Podcasts about sibiro

Petras Plumpa – neeilinis žmogus, sovietmečiu ne tik saugojęs savo vidinę laisvę, bet ir kovojęs už lietuvių tautos išsilaisvinimą nuo okupantų. Matęs pokarį, partizanų kovas, dalyvavęs pogrindinėje veikloje, du kartus kalintas ir pats patyręs, ką reiškia Sibiro lageriai, dalyvavęs Katalikų Bažnyčios kronikos leidyboje, už visa tai 2023 m. apdovanotas Laisvės premija, pats sako, kad ištverti išmėginimus padeda religinė viltis, tikėjimas, kad Dievas yra su žmonėmis. Pokalbis – apie P. Plumpos atsiminimus, ką reiškia patriotizmas ir kaip išsaugoti viltį grėsmės ir mirties akivaizdoje.Laidą parengė ir veda Augminas Petronis.

Alytaus miesto teatre lapkričio 6 dieną, 14 valandą vyks Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Sibiro Haiku“.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“.Vilniuje prasideda žaidimų Kultūros paroda ir konferencija „GameOn“.Elžbieta Banytė apžvelgia Cormac McCarthy romaną „Kraujo meridianas arba Saulėlydžio gaisai Vakaruose“ ir Joseph Campbell „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“.Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.Medijų rėmimo fondas paskelbė konkursus 2025- ųjų metų finansavimui gauti, tačiau šiame konkurse dalyvauti negalės keli Lietuvoje anglų kalba leidžiami. Kodėl susiklostė tokia situacija?Šeštadienį ir sekmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyks jau nebe pirmą kartą organizuojamas Fotografijos savaitgalis.Vokietijoje vyksta 76- oji Frankfurto knygų mugė.Ved.Marius Eidukonis

Prieš 200 metų gimė pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas Abdonas Korzonas, kurio gyvenimas tragiškai baigėsi Sibiro tremtyje. Fotografijos istorikas Dainius Junevičius atskleidžia įdomų mūsų istorijos puslapį.Šiandien po dvejų metų pertraukos atidaromas Marijampolės dramos teatras kviečia į premjerą. Kokią perspektyvą šiame mieste turi ne kartą kurtas ir vis nunykstantis teatras – pokalbis su teatro meno vadovu Zigmantu Baranausku.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie „Nematomą žmogų“ Rodą Tempertoną, formavusį 8-9 dešimtmečių skambesį ir kūrusį žymiausius praeito amžiaus muzikos hitus.„Ilgai bandžiau save slopinti, užsiimti rimtais mokslais, bet galiausiai nusprendžiau: bus kaip bus – rašysiu poeziją“,- yra sakęs filosofijos mokslų daktaras, poetas ir vertėjas Rimas Užgiris, šiais metais apdovanotas Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į anglų kalbą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Ketvirtį amžiaus Biržų rajono Būginių kaimo ūkininkų Validos ir Stasio bei dukros Veronikos Styrų šeima augina daržoves. Pradėjo laukuose, o vėliau iškilo šeši šiltnamiai. Šeima neapsiriboja vien auginimu – vėlų rudenį, žiemą užsiima daržovių perdirbimu: raugia, gamina salotas, įvairius troškinius. Pradžioje pabandę ekologiškai ūkininkauti, ateityje žada vėl sertifikuoti ūkį ir dabar laikosi ekologinio ūkininkavimo principų.Utenos rajone, Leliūnuose, prieš 24 metus įkurtas Vytauto Valiušio keramikos muziejus yra didžiausias keramikos muziejus Lietuvoje. Trečios kartos keramiko ir Lietuvos puodžių karaliumi tituluojamo Vytauto Valiušio muziejuje sukaupta 5 000 eksponatų. Pats keramikas dažnai muziejų lankančioms delegacijoms vaizdingai pasakoja apie savo kūrybą, demonstruoja daugybę ąsočių, puodų, puodynių, vazų, dubenų, žvakidžių ir kitų darbų. Sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistras, senojo puodžiaus amato puoselėtojas Vytautas Valiušis galvoja apie būsimus darbus.Iš miesto į kaimą. Atokioje, miškingoje Papiškių kaimo vietovėje kurti bendrovę, pavadintą „Šamo guolis“, ūkininkas Algirdas Rimavičius pradėjo prieš 12 metų. Pamažu buvo iškasti tvenkiniai žuvims auginti, kilo pastatai, sodinti reti medžiai, net Sibiro kedrai, ir krūmai. Taip Molėtų rajone atsirado dar viena, savita kaimo turizmo sodyba, įdomi tuo, kad jos tvenkiniuose įveistą žuvį pagavęs žvejys privalo paleisti atgal į vandenį. Poilsiaujantiems tiek vaikams, tiek suaugusiems nestinga ir kitų pramogų.Ved. Regina Montvilienė

Drabužių tarpusavio prekybos platformos „Vinted“ valdytojai, pirmajam Lietuvos „vienaragiui“ skirta beveik 2,4 mln. eurų bauda už vartotojų duomenų apsaugos pažeidimus. Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, bauda skirta išnagrinėjus Prancūzijos ir Lenkijos priežiūros institucijų persiųstus pareiškėjų skundus ir nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus.Lietuva ir Lenkija aptarė planus kaip stiprinti sienas su Baltarusija.Rusija raketomis ir bepiločiai orlaiviais atakavo Dniprą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, fiksuojama žala civiliniams objektams.Vilniaus Kalnų parko estradoje šįvakar Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Teatralizuotą Ansamblių vakaro programą atliks per keturis tūkstančius dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Įtakingi demokratų partijos atstovai ragina prezidentą Džou Baideną trauktis iš rinkimų.Judėjimo už Sibiro nepriklausomybę atstovas Stanislavas Suslovas sako, jog Sibiras turi būti nepriklausomas, kad Maskva turi nustoti naudoti regiono išteklius ir siųsti jo gyventojus į karą Ukrainoje.Ved. Madona Lučkaitė

Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas inovatyvias technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų. Žemdirbiams žalias kursas jau kainuoja, o ką reikėtų žinoti maisto produktų vartotojams? Diskutuoja žemdirbiai, augalų apsaugos specialistė, viceministras, aplinkosaugos ekspertas.Skinderiškio dendrologinis parkas – Lietuvoje vienintelis, kuris turi geografines dalis: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir vakarų. Jose auga tų geografinių regionų medžiai ir krūmai. Kuo ypatinga 60 rūšių klevų kolekcija? Pasakoja Kėdainių rajono Josvainių girininkijos darbuotojas Juozas Masionis.Ved. Arvydas Urba

Rusijos gynybos ministerija parengė dokumentą, kuriuo Maskva vienašališkai pakeistų jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Vėliau prabilta, kad planai esą yra nepolitiniai. Suomija ir Lietuva bet kokias užuominas apie sienų keitimą vadina provokacija. Pasiaiškinti į ministeriją Vilniuje buvo iškviestas Rusijos atstovas.Prieš 76-erius metus sovietai įvykdė vieną didžiausių Lietuvos gyventojų trėmimų „Pavasaris“. 1948-tais metais gyvuliniais vagonais į atšiaurius Sibiro regionus išvežta daugiau nei 40-imt tūkstančių žmonių.Norvegija, Airija ir Ispanija paskelbė apie Palestino valstybės pripažinimą. Ekspertai akcentuoja, kad tai pirmiausia yra simbolinis žingsnis, kuris nepadės išspręsti ar sureguliuoti konflikto, tačiau tai rodo vis didėjantį spaudimą Izraelio vyriausybei tarptautinėje erdvėje.Skrydis iš Londono į Singapūrą baigėsi tragiškai. Vienas žmogus žuvo, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, lėktuvui patyrus stiprią turbulenciją. Likę keliautojai tik šiandien pasiekė Singapūrą, o visas pasaulis svarsto, kas nutiko. Pokalbis su Vilnius Tech Aeronautikos inžinerijos katedros doc. Domantu Bruču.Ved. Liepa Želnienė

Šventė – tai pokytis, slenkstis, bendrystė, šėlsmas ir užsimiršimas. Antropologai sako, kad šventė yra virsmo laikotarpis, kai iš vienos būsenos pereiname į kitą. Šią idėją jie suformavo tirdami gentines bendruomenes. Nors šventės formos šiandien kitokios nei anksčiau, jų esmė išlieka ta pati.4 žmonės pasakoja prisiminimus iš savo švenčių. Salvija sumanė atšvęsti atleidimą iš atsibodusio darbo, nes palikti jį norėjo kurį laiką, tačiau pati nebūtų pasiryžusi. Aivaras prisimena kelionę į Sibiro taigą ir elnius ganančių vietinių šventę, kurioje jie įprasmina savo tapatybę. Bet kartais jų šventė užsitęsia. Regina rengia įsimintinas šventes savo artimiesiems, ji neįsivaizduoja kaip būtų galima kitaip. Tačiau ne visi jos pastangas įvertina, o tai liūdina ir kelia klausimus. Aaqib‘as iš Kašmyro pabėgo į Vokietija. Griežtoje musulmoniškoje aplinkoje augęs vyras pirmą kartą aplanko barą ir klubą. Švęsti okupaciją patiriančiame krašte, iš kurio jis kilęs, neįprasta, bet naujas gyvenimas verčia keistis.Autorės Rūta Dambravaitė ir Marie-Line Deleye

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavame dviejų aukštų name įkūrė Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tautInio paveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos „Sibiro tremtiniai“ paskutinės dalies „Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai“. Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Už chuliganišką ar pavojingą vairavimą, vairavimą be teisių ir greičio viršijimą pusšimčiu kilometrų paskirtas baudas susimoka vos kas šeštas pažeidėjas. Todėl kyla minčių tokiems pažeidėjams apriboti nebūtinas paslaugas, neišduoti naujų vairuotojo pažymėjimų ar net pasų.Per aštuonis 2023 metų mėnesius grūdų importas iš Rusijos į Europos sąjungą išaugo trečdaliu ir pasiekė beveik 750 tūkstančių tonų. Aiškėja, kad didžiausia importuotoja - kaimyninė Latvija. Įtariama, kad į Europą galėjo atkeliauti ir iš Ukrainos pavogti grūdai.Pagal trapų susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“, per ugnies nutraukimo savaitę islamistai iš Gazos ruožo paleido virš šimto įkaitų, Izraelis - virš dviejų šimtų įkalintų palestiniečių. Be kita ko, Gazos ruožą pasiekė sunkvežimiai su gyvybiškai svarbia humanitarine pagalba. Suderinant šį susitarimą pagrindinį vaidmenį vaidino ne didelės tarptautinės organizacijos, o maža Persijos įlankos monarchija - Kataras.Vilniaus turguose prekeiviai siūlo kedro riešutų su rusiškomis etiketemis. Jose nurodyta, kad riešutai iš Novosibirsko, vakarų Sibiro miesto. Prekybininkai sako, kad klientai rusiškų prekių pageidauja, todėl jas ir siūlo. Maisto ir veterinarijos tarnyba įtaria, kad rusiška gali būti tik etiketė, o šios rūšies riešutai į Lietuvą importuoti iš Kinijos.Ved. Liepa Želnienė

Paliaubos Gazos ruože baigėsi. Izraelis praneša, kad pirmoji ugnies nutraukimo susitarimą, šįryt pažeidė grupuotė Hamas. Izraelio atsako ilgai laukti nereikėjo. Jau pranešama apie naujų smūgių aukas.Kaip Izraelio gyventojai reaguoja į atsinaujinusius karinius veiksmus Gazos ruože?Aiškėja kandidatų į Lenkijos ministrų kabinetą personalijos.Kiek smurto yra žmonių su negalia aplinkoje Lietuvoje?Vilniaus turguose prekiautojai siūlo šių metų derliaus kedrinės pinijos riešutų, kurių etiketės rusiškos. Nurodyta, kad riešutai iš Novosibirsko, vakarų Sibiro miesto. Prekybininkai sako, kad klientai rusiškų prekių pageidauja, todėl jas ir siūlo. Maisto ir veterinarijos tarnyba įtaria, kad rusiška gali būti tik etiketė, o šios rūšies riešutai į Lietuvą importuoti iš Kinijos. Dėl galimo klientų apgaudinėjimo maisto ir veterinarijos tarnyba žada patikrinimus.Aplinkos apsaugos departamentas pradeda ir iki Kūčių vykdys akciją „Saugom eglutę“. Jos metu bus rengiami patikrinimai, stebimi miškai, stabdomos ir tikrinamos transporto priemones. Aplinkosaugininkai ragina nesusigundyti ir nekirsti eglučių savavališkai, nelaužyti jų šakų. Kalėdinių medelių legaliai įsigyti kviečia Valstybinių miškų urėdija.Ved. Andrius Kavaliauskas

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavamE dviejų aukštų name įkūrė KretingOs rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnaiii. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tauTInio pAveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos "Sibiro tremtiniai" paskutinės dalies "Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai". Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.10–12. Ved. Živilė Kropaitė

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Aušra Kaminskaitė apžvelgia spektaklį vaikams „Sibiro haiku“.Panevėžyje šią savaitę vyksta šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Naujas aplankas“.Kaip lyties normas įgyvendina moterys kultūristės?Lietuvos dvarų išsaugojimas – ar skirtingos institucijos gali sutarti dėl vieno kelio?Klaipėdos miesto taryboje šiandien bus balsuojama dėl naujos kultūros projektų finansavimo tvarkos.Parodų salėje „Titanikas“ veikia paroda „Žaislai, kurie gyvena“, joje matome dešimt ukrainiečių vaikų sukurtų žaislų.Kuo rūpinsis naujai paskirtas naujasis Vilniaus tvarumo vadovas Anton Nikitin?Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atveria po rekonstrukcijos atjaunėjusius teatro rūmus ir pradeda 104- ąjį sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Lietuva pirmą kartą istorijoje turi pasaulio čempioną motociklų sporte, tai Laisvydas Kancius.Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis apie Lenkijos opozicijos lyderį Donaldą Tuską, kuris turi didelių šansų vėl tapti šalies ministru pirmininku. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Kaip komiksas virsta spektakliu? Nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygą „Sibiro haiku“.Pokalbyje dalyvauja spektaklio dramaturgė Birutė Kapustinskaitė ir režisierius Augustas GornatkevičiusLietuvos moterys partizanės – kas jos ir ką turėtume apie jas žinoti? Pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimų centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius ir Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimų centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rašytoja Jurga Vilė turbūt dažniausiai kalbinta apie knygą „Sibiro haiku“ – kartu su dailininke Lina Itagaki sukurtą istoriją, visai šeimai pasakojančią apie tremtį.Vilniuje baigusi prancūzų filologiją, Paryžiuje ji studijavo vaizduojamuosius menus ir filmų archyvavimą – turbūt iš čia toks autorės dėmesys vaizdiniam pasakojimui, ieškančiam kuo natūralesnio santykio su kalba.„Pirmame sakinyje“ su Jurga Vile kalbamės apie vaizdus, vizijas ir vasarą – laiką skaityti ir laiką rašyti.Lauros Vansevičienės nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Portugalijoje cenzūruotą parodą apie skaudžią vergovės istoriją, XX a. fotografijose užfiksuotą vargingą Amerikos vaikų darbą bei Joni Mitchell sugrįžimą.Bažnytinio paveldo muziejus į vasarą įžengė žiūrovams atverdamas tarptautinę parodą, kurioje dvylika Jėzaus apaštalų pristatomi nauju, šiuolaikišku žvilgsniu – pasitelkiant komikso ir iliustracijos žanrą.Pasipuošti ir užeiti į svečius pas įvairius menininkus ragina literatūrinių skaitymų ciklas „Rajono raštai“, kurio uvertiūra nuskambėjo Žirmūnų mikrorajone, Tuskulėnų gatvės kieme.Kultūros ministerija užsakė tyrimą apie kultūros ir meno įstaigų įsitraukimo į suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą procesą galimybes. Kas jo metu atskleista?Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro kuriamas spektaklis vaikams „Sibiro haiku“. Kūrėjų teigimu, spektaklį įkvėpęs grafinis romanas „Sibiro haiku“ randa unikalią formą vaikams pasakoti apie itin sunkias tremties patirtis ir išgyvenimus per jų pačių žvilgsnį į šiuos žiaurumus.Baigėsi tarptautinė meno mugė Art Basel – kokios tendencijos ryškėja mano lauke? Kaip Lietuvos atstovas Augustas Serapinas pasirodė bendrame kontekste?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Ved. Urtė Karalaitė

Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „Sibiro haiku“ ištrauka. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „Sibiro haiku“ ištrauka. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „Sibiro haiku“ ištrauka. Skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Rusijos Krasnodaro regione užsiliepsnojo degalų saugykla. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Vietovė įsikūrusi netoli Krymo tilto, jungiančio Rusijos žemyninę dalį su Kremliaus aneksuotu Juodosios jūros pusiasaliu. Žinia pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos Briansko regione antrą dieną iš eilės dėl sprogmenų ant bėgių nuo jų nuriedėjo krovininis traukinys. Atsargos karininkas Aurimas Navys sako , kad psichologinė operacija pavadinimu „ Kontrpuolimas“ veikia, suaktyvėjo partizaninis judėjimas.Kelių ministerijų vadovai svarstė kaip sustabdyti narkotikų paplitimą mokyklose ir seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo keisti Vietos savivaldos įstatymą ir nustatyti nuolatinį, fiksuotą atlyginimą savivaldos nariams. Toks siūlymas pateiktas paaiškėjus, kad tarybų nariai neskaidriai naudoja savo veiklai skirtas lėšas.Švietimo programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ prasideda įgyvendinimo etapas – patvirtintos sutartys su 22 savivaldybėmis ir pradėtos pasirašyti jungtinės veiklos sutartys. Joms bus skirta 109 mln. eurų. Lėšos savivaldybes pasieks per artimiausias savaites, pirmosios veiklos prasidės jau rugsėjį.Mokslininkai neigia internete pasirodžiusius vaizdo įrašus apie neva plintantį virusą, kuriuo užsikrėtę žmonės panašėja į fantastines būtybes – zombius. Dalis jų teigia, kad sėkmingai dezinformacijos sklaidai įtakos turi populiariosios medijos. Kita vertus, vadinamieji zombių virusai – egzistuoja. Taip mokslininkai yra pavadinę prieš kurį laiką prikeltus, Sibiro įšale tūkstančius metų tūnojusius virusus.Vilniuje atidaryta iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies atvežta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos.Tai viena sudėtingiausių ir brangiausių parodų Lietuvos muziejininkystės istorijoje.Ved. Andrius Kavaliauskas

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie tai, kaip XXI amžiuje dėl įvykių Ukrainoje vėl pradėjome kalbėti apie dvasią.Anykščių rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį Muziejinės kalvos Anykščiuose architektūrinės idėjos konkursą. Kaip keisis Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus infrastruktūra iki 2027-ųjų, kuomet minėsime pirmojo Lietuvoje memorialinio muziejaus – Antano Baranausko klėtelės – šimtmetį?Klasikos koncertų salės programa.Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks kultūros tyrinėtojos, fotografijos istorikės Margaritos Matulytės paskaita „Ginčas su Edwardu Steichenu: ką atveria ir ką nutyli humanistinė fotografija“. Kokį priėjimą prie žmogaus ir savęs paties kuria humanistinė fotografija ir kaip joje atsispindi Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų darbai?Praėjusią savaitę Japonijoje pristatytas rašytojos Jurgos Vilės ir dailininkės Linos Itagaki grafinės novelės „Sibiro haiku“ japoniškasis leidimas. Ši skaudžią lietuvių ir japonų tremtinių istoriją pasakojanti knyga jau išversta į 13 užsienio kalbų. Kas lemia tokį susidomėjimą šia istorija? Kaip vyksta lietuvių literatūros pristatymas užsienyje?Šį vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks šventinis jubiliejinių 90-tųjų metų atidarymo vakaras. Ta proga žvelgiame į vienos svarbiausių šalyje meno srities aukštojo mokslo institucijų problematiką ir žingsnius teigiamų pokyčių link.Ved. Urtė Karalaitė

15 metų troleibuso vairuotoja dirbanti Snežana teigia, kad kelią per spūstis ji skinasi siųsdama oro bučinius, o keleiviai ją myli taip, kad net žiedlapius kelyje barsto. Daugiau apie savo profesinį kelią ji pasakoja naujoje portalo LRT.LT rubrikoje „Ką žmonės dirba?“Naudodami dirbtinį intelektą KTU mokslininkai tiria sąsajas tarp veido atpažinimo ir Alzheimerio ligos. Ar įmanoma diagnozuoti šią vis daugiau žmonių paliečiančią ligą ankstyvoje stadijoje?Kaip mene įprasminama Lietuvos istorija? Minit Okupacijos ir genocido dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma lietuvio išeivio menininko Audriaus Plioplio parodą „Sibiro sielos“.Giedriaus Bučo kelionės po Lietuvą renkant šiukšles nugulė į filmą „Šiukšlininkas“. Tačiau tai, autorių teigimu, istorija ne apie šiukšles ar ekologiją, o apie kiekvieną iš mūsų ir perkeltines užgyventas „šiukšles“ mūsų galvose.Ved. Karolina Panto

Birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. 1941 m. birželio 14-ąją, 3 val. ryto, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų – trėmimas. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikų, labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai, dvarininkai – visa pažangioji visuomenės dalis. Kitaip tariant, buvo siekiama naikinti šalies elitą. Iš viso 1941 m. birželio 14–19 d. buvo ištremta apie 17 tūkst. žmonių. Apie tai, kaip šiandien prisimename šį įvykį, kaip jame įžvelgti ne tik gedulą, bet ir viltį, kalbamės su rašytoja, knygos „Visada, Tėve bus Amerika“, kuri ir pasakoja apie tuos tragiškus 1941-ųjų metų birželio įvykius, tremtinių gyvenimą Sibire ir pabėgimą į Lietuvą, autore Loreta Jastramskiene.Ved. Donatas Puslys

„Neparašė knygų, nepastatė bažnyčios ir rūmų, neįsteigė organizacijų, nesuorganizavo streikų, o vis dėlto jis atmenamas dažniau ir pagarbiau už daugelį žymūnų. Brangus ir kaip vaižgantiškas žmogus“, – taip apie jį kaip apie šviesulį atsiliepė kun. Marijonas Vaclovas Aliulis. Tas žmogus – monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kurio metus šiemet minime. Šiemet sukanka 100 metų nuo dvasininko, išgyvenusių Sibiro siaubus, tačiau raginusio nepasiduoti keršto troškimui savo skriaudėjams, gimimo. Apie pirmąjį atgautos Katedros kleboną, kunigą, kurio klebonijoje ir bute buvo laukiami visi, kalbamės su žurnaliste, kunigo biografijos „Gyvenimas, koks jis buvo“ autore, monsinjoro bičiule Ramune Sakalauskaite.Ved. Donatas Puslys

Nacionalinėje filharmonijoje – pasaulinė premjera: Arvydo Malcio pirmąjį koncertą smuikui ir orkestrui grieš smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir LNSO orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.Įteikti Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos organizuojami Lietuvos žaidimų apdovanojimai. Kas geriausieji? Austėjos Kuskienės žvilgsnis į konkursą „LT game awards“.Šimtmečius skaičiuojantis apleistas medinukas virto Medinės miesto architektūros muziejumi ir šiandien drąsiai galima tai vadinti Užupio pelenės istorija. Šis restauruotas namas dabar ne tik džiugina tuo, kad tai, kas atrodo neįmanoma – tampa įmanoma, bet ir kviečia pažvelgti į medinės architektūros Vilniuje istoriją ir į čia gyvenusių kasdienybę. Namo-muziejaus duris atveria muziejaus fondų saugotoja Donata Armakauskaitė.Su rubrika „Užeikite“ užsukome į Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, kurio direktorius Vytas Rutkauskas neslepia nuostabos ir susižavėjimo ir pagarbos čia atkeliavusiai didikų giminę, kurios dėka Rietave daug kas įvyko pirmą kartą.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – knygų „Sibiro haiku“, „Grybo auksas“ iliustratorė, dailininkė Lina Itagaki. Pokalbis – apie kelionę iki piešimo, kūrybą klausant mantrų ir pankišką gyvenimo būdą.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Gabija Narušytė

„Mažosios Europos pokalbiuose“ jau viešėjęs fotografas Tadas Kazakevičius, su kuriuo tąkart kalbėjome apie jo ciklą „Tai ko nebebus“, fiksuojantį kintantį Lietuvos provincijos gyvenimą, šįkart sugrįžta papasakoti apie savo naująjį ciklą „Pernykštis sniegas“, kuris gilinasi į vaikų, kartu su savo šeimomis ištremtų į Sibirą, tačiau sugrąžintų į okupuotą tėvynę, likimus bei jų santykį su šia skaudžia praeitimi. Apie knygos „Sibiro haiku“ įtaką ciklui, vaikų gelbėjimą iš Sibiro vykdžiusius ekspeditorius, keliones su ciklo herojais į jų vaikystės vietas, fotografijos santykį su archyvine istorine medžiaga, herojų paskolintais reliktais, santykį su laiku – apie visa tai pokalbis su T. Kazakevičiumi.Ved. Donatas Puslys

Apie Bulgarijos aktualijas pokalbis su LRT radijo bendradarbe šioje šalyje Justina Mikeliūnaite.Kaip mokyklose atkurti per pandemiją sumenkusį bendruomeniškumą? Pokalbis apie programą „Tyrinėjimo menas“.Apie gatvės meną ir neseniai Vilniaus Šopeno gatvėje nupieštą Enšteiną kalbamės su dailininku Artur Širin.Tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje geriausia metų knyga jaunimui tapo Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinis romanas „Sibiro haiku“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kupiškio rajono savivaldybė dėl augančio užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus iki gruodžio 1 – osios uždraudžia visus kultūros renginius ir kolektyvų repeticijas uždarose patalpose.Aštuntajame tarptautiniame Rygos kino festivalyje Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ paskelbtas geriausiu vaidybinio filmo kategorijoje.Vytauto Didžiojo universitete praėjusią savaitę vyko Pasaulio lietuvių bendruomenių forumas. Jo metu virtualiai ar gyvai susirinkę dalyviai dalijosi bendruomenių gyvenimo momentais, sunkumais bei lūkesčiais.Savaitgalį Frankfurte baigėsi tarptautinė knygų mugė, kurioje geriausia knyga jaunimo knygų kateogrijoje pripažinta „Sibiro haiku“.Justinas Navikas, neseniai išleidęs savo knygą „Išeiti į horizontą“ gyvenime vadovaujasi trumpu ir aiškiu šūkiu – gyvenimas veža!Ved. Marius Eidukonis

Projektas „Misija Sibiras“ baigiasi. Ne vienai ekspedicijai vadovavęs Arnoldas Fokas neslepia šios žinios nuliūdintas. „Tuzino“ laidoje jis dalinsis 12 ryškiausių prisiminimų iš aštuonių savo ekspedicijų: nuo labiausiai sukrėtusių tremties istorijų iki dar ir dabar neišnykusio lietuvių pėdsako atšiauriame Sibire.Ved. Guoda Pečiulytė

Kaip ispaniškai skamba Kristijono Donelaičio ir Antano Baranausko kūryba, išgirsite „Mažosios Europos pokalbiuose, kuriuose svečiuojasi vertėja Carmen Caro Dugo. Jos dėka ispaniškai pasirodė K. Donelaičio „Metai“ ir A. Baranausko „Anykščių šilelis“. Neseniai Carmen į ispanų kalbą baigė versti ir Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus apie Sibiro tremtį „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Kodėl ją sudomino lietuviška klasika ar ji randa atgarsį Don Kichoto tėvynėje? Be to, ką ispanai žino apie Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos žmonių kančias sovietmečiu?Ved. Donatas Puslys.

Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „Sibiro haiku“ ištrauka. Skaito Margarita Žiemelytė.

Rekordiniai karščiai, sausra ir intensyvus miškų kirtimas šią vasarą sukėlė rekordinio masto miškų gaisrus visame pasaulyje. Nevaldomi gaisrai siaubia Amazonę, Sibiro taigą, Afrikos ir net Arkties miškus. Aplinkosaugininkai tai vadina katastrofa, kurią daugeliu atveju sukėlė žmogaus veikla ir pelno siekis.Kokios šių gaisrų ekologinės pasekmės ir kaip aštrėjančią problemą siūlo spręsti specialistai? Autorė Rūta Dambravaitė

Lietuvos jaunučių merginų rinktinė pirmąkart istorijoje pateko į Europos čempionato finalą. Rytoj Kinijoje prasideda pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Krašto apsaugos ministerija siūlo jauninti ir trumpinti šauktinių amžių.Skirtingose pasaulio vietose – didžiuliai gaisrai: dega Amazonės džiunglės, Afrikos ir Sibiro miškai. Kiek tai yra rimta? Klaipėdos menininkai sako, kad net ir pasibaigus vasarai, uostamiestyje kultūrinis gyvenimas nesustoja. Ved. Simonas Bendžius.

Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Metų knygos vaikams rinkimai 2018. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Metų knygos vaikams rinkimai 2018. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

„Brangus žiūrove, visa, ką mes kuriame, yra Tau“, – teigia vieni iš tarptautinio festivalio „LMTA Teatro dienos“ dalyviai. Kuo ypatingas 5-asis jaunųjų kūrėjų festivalis, pasakos jo rengėjai. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Dabar verčiu „Sibiro haiku“. Ši knyga yra apie labai svarbią istorijos dalį Lietuvoje ir Japonijoje – juk japonai irgi buvo vežami į Sibirą po Antrojo pasaulinio karo, tačiau Japonijoje nėra jokių knygų vaikams apie tai. Manau, kad „Sibiro haiku“ būtų labai svarbi knyga čia, o ir ryšys tarp Lietuvos ir Japonijos su šia knyga būtų stipresnis“, – sako lietuvių kalbos ambasadore Japonijoje vadinama Aya Kimura. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie Očanomizu universitete Tokijuje A. Kimuros įkurtą Lietuvių kalbos ir kultūros centro veiklą ir meilę lietuvių kalbai. „Nė vienos premijos joks prestižas nedaro įspūdžio. Tai yra visiški išsigalvojimai, tuščias dūmų debesis. Vienintelis dalykas, kai tu gauni premiją, jos finansinė išraiška reiškia, ar tu būsi laisvas su ta premija dvi savaites, ar du mėnesius, ar pusę metų“, – mano poetas Donatas Petrošius. Ved. Alma Valantinienė.

Metų knygos vaikams rinkimai 2018. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Metų knygos vaikams rinkimai 2018. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

„Rašydama scenarijų supratau, kad reikia pavaizduoti tą absurdišką mechanizmą, kaip gražiai gyvenančią šeimą kažkodėl ištremia“, – apie spektaklį vaikams „Sibiro haiku“ pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygą sako režisierė, Stalo teatro vadovė Saulė Degutytė. Kultūros savaitraščių apžvalga.„Pastebiu, kad širdis linksta į graudesnius, aštresnius išgyvenimus, o linksmas dainas, ironišką ir šmaikštų požiūrį vis dar mokausi kurti. Tikiu, kad ateityje tai man pavyks“, – sako dvyliktokė, dainuojamosios poezijos atlikėja Emilija Statinaitė.„Tai daugiagalvis gyvastingas, gargaliuojantis, šnypšiantis, miegantis ir švenčiantis paupių gyventojas. Jis netelpa į kadrą. Netilpo Korzonui, Čechavičiui, Bulhakui. Jį galima trumpam prisijaukinti, perprasti vieną, kitą jo charakterio savybę, bet ne daugiau. Todėl Sauliui tenka dieną, naktį, žiemą ir vasarą, kaip ir daugeliui fotografų, rašytojų, dailininkų kurti savo Vilnių, kaip savo ieškojimų, susitikimų, atradimų istoriją“, – apie Sauliaus Žiūros fotografijų parodą „Vilniaus horizontai“, skirtą miesto gimtadieniui, rašo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.Ved. Laima Ragėnienė.

Keliausime į šiaurę, į taigą, pas Sibiro senbuvių tauteles, apie kurias papasakos antropologas Donatas Brandišauskas.Atšiaurios gyvenimo sąlygos, senos tradicijos, medžioklė, šamanai, išgyvenimo mokykla.Ved. Vytaras Radzevičius.

Metų knygos vaikams rinkimai. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Metų knygos vaikams rinkimai. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Metų knygos vaikams rinkimai. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Metų knygos vaikams rinkimai. Jurga Vilė ir Lina Itagaki. Knygos „ Sibiro haiku” ištraukas skaito aktorė Margarita Žiemelytė.

Ūkio naujienos. Ar neteks protestuoti dėl efektyvaus ES paramos paskirstymo? Širvintų rajone, Vičiūnuose, kaimo turizmu užsiimantys Indrė ir Laimonas Daujotai kinkiniais susižavėjo dėl Sibiro haskių. Ved. Rūta Katkevičienė.

Ūkio naujienos. Ar neteks protestuoti dėl efektyvaus ES paramos paskirstymo? Širvintų rajone, Vičiūnuose, kaimo turizmu užsiimantys Indrė ir Laimonas Daujotai kinkiniais susižavėjo dėl Sibiro haskių. Ved. Rūta Katkevičienė.

Ruda ir rauda. Poeziją, iš Lietuvos ir Sibiro, skaito laidą parengęs Julius Keleras.

Ruda ir rauda. Poeziją, iš Lietuvos ir Sibiro, skaito laidą parengęs Julius Keleras.

„Iš geologinės perspektyvos suprantu, kad mūsų gyvenimas kaip blyksnis. Nėra laiko švaistyti negatyvioms emocijoms. Tai nepadeda...“, – sako paleontologas dr. Andrejus Spiridonovas.Skalsaus pokalbio su paleontologu susitikome VU geologijos ir Mineralogijos katedros auditorijoje, kurioje laikinai eksponuojami mamuto griaučiai atvežti iš Sibiro.

„Iš geologinės perspektyvos suprantu, kad mūsų gyvenimas kaip blyksnis. Nėra laiko švaistyti negatyvioms emocijoms. Tai nepadeda...“, – sako paleontologas dr. Andrejus Spiridonovas.Skalsaus pokalbio su paleontologu susitikome VU geologijos ir Mineralogijos katedros auditorijoje, kurioje laikinai eksponuojami mamuto griaučiai atvežti iš Sibiro.

Pokalbis su Jurga Vile, kartu su iliustratore Lina Itagaki išleidusi jaunimui skirtą komiksų knygą apie tremtį „Sibiro haiku“. Poeto Gyčio Norvilo eilėraščių knyga „Grimzdimas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Irena Veisaitė – apie besikeičiantį pasaulį, atvirą visuomenę ir žmogaus poziciją.

Pokalbis su Jurga Vile, kartu su iliustratore Lina Itagaki išleidusi jaunimui skirtą komiksų knygą apie tremtį „Sibiro haiku“. Poeto Gyčio Norvilo eilėraščių knyga „Grimzdimas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Irena Veisaitė – apie besikeičiantį pasaulį, atvirą visuomenę ir žmogaus poziciją.

Lietuvos radijo pokalbių laidoje – Ona Urbšytė, garsios Urbšių giminės palikuonė. Kokie buvo jos santykiai su paskutiniu nepriklausomos Lietuvos Užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, kaip jai pačiai, grįžusiai iš Sibiro tremties, pavyko įsikurti Lietuvoje? Apie tai „Studijoje 50”. Laidą veda Valentinas Mitė.

Šiemet sukanka 75-eri metai nuo pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios. Minint šią skaudžią datą laidoje vartysime dar vieną tremties dokumentą. Rašytojų sąjungos leidykla neseniai išleido rašytojo Jono Mačiulio (1919-1992) laiškus savo žmonai politinei kalinei Eugenijai Šimanskytei į kalėjimą ir tremtį. Ši knyga – tai unikalus reiškinys lietuvių kultūros bei literatūros istorijoje: jau nemažai paskelbta Sibiro lageriuose parašytų laiškų, atsiminimų, dienoraščių... O į tremtį rašytų tekstų publikuota beveik nėra, kadangi tremtinių artimųjų Lietuvoje rašyti laiškai, dienoraščiai dėl saugumo ar kitų priežasčių nebuvo saugojami ar laikyti tiesiog nereikšmingais... Todėl šioje knygoje sugulę laiškai ne tik atskleidžia vienos šeimos dramą, jie tampa autentišku visos pokario epochos, pirmojo sovietinės Lietuvos dešimtmečio liudijimu. „Tikrai nesitikėjau, kad ši knyga kada nors pasirodys. Man tai buvo didžiausias širdies skausmas, kaip akmuo gulėjo: kaip atsidėkoti už tuos laiškus, už visą tą gerumą. Ši knyga tarsi dovana mums abiems“,- prasitarė Eugenija Mačiulienė, kadaise likimo nublokšta toli nuo tėvynės – vienuolika metų praleidusi griežto režimo lageryje Mordovijoje ir tremtinių kaimelyje Novosibirsko srityje.„Man buvo gera skaityti šiuos laiškus, laiškai buvo rašomi ne tik žmogaus, bet ir paties gyvenimo. Jie taip praplečia erdvę, kad joks epas regis neaprėptų, o čia tik laiškai. Kai prisimeni tą išgyventą beviltišką gyvenimą, supranti, kiek daug reiškė auklėtojo žodžiai - nesuklupkite, nepasiduokite... Ir ta atrama buvo tokia nuostabi, kad ir šiuo metu jaučių ją savo kūryboje“,- savo mokytoją ir auklėtoją Garliavos vidurinėje mokykloje prisimena poetas Robertas Keturakis.Apie unikalią meilės laiškų knygą laidoje mintimis taip pat dalijasi knygos sudarytoja, kultūros istorikė Vida Girininkienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Jono Mačiulio laiškus skaito aktorius Kristijonas Siparis.

Šiemet sukanka 75-eri metai nuo pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios. Minint šią skaudžią datą laidoje vartysime dar vieną tremties dokumentą. Rašytojų sąjungos leidykla neseniai išleido rašytojo Jono Mačiulio (1919-1992) laiškus savo žmonai politinei kalinei Eugenijai Šimanskytei į kalėjimą ir tremtį. Ši knyga – tai unikalus reiškinys lietuvių kultūros bei literatūros istorijoje: jau nemažai paskelbta Sibiro lageriuose parašytų laiškų, atsiminimų, dienoraščių... O į tremtį rašytų tekstų publikuota beveik nėra, kadangi tremtinių artimųjų Lietuvoje rašyti laiškai, dienoraščiai dėl saugumo ar kitų priežasčių nebuvo saugojami ar laikyti tiesiog nereikšmingais... Todėl šioje knygoje sugulę laiškai ne tik atskleidžia vienos šeimos dramą, jie tampa autentišku visos pokario epochos, pirmojo sovietinės Lietuvos dešimtmečio liudijimu. „Tikrai nesitikėjau, kad ši knyga kada nors pasirodys. Man tai buvo didžiausias širdies skausmas, kaip akmuo gulėjo: kaip atsidėkoti už tuos laiškus, už visą tą gerumą. Ši knyga tarsi dovana mums abiems“,- prasitarė Eugenija Mačiulienė, kadaise likimo nublokšta toli nuo tėvynės – vienuolika metų praleidusi griežto režimo lageryje Mordovijoje ir tremtinių kaimelyje Novosibirsko srityje.„Man buvo gera skaityti šiuos laiškus, laiškai buvo rašomi ne tik žmogaus, bet ir paties gyvenimo. Jie taip praplečia erdvę, kad joks epas regis neaprėptų, o čia tik laiškai. Kai prisimeni tą išgyventą beviltišką gyvenimą, supranti, kiek daug reiškė auklėtojo žodžiai - nesuklupkite, nepasiduokite... Ir ta atrama buvo tokia nuostabi, kad ir šiuo metu jaučių ją savo kūryboje“,- savo mokytoją ir auklėtoją Garliavos vidurinėje mokykloje prisimena poetas Robertas Keturakis.Apie unikalią meilės laiškų knygą laidoje mintimis taip pat dalijasi knygos sudarytoja, kultūros istorikė Vida Girininkienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Jono Mačiulio laiškus skaito aktorius Kristijonas Siparis.

„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo, – pokalbį pradeda vienas žinomiausių Lietuvoje medžiotojų, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas ir lektorius, tarptautinio safario klubo narys Antanas Truskauskas, – mano visas gyvenimas praleistas gamtoje su žvėrimis ne tik Lietuvos miškuose, bet ir penkiuose žemynuose. Turiu sukaupęs daugiau kaip tūkstantį trofėjų, kuriuos dovanoju Molėtų rajono savivaldybei bei Molėtų krašto muziejui. Noriu, kad medžioklės trofėjai liktų ateinančioms kartoms.“Molėtų rajono Mindūnų kaime atidarytas vilniečio A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, kuriame galima pamatyti net penkiuose žemynuose sumedžiotų trofėjų ekspoziciją. Tai – Afrikoje sumedžioti liūtas, dramblys, raganosis, leopardas, buivolas. Sidabrinis ožys ar meška iš Sibiro. Iš Argentinos – elniaožė gazelė. A. Truskauskas pirmasis lietuvis, sumedžiojęs Afrikos dramblį. Šiandien medžiotojas pasiruošęs vesti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Gal daugeliui gali pasirodyti, kad medžioklė – žiaurus užsiėmimas ir apie tai nederėtų pasakoti jauniems žmonėms. Tačiau net ir Molėtų ir Stirnių parapijų kunigas Kęstutis Kazlauskas mano, kad tai yra požiūrio klausimas. Reikia viską protingai vertinti, o edukaciniai-pažintiniai užsiėmimai tik praplėstų mūsų akiratį į gamtą ir joje vykstančius procesus.Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Kulienė džiaugiasi atsigaunančiu Molėtų rajonu, tampančiu turistų traukos objektu. Juk čia gyveno žmonės dar prieš Kristų, nors istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta tik 1387 m., kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui.

„Medžioti išmokau iš senelio ir tėvo, – pokalbį pradeda vienas žinomiausių Lietuvoje medžiotojų, medžioklės trofėjų ekspertas, selekcininkas ir lektorius, tarptautinio safario klubo narys Antanas Truskauskas, – mano visas gyvenimas praleistas gamtoje su žvėrimis ne tik Lietuvos miškuose, bet ir penkiuose žemynuose. Turiu sukaupęs daugiau kaip tūkstantį trofėjų, kuriuos dovanoju Molėtų rajono savivaldybei bei Molėtų krašto muziejui. Noriu, kad medžioklės trofėjai liktų ateinančioms kartoms.“Molėtų rajono Mindūnų kaime atidarytas vilniečio A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus, kuriame galima pamatyti net penkiuose žemynuose sumedžiotų trofėjų ekspoziciją. Tai – Afrikoje sumedžioti liūtas, dramblys, raganosis, leopardas, buivolas. Sidabrinis ožys ar meška iš Sibiro. Iš Argentinos – elniaožė gazelė. A. Truskauskas pirmasis lietuvis, sumedžiojęs Afrikos dramblį. Šiandien medžiotojas pasiruošęs vesti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Gal daugeliui gali pasirodyti, kad medžioklė – žiaurus užsiėmimas ir apie tai nederėtų pasakoti jauniems žmonėms. Tačiau net ir Molėtų ir Stirnių parapijų kunigas Kęstutis Kazlauskas mano, kad tai yra požiūrio klausimas. Reikia viską protingai vertinti, o edukaciniai-pažintiniai užsiėmimai tik praplėstų mūsų akiratį į gamtą ir joje vykstančius procesus.Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Kulienė džiaugiasi atsigaunančiu Molėtų rajonu, tampančiu turistų traukos objektu. Juk čia gyveno žmonės dar prieš Kristų, nors istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta tik 1387 m., kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui.

Apie muzikos ir muzikavimo svarbą Sibiro lageriuose ir kitose lietuvių tremties vietose.

Apie muzikos ir muzikavimo svarbą Sibiro lageriuose ir kitose lietuvių tremties vietose.

Anot Indrės Daujotienės, įsivaizduoti savo gyvenimą be šunų būtų sunku: „Visa ko pradžia buvo žirgai, po to sodyba netoli Kernavės miestelio, po to... Kai su vyru pravėrę duris pamatėme mažuliuką mėlynakį Sibiro haskį, nuosprendis buvo pasirašytas. Tik va, ieškojome sargo sodybai, o teko patiems šunį saugoti. Praėjo nemažai laiko, kol perpratome jų charakterio ypatumus, atskyrėme, kuo Sibiro haskiai skiriasi nuo Aliaskos. O po kurio laiko užsiėmėme profesionaliu sportu, pradėjome veisti lenktyninius šunis, dalyvauti tarptautinėse varžybose, laisvu laiku teikti pramogas su šunimis tiek suaugusiems, tiek vaikams.“Šunų kinkiniai Lietuvoje yra dar naujovė. Daugelis galvoja, kad su Aliaskos haskiais galima gerai laiką leisti tik su rogutėmis. O ką daryti, jei nėra sniego? Tam yra keturračiai! Be Aliaskos haskių Indrės ir Laimono Daujotų sodyboje galima pamatyti įvairių veislių šunų. Šeimininkai sako, kad jų auginami ir veisiami šunys yra visiškai atsidavę, visada pasiruošę dirbti, draugiški, paklusnūs ir lengvai dresuojami. Naujas atradimas sodyboje – vasarą kūdroje kvarkiančios varlės, kurias ypač pamėgo pramogaujantys vaikai, taip ir taikosi parsivežti į miestą. Dažnai iš kišenių tenka krapštyti žaliąsias.

Anot Indrės Daujotienės, įsivaizduoti savo gyvenimą be šunų būtų sunku: „Visa ko pradžia buvo žirgai, po to sodyba netoli Kernavės miestelio, po to... Kai su vyru pravėrę duris pamatėme mažuliuką mėlynakį Sibiro haskį, nuosprendis buvo pasirašytas. Tik va, ieškojome sargo sodybai, o teko patiems šunį saugoti. Praėjo nemažai laiko, kol perpratome jų charakterio ypatumus, atskyrėme, kuo Sibiro haskiai skiriasi nuo Aliaskos. O po kurio laiko užsiėmėme profesionaliu sportu, pradėjome veisti lenktyninius šunis, dalyvauti tarptautinėse varžybose, laisvu laiku teikti pramogas su šunimis tiek suaugusiems, tiek vaikams.“Šunų kinkiniai Lietuvoje yra dar naujovė. Daugelis galvoja, kad su Aliaskos haskiais galima gerai laiką leisti tik su rogutėmis. O ką daryti, jei nėra sniego? Tam yra keturračiai! Be Aliaskos haskių Indrės ir Laimono Daujotų sodyboje galima pamatyti įvairių veislių šunų. Šeimininkai sako, kad jų auginami ir veisiami šunys yra visiškai atsidavę, visada pasiruošę dirbti, draugiški, paklusnūs ir lengvai dresuojami. Naujas atradimas sodyboje – vasarą kūdroje kvarkiančios varlės, kurias ypač pamėgo pramogaujantys vaikai, taip ir taikosi parsivežti į miestą. Dažnai iš kišenių tenka krapštyti žaliąsias.

„Žvėrinčius nėra zoologijos sodas. Praėjo laikai, kai žvėrys buvo laikomi narvuose. Dabar reikia aptvarų ir erdvės, jiems suteikti tokią laisvę, kad žvėrys nesuprastų, kur iš tikrųjų gyvena. Į mus anapus tvoros žiūrėtų taip, tarsi mes būtume zoologijos sodo gyventojai“, – sako žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius.Telšių urėdijos Eigirdžių girininkijoje Laukstėnų miške traukos objektu tapo „Žvėrinčius“. Traukia ne tik beveik laisvėje laikomais žvėrimis, pavyzdžiui, tikru Sibiro galiūnu meškinu Timofėjumi, bet ir vilkais, jų gydomąja terapija, stipriomis energetinėmis vietomis, šeimininko P. Dabrišiaus filosofiniu požiūriu į gyvenimą. Jis ilgą laiką gyveno tarp vilkų ir baigia apie tai rašyti knygą. Anot „Žvėrinčiaus“ šeimininko, vilkai yra labai geri psichologai – ir P. Dabrišius, užmeta akį į žmogų ir mato, kokių tikslų vedinas lankosi žvėrių karalystėje.

„Žvėrinčius nėra zoologijos sodas. Praėjo laikai, kai žvėrys buvo laikomi narvuose. Dabar reikia aptvarų ir erdvės, jiems suteikti tokią laisvę, kad žvėrys nesuprastų, kur iš tikrųjų gyvena. Į mus anapus tvoros žiūrėtų taip, tarsi mes būtume zoologijos sodo gyventojai“, – sako žvėrinčiaus medinčius Petras Dabrišius.Telšių urėdijos Eigirdžių girininkijoje Laukstėnų miške traukos objektu tapo „Žvėrinčius“. Traukia ne tik beveik laisvėje laikomais žvėrimis, pavyzdžiui, tikru Sibiro galiūnu meškinu Timofėjumi, bet ir vilkais, jų gydomąja terapija, stipriomis energetinėmis vietomis, šeimininko P. Dabrišiaus filosofiniu požiūriu į gyvenimą. Jis ilgą laiką gyveno tarp vilkų ir baigia apie tai rašyti knygą. Anot „Žvėrinčiaus“ šeimininko, vilkai yra labai geri psichologai – ir P. Dabrišius, užmeta akį į žmogų ir mato, kokių tikslų vedinas lankosi žvėrių karalystėje.