Podcasts about artvilnius

Kiek plačiai gali toliau plisti kultūros bendruomenės protestas?Pasibaigė 16-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius`25“. Apdovanoti geriausi kūrėjai ir galerijos.Kiek Mikalojų Konstantiną Čiurlionį jau pažįsta japonai ir kuo jis gali jiems būti patrauklus? Pokalbis su Japonijoje gyvenančia ir kuriančia smuikininke Žydre Ovsiukaite.Ved. Marius Eidukonis

Šio ryto kultūrinės užsienio spaudos apžvalgoje – ambicinga Pikaso muziejaus pertvarka Paryžiuje, Lenkijos Koniakuvo nėriniai, pristatomi ant aukštosios mados podiumų, ir nauja knyga apie pirmąją kelionę aplink pasaulį dirižabliu. Pasakoja Justė Luščinskytė.Kino festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“ šiemet kviečia į kelią, kuriame atsivers ir viltis. Keturiolika filmų, prestižinių festivalių laureatų, atkeliauja į Lietuvos miestų ekranus. Apie tai plačiau – festivalio vadovė Giedrė Krikščiūnaitė.Kur veda protestai ir kaip pasiekti tikslų? Kada protestas nebeveikia ir tenka ieškoti kitų poveikio būdų? Ką rodo Slovakijos kūrėjų patirtis? Protesto galią ir trūkumus šiandien tyrinėsime su muzikologe, buvusia Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte ir teisininke, menininke, tyrinėjančia protesto fenomeną Rėda Brandišauskiene.Kaune įsibėgėja Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis. Išskirtiniame miesto pastate prisistatantys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šiemet analizuoja idėjas: kuriančias ir griaunančias. Festivalio atidaryme lankėsi kolega Andrius Baranovas.Sostinėje prasideda šešioliktoji meno mugė Art Vilnius, kuri pirmą kartą skiriama kolekcionavimui. Pokalbis su mugės iniciatore ir vadove Diana Stomiene.Ved. Jolanta KryževičienėV. Budrio nuotr.

Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.Ved. Jolanta KryževičienėNuotrauka © Cultural Endowment of Estonia

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį projektą?Kaimyninėje Lenkijoje, Gdanske nebe pirmą kartą vykstą Vilniaus dienos. Kaip atskleidžiama lietuviška kultūra?Kompozitoriui, Nacionalinės premijos laureatui Feliksui Bajorui šiandien sukanka 90 metų.Aušros Lukošiūnienės filmą „Juoda“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – geriausia „ArtVilnius“ menininke pripažinta tapytoja Eglė Gineitytė.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – Filipo Glasso operos „Kelionė“ premjera.Vytautas Bikulčius apžvelgia Olivijos Ruiz romaną Komoda spalvotais stalčiais ir amerikiečių rašytojos Edithos Wharton romaną Vasara.Penkioliktąjį kartą sostinėje prasideda meno mugė „ArtVilnius'24“.Antalieptėje įsikūrės Inovatorių slėnis kviečia jau į šeštąjį festivalį „Zero waste“.Panevėžio muzikinis teatras 30-ąjį sezoną pradeda premjera opera-monodrama „Žmogaus balsas“.Dubingiuose, po atviru dangumi atidarytos net penkios fotografijos parodos.Prancūzijoje vykstančioje Tulūzos bienalėje ypatingas dėmesį šiemet skiriamas Lietuvos scenos menui.Ved. Marius Eidukonis

Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.Ved. Jolanta KryževičienėNuotrauka © Cultural Endowment of Estonia

Spaudos apžvalgoje — „Kaunas pilnas kultūros“ numeris.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Kokia kultūros renginių situacija Anykščiuose?Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Klasikos koncertų salė.Prieš 15 metų įvyko pirmoji „ArtVilnius“ mugė. Kaip per šiuos metus kito mugė bei lankytojų požiūris į meno kolekcionavimą?„Nenustoju būti vaiku, nes man viskas labai smalsu, daug kas traukia. Visada turiu nuostabų žvilgsnį į pasaulį, į žmogų“, – sako Indrė Klimkaitė iš Zarasų rajono. Smalsumas ir atidumas žodžiui moterį atvedė į grožinės literatūros vertimą. Prasideda „Gilios upės tyliai plaukia“.Italijoje jau 54-tą kartą vykstantis Santarkanželo tarpdisciplininis festivalis šiandien laikomas vienu svarbiausių ir šiuolaikiškiausių meno vyksmų Europoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spalio 15-ąją, minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, regos negalią turintys žmonės kreipiasi į visuomenę su prašymu — nesudarykite kliūčių naudotis taktiliniais vedimo paviršiais. Kaip atpažįstame viešoje vietoje regos negalią turintį žmogų?Spalio 15 d. lenkai renka atstovus į parlamentą, taip pat vyks referendumas. Priešrinkiminėje politinėje scenoje - valdančioji partija„Teisė ir teisingumas“, kuri siekia trečio perrinkimo, ir į valdžią norinti grįžti „Piliečių platforma“.Tęsiasi didžiausia Lietuvoje meno mugė "ArtVilnius23". Programos rengėjai ir kuratoriai mugės lankytojams parengė programą, kurios svarbiausias akcentas šiais metais – performatyvumas. Ką svarbu ir būtina pamatyti tokioje mugės „ArtVilnius'23“ gausybėje?Ved. Gabija Narušytė

Šią savaitę Vilniaus senasis teatras paminėjo 110-ąją sukaktį. Lenkų teatras, po daugybės skirtingų etapų galiausiai tapęs Vilniaus senuoju teatru, laikomas seniausiu sostinės teatru.Kaip miestą jaučia regos negalią turintys žmonės? Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, pristatyas naujas maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“.Pasaulio kultūros apžvalgoje: liudijimai gyvų likusių žmonių, kuriuos Izraelyje vykusiame muzikos festivalyje užpuolė Hamas teroristai, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pasirašytas susitarimas dėl meno kūrinių, pavogtų iš buvusių kolonijų sugrąžinimo, bei iki šiol neatrasta elektroninė Indijos muzika iš 7-ojo dešimtmečio.Kaip nauji visuomenės iššūkiai atsispindi ir keičia šeimos bei kalendorines šventes, lyčių ir giminystės sampratas? Vytauto Didžiojo universitete Kaune vyksta konferencija „Šiuolaikiniai šeimos ir kalendorinių švenčių tyrimai“.„Mes pasidarėme labai jautrūs medžiams ir gyvūnams, bet labai selektyvūs kai kurių žmonių teisių atžvilgiu“, – komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ išsirinko šių metų laimėtojus. Kas ir kodėl šiemet tapo geriausiais mugės menininkais?Lietuvių režisierius Jokūbas Brazys savo dienas dabar leidžia Ukrainoje. Jis vienas tų retų užsienio kūrėjų, kuris ryžosi atvykti čia ir darbuotis su ukrainiečių aktorių trupe. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje jis pasakoja apie netikėtus iššūkius atvykus darbuotis į Ivano Frankivską, ir apie tai, kaip skambančios sirenos pakeičia režisūrinius sprendimus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Kaune, po daugiau nei 30-ies metų, bendrą projektą pristato keturi buvę dailininkų grupės „Gerosios blogybės“ nariai.„Tad kaip banaliai beskambėtų, „Sirenų“ klubo programa šįmet nuosekliai ir prasmingai plėtė kontekstus“, – sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.„Viena idėjų – parodyti, kokia turtinga pasaulio kultūrinė įvairovė, o skirtingi tikėjimai gali gyvuoti kartu daugiau ar mažiau harmoniškai“, – sako neseniai Lietuvoje filmą „Samsara“ pristatęs ispanų režisierius Lois Patiño.Šiandien prasideda ir daugiau nei dvi savaites, iki pat spalio 29-os dienos, truks festivalis „Nepatogus kinas“. Per šias dvi savaites festivalis žiūrovams pasiūlys ne tik apie 50 rinktinių filmų iš viso pasaulio, bet ir nepatogių, todėl dar įdomesnių juos lydinčių renginių ir net išplėstinės realybės patirčių.Minint 110-tąjį pastato jubiliejų, Vilniaus senasis teatras kviečia žiūrovus į menotyrininko, profesoriaus dr. Helmuto Šabasevičiaus paskaitą „Vienas teatras – daug istorijų“.Šiandien Vilniuje pirmą kartą vyks paralelinė šiuolaikinio meno mugė „KOMISAS“. Beveik trys dešimtys menininkų buvusio siuvimo fabriko patalpose pristatys save ir savo kūrinius, taip sukurdami įžanga savaitgalį vyksiančiai šiuolaikinei meno mugei „ArtVilnius“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Uzsākot jauno sezonu, gleznotājs Kaspars Zariņš uz sarunu aicinājis divus Latvijas Mākslas akadēmijas kolēģus – prorektoru administratīvajā un radošajā darbā, profesoru ANDRI VĪTOLIŅU un Glezniecības katedras vadītāju, asociēto profesoru KRISTIANU BREKTI. Jaunā mācību gada ieskaņā derīgi zināt, kas nepieciešams Mākslas akadēmijas attīstībai, izaugsmei un stabilitātei. Abi atceras bērnību, pirmos skolas un studiju gadus, kad paticis zīmēt skolotājas, Brežņeva sasisto limuzīnu, šķirstīt biezas mākslas grāmatas un audzēt garus matus. Uzzinām, kur novirzīta enerģija pusaudžu gados, kur rastas idejas darbiem, vai apzināti tiek meklēta skandāla deva un arī to, kā tikt projām no šaubām… Raidījumā arī par atšķirīgo skatījumu uz skaistumu, par pozitīvajiem un negatīvajiem tēliem, pareģa spējām, stulbumu, stūrakmeņiem un valstiskumu... Vizītkartes Latvijas Mākslas akadēmijas prorektoru administratīvajā un radošajā darbā, profesoru Andri Vītoliņu (1975) interesē cilvēce un cilvēks. Attēlojot materiālo pasauli, Andris Vītoliņš neglezno pašu cilvēku, bet gan viņa radītos objektus. Viņu aizrauj apkārtējās vides urbanizācijas process, kā rezultātā darbos dominē industralizācijas un tās produktu atspoguļojums – trolejbusi, tilti, pamestas ēkas un rūpnīcas. Sintētiskos toņos klātie laukumi pēdējos gados piedzīvojuši apzinātu pāreju no reālu arhitektonisko struktūru pārnesuma glezniecībā uz abstraktu ornamentālismu. Vītoliņa jaunākie lielformāta audekli parāda, ka arī uz dabas tēmu, piemēram, koku zaru paternu, var raudzīties kā uz nebeidzamu līniju ritmu interpretāciju. Andris Vītoliņš studējis Latvijas Mākslas akadēmijas Pedagoģijas, Dizaina un Vizuālās komunikācijas nodaļās. Ieguvis maģistra grādu Glezniecības apakšnozarē. Izstādēs piedalās kopš 1996. gada. Sarīkojis personālizstādes un piedalījies grupas izstādēs Zalcburgā, Maiami, Baku, Abu Dabī, Pekinā un citur. Nodarbojas arī ar izstāžu kūrēšanu. Kopš 2017. gada – LMA prorektors, pirms tam – Glezniecības katedras vadītājs (2012–2017). Glezniecības katedras vadītāja, asociētā profesora Kristiana Brektes (1981) vizuālajā valodā rodamas atsauces uz gotikas un blekmetāla subkultūrām, strītārtu, reliģiju, mākslas vēsturi un popkultūru. Brekti aizrauj sabiedrības tumšā puse un savos darbos viņš apspriež nāves, ciešanu, seksualitātes, ticības un amoralitātes jēdzienus. Sižetiskais vandālisms autora instalācijās mijas ar formas tīrību un tehnisku nostrādātību, asi kritiskās vai atkailinošās norādes un citātus vienojot jau atpazīstamību iemantojušā estētikā. To iezīmē arī krāsu, materiālu, gaismas un skaņas izmantojums, kas allaž no jauna norāda uz Brektes interesi dekonstruēt tādas tradicionālas mākslas formas kā glezniecība vai tēlniecība un veidot atkāpi no klasiskās izpratnes par tām. Kristians Brekte beidzis Latvijas Mākslas akadēmijas scenogrāfijas apakšnozari. Par darbu sēriju "Rīgas madonnas" (2010) nominēts Purvīša balvai un ieguvis titulu "Labākais ārzemju mākslinieks vecumā līdz trīsdesmit pieciem gadiem" starptautiskajā laikmetīgās mākslas mesē Art Vilnius' 12. Autora darbi no izstādes "Gastronoms" (2007) iekļauti britu izdevniecības Phaidon  katalogā Younger Than Jesus (2009), kurā apkopoti spilgtākie jaunie mākslinieki no visas pasaules vecumā līdz 33 gadiem. 2014. gadā izdevniecībā "Neputns" tika izdots mākslinieka radošajai darbībai veltīts katalogs "Brekte" un 2016. gadā LNMM izstāžu zālē "Arsenāls" norisinājās Brektes līdz šim vērienīgākā izstāde ar nosaukumu "Arsenāls". Brekte ir arī praktizējošs scenogrāfs. Lekcijas LMA pasniedz kopš 2009. gada. (Vizītkaršu tekstam izmanota informācija no Latvijas Mākslas akadēmijas mājaslapas)

Paulina Eglė Pukytė rašo pjeses, poeziją, trumpąją prozą ir kultūros komentarus. Tam ji pasitelkia tekstų montažą – iš žiniasklaidoje ir knygose rastų sakinių fragmentų komponuojasavitą, magišką užkeikimą primenančią kasdienybės poeziją. Pukytės pjesė „Scilė nori būti žmogumi“ buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už dramaturgiją, laimėjo festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ apdovanojimą už geriausią lietuvišką pjesę. Paulina nominuota ir Meno kritikos apdovanojimuose menininkų ir kuratorių tekstų kategorijoje už kultūros komentarą „Apie dvi menininkes“. Autorė pripažinta geriausia Art Vilnius'22 mugės menininke. Pokalbis apie humorą, satyrą, ironiją, tekstų dramaturgiją ir performatyvią kritiką.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.Lauros Vancevičienės nuotr.

Vienoje prestižiškiausių Europos scenų - Vienos Musikverein - koncertavo viena perspektyviausių Lietuvos jaunųjų smuikininkių Ieva Pranskutė, kuri dalinasi neeilinio koncerto įspūdžiais.Kauno šokio teatras „Aura“ švenčia 40-ies metų jubiliejų. Veiklą pradėjusi nuo modernaus šokio studijos, šiandien „Aura“ gali pasigirti tarptautiniu pripažinimu ir išugdytu ne vienu šiuolaikinio šokio profesionalu.Mūsų laikais įprasčiau siųsti virtualius sveikinimus. Iki tol buvo priimta siųsti popierinius atvirukus ar net vizitines korteles su parašytais sveikinimais. Kaip atrodė atvirukai prieškariu? Kas juose buvo rašoma? Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pažiūrėti prieškario kalėdinių atvirukų naujoje parodoje, o apie sveikinimų tradicijas pasakoja parodos kuratorius Vytautas Smilgevičius.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainas kaip prakeiksmus Dinos Washington kūryboje ir gyvenime.Galerijai „Meno niša“ - 20 metų. Visą šį laiką jai vadovauja galerininkė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė ir meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Apie šiuolaikinį meną ir jo eksponavimo paradoksus Lietuvoje, apie meno mugės iššūkį ir naują jubiliejinę parodą - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Diana Stomiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Minint Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-metį, nedidelį koncertų turą po Lietuvą rengia smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir japonų pianistė Junna Iwasaki. Pokalbis su muzikėmis.Šiandien su 90-uoju gimtadieniu sveikiname pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą, muzikologą, publicistą, profesorių Vytautą Landsbergį. Klausysimės kolegių Gerūtos Griniūtės ir Jolantos Kryževičienės pokalbių su profesoriumi fragmentų, o taip pat – jubiliato skambinamo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.Choras „Jauna muzika“ šiuo metu vieši Japonijoje, kurioje surengė įspūdingą 14 koncertų turą. Ten vieną geriausių Lietuvos chorų pasitinka pilnos tūkstančius žmonių talpinančios salės. Apie gastroles pasakoja choro direktorė Ingrida Alonderė ir „Jaunos muzikos“ meno vadovas Vaclovas Augustinas.Ievos Buinevčiūtės rengiamoje laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie moters ir režisieriaus muzikines klajones ir roko muziką kaip alternatyvą Beethovenui.Menininkė, kuratorė, kritikė Paulina Pukytė neapsiriboja viena kūrybinių idėjų įgyvendinimo forma. Visai neseniai šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ji kaip tik buvo apdovanota už meninės raiškos įvairovę. Rubrikoje „Be kaukių“ ji apie save pasakoja per muzikos kūrinius, išduoda savo tekstų prigimtį ir prasitaria apie meilę augalams.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pasaulyje: apie Odesos siekį tapti apsaugota UNESCO, Venecijos stikladirbių uždaromas dirbtuves ir Tito Puentę – Lotynų Amerikos muzikos karalių.Stipriausia mėgėjiškų teatrų pusė – krašto istorijos puoselėjimas, tvari ir rūpestinga bendruomenė. Su Priekulės mėgėjų teatro režisieriumi Donatu Savickiu ir aktoriais kalbasi Agnė Bukartaitė.Kodėl vėluojame išleisti Nobelio literatūros premija apdovanotus autorius? Dovydas Kiauleikis kalbina „baltų lankų“ leidyklos vyr. redaktorę Sauliną Kochanskaitę.Kauno evangelikų reformatų bažnyčioje pristatyta dueto BIONICS audiovizualinė instaliacija. Pasakoja Kotryna Lingienė.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras „Kariuomenė yra mergina“.Tekstilininkė Dovilė Gudačiauskaitė šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ dalyvavo pirmą kartą. Komisija įvertino jos kūrinį „Legatum Spe“, kuriame nereikalingi sovietiniai apklotai tapo žaismingais, jaukiais vaikystės simboliais. Pokalbis apie kūryboje derantį skausmą ir vaikiškumą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Išrinkti geriausi praėjusių metų muzikologų darbai. Pokalbis su viena komisijos narių, muzikologe ir vargonininke Egle Šeduikyte-Koriene ir Vytauto Landsbergio premijos laureate, muzikologe Laima Budzinauskiene.Geriausiu mugės „ArtVilnius“ jaunuoju menininku antrą sykį išrinktas skulptorius Jonas Aničas.Šiandien užsukus į knygynus ar kitas knygų pardavimo vietas, raibsta akys nuo pasirinkimo gausos. Ko gero, kiekvienas pagal savo pomėgius ar interesus tikrai rastų ką skaityti. Vis dėlto, ar kada nors susimąstėtė, kaip šie leidiniai atsiranda knygynuose? Plačiau apie knygos kūrimo etapus pasakoja Iveta Gelumbickaitė.Užmiršta beveik pusšimčiui metų Beverly Glenn-Coplenad veikla šiandien atveriama jaunosios kartos atstovų – režisierių, muzikos megėjų, atrandančių jį kaip queer kultūros atstovą, muzikantą, kuris jungia savo vaikystėje suskilusį pasaulį, minimalistinį gyvenimą gamtoje ir su gamta, Detroito pilkumą bei kasdienių dainų melodingumą. Šiandien laikomas praėjusio amžiaus vizionieriumi, Beverly tampa vienu ryškiausių queer kultūros ambasadorių.Vienai svarbiausių Lietuvos muzikų dinastijų priklausantis violončelininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Rimantas Armonas sako, kad gyventi reikia fortissimo. Su muzika ir muzikoje esantis nuo vaikystės, per muziką sutikęs žmoną, tapusią ir ištikima scenos partnere, nuotykių kadaise išvykęs ieškoti į Alžyrą, šiandien jis jubiliejiniam koncertui buria beveik penkias dešimtis jo studentų ir bičiulių jungiantį violončelių orkestrą, o taip pat prasitaria, kad be muzikos turi ir kitą aistrą – kulinariją. Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Социальный педагог: "Как беженцу из Украины справиться с культурным шоком?"Искусство и война: на ярмарке галерей "Art Vilnius" представлены шесть украинских галерей.Тик-ток опера: новые тенденции на фестивале современной оперы "NOA".Вед. А. Двоеглазов

Organų donorystė - jautri tema. Kodėl svarbu kalbėtis apie organų donorystę su artimaisiais net tada, kai dar esame sveiki?Kokie atradimai didžiausioje Lietuvos šiuolaikinio meno parodoje ArtVIlnius ir ar menas dabar yra gera investicija?Į Lietuvą atvyksta Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. Kuo svarbus šis vizitas?Šalies keliuose padaugėjo avarijų, rodo Kelių policijos duomenys. Kaip išlikti atidiems eisme ir būti matomiems?Ved. Gabija Narušytė

Spaudos publikacijų apžvalgaScenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apvžvelgia festivalio „SIRENOS“ pirmąją tarptautinės programos savaitę.„Keistuolių teatras“ pristato premjerą – Ievos Stundžytės spektaklį „Labanakt, mama“.Kuo ypatingas pirmasis Lietuvoje spektaklis, sukurtas skaitymo sutrikimą turintiems žmonėms?Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Koks bus 155 – asis Kyivo operos teatro sezonas? Kokį kūrinių atsisakoma ir kodėl stengiamasi parinkti „antistresinį“ repertuarą?Sueina lygiai 60-imt metų nuo filmų apie Jamesą Bondą pasirodymo ekrane.Savaitgalį sostinėje karaliaus menas – prasieda šiuolaikinio paroda „ArtVilnius‘22“.Ved. Marius Eidukonis

Mēs netraucējam viens otru, bet papildinām – atzīst gleznotāja Dita Lūse un tēlnieks Matiass Jansons. Arī vienota izpratne par estētikas nozīmi mākslā kopīga abiem atšķirīgos medijos strādājošiem vienas paaudzes māksliniekiem. Dodot nosaukumu „Laiktelpa”, izveidota izstāde, kas pašlaik skatāma Jūrmalas muzejā. Trīsdimensionālie Matiasa Jansona tēlniecības darbi pakļauj telpu un veido saspēli ar Ditas Lūses gleznām, kurās māksliniece ietvērusi savas un mantotās atmiņas. Ditas Lūses un Matiasa Jansona kopīga ekspozīcijas veidošana  aizsākusies "Art Vilnius" – laikmetīgās mākslas mesē, kur piedalījušies ar Agijas Sūnas galeriju. 2020.gadā sekoja izstāde „Gaisma. Forma. Doma” (arī Rihards Delvers) Līgatnē, atpūtas kompleksā „Zeit” , kur ekspozīciju veidoja trīs mākslinieki. Tagad divatā Dita un Matiass savu laiktelpu izveidojuši Jūrmalas muzeja 2. stāva izstāžu zālēs. Kopīgo izstādi briedinājuši divus gadus, piesakoties konkursa kārtībā. Ar Ditu Lūsi tiekos Rīgā dažas dienas pirms esmu apskatījusi izstādi, savukārt ar Matiasu sazinos jau pēc izstādes apmeklējuma. Ditas Lūses darbos sastopamies ar viņas  vecvecākiem, tāpēc jāpasaka, ka viņas vectēvs Mavriks Vulfsons, vecmāmiņa Soņja Friša, vēlāk, mainot pasi, pārdēvēta par Sofiju. Par sadarbību ar tēlnieku Matiasu Jansonu, Dita atzīst, ka abiem saskan, pirmkārt virsmas apdare, abiem patīk apstrādātas un neapstrādātas virsmas, Ditai tīk saglabāt nejaušības sajūtu, ko panāk ar krāsas notecējumiem. Matiass Jansons savos darbos bieži atmet liekas detaļas, viņam svarīgākais ir forma, kustība, siluets. Šajā izstādē tēlniecības darbi eksponēti tā, ka nereti veido tiešu dialogu vai saspēli ar gleznām. Matiasu  sazvanu Cēsīs un jautāju par darbu izvēli. Uzjundītas atmiņas, saikne ar iepriekšējām paaudzēm, un pārdomas par laika skrējienu, sniedzot harmonijas sajūtu – to iespējams piedzīvot Ditas Lūses un Matiasa Jansona kopīgi izlolotajā izstādē  „Laiktelpa”. Ditas Lūses un Matiasa Jansona kopizstāde „Laiktelpa” Jūrmalas muzejā būs skatāma līdz 27.martam.

A Curator, Art Historian and Art Advisor based in Vilnius, Juste currently serves as a Board Member at Rupert, a centre for Art & Education in Vilnius, Lithuania, where she worked as a Director for 6 years. She is also a Board Member at the Lithuanian Culture Institute and ArtVilnius. She holds an M.A. in History of Art from the University of St Andrews, Scotland and has previously worked in curatorial departments at Tate Modern (London) and Jonas Mekas Foundation (New York), as well as curated independent projects in Iceland, Latvia, Belgium, Norway and elsewhere.During her 15-year career in the arts, She has helped many artists and gallerists launch international careers and implement ambitious large-scale projects. She has also helped many start personal and business art collections.Apple Podcasts: https://buff.ly/2Vf8vv8⠀Spotify: https://buff.ly/2Vf8uHA⠀Google Podcasts:https://buff.ly/2Vds6LX⠀....-Original music credit: Rish Sharma.His music is available on Spotify, Apple Music, YouTube and other streaming platforms.  -Audio post production at HNM Studios New Delhi India.-October2019 voicesandmore Pte Ltd All rights reserved Get bonus content on PatreonSupport this show http://supporter.acast.com/melting-pot. See acast.com/privacy for privacy and opt-out information.

90-metį atšventęs tapytojas Aloyzas Stasiulevičius kviečia į savo sodybą Labanoro girioje. Apie ūkį, bites ir meną klausinėja Gailė Medelytė.Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 milijonų eurų. Komentuoja kultūros ministras Simonas Kairys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.Menininkas Donatas Stankevičius socialinių tinklų eroje tiki telefonų knygos idėja. Jis su Juste Litinskaite rengia Kauno miesto ir rajono kultūros abonentų sąrašą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kodėl tolstame nuo Spartos.Pasaulyje: apie autorių anonimiškumo istorijas. Paaiškėjo, kad po anonimės ispanų rašytojos Carmen Mola vardu slepiasi trys rašytojai vyrai.Skulptorius Vytautas Viržbickas (Geraširdis linkėtojas) nesupranta, kokio meno nori turtingi kolekcionieriai. Jo instaliacija „Nieko švento“ Šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius'21 pelnė skulptoriui geriausio menininko titulą, bet kūrėjas žino, kad purvinas meno kūrinys iš senų padangų nėra patrauklus norintiems investuoti į meną.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Spaudos apžvalga.Šilavoto Davatkynas – taip vadinama kukliai gyvenusių ir bendruomenės labui atsidavusių pamaldžių moterų bendruomenė, įsikūrusi Naujasodžio kaimo pušyne, atokiau nuo Šilavoto. Šilavoto davatkėlių dėka net per sovietmetį čia buvo išsaugota pagarba tikėjimui, dorovingumui, Tėvynei, maldai.Sostinės Šv. Jono gatvės galerijos požemiuose veikia menininkės Rūtos Matulevičiūtės tapybos darbų paroda „Atlantida“. Pasitelkdama vaizdinius iš savo vaikystės, lietuviškų pasakų ir asmeninės mitologijos ikonografiją, autorė ieško su istorijos traumomis nebesitapatinančios tapatybės.Eglės Baliutavičiūtės parengta naujų knygų apžvalga.Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai paminėti šiandien Šilutės Hugo Šojaus muziejuje rengiama mokslinė konferencija „Penktojo regiono tapatybė – išskirtinumas ir unikalumas“.Projektas „Antidote“ siekia įrodyti, kad elektroninės muzikos atlikėjai ir DJ‘ai – taip pat kultūros kūrėjai.Pirmą kartą Juozo Miltinio dramos teatre kuriantis režisierius Agnius Jankevičius pristato premjerą „Idomenėjas“. „Mūsų interpretacija šito Idomenėjo mito – tai atpirkimo ožio tema, kada liaudis ieško atpirkimo ožio, kad pati pasijustų svarbi, didi tauta“, – sako režsierius Agnius Jankevičius.Prasideda tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘21“. Praėjusiais metais akcentavusi fotografiją, šiemet mugė kviečia pažinti meną ant popieriaus. „Tai nėra nei specifinė, nei išskirtinė tema, juk popierius yra medija, kurią naudoja beveik kiekvienas menininkas“, – sako mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su savivaldybių, kurios suteikė pagalbą valstybei susidūrus migracijos krize, vadovais.Akcija šeimos gydytojams: už sutikusį pasiskiepyti senjorą – 30 eurų išmoka. Apie akcijos įgyvendinimą pokalbis su šeimos gydytojų asociacijos vadovu Juliumi Kalibatu.Prasideda meno mugė „ArtVilnius'21”.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Vilniuje vyksta tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“. Praėjusiais metais akcentavusi fotografiją, šiemet mugė kviečia pažinti meną ant popieriaus. Indrės Kaminckaitės pokalbis.Kokiomis naujomis formomis meną gali patirti regėjimo negalią turintys žmonės? Kokių galimybių dar trūksta? Minint Pasaulinę baltosios lazdelės dieną – pokalbis su Aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros ir meno projektų vadove Lina Puodžiūne ir įvairių renginių dalyviu, regėjimo negalią turinčiu Arvydu Markevičiumi.Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka neseniai įsigijo 50 lietuviškų ritinėlių pianolai. Ką XX a. pradžios ritinėliai atskleidžia apie to meto Jungtinių Valstijų lietuvių bendruomenę? Kaip veikia pianola? Pasakoja bibliotekos muzikologas, Kauno technologijos universiteto profesorius Darius Kučinskas.Geriausiai pučiantis vėjas - kūrybinis. Kviečiame pasiklausyti pasakojimo apie kūdikiams ir vaikams vaidinančio „Vėjų teatro“ premjerą. Teatro įkūrėją, režisierę Eglę Kižaitę kalbina Fausta Savickaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ - religijotyrininkas, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius. Pokalbis apie jo klausomą muziką, lemtingą skelbimą, islamo pažinimą ir Afganistano situaciją.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Odeta Vasiliauskaitė

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.„Mes niekada nematėm, kaip tu fotografuoji, gal ne tu tai darai?“ – vienatvę mėgstantis fotomenininkas Remigijus Treigys sako, kad yra tekę išgirsti ir tokią frazę. Nors šurmulinguose meno renginiuose fotografas pavargsta, šiemet jis pripažintas geriausiu šiuolaikinės meno mugės ArtVilnius’20 menininku.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Prasideda akcija „Metų knygos rinkimai“. „Ryto allegro“ kalbina akcijoje dalyvaujančių knygų autorius. Šį ketvirtadienį – pokalbis su Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje besirungiančios knygos „Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone 1968“ (Leidykla „LAPAS“) autore Karolina Jakaite.Žurnalistė Rūta Oginskaitė knygoje „Žebriūnas. Nutylėjimai ir paradoksai“ („Tyto alba“) kalba apie garsaus lietuvių kino režisieriaus Arūno Žebriūno asmenybę ir kūrybinį kelią. Fragmentai iš knygos pristatymo, kurį vedė knygos redaktorius Vaidas Jauniškis.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į operą „Ana Bolena“ (režisierius Andrea de Rosa). Domisi Agnė Šimkūnaitė.Prasideda 33-iasis festivalis „Vilnius Jazz“. Pokalbis su festivalio vadovu Antanu Gusčiu.Ved. Austėja Kuskienė

Sostinėje prasideda 11-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’20”, lankytojams pristatanti 37 galerijas ir 150 menininkų iš 9 pasaulio šalių.Laidos vedėjos keliauja po mugėje ekspozicijas atvėrusias galerijas ir susitinka su galerininkais ir menininkais. Apie meno mugės ArtVilnius“ apdovanojimus kalbamės su vertinimo komisijos pirmininke dr. Julija Reklaite ir komisijos nare Lina Lapelyte, svečiuosimės Kristinos Norvilaitės, Molėtų galerijose, pasižvalgysime po performansų erdves, pasidomėsime, ką prisimena instaliacijoje „Premjera – in memoriam“ menininkai Algimantas Aleksandravičius ir Remigijus Kriukas, o transliacijos pabaigoje su mugės architekte Olga Voišnis ir meno vadove Sonata Baliuckaite padiskutuosime, kokį meną reikėtų įsileisti į namus, kokias taisykles reikėtų žinoti pirkėjui?Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Azerbaidžano pajėgos smogė pagrindiniam nuo Azerbaidžano atsiskyrusio Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui. Profesoriaus Vachtango Maisajaus komentaras.Europos Sąjungos lyderiai sutarė dėl sankcijų Baltarusijai. Baltarusijos politologo Artiomo Šraibmano komentaras.Vilniuje prasideda šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘20“.Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas rekordinis koronaviruso atvejų skaičius - 172.Ved. Olga Ugriumova.

Spaudos apžvalga.Po užsienio spaudos publikacijas kultūros tema žvalgosi Mykolas Drunga.Parodoje „66 metai ne kartu...“ susitinka tekstilininkė Mina Levitan-Babenskienė ir tapytojas Aloyzas Stasiulevičius. Abu menininkai kviečia atidžiau pažvelgti į jų svarbiausius kiekvieno iš šešių dešimtmečių kūrybos darbus.Kodėl svarbu kuo anksčiau pradėti skaityti? Kalbame su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktore Viktorija Pukėnaite-Pigagiene ir knygelės „Kapt kapt kapt“ autore Indre Zalieckiene.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus. Spalio 1- ąją laidoje apie rinkiminės programos kultūros dalį diskutuos „Lietuva - visų“ (Nr.11 ) atstovas Viktoras Gerulaitis ir „Liberalų sąjūdžio“ (Nr.12) atstovas Simonas Kairys. Debatus moderuoja Jolanta Kryževičienė.Vilniuje 11- ąjį kartą prasideda šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius'20“.Ved. Marius Eidukonis

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. Gegužės 15-ąją minime Steigiamojo Seimo 100-metį. Kodėl Nepriklausomybės aktą 1918 m. paskelbusi Lietuva į demokratinėms valstybėms įprasto parlamentinio gyvenimo kelią pasuko tik po dvejų metų? Apie prodiusavimą ir darbą su skirtingais režisieriais pasakoja prodiuserė Marija Razgutė, kuri dalyvauja šiuo metu vykstančiame viename stipriausių kino prodiuseriams skirtų renginių – „European Film Promotion“ organizuojamoje programoje „Producers on the Move“. Rašytojo Justino Žilinsko parengta knygų apžvalgos, kurioje šįkart – kūriniai apie muziką. Kokia netolima ateitis laukia masinių kultūros renginių Lietuvoje? Šią savaitę išgirdome apie besikeičiantį festivalio „Sirenos“ formatą, o Klaipėdoje vykstantis „TheATRIUM“ paskelbė visai atšaukiantis savo programą. Kokių realistiškų sprendimų imasi, kokiems alternatyviems scenarijams ruošiasi masinių kultūrinių renginių organizatoriai? Kodėl kartais vengiama priimti drąsius ir skaudžius sprendimus? Apie tai – pokalbis su festivalio „Sirenos“ meno vadove Kristina Savickiene, meno mugės „ArtVilnius“ vadove Diana Stomiene ir festivalio „TheATRIUM“ bei Klapėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu. Nuo šios vasaros lankytojams ketinama atverti Nidos švyturį. Apie švyturių turizmo puoselėjimą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse pasakoja švyturių tyrinėtojas Aidas Jurkštas.Apie sudėtingą reiškinį – kvantinius kompiuterius – interviu su Ieva Čepaite, fizike Glazgo Stratklaido universiteto doktorante. Ved. Indrė Kaminckaitė.

13-ą kartą nemiegoti, naktinėti kviečia vienos nakties festivalis ‚Kultūros naktis“. Festivalio vadovės Gintarės Šiaulytės teigimu, šiemet renginys bus paženklintas Gedulo ir vilties dienos akordais. Kultūros spaudos puslapių apžvalga. Lietuvos dailės klasiko tapytojo Augustino Savicko 100-osioms gimimo metinėms paminėti dailininko sūnaus Raimundo Savicko iniciatyva ir rūpesčiu parengta intensyvi, intriguojanti jubiliejaus renginių programa, subūrusi nemažą būrį meno ir kultūros atstovų. Kalbos valandėlėje – apie moteriškų vardų kirčiavimą. „Šiandien tik virtuali realybė ir įvairios medijos tampa erdve, kurioje galime atvaizduoti žmogaus nuopuolius, nesėkmes ar kančias. Virtuali erdvė daug tobulesnė už realią, joje gali sukurti viską, ką retai pamatysi tikrame gyvenime. Savo kūriniuose tą erdvę ir bandau sukurti“, – pasakoja Laura Sabaliauskaitė, ART Vilnius geriausia jaunoji menininkė, įvertinta už dvi Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje rodytas vaizdo instaliacijas „Konfliktas“ ir „Be vietos“. Kultūros renginių anonsas. Ved. Laima Ragėnienė.

Latvijoje praėjo Bažnyčių naktis, atvėrusi slaptus kultūros ir religijos vertybių fondus. Pasakoja Arūnas Vaikutis. Tapytojas ir pianistas Viktoras Paukštelis Klaipėdoje kviečia į parodą „Ornitologo sapnas“. Su juo bendrauja Adomas Zubė.Kaune prasidėjo edukacinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“. Kotryna Lingienė bendrauja su festivalio sumanytoju Gildu Aleksa ir svečiu iš Italijos Giorgio Bertolotti.Startuoja Kauno bienalė. Apie jos kelionę ir tarpines būsenas pasakoja renginio vadovė Kotryna Žemaitytė ir kuratorė Neringa Stoškutė.Menotyrininkė Agnė Narušytė komentare recenzuoja lietuviškąją benzopjūklų simfoniją.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – meno mugėje „ArtVilnius“ geriausia jaunąja menininke pripažinta vaizdo instaliacijų kūrėja Laura Sabaliauskaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Lietuvoje minima Tėvo diena. Lietuvoje VI-as Rusijos forumas. Baigėsi Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius 2019.

Galerijų, menininko ir meno kūrinių rinkimas yra jau tradicinė „Art Vilnius“ programos dalis. Keturių nominacijų geriausiuosius aptars šiuolaikinio meno mugės komisijos pirmininkas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.Kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Ilgai laukta režisieriaus Arturo Jevdokimovo premjera – filmas „Second Hand“, pasakojantis keturių lietuvių istorijas dėvėtų drabužių verslo užkulisiuose Londone. Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme veikiančioje tarptautinėje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ iki birželio 17 dienos galima susipažinti su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis. Ved. Laima Ragėnienė.

Šiandien Vyriausybėje prasidėjo derybos dėl valdančiosios koalicijos.Ramų Jurbarką pastarosiomis paromis krečia vienas kitą keičiantys nusikaltimai. Statistika rodo, kad pernai Lietuvos gyventojai mažiau sirgo su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis, mažiau žmonių nuo tokių ligų mirė, tačiau išaugo neblaivių asmenų nusikaltimų ir sukeltų eismo įvykių skaičius. Panevėžio miesto savivaldybės posėdyje po audringų diskusijų nuspręsta stabdyti medžių kirtimą dėl Laisvės aikštės rekonstrukcijos. Duris atvėrė tarptautinė šiuolaikinio meno mugė Art Vilnius, kurioje eksponuojami meno kūriniaiVed. Madona Lučkaitė.

Prasideda jubiliejinė, dešimtmetį mininti šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘ 19“. Kokia ji bus, su kokiu menu supažindins šį kartą, kokių staigmenų pateiks lankytojams, ko siekia organizatoriai? – klausime studijoje mugės sumanytoją ir vadovę, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentę Dianą Stomienę.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Metalo menininkės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės juvelyrikos dirbiniai ir mažosios plastikos objektai perteikia esminius žmogaus gyvenimo momentus, atskleidžia lietuvių tautinės kultūros savitumą.Apie pirminius kūrybos impulsus, jos kūrinių suvokimą skirtingose pasaulio kultūrose, šviežiausius įspūdžius iš Tokijo galerijoje „SanKaiBi“ surengtos parodos „Žemaitijos balsai ir daiktai“ ir būsimą ekspoziciją „Atsivėrimai“ Palangos gintaro muziejuje, kurią ji rengia drauge su videomenininku Martynu Gintalu. Pokalbis su E. Čėjauskaite-Gintale. Ved. Alma Valantinienė.

Gastronomija mene. Apie tai kalbėsimės su tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ meno vadove, menotyrininke Sonata Baliuckaite. Ved. Vytaras Radzevičius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. ES parlamento rinkimų rezultatai: ES reikalingos reformos. Komentaras. Trišalė taryba svarsto, kokia nuo kitų metų turėtų būti minimali mėnesio alga. Kviečia 10-oji Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius.

Apie svarbiausius 72-ojo Kanų kino festivalio įvykius ir lietuviškus akcentus.Kultūros naujienų spaudoje apžvalga.„Kalbos ryto“ rubrikoje - pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, folkloriste dr. Jurga Sadauskiene apie folkloro įtaką vaikams ir vertybių perteikimą per šimtametes dainose išsaugotas tradicijas. Baleto projekto „Kūrybinis impulsas“, dar 2012 metais inicijuoto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovo Krzysztofo Pastoro, programa šiemet pirmą kartą bus pristatyta šiuolaikinėje meno mugėje „ArtVilnius“, vyksiančioje gegužės 30 – birželio 2 dienomis. Apie baleto vietą šiuolaikinio šokio ir apskritai meno kontekste bei „Kūrybinio impulso“ pasirinkimą išeiti už teatro sienų – pokalbis su šio projekto komanda: naujaisiais koordinatoriais – choreografu Martynu Rimeikiu ir primabalerina Kristina Gudžiūnaite, – balerina Julija Stankevičiūte ir fotografu Kęstučiu Pleita. „Klasikos enciklopedija“ – apie Budą. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Valstybės dienos išvakarėse nusikelkime į praeitį. Kaip atrodė IX-XII a. baltų kariai? Ką žinome apie to meto karybą, papročius? Kodėl verta atkurti istoriją šiais laikais? Apie tai pasikalbėsime su Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ nariais: seniūnu Vytautu Navicku (Žalčiumi) ir tarybos nariu Vytautu Ruku (Nalšiumi). Rubrikoje „Ką man skaityti?“ knygas rekomenduos šiuolaikinio meno mugės „Art Vilnius“ ir galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė. O apie tatuiruotes ir visuomenės požiūrį į jas diskutuosime su tatuiruočių festivalio „Memel Tattoo Convention“ organizatoriumi, studijos „Danis Tattoo“ įkūrėju Danieliumi Djačkovu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Valstybės dienos išvakarėse nusikelkime į praeitį. Kaip atrodė IX-XII a. baltų kariai? Ką žinome apie to meto karybą, papročius? Kodėl verta atkurti istoriją šiais laikais? Apie tai pasikalbėsime su Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ nariais: seniūnu Vytautu Navicku (Žalčiumi) ir tarybos nariu Vytautu Ruku (Nalšiumi). Rubrikoje „Ką man skaityti?“ knygas rekomenduos šiuolaikinio meno mugės „Art Vilnius“ ir galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė. O apie tatuiruotes ir visuomenės požiūrį į jas diskutuosime su tatuiruočių festivalio „Memel Tattoo Convention“ organizatoriumi, studijos „Danis Tattoo“ įkūrėju Danieliumi Djačkovu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

„Ryto allegro“: geriausias „Art Vilnius‘18“ jaunasis menininkas Rimas Sakalauskas. Liepos 6-ąją trečią kartą Kaune vyks nemokamų ekskursijų festivalis „L6“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mokytojo darbą ir motyvaciją dirbti pedagogu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Malborko (Marienburgo) pilį Lenkijoje.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

„Ryto allegro“: geriausias „Art Vilnius‘18“ jaunasis menininkas Rimas Sakalauskas. Liepos 6-ąją trečią kartą Kaune vyks nemokamų ekskursijų festivalis „L6“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mokytojo darbą ir motyvaciją dirbti pedagogu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.„Klasikos enciklopedija“ – apie Malborko (Marienburgo) pilį Lenkijoje.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“.Žurnalo „Kinas“ naujausio numerio apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„ArtVilnius‘18“: Baltijos kelio įkvėpta Meksikos menininkė Niña Yhared.„Klasikos enciklopedija“ – apie lietuvių liaudies sakralinį meną ir religinę vaizduojamąją dailę.

Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“.Žurnalo „Kinas“ naujausio numerio apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„ArtVilnius‘18“: Baltijos kelio įkvėpta Meksikos menininkė Niña Yhared.„Klasikos enciklopedija“ – apie lietuvių liaudies sakralinį meną ir religinę vaizduojamąją dailę.

Susitikimas su Latvijoje gyvenančiu menininku Ivars Drulle, pripažintu geriausiu „ArtVilnius“ menininku. Pasakojimas bendruomenių erdvės „Mažosios istorijos“ Kaune organizatorės, menininkės Auksės Petrulienės. Pokalbis su Vilniuje viešėjusia Ophelia Huang, Šanchajaus dramatinių menų centro ir Šanchajaus tarptautinio teatrų festivalio vadove.11-ą kartą kino kūrėjams bus įteiktos „Sidabrinės gervės“. Kokie buvo šie metai? Kaip MeToo judėjimas pakeitė mūsų kino pasaulį? Apie tai pokalbis su „Sidabrinių gervių“ nominantus atrinkusios komisijos nariais dr. G. Arlickaite, kino tyrinėtoja Natalija Arlauskaite ir režisieriumi Andriumi Blaževičiumi.

Susitikimas su Latvijoje gyvenančiu menininku Ivars Drulle, pripažintu geriausiu „ArtVilnius“ menininku. Pasakojimas bendruomenių erdvės „Mažosios istorijos“ Kaune organizatorės, menininkės Auksės Petrulienės. Pokalbis su Vilniuje viešėjusia Ophelia Huang, Šanchajaus dramatinių menų centro ir Šanchajaus tarptautinio teatrų festivalio vadove.11-ą kartą kino kūrėjams bus įteiktos „Sidabrinės gervės“. Kokie buvo šie metai? Kaip MeToo judėjimas pakeitė mūsų kino pasaulį? Apie tai pokalbis su „Sidabrinių gervių“ nominantus atrinkusios komisijos nariais dr. G. Arlickaite, kino tyrinėtoja Natalija Arlauskaite ir režisieriumi Andriumi Blaževičiumi.

Dokumentinio kino festivalis „Docs Barcelona“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’18“. Pokalbis apie mitologiją.„Klasikos enciklopedija“ – apie porceliano ištakas.

Dokumentinio kino festivalis „Docs Barcelona“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’18“. Pokalbis apie mitologiją.„Klasikos enciklopedija“ – apie porceliano ištakas.

„Labai džiaugiamės, kad ArtVilnius’17 vertinimo komisija tarp geriausių galerijų išrinko mūsų „Meno parką“ – tai rimtas įvertinimas, skatinantis dar labiau kelti galerijos prestižą, siekti, kad galerija būtų jau ne tik ekspozicinė erdvė, bet ir meno kūrinių pardavimo vieta, kad ir menininkai, ir meno įstaigos galėtų iš to gyventi, o ne vos išgyventi“, – svarsto galerijos „Meno parkas“ (Kaunas) parodų kuratorė Airida Rekštytė. Kultūros savaitraščių apžvalga. „Projektas inicijuotas Prancūzijos instituto Lietuvoje, ambasados taip pat. Tam, kad sustiprintų šiuolaikinį šokį tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje. Kviečiami šokti net miestiečiai, kurie nedrįsta, tačiau tai vienas iš kelių skleisti kultūrą.“, – sako jungtinio projekto „Shake that Devil!“ viena vadovių, šokio teatro uostamiestyje „Padi Dafi Fish“ įkūrėja Agnija Šeiko. Šiais metais „Kultūros naktis“ naktį iš birželio 16-osios į 17-ąją Vilniaus miesto gyventojus ir svečius šūkiu „Akyse nušvis“ pakvies į daugiau kaip šimtą renginių. Apie vienos nakties festivalį „Kultūros naktis“ pokalbis studijoje su renginio iniciatore Daina Urbanavičiene, festivalio vadove Irma Petrašiūnaite, performanso menininke Inga Choogorova (Sakurako), taip pat girdėsime kompozitoriaus Gintaro Samsono, Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės bei Vilniaus miesto vicemero Lino Kvedaravičiaus minčių apie Kultūros nakties prasmę miestui ir miestiečiams.

Užsienio kultūros naujienose kalbėsim apie vieną svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje – Venecijos bienalę, taip pat tradicinį festivalių mėnesį Liublianoje, ir ilgai lauktą Bobo Dylano Nobelio premijos paskaitą. Su rubrika „Vasaros įdomybės“ nuo šiol domėsimės, kaip vasaras leidžia kultūros žmonės. „Mieste – paskutinės dienos, visai vasarai pabėgsiu į kaimą. Esu grafikė, bet vasaros spalvos, gamta įkvepia tapyti“, – pasakoja dailininkė Jūratė Stauskaitė. Kodėl menininkai taip aktyviai dalyvauja verslumo, o verslininkai – kūrybiškumo seminaruose? Apie tai – menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio komentaras. „Žiūrėjome į juos, klausėmės, bandėme suprasti jų gabumus, perspektyvas“, – sako Vytautas ir Velta Anužiai Klaipėdos universitete išugdę garsųjį Liepojos teatro šešioliktuką. Pasakojimas iš Klaipėdoje vykstančio festivalio „TheATRIUM“. Meno mugėje ArtVilnius susitiksime su geriausiu jaunuoju menininku išrinktu tapytoju Povilu Ramanausku, geriausios instaliacijos autore Raimonda Sereikate. Taip pat – netikėtą muzikos istoriją pristatančiu kompozitoriumi Šarūnu Naku, grafike Kristina Norvilaite, performanso „Niekas neatims manęs iš manęs“ kūrėjais Monika Dirsyte ir Gyčiu Ivanausku. Lankysimės ir vienoje iš geriausių pripažinta Dusetų dailės galerijoje, kur apsilankyti Marse kviečia stiklo menininkas Remigijus Kriukas.

Užsienio kultūros naujienose kalbėsim apie vieną svarbiausių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje – Venecijos bienalę, taip pat tradicinį festivalių mėnesį Liublianoje, ir ilgai lauktą Bobo Dylano Nobelio premijos paskaitą. Su rubrika „Vasaros įdomybės“ nuo šiol domėsimės, kaip vasaras leidžia kultūros žmonės. „Mieste – paskutinės dienos, visai vasarai pabėgsiu į kaimą. Esu grafikė, bet vasaros spalvos, gamta įkvepia tapyti“, – pasakoja dailininkė Jūratė Stauskaitė. Kodėl menininkai taip aktyviai dalyvauja verslumo, o verslininkai – kūrybiškumo seminaruose? Apie tai – menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio komentaras. „Žiūrėjome į juos, klausėmės, bandėme suprasti jų gabumus, perspektyvas“, – sako Vytautas ir Velta Anužiai Klaipėdos universitete išugdę garsųjį Liepojos teatro šešioliktuką. Pasakojimas iš Klaipėdoje vykstančio festivalio „TheATRIUM“. Meno mugėje ArtVilnius susitiksime su geriausiu jaunuoju menininku išrinktu tapytoju Povilu Ramanausku, geriausios instaliacijos autore Raimonda Sereikate. Taip pat – netikėtą muzikos istoriją pristatančiu kompozitoriumi Šarūnu Naku, grafike Kristina Norvilaite, performanso „Niekas neatims manęs iš manęs“ kūrėjais Monika Dirsyte ir Gyčiu Ivanausku. Lankysimės ir vienoje iš geriausių pripažinta Dusetų dailės galerijoje, kur apsilankyti Marse kviečia stiklo menininkas Remigijus Kriukas.

Kaip prezidentės metinį pranešimą vertina ekspertai? Vos panaikinus PVM lengvatą šildymui, Seime atsirado siūlymas ją netrukus grąžinti. SAM ragina pacientus labiau pasitikėti šeimos gydytojais, siekiant sumažinti eiles. Britai pirmalaikiuose rinkimuose renka parlamentą. Pareigūnai ieško asmenų, kurie galėjo nužudyti dešimtis pilkųjų ruonių. Pasieniečių tarnybinių šunų čempionatą laimėjo belgų aviganis Grikis. Prasidėjo menų mugė „Art Vilnius“.

Prezidentės metinis pranešimas. Pacientų organizacijos atkreipia dėmesį, kad žmonėms gydymo įstaigose ilgai tenka laukti vizitų pas medikus. Jungtinėje Karalystėje šiandien pirmalaikiai parlamento rinkimai. Litexpo parodų centre šiandien prasideda šiuolaikinio meno mugė „Art Vilnius”, kurioje dalyvauja 200-ai menininkų iš 20-ties šalių.

Apie įkvepiančias istorijas iš konferencijos „TEDxVilnius“. Kultūra spaudos puslapiuose. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie makaronizmus. Art Vilnius’17: (ne)būtina pirkti. „Klasikos enciklopdija“: Juozapas Zavadskis.

Klaipėdos pilies džiazo festivalis.„Kultūra spaudos puslapiuose“.Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘17“.Projektas „100 metų kartu“.

„Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip vaizdingai šią veiklą apibūdina menotyrininkė dr. Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, intelekto, „nušlifuotos akies“ daug ko netektų mūsų kultūrinis paveldas. Dr. Simonos Makselienės paskaitoje „Kolekcininko portretas: istoriniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai“ primenama kolekcionavimo istorija pradedant nuo Žygimanto Augusto laikų iki mūsų dienų, aptariami šiai veiklai palankūs ir nepalankūs laikotarpiai, nusakomi tipiški kolekcininko bruožai. Paskaita skaityta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.

„Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip vaizdingai šią veiklą apibūdina menotyrininkė dr. Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, intelekto, „nušlifuotos akies“ daug ko netektų mūsų kultūrinis paveldas. Dr. Simonos Makselienės paskaitoje „Kolekcininko portretas: istoriniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai“ primenama kolekcionavimo istorija pradedant nuo Žygimanto Augusto laikų iki mūsų dienų, aptariami šiai veiklai palankūs ir nepalankūs laikotarpiai, nusakomi tipiški kolekcininko bruožai. Paskaita skaityta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.

Menotyrininkės dr. Simonos Makselienės paskaita „Kolekcininko portretas: istoriniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai“ pateiks plačią kolekcionavimo panoramą Lietuvoje nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų. Didžioji paskaitos dalis skiriama kolekcionavimo istorijai pradedant Žygimanto Augusto laikais, aptariant iškiliausias asmenybes, palankius ir nepalankius laikotarpius, kolekcionavimo ypatumus, naujoves ir kt. „Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip šią veiklą vaizdingai apibūdina menotyrininkė Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, „nušlifuotos akies“, intelekto, pasišventimo daug ko netektų valstybės kultūrinis paveldas.Paskaita įrašyta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.

Menotyrininkės dr. Simonos Makselienės paskaita „Kolekcininko portretas: istoriniai, socialiniai ir psichologiniai aspektai“ pateiks plačią kolekcionavimo panoramą Lietuvoje nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų. Didžioji paskaitos dalis skiriama kolekcionavimo istorijai pradedant Žygimanto Augusto laikais, aptariant iškiliausias asmenybes, palankius ir nepalankius laikotarpius, kolekcionavimo ypatumus, naujoves ir kt. „Kolekcionavimas – žmogaus ego pratęsimas į išorę“, – taip šią veiklą vaizdingai apibūdina menotyrininkė Simona Makselienė, tačiau, pasak lektorės, be kolekcininko aistros, „nušlifuotos akies“, intelekto, pasišventimo daug ko netektų valstybės kultūrinis paveldas.Paskaita įrašyta 2014 m. birželio 20 d. Meno mugėje „ArtVilnius“.

Vytauto Kasiulio dailės muziejaus atidarymas. Pasakojimas apie kompozitorių Richardą Wagnerį. Filmas „Balsas iš teatro širdies. Arnas Rosenas“. Kultūros komentaras – „Gyvenimas su Kafka“. „Sėskim ir pakalbėkim“ iš meno mugės ARTVILNIUS‘13.

Vytauto Kasiulio dailės muziejaus atidarymas. Pasakojimas apie kompozitorių Richardą Wagnerį. Filmas „Balsas iš teatro širdies. Arnas Rosenas“. Kultūros komentaras – „Gyvenimas su Kafka“. „Sėskim ir pakalbėkim“ iš meno mugės ARTVILNIUS‘13.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.