasi specialaus tyrimo, o Lietuvos geležinkeliai skaičiuoja žalą ir ruošiasi nutraukti sutartį su įmone.Kilus skandalams dėl mokinių tarpinių patikrinimų Švietimo ministras susitiko su gimnazijų tėvų komitetų atstovais.Baigėsi pretendentų į kandidatus prezidento rinkimuose parašų rinkimo terminas. Kad politikas galėtų kandidatuoti į prezidentus, jis privalėjo surinkti ne mažiau kaip dvidešimt tūkstančių rinkėjų parašų. Vyriausioji rinkimų komisija parašus tikrins per dešimt dienų ir patvirtins galutinį surinktų parašų skaičių.Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra kino kūrėjams ir platintojams pristatė inovatyvias priemones asmenims su regos negalia: jos palengvins filmų žiūrėjimą kino teatruose. Tvarka turi įsigalioti nuo liepos.Ved. Madona Lučkaitė

Pokalbis apie tai, kokios galimybės turi būti suteiktos žmogui, besikreipiančiam į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, kaip šios institucijos ir įstaigos turėtų būti pasirengusios suteikti informaciją žmonėms su negalia jų pasirinktu būdu, kaip turi būti pritaikytos internetinės svetainės be žmogaus su negalia atskiro kreipimosi, kokie yra informacijos teikimo bendrieji reikalavimai, kokie lengvai suprantamos kalbos pagrindiniai principai ir kt.Esi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas? Girdėjai apie informacijos prieinamumo pokyčius žmonėms su negalia, nuo šių metų pradžios įsigaliojus negalios reformai? Kyla klausimų? Atsakymai - laidoje, kur kalbamės su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbine ir skyriaus vedėjos patarėja Laura Mikelevičiūte.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Dar neretai pasitaiko atvejų, kai savivaldybių atsakingos institucijos vis dar neturi tikslių duomenų, kiek jų apskrityje gyvena žmonių su negalia, kokios socialinės pagalbos spektro jiems reikia. Žmonių su negalia artimieji, patys asmenys su negalia pasakoja, kad kol žmogus pats nesibeldžia į atsakingų institucijų duris – tol niekas juo nesirūpina ir pagalbos nesiūlo. Ar spręs šią ir kitas problemas nuo šių metų sausio 1 d. pradėta įgyvendinti negalios reforma?Su laidoje dalyvaujančiomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėja Lauryna Filatovaite-Vyčiene, LR Seimo nare Monika Ošmianskiene ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM direktorės pavaduotoja Jelena Ivančenko stengiamės atsakyti į klausimus apie tai, kas keičiasi nuo šių metų ir ką svarbu žinoti tiek žmonėms su negalia, tiek įvairių institucijų, susijusių su negalios reformos įgyvendinimu, darbuotojams.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad diakritiniai ženklai asmens dokumentuose galimi tik pritarus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.Dviejų Seimo komitetų pirmininkai Lenkijoje aiškinasi, kodėl stringa per šią šalį siunčiama parama Ukrainai.Mažiausiai 1213 Rusijos piliečių, kurie nesilaikė imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymų išduoti leidimus gyventi, bus iškeldinti iš Latvijos. Kol kas nėra aišku, kaip tai vyks. Trečdalį šalies gyventojų sudarantys rusakalbiai sprendimą vertina nevienareikšmiškai, tačiau nemaža dalis jam pritaria.Baigiantis metams apžvelgiami svarbiausi Lietuvos politikos įvykiai. Vieni ryškiausių - vadinamasis čekiukų skandalas, iniciatyvos dėl pirmalaikių rinkimų, apkaltos ir nesutarimai valdančiojoje koalicijoje.Ekonomistams skelbiant apie bendrą kainų lygio normalizavimąsi, kainų palyginimo portalo analitikai sako, kad per ilgesnį laiką - trejus metus - viskas kaip pabrango trečdaliu, taip ir liko. Todėl dažnas ir sako jokio pigimo nejaučiantis.Vilniaus Katedros aikštėje vyksta Ukrainos ir Lietuvos vaikų Kalėdų šventė.Serbijos sostinę Belgradą krečia protestai - žmonės reiškia nepasitenkinimą galimu rinkimų rezultatų klastojimu. Opozicija užginčijo gruodžio viduryje vykusių parlamento ir vietos valdžios rinkimų rezultatus. Prezidento Aleksandaro Vučičiaus partija pasiskelbė iškovojusi tvirtą pergalę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Galbūt netrukus galėsime pamiršti įprastus purškalus nuo uodų - Izraelyje mokslininkai teigia atradę naują natūralių medžiagų derinį, kurio efektyvumas siekia beveik šimtą procentų. Tuo metu Lietuvos ekspertai teigia, kad ir dabar turime labai efektyvių priemonių, tačiau svarbu jas naudoti tinkamai.Maisto ir kituose prekybos tinkluose jau kelinta diena nebeliko nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – parduotuvėse jie kainuoja po centą. Kaip elgiasi pirkėjai – moka už maišelius, atsineša savo ar išvis jų nebenaudoja?Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketina pateikti parlamentui Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a. Jeigu Seimas pritartų, būtų leista moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pritartumėte tokiems pokyčiams?Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per praėjusius metus Užsienio įmonės Lietuvoje investavo 10 proc. daugiau nei per ankstesnius.Iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje lieka savaitė. Kokią žinią iš šio susitikimo išsineš tiek Ukraina, tiek kitos šalys, Kalbamės su Prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.Lietuvos bėgikai tęsia Ukrainos vėliavos nešimą Lenkijos teritorijoje. Per dvi dienas jie įveikė apie 130 kilometrų. Lietuvos bėgikai keičiasi kas 13-tą atkarpos kilometrą, bėga po vieną ar kelis. Projektas „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ baigiasi liepos 11 dieną, kai nešama vėliava iškils sostinės Lukiškių aikštėje.Kai kurie renkasi ir daugiau.Ved. Rūta Kupetytė

Kreipdamiesi į teismą žmonės dažniausiai yra įsitikinę , jog kilusį ginčą gali išspręsti tik teismas. Tačiau jau ir bylinėjantis teisme yra galimybė ginčą išspręsti taikiu, abiejų šalių sutarimu taikant mediaciją. Kas yra mediacija? Ar ji mokama? Kokiose bylose galima medijuotis? Į klausimus atsako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, mediatorius Andžejus Maciejevskis.Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos bei prekybos ir paslaugų laikais, vis dažniau pasitaiko asmens duomenų apsaugos pažeidimų atvejų. Kai kurios įmonės vis dar laikosi klaidingos nuomonės, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi tyrimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų, skirs tik įspėjimą ir nedidelę baudą. Vis dėlto, teisininkai pastebi , kad toks požiūris ne visada pasitvirtina, o Lietuvoje šiandien vis dažniau kreipiamasi į teismą ir bandoma prisiteisti neturtinės žalos atlygį už teisių pažeidimus. Apie BDAR pažeidimus įmonėse, apie tai ar įmanoma prisiteisti neturtinę žalą, patarimais dalijasi advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.Apsidrausti būstą nemažai daliai lietuvių tampa įprastine praktika. Tačiau būstą apsidrausti gali tapti sudėtinga, kai savininkų yra daugiau nei vienas. O jeigu čia sutarimo nėra, arba draudžiasi ne visi gyventojai, problemų atsiranda daugybė. Skaudžiausios jos – nutikus nelaimei. Tad kaip užtikrinti turto priežiūrą ir apsaugą, kai būstas priklauso keliems savininkams? Komentuoja BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė ir advokatas, advokatų kontoros „Noor“ partneris Povilas Karlonas.Ved. Artūras Matusas

Asmens bankrotu yra siekiama padėti fiziniam asmeniui išlipti iš sunkios finansinės padėties bei padėti jam sugrįžti į gyvenimą, grąžinant asmens ekonominį pajėgumą. Tokį „antrąjį šansą“ įstatymai suteikia tik sąžiningiems asmenims. Kodėl atsidūrus finansinėje duobėje sąžiningumo elementas tampa itin svarbus ir kaip nesąžiningumas atpažįstamas teismų praktikoje? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“partneris, advokatas dr. Deividas Poška.Dovanojimas: kaip jį reguliuoja teisė? Kaip, kam ir ką galime dovanoti ir kaip tai įteisiniti? Atsako advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.Po žmogaus mirties artimieji paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir skolas, tarp jų – ir būsto paskolas. Ką daryti paveldėjus skolą ar paskolą? Pataria Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.Ved. Artūras Matusas

Paramą Ukrainai siunčiančios organizacijos skundžiasi, kad dėl Lietuvos biurokratų nelankstumo siuntos užlaikomos, vėluoja perdavimai kariams. Taip yra todėl, kad leidimų reikia ir liemenėms bei šalmams, kurias tranzitu į Ukrainą gabena savanoriai. O leidimai vėluoja.180-ąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną sprogimai vėl griaudėjo Mikolajive ir Charkive. Kyjivas įspėja, kad prieš Ukrainos nepriklausomybės dieną trečiadienį bombardavimai gali sustiprėti. Maskva gali keršyti už artimo Putino sąjungininko dukros žūtį, dėl kurios Rusija kaltina Ukrainą.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia pertvarkas neįgaliesiems. Nauja reforma bus tobulinamas negalios vertinimo modelis. Neįgalieji visą pagalbą gaus per vienintelę naujai kuriamą Asmens su negalia teisių agentūrą. Atsiras savivaldybėse koordinatoriai ir atvejo vadybininkai. Kaip negalios reforma pakeis žmonių su negalia kasdienybę domėjosi kolegė Edita VitėMigracijos departamentui po daugiau nei mėnesio pertraukos atnaujinus gyvą eilę aptarnavimo padaliniuose vėl nutyso eilės?Netrukus vėl kepins 31-32 laipsnių karštis, sulauksime lietaus ir perkūnijos. Kodėl antra rugpjūčio pusė su kaitra?Ved. Živilė Kropaitė

Pandemija ir karas sujaukė aviacijos planus.Kaip šioje situacijoje elgtis keliautojams, kiek galime tikėtis, jog už neįvykusį skrydį bus kompensuota, kaip ginčus su aviakompanijomis sprendžia teismai? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė.NFT arba nepakeičiamiejii žetonai. Jie išpopululiarėjo ir skambiai startavo visai neseniai. Daug kalbėta buvo, jog bus išspręsta įsisenėjusi skaitmeninio meno problema, kad pagaliau kūrėjams pavyks gauti sąžiningą atlygį už savo darbus, kad tai padės pažaboti piratavimo mastus. Visgi naujieji sertifikatai pateisino ne visas viltis, jie nemažai klausimų kelia ir teisininkams . Apie tai svarstome su advokatų kontoros „TGS Baltic“partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu Mindaugu Civilka.2022-05-25 d. sukanka 4 metai Bendrajam asmens duomenų apsaugos reglamentui, dar kitaip vadinamam BDAR. Kaip mums sekasi su juo gyventi? Ar prisitaikė verslas? Ar naudojasi savo teisėmis gyventojai? Kaip atrodome Europos kontekste? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros „AAA Law“ vyresnioji teisininkė Indrė Kuizinienė.Ved. Artūras Matusas

Šią savaitę tiek Seime, tiek Vyriausybėje svarstoma daug klausimų, susijusių su sveikatos apsauga. Vyriausybė trečiadienį svarstys gydymo įstaigų tinklo reformą. Pacientams visada labiausiai rūpi, kaip greičiau patekti pas gydytojus. Ar ši reforma padės išspręsti šią problemą? Seime antradienį buvo svarstomas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymų pataisos. Ar šios iniciatyvos prisidės prie pandemijos geresnio suvaldymo?Apie tai laidoje diskutuoja Seimo nariai: Aurelijus Veryga, Paulė Kuzmickienė, Remigijus Žemaitis; Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.Ved. Virginijus Savukynas

Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.Parlamentas toliau svarstė privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinės globos darbuotojams. Vyriausybės siūlymu, kontaktiniu būdu galėtų dirbti tik pasiskiepiję šių sričių darbuotojai. Išimtis galiotų neseniai kovidu sirgusiems ar dėl medicininių priežasčių pasiskiepyti negalintiems žmonėms.Per metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gavo 6,8 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 skiepus. 94 proc. pranešimų yra apie nesunkias reakcijas.Vakar Lietuvoje praūžus stipriam vėjui, apie 11-ka tūkstančių gyventojų vis dar neturi elektros dėl stichijos padarytos žalos. Padarinius šalina didelės pajėgos, dirba 200-ai brigadų. Daugiausia gedimų užfiksuota Vilniuje. Ugniagesiai gelbėtojai per parą sulaukė daugiau kaip 130-imt iškvietimų, daugiausiai – Kaune ir Klaipėdoje. Dauguma susiję su medžių šalinimu nuo kelių.Po socialiniame tinkle paviešintų Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviams skirto maisto nuotraukų žadamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimas.Maltos politikė Roberta Metsola išrinkta naująja Europos Parlamento pirmininke.Praėjus 10 metų po žudynių norvegų ekstremistas A. B. Breivikas siekia lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamus lietuvių kalbos ir kultūros kursus, iš Afganistano atvykusių vertėjų bei jų šeimų mokymąsi kalbėti lietuviškai.Ievos Šukytės parengta Kinijos kino apžvalga.Klaipėdos etnokultūros centras įgyvendina projektą „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“. Jau sukurti šeši filmai apie nykstančias ir sparčiai besikeičiančias etnografinio Mažosios Lietuvos regiono vietoves. Kokias istorijas jie pasakoja?Seime pritarta Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui, pagal kurį būtų leidžiama dokumentuose rašyti nelietuviškos abėcėlės raides „x“, „w“ ir „q“. Kodėl šio projekto oponentai mano, kad taip būtų paniekintas valstybinės lietuvių kalbos statusas? Ar originali asmenvardžių rašyba tikrai keltų grėsmę lietuvių kalbai?Europos šalių kino forumas „Scanorama“ Laisvės gynėjų dieną mini archyvinės dokumentikos programa „Tarpukario Lietuva per kino kronikų objektyvą (1938)“, su kuria kviečia susipažinti Vilniaus rotušėje.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas, kaip išskirtinės muzikinės temos perteikia kriminalinių trilerių herojų pokyčius.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Anykščių aktualijas aptariame su „Anykštos žurnalistu Vidmantu Šmigelsku.Lietuvoje plačiai aptarinėtas teismo sprendimas „Atviros Klaipėdos“ byloje, kai viešųjų pirkimų laimėtojas buvo paskelbtas neviešu asmeniu. Ar Seimui išplėtus viešojo asmens sąvoką tokie atvejai nebepasikartos? Apie tai diskutuoja Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas dr. Deimantas Jastramskis, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir „Atviros Klaipėdos“ redaktorius Martynas Vainorius.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre įsteigtas naujas skyrius kviečia žmones pasidalinti žiniomis apie dar netyrinėtas arba nežinomas pokario aukų užkasimo vietas ir duoti mėginius galimiems DNR tyrimams. Pokalbis su Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėju Rimantu Zagrecku.Minimas Lietuvos - Čekijos diplomatinių santykių šimtmetis. Ta proga virš Lietuvos Seimo iškelta Čekijos vėliava, virš čekų Senato – Lietuvos.Apie šią sukaktį pasakoja Lietuvos ambasadorius Čekijoje Laimonas Tallat-Kelpša.Šaltis gydo ir grūdina, veiksmingai stiprina imuninę sistemą, taip teigia buvęs politikas, Wim Hofo pasekėjas, šio metodo sertifikuotas instruktorius Arūnas Degutis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalizmas – viena įtakingiausių moderniosios Europos ideologijų, kuri formavo ir vis dar stipriai formuoja moderniųjų tautų savimonę, piliečių pažiūras ir pamatines politinės vaizduotės struktūras. Po nacizmo ir fašizmo pralaimėjimo Europoje nacionalizmas prarado nemenką dalį savo filosofinio ir moralinio žavesio, tačiau ši pasaulėžiūra išlieka įtakinga ir kai kuriose šalyse netgi įgauna naują kvėpavimą. Kokia nacionalizmo vieta nūdienos etinėje ir politinėje vaizduotėje, kiek jis filosofiškai pateisinamas ir kaip jis aptariamas šiuolaikinių mąstytojų? Kuo nacionalizmas skiriasi nuo patriotizmo? Apie tai – pokalbis su filosofu, istoriku, politikos apžvalgininku, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Kęstučiu Girniumi.Ved. Simas Čelutka

Jau kurį laiką daugelyje šalių populiaria investicijų forma laikoma investavimas į skaitmenines valiutas, dar vadinamas kriptovaliutomis. Tai pat, naudojant kompiuterinę techniką bei elektros energiją, tokias skaitmenines valiutas galima kasti, jomis prekiauti biržose ar išleisti atsiskaitant už prekes ar paslaugas. Nors kriptovaliutos nėra pripažįstamos vyriausybių, centrinių bankų, ar daugumos kitų finansų institucijų, kai kurios valstybės jau ėmėsi griežtesnių priemonių, siekdamos reguliuoti kriptoverslus. Apie tai išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė ir LRT Radijo užsienio bendradarbiai.Ar pateisina lūkesčius galimybių pasas? Policijos departamentas pradėjo 38 ikiteisminius tyrimus dėl svetimo Galimybių paso pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo, taip pat pradėta 21 administracinė teisena dėl veido kaukių nedėvėjimo. Ar būtų daugiau tvarkos, jeigu kartu su galimybių pasu privalomai reikėtų parodyti ir asmens dokumentą?Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė, prekybos tinklo “IKI' atstovė Vaida Budrienė.Ar atsigauna po pandemijos Lietuvos muziejų lankymas? Pokalbis su naujai išrinktu Lietuvos muziejų asociacijos vadovu, Kauno IX forto muziejaus direktoriumi Mariumi Pečiuliu.Užsienio įvykių apžvalga. Giedrė Trapikaitė.Transperency International pristato naujausią apžvalgą. Šį rytą skelbiama pirmoji apžvalga kaip savivaldybėms Lietuvoje sekasi įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą. Studijoje Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė, telefonu Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.STUDIJOJE: Krašto apsaugos ministras Arvydas AnušauskasSporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šį vakarą, po Panoramos, bus pradėtos rodyti šių metų „Nacionalinė ekspedicija. Lietuva Europoje“ laidos. Apie šiųmetę kūrybą, kelionės iššūkius, šio projekto sumanytojas ir organizatorius Edmundas Jakilaitis.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Svarbus pokalbis. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė sako, kad pats verslas turi nuspręsti ar tikrinti ir asmens dokumentus su galimybių pasu. Vašingtone viešinti ministrė tikisi JAV investicijų ir sako, kad Taivano klausimas Lietuvai yra ekonominis, o ne politinis.Ved. Deividas Jursevičius

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Nuo pirmadienio įsigaliojus galimybių pasui, jį turintys asmenys gali vykti į sporto klubus, lankytis maitinimo įstaigų viduje, vykti į didesnes šeimos šventes. Galimybių pasas suteikiamas tiems, kurie arba persirgę COVID-19, arba yra nuo šios ligos paskiepyti arba jų COVID-19 tyrimo rezultatai mobiliame punkte yra neigiami. Ir visgi pravartu turėti omenyje, kad net ir pasiskiepijus ar persirgus koronavirusine infekcija galima pakartotinai šia liga susirgti, tik ji bus lengvesnės formos arba apskritai besimtpomė. Vaistinėse ar kitose prekybos vietose atsiradę greitieji antigeno testai per 10-15 minučių namuose parodo – sergate COVID-19 ar ne. Tačiau tų testų rinkoje yra ne vienas ir ne du. Vienas testas koronavirusą nustato iš seilių, kitam reikia tepinėlio iš nosiaryklės, vieno testo kaina 5 eurai, kito – 10 eurų.Testų įsigyti galima ne tik vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose – pavyzdžiui barzdaskučių reikmenimis prekiaujančioje elektroninėje parduotuvėje arba buitinės elektroninės technikos prekybos vietose. Ar vis šie testai yra patikimi ir saugūs naudoti? Pokalbis su „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu bei Valstybinės Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktore Nora Ribokiene.Kita laidos tema – artėjantis profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas, kuriuo pravartu rūpintis jau dabar, kad rugpjūčio paskutinėmis savaitėmis netektų stumdytis eilėse prie gydytojų kabinetų, kurios per pandemiją gerokai ištįsusios. Į ką šiemet tikrinant vaikų sveikatą reikėtų atkreipti dėmesį bei kokios naujovės lyginant su praėjusias metais numatytos? Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Kristina Jokimaite.Ved. Laura Adomavičienė

Fenomenologija – filosofijos kryptis, atverianti naują, kitokią socialinės tikrovės suvokimo perspektyvą. Ką fenomenologai gali pasakyti apie tokius nūdienos reiškinius kaip „didysis šeimos gynimo maršas“? Kaip kultūrinius karus padeda suprasti empatijos, Kito ir intersubjektyvumo sąvokos? Ar dar sugebame be didelio susipriešinimo kalbėti apie tradicijas, vertybes ir bendruomeniškumą? Kuo ydingas šiuolaikinis kalbėjimas apie griežtą biologinės ir socialinės lyties perskyrą? Ar fenomenologija gali pasiūlyti alternatyvą kultūriniam reliatyvizmui? Kodėl šiandien verta atsigręžti į Vosyliaus Sezemano filosofiją? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvos fenomenologų asociacijos prezidentu Daliumi Jonkumi.Ved. Simas Čelutka

Ar yra skirtumas tarp netyčinio pasinaudojimo asmens duomenimis ir tyčinio jų nutekinimo? Kur kreiptis, kai pažeidžiamas asmens privatumas ir kokia atsakomybė numatyta už neteisėtą pasinaudojimą asmens duomenimis? Kas atsako už neteisėtą pasinaudojimą asmens duomenimis, jei pats asmuo su jais elgsis neatsargiai?Ar kinta jaunosios kartos požiūris į korupciją , kiek šį ydingą reiškinį toleruos ateities Lietuvos kartos?Apie sugrįžimą į darbus po karantino, apie iššūkius darbuotojams ir darbdaviams.Laidoje dalyvauja: Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas, advokatė , advokatų kontoros HITUS Legal partnerė, darbo teisės ir ginčų ekspertė Rūta DidikėVed. Artūras Matusas

Laidoje kartu su parfumerijos žinove, eksperte ir tinklaraštininke ponia Rimante Budryte-Kvietkauskiene (Minerva) tęsiamas pokalbis apie kvepalus, kurio pratarmėje minimi pirštininkai-parfumeriai, XIX-ajame amžiuje susitelkę Paryžiuje. Iš pokalbio su eksperte sužinosime, kokie veiksniai lemia kvepalų madingumą, ar asmuo, pasirenkantis daugeliui patinkančius kvepalus, vadintinas saviraišką ignoruojančiu snobu, taip pat kodėl egzotiškuose kvapuose slypi žmogiškąją egzistenciją praturtinančio poetiškumo dvasia. Pašnekovė kelia retorinį klausimą: kas nutiko, kad mes nebemokame džiaugtis? Ką dėl to tektų kaltinti? Kvėpinimuisi suteikti prasmę ji siūlo atsisakant naudojimosi jais „automatizmo“. Be kita ko sužinosime, kad kvėpinimasis turėtų derėti su sąmoningumu. Ko siekiame kvėpindamiesi, koks kvepalų poveikis sau ir kitiems? Po trumpo istorinio ekskurso išgirsime labai įdomių su kvepalais, kaip meno kūriniais, susijusių dalykų, taip pat sužinosime, kaip kuriamas tinklaraštis ir kokie aptariamos temos faktai išties stulbinantys.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Galimai nutekinti Vilniaus kolegijos studentų asmens duomenys. Apie asmens duomenų saugumą kalba laikinasis Vilniaus kolegijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovas Dovydas Buslavičius, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys ir teisingumo ministrė Evelina DobrovolskaSeime registruotas siūlymas taikyti administracinę atsakomybę už neapykantos kalbą.Vakar Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pranešė apie kunigą Aloyzą Volskį JAV prieš dešimtmetį galimai seksualiai išnaudojusį 8 -metį. Apie tai su Seimo nariu Andriumi Navicku.Estija pagal naujų COVID-19 atvejų skaičių milijonui gyventojų – pirmoje vietoje pasaulyje.Nuo rytojaus gali pradėti veikti muziejai ir galerijos. Kaip ketina dirbti Valdovų rūmai Vilniuje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje kartu su parfumerijos žinove, eksperte ir tinklaraštininke ponia Rimante Budryte-Kvietkauskiene (Minerva) vystomas pokalbis pradedamas nedidele pratarme - kvepalų kilmės istorijos priminimu. Pasitelkdama mokslines žinias, pašnekovė supažindina su limbinei sistemai priklausančia, už ilgalaikę atmintį atsakinga, smegenų sritimi vadinama hipokampu. Jis tarsi prisiminimų biblioteka, kurioje „saugomi“ pojūčiai, įskaitant uoslės. Primenamas „Prusto efektas“, kurio ištakos ieškotinos prancūzų rašytojo, dendžio M. Prusto romane „Prarasto laiko bieškant“. Ekspertė konstatuoja, kad žmogaus kvapo keitimas - seniai taikomas žmogiškosios manipuliacijos įrankis, dėmesį atkreipia į kvepaluose „skandintus“ karaliaus Liudviko XIV-ojo (Saulės) rūmus Versalyje. Kas jie – „žmonės-nosys“? Kodėl „Guerlain“ kvepalai „Shalimar“ tapo legenda ir kodėl kvėpinimasis laikytas gero tono ženklu? Išsamūs pašnekovės atsakymai neabejotinai sudomins visus neabejingus maloniems kvapams.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Vasario 18 dieną, 20:00 startavo nauja kassavaitinė TIESIOGINĖ „Laisvės TV“ debatų laida - „Spręskite patys“. Šioje laidoje 4 svečiai diskutuos aktualiomis temomis ir bandys Jus įtikinti, kad kiekvieno jų poziciją yra geresnė. Debiutinės laidos tema: Asmens privatumas ir žodžio laisvė - Skirmanto Malinausko ir Arūno Pukelio istorija. Kuo baigsis į teismus persikėlęs Skirmanto Malinauskio ir Arūno Pukelio konfliktas? Ar galima naudoti žmogui nepatinkančią pravardę - pvz. Švinius, ar už tai bus baudžiama? Ką reiškia vieši Arūno Pukelio advokatų laiškai žiniasklaidai? Debatuose dalyvauja: YouTube kūrėjas Skirmantas Malinauskas; Arūno Pukelio advokatas Jurius Petreikis; Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius; Seimo narys Vytautas Bakas.

Raidījumā "Šodienas jautājums" sarunāsimies ar NMPD direktori Lieni Cipuli un Jēkabpils reģionālās slimnīcas valdes locekli Renāru Putniņu.

Specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių, ypač jaunų, patiria panikos priepuolius. Kaip juos atpažinti ir kaip sau padėti, atsako „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatrė Lina Matutytė.Šiąnakt iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžius persuksime valanda atgal. Ne vienerius metus kalbama, kad laikrodžių daugiau sukioti nebereikės. Ar tai paskutinis kartas, domėsis kolegos.Sparčiai augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui šalyje, vis daugiau ugdymo ir verslo įstaigų grįžta prie nuotolinio darbo. Su specialiste kalbėsime apie skaitmeninį etiketą.Laidoje taip pat apie tai, kaip ir kur reikėtų išmesti nebereikalingus vaistus ir kaip artėjant žiemos sezonui išsirinkti tinkamas padangas.Ved. Darius Matas

Baltkrievijā aizvadītajā nedēļā risinājušies dažādi notikum: Aleksandrs Lukašenko sestdien, 10.oktobrī, negaidīti ieradās cietumā, lai tiktos ar opozīcijas pārstāvjiem. Pēc tam gan sekoja vardarbīga protestu izdzenāšana un brīdinājumi turpmāk likt lietā pat kaujas ieročus. Bet opozīcijas līdere Svetlana Tihanovska izteikusi Lukašenko ultimātu, pēc kura sola vēl plašāku nepakļaušanos. Briselē ir atsākušās sarunas starp Lielbritāniju un Eiropas Savienību par tālāko sadarbību pēc "Brexit" pagaidu līguma  beigām. Kaut arī jaunu ziņu šobrīd nav, ir neoficiāli mājieni, ka piekāpšanās varētu notikt. Izskatās, ka britu premjera sacītais, ka vienošanās ir jāpanāk līdz 15.oktobrim, vai tādas nebūs, nav akmenī iecirsts solījums. Bet Eiropa, šķiet, krietni vairāk raizējas par pieaugošo Covid izplatību. Kaut arī politiķi bija apņēmušies striktus karantīnas pasākumus, kādi bija pavasarī, neieviest, izskatās, ka realitāte šo apņemšanos ir sašķobījusi. Eiropas valstis pieņem arvien pamanāmākus ierobežojumus. Aktualitātes pasaulē komentē Latvijas Ārpolitikas institūta pētnieks Artūrs Bikovs un Latvijas Universitātes un Rīgas Juridiskās augstskolas pasniedzējs Aldis Austers. Breksita sarunas: laiks iet, pretrunas paliek Šodiena, 15. oktobris, ir datums, kuru britu premjerministrs Boriss Džonsons iezīmējis kā to, kad būtu jānoslēdzas sarunām par Eiropas Savienības un Lielbritānijas tirdznieciskajām attiecībām pēc izstāšanās. Tikām sarunu procesu joprojām bremzē aspekti, kuros neviena no pusēm nav gatava izšķirošajam kompromisam. Galvenie pretstāves punkti šobrīd ir divi: valsts subsīdiju noteikumi un zvejas tiesības. Eiropas Savienība sagaida, ka Lielbritānija pieskaņos privātuzņēmumu atbalsta normas vispārējiem savienības standartiem, tā novēršot negodīgu konkurenci, ko briti uztver kā suverenitātes ierobežojumu. Kas attiecas uz zvejas tiesībām, Lielbritānija nav gatava savienības uzstādījumam „brīva pieeja mūsu tirgum pret tiesībām brīvi zvejot jūsu ūdeņos”. Pēdējās nedēļas laikā Eiropas Savienības galvenais sarunvedis Mišels Barnjē intensīvi mēģinājis pārliecināt vairāku dalībvalstu nozares ministrus zvejas tiesību ziņā būt piekāpīgākiem, taču līdz galam tas nav izdevies. Sarunas ar Lielbritāniju, līdztekus Covid-19 pandēmijai, ir galvenā tēma Eiropas Savienības līderu samitā, kas šodien un rīt notiek Briselē. Samita priekšvakarā no augsta ranga savienības politiķu puses izskanējuši apliecinājumi par pozīcijas vienotību un brīdinājumi britu pusei nemēģināt šķelt šo vienotību, runājot atsevišķi ar dažām bloka dalībvalstīm. Vācijas Eiropas lietu ministrs Mihaels Rots uzsvēris, ka izstāšanās vienošanās un, jo sevišķi, Īrijas-Ziemeļīrijas protokola ieviešana ir savienības nozīmīgākā prioritāte, un atkārtojis vispārzināmo atziņu, ka Lielbritānijai izstāšanās bez vienošanās būs daudz sāpīgāka nekā Eiropas Savienībai. Baltkrievija: šokējošas sarunas, ierastā brutalitāte Baltkrievijas diktatora Aleksandra Lukašenko gājiens, 10. oktobrī tiekoties ar apcietinājumā turētajiem opozīcijas līderiem Baltkrievijas VDK izmeklēšanas izolatorā, bija teju šokējošs pārsteigums praktiski visiem. Apmēram četras stundas ilgās sarunas saturs netiek izpausts; atklātībā ļauts parādīties vien fotoattēliem un īsam, grūti saklausāmam līdera monologa fragmentam, kurā tiek piesaukta konstitūcijas reforma, kuru nevarot „uzrakstīt uz ielas”. Viens no konkrētajiem tikšanās rezultātiem izrādījusies atļauja opozicionāram Sergejam Tihanovskim sazvanīties ar sievu Svetlanu, pašreizējo Baltkrievijas opozīcijas redzamāko figūru, kura uzturas Lietuvā. Publiskotajā sarunas ieraksta fragmentā Tihanovskis izsaka aicinājumu būt „skarbākiem” attiecībā pret Lukašenko režīmu. Tikām kādu laiku nepiedzīvotu skarbumu no varas iestāžu puses no izbauda protestētāji Minskas ielās. Svētdien, kad protesta gājienos Minskā vien piedalījās ne mazāk kā 100 000 cilvēku, pret viņiem atkal tika laistas darbā gumijas lodes, apdullinošās granātas, steki un ūdensmetēji ar iekrāsotu ūdeni. Tika aizturēti daudzi žurnālisti. Nākamajā dienā, kad Minskas ielās izgāja t.s. „senioru marša” dalībnieki – vecāka gadagājuma protestētāji –, Baltkrievijas Kriminālpolicijas priekšnieks Genādijs Kazakevičs, uzstājoties televīzijā, cita starpā paziņoja, ka varas pārstāvji vajadzības gadījumā gatavi izmantot arī letālus ieročus. Viņš izteicās, ka protestu apjoms noplokot, taču tie kļūstot organizētāki un radikālāki; ielās darbojoties „kaujinieki, anarhisti un futbola fani”. Tiek ziņots, ka pēdējās dienās dažviet Minskā uz ielu braucamās daļas tiešām aizdedzināti riepu krāvumi. Otrdien Svetlana Tihanovska nāca klajā ar opozīcijas Koordinācijas padomes ultimātu diktatoram. Ja līdz 25. oktobrim Lukašenko nepaziņos par atkāpšanos, netiks uzsākta politieslodzīto atbrīvošana un pārtraukta vardarbība pret protestētājiem, valstī tikšot uzsākts vispārējs streiks un ceļu bloķēšana. Par šo draudu īstenojamību gan pagaidām grūti spriest. Covid-19 vilnis veļas pār Eiropu Pēc zināma atslābuma vasarā, rudeni Eiropā sagaidām ar jaunu Covid-19 izplatības vilni. Ne tikai Latvijā, bet arī citviet mūsu platuma grādos sasniegti jauni dienā atklāto infekciju rekordi. Vācijas un arī citu valstu veselības eksperti norāda, ka pie infekciju uzliesmojuma vainojami cilvēki, kas neievēro distanci un nemazgā rokas. Līdz ar jauno infekcijas izplatības vilni, nāk arī jauni ierobežojumi. Vakar Portugāle uz 15 dienām izsludinājusi ārkārtējo situāciju valstī ar pulcēšanas ierobežojumiem, obligātu masku nēsāšanu kā arī mobilās lietotnes „Stayaway Covid” lietošanu atrodoties ārpus mājām. Francijā no sestdienas stāsies spēkā jauns ārkārtējais stāvoklis, kā arī tiek izsludināta komandantstundu no deviņiem vakarā līdz sešiem rītā Parīzē un vēl astoņās Francijas pilsētās. Čehija paziņojusi, ka ņemot vērā rekordaugstos rādītājus un to, ka valstī inficēto skaits oktobra laikā ir dubultojies, Prāgā būvēs lauka slimnīcas ar 500 gultas vietām. Arī Polijā domā par lauka slimnīcām, kā arī strādā pie ātrākām medicīnas māsu apmācībām. Spānija uz 15 dienām ir slēgusi bārus un restorānus Katalonijas reģionā. Arī Vācijā stājas spēkā jauni pulcēšanās ierobežojumi, kā arī reģionos, kur inficēto skaits pārsniedz 35 uz 100 000 iedzīvotājiem, obligātas būs maskas visās vietās, kur nav iespējams ievērot distanci. Ziemeļīrijā uz četrām nedēļām slēgti krogi un restorāni, kā arī uz divām nedēļām slēgtas skolas. Stingi ierobežojumi ir spēkā arī vairākos Anglijas un Velsas reģionos. Tikmēr Pasaules Veselības organizācija ir paziņojusi, ka par spīti milzīgajam spiedienam izstrādāt vakcīnu ātri un lielā daudzumā, jauniešiem jārēķinās, ka viņi varētu tās nesaņemt līdz pat 2022.gadam, jo priekšroka jādod mediķiem un vairāk apdraudētajām sabiedrības grupām. Sagatavoja Eduards Liniņš.

Kritikai Dianos Nausėdienės kalbą apie moterų įgalinimą iškraipė, pavertę ją į antiteiginį apie nepagarbą moters darbui, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.Rekordinis naujų COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras iš interneto svetainės išima sovietų saugumo KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl nacionalinio transliuotojo LRT ir kai kurių kitų įstaigų bei fondų finansavimo tvarkos. Ved. Simona Vasiliauskaitė

Beveik trims savaitėms prabėgus nuo karantino atšaukimo, daugelis mūsų gyvenimo ir veiklos sričių grįžta į įprastinį ritmą. Tačiau viena – medicinos paslaugos – dar vis mūsų visų dėmesio ir svarstymų centre. Pacientai kalba apie dideles eiles, pasikeitusią tvarką ir ilgą vizito laukimą. Žmonėms trūksta informacijos ir apie planines operacijas, ir apie specialisto konsultaciją, ir apie prieš karantiną gauto siuntimo likimą. Nors gydymo įstaigos teigia maksimaliai bandančios atnaujinti įprastinę savo veiklą, Sveikatos apsaugos minsterijos specialistai sako, kad medicininės paslaugos dar kurį laiką į senas vėžes negrįš – visi turime prisitaikyti prie naujos realybės. Laidoje dalyvauja: SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus Asmens sveikatos departamento patarėja Birutė Kavaliauskienė; Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos viceprezidentas dr. Gediminas Urbonas; VU Medicinos fakulteto Odontologijos instituto profesorė, Žalgirio klinikos direktorė Alina Pūrienė; Lazdijų ligoninės direktorius Valdas Vabuolas; Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Ved. Artūras Matusas.

Ar fizinio asmens bankrotas – galimybė tiesiog atsikratyti skolų? Kokia fizinio asmens bankroto procedūra Lietuvoje ir kaip ji veikia? Taip pat apie paveldėjimą be testamento – sužinosite apie įpėdinių pirmumo eilę, paveldėjimo priėmimo terminus ir su palikimu gaunamus įsipareigojimus. Taip pat pasiaiškinsime ar teisus klausytojas teigęs, kad bažnytinė santuoka ir vedybinė sutartis nesuderinamos. Laidoje dalyvauja: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Urtė Krikščiūnaitė, advokatas Remigijus Rinkevičius, Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio teismo notaras kun. Mykolas Sotničenka.Ved. Artūras Matusas.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisintas turto civilinis konfiskavimas. Asmens turtą įstatymas leidžia konfiskuoti, jeigu jis priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija šimtą tūkstančių eurų. Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija, tačiau ar šis, liepą turėjęs įsigalioti, įrankis veiks – dar neaišku. Teigiama, kad naująjį įstatymą vetuos prezidentas. Laidoje diskutuoja: Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis, Seimo nariai Vytautas Bakas ir Stasys Šedbaras, advokatas Darius Raulušaitis. Ved. Artūras Matusas.

Ką reikia žinot su individualiu skundu kreipiantis į Konstitucinį teismą? Taip pat apie mūsų asmens dokumentus – jų galiojimą , gamybą ir keitimą. Laidoje dalyvauja: M. Romerio universiteto prof. Toma Birmontienė ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė. Ved. Artūras Matusas.

Ką politikas įsigijo ar pardavė sužinosite tik jei jis pats norės tai viešinti. Apie susitikimus su lobistais taip pat sužinosite tik politikui panorėjus. „Tikime žmonių sąmoningumu“, - sako įstatymo iniciatoriai. Anot jų, politikai patys gali nuspręsti, ką visuomenė turi žinoti, o ko – ne. Kas tyliai daroma Seime? Saugomas viešų asmenų privatumas ar po asmens duomenų skraiste slapstomi neskaidrūs politikų interesai?Bandysime atsakyti Aktualijų studijoje šiandien per Lietuvos radiją. Transparency international Lietuva Ingrida Kalinauskienė, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Seimo narė Guoda Burokienė, Valstybinės duomenų inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė. Ved. Jurgita Čeponytė.

Vienas stipriausių Atlanto vandenyno uraganų istorijoje „Dorianas“ jau nusinešė penkias gyvybes.Nuo rugsėjo mėnesio „Sodra“ turės galimybę paskirti papildomą asmens sveikatos tyrimą ne tik laikino nedarbingumo atvejais, bet ir kilus pagrįstų abejonių dėl galimai neteisingai nustatyto neįgalumo bei darbingumo lygio.Apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę.Kaip sumažinti stresą rugsėjį?Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR". Kaip šiandien gyvena anksčiau iš blogosios pusės nuaidėjęs Didžiasalis?Apie suintensyvėjusį eismą, atėjus rugsėjui.„Ryto garsų“ studijoje – krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.Pasakojimas apie Kanados krepšinio rinktinę.Jeilio universitete studijuojantis Jonas Kavaliauskas kartu su bendraminčiais įkūrė startuolį, padėsiantį gabiems moksleiviams patekti į geriausiai vertinamus universitetus. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip atrodo žinomų žmonių rytas (RESC vadovas Linas Kojala)? Ką rekomenduoja skaityti choreografas Gytis Ivanauskas? V. Savukyno komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Verslo naujienose – apie socialinius verslus: viename iš Vilniaus rajonų – Antakalnyje – įsikurusi „Miesto laboratorija“.Kokią informaciją apie savo šeimą, vaikus saugu teikti mokykloms, įvairių būrelių vadovams, bendraujant su kitais tėvais. Interviu apie asmens duomenų apsaugą švietime.Dar 47-i nauji geltonieji autobusiukai pasieks šalies mokyklas. Pasaulio krepšinio čempionato išvakarėse – pokalbis su LRT.LT sporto korespondentu Ryčiu Kazlausku. Vilniaus mieste šiandien prasideda „Sostinės dienų‘‘ renginiai. Vienas iš reginių, kuris, tikimasi, sutrauks daugiausiai žiūrovų – vizualinis projektas „Atradimas“. Premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad jis gydosi onkologinę ligą, be daugybės linkėjimų sveikti ir svarstymų, ar privalėjo premjeras atskleisti tokią privačią informaciją, yra žmonių, kurie dėkingi žinomoms asmenybėms už tai, kad jie ryžtasi pasisakyti susidūrę su onkologine liga ir taip padrąsina kitus visuomenės narius kalbėti sunkiomis, tačiau svarbiomis temomis.Skirtingose pasaulio vietose jau kurį laiką vyksta didžiuliai gaisrai. Vasaros sostinė Klaipėda po truputį tuštėja, o ar aprimsta čia su lig rudeniu kultūrinis gyvenimas?Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Ką rekomenduoja skaityti europarlamentarė Rasa Juknevičienė? R. Miliūtės komentaras. Ved. Giedė Čiužaitė.

Orai. Spaudos apžvalga. Sportas. Praėjusią naktį Kanadą sukrėtė išpuolis pačiame Toronto centre mikroautobusui įsirėžus į minę. Seimo Kaimo reikalų komitetui nutarus nebetirti situacijos žemės ūkyje, dėl to turės apsispręsti visas Seimas.Lietuvos futbolo federacijos vadovus priims Saulius Skvernelis. Bus aptariami su futbolu susiję klausimai. Ar įtariate, kokios pavojingos medžiagos gali būti jūsų darbo vietoje? Studijoje Saulius Skvernelis. Socialinių tinklų apžvalga. Komentaras (Virginijus Savukynas). Automobilius trumpalaikei nuomai siūlančioms bendrovėms bus siūloma į mašinas montuoti alkoblokus. Prieš dešimtmetį prasidėjusi ekonomikos krizė paveikė visą pasaulį, kartu ir Baltijos valstybes. Verslo laikas (Asmens duomenų tvarkymo taisyklės). Etnologas, mokslo istorikas, Libertas Klimka mums primins, kad šiandien profesoriaus Fridriko Kuršaičio 212-as gimtadienis. Šiandien Lietuvoje skelbiama Šuns diena!

Asmens augimas, asmenybės tobulėjimas – realus dalykas ar tiesiog pasvaičiojimai? Kodėl kai kurie tvirtina: „Aš toks esu ir turite mane tokį priimti!”? Kiti gi tikisi, jog sudalyvavę keletoje savižinos kursų ir perskaitę vieną kitą iš rankų į rankas keliaujančią populiariosios psichologijos knygą, taps visiškai kitais žmonėmis. Kurie teisūs? O gal klysta ir tie, ir anie?Psichologijos mokslas sutaria – asmens gyvenime neįmanomas sąstingis. Asmenybėje vyksta arba progresas, arba regresas. Kai nusprendžiame smagiai pasimėgauti gyvenimo komfortu, jis, nenaudėlis, ima ir kyšteli mums koją. Ar esame tam pasirengę? Ar ruošiamės?

Asmens augimas, asmenybės tobulėjimas – realus dalykas ar tiesiog pasvaičiojimai? Kodėl kai kurie tvirtina: „Aš toks esu ir turite mane tokį priimti!”? Kiti gi tikisi, jog sudalyvavę keletoje savižinos kursų ir perskaitę vieną kitą iš rankų į rankas keliaujančią populiariosios psichologijos knygą, taps visiškai kitais žmonėmis. Kurie teisūs? O gal klysta ir tie, ir anie?Psichologijos mokslas sutaria – asmens gyvenime neįmanomas sąstingis. Asmenybėje vyksta arba progresas, arba regresas. Kai nusprendžiame smagiai pasimėgauti gyvenimo komfortu, jis, nenaudėlis, ima ir kyšteli mums koją. Ar esame tam pasirengę? Ar ruošiamės?