Podcasts about virginija

Šiandien Kęstutis Krasauskas – žinomas skulptorius, ramiaivgyvenantis savo sodyboje Sereikonių kaime. Čia gimsta piešiniai ir skulptūros, čia jis su žmona Virginija užaugino šešis vaikus. Tačiau kadaise jo gyvenime buvo dveji metai, kuriuos jis apibūdina paprastai – „tokie, kokių nenorėtum nugyventi“.Vos pradėjęs dailės restauratoriaus karjerą, jo planus nutraukė šaukimas į sovietų armiją. „Ten supratau, kad jeigu esi inteligentas, jei bandai kalbėti argumentuotai – tai silpnumas“, – pasakoja jis.Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, Kęstutis buvo vienas iš daugelio lietuvių, kurie masiškai traukėsi iš tarnybos okupacinėje armijoje.Tačiau tokie jaunuoliai buvo laikomi dezertyrais, todėl buvo gaudomi. Slapstytis teko ir Kęstučiui. Tačiau sovietų desantininkai jį susekė ir prievarta išvežė į Anadyrį, Čiukotką.Laidos autorė: Teresė BernatonytėRedaktoriai: Vita Ličytė, Tomas VaitelėNuotrauka iš Kęstučio Krasausko asmeninio archyvoDokumentikoje panaudoti LRT TV archyvai, ištraukos iš režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Lūžis prie Baltijos“.

Lietuvos regionai pasiruošę naujam turizmo sezonui. Darbštūs ir kūrybingi darbuotojai siūlo gausybę maršrutų, sutvarkė pažintinius takus, prigalvojo edukacijų ir degustacijų, pramogų vaikams ir suaugusiems, naujų potyrių ieškotojams.Į regionų viliotinį kviečia Druskininkai, Kėdainiai, Šiauliai, Lazdijai, Jonava, Prienai, Zarasai, sodybų šeimininkai ir geologai.Aušra Česnulevičienė, Rimantas Žirgulis ir Žydronė Smulskienė, Rūta Stankuvienė, Vida Mickevičienė, Virginija Šiukščienė ir Aleksandras Lifanovas, Eglė Kubilienė, Vijolė Šadauskienė, Ieva Šalčiuvienė ir Raimondas Puišys, Ramūnas Keršys bei Jonas Šečkus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.Ved. Rūta Simanavičienė

Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke, tarptautinių parodų ir projektų kuratore dr. Virginija Vitkiene kalbamės apie tai, kokio išsilavinimo ir charakterio savybių reikia kuruojant didelio mastelio meno ir kultūros projektus, sudarytus iš dešimčių ir šimtų mažesnių renginių. Kaip menotyros studijos, darbas Kauno bienalėje (ir jos sėkmingas pertvarkymas), projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciavimas bei demokratiškas valdymas atvedė prie Lietuvos sezono Prancūzijoje vairo.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiomis dienomis vyksta Arabų kultūros dienos. Kiek esame pažįstami su arabų šalių tradicijomis, paveldu ir menu?Šarūnas Jasiukevičius lankėsi Kursko regione. Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo baudžiamąją bylą prieš jį, Šarūnas Jasiukevičius, pasak komiteto, įtariamas dėl teroro akto ir dalyvavimo karo veiksmuose kaip samdiniui. Jis pats teigia, kad tokia byla tik įrodo, kad jo parama Ukrainai – veiksminga.Pokalbis su Virginija Rimkuviene apie jos naują knygą „Pakeliui į rojų“ – labai populiarios jos ankstesnės knygos „Man 50. Ir aš dar gyva“ tęsinį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ūkininkas Robertas Vaitiekūnas Biržų rajone jau bene tris dešimtmečius augina egles. Iš Biržų rajono jos keliauja į kitus Lietuvos ir Latvijos miestus. Kainos, anot augintojo, beveik nesiskiria nuo pernykščių, tačiau rinką koreguoja nauji pirkėjų įpročiai – populiarėja eglučių nuomos paslauga. Tokia iniciatyva jau ne pirmus metus vykdoma Klaipėdos universiteto botanikos sode, o Vilniuje, vienoje mugėje, nupirktos Molėtų rajono ūkininko eglaitės laukiamos sugrįžtančios, kad pavasarį būtų pasodintos parke.Ukmergės rajone jau 25-erius metus veiklą sėkmingai vykdo P.R. Olisevičiaus gėlininkystės ūkis. Modernūs sprendimai lengvina kasdienybę, o gruodžio pradžioje iš šio ūkio į prekybos vietas iškeliavo tūkstančiai puansetijų. Tai vienintelis ūkis Lietuvoje dar auginantis šias kambarines gėles. Apie Kalėdinių žvaigždžių auginimą ir priežiūrą jas įsigijus, pokalbis su P.R. Olisevičiaus ūkio gamybos vadove Virginija Čirbiene.Keičiantis orams, šąlant, iškrintant sniegui dera rūpintis ne tik naminiai gyvuliais, bet ir augintiniais – katėmis, šunimis. Patarimais, kaip šaltuoju metų laiku palengvinti būtį smulkiesiems gyvūnams dalijasi naminių gyvūnų priežiūros ekspertė Karina Sekmokienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Baigiasi Švyturių metai. Kas per juos nuveikta ir atrasta?Vilniaus geležinkelių stotyje visą savaitgalį laukia kalėdinis šurmulys renginyje „Kalėdos bėgių parke“.Dovilė Kuzminskaitė aptaria Jóno Kalmano Stefánssono romaną „Dangus ir pragaras“ ir Alinos Bronsky romaną „Barbara nemirs“.Vilniaus Senojo teatro scenoje premjera – džiazo spektaklis „Lindyhopera“.Gruodžio 12-ąją baigėsi tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Kodėl prancūzą kino kūrėją, fotografą Loic Salfati sudomino Vilniaus senosios sinagogos istorija?Kaune duris atveria ir pirmųjų lankytojų laukia „Mokslo sala“.Ketvirtą kartą prasideda Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep Singing“.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus dailės akademijos profesorė Virginija Idzelytė – ne tik scenografė, apipavidalinusi virš 90 spektaklių, bet ir išskirtinį žinių gylį turinti kostiumo istorijos tyrėja. Pastarąjį dešimtmetį profesorė nagrinėjo Rytų tautų tradicinio kostiumo ypatybes, keliaudama po pasaulį lankė muziejus ir archyvus, o sukauptas žinias sudėjo į knygą „Šilko kelias“. Šis pokalbis – tai svarstymai, kuo skiriasi Rytų ir Vakarų aprangos kultūros, kas šiuos skirtumus nulėmė ir kodėl verta juos suprasti.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Rašytoja ir dramaturgė Virginija Rimkaitė savo prozoje ir pjesėse personažus dažnai suveda dramatiškose situacijose, kuriose dramos ir aitros yra prigesinamos, bet išryškinimas jų absurdiškumas, nenoras paklusti įprastai pasaulio logikai.Kas autorei įdomu absurdo ir grotesko pasaulyje ir kaip į išvirkščią tikrovę turėtume reaguoti mes, skaitytojai ir žiūrovai? Su Virginija Rimkaite kalbamės „Pirmame sakinyje“.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Laidoje „Iš balkono“ svečiuojasi Sapiegų rūmuose vykstančios parodos „Užuovėja“ kuratoriai Virginija Januškevičiūtė ir Edgaras Gerasimovičius. Kodėl pasirinktas toks parodos pavadinimas? Kokius rūmų istorinius sluoksnius atveria ekspozicija? Kas slepiasi už kūrinių paviršių? Kaip kuruoja šviesa? Pokalbis apie parodą kaip paveldo išryškinimo būdą ir rūmus kaip parodą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Kupiškio rajono ūkininkas Ričardas Barzdenis 18 metų plėtoja ekologinį pieno ūkį. Vyras sako, kad kainos sparčiai mažėja net ir parduodant pieną kooperatyvui, tad pieno ūkiui metų liko nedaug, tačiau yra veikla, kuri ūkininką, iš tiesų, džiugina – tai Lietuvių skalikų veislės šunys apie kuriuos Ričardas yra surinkęs daug informacijos. Sodyboje netgi atskiras namelis, kuriame daugybė taurių iš konkursų.Bendruomenių kūrimąsis kaime svarbus kaip gyvybingumo išlaikymo šaltinis. Kaip sako Lietuvos bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Šetkienė, per 20 metų, esant Europos Sąjungoje, kaimo bendruomenės įgijo vis daugiau galimybių atliepti savo poreikius bei daug laisviau įgyvendinti savo idėjas. Tiesa, daliai bendruomenių vis dar sunku pakelti per didelę biurokratinę naštą. Lietuvos Junior achievment mokomųjų mokinių bendrovių programos AcceleratorX vadovė Rasa Valaitytė tikina, kad ir jaunimas regionuose atranda įvairių galimybių.Rubrikoje „Verslas kaime“ pokalbis su Juodonių žemės ūkio bendrovės vadovėmis, seserimis Evelina Kašėtiene ir Solveiga Grigalevičiūte, kurios iš ūkyje auginamų uogų, vaisių, prieskoninių augalų gamina lietuviškus ledus ir juos parduoda Kauno senamiestyje įkurtoje Ledainėje.Ved. Rūta Simanavičienė

Šiemet sukanka 20 metų iniciatyvai LEADER, kuria siekiama skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, plėtrą kaimo vietovėse. Ji privaloma visų ES šalių kaimo plėtros programų dalis. Taip padedama kaimo bendruomenių lyderiams – vietos veiklos grupėms – spręsti savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. Kalba Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Bendrosios žemės ūkio politikos Europos vertinimo pagalbos tarnybos geografinė ekspertė Lietuvai Neringa Viršilienė, Širvintų vietos veiklos grupės narė Edita Gilė, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.Dažnas kaimo seniūnas pasakys, kad didžiausia problema yra kaimo keliai, jų priežiūra. Ir ne tik žiemą. Pavyzdžiui, Kretingos r. Darbėnų seniūnijoje yra 200 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių 170 km yra žvyrkeliai. Anot Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, kelių priežiūra, jų tvarkymas yra seniūno galvos skausmas.Šią permainingą žiemą vargsta ir žmonės, ir gyvūnai. Kuo pastariesiems per didesnius šalčius galima padėti? Išsamiau – panevėžietis gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Laurynas Krickas, netikėtai mirus tėčiui, perėmė šeimos augalininkystės ūkio vairą. Krickų šeima žinoma Švenčionių rajone Adutiškio apylinkėse, kaip darbštūs ir sumanūs ūkininkai. Jauniausias šeimos narys dirba dar prosenelio turėtose žemėse. Laurynui pataria mama Dariutė, padeda brolis Justinas, bet daugiausia rūpesčių krenta ant trisdešimtmečio pečių.Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Mickevičius pustrečių metų kankinosi su NMA, aiškindamasis kodėl jam neskirta parama. Vyriausiasis administracinis teismas prieš Kalėdas paskelbė galutinį sprendimą, palankų ūkininkui. Kokią žalą teismai padarė ūkininkui? Ką darys NMA- komentuoja Teisės departamento vyresn. patarėja Austėja Riškuvienė.Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose garsėja savo kulinarinio paveldo edukacijomis, verdama žuviene ir po atviru dangumi organizuojamu kalvystės pažinimu. „Kiekviena diena čia vis kitokia, nes ją kuria vis kiti žmonės“, - atvirauja Molėtų krašto tradicinių amatų centro koordinatorė Virginija Žvarėlaitė.Ved. Arvydas Urba

Kai Vilniuje dar nebuvo daugiaaukščių, o gatvėmis vežimus traukė arkliai, už miesto sienų augo ne priemiesčiai, o miškai. Ten gyveno meškutis Rokas su mama ir tėčiu. Linksmybių miške trūko, todėl Roko tėtis, norėdamas papramogauti, kartais gąsdindavo į Vilniaus turgų vežimais per mišką važiuojančius pirklius. Pabūgę grėsmingai riaumojančio meškino, pirkliai pabėgdavo palikę vežimus su visomis prekėmis. Būtent taip Roko namuose atsirado vaiduoklių spinta.Antrus metus iš eilės 9 autoriai, anksčiau niekada nerašę vaikams, priėmė „Vakaro pasakos“ Rašytojų iššūkį ir sukūrė po pasaką, skirtą Vilniaus 700 metų gimtadieniui.Virginijos Kulvinskaitės pasaką „Istorijos apie Vilniaus meškas: meškutis Rokas ir vaiduoklių spinta“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.Įrašo režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Lina Dainienė.

Kodėl verta aplankyti Rietavą, miestą, kuris plėtoja konferencinį turizmą?Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, specialistė Vaiva Petrauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos direktorius Vytas Rutkauskas, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinkas ir Rietavo kultūros centro vadovė Birutė Gedminaitė.Itališką dvasią Rietave įpūtė Fabio Ciuzeppe Canino su žmona Virginija. Sutuoktiniai atidarė šeimos piceriją „Ballaro“ ir kepa tikras sicilietiškas picas.Netoli Rietavo sodyboje „Bičių namai“ Arvydas ir Laima Simonavičiai ne tik suka medų, pagal senovinį receptą kepa šakočius, bet ir užsiima apiterapija.Vidury laukų, Lopaičių kaime, motina Raimonda Jusienė su dukra Neringa Stancele ekologiškai ūkininkauja, atidarė šeimos restoranėlį „Pasaulio pakrašty“.Dalius Marcinkevičius Nacionaliniame Žemaitijos parke nusipirko šimtametę sodyba, susitvarkė aplinką, pavadino „Vyndarių sodyba“, edukuoja, veda mokymus ir kviečia keliauti pažintiniais takais po Babrungo kraštovaizdžio draustinį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiandien - Tarptautinė Motinos diena. Ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkiai.Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei ir globai. Viena jų – Virginija Žitkuvienė, užauginusi 4-is savo vaikus bei du globotinius. Apie motinystės džiaugsmus ir sunkumus bei ką stengėsi perduoti augindama savo atžalas.Kelionių organizatoriai sako, kad šiemet atostogos užsienyje atsieis brangiau. Taip pat įspėja apie rizikas, keliones įsigyjant iš ne profesionalų internetinėje erdvėje. Pokalbis su Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidente Žydre Gaveliene.Iš daugiau nei tūkstančio Lietuvoje veikiančių paramos ir labdaros fondų bei organizacijų, tik 187 galima vertinti kaip patikimas. Kaip rodo atvirų duomenų platformos „Okredo“ atlikta analizė, tik kas dešimta organizacija neturi sąsajų su bankrutavusiomis ar teismuose įklimpusiomis įmonėmis, yra pateikę Registrų centrui finansines ataskaitas ir turi bent vieną darbuotoją.Visaginiečiai renka merą. Kaip pasiruošta rinkimams ir kiek sklandus buvo laikas iki jų? Pokalbis su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoju Maksimu Reznikovu.Ved. Darius Matas

Šiais metais Lietuvoje, po poros metų pertraukos, užfiksuotas pirmas paukščių gripo židinys Varėnos rajone. Anot šalies paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, situacija verčia sunerimti. Svarbu ne tik peržiūrėti saugos reikalavimus, bet ir pasidomėti draudimu nuo šios rizikos. Ką svarbu žinoti, norint drausti paukščius, komentuos Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Žoštautienė, plačiau paukščių gripo situaciją aptars VMVT atstovas Marius Masiulis.Rubrikoje „Verta žinoti“ sužinosite apie vienas seniausių valgomų uogų, kurios vadinamos Amelankio uogomis. Kodėl būtent šia uoga susidomėjo, papasakos Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas tautvydas Gurskas.Ved. Rūta Katkevičienė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Gintarė Eidimtaitė, dirbanti Somalyje.Kokias problemas gali išspręsti Mokytojų Palaikymo Ratai? Tai - viena iš Prezidentūros globojamų Lietuvos galios iniciatyvų. Eglė Stankūnaitė, fizikos mokytoja ir mokytojų palaikymo įkūrėja.Kiek kultūros organizacijos linkusios keistis viduje ir plačiau atsiverti visuomenei? Ką daryti, jei norisi pokyčių, bet nežinai, kokių? Milda Laužikaitė, organizacijos Kūrybinės jungtys vadovė. Virginija Šiukščienė — Šiaulių Aušros muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Austėja Tavoraitė —kurianti praktikė.Kodėl mums svarbu vis iš naujo domėtis Holokaustu? Istorikas Nerijus Šepetys parašė knygą „Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo“.LRT faktai.AUKSINIS PROTAS.Ved. Živilė Kropaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kodėl Visagino moksleiviai matematikos egzaminą išlaiko geriausiai Lietuvoje, o lietuvių kalbos ir literatūros prasčiausiai?Šakių cirko mokykla tapo Pasaulio cirko mokyklų aljanso nare. Kaip tai pakeis mokyklos veiklą?Ką apie Vilnių gali papasakoti paroda „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“?Kaip gali skambėti iliustruotas miesto gidas? Pokalbis su iliustruoto audiogido „Biržai. Įgarsintas miesto gidas“ autore Kristina Sadauskiene.Vadovybės permainas šalies kultūros įstaigose lydi nepasitenkinimas. Kokios nepasitenkinimo priežastys ir kaip turėtų keistis vadovų atranka?65- uose „Grammy“ apdovanojimuose daugiausia kartų buvo nominuoti „Encanto“ kūrėjai.Įsibėgėjo projektas „Jungtinis Lietuvos vaikų choras“. Šiame chore, ruošdamiesi 2024-ųjų dainų šventei, repetuoja choruose nedainavę vaikai iš mažesnių šalies miestų.Minint skulptoriaus ir kryždirbio, Jono Tvardausko 85- ąsias gimimo metines, Anykščiuose surengta paroda „Tautodailininko Jono Tvardausko dirbiniai iš paslapčių skrynios“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad valstybė pasirinko netvarią maisto atsargų rezervavimo schemą, nes, rezervuodama pagamintus produktus ir jų saugojimo paslaugą, fiksuoja kainą, neatsižvelgdama į dėl infliacijos didėjančius gamintojų kaštus. Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė pabrėžia, kad sutartys sudarytos tik metams, maisto atsargų rezervuota pakankamai, tačiau naujiems pirkimams prireiks daugiau lėšų iš biudžeto. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad efektyviausias būdas – skatinti žmones atsargas kaupti namuose, nes taip jos geriausiai panaudojamos. Anot Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus, reikia siekti, kad maisto atsargų kaupimas taptų įpročiu.Ved. Audrius Lelkaitis

Skuodas laikomas kone žemaitiškiausiu rajonu Lietuvoje. Kokia žemaičio tapatybė, diskutuoja Skuodo laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorė Dalia Zabitienė ir kultūros centro Žemaičių teatro vadovas Edmundas Untulis.Skuodas – žemaičių ir kuršių žemė. Šiandien minime Mindaugo karūnavimo dieną. Beje, kai kurie žemaičiai sako, kad jis išdavė Žemaitiją. Pokalbis su tautinės kultūros puoselėtoja Virginija Žitkuvienė ir kiti.Skuodo rajono pasiekimai, iššūkiai ir perspektyvos. Juos aptaria Skuodo meras Petras Pušinskas ir Skuodo savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Ignas Jonušas.Kone 70 proc. Skuodo rajono gyventojų gyvena kaime. Kuo ir kaip gyvena kaimo bendruomenės, ūkininkai ?Skuodo rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Vereta“ mini savo veiklos 35-erių metų sukaktį. Ansamblis gieda Lietuvos himną.Ved.Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.Dvylika punktų apie moterų istoriją su Vilniaus universiteto prof. Virginija Jurėniene.Ved. Ignas Klėjus

Jau mėnesį Rusija naikina Ukrainos kultūros paveldą, bet vis dar ruošiasi pirmininkauti UNESCO Pasaulio paveldo sesijai Kazanėje. Su ambasadore Jolanta Balčiūniene kalbasi Marius Eidukonis.Kauno rašytojų bendruomenė Vieno lito premija apdovanojo vertėją iš suomių kalbos Aidą Krilavičienę. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė.Klaipėdos jaunimo teatro aktorių grupė „Graži ir ta galinga“ pristato naują muzikinę programą „Mimozos ir sirenos“ .Pasaulyje: ką patyrė paskutinieji Mariupolyje likę fotografai, apie Vokietijos ir Japonijos pagalbą karo pabėgėliams ir neigiamus signalus iš Vengrijos kultūros ir meno bendruomenės, kuri nerimauja dėl varžomos žodžio laisvės.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Minint pasaulines poezijos ir teatro dienas, aktorė, po visą Lietuvą keliaujanti poezijos skaitovė Virginija Kochanskytė sako, kad meno tikslas yra suteikti viltį ir pakelti dvasią, o ne mokyti ir provokuoti žiūrovą. Su kamerinėmis poezijos programomis važinėdama po regionus ji sutinka grožio ir klasikinės meno formos pasiilgusius žmones.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Vienas įspūdingiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – litvakų kilmės pasaulinio garso menininko iš Pietų Afrikos respublikos Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko nepamename“. Būtina ją aplankyti ir pamatyti gyvai – ji tęsis iki lapkričio 30 d. Jei negalite to padaryti – mes transliuojame tiesiai iš Čiurlionio muziejaus ir kalbame apie parodą ir įspūdingus kūrinius su parodos kuratore dr. Virginija Vitkiene. Jos pasakojimas pinasi su filmų ir instaliacijų garsais, specialiai parodai sukurtomis melodijomis. Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Skolų išieškojimas daug laiko ir lėšų reikalaujantis procesas. Tačiau, kai skolas reikia išieškoti iš skolininkų užsienyje, jis tampa dar sudėtingesnis, brangesnis ir ilgesnis. Tokiam skolininkui nevykdant prievolės, kreditoriui kyla klausimai, ką toliau daryti ir kokios yra teisės aktuose numatytos priemonės skolų išieškojimui iš skolininkų užsienyje. Tad ką kreditoriui reikia žinoti, atsakys advokatas, asocijuotasis advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partneris Evaldas Pocevičius.Omikron atmainos plitimas aviacijos sektoriuje toliau kelia sumaištį. Praėjusią savaitę Lietuvos oro uostai pranešė, kad ir iš mūsų šalies laikinai atšaukiama apie 20 krypčių. Kaip elgtis ir kur kreiptis kompensacijos dėl vėlavusio ar atšaukto skrydžio? Pataria ir į klausytojų klausimus atsako Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė.Asmeninį bankrotą Lietuvoje išbandė jau keli tūkstančiai žmonių. Daugeliui tai padėjo atsistoti ant kojų, o kreditoriams – susigrąžinti išduotas skolas. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai galimybe fiziniams asmenims bankrutuoti bando pasinaudodami nesąžiningi verslininkai. Tad į kokius klausimus reikėtų turėti atsakymus tiek šios procedūros besiimantiems žmonėms, tiek skolas norintiems atgauti kreditoriams? Konsultuoja Teisės firmos „Sorainen“vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė.Ved. Artūras Matusas

Sveicināti, cienījamie klausītāji! Esmu priecīga iepazīstināt jūs ar jaunu projektu – podkāstu ar nosaukumu “Par un Ap” autiskā spektra traucējumiem (turpmāk AST). Šī projekta mērķis ir informēt ģimenes, kas audzinā bērnus ar AST, pedagogus, speciālistus un citus ieinteresētus klausītājus par grūtībām un zinātniski pamatotām metodēm un intervencēm, lai veicinātu attīstību un uzlabotu cilvēku ar AST dzīves kvalitāti. Kāpēc es uzdrošinājos uztaisīt tādu projektu? Katru dienu savā praksē es saskaros ar stereotipiem un aplāmu informāciju saistībā ar AST tēmu. Manā podkāstā dažādu jomu speciālisti varēs dalīties ar savām zināšanām un pieredzi, lai sniegtu zinātniski pamatotu informāciju. Šodien ir iespēja noklausīties 1. epizodi ar tēmu “Lietišķās uzvedības analīze (turpmāk ABA) un autiskā spektra traucējumi”. Uzvedības analītiķis Virginija Juskeviciute jau 16 gadus praktizē lietišķās uzvedības analīzes jomā. Viņas intereses sfēra ir autiskā spektra traucējumi un citi attīstības traucējumi. Virginija speciālizējas uz funkcionālās komunikācijas treniņa, prasmju novērtēšanu un individuālās programmas sastadīšanas, nevēlamās uzvedības mazināšanu, dažādu prasmju veicināšanu bērniem un pusaudžiem ar AST. Virginija ir centra “ABAlab” dibinātājs Kauņā, Lietuvā. Vairāk informācijas jūs varētu atrast šeit: www.abalab.lt. Pirmā epizodē mēs izrunājām daudz svarīgas un interesantas tēmas: Kas ir lietišķās uzvedības analīze un kā zināšanas šajā jomā var palīdzēt veicināt bērnu ar AST attīstību un uzlabot dzīves kvalitāti, Stereotipi par ABA, Verbālā uzvedība, Nevēlamā uzvedība un stratēģijas to mazināšanai, Mācīšanās process, un c. Šo projektu līdzfinansē Rīgas domes Labklājības departaments. Podkāsta 1. epizodes oriģinālvaloda – angļu, tāpēc tā tika tulkota latviešu valodā. Paldies par tulkojumu Indrai Ozolai! Es ceru, ka dzirdēta informācija būs vērtīga un palīdzoša ikvienam, kas saskarās ar autiskā spektra traucējumiem, un jums būs iespēja atrast atbildes uz saviem jautājumiem. Paldies par uzmanību!

Hello Dear listeners, I am happy to announce my first podcast episode that is called “Applied Behavior Analysis and Autism Spectrum Disorders”! The main goal of this podcast is to inform families who raise children with autism, as well as specialists, teachers and other interested listeners about the difficulties and scientifically approved therapies and methods to improve the quality of life of people with ASD. Why is this important? Still I hear a lot of misleading thoughts and information about autism. In this podcast I am going to clear up the information about the effectiveness of specific therapies and my colleagues and I will give some suggestions of how to improve the quality of life of people with ASD. Virginija Juskeviciute is Applied Behavior Analysis Consultant with sixteen years of experience working with children and adolescents with Autism Spectrum Disorders. Virginija specializes in Functional Communication Training (FCT), designing and implementing individual education plans, managing problem behavior, etc. Virginija is the owner of the center that is called “ABAlab” in Kaunas, Lithuania. You can find more information here www.abalab.lt. We discussed a lot of interesting things – what Applied Behavior Analysis is and how it can change the development and quality of life of people with ASD. In addition, stereotypes of ABA, various areas of Applied Behavior Analysis, verbal behavior and the therapy process, the causes of problem behavior in children with Autism and possible strategies used to manage these problem areas. So, I hope everybody can find some important and valuable information and answers on challenging questions! Thank you for your attention!

Kultūrinės spaudos apžvalga.Uostamiestyje duris atvėrė nauja meno erdvė – „TEMA galerija“. Česlovo Burbos pokalbis su jos įkūrėju Linu Kutavičiumi ir ten reziduojančia Lietuvos muzikos informacijos centro vadove Radvile Buivydiene.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie masinį turizmą ir tai, ko galima pasigesti klimato krizę nagrinėjančioje Venecijos architektūros bienalėje.Bonoje, Vokietijoje, įvyko lietuvių literatūrai skirta konferencija „Lietuvių literatūra vokiečių kalba“. Kaip priimama mūsų autorių kūryba vokiškai kalbančiose šalyse ir kokie literatūriniai darbai gimsta po tokių renginių?Naujas gintaro muziejus – Nidoje. Indrės Kaminckaitės reportažas iš Neringos ir pokalbis su muziejaus įkūrėjais Virginija ir Kazimieru Mizgiriais.Vilniuje, Paupyje, veikia paroda „Reaktyvuojant miestą“. Joje – dėmesys architektūriniams projektams, kurie naujai jau esamas erdves pritaiko atsižvelgdami į kiekvienos vietos savitumą. Kokio požiūrio iš architektų ir visuomenės reikalauja miestų reaktyvacija?„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Laimutė ir Vytautas Medzevičiai, bites laiko jau 30 metų. Pradžioje buvo keli aviliai ir pomėgis po darbų, o dabar pusšimtis bičių šeimų skatina judėti, padeda pailsėti, teikia malonumą ir priedą prie pensijos.EK pristatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją. Kaip ją vertina Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė ir žemės ūkio ministro patarėjas Darvydas Rybakovas?Pelėdnagių kaime veikiančioje medžio granulių gamybos įmonėjė dirba 10 apylinkių gyventojų, o produkcija eksportuojama į Latviją, Lenkiją ir Skandinavijos šalis.Ved. Arvydas Urba

Komisija za evangelizacijo pri SŠK spodbuja k zakramentu sprave.Križev pot po jeruzalemskih ulicah s frančiškani Svete dežele.Tajništvo Nemške škofovske konference prvič v rokah ženske.Ameriška zvezna država Virginija bo odpravila smrtno kazen.

„Nuo kūdikystės iki universiteto“ serijoje kalbamės su visų amžiaus tarpsnių mokytojomis ir mokytojais. Šioje tinklalaidėje išgirsite pokalbį su gimnazijos mokytojomis. Apie Tarptautinio Bakalaureato (IB) naudas jaunam žmogui, pažymius, profesijos pasirinkimą ir tėvų požiūrį į tai kalbamės su Skirmante Klumbyte ir Virginija Barbaravičiūte.

NAUJAS! #23Naujus metus pradedame tema apie autizmą. Kodėl? Nes tai dar viena tyli tema.  Ir autistiški žmonės, ir jų artimieji susiduria su nežinančių ir bijančių sienomis - mokyklose, aikštelėse, darbe. Būkim atviresni ne tik savo būsenom, bet ir gimusiems kitokiais, bet tokiems pat vertiems visko. Pasikvietėme mamą Barborą, kurią sūnus Benjaminas atvėrė tokiai stiprybei, kad pasikrausit ir jūs, ir Virginiją Juškevičiūtę, elgesio analizės terapeutę, kasdien susiduriančią su autistiškais vaikais, jų tėvais, klasiokais ir mokytojais.Malonaus klausymo,Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Ūkio naujienos. „Penktadienio pašnekesiai“. Lietuvos kaime – 2000 bendruomenių. Jų atstovai priklauso Lietuvos kaimo parlamentui, dalyvauja Europos kaimo parlamento sesijose, rašo projektus ir ES paramos dėka tvarko bendruomenių namus, organizuoja ne tik šventinius renginius. Kuo bendruomenėms ypatingi šie metai, už ką raseiniškiai gavo „Auksinę krivūlę“, kodėl lėtai įsisavinama parama bendruomenių verslui kurti? Pokalbis su Lietuvos Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke Virginija Šetkiene ir Raseinių rajono Berteškių kaimo bendruomenės pirmininke Loreta Sirvydiene. Ved. Arvydas Urba.

Vasara – atostogų metas. Vieni jų laukia nesulaukia, kiti turi prikaupę net už kelerius metus. Tačiau teisininkai primena, kad atsostogų neišnaudojusiems ar vengiantiems imti darbuotojams derėtų žinoti, jog jos amžinai nesikaups. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, dalis sukauptų dienų gali būti prarasta ir už jas užmokama nebus.Dėl ko reikėtų susirūpinti ir ką turėtų žinoti turintys daug neišnaudotų atostogų? – pataria advokatė Edita Radzevičiūtė. Po Prezidento inauguracijos, liepos 15 dieną, Seime turėtų būti balsuojama dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Ar turės įtaką kainoms minimalios algos pakėlimas?Pirmalaikiai rinkimai Graikijoje.Nors vis dažniau kalbama apie moterų ir vyrų lygybę, tačiau stereotipus bei pasąmoninį šališkumą pakeisti nėra taip paprasta. Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Virginija Šidlauskienė sako, kad lyčių lygybė labai svarbi visų pirma harmonizuojant lyčių santykius visuomenėje ir geresniam vienas kito supratimui. Atliekų rūšiavimo konteinerių rikiuotę prie gyvenamųjų namų turi papildyti atskiri konteineriai, skirti maisto atliekoms.Kodėl žmonės vis daugiau skolinasi, nors jų turtas neauga taip sparčiai? Kokias tai gali turėti pasekmes?Ved. Darius Matas.Ved.

Musės: milijardai bakterijų, galinčių sukelti ligas. Kaip jų atsikratyti?Specialistai sako, jog yra teorinė galimybė, jog musės gali užkrėsti vidurių šiltine, cholera, bakterine dizenterija, hepatitu, akių uždegimu, poliomielitu, tuberkulioze, vaikų viduriavimu, parazitinių kirmėlių kiaušinėliais ir kitomis ligomis. Kokių grėsmių gali sukelti „lietuviškos“ musės ir kokių priemonių turėtume imtis, kad šie skraiduoliai mums nepakenktų, laidoje paaiškins UAB „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius.Yra tokia rekomendacija, kad žmogus kartą per metus profilaktiškai padarytų plaučių rentgeno nuotrauką. Kam to reikia? Esame įsitikinę, kad plaučių ligomis sergantis žmogus turi kosėti. Pasirodo, taip būna ne visada plaučių ligos gali turėti ir visiškai neįprastų simptomų, tarkime, sąnarių skausmus. Apie tai laidoje kalbėsime su pulmonologe Virginija Šileikiene.Ved. Rasa Pekarskienė

Musės: milijardai bakterijų, galinčių sukelti ligas. Kaip jų atsikratyti?Specialistai sako, jog yra teorinė galimybė, jog musės gali užkrėsti vidurių šiltine, cholera, bakterine dizenterija, hepatitu, akių uždegimu, poliomielitu, tuberkulioze, vaikų viduriavimu, parazitinių kirmėlių kiaušinėliais ir kitomis ligomis. Kokių grėsmių gali sukelti „lietuviškos“ musės ir kokių priemonių turėtume imtis, kad šie skraiduoliai mums nepakenktų, laidoje paaiškins UAB „Dezinfa“ Vilniaus padalinio vadovas Edmundas Skardžius.Yra tokia rekomendacija, kad žmogus kartą per metus profilaktiškai padarytų plaučių rentgeno nuotrauką. Kam to reikia? Esame įsitikinę, kad plaučių ligomis sergantis žmogus turi kosėti. Pasirodo, taip būna ne visada plaučių ligos gali turėti ir visiškai neįprastų simptomų, tarkime, sąnarių skausmus. Apie tai laidoje kalbėsime su pulmonologe Virginija Šileikiene.Ved. Rasa Pekarskienė

Mano klasė – kodėl vis dar susitinkame? Kodėl ir kaip klasė tampa šeima? Rugsėjis į mokyklas sutraukia ne tik tuos, kurie mokosi, bet ir tuos, kurie baigia mokyklas, tuos, kuriuos užplūsta prisiminimai, nostalgija? Kodėl vienus suburia, kitų – ne? Pokalbis su Vilniaus 1-osios vid. mokyklos internato 1971 metų abiturientais Visvaldu Dumbliausku, Rita Kubiliene, Gražina Milišauskiene ir Virginija Žemaitiene bei Alytaus 2-osios vidurinės mergaičių mokyklos ir 1-osios berniukų mokyklos 1954 metų abiturientais Tadu Daugėla ir Danute Deksniene.

Mano klasė – kodėl vis dar susitinkame? Kodėl ir kaip klasė tampa šeima? Rugsėjis į mokyklas sutraukia ne tik tuos, kurie mokosi, bet ir tuos, kurie baigia mokyklas, tuos, kuriuos užplūsta prisiminimai, nostalgija? Kodėl vienus suburia, kitų – ne? Pokalbis su Vilniaus 1-osios vid. mokyklos internato 1971 metų abiturientais Visvaldu Dumbliausku, Rita Kubiliene, Gražina Milišauskiene ir Virginija Žemaitiene bei Alytaus 2-osios vidurinės mergaičių mokyklos ir 1-osios berniukų mokyklos 1954 metų abiturientais Tadu Daugėla ir Danute Deksniene.

Hi there, this is Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.  I’m recording this introduction about one hour prior to this week’s podcast release.  At the moment Raminta is on a train from New York City to Washington D.C. and next week she’ll be back home and I’m excited about that! In a previous episode we featured LCC International University in Klaipėda, Lithuania.  Today we have a guest from a completely different university.  Today we’d like to welcome to the show Virginija Jurgaitytė from Klaipėda University – not to be confused with LCC.  Virginija was very gracious to take a half hour out of her schedule.  She tells us about the university and, of course, helps us with the vocabulary.  Thank you again Virginija for coming on the show.  It was very kind of you. Just so you know, Virginija and I did speak a little in Lithuanian at the end of the episode but Raminta isn’t here right now to help me transcribe the conversation.  I’d hate to make some mistakes so you won’t find the conversation on this podcast episode.  I’ll add this conversation to an episode in two weeks. As I mentioned in last week’s episode, the Skype audio quality isn’t great but I’ve listened to this episode a few times and I don’t think it’s terrible.  You should be able to understand it just fine.  Klaipėda University sounds great.  If you decide to go there and study, make sure you say hello to Virginija and mention us here on Lithuanian Out Loud. As you go through this episode keep in mind nationalities are not capitalized – that’s something I forgot.  Thanks for correcting me Virginija. Okay, thanks a million to everyone who gave us some new reviews on iTunes.  We’re up to 22 positive reviews and our goal is 50.  We’re almost halfway there.  If you have a moment, please consider giving us a review on our iTunes page. Thanks also to our dear friend Danielle of Sydney, Australia for helping us with the, “where is Lithuania,” street interviews.  Danielle, you’re so awesome. And finally, I’ve got a question for you.  Have you ever been able to use your Lithuanian with a native speaker?  Tell us about it on the Lithuanian Out Loud blogpage.  If you’ve never left us a comment on the blogpage this is how you do it.  Just go to our blogpage at www.lithuanian.libsyn.com and look at the most recent episode at the top of the page.  Just scroll down to the bottom of the most recent episode and you’ll see the word, “comments.”  Click on the comments with your mouse and you’ll see the latest episode again.  Scroll down to the bottom of this page and you’ll see a section where you can leave your comments.  After typing your comments just type in the two words displayed in the captcha box and click, “submit comment.”  It’s that easy. Okay, that’s just about it.  Let’s get to today’s episode and next week we’ll have another guest host.  A native Lithuanian speaker who lives in and teaches in Los Angeles, California in the United States. On with the show!  Enjoy! Laba diena!  (good day)Labą dieną!  (good day)Kaip jums sekasi? (how are you?)Labai gerai, kaip jums? (very good, how are you?)Sveikas kaip morka, ačiū (healthy as a carrot, thanks)Labai geraiSo, how is your day going today, Virginija?Labai gerai, šiandien (very well, today)So, can you tell me about Klaipėda University, please?Oh, what exactly do you want to know?Well, uh…It’s a big school.Why do you think students should study at Klaipėda University?Well, I don’t know why they shouldn’t – if we would talk about summer language courses, then I could say why students should come and study Lithuanian language at Klaipėda University.  Klaipėda University, I guess is the youngest in Lithuania.  It was founded in – right after independence in 1991, so it’s almost as young as the independence of Lithuania.  And then we had three faculties, just three, now we have seven, we have grown.  And we are also the only university in western Lithuania.You would say this is in the region of Samogitia?Well, if you would look historically and then culturally – now, it’s mixed, lot’s of people coming from Žemaitija, or this latin name – Samogitia, are from Žemaitija but originally this region belonged to Curonians, another Baltic tribe and also Prussians, so really it’s called like the fifth region of Lithuania – the minor Lithuania and it has its own dialect, kind of, Aukštatija (spelling) dialect.Yeah, I’ve been to Klaipėda many times – my wife is from Klaipėda and her family is there.  So, I’ve been to Klaipėda many times, it’s a charming city.Yeah, it is really, but maybe not in winter, but in summer, yes, of course.So, how many students study at Klaipėda University?About 10,000 I guess.  More and more students coming to Klaipėda and about maybe 600 teachers among them, professors with all possible degrees.And I understand that Klaipėda University is in a former Soviet Union army barracks?  Yes, exactly, but, yeah, the university got those buildings in 1993 and the Soviet army left the buildings and I guess if the soldiers, those who stayed here would come back they would never recognize them again.  It looks completely different, you know.  Interesting.  Now, many students I’m sure go to Vilnius to study, what do you think are the advantages of studying at Klaipėda University?Well, for me it’s difficult to say because I can’t speak about all the possible programs at the university.  I can’t compare Vilnius and Klaipėda and Kaunas and so on.  But, again, if you talk about, let’s say, Baltic studies, Baltic Sea studies, well, then, of course Klaipėda is the only university where you can study marine programs, sea research or sea ecology, of course, no other university can suggest to you such a program.  And also, the university has its own boat now so you can do practice.  Then talking about Lithuanian language courses – summer courses – you can imagine being here in summer and to have the sea and all those beautiful seaside shores and nature around you and combined together with studies of course Klaipėda is the best place in summer.I agree, so you have, do you have summer study programs for students who want to learn or want to study Lithuanian?Yes, we have been arranging it for seven years now - summer language courses.  Three years of those we had also Erasmus students.  Students who are studying according to European Union – in European Union city universities and can travel in European Union.  And those who chose to come to Lithuania and to study here – some of subjects – in any possible Lithuanian university – not only in Klaipėda.  But, some universities were picked to organize the summer courses.  So, Klaipėda was one of them and we had Erasmus students for three years.So, I need to stop working and come to Klaipėda to study Lithuanian then.Yes, you’re very welcome.  And we have not only Erasmus students, we have other groups at the same time.  Once we had up to sixty people, one summer.  We had two groups of Erasmus students, young people and then, those from the United States and Canada and New Zealand and Australia, and from Colombia as well.  People are coming from different countries. Hi there, I’m Jack, I’m Virginija Jurgaitytė, and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.  Today we’re in the month of May which in Lithuanian is Gegužė. In Lithuanian tradition trees are treated with respect.  According to a Lituanus.org article by Elena Bradūnas, long before Christianity arrived in Lithuania, Lithuanians believed the souls of the dead would transfer themselves into a nearby tree, such as a tree near the deceased’s home or in particular, a tree near the person’s grave.  Because of this, graveyard trees are sacred and a gardener wouldn’t dream of trimming one of these for fear of causing pain and suffering to the dead. So, have you heard about this tradition Virginija?About putting a tree near the person’s grave?Yeah, and not cutting it?Not cutting it, I’m not sure.No?  Okay, just curious. Today we’ll learn how to create the plural of regular feminine nouns.  That’s to say, two cars, three days, four schools, etcetera.  Masculine nouns have to be matched to masculine numbers and feminine nouns have to be matched to feminine numbers.  We’ll go over some irregular nouns later.  To review numbers go back to episodes 0041 and 0044. To create plural nouns in vardininkas;if a feminine noun ends in –a it changes to –os.if a feminine noun ends in –ė it changes to –ės.again, all the numbers and nouns in this episode are feminine.Kaip pasakyti lietuviškai?  How do you say it in Lithuanian? the day                          dienaone day                          viena dienatwo days                        dvi dienosthe color                         spalvaone color                        viena spalvatwo colors                      dvi spalvos And Virginija, if you notice any mistakes in this lesson, please feel free to tell me.No mistakes so far, everything is labai gerai. the school                       mokyklaone school                      viena mokyklatwo schools                    dvi mokyklosthe car                           mašinaone car                          viena mašinatwo cars                        dvi mašinosthe wife                         žmonaone wife                        viena žmonatwo wives                       dvi žmonosthe book                         knygaone book                        viena knygatwo books                      dvi knygosthe female friend             draugėone female friend            viena draugėtwo female friends          dvi draugėsthe Lithuanian female      lietuvėone Lithuanian female     viena lietuvėtwo Lithuanian females    dvi lietuvėsthe street                        gatvėone street                       viena gatvėtwo streets                     dvi gatvėsthe glass just the glass and it’s the glass for, say, champagne or wine – then it’s taurė the glass                          taurėone glass                         viena taurėtwo glasses                     dvi taurėsthe cat                            katėone cat                           viena katėtwo cats                         dvi katėsthe grape                        vynuogėone grape                       viena vynuogėtwo grapes                     dvi vynuogės now let’s add some numbers that we learned in episode 0041again, these are all feminine numbers and feminine nouns two days                       dvi dienosthree colors                   trys spalvosfour schools                   keturios mokyklos And Virginija, can I ask you, do you think that you have an accent from a region of Lithuania?Me, personally?Yes.Now, when I’m speaking with you or reading those phrases – not, let’s say, the State Lithuanian language, but otherwise I have Žemaičių dialektas – I’m from  Žemaitija.  Aha, okay, so your accent would be a little different from an accent in Vilnius for example?Oh, yes, it would be really different.  Not a bit, but really different.Really different.  So somebody, yeah, they would know right away that you are from maybe the Klaipėda area or something.No, I’m not from Klaipėda.  I’m like, let’s say 80 kilometers from Klaipėda, Šilalė, a small town called Šilalė.  So, the phrases would sound like, not dvi dienos but dvi dienos and not trys spalvos but trys spalvos.Wow, interesting.And not keturios mokyklos but keturios mokyklos.Okay, this makes sense then.  So, how would you – kaip pasakyti lietuviškai – kas naujo?You mean, how would I say it in my dialect?Yes.Kas naujo.Aha, so, would somebody from Vilnius say, kas naujo?Yeah, they would say kas naujo and I say kas naujo.Now I understand.  Sometimes – I’m trying to learn, I guess, Vilnius dialect and sometimes I say to my wife, kas naujo?  But, she says to me, kas naujo?  I was very confused.Okay, so, interesting, so I will continue then. five cars                          penkios mašinossix wives                         šešios žmonosseven books                    septynios knygoseight female friends          aštuonios draugėsnine Lithuanian females    devynios lietuvėstwo glasses                     dvi taurėsthree streets                    trys gatvėsfour cats                         keturios katėsseven grapes                   septynios vynuogėssix days                          šešios dienoseight colors                     aštuonios spalvosthree schools                  trys mokyklostwo cars                        dvi mašinosnine wives                     devynios žmonosfour books                     keturios knygosseven female friends        septynios draugėsfive Lithuanian females   penkios lietuvėstwo glasses                    dvi taurėsnine streets                    devynios gatvėsseven cats                     septynios katėsthree grapes                   trys vynuogėseight days                      aštuonios dienossix colors                       šešios spalvostwo schools                   dvi mokyklosfour cars                       keturios mašinostwo wives                     dvi žmonosnine books                    devynios knygostwo female friends         dvi draugėsthree glasses                 trys taurėsseven streets                 septynios gatvėseight cats                     aštuonios katėssix grapes                     šešios vynuogės Soon we’ll go over masculine nouns.  Thanks to Eglė Ribalkaitė (of Klaipėda, Lithuania) for reviewing this episode for errors. Puiku!  Excellent!  You made it to the end of another episode!  Puiku! Klaipėda Universityhttp://www.ku.lt/en/ A Study in Oicotype and Folk Belief by ELENA BRADŪNAS http://www.lituanus.org/1975/75_1_01.htm