Podcasts about lrt radijui

Seimas svarstys, ar būtiniausiems maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.Aktualus klausimas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, gyventojų pajamos augs ir diržų jie nesiverš – toliau vartos aktyviai, o tai padės ekonomikai suktis. Ar augs Jūsų pajamos ir kiek aktyviai Jūs šiemet ketinate leisti pinigus?Kovo 10-ąją Kursko srityje, per drono antskrydį, buvo sužeistas Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis karys Osvaldas. LRT RADIJUI vyras sako, kad jo sužalojimai nėra sudėtingi ir pavojus gyvybei negresia.Dalis pedagogų sako, kad sunkiai sekasi vienoje klasėje dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir vaikais, kurie tokių poreikių neturi. Vakar į mūsų laidą paskambinusios pedagogės buvo negailestingos. Taigi kaip mokykloms sekasi įgyvendinti įtraukųjį ugdymą – įstatymo nuostatą, pagal kurią visos mokyklos privalo priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais?Nerimsta gyventojų pasipiktinimas dėl Vilniaus viešojo transporto kainų pokyčių. Nuo liepos nebelieka 30 min. bilieto, gyventojai įsitikinę, kad kitokio, ilgesnio, dažniausiai ir neprireikia. Kaip yra iš tiesų ir kiek laiko viešuoju transportu vidutiniškai keliauja gyventojai?Ved. Edvardas Kubilius

Sukanka 35 m., kai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę.Kovo 11-osios proga LRT Radijas kviečia nusikelti į 1995 m., kai Lietuvoje buvo minimos penktosios nepriklausomybės metines. Siūlome išgirsti ištrauką iš Algirdo Dausos režisuoto dokumentinio filmo „Lietuvos kronika“. Jame mintimis apie pirmuosius penkerius nepriklausomybės metus dalijasi to meto politikai bei žinomi visuomenės veikėjai.Kovo 11-osios signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, LRT Radijui sako, kad Lietuvai atkurti nepriklausomybę pavyko dėl tautos nusiteikimo bei skirtingų politinių jėgų vieningo darbo.Vos atšilus orams minios žmonių patraukė į šalies pajūrį. Palangos verslininkai džiaugiasi, kad šis savaitgalis, kuris daug kam tapo ir ilguoju, jau priminė vasarą bei leido pagalvoti apie turistinio sezono ankstinimą. Tiesa, tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo įstaigos kurorte teigia, jog viskas priklauso nuo orų - jei pavasaris bus šiltas, žmonių Palangoje netrūks.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos žvalgybos tarnybos grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pažymi, kad pernai toliau augo grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos. Konstatuota, kad intensyvėja Rusijos bandymai infiltruotis į Lietuvos verslą ir per jį gauti jos karo pramonei būtinus komponentus.Po gausybės naktinių smūgių Ukrainoje, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako svarstantis įvesti naujas sankcijas ir muitus Rusijai.Šiandien penkioliktą kartą rašytas nacionalinis diktantas, pagal Akvilinos Cicėnaitės tekstą "Laiškas Sofijai".Po Ramiajame vandenyne praleisto puspenkto mėnesio, Australijos krantus pasiekė keliautojas Aurimas Mockus. Apie gelbėjimo operaciją ir savijautą jo išskirtinis interviu LRT Radijui.Vilniuje prasidėjo tris dienas truksianti Kaziuko mugė, kurioje savo gaminius ir įvairius produktus siūlo pusantro tūkstančio prekybininkų.Ved. Madona Lučkaitė

Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis interviu LRT RADIJUI sako, kad sausį vykusios Valstybės gynimo tarybos posėdyje vienbalsiai priimtas sprendimas 2026–2030 metų laikotarpiu skirti konkrečią pinigų sumą, kuri reikalinga krašto apsaugai, o ne konkrečią BVP dalį kasmet.

Šiandien paskutinė diena, kai norintieji dirbti su vaikais, pavyzdžiui darželyje, mokykloje ar kitur privalo išsiimti specialius kodus, kurie rodo, kad žmogus nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Informatikos ir ryšių departamento LRT RADIJUI pateiktais duomenimis, per sausio mėnesį 360-iai asmenų jau nebuvo išduotas kodas. Iš viso išduota apie 160-dešimt tūkstančių teisėto darbo su vaikais kodų.Sukanka penkeri metai nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Daugybės skambių pažadų lydėtas procesas suskaldė šalį, tačiau visuomenė pradeda pamažu gyti. Dauguma pažadų atsimušė į realybę, o leiboristų vyriausybė į valdžią atėjo žadėdama peržiūrėti šį procesą ir gerinti santykius su Europa.Pasaulio akcijų rinkos atsigauna po pirmadienį kinų startuolio „DeepSeek” sukelto sąmyšio, po kurio Vakarų technologijų įmonių vertė nukrito trilijonu dolerių. Metus gyvuojanti kinų bendrovė rinkai pasiūlė dirbtinio intelekto įrankį, kuriam sukurti prirekė dešimteriopai mažiau resursų, nei išleido Silicio slėnio technologijų gigantai. Ir visa tai nepaisant dar pirmą kadenciją Trumpo administracijos įvestų draudimų parduoti kinams lustus ir technologijas, reikalingas kurti dirbtinio intelekto programas.Į LRT GIRDI kreipėsi pavojingus krovinius Lietuvoje bei užsienyje vežančios bendrovės darbuotojas, teigdamas, jog nemaža dalis tokių krovinių pervežami nesilaikant reikalavimų. Kokias grėsmes kelia netinkamai pervežami pavojingi kroviniai?Joniškio valdžia antrus metus vargsta ieškodama savivaldybės kontrolieriaus. Nuo praėjusio spalio Kontrolės ir audito tarnyboje nėra nė vieno darbuotojo, todėl stringa darbas tiek pačiai savivaldybei, tiek vadinamąjį „čekiukų“ tyrimą atliekančiai teisėsaugai.Ved. Rūta Kupetytė

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad iš pareigų atsistatydinantis finansų viceministras demonstruoja savo brandą ir atsakomybės jausmą. Valentinas Gavrilovas pasitraukė LRT RADIJUI paskelbus, kad jis turėjo paskyrą rusiškame socialiniame tinkle „VKontakte“, kur dalijosi Sovietų Sąjungą šlovinančiu grojaraščiu. Jis sako, kad kilusios diskusijos dėl lojalumo trukdo ministerijai dirbti.Kauno apygardos teismas atsisakė nagrinėti rinkėjo ieškinį Lietuvos socialdemokratų partijai, kuriuo ieškovas iš Lietuvos socialdemokratų partijos norėjo prisiteisti 500-us eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, socialdemokratų partija prieš Seimo rinkimus žadėjo, kad laimėjimo atveju Vilija Blinkevičiūtė formuos Vyriausybę ir neis į koaliciją su „Nemuno aušra“, o pažado netesėjimas jį, kaip rinkėją, žemina ir sukelia stresą.Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne užfiksavus paukščių gripo protrūkį, nugaišo maždaug 30 tūkstančių vištų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad tai pirmasis šiais metais protrūkis komerciniame ūkyje.Pasaulio dėmesio centre - naujas, kiniškas dirbtinio intelekto įrankis DeepSeek, kuris sukėlė šoką rinkose. Kinijos įmonė pristatė pigesnį dirbtinio intelekto modelį, kuris našumu esą prilygsta rinkoje ilgai lyderiavusiam ChatGPT.Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija.Pasaulio pabaigos laikrodžiu mokslininkai simboliškai matuoja kiek arti ar toli žmonija yra nuo susinaikinimo. Ką rodo pasaulio pabaigos laikrodis šiais metais?Ved. Agnė Skamarakaitė

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai publikuojami sekmadieniais.*1 dalis. 1973 m. liepos 1 d.1973-iųjų vasara. Berbel susiruošia bėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos. Jos planas skamba tobulai: sutartoje vietoje Rytų Berlyno pakraštyje „Volkswagen“ autobusiuke laukia amerikiečių kariai. Jie paslėps ją tuščioje ginkluotės dėžėje ir perveš per Rytų ir Vakarų Berlyną skiriančios sienos perėjimo punktą „Checkpoint Charlie“.Bet įvykiai pasisuka netikėta linkme ir Berbel tenka keturias dienas bėgti nuo slaptosios policijos – Stasi. Ji dar nežino, kad tai bus sunkiausias išbandymas jos gyvenime.Ar jai pavyks likti nepastebėtai ir vėl bandyti pabėgti?*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adomas Šimkus ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Senos upę Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymui organizatoriai pasirinko norėdami padaryti įspūdį žiūrovams. Dėl tos pačios priežasties čia suplanuotos ir plaukimo atviruose vandens telkiniuose rungtynės. Triatlonininkai ir maratono plaukikai startavo nuo Eliziejaus laukus su Invalidų rūmais ir Eifelio bokštu jungiančio Aleksandro III-iojo tilto – labiau žadą atimančią sporto areną būtų sunku ir įsivaizduoti.Bet likus mėnesiui iki žaidynių, upė vis dar buvo per daug užteršta, kad joje būtų leidžiama varžytis – fekalijose randamų žarnyno bakterijų kiekis 10 kartų viršijo normas.Siekdami pagerinti Senos būklę, Paryžiaus nuotekų sistemos atnaujinimui, vandens valymo ir saugojimo įrenginių statybai prancūzai išleido neveik 1,5 mlrd. eurų. Bet dėl klimato kaitos vis dažnėjančios liūtys vis dar apkrauna sostinės nuotekų tinklą, dėl kurio nevalytas nuotekas kartais tenka išleisti tiesiai į upę.Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dalyvius merkusi liūtis nežadėjo nieko gero. Dėl prastos vandens būklės organizatoriams teko atšaukinėti plaukikų treniruotes ir keisti rungčių grafiką. Užuot džiaugęsi iškovotais medaliais, sportininkai atsakinėjo į klausimus apie Senos užterštumą. Pasirodė pranešimų apie sportininkų negalavimus po rungtynių.Sporto ir ekologijos ryšius tyrinėjantis britų mokslininkas Jamie Wilks iš Loughborough universiteto Jungtinėje Karalystėje interviu LRT RADIJUI pažymi, kad tai – nauja realybė. Sąlygos sportininkams keičiasi kartu su besikeičiančiu klimatu ir mes privalėsime prisitaikyti bei susitaikyti su tuo, kad kai kurie dalykai jau yra nebepataisomi.Autorė Vaida Pilibaitytė

Vokietijos kariai noriai vyksta į Lietuvą, interviu LRT RADIJUI sako Bundestago Gynybos komiteto vadovas Markusas Faberis.Kasdien pranešama apie sėkmingus ukrainiečių smūgius kariniams ir energetiniams taikiniams Rusijos teritorijoje. Jungtinės Valstijos anksčiau savo suteiktą ginkluotę leido naudoti tik prieš taikinius, iš kurių atakuojamas Charkivas, tačiau dabar tokių teritorinių apribojimų nebetaikys. Ar tai padės Ukrainai?Jungtinė Karalystė po mažiau nei dviejų savaičių rinksis prie balsadėžių, o apklausos kol prognozuoja istorinį rezultatą. Po 14 metų pertraukos leiboristai ne tik gali pakeisti konservatorius, tačiau ir užsitikrinti tvirtą daugumą parlamente. Ko galima tikėtis liepos 4-ąją?Lietuvos laivybos istorijoje atverstas naujas puslapis - duotas startas pirmojo šalies istorijoje vandeniliu ir elektra varomo laivo statybai. Jo užsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Laivas skirtas atliekoms tvarkyti.Šį savaitgalį Lietuva švęs Jonines. Vilniuje, Verkių rūmų parke, Rasos šventė prasidės jau netrukus. Čia laužai liepsnos jau dvidešimt penktą kartą.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvoje šiandien prasidėjo vienos didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2024“, kuriose Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniruojasi perėjimą iš taikos į karo metą nuosekliai atliekant visus būtinus veiksmus. Šaukimus dalyvauti pratybose ir atlikti tarnybą jau gavo ir daugiau nei 10 tūkstančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, apie 2500 jų yra pašaukti pratyboms, dar 2000 - sutikrinti duomenis. Ką reikia žinoti patiems rezervo kariams ir jų darbdaviams?Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje su kitais ministrais tarėsi dėl paramos Ukrainai ir naujų sankcijų Rusijai. Vyko diskusijos ir dėl įšaldyto ir įmobilizuoto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms. LRT RADIJUI krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, kad sprendimų dėl Rusijos turto perdavimo ir F16 naikintuvų dar teks palaukti, tačiau mažiausiai viena oro gynybos sistema ,,Patriot“ jau netrukus pasieks Ukrainą, o Lietuva prie šios pagalbos prisidės radarais.Kai kurių Vilniaus darželinukų tėvai sako, kad miesto ugdymo įstaigose daugėja vaikų, sergančiu parvovirusu. Parvovirusas tai infekcinė virusinė liga, vaikams pasireiškianti odos bėrimu, suaugusiems – ūmia aplastine krize, sąnariu pakenkimu, o užsikrėtus nėščiai moteriai, viena iš komplikacijų - sunkus vaisiaus pakenkimas.Atšalus orams daugelis savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šilumos tiekėjai teigia, kad šildymo nereikėjo nutraukti balandžio pradžioje atšilus orams. Socialiniuose tinkluose žmonės skundėsi, kad Santaros ligoninėje šąla ir pacientai, ir personalas. Gyventojai sako, kad namuose vos 15 laipsnių šilumos ir šildymo reikia.Uždarius Lavoriškių, Raigardo, Šumsko ir Tverečiaus punktus šiuo metu likę tik du keliai į Baltarusiją: per Medininkų ir Šalčininkų punktus. Antrą mėnesį link jų daugiau nei dešimt kilometrų driekiasi automobilių eilės. Senkant savaites laukiančių vairuotojų kantrybei, kyla įtampų, policija fiksuoja dešimtis incidentų.Vis labiau trūksta kvalifikuotų specialistų – ypač mechanikų, inžinierių, siuvėjų, elektrikų, statybininkų. Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis su tuo susiduria net 80 procentų šalies įmonių. Pramoninkai teigia - jei ateityje darbuotojų ir toliau trūks – Lietuvai bus sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose.Ved. Liuda Kudinova

Valstybės saugumo departamentas teigia kol kas neturintis komentarų dėl „Havanos sindromą“ sukeliančio ginklo panaudojimo prieš aukšto rango JAV pareigūną per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Apie tai vakar pranešė bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ tyrimas, kurio duomenimis, tai gali būti susiję su Rusijos žvalgyba. Maskva tokius kaltinimus atmetė. Apie „Havanos sindromą“ pirmą kartą pranešta 2016-ais metais, kai Amerikos diplomatai Kubos sostinėje ėmė skųstis, kad po naktį išgirstų ausis veriančių garsų jie patyrė tokių simptomų kaip pykinimas. Tai sukėlė spėlionių apie galimą užsienio valstybės išpuolį panaudojant neįvardytą garsinį ginklą.Baltarusijos tyrimų centras kartu su Lenkijos leidiniu „Gazeta Wyborcza“ išsiaiškino, kad apeinant įvestas sankcijas, baltarusiška mediena ir toliau patenka į Europos Sąjungą per trečiąsias šalis. Štai eksportas iš Kazachstano, pernai išaugo beveik 5-is kartus. Iš kur Kazachstane atsirado tiek miško, ir kaip apeinamos sankcijos, LRT RADIJUI pasakojo Baltarusijos tyrimų centro vadovas Stanislavas Ivaškevičius.Vienuoliktokams prasidėjo pirmasis lietuvių kalbos ir literatūros tarpinis patikrinimas, kurio metu jie atliks kalbėjimo užduotį. Kalbėjimo dalies metu reikės pristatyti pateiktą publicistinį tekstą ir padiskutuoti teksto tema. Šis patikrinimas vyks iki balandžio 5 dienos.Energetinės ministerijos siūloma galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius yra tik vienas iš būdų ateityje užtikrinti stabilią elektros gamybą, LRTB RADIJUI sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.Klaipėdoje pradedamas maisto atliekų rūšiavimas.Prancūzijos banko požemiuose giliai po žeme saugoma tūkstančiai tonų Prancūzijos ir kitų šalių aukso. Čia, didžiausioje saugykloje pasaulyje, iki Lietuvos nepriklausomybės buvo saugojamas ir Lietuvos auksas. Jo prancūzai niekada nesutiko atiduoti sovietams, nors šie bandė užgrobti ir apgaule.Ved. Andrius Kavaliauskas

Jungtinių Valstijų Karo studijų instituto Rusijos analitikas Riley Bailey kasdien atidžiai stebi ir analizuoja karo Ukrainoje eigą. LRT RADIJUI jis teigia, kad pastarosiomis savaitėmis pastebima, kad Rusijos puolamosios operacijos sulėtėjo, nors rusai dar vis išlaiko iniciatyvą fronte. Pasak analitiko, Rusijos vadovybė Ukrainoje siekia pergalių mūšio lauke tam, kad pateisintų savo vykdomą karą prieš artėjančius rinkimus Rusijoje. Riley Bailey teigimu, užkirsti kelią Rusijos veržimuisi į priekį gali spartesnis karinės paramos iš Vakarų tiekimas. Karo studijų instituto analitikas priduria, kad Kremlius vaizduoja NATO kaip neišvengiamą grėsmę, o Baltijos šalims taiko tą pačią retoriką, kurią prieš prasidedant karui taikė Ukrainai.Ved. Ieva Balsiūnaitė

Briuselyje prasidėjo dvi dienas truksiančios diskusijos dėl paramos Ukrainai. Europos Sąjungos šalių lyderiai spręs dėl 50 mlrd. eurų finansinio paketo ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje pradžios. Dėl abiejų šių klausimų Europos Vadovų Taryba turi sutarti vienbalsiai, tačiau jų priėmimui iki šiol priešinasi Vengrija.Instruktorių misijos „Gyvačių sala“ Ukrainoje vadovas Sigitas Maliauskas, LRT RADIJUI pasakojo, jog Varšuva apsunkino per sieną pervežti dronus į Ukrainą. Jo teigimu, dėl to tai labai sumažėjo dronų kiekis kariaujančioje šalyje. Sigito Maliausko teigimu,Rusija pasistengė, kad Ukraina negautų dronų. Kodėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje stringa dronų pervežimas į karo lauką?„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje toliau blogėja ir yra prasčiausias per dešimtmetį. Anot analitikų, tai lėmė buvo itin didelis pastarųjų metų kainų šuolis bei rekordiškai didėjusios palūkanų normos.Šiandien Suomija atidaro du sienos su Rusija perėjimo punktus. Šalies pietryčiuose ir Šiaurės Karelijoje. Kiti šeši pasienio punktai lieka uždaryti iki sausio vidurio. Siekdama sustabdyti nelegalių migrantų srautą, Suomija lapkričio pabaigoje visiškai uždarė sieną su Rusija.Ved. Madona Lučkaitė

Prasideda prezidento rinkimų kampanija. Ką būtina žinoti? Pokalbis su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke.Aktualus klausimas. Kiek šį sezoną mokate už šildymą? Specialistai sako, kad šildymas šiemet žmonėms pigesnis, bet sąskaitas išaugino vėsesnė nei įprasta spalio mėnesio antroji pusė.Sugriežtinta prekių kontrolė veikia, rodo statistika. Trečią mėnesį iš eilės smunka eksportas, ir tai susiję su prekėmis į trečiąsias šalis. Apie tai „Verslo laike“.Žmonės su judėjimo negalia skundžiasi, kad jiems trūksta pavėžėjimo paslaugų. Nemokama paslauga esą jiems neprieinama, o kai reikia mokėti patiems – per brangu. Kiek Lietuva užtikrina žmonių su negalia pavėžėjimą?Į LRT girdi kreipėsi Elektrėnų savivaldybės Grabijolų kaimo gyventojai. Istorinio, valstybės saugomoje teritorijoje esančio kaimo žmones pasiekė laiškai, kuriuose pranešama apie planuojamas vėjo jėgainės statybas. Istorija susidomėjus paveldosaugininkams ir LRT RADIJUI, Elektrėnų valdžios ir verslo planai staiga pasikeitė.Ved. Edvardas Kubilius

Įvertinus viešus Rusijos balerinos Ilzės Liepos pasisakymus, Vidaus reikalų ministerija įpareigojo Migracijos departamentą pradėti šokėjai suteiktos Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą. Pasak ministerijos, vieši jos pasisakymai vertinami kaip diskredituojantys valstybę. Viceministras Arnoldas Abramavičius teigia, kad nagrinėjamas dar vienas Rusijoje gyvenančio ir Lietuvos pilietybę turinčio asmens atvejis.Migracijos departamento darbuotojai toliau piktinasi darbo sąlygomis, Vilniuje jie surengė protestą, reikalaudami didesnių atlyginimų. Tai padaryti siūloma darbo užmokesčio fondui skiriant daugiau nei tris milijonus eurų. Ši suma yra milijonu šešiais šimtais tūkstančiais didesnė nei siūloma dabar. Dalis migracijos departamento darbuotojų LRT Radijui sako, kad jei reikalavimas nebus įgyvendintas - išeis iš darbo. Kiti sako, kad streikuos.Lietuvos kariuomenė ir Vokietijos sąjungininkai Vilniuje surengė pratybas. Specialiųjų operacijų pajėgos treniravosi įsiveržti į ypatingai svarbų objektą ir nuversti jame įsitvirtinusius priešininkus.Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai svarsto vietoje jūrinės „Harmony Link“ jungties statyti sausumos kabelį. Pasak Lietuvos perdavimo tinklų valdytojos, jungtis sausuma būtų pigesnė ir galėtų būti įrengta anksčiau. Sprendimą šalių operatorės priims pirmojoje 2024 metų pusėje.Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė gerėja – septynių institucijų mokslo veiklos kokybė vienoje ar keliose mokslo kryptyse yra aukščiausio arba arti aukščiausio tarptautinio lygio. Tai, pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nustatė daugiau nei 100 situaciją vertinusių tarptautinių ekspertų.Ved. Liuda Kudinova

Vilniuje atidaromas Migracijos informacijos centras, kuriame migrantai ir pabėgėliai galės gauti teisines, karjeros orientavimo, psichologines konsultacijas.Aktualus klausimas. Gyventojams skundžiantis ilgomis eilėmis pas gydytojus, Ligonių kasa primena, kad ne pas visus gydytojus-specialistus eilės ilgos, jų reikia tik gerai paieškoti. Ar ieškote gydytojo-specialisto ne tik savo, bet ir kitose gydymo įstaigose, galbūt net ir kituose miestuose?„Verslo laike“ – apie sugriežtintą keleivių patikrą Vilniaus oro uoste. Manoma, kad ji galėjo būti sugriežtinta dėl praeities valdymo klaidų.Laisvės partija toliau Seime bando telkti paramą Civilinės sąjungos įstatymui, kritikuoja naująjį nekilnojamojo turto modelį, sprendžia dėl kandidato į prezidentus. Pokalbis su partijos pirmininke, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.Per šimtą Lietuvos mokyklų matematikos vadovėlius įsigijo iš bendros Lietuvos, Olandijos ir Rusijos įmonės. Įmonės atstovas LRT RADIJUI tvirtina, kad akcininkas iš Rusijos niekaip nedaro įtakos vadovėlių turiniui ir siūlo nepainioti matematikos su politika.Ved. Edvardas Kubilius

Šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų, antradienį skelbia portalas „15min“. Seimas šiandien po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso pataisai, kuri rinkimuose dalyvaujančius politikus įpareigotų nurodyti buvusią priklausomybę komunistų partijai.„Šiuo metu Rusija yra poimperinėje situacijoje. Nemažai istorikų teigia, kad Rusijoje, kaip ir daugelyje kitų imperijų, yra žmonių, kurie nori atsukti laiką atgal - į imperijos laikus. Šiandien tai ir matome, tai ir motyvuoja Putiną ir jo komandą kariauti karą Ukrainoje. Bet manau, kad imperija baigėsi, ir vienu ar kitu būdu Rusija prieis galą“, LRT RADIJUI sako buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Rusijoje John Tefft.Per sprogimą degalų saugykloje Kalnų Karabache žuvo mažiausiai 20 žmonių, šimtai sužeisti. Armėnijos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Zara Amatuni sako, kad padėtis dėl sprogimo siaubinga.Lietuvos ekonomikos atsigavimas atidedamas kitiems metams. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad naujausios prognozės rodo, jog šalies bendrasis vidaus produktas šiemet smuks 0,6 procento, o infliaciją kitąmet labiausiai veiks brangstančios paslaugos.Valstybinės kalbos komisijos pirmininkas Audrius Valotka teisinasi, kad tiesiog suklydo kalbėdamas apie pavežėjus kalbančius „čiurkų kalbomis“.Pasaulio paveldo komitetui įrašius Kauno modernistinę architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, miestiečiams naujų rūpesčių dėl to neatsiras, teigia Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.Paaiškėjo kandidatai į LRT generalinius direktorius.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Nesam mikofobiška šalis, grybų nebijome, visi esame grybavę. Bet turime tokį siaurą supratimą, kad yra tik valgomas arba nevalgomas“, – pastebi grybų pasaulio edukatorė Aurelija Plūkė.Savamokslė mikologė ir „Sengirės fondo“ ambasadorė sako, kad grybai gali išmokyti kuklumo, o aktyvi gamtosauginio švietimo veikla leidžia nepulti į neviltį dėl pasaulį ištikusios ekologinės krizės.„Mes esam čia tik akimirką – aš tikiu, kad gamta išliks, čia bus tik viena iš krizių. Viskas galiausiai atsistatys ir klestės. Štai grybai išgyveno visas katastrofas ir suklestėjo. Klausimas tik – kaip mes norime gyventi šioj žemėj su tais ištekliais kurie mums liko“, – LRT RADIJUI pasakoja pašnekovė.Susitikusios seniausiame Vilniaus miške Vingio parke po lietaus su Aurelija leidžiamės nuošalesniais takeliais ir ieškodamos grybų kalbamės apie dėmesingą buvimą gamtoje, apie žmones traukiančią grybų įvairovę ir apie tai kodėl ji savo edukacijų dalyviams sako, kad gamtoje nėra mirties.Autorė Vaida PilibaitytėAurelijos Plūkės nuotraukoje – Lipnusis tampriagrybis (Calocera viscosa)

Lietuvos gyventojai vėl galės įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų. Pradedama platinti nauja vienerių metų trukmės emisija. Kiek tai patrauklus investavimo įrankis? Kokios kitos investavimo alternatyvos?Mokyklose mokiniai nuo šių metų rugsėjo informatikos pamokose bus supažindinami ir su dirbtiniu intelektu. Tai numatyta atnaujintose bendrojo ugdymo programose. Tikimasi, kad pagrindinių šios technologijos principų dėstymas sudomins moksleivius ir jie išmoks į technologijas žvelgti giliau.Prasidėjus grybavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena miško gėrybes rinkti atsakingai. Apie tai, kad verta prisiminti, kurie grybai naudingi, o kurių verčiau nerinkti, pabrėžia ir gydytojai.Reaguojant į „Wagner“ grupuotės samdinių persikėlimą į Baltarusiją, Lietuva planuoja uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės punktų su šia kaimyne. Studijos svečias Prezidento patarėjas iš Nacionalinio saugumo grupės Darius Urbonas.Įsigaliojus desovietizacijos įstatymui, savivaldybių paprašyta pateikti objektų sąrašą, kurie gali propaguoti totalitarinius ar autoritarinius režimus. Alytaus rajono savivaldybė desovietizacijos komisijai nurodė, kad jų rajone tokių objektų nėra. Tačiau gyventojai LRT RADIJUI skundžiasi, kad Simno kapinėse, visai netoli partizanų kapų yra paminklas asmenims, kovojusiems už sovietų valdžios įtvirtinimą.Ved. Darius Matas

Uždarame Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje aptarti NATO viršūnių susitikimo rezultatai.Prezidentas Gitanas Nausėda NATO susitikimą Vilniuje vadina sėkmės istorija. Valstybės vadovas teigia šiomis dienomis iš NATO valstybių lyderių išgirdęs pagyrimų, jo žodžiais, kaip laikrodis veikusiam organizaciniam mechanizmui.Rusų programišiai giriasi nutekinę slaptus NATO viršūnių susitikimo duomenis, tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LRT RADIJUI sako, kad tokios informacijos nutekinimas renginio nesutrukdė, o ataka buvo tikėtina.Tuo metu Valstybės saugumo departamentas ir policija paskelbė dėl galimai nutekintos informacijos pradėję tyrimus.Palangos gelbėtojai į pagalbą gelbstint skęstančiuosius jau netrukus pasitelks galingą droną, kuris sugebės per labai trumpą laiką pasiekti toli nuo kranto atsidūrusį žmogų ir numesti jam gelbėjimo ratą.Pietų Europą apėmė karščio banga. Artimiausiomis dienomis čia gali kilti rekordinė temperatūra. Numatoma, kad kai kuriose Ispanijos, Prancūzijos, Graikijos, Kroatijos ir Turkijos dalyse temperatūra viršys 40 laipsnių, o Italijoje gali priartėti prie 49.Ved. Darius Matas

Du iš trijų rusų mano, kad karas – tik valdžios reikalas. Kas trečias Rusijos gyventojas pritaria teiginiui, kad dabar pats metas pradėti specialią karinę operaciją Baltijos šalyse. Rusų apklausas vykdantys Ukrainos analitikai sako, kad Rusijos visuomenė karą laiko stichine nelaime, dėl kurios jie nesijaučia atsakingi.Kaune, Petrašiūnų kapinėse, 16 valandą bus laidojama filantropė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė. Karstas iš Prezidento rūmų Kolonų salės bus išnešamas 12 valandą. Tuomet Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje už velionę bus aukojamos Šventos Mišios. Norinčiųjų atsisveikinti su mirusiąja Prezidentūra prašo nenešti gėlių, o joms skirtus pinigus, tęsiant Almos Adamkienės gyvenimo ir darbų dvasią, paaukoti filantropiniams tikslams.Nerimsta aistros dėl šeštadienį Vilniaus centre, nukirsto ilgaamžio ąžuolo. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tai pavadino vandalizmu, prezidentas Gitanas Nausėda, teigė, kad tai barbariškas išpuolis. Aktualaus klausimo rubrikoje klausiame, kaip kovoti su neteisėtu medžių kirtimu, ar jūs savo vietovėse susiduriate su ilgaamžių medžių kirtimu?Pastaruoju metu šalies degalinėse vairuotojai pastebi sumažėjusiais degalų kainas. Prekybininkų atstovas sako, kad Europoje, JAV ir Kinijoje lėtėja ekonomika, dėl to mažėja naftos paklausa. Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europai atsisakius rusiškos naftos, gana greitai pavyko rasti kitų tiekėjų.Pigesnių nei 28 ct/kWh planų nepasirinkę elektros vartotojai jau nuo liepos 1 d. gali mokėti daugiau, mat dingus valstybės paramai įsijungs aukštesnis tarifas.Valdančiųjų frakcijų seniūnai išbraukė iš šiandienos Seimo darbotvarkės projektą dėl Civilinės sąjungos. Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 m. buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.LRT Radijui atskleidus, kad Baltarusijos dronų ir bepiločių orlaivių gamintojai su lietuvių įmone sudarė sutartį dėl sparnų prototipo sukūrimo, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad karinės ar dvejopos paskirties produktų gamintojai iš šalių agresorių Lietuvoje lankytis neturėtų.Ved. Rūta Kupetytė

Praėjo 9 mėnesiai, kai Lietuvoje draudžiama parduoti elektronines cigaretes su įvairiais skoniais. Prekiauti galima tik tabako skonio ir kvapo elektroninėmis cigaretėmis. Ar prekyboje tikrai nebeliko elektroninių cigarečių su skoniais, nes dar rudenį buvo kalbama, kad draudimas visiškai neveikia?LRT RADIJUI išsiaiškinus, kad Vilniaus oro uosto kuro bazę nuomojasi rusų verslininko įmonė, ekspertai stebisi, kad, praėjus daugiau nei metams nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvos strateginiuose objektuose vis dar veikia rusų verslininkai.Vyriausybei pritarus naminės degtinės legalizavimui, kaimo turizmo sodybų šeimininkai sako, kad tai padėtų pritraukti turistus ir surinkti daugiau pinigų į biudžetą. Tačiau alkoholio gamintojams klausimų kelia naminės degtinės kontrolė. Apie tai – „Verslo laike“.Specialistai aiškinasi, kaip taip nutiko, kad 36-erių Kauno miesto gyventoja, kaip įtariama, būdama neblaivi antradienį pirtyje pagimdė kūdikį. Jau du vaikus turinti moteris vaiko teisių specialistams ir socialiniams darbuotojams buvo žinoma. Kodėl tokiomis sąlygomis gimsta vaikai ir kaip tokiu atveju užtikrinti silpniausios visuomenės grupės – vaikų – teises?Į LRT girdisi kreipėsi ketvirtoką ir dešimtoką auginanti mama, kuri sako, kad centralizuotus žinių patikrinimus kompiuteriu laikantys moksleiviai tam nėra tinkamai pasiruošę, nes jie normaliai nemokomi kompiuterinio raštingumo. Kaip spręsti šią problemą?Ved. Edvardas Kubilius

Tęsiasi bandymai apeiti sankcijas. Prieš kelias dienas protestu buvo sustabdyti sankcionuotą „Grodno Azot“ produkcijąį Lietuvą įvežę vilkikai. O šiandien Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" teisėsaugai perdavė informaciją apie galimus įmonių mėginimus apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Pranešama, kad geležinkelių darbuotojams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti kontrolę ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintą produkciją.Pasak įmonės, anksčiau šį mėnesį kilus tokių įtarimų krovinių vežimas jau buvo sustabdytas. Detalių apie galimas sankcijų apėjimo schemas geležinkeliai nepateikia nenorėdami pakenkti tyrimui.Konstantinopolio patriarchas grąžina į kunigų luomą penkis lietuvių dvasininkus, kurie buvo atskirti nuo bažnyčios, kai ėmė protestuoti prieš Rusijos agresiją Ukrainoje ir patriarcho Kirilo paramą karui. Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I sekretoriatas paskelbė, kad lietuvių kunigams „nuobaudos buvo skirtos visai ne dėl bažnytinių kriterijų, o dėl pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“. Šis sprendimas gali reikšti, kad Lietuvos stačiatikiai turės tikrą alternatyvą, jei bus įsteigta nauja religinė bendruomenė.Estijos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas interviu LRT Radijui sako, kad net pralaimėtas karas Ukrainoje nepakeis Rusijos, jei ji neatsisakys imperialistinio požiūrio į pasaulį.Miunchene vyksta kasmetė saugumo konferencija.Rusija tęsia Ukrainos infrastruktūros naikinimą. Įspėjama, kad rusai kaupia raketų atsargas plataus masto karo metinėms. Apie tai plačiau pasikalbėsime su Kyjive esančiu LRT žurnalistu Augustinu Šulija.Šeštadienį Lietuvą užgrius ciklonas „Otas“ - siaus stiprūs vėjai, bus daug kritulių.Ved. Liepa Želnienė

LRT RADIJUI paskelbus, kad už Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui kovojusio kandidato į Vilniaus merus Mykolo Majausko rinkimų kampaniją finansuoja šio verslo atstovai, kilo diskusija, ar tai sąžininga ir skaidru. Tuo metu Petro Gražulio vadovaujamos „Tautos ir teisingumo“ partijos kandidatai rinkėjams panoro prisistatyti pateikdami ne savo atvaizdus, o kaktusų, ramunių ir vyno taurių nuotraukas.Ką atskleidžia šie atvejai apie būsimus rinkimus? Ar naujajame Rinkimų kodekse nustatytos taisyklės aiškios?Laidoje dalyvauja Vyriausiosios Rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė, buvusi VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, buvęs VRK narys, teisininkas Jonas Udris, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga ir komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.Ved. Liepa Želnienė

EP Andrius Kubilius kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ragindamas solidarizuojantis su Ukraina prisijungti prie iniciatyvos „Valanda už Ukrainą“, kurios metu, gruodžio 21 d., 20 val., Lietuvos savivaldybės vienai valandai simboliškai išjungtų šventinį apšvietimą miestų viešosiose erdvėse bei gyventojai savo namuose.Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus interviu LRT Radijui. Domėsimės, kada baigsis viešojo transporto vairuotojų streikas, ar Vilnius paliekamas pasiruošęs 700 metų jubiliejui ir kiti klausimai.Jei šiomis dienomis nori išsiųsti Kalėdinę dovaną, teks netrumpai palaukt prie „Lietuvos pašto“ skyrių. Paštas teisinasi, kad eiles lemia išaugę siuntų skaičiai ir susirgę darbuotojai.Ar Kūčių vakarienės patiekalai yra saugūs vaišintis alergijų turintiems žmonėms? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė paaiškins, kodėl kyla alergija kūčiukams, Kalėdų eglutei ar Kalėdų burtams naudojamiems šiaudams ir kt.Ved. Rūta Kupetytė

Seimui teikiamos pataisos, kurios iš esmės keis krizių valdymą ir civilinės saugos sistemą.Prorusiški veikėjai Baltijos šalyse ne tik veikia koordinuotai ir palaiko ryšius. Už propagandos platinimą su jais atsiskaitoma, tam panaudojami Rusijos fondai. Tai atskleidžia LRT ir užsienio partnerių žurnalistinis tyrimas.Aktualus klausimas. Šią žiemą, įlūžus ledui, nuskendo mažiausiai 2 žmonės, pareigūnams teko bausti ir automobiliu ant ledo važinėjusias kompanijas. Ar šią žiemą lipate ant užšalusių vandens telkinių? Ar žinote, kada saugu ant jų lipti? Ar žinotumėte, kaip elgtis, jei patys įlūžtumėte arba pastebėtumėte įlūžusį žmogų?„Verslo laike“ – apie nepasitenkinimą dėl kaupimo privačiai, antrojoje pensijų pakopoje. Kodėl net ir būdami vyresni nei 40 ir kartą jau sustabdę įmokas, šiemet vėl įtraukti visam likusiam gyvenimui?Ar reikia įvesti baudas žmonėms, kurie įžeidžia viešąsias paslaugas teikiančius darbuotojus – paramedikus, socialinius darbuotojus, skambučių centrų darbuotojus? Seimo Pirmininkė siūlo už tokių darbuotojų garbės ir orumo pažeidimą skirti baudas nuo 50 iki 300 eurų.Kyjivo meras Vitalijus Kličko sako, kad atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą tęsianti Rusija siekia nužudyti kuo daugiau šalies gyventojų, ir kad Rusijai reikia Ukrainos be čia gyvenančių žmonių. Išskirtinis Kijivo mero interviu LRT RADIJUI.Ved. Edvardas Kubilius

Paskelbti 2021 m „Geriausių disertacijų“ konkurso laureatai. Pokalbis su dviem laureatėmis ir konkurso organizatore. Tai Viktorija Baranauskienė, kurios darbo tema „Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose“ ir Milda Mickutė, jos darbas „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai”, taip pat Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungostarybos narė, ilgametė konkurso organizatorė Salomėja Lukaitė-Vanagienė.Šiuo metu Anglijos mieste Huddersfielde vyksta kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis, per dešimt dienų pristatantis plačią dabar kuriamos muzikos panoramą, nuo noise garsų iki orkestrų, įkurtas prieš daugiau negu keturis dešimtmečius, jis laikomas vienu šiuolaikinės mu-zikos centrų ir svarbiausiu šios muzikos festivaliu Didžiojoje Britanijoje. Šįmet šio festivalio programoje didelis dėmesys Lietuvos šiuolaikinės muzikos kūrėjams, tai naujos, trimetės partnerystės pradžia. Huddersfielde yra ir mūsų LRT KLASIKA kolegos Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Julijus Grickevičius.Kiek vyresniems žmonėms svarbu mokėti naudotis informacinėmis technologijomis? Apie tai pokalbis su „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuviene.„Neturėjau abejonių, kad viską teisingai darau, kas gali būti kiečiau, nei ginti savo šalį ir gelbėti žmones, manau, kad tai aukščiausias pašaukimas, aukščiausia, ką gali daryti gyva būtybė, tiesa? Ginti moteris, vaikus, ir gelbėti sužeistuosius. Aš esu laimingas žmogus, nepaisant visko, kas man nutiko“, išskirtiniame interviu LRT Radijui sako visame pasaulyje žinoma paramedikė Julija Pajevska - Taira, padėjusi kenčiantiems Mariupolyje, pati paimta į nelaisvę ir išlaisvinta po trijų mėnesių. Ją kalbina Liuda KudinovaVed. Agnė Skamarakaitė

Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss paskelbė, kad atsistatydina iš premjerės posto.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia tikįs, kad Europos Sąjungos šalių narių lyderiams pavyks rasti bendrą sutarimą dėl dujų kainų lubų.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira sako, kad Lietuva pasižymi sparčiu atlyginimų augimu, tačiau didžiulė infliacija pradėjo stabdyti žmonių perkamosios galios augimą. Jis taip pat ragina valdžią tikslingiau laikinai remti verslą ir gyventojus.„Mes kreipėmės į Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių vadovus, kad būtų pripažintas Čečėnijos respublikos Ičkerijos suverenitetas. Ukraina mus išgirdo. Lietuva pirma nedrįso, bet tikiu, kad tos šalys, į kurias kreipėmės, palaikys tokį žingsnį“, interviu LRT Radijui sako pirmojo Čečėnijos prezidento, nužudyto rusijos spec. tarnybų, Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva.Ar tikrai rusai atsitraukia Chersone? Karybos eksperto Aurimo Navio komentaras.Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka kratas, kitus procesinius veiksmus ir reiškia įtarimus ir kitus procesinius veiksmus tyrime dėl už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“veiksmų.AllA Sadovnyk - Ukrainos nacionalinio transliuotojo tyrimų skyriaus žurnalistė. Ji drauge su komanda išlaisvintose Ukrainos teritorijose renka Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų įrodymus. Su Ukrainos žurnaliste kalbėjosi Ieva Balsiūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien pirma diena, kai Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse vyksta pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos.Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius paskelbė vykstantys į Rusijos okupuotas teritorijas stebėti tariamų referendumų. VSD ir Generalinė prokuratūra nuo komentarų šiuo klausimų susilaiko, teigia, kad nori nepakenkti vykstantiems tyrimams apie Paleckio organizaciją.Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas teigia, kad tokie veiksmai yra atviras agresijos rėmimas ir jie seniai nusipelnė baudžiamosios atsakomybės.„Man labai baisu. Maksimaliai baisu“, sako 25erių metų Aleksejus iš Maskvos apie galimybę būti mobilizuotam. Jis muzikantas ir LRT RADIJUI sako neturintis jokių galimybių išvykti iš šalies. Jau penkerius metus jis dalyvauja protestuose prieš putino valdžią, bet dabar eiti protestuoti jam baisu, kad nebūtų pašauktas į kariuomenę.Prasidėjus karui visi baltarusių kolektyvų pasirodymai buvo atšaukti. Politikai dabar svarsto, kad kaip rusams, taip ir baltarusiams reikėtų užverti sieną ir jų nebeįsileisti.Jau savaitę Irane protestuojama prieš dorovės policiją – moterys degina hidžabus, kerpasi plaukus. Per neramumus jau žuvo mažiausiai 17 žmonių. Apie tai nuo ko protestai prasidėjo pasakoja Irane gyvenanti Daina Bušeckaitė.Vilniuje klimato teisingumo ir aplinkosaugos judėjimo Fridays For Future atstovai surengė gedulingus pietus, norėdami paminėti nudžiūvusius skvero medžius, jų teigimu mirusius dėl nepriežiūros.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rusai šiandien 19 valandą raginami išeiti protestuoti prieš Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją. Vakar Maskvoje protestuoti išėjusi Jelena pasakoja apie tai kaip pareigūnai lazdomis daužė žmonėms per galvas, ji nesitiki, kad šiandien daugiau žmonių išeis į gatves.Komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas ragina siuntinėti rusams žinutes kaip priešintis mobilizacijai.Aš nelabai suprantu, kam likti namie ir nesipriešinti tam, kad jau rytoj tu gali virsti pelenais fronte kur nors prie Lymano, Sjeverodonecko ar Lysyčiansko. Kodėl jie tokie abejingi savo gyvenimui?“, LRT RADIJUI sako Rusijos žmogaus teisių gynėjas ir apžvalgininkas Markas Feiginas.Prie Suomijos sienos nusidriekė iš Rusijos norinčiųjų išvykti eilės. Suomija sprendžia dėl Rusijos piliečių vizų ribojimo.Kaip susilaužyti ranką, padegti karinį komisariatą, sunaikinti šaukiamųjų sąrašus, kur pabėgti neturint užsienio paso? - tokie patarimai internete dalijami mobilizacijos siekiantiems išvengti rusams.Ukraina susigrąžino 215-ka belaisvių, kuriuos Kijivui pavyko išmainyti į pavasarį sulaikytą verslininką Viktorą Medvedčuką ir 55-is į nelaisvę fronte paimtus rusų karius.Regioninių ligonių vadovai skundžiasi, kad dėl gydytojų stygiaus užtikrinti skubiąją medicinos pagalbą rajonų ir regionų gyventojams sudėtinga. Kai kuriuose ligoninėse dirba vos vienas skubios pagalbos gydytojas, o kai kur jų iš viso nėra. Medikai sako, kad regionuose dirbti rezidentai nenori. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad ligoninės pačios nenori keistis ir vengia gerinti paslaugų prieinamumą gyventojams.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius LRT RADIJUI sako, kad jo šalis nusiteikusi atsiimti visas Rusijos okupuotas teritorijas.Energijos taupymo priemonių planu siekiama per dvejus metus penktadaliu sumažinti centrinės valdžios institucijų energijos sąnaudas. Bus siūloma iki 19 laipsnių sumažinti temperatūrą patalpose šildymo sezono metu, o vasarą ją pakelti iki 27 laipsnių, taip pat viešojo sektoriaus pastatuose išjungti karštą vandenį, taikyti kitas priemones. Institucijoms taikys nuotolinį darbą pirmadieniais ir penktadieniais.Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.Rusų kalbą pasirinkę moksleiviai mokykliniuose vadovėliuose kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą. Šalis agresorė pristatoma kaip patraukli, demokratiška valstybė. Vadovėlių leidėjai teigia, prasidėjus karui sustabdę jų prekybą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemato galimybės skubiai pakeisti mokymo priemonių.Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad ministerijos suburta ekspertų darbo grupė priims galutinį sprendimą dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo pakeitimo. Viešojoje erdvėje jau kalbėta, kad teatras galėtų gauti tautinių mažumų pavadinimą. Visgi, siūlymų, koks galėtų būti naujas teatro pavadinimas, ministras neįvardijo ir patikino, kad sprendimą priims ekspertai.Ved. Paulius Šironas

Lietuvos prezidentas ir Krašto apsaugos ministras lankosi Ukrainoje.Šiandien Lietuva ir Jungtinės Amerikos valstijos mini dvišalių diplomatinių santykių šimtmetį. 1922-ų metų liepos 28-ąją Jungtinės valstijos de jure pripažino Lietuvą ir įtvirtino diplomatinius santykius. Jungtinės valstijos niekuomet nepripažino priverstinės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių aneksijos, o šalies valstybės departamente per visus okupacijos metus plevėsavo Lietuvos vėliava. Apie Vašingtono ir Vilniaus santykius, taip pat ir šių dienų aktualijas LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbėjosi su Jungtinių valstijų ambasadoriumi Lietuvoje Robertu Gilkristu.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad yra svarstoma Lietuvoje taikomą migrantų apgręžimo politiką įteisinti įstatymais.Kodėl užsienio turistų Lietuvoje sumažėjo 70 procentų?„Dabar Ukraina eina tuo keliu, kurį nuėjo čečėnai per du karus su Rusija. Jie lygiai taip pat kaip ir mes išgyvena, laidoja nukentėjusius nuo Rusijos bombų ir raketų“, interviu LRT Radijui sako pirmojo Čečėnijos prezidento, nužudyto rusijos spec. tarnybų, Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva.Vasarą laukto sprendimo, ar Kauno modernizmo architektūra bus įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, nėra ir neaišku, kada bus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Su Algirdu Paleckiu siejamai organizacijai suteiktas paramos gavėjo statusas. Tai reiškia, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“įgijo teisinį pagrindą iš gyventojų rinkti finansinę paramą. Ši organizacija buvo sulaukusi žiniasklaidos dėmesio dėl jos įsteigimo aplinkybių – Teisingumo ministerija, aiškinasi, ar už šnipinėjimą nuteistas Paleckis nepažeidė įstatymų, prisidėdamas prie asociacijos įsteigimo.Jungtinių Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilkristas teigia, jog liepos viduryje Europos Komisijos išleistos gairės dėl Kaliningrado tranzito suteikė aiškumo. Ambasadorius interviu LRT Radijui teigė Europos Komisijos išaiškinimo nelaikantis išdavyste. Pasak ambasadoriaus, pagrindinis Amerikos tikslas – užtikrinti, kad sankcijos griautų Rusijos karinius pajėgumus prieš Ukrainą.Ukraina stiprina puolimą, siekiant atsiimti Rusijos okupuotą Charkivo sritį.Lietuvoje jau daugiau nei 14 tūkstančių ukrainiečių rado darbą. Daugelis jų dirba prekybos, paslaugų, statybų sektoriuje. O štai Vilniuje, ukrainietė Iryna Petrenko sėdo prie troleibuso vairo ir jau keli mėnesiai vežioja vilniečiUs. Kaip jai sekasi vairuoti svetimo miesto gatvėmis?Klaipėdoje surengtos bendros Portugalijos ir Lietuvos karių pratybos, kurių metu treniruotasi užtikrinti uosto saugumą.„Grūto parką“ pasiekia vis daugiau šalies miestuose nukeltų sovietinių skulptūrų. Koks likimas jų laukia „Grūto parke“? Ar tikrai reikia sovietines skulptūras koncentruoti tik šioje vietoje?Ved. Madona Lučkaitė

Lieka paskutinės valandos, kai norintys studijuoti bakalauro studijose dar gali pateikti savo prašymus. Tai padaryti galima iki dvyliktos valandos. Kaip stojančiųjų skaičius veikia tai, kad šiemet matematikos egzamino, be kurio negalima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, neišlaikė 35 procentai laikiusiųjų?Lietuvoje niekaip nepavyksta išspręsti kasininkų trūkumo problemos. O pirkėjai piktinasi, kad kai kuriuose dideliuose prekybos centruose veikia vos viena kasa. Ar jūs jaučiate, kad parduotuvėse trūksta kasininkų?Lietuvos banko duomenimis, šalyje sparčiai didėja gyventojų ir verslo atidėti mokėjimai. Kiek dėl to reiktų baimintis, pokalbis su „Creditinfo Lietuva" vadovu A. Kačinsku.Milžiniškos eilės, skrydžių vėlavimas ar net atšaukimas, pamestas bagažas - tai tampa pasaulio oro uostų kasdienybe. Kada baigsis oro uostų, po pandemijos susiduriančių su darbuotoju trūkumu, krizė?Akreditavimo tarnyba pripažino maždaug pusantro šimto medikų iš Ukrainos profesines kvalifikacijas, didžioji jų dalis jau gavo licencijas ir dirba gydymo įstaigose. Dabar prašymų sulaukiama vos vieno kito, nors kai kurių ligoninių vadovai sako, galėtų įdarbinti ir daugiau gydytojų iš Ukrainos.Į „LRT girdi" kreipėsi klausytoja, nepritarianti kitais metais įsigaliosiančiai naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai. Pasak moters, išmokos yra per mažos, o priemonės, skirtos vyrų įsitraukimui į vaiko priežiūrą skatinti, netinkamos. Valdžios atstovai sako, kad nauja tvarka parengta remiantis kitų šalių patirtimi, siekiant šeimų gerovės.„Rusijai neatiduosime nė vieno Ukrainos centimetro”,- sako šalies laisvę gynęs, tačiau šiuo metu po artilerijos atakos fronte patirtus sužeidimus Lietuvoje besigydantis ukrainiečių karys Stefanas. Vasario 24 dieną jis paėmė ginklą į rankas ir stojo ginti savo šalies laisvės. Apie situaciją fronto linijose bei sunkias akimirkas būnant čia, Lietuvoje, Stefanas sutiko papasakoti LRT RADIJUI.Ved. Rūta Kupetytė

Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Pašnekovą kalbino kolegė Evelina Mokšecka.Jungtinėse Valstijose jau dvi savaites, po vienoje iš Teksaso mokyklų įvykdytų masinių šaudynių, diskutuojama apie ginklų įsigijimą griežtinančius įstatymus. Ir vėl matyti ryškūs skirtumai pagal politines partijas: Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį dalį ginklų įsigyti būtų leidžiama ne nuo 18ikos, o nuo 21erių. Bet jau prognozuojama, kad Senato respublikonai blokuos pasiūlymą ir įstatymas neįsigalios. Teisės ekspertai įspėja, kad įstatymų griežtinimas–vienas efektyviausių kelių norint užkirsti kelią masinėms šaudynėms. Pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Socialinei paramai pernai panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų. Kodėl? Išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės interviu, Seniūnų asociacijos direktorė, Agluonėnų seniūnė Laimutė Tučienė , Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrėja, mokslų daktarė, docentė Aušra Pažėraitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymas kurortuose nuo 10 valandos įvesti ramybės laiką? Pašnekovas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.Mažiausiame Lietuvos miestelyje-Panemunėje-kuriame gyventojų skaičius siekia vos du šimtus, jau daugiau nei dvidešimt metų veikia kavinė, neužsidariusi net per koronaviruso pandemiją. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir automobiliams uždarius Karalienės Luizės tiltą per Nemuną, kuris jungia Panemunę su Sovietsko miestu, lankytojų - sumažėjo, sako kavinėje dirbanti Monika Jakutytė, tačiau Rusijos piliečiai kartas nuo karto tiltą kerta pėsčiomis bei užsuka papietauti. Pasitaiko tokių, kurie stengiasi nuslėpti, iš kur jie atvyko. Kaip išsilaiko kavinė mažiausiame Lietuvos miestelyje domisi Paulius Selezniovas.Aktualus pokalbis. Gyventojai ir gamtosaugininkai nesutaria dėl pievų ir šalikėlių šienavimo miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. Ramunė Baniulienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, užkrečiamųjų ligų specialistė-gydytoja entomologė Milda Žygutienė.Studijoje atlikėja Alina Orlova.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Policija aiškinasi aplinkybes dėl per kelias Rytų Europos šalis mįslingai praskridusio lėktuvo iš Lietuvos. Kaip jau skelbta, iš Lietuvos pakilęs nedidelis orlaivis be leidimo ir su išjungtais atsakikliais praskrido virš kelių Rytų Europos šalių. Jį lydėjo keli vengrų ir rumunų naikintuvai. Bulgarų gynybos ir vidaus reikalų ministrai pranešė, kad lėktuvas skrido virš Vengrijos, trumpam įskrido į Serbijos, paskui į Rumunijos oro erdvė, galiausiai nutūpė Bulgarijoje. Čia įgulos nariai dingo ir jų buvimo vieta iki šiol nežinoma.Jungtinių Valstijų kariuomenės šaltiniai skelbia, kad Ukraina išeikvojo turėtą seną rusišką ginkluotę ir dabar, kad apsigintų nuo Kremliaus pajėgų, yra visiškai priklausoma nuo sąjungininkių ginklų. Jungtinė Karalystė įspėja, kad užimtame Mariupolyje gali kilti didelė choleros epidemija. Tuo metu Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas yra sakęs, kad Maskva Rytų Ukrainoje keičia taktiką, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė užduotį iki birželio 10 dienos užimti Severodonecką.Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Valensa.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad opozicijai pakvietus nedelsiant sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę, jau kreipėsi į frakcijų seniūnus dėl atstovų delegavimo.Ved. Paulius Šironas

Per kelias artimiausias dienas Suomija pateiks prašymą stoti į NATO. Kremliaus reakcija į tokį Suomijos sprendimą – tai neabejotina grėsmė Rusijai.Rusijoje gyventojai žino, kad Ukrainoje žudomi žmonės, tačiau jie ieško tam pateisinimų ir tiki propaganda. Jie agresyviai abejingi šiuo klausimu, LRT RADIJUI sako opozicinės Rusijos liaudies partijos PARNAS narys Dmitrijus Androsovas, kuris gegužės 9 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir smaugiamas, kad pasirašytų perspėjimą dėl atsakomybės už dalyvavimą įvairiose neleistinose protesto akcijose.Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba surengtame neeiliniame posėdyje dėl padėties Ukrainoje pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „visišku blogiu“. Taryba balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama ištirti įtariamus Maskvos nusikaltimus.Iš Lietuvos jau išvyko per 500 Ukrainos karo pabėgėlių. Dalis jų grįžo namo, dalis – į kitas valstybes. Šiandien Kauno autobusų stotyje, į kurią išvyko autobusas į Lvivą, lankėsi kolega Daumantas Butkus.Seime prisistatė prezidento į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus teikiamas Egidijus Šileikis. Jo teigimu į šias pareigas neprivalu pateikti sveikatos pažymos ir užpildyti klausimyną dėl darbo su slapta informacija.Slaugytojai ir jų padėjėjai išsekę ir neviltyje. Medicinos darbuotojai skundžiasi, kad darbo krūviai ir menkas atlygis atbaido jaunus žmones rinktis slaugytojo kelią. Ligonių vadovai suka galvas kaip išlaikyti esamus darbuotojus, o Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pokyčiai bus greitai ir šios profesijos prestižas bus sugrąžintas.Seimas atmetė siūlymą nuo kitų metų įpareigoti kavines ir restoranus svečiams paprašius duoti vandens iš čiaupo nemokamai. Kaip tokį sprendimą vertina verslai ir gyventojai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainoje lankosi Jungtinių Tautų organizacijos generalinis sekretorius, pranešama, apie rengiamą operaciją civiliams iš Mariupolio evakuoti.Karo veiksmams savo teritoriją suteikusi Baltarusija įveda mirties bausmę už terorizmą. Aptarsie kas patenka į baltarusiškąją terorizmo sąvoką.Laidoje taippat girdėsite ir du išskirtinius interviu LRT Radijui - viename jų Taivano užsienio reikalų ministras papasakos apie šalies investavimo planus Lietuvoje ir Kinijos vaidmenį Rusijos-Ukrainos kare, kitame - Ukrainos akademikas paaiškins, kodėl Vokietijos sprendimas tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai gali reikšti lūžio momentą.Liberalo Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija parengė projektą, pagal kurį gamintojai galės nemažinti amoniako taršos, o ją ribojančias priemones taikyti tik tada, kai patiems atrodys įmanoma. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad tokių pataisų ne vienerius metus siekė didieji kiaulių augintojai.Kokią žinutę, sukrėtusią vengrus, pasiuntė Lietuvos menininkai?Ved. Liuda Kudinova

Iryna Minkovska yra verslininkė, dviejų vaikų mama, privačių mokyklų tinklo Ukrainoje įkūrėja. Šiandien Iryna su dviem vaikais ir vyru lieka rusų artilerijos smarkiai bombarduojamame Charkive. Kadangi nei ji, nei vyras neturi kovinės patirties, prie šalies gynybos šeima nusprendė prisidėti kitaip - tapo Charkivo teritorinės gynybos pajėgų dalimi. Kaip gyvena ši šeima Charkive ir kaip padeda kariuomenės kovotojams bei miesto gyventojams, LRT Radijui papasakojo pati Iryna Minkovska.Lietuvą pasiekia vis daugiau nuo karo Ukrainoje bėgančių šeimų su vaikais taip pat našlaičių. Netrūksta ir lietuvių, galinčių šiems vaikams suteikti laikiną globą. Kaip gyventojai gali prisidėti prie pagalbos Ukrainos vaikams, plačiau apie tai Justės Urbonaitės reportaže.Dalis svarbiausių šalies finansų institucijų vis dar naudoja rusišką programinę įrangą. Nors Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ją pašalinti rekomendavo prieš keletą metų, institucijos ja vis dar naudojasi. Žada, jog rusiškos programinės įrangos bus atsisakyta. Kibernetinio saugumo specialistai tikina, kad procesas vyksta per lėtai. Pasakoja Paulius Selezniovas.Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių atlikėja DžamAla Maskvos pradėtą karą Ukrainoje įvardija kaip didžiausią tragediją šalyje per pastaruosius aštuonis dešimtmečius. 2016-ų metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja šiuo metu keliauja po Europą, skleisdama žinią apie karą Ukrainoje ir ragindama žmones palaikyti šalies kovą už laisvę. Vakar vykusioje spaudos konferencijoje dainininkė pabrėžė, kad Lietuvos stiprybė po nepriklausomybės atkūrimo įkvepia ir jos šalį itin sunkiu metu. Išsamiau - Karolinos Panto parengtame reportaže.Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius vykę Roko maršai, taikūs Lietuvos žmonių protestai turėjo galingą tautos žadinimo bei cenzūros neigimo užtaisą. Viduje gimęs laisvės troškimas virto laisvos valstybės siekiu. Šiandien, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, LRT RADIJAS pristato specialią virtualią garso ekskursiją ir kviečia prisiminti nueitą kelią į laisvę. Idėjos autorė Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė sako, kad sumanymas kilo po sėkmingos Sausio 13-ajai skirtos ekskursijos ir neabejoja, kad net ir kūrę tų metų įvykius žmonės atras šį bei tą nauja.Atstatomas 1940-ais metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Taip skelbta Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekste, kurį 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašė 124-i Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai. Kaip kelią į laisvę prisimena tų laikų įvykių dalyviai? Studijoje - Lietuvos nepriklausomybės 1990-ųjų kovo 11-osios akto signatarai: Birutė Valionytė, Mečys Laurinkus, telefonu Kazys Saja.Už savo laisvę kovantiems ukrainiečiam dabar labai reikia visos paramos, kurią galime suteikti. Tuo įsitikinęs lietuvis dviratininkas. Ilgų distancijų megėjas Gediminas Mukas šiandien Ispanijoje 11-a kartų be sustojimų mins į Col de Rates viršukalnę. Taip ne tik sieks pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, bet ir paskatinti žmones aukoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo nukentėjusius civilius remiančiai organizacijai „Blue/Yellow. Kaip sako Gediminas Mukas, idėja gimė spontaniškai.Šiandien Lietuvos kino teatruose - premjera: dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“ apie grupę „Skylė“, kaip sako juostos autoriai, įkvėpusią ne vieną kartą ir padėjusią sudainuoti Lietuvą. Filme atskleidžiant grupės raidą ir pokytį per 30 metų, papasakojamas ir laisvos šalies augimas. Išsamiau grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė ir viena dokumentinio filmo režisierių Aistė Jauraitė.Ved. Darius Matas

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys kitose šalyse, ypač Lietuvoje. Ir kiekvienas, kuris užgaulioja rusakalbius Lietuvoje yra niekšas, o tas, kuris jų nesustabdo – bailys. Apie tai su Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovu ir R Radio LT programų direktoriumi Ernest Alesin ir LRT Radijo bendradarbe Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūte.Kaip vyksta programišių paskelbtas karas Rusijai ir Baltarusijai? Pašnekovas šia tema kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.Nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos ir prieglobstį radusios Lietuvoje sako - to nei aprašyti, nei pasakyti neįmanoma kokį košmarą jiems tenka išgyventi. LRT Radijui atvykusios į Lietuvą šeimos sako - nors čia jiems saugiau, tačiau ten likusių artimųjų likimai nežinioje. Laikinai čia apsistoję karo pabėgėliai tikisi, kad jų šalis atlaikys Rusijos puolimus ir jie galės grįžti į tėvynę.Taip pat apie Rusijos karą Ukrainoje kalbamės su istoriku Robertu Petrausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukraina neliks viena agresijos akivaizdoje, žada Kijeve su solidarumo vizitu viešintis Lietuvos prezidentas. Gitanas Nausėda taip pat akcentavo, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina sulauks visokeriopos Lietuvos ir Europos paramos. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – Liublino trikampio – prezidentai per susitikimą pasirašė deklaraciją, griežtai smerkiančią Rusijos sprendimą pripažinti prokremliškas separatistines Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“. Ukrainos vadovas V. Zelenskis per spaudos konferenciją pažymėjo, kad „Lietuva ir Lenkija yra partnerės, kurios rėmė Ukrainą tiek žodžiais, tiek darbais“.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatskleidžia, kiek Amerikos siunčiamų karinių pajėgų pasieks Lietuvą ir kada tai bus, tačiau tikina, kad į Baltijos regioną siunčiamos pajėgos dalyvaus didelėse karinėse pratybose. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas, reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, į Baltijos šalis žada siųsti 800 karių ir 20 karinių sraigtasparnių Apache, dar 12 tokių sraigtasparnių pasieks Lenkiją. Taip pat skelbiama, kad Amerika į Rytų Europą siunčia ir 8 naikintuvus f-35. Ką rodo toks pajėgų stiprinimas mūsų regione?Maskvai pripažinus Luhansko ir Donecko liaudies respublikų nepriklausomybę, dėl panašaus scenarijaus kyla nerimas ir kaimyninėse Ukrainos šalyse. Pietų Osetijos regionas Sakartvele bei Padniestrės regionas Moldovoje taip pat yra kontroliuojami Rusijos, tad valstybės nerimauja dėl galimų veiksmų šiose srityse.Kiek pradedamos įvesti sankcijos atitinkamiems Rusijos veikėjams veiksmingos, LRT Radijui kiek anksčiau pakomentavo DW apžvalgininkas, žurnalistas Konstantinas Egertas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaukių pradinukams byloje kreipsis į Konstitucinį Teismą. Besikeičiant epidemiologinei situacijai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad svarstoma galimybė mokyklose atsisakyti srautų valdymo bei reikalavimo pamokų metu dėvėti kaukes.Ved. Liuda Kudinova

Fotografai sako, kad smarkiai populiarėja kalėdinės fotosesijos, kai visa šeima šventiškai apsirengia, atvyksta į fotostudiją ir nusifotografuoja. Kaip atrodo tokios fotosesijos? Kodėl jų išvis reikia ir kaip kiekvienam iš mūsų fotografuotis per šventes? Patarimais dalijasi fotografė iš Šiaulių Brigita Povilionienė.Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas sako, kad šiandien Lietuvos žmonėms labiausiai trūksta susikalbėjimo ir įsiklausymo vienas į kitą. Šventiniame arkivyskupo interviu LRT RADIJUI – ir apie finansiškai atsigaunančią bažnyčią, kai kurių kunigų raginimus nesiskiepyti nuo Covid-19, pastarojo metu vertybines kovas.Pažintis su LRT kolegomis – žurnalistais Ieva Balsiūnaite ir Benu Gerdžiūnu, kurie dirba su užsienio naujienomis ir visą pasaulį atneša į mūsų namus.Sausio 13-osios įvykių liudijimai – radijo inžinieriaus Jono Kasčiuškeičiaus, kuris LRT buvo Sausio 13-osios naktį, prisiminimai bei tuomečio Lietuvos radijo fondinių įrašų skyriaus vadovo Jono Mašanausko, dirbusio Seimo radijo studijoje, pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje su oficialiu vizitu besilankantis Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda išskirtiniame interviu LRT Radijui pareiškė, kad Europos Komisija ir Europos Tribunolas pažeidžia teisinės valstybės principą prieš Lenkiją, o po Lenkijos teismo sprendimo viešumoje vis dažniau pradėtas vartoti terminas Polexit yra sugalvotas opozicijos.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkijos ir Europos Sąjungos ginčas dėl Bendrijos teisės viršenybės gali turėti tragiškų pasekmių.Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad su LRT žurnalistų aptikta migrantų grupe buvo elgiamasi taip, kaip visuomet, o migrantų apgręžimo procese leidžiant dalyvauti žurnalistams svarbu užtikrinti saugumą. Kokiais teisės aktais vadovaujantis dabar žiniasklaida pasieniečių darbo fiksuoti negali?Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pranešė, kad Bendrija yra pasirengusi skelbti sankcijas Baltarusijos valstybinei oro bendrovei „Belavia“.Seimas po svarstymo pritarė penkių įstatymų pakeitimams, kurie leistų nuo sausio amortizuoti energijos kainas gyventojams, kad jos nekiltų taip sparčiai.Eidamas 85-uosius, Jungtinėse Valstijose mirė buvęs valstybės sekretorius Kolinas Pauelas. Augęs migrantų šeimoje, jis tapo pirmuoju juodaodžiu, atsakingu už Amerikos diplomatiją, dirbo prezidento Džodžo Bušo jaunesniojo administracijoje, 2003-aisiais atliko svarbų vaidmenį inicijuojant karą Irake.Ved. Agnė Skamarakaitė

1926 metais birželio 12 dieną, šeštadienį, 19 valandą vakaro nuo Vytauto kalno pasigirdo pirmieji Lietuvos radijo šaukiniai – tad šiandien ypatinga diena, 95-asis mūsų radijo gimtadienis.Šventinėje laidoje šeštadienio aktualijos, kalbos apie radiją, speciali viktorina.Taip pat pasakojimas apie radijo žurnalistų klaidas ir šmaikščius nutikimus eteryje.Įvairių laikotarpių Lietuvos vadovų sveikinimai ir prisiminimai apie radijąVed. Giedrė Čiužaitė ir Darius Matas

LRT RADIJUI – 95! Tiesiogiai iš Kauno Vienybės aikštės – pokalbiai apie miesto ritmus ir spalvas su dokumentikos fotografu Artūru Mrozovu bei gidu, „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ atstovu Žilvinu Rinkšeliu. Gyvos muzikos dovanos – tiesiai iš dainininkų Ievos Narkutės ir Luko Pilkausko rankų.Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabrielė Martirosian

LRT RADIJUI – 95-eri! „Istoriko teritorija“ tiesiogiai iš Kauno Vienybės aikštės – su istoriku daktaru Kastyčiu Antanaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Neringa kviečia į Lietuvos kultūros sostinės atidarymą. Spektaklis-kelionė „Laikas nė(e)rimui“ ragins kurorto gyventojus ir svečius nusiauti kasdienius rūpesčius ir leistis į kelionę. Apie šį ir kitus „Kultūros salos“ renginius projekto vadovas Narūnas Lendraitis ir choreografė Agnija Šeiko.LRT RADIJUI - 95. Šventinė gimtadienio transliacija „Mes esame radijas“ – Kauno Vienybės aikštėje jau rytoj, o šiandienos laidoje - apie tai, kaip transliuojami koncertai, kodėl verta klausytis rimtosios muzikos koncertų radijo bangomis.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie per Lietuvos radiją besiskleidžiančius džiazo ir roko garsus, kaip anuomet nauja muzikinė literatūra pasiekdavo radijo laidų vedėjus ir kaip randasi naujos garsinės temos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - etnokultūros puoselėtoja Eglė Kašėtienė. Apie norą įrodyti bendraamžiams folkloro vertę, dzūkavimą ir Dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“.Ved. Gabija Narušytė ir Giedrė Trapikaitė

2018-ųjų rugpjūtį švedų režisierius Nathanas Grossmanas iš draugo išgirdo apie moksleivę, besirengiančią protestuoti prie šalies parlamento. Jis manė, kad per kelias savaites susuks trumpą siužetą apie jaunuosius klimato aktyvistus, bet netruko suprasti, kad projektas užsitęs. Po metų jis lydėjo Gretą Thunberg kelionėje jachta per Atlantą, kai ji vyko į Jungtinių tautų klimato konferenciją Niujorke. Tiek Europoje, tiek Amerikoje juos išlydėjo ir pasitiko tūkstančiai žmonių.„Pozityviai nuteikia tai, kad vienas žmogus – kuri tą dieną, kai ją sutikau, buvo eilinė paauglė – galėjo išjudinti kalnus, – interviu LRT RADIJUI sako N. Grossmanas. – Jei Greta tai gali, tai mes kaip visuomenė, turbūt galime kur kas daugiau, nei dabar darome.“Pasak šių metų „Kino pavasario“ programoje pristatomo dokumentinio filmo autoriaus, tai juosta ne vien apie Gretą, bet ir apie daugybę jaunų žmonių, pernelyg anksti priverstų imtis klausimų, kuriuos turėtų spręsti suaugusieji.Panašios mintys kilo ir filmą mačiusiems Lietuvoje veikiančio Gretos Thunberg įkvėpto judėjimo „Fridays For Future“ dalyviams, tarp jų Lėjai: „Plaukdama per Atlantą, ji kalbėjo apie atsakomybę, kad jos tiesiog per daug. Man šis pasakymas irgi pasirodė labai artimas. Kartais (netgi dažnai) pasižiūri į pasaulį, pamatai, kaip siaubingai neįmanomai blogai viskas yra. Pamatai, kad niekas nieko nedaro ir jauti, tarsi pats vienas viską turi sutvarkyti.“Laidoje mintimis apie Gretos įtaką dalijasi režisierius N. Grossmanas ir Lietuvoje veikiančio judėjimo dalyvės.Autorė Vaida Pilibaitytė

2018-ųjų rugpjūtį švedų režisierius Nathanas Grossmanas iš draugo išgirdo apie moksleivę, besirengiančią protestuoti prie šalies parlamento. Jis manė, kad per kelias savaites susuks trumpą siužetą apie jaunuosius klimato aktyvistus, bet netruko suprasti, kad projektas užsitęs. Po metų jis lydėjo Gretą Thunberg kelionėje jachta per Atlantą, kai ji vyko į Jungtinių tautų klimato konferenciją Niujorke. Tiek Europoje, tiek Amerikoje juos išlydėjo ir pasitiko tūkstančiai žmonių.„Pozityviai nuteikia tai, kad vienas žmogus – kuri tą dieną, kai ją sutikau, buvo eilinė paauglė – galėjo išjudinti kalnus, – interviu LRT RADIJUI sako N. Grossmanas. – Jei Greta tai gali, tai mes kaip visuomenė, turbūt galime kur kas daugiau, nei dabar darome.“Pasak šių metų „Kino pavasario“ programoje pristatomo dokumentinio filmo autoriaus, tai juosta ne vien apie Gretą, bet ir apie daugybę jaunų žmonių, pernelyg anksti priverstų imtis klausimų, kuriuos turėtų spręsti suaugusieji.Panašios mintys kilo ir filmą mačiusiems Lietuvoje veikiančio Gretos Thunberg įkvėpto judėjimo „Fridays For Future“ dalyviams, tarp jų Lėjai: „Plaukdama per Atlantą, ji kalbėjo apie atsakomybę, kad jos tiesiog per daug. Man šis pasakymas irgi pasirodė labai artimas. Kartais (netgi dažnai) pasižiūri į pasaulį, pamatai, kaip siaubingai neįmanomai blogai viskas yra. Pamatai, kad niekas nieko nedaro ir jauti, tarsi pats vienas viską turi sutvarkyti.“Laidoje mintimis apie Gretos įtaką dalijasi režisierius N. Grossmanas ir Lietuvoje veikiančio judėjimo dalyvės.Autorė Vaida Pilibaitytė

Šlykščiu cinizmu piktnaudžiavimą skiepais pavadinęs prezidentas Gitanas Nausėda savo žodžių neatsiima. Jis sako, kad tie, kurie užlenda be eilės, elgiasi negražiai, o atsakomybę už tokius pažeidimus ketina aptarti su naująja generaline prokurore. Prezidento Gitano Nausėdos interviu LRT RADIJUI.Ir atokesnių, ir mažiau atokesnių vietovių gyventojai skundžiasi, kad pasnigus keliai nuvalomi per lėtai. Vakar Trakų rajone, pirminiais duomenis, susimėčius automobiliui, susidūrė dvi lengvosios mašinos ir sunkvežimis, žuvo 5 žmonės. Pokalbis apie kelių priežiūrą.Naujoji Vyriausybė žada dėti visas pastangas, kad į Lietuvą nepatektų Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra, nors ir pripažįsta, jog šiandien elektra mūsų rinkoje cirkuliuoja. Pokalbis su energetikos ministru Dainium Kreiviu.„Verslo laike“ – apie kurjerius. Per elektronines platformas veikiantys kurjerai pageidauja geresnių darbo sąlygų.Keleiviai skundžiasi, kad vežėjai ne tik sumažino tarpmiestinius maršrutus, tačiau žmones veža mažuose ir perpildytuose autobusuose.Ved. Edvardas Kubilius

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai lieka populiariausia partija, prezidentas Gitanas Nausėda pirmauja politikų reitinge, o Lietuvos policija pasiekė aukščiausią rezultatą per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys. Reitingų pokyčius komentuoja politologas Bernaras Ivanovas. Statistika liudija , kad šių metų sausį į Lietuvą daugiau žmonių atvažiavo negu išvažiavo. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi kad, palyginti su praeitų metų demografiniais duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas Lietuvoje nėra vienkartinis šuolis. Ekonomisto teigimu, metinį nuolatinių gyventojų Lietuvoje prieaugį galimai lėmė įvykęs „Brexitas“ bei nusilpusi Didžiosios Britanijos ekonomika.– Aleksandras Izgorodinas – LD studijos svečias.Šeštadienis – trečioji ,,Atvirų pasimatymų” Vilniaus knygų mugės diena. Deimantai, rubinai, safyrai ir perlai - tai brangakmeniai, kurios labiausiai vertino Lietuvos valdovai. Kolegė Dovilė Lisauskaitė pravėrė Valdovų rūmų lobyno duris, kuriame archeologų atrasti papuošalai šiandien atskleidžia kilmingųjų mėgtą prabangą. Pernai buvimo lede Lietuvos rekordą (30 minučių 4,10 sekundės) pasiekęs Modestas Stumbrys šeštadienį Vilniuje sieks naujo . – Ar pavyks pagerinti rezultatą ? Specialistai pastebi, kad šią, neįprastai šiltą žiemą, dalis erkių liko aktyvios. Dėl to rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga – didesnė nei įprastai.Ved. Artūras Matusas.

Vakar Vilniuje, Konstitucijos pr., rastas karo laikų aviacinis sprogmuo – 100 kg svorio aviacinė bomba. Dilema, kurią sprendžia tūkstančiai: teikti prašymą buhalteriui taikyti NPD dabar ar pasiimti pinigus po metų. Posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Svarbiausias klausimas posėdžių darbotvarkėje – referendumas dėl pilietybės išsaugojimo.Vilniuje vyko pirmieji debatai tarp kandidatų prezidento rinkimuose: G.Nausėdos, S.Skvernelio ir I.Šimonytės.Valstybinė mokesčių inspekcija šią savaitę Kalvarijų turgaus ir Gariūnų verslo parko prekybininkams padės pildyti deklaracijas.Kormoranų gausos reguliavimas Juodkrantėje.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Sukanka 150 metų, kai gimė kompozitorius Juozas Naujalis.Vilniuje veikiantis „Alternatyvaus mokymosi centras jaunimui“ jau ne vienerius metus padeda jauniems žmonėms keisti gyvenimo būdą.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. V.Keršansko komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Rūta Kupetytė.

Kaip maitintis sveikai, gardžiai ir kartu neniokoti planetos? Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga yra maisto gamybos sistema. Ji atsakinga už ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio dujų išmetimų. „Jeigu didžiąja dalimi nepereisime prie labiau augalinės mitybos, mes tikrai turėsime labai menkus šansus išvengti pavojingo klimato kaitos lygio“, – interviu LRT RADIJUI teigia Oksfordo universiteto mokslininkas Markas Springmanas. Pasak jo, jeigu žmonių populiacija augs kaip augusi, ekonominė gerovė didės, o mitybos įpročiai nesikeis, iki 2050-ųjų peržengsime planetos galimybių ribas ir sulauksime grėsmingų padarinių – drastiškai sumažės biologinė įvairovė, vandenynuose išplis negyvosios zonos, padaugės ekstremalių klimato reiškinių. Pasirodo, geriausias būdas to išvengti – bent perpus sumažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą. Kuo čia dėtos karvės ir kokia yra ne tik sveikatai, bet ir aplinkai palanki mityba? Autorė Monika Midverytė.

Seimas priėmė daug aistrų keliantį kitų metų biudžetą. Valdančiųjų ir opozicijos tarpusavio kaltinimai pasiekė net specialiąsias tarnybas. O ką apie naują biudžetą galvoja specialistai? LRT RADIJUI antradienį kalbėjęs Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis sako turįs tris žinutes dėl biudžeto. Pirma, biudžetas paremtais planais ištraukti daug pinigų iš šešėlio, nors nėra jokių garantijų, kad tai pavyks padaryti. Antra, mokesčių reforma, kuri leis truputį padidinti žmonių pajamas, turi savo kainą: dėl jos viešasis sektorius bus nepakankamai finansuojamas. Trečia, po reformos išliks žemas mokesčių perskirstymo ir bendrojo vidaus produkto santykis, o tai – vienas iš socialinės nelygybės veiksnių. „Dienos temoje“ Vilniaus universiteto ekonomistas J. Mundeikis ir banko „Luminor“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Šiandien – Lietuvos policijos profesinė šventė.Kalbos valandėlė. Verslo naujienos.Kaip policijos darbą vertina vilniečiai? Nobelio medicinos premija skiriama amerikiečiui Džeimsui Elisonui ir japonui Taskui Hondžui už pažangą gydant vėžį. Premjero S. Skvernelio interviu LRT Radijui.Sporto naujienos. Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradeda kampanija PALAIKYK.Socialinių tinklų apžvalga. Kultūros renginiai.Rubrika „Mokslo vardai“: pelėsio pritaikymas maisto saugojimui.Ved. Artūras Matusas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Šiandien – Lietuvos policijos profesinė šventė.Kalbos valandėlė. Verslo naujienos.Kaip policijos darbą vertina vilniečiai? Nobelio medicinos premija skiriama amerikiečiui Džeimsui Elisonui ir japonui Taskui Hondžui už pažangą gydant vėžį. Premjero S. Skvernelio interviu LRT Radijui.Sporto naujienos. Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradeda kampanija PALAIKYK.Socialinių tinklų apžvalga. Kultūros renginiai.Rubrika „Mokslo vardai“: pelėsio pritaikymas maisto saugojimui.Ved. Artūras Matusas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Nuo naujųjų mokslo metų – sveikatai palanki vaikų mityba mokyklose ir vaikų darželiuose.Verslo naujienos: popamokinė veikla.Vygaudas Ušackas rytoj žada paskelbti, ar dalyvaus kitų metų prezidento rinkimuose. Sirijos režimo ir jo sąjungininikių pasirengimas kariniams veiksmams.Ūkio ministerija keičia pavadinimą. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Socialinių tinklų apžvalga. Sporto naujienos. Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).25-eri metai nuo istorinio popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje. Rugsėjo 22–23 dienomis su Lietuvos žmonėmis susitikti atvyksta popiežius Pranciškus. Lietuvą pasiekė popiežiaus Pranciškaus automobiliai – papamobiliai. Kultūros renginiai. Rubrika „Mokslo vardai“: pagalba moterims, patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje.Ved. Rūta Kupetytė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu LRT Radijui.Šiandien Seimo NSGK pristatys tyrimo išvadas apie interesų grupių įtaką valstybei ir politinėms institucijoms.Baltijos jūroje – NATO karinės pratybos „Baltops“.Birželio 7–8 dienomis Vilniuje vyks inovacijų festivalis LOGIN.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Kaip teisingai sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį?Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: pasiruošimas pensijai.Vakar Kijeve nušautas Rusijos žurnalistas Arkadijus Babčenka.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kada vaikams reikėtų nupirkti pirmąjį telefoną?Kino pasaulio naujienų apžvalga.Nacionalinio stadiono statybų finansavimas.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu LRT Radijui.Šiandien Seimo NSGK pristatys tyrimo išvadas apie interesų grupių įtaką valstybei ir politinėms institucijoms.Baltijos jūroje – NATO karinės pratybos „Baltops“.Birželio 7–8 dienomis Vilniuje vyks inovacijų festivalis LOGIN.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Kaip teisingai sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį?Mykolo Drungos parengta užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: pasiruošimas pensijai.Vakar Kijeve nušautas Rusijos žurnalistas Arkadijus Babčenka.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kada vaikams reikėtų nupirkti pirmąjį telefoną?Kino pasaulio naujienų apžvalga.Nacionalinio stadiono statybų finansavimas.

Medžiai bendrauja, jaučia skausmą, skaičiuoja, kenčia nemigą ir net turi savitą charakterį. Tai ne pasakos, o mokslo patikrinti faktai, kuriuos nepaprastai vaizdžiai knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“ aprašo vokiečių miškininkas Peteris Wohllebenas. Autorius atveria užburiantį ir įtraukiantį miško pasaulį ir dalijasi unikalia savo patirtimi gelbstint nuo iškirtimo bendruomenės mišką Vokietijoje. „Natūraliame miške mūsų kraujospūdis krenta, o plantacijoje – kyla, nes kūnas instinktyviai jaučia, kad tai nėra gera vieta įsikurti. Šie pavyzdžiai rodo, kad medžiai yra tarsi mūsų tolimi giminaičiai“, – išskirtiniame interviu LRT RADIJUI sako P. Wohllebenas ir priduria: „Tai dar vienas motyvas jais rūpintis.“ Prieš trejus metus Vokietijoje išleista knyga sulaukė nepaprasto populiarumo ir dabar jau išversta į 40 kalbų. Neseniai „Paslaptingas medžių gyvenimas“ pasirodė ir lietuvių kalba. Šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje šiemet ją pristato leidykla „Kitos knygos“.

Medžiai bendrauja, jaučia skausmą, skaičiuoja, kenčia nemigą ir net turi savitą charakterį. Tai ne pasakos, o mokslo patikrinti faktai, kuriuos nepaprastai vaizdžiai knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“ aprašo vokiečių miškininkas Peteris Wohllebenas. Autorius atveria užburiantį ir įtraukiantį miško pasaulį ir dalijasi unikalia savo patirtimi gelbstint nuo iškirtimo bendruomenės mišką Vokietijoje. „Natūraliame miške mūsų kraujospūdis krenta, o plantacijoje – kyla, nes kūnas instinktyviai jaučia, kad tai nėra gera vieta įsikurti. Šie pavyzdžiai rodo, kad medžiai yra tarsi mūsų tolimi giminaičiai“, – išskirtiniame interviu LRT RADIJUI sako P. Wohllebenas ir priduria: „Tai dar vienas motyvas jais rūpintis.“ Prieš trejus metus Vokietijoje išleista knyga sulaukė nepaprasto populiarumo ir dabar jau išversta į 40 kalbų. Neseniai „Paslaptingas medžių gyvenimas“ pasirodė ir lietuvių kalba. Šių metų tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje šiemet ją pristatė leidykla „Kitos knygos“. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė.Valstybės šventės išvakarėse - prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu LRT Radijui.LRT Radijo kelionė „Aplink Lietuvą“. Žiemos olimpinių žaidynių apžvalga: vyrų biatlonas.Išsamiai apie orus. DELFI pristato projektą „Šimtmečio žmonės“. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas). Lenkijos prezidentas Andžejus Duda atvyksta į Vilnių.“Šviesų festivalis” Klaipėdoje – projektas “Šimtmečių vartai”.Verslo naujienos: verslas pirmaisiais nepriklausomybės metais.Kultūros renginių anonsai.Praeivių nuomonės: Kaip šiauliečiai švęs Vasario 16-ąją? Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai: Eglė Gabrėnaitė, Justė Janulytė, Danutė Kalinauskaitė, Gintaras Makarevičius, Svajonė ir Paulius Stanikai, Gintautas Trimakas.Gamtininko Selemono Paltanavičiaus pasakojimas.Jubiliejinės Vasario 16-osios išvakarėse – medicinos mokslų daktarės Romos Kaminskienės prisiminimai.Lietuvai minint Valstybės atkūrimo šimtmetį, speciali LRT Radijo laida, truksianti 12-a valandų.

Informacija apie orus ir eismo sąlygas. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Radijo žurnalistų kelionė „Aplink Lietuvą“ skiriama valstybės šimtmečiui. Lietuvos bankas išleidžia kolekcinių monetų seriją Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Žiemos olimpinių žaidynių apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Nauja vaistų išrašymo tvarka. Rubrika „Mokslo vardai“: epigenetika.Verlso naujienos: programėlės išmaniuosiuose telefonuose. Kultūros renginių anonsai.Žmonių pasisakymai apie Užgavėnes. Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas. Minint Pasaulinę radijo dieną, UNESCO atkreipia dėmesį į sporto ir radijo ryšį.Aktyvus jaunimas iš visos Lietuvos susivienijo šimtmečiui organizuojamai akcijai "100 metų 100 miestų".

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Aplinkosaugininkai ir gelbėtojai perspėja, kad ledas plonas ir lipti ant jo dar labai nesaugu.Astravo AE streso testų ataskaita.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.SAM rengia nutarimą, pagal kurį priverstinai bus siūloma pirkti pigesnius vaistus.Socialinių tinklų apžvalga („Agrokoncernas“).Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Ar Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai kelia grėsmę mūsų darbo vietoms ir atlyginimams? Rubrika „Mokslo vardai“: verslo ir mokslo bendradarbiavimas.Verslo naujienos: šilumos kainos. Kultūros renginių anonsas.Ką vilniečiai mano apie saugumą ant ledo?Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai (Simonas Daukantas). Gabių vaikų ugdymas ir Lietuvos gerovė.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Europoje vieši JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos tyrimas.Vilniuje diskusija apie Józefą Piłsudskį konferencijoje „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį“.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Kiek ir kaip turi susikaupti vairuotojas, vežantis kito gyvybę galintį išgelbėti organą? Prasidėjo Mokesčių inspekcijos loterija. Rubrika „Mokslo vardai“: Kas bendro tarp mokslininkų ir komikų? Verslo naujienos: ekonominės idėjos.Kultūros renginių anonsas.Ką kalba žmonės: ar pašalinti viešus objektus, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką? Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai (Šv. Mikalojus).Sveikos mitybos taisyklių žinojimas nebūtinai reiškia, kad jas taikome savo kasdienybėje.

Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė. Kokia naktis ligoninėse? Iš ES išstojus JK, europinės institucijos bus perkeltos į kitas Bendrijos valstybes. „Maximos“ griūties Rygoje byla.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė).Seime šiandien numatytas dar vienas balsavimas dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko.Rubrika „Mokslo vardai“: robotai.Verslo naujienos: Italijos ekonomika.Kultūros renginių anonsas.Ar sudėtinga nusipirkti vaistų be receptų?Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas (166-osios Jono Basanavičiaus gimimo metinės).Kada jau metas „Kalėdų nuotaikoms‘?

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Seimas turėtų svarstyti, ar kitus metus paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais.Šiandien – Pasaulinė diabeto diena. Atnaujinamos nusidėvėjusios kelių linijos.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Vytautas Keršanskas). Iš kur imti pinigų medikų atlyginimams didinti?Rubrika „Mokslo vardai“: Lietuvos dizainerė Agnė Kuzmickaitė.Verslo naujienos (kainos ir infliacija).Informacija apie šios dienos kultūros renginius. Kaip šį vėlyvą rudenį jaučiasi vilniečiai?Etnologas Liberto Klimkos pastebėjimai. Produktų turgaus tradicijos. Vilniuje duris atvers dar vienas ūkininkų turgus „Benedikto turgus“.

Šiandien Seime ketinama svarstyti prieš kelerius metus įstatymu įtvirtintus žemės įsigijimo saugiklius, kurie numato kvalifikacijos reikalavimus žemės pirkėjams. Valstybinė mokesčių inspekcija praneša, kad paramos gavėjams ir politinėms partijoms pradedama pervesti parama. Šiemet, pirmą kartą tarp paramos gavėjų yra ir meno kūrėjai.Šiandien 100-osios bolševikų revoliucijos metinės.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui (emigracija, socialinė politika, medikų peticija, Gedimino kalno tvarkymas, baudžiamieji įstatymai už narkotikus). Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė VirginijusSavukynas).Po dar vienos nuošliaužos, lankytojams nuo šeštadienio vėl uždarytas Gedimino kalnas Vilniuje. Prezidentė ragina Vyriausybę peržiūrėti kalno tvarkymo planus. Žmonių nuomonės apie Gedimino kalno padėtį.Rubrika „Mokslo vardai“: lietuvių kilmės fizikos profesoriaus Jono Žmuidzino darbai žinomi visame pasaulyje. Goda Raibytė su profesoriumi Jonu Žmuidzinu pasikalbėjo po jo sausakimšos paskaitos 250 studentų talpinančioje auditorijoje. „Verslo laikas“: sviesto kaina.Informacija apie šios dienos kultūros renginius. Šiandien 100-osios Spalio revoliucijos metinės – 1917 metų lapkričio 7 (pagal senąjį kalendorių spalio 25) Vladimiro Lenino vadovaujami bolševikai Petrograde nuvertė laikinąją Aleksandro Kerenskio vyriausybę. „Radijo dokumentikos“ puslapyje – Spalio įvykių istorinis kontekstas.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Europos Komisija skyrė 28 mln. eurų baudą „Lietuvos geležinkeliams“.Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena.Nobelio ekonomikos premiją pelnė amerikietis Richardas H. Thaleris.Socialinių tinklų apžvalga.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui. Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas). Pajamų nelygybė: skurstančiųjų kasdienybė.Kuo panašūs gyvūnų garsai ir žmonių kuriama muzika?Verslo naujienos: elgsenos ekonomika.Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas.Kelių būklė šalių konkurencingumo reitinge.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Vyksta pirmą kartą organizuojama Tarptautinė investuotojų švietimo savaitė.Skelbiami Nobelio premijos laureatai: pasiekimai medicinoje (cirkaliniai ritmai). Konstitucijos egzaminas.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).KRezoliucija Europos Parlamente dėl kibernetinių atakų ir seksualinio išnaudojimo internete.Kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas“. Rubrika „Mokslo vardai“: knyga „Laiškai sūnui vegetarui“.Verslo naujienos: kaip panaudojamos lėšos pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas.Jaunimo informacijos centras. Kaip veliamas veltinis, kokios lietuviškos vėlimo tradicijos?

Kalbos valandėlė. Seimo plenariniame posėdyje bus paskelbta valstiečių ir žaliųjų bei socialdemokratų deklaracija dėl frakcijų koalicijos. Vilniuje vyks akcija „Tikiu skaidria Lietuva“. Lenkų dailininko Voicecho Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas “, sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui. Socialinių tinklų apžvalga. Rimos Urbonaitės savaitės komentaras. Lietuvoje pradedamas įgyvendinti socialinis eksperimentas „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“. Deividas Pranevičius sukūrė atsinaujinančios energetikos jėgainių pajėgumo testavimo sistemą. Verslo laikas. Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai. Šiandien oficialiai baigiasi prieštaringai vertinama pabėgėlių perkėlimo Europos Sąjungoje (ES) programa.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Smurtas prieš vaikus.Generiniai ir originalūs vaistai.Socialinių tinklų apžvalga.Aštuntasis „iPhone“ telefonas.Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Savaitės komentaras (parengė Vytautas Keršanskas).Europos vyrų krepšinio čempionato apžvalga.Rubrika „Mokslo vardai“: Agnė Paškevičiūtė nori būti pirmąja Lietuvos astronaute.Verslo naujienos: paslauga „Būsto nuoma su išsipirkimu“.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai: apie bendruomenių iniciatyvas. „Radijo dokumentika“: apie vienuolikmetį Oskarą ir jo šeimą Anykščiuose.

Spaudos apžvalga. Kalbos valandėlė. Prezidentės Dalios Grybauskaitė interviu LRT Radijui.Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos ZAPAD.Orų apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė). Europos vyrų krepšinio čempionato apžvalga (Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė nugalėjo Vokietijos komandą). Rubrika „Jūs paskambinote į LRT Radiją“.Rudeninių gėlių žydėjimo metas VU Botanikos sode.Verslo naujienos iš Latvijos.Pokalbis su gamtininku apie spygliuočius. Filmas „Siena tarp Rytų ir Vakarų“.Danieliaus Debesylos knyga „Tinginio manifestas“.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė. Pirmosios širdies transplantacijos Lietuvoje 30-metis.Aplinkos ministerija inicijuoja viešą pasitarimą apie medžių kirtimą miestuose. Šiandien vyks iškilminga ilgo nuotolio vidurinių bangų siųstuvo įjungimo ceremonija. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė).Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Rubrika „Mokslo vardai“: egzoplanetos.Verslo naujienos: audros „Harvis“ nuostoliai ekonomikai.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai.Rubrika „Radijo dokumentika“: Bavarijos kaimo istorija.

Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė.Konf-ja „Regioninės lyderystės atkūrimas“. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pripažino du rusiškus kanalus kursčius karą ir neapykantą.Baltijos kino dienos.Rubrika „Mokslo vardai“. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala).Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Rubrika „Mokslo vardai“: disertacija tema „Žurnalistikos laukas okupuotoje Lietuvoje (1940–1944)“.Verslo naujienos. Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai: bulviakasis.Mokyklose trūksta mokytojų.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė. Savaitgalį nuskendo penki žmonės. Kurortų savivaldybės, tarnybos bei kariuomenė žada suvienyti pajėgas gelbėjant skęstančiuosius pajūryje.Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas: su aukso medaliu grįžta disko metikas Andrius Gudžius. Policijos pareigūnei pasiūlytas rekordinis kyšis. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė).Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Sklandytuvų gamyba.„Mokslo vardai“: kuriami unikalūs vaistai nuo vėžio.Verslo naujienos: bevaikystė.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai: pirmoji Vilniaus okupacija.„Radijo dokumentika“: vienos dainos istorija – „Apocalypse".

Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė.Lietuvoje ir vėl liūtys.Prezidentė sutiko Kurčiųjų olimpiadoje pergalingai pasirodžiusią šalies rinktinę.Kaip per karščius apsaugoti išmanųjį telefoną?Europos komisija pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl nuotekų tvrakymo. Sugrįžo ekspedicija „Misija Sibiras 2017“. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala).Premjero Sauliaus Skvernelio interviu LRT Radijui.Rubrika „Mokslo vardai“: apie aerozolius ir naujausius klimato mokslo pasiekimus.Verslo naujienos: nealkoholiniai gėrimai.Liberto Klimkos pastebėjimai: rugpjūtis.Lietuvon.lt – internetinis kelionių po Lietuvą projektas.

Psichinė vyresnių kaip 65 metų žmonių sveikata Lietuvoje nėra pati geriausia, kaip ir fizinė: sergančiųjų kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, antro tipo cukriniu diabetu, – itin daug. Taip tvirtina Vilniaus universiteto (VU) profesorius geriatras Vidmantas Alekna. Jis pabrėžia, kad tokioms ligoms labai didelę įtaką daro gyvenimo būdas ir patiriamas stresas.„Nesėkmingas senėjimas – „ligų puokštė“. Yra skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo turi apie 4,5 ligos. Tai – gana įspūdinga. Daugiausia kalbame apie lėtines, neinfekcines ligas, kurios praktiškai neišgydomos. Jos gali būti kontroliuojamos, bet tokiam žmogui reikia vartoti labai daug vaistų“, – LRT Radijui sako profesorius.Netinkamą gyvenimo būdą su ligota senatve sieja ir kitų sričių specialistai. Pastebima, kad tiek patys senjorai, tiek gydymo sistema labiau linkusi panaikinti simptomus, o ne gydyti ligas ir, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą, gerinti gyvenimo kokybę.

Psichinė vyresnių kaip 65 metų žmonių sveikata Lietuvoje nėra pati geriausia, kaip ir fizinė: sergančiųjų kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, antro tipo cukriniu diabetu, – itin daug. Taip tvirtina Vilniaus universiteto (VU) profesorius geriatras Vidmantas Alekna. Jis pabrėžia, kad tokioms ligoms labai didelę įtaką daro gyvenimo būdas ir patiriamas stresas.„Nesėkmingas senėjimas – „ligų puokštė“. Yra skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo turi apie 4,5 ligos. Tai – gana įspūdinga. Daugiausia kalbame apie lėtines, neinfekcines ligas, kurios praktiškai neišgydomos. Jos gali būti kontroliuojamos, bet tokiam žmogui reikia vartoti labai daug vaistų“, – LRT Radijui sako profesorius.Netinkamą gyvenimo būdą su ligota senatve sieja ir kitų sričių specialistai. Pastebima, kad tiek patys senjorai, tiek gydymo sistema labiau linkusi panaikinti simptomus, o ne gydyti ligas ir, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą, gerinti gyvenimo kokybę.