Podcasts about jono meko

Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Baigiasi Švyturių metai. Kas per juos nuveikta ir atrasta?Vilniaus geležinkelių stotyje visą savaitgalį laukia kalėdinis šurmulys renginyje „Kalėdos bėgių parke“.Dovilė Kuzminskaitė aptaria Jóno Kalmano Stefánssono romaną „Dangus ir pragaras“ ir Alinos Bronsky romaną „Barbara nemirs“.Vilniaus Senojo teatro scenoje premjera – džiazo spektaklis „Lindyhopera“.Gruodžio 12-ąją baigėsi tris mėnesius trukęs Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Kodėl prancūzą kino kūrėją, fotografą Loic Salfati sudomino Vilniaus senosios sinagogos istorija?Kaune duris atveria ir pirmųjų lankytojų laukia „Mokslo sala“.Ketvirtą kartą prasideda Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep Singing“.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaroma paroda „Fluxus moterys: pasroviui ir prieš“.Mančesteryje įvyko MTV Europos muzikos apdovanojimai.Savaitgalį Berlyne vyko lietuviško kino festivalis „Litauisches Kino Goes Berlin“.Vatikane atidaroma lietuvių kūrėjų kurta paroda „Žmonių bazilika“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias meno vadybininkas Gintautas Kėvišas.Ved. Marius Eidukonis

Vienas iš Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje atidarymo akcentų – Linos Lapelytės performansas „Kalba“. Apie jį – iš Paryžiaus Austėja KuskienėRugsėjo 15 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su Šiuolaikinio meno centru pristatys paskutinį ir Lietuvoje dar nerodytą Jono Meko filmą „Requiem“. Filmą lydės orkestro, choro ir solistų gyvai atliekamas Giuseppes Verdi „Messa da Requiem“, kaip buvo sumanyta originaliame šio kūrinio užsakyme.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie Derya Yıldırım, kuri su grupe jau dešimtmetį populiarina Anatolijos folklorą, persipynusį su populiariosios, psichodelinės muzikos, soulo įtakomis.Šeštadienį, 21:05 min., LRT KLASIKA tradiciškai tiesiogiai transliuos vieną ikoniškiausių klasikinės muzikos koncertų metuose – paskutinę „BBC Proms“ naktį.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su fotografu Imantu Seleniu apie kūrybai reikalingą nuobodulį ir potraukį nostalgijai.Ved. Urtė Karalaitė

Protmūšiai – ir pramoga, ir mąstymo lavinimas. Apie muzikinius protmūšius ir šį vis populiarėjantį laisvalaikio leidimo būdą kalbamės su muzikinių protmūšių organizatoriumi, portalo 15min.lt žurnalistu Ugniumi Antanavičiumi.Žagarės sinagogoje atidaryta Amerikos lietuvio menininko Andrew Mikšio fotografijų paroda „BAXT“. Nuotraukose - Žagarėje ir kitur gyvenusių romų portretai, jų gyvenamoji aplinka.Sostinės „AP galerijoje“, įsikūrusioje Jono Meko skersvėjyje, pradedama eksponuoti Vokietijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Sigitos Laubengaier tapybos paroda „Susijungimai netyčia“. Apie tai, kas menininkės darbuose susijungia ir kodėl – pokalbis su kūrėja.LRT Klasikos vasaros sezone - sugrįžęs pokalbių ciklas „Žvaigždžių alėja“. Naujame laidos epizode - pokalbis su bene žymiausiu britų jaunosios kartos violončelininku Sheku Kanneh-Masonu, kuris šią vasarą atidarė Vilniaus festivalį. Ką reiškia būti žymios muzikų šeimos dalimi? Ar jautė spaudimą, grodamas Princo Hario ir Meghan Markle vestuvėse?Didžioji aistra – teatras. Ir nuolat sekamas kultūros pasaulio pulsas. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši teatrologė, kultūros žurnalistė, laidos „Teatras“ kūrėja Margarita Alper.Ved. Gerūta Griniūtė

Biržuose kalbėsime ne apie kunigaikščius Radvilas ar grafus Tiškevičius, ne apie smegduobes ar alų. Akiplotyje – Mekas, Mocartas ir Montebolas.Kaip įprasminamas Jono Meko atminimas Biržuose? Paveldosaugininkas, gidas Dalius Mikelionis pasakoja apie menininko Jono Meko palikimo puoselėjimą Biržų mieste.Pirmas miesto istorijoje kokteilių baras TIPAS – išsipildžiusi Jovilto Cibo svajonė: „Baras – kūrybiškiausia restorano forma“. Joviltas su drauge Arūne Butėnaite kuria nealkoholinius kokteilius, kurie „kalba“ apie Biržų krašte gyvenusius ir kūrusius pasaulyje pažintus meno žmones. Kokteiliai skirti Jonui Mekui, Borisui Dauguviečiui, Petrui Kalpokui, Kaziui Binkiui. TIPE ne tik kokteiliai padeda susipažinti su talentingais kraštiečiais! Joviltas ir Arūnė išradingi ir kūrybingi.Operos solistų rezidencija Biržuose – jaunų atlikėjų, patyrusių solistų bei muzikantų meka. Ir vėl Mocartas, tik šį kartą režisierė Karina Novikova renkasi operą „Figaro vedybos“. Svečiai ir biržiečiai kviečiami į premjerą rugpjūčio 1-2 dienomis per Biržų miesto šventę „Biržai – sostinė mano“. Edita Mikelionienė, projekto Operos solistų rezidencija Biržuose vadovė, tikisi, kad šį kartą bus dar daugiau žiūrovų ir ruošiasi dideliam antplūdžiui svečių.Monteball. Sigito Kalkio išrastas ir užpatentuotas Mantagailiškio dvaro žaidimas sulaukia vis daugiau gerbėjų. Dvaro savininkas sako, kad montebolas tampa turizmo dalimi Biržuose. Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens vyksta komandinio žaidimo čempionatai ne tik Biržuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vilniuje vyksta Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep singing“, kurį organizuoja jo sūnus Sebastianas.„Anksčiau kalbėjome tik apie muziejaus pamatines funkcijas, dabar visi norime muziejų matyti kaip erdvę, kuri tarnauja bendruomenei“, – sako metų muziejininke paskelbta dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.Per šias Kalėdas sukanka 80 metų nuo šiandien neįtikėtinai skambančios Kauno tvirtovės devintajame forte įvykusios istorijos. Žiemos naktį iš forto sugebėjo pabėgti 64 kaliniai – nacių nužudytų lavonų degintojai, ne tik bėgę nuo savo pačių mirties, bet ir nešę pasauliui žinią apie čia vykdytus karo nusikaltimus. Sukakčiai pažymėti sukurta speciali ekspozicija.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Meksiko mieste į religinę procesiją kasmet besileidžiančius klounus, seniausiame Vokietijoje Dresdeno kalėdiniame turgelyje kepamą pyragą, Kopenhagos kanaluose Šv. Liucijos dieną švenčiančius šimtus baidarių bei vegetarišką Prancūzijoje vyksiančių Olimpinių žaidynių meniu.„Pradžioje buvo neįmanoma be koprodukcijos. Mes turėjom konkuruoti su stipriausiomis kino industrijomis, turtingiausiomis šalimis“, – sako prodiuserė Uljana Kim, Europos kino apdovanojimuose įvertinta „Eurimages“ koprodukcijos apdovanojimu.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Panevėžyje menininkas Stasys Leonavičius rengia akciją-performansą „Stasys2“. Jis Panevėžio gatvėmis stums ir temps vaivorykštės spalvomis nudažytą spintą. Tai menininko reakcija į tai, kad Panevėžio gimtadienio šventės eisenoje jam nebuvo leista dalyvauti su kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vėliava, taip pat nuspalvinta vaivorykštės spalvomis. Saulius Leonavičius po šio situacijos paliko centro vadovo poziciją, bet visa tai inspiravo jo naująjį projektą. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje kūrėjas pasakoja apie socialinio meno svarbą ir būtinybę menininkams būti socialiai aktyviems.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasitelkiant kalbos galią sukuriamas tekstas turintiems regos negalią?Kiek didžiausio Lietuvoje upių uostamiesčio pėdsakų galime rasti Kaune?Elenos Kairytės filmą „Roberta“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Šiandien prasideda Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep Singing“.Jau ketvirtas Kultūros minsiterijos organizuotas kultūros įstaigų vadovų atrankos procesas ketinamas skųsti teisme. Kaip vertinti tokius procesus – ar buvę vadovai nesusitaiko su nelaimėjimu, ar konkursų tvarka yra ydinga?Ką mums pasakoja Joachimo Triero muzika skambanti „Oslo trilogijoje“?Rokiškio krašto muziejuje jau aštuonioliktą kart vyksta prakartėlių meistrų konkursas.Ar lietuviai linkę atsisakyti dovanų, o joms skirtus pinigus skirti socialinėms iniciatyvoms paremti?Ved. Marius Eidukonis

Sinoptikai prognozuoja, jog šiandien oras sušils iki 35ų laipsnių – tiek gali rodyti kai kuriose Lietuvos vietose termometrai, ant saulės bus dar karščiau. Tad ar tai ilgam, kaip susigyventi su senokai buvusia tokia kaitra?Biržų rajone metų pradžioje atsivėrė milžiniška smegduobė ir ji didėja pastarosiomis dienomis, praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir pastebi, kad šiemet, nors įgriuvų fiksuojama šiemet mažiau, jos išsiskiria dydžiu. Kodėl, kaip visa tai atrodo ir kaip keičia čia gyvenančiųjų kasdienybę?Lietuviai panašėja į skandinavus - tampa vis sunkiau rasti darbuotojų į ES-gos institucijas. Esą dalį žmonių išgąsdina griežta atranka, kitų nevilioja atlyginimai. Nors Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje sako, kad problemos kol kas nėra, tikėtina, kad ji gali atsirasti, Lietuvai ruošianti pirmininkauti Bendrijai po ketverių metų. Iš Briuselio - kolegos Mindaugo Laukagalio pasakojimas.Ateityje pastatai gali būti statomi naudojant grybus, dilgėles arba perdirbtą plastiką. Statybų pramonei patiriant vis didesnį spaudimą mažinti poveikį aplinkai, eksperimentai su alternatyviomis medžiagomis aktualūs, siekiant surasti tvarumo ir patvarumo balansą. Išsamiau - Karolinos Panto parengtame pasakojime.Kaip turimą negalią paversti pranašumu ir galingu kūrybos įrankiu? Į šį klausimą liepos 16 d. Vilniuje atsakys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariai kartu su menininkais kviečiantys į garso spektaklį visiškoje tamsoje „eiti į pat vidurį“. Čia tamsoje atgims Jono Meko poezija. Kaip?Ved. Gabija Narušytė

Jono Meko, rašytojo ir avangardinio kino kūrėjo, antrame „Raštų" tome publikuojama lietuviškai ir angliškai kurta jo proza. „Šią knygą perskaičiau jau daug kartų, ir ji man primena paties Jono ilgą dienoraštinį filmą. Filmą apie laiką ir akimirką. Apie čia ir dabar, ir visada“, - taip atsiliepia rinktinės sudarytojas, Jono Meko bičiulis Julius Ziz.Knygą išleido leidykla „Odilė“. Vertė Simonas Bernotas, Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

„Nors maži, bet ryžtingi, o mūsų stiprybė išaugusi iš istorijos“ – taip Laisvės gynėjų dieną kviečia minėti ansamblio „Lietuva“ teatralizuota oratorija „13“.Teatras „Atviras ratas“ šeštadienį spektaklį „Juoda-balta“, skirtą Sausio 13-osios aukų atminimui - vienintelį kartą parodys Vilniaus Televizijos bokšte.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatomas Jono Meko 100-iui skirtas spektaklis „Found Found Found“. Apie premjerą iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Klasikinės muzikos naujienose: populiariausi praėjusių metų kompozitoriai ir kūriniai, Danielio Barenboimo pasitraukimas iš Berlyno valstybinės operos meno vadovo pareigų, tolesnis dirigento Kirilo Karabitso bendradarbiavimas su Bornmuto simfoniniu orkestru ir keletas menininkėms įteiktų apdovanojimų.Prof. Jurgis Dvarionas gražų jubiliejų pasitinka savo tėvų namuose Palangoje dėkodamas už dabartį ir prisimindamas mūsų kovą už laisvę. Garsios muzikų šeimos smuikininkas sako, kad 1991m. sausio 13osios įvykiai pakeitė jo pasaulį, kaip pakeitė ir Lietuvą. Apie kovą už laisvę ir dabartį, gražų ir turiningą gyvenimo kelią – 80mečio proga su Jurgiu Dvarionu kalbėjomės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Užupyje siaučia Jono Meko skersvėjis. Istoriniame kultūros skersgatvyje atidaroma šiuolaikinės keramikos paroda „Treji metai žmogaus“, kurioje lankosi Karina Metrikytė.Danijos karalienė Margarita II nusprendė nebegloboti prestižinio Hanso Christiano Anderseno vaikų literatūros apdovanojimo, nes jo pirmininke tapo iliustruotoja iš Rusijos Anastasija Archipova. Jos pirmininkavimą patvirtino Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija (IBBY). Pokalbis su IBBY Lietuva pirmininke Inga Mitunevičiūte.Po vieno žygio į Aukso Ordos stepes Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas 1397 m. perkėlė į Lietuvą apie 380 karaimų šeimų. Pasakojama, kad Vytautas pasiėmęs juos drauge kaip ištikimus sargybinius. Nuo tada Trakai tapo karaimų bendruomenės administraciniu ir dvasiniu centru. Apie naują unikalų leidinį „Trakai. Karaimų pasaulis“ pasakoja Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius.Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Stepheną Hawkingą, žymiausią britų kvantinės fizikos mokslininką, tyrinėjusį juodąsias bedugnes. Sausio 8-ą genialiam mokslininkui būtų sukakę 81 metai.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - pašėlęs profesorius Giedrius Jonaitis. Lietuvos pinigų tėvu vadinamas menininkas tarsi pokštaudamas kuria visiems įsiminusią skulptūrą „Žvaigždžių barsukas“. Apie meną ir pasaulį, apie juokingas ir graudžias gyvenimo istorijas - pokalbis su Giedriumi Jonaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Gruodžio 24–ąją filmininkui Jonui Mekui būtų sukakę 100 metų. Kaip menininko šimtmetis buvo švenčiamas visame pasaulyje.Šimtmetį šiemet būtų šventęs ne tik Jonas Mekas, bet ir amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune veikia paroda apie jo kūrybą.Šiemet Ukrainoje žuvusio kino režisierius Manto Kvedaravičiaus paskutinis filmas „Mariupolis 2“ gruodį pelnė geriausio Europos dokumentinio filmo titulą, o pats Mantas buvo pagerbtas nacionaline kultūros ir meno premija. Archyviniame prieš dešimt metų parengtame interviu su režisieriumi išgirsite, kas formavo jo kūrybinį braižą, kuris atsispindi ir menininko vėlesniuose filmuose.Filosofą Aldį Gedutį per kelionę į Londoną nustebino ekscentriškieji britai – muziejai nemokami, tačiau už įėjimą į kapines teko susimokėti, o kapitalą anglai kraunasi iš Karlo Markso kapo lankytojų. Plačiau – kultūros komentare.Artėjant Naujiesiems „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgiame, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į muziką – tiek populiariąją, tiek klasikinę. Reikšmingiausi įvykiai ir tendencijos.Kūčių laidoje – pokalbis su asmenybe, išpildančią bendrystės sąvoką. Pagrindiniai menininkės, teatro ir kino režisierės Rugilės Barzdžiukaitės darbai pažymėti bendros kūrybos dvasia. Su Rugile šiandien kalbėsime ne tik apie bendrystę, bet ir apie ką gyvūnai šnekasi Kūčių naktį.Ved. Dovydas Kiauleikis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Anykščių koplyčioje/Pasaulio anykštėnų kūrybos centre veikia fotografijų paroda „Laimės žiburio šviesoje“.Sacharovo premija šiemet už minties laisvę skirta drąsiems Ukrainos žmonėms. Viena iš premiją atsiimsiančių, Nobelio taikos premijos laureatė „Ukrainos Pilietinių laisvių centro“ vadovė Oleksandra Matvijyčiuk. Pokalbis su ja apie dėmesio Ukrainos tautai svarbą ir organizacijos darbą Rusijos karinės invazijos metu.Kas čią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?Prieš dvejus metus gruodžio 11 – ąją prisiekė 18 – oji Lietuvos Vyriausybė. Apie kultūros politikos aktualijas joje kalbame su Kultūros ministru Simonu Kairiu.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Lietuvos miestelius.Nacionalinės kultūros ir meno premijos paskirtos šešiems kūrėjams. Kas lėmė komisijos pasirinkimus?Artėjant Jono Meko gimimo šimtmečiui kviečia festivalis „Keep singing“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kiek žinome apie savo įgimtą įgudį jausti? Ar galėtume išgyventi be emocijų?Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovo Martyno Budraičio ir režisieriaus Oskaro Koršunovo, atleisto iš teatro meno vadovų pareigų, konfliktas jau kuris laikas aptarinėjamas viešojoje erdvėje. Kaip išbristi iš šios komunikacinės krizės?Penktadienio knygų apžvalgoje dėmesys dviem romanams: Gundegos Repšės „Bogenė“ ir Haskos Šyjan „Už nugaros“.2024 m. Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus projektas „Pakui Hardware ir Marija Teresė Rožanskaitė“.Penktadienį vykstantis penktasis Žmogaus teisių forumas šįkart skirtas aptarti žmogaus teisių klausimams krizių ir karinių konfliktų akivaizdoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui.Kaip sugebame Lietuvoje užtikrinti žmogaus teisę į savą kultūrą ir paties žmogaus reprezentaciją per kultūrą?Klaipėdos dramos teatras pristato premjerą – lenkų režisieriaus Michalo Borczucho spektaklį pagal poeto, avangardinio kino kūrėjo Jono Meko gyvenimą.Instrumentinės grupės „Subtilus“ koncertu atidaroma nauja koncertinė erdvė Vilniaus Televizijos bokšte.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros naujienų spaudoje apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka parengė kultūros paveldo maršrutą „Imanuelio Kanto pažinimo kelias“ ir sukūrė ekskursijos audiogidą, suteikiantį galimybę patiems savarankiškai patyrinėti lietuviškų šaknų turinčio Prūsijos filosofo, klasikinės vokiečių filosofijos pradininko Imanuelio Kanto pažinimo kelią.Paryžiuje jau kelis mėnesius vyksta teatro menininkams skirta tarptautinė rezidencija. Joje dalyvauja ir kūrėjos iš Lietuvos. Ignas Zalieckas pasakoja apie jų patirtis ir domisi, kokios naudos šios rezidencijos gali suteikti menininkams ir visai Lietuvos kultūrai ateityje.Šiandien prasideda LRT KLASIKOS laidų ciklas, skirtas avangardinio kino krikštatėvio, rašytojo, poeto, vieno žymiausių lietuvių menininkų Jono Meko 100–mečiui paminėti. Ciklas „Tikrovė pagal Joną Meką“ kiekvieną pirmadienį po 10 val. žinių gilinsis į šios išskirtinės asmenybės kūrybą ir gyvenimą.Kauno, kaip Europos kultūros sostinės, kelionė priartėjo prie finišo tiesiosios. Kaip iniciatyvos rėmuose per šiuos metus pavyko populiarinti Kauno ir Lietuvos vardą už šalies ribų?Šiuolaikinio meno centras ir lauko reklamos kompanija „JCDecaux Lietuva“ paskelbė, kas šiemet tapo jų bendro projekto konkursinės parodos „JCDecaux premija: Galimybių bangos“ nugalėtoju ir publikos prizo laureatu. Apie parodą kalbamės su laureatais ir vienu iš kuratorių.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Lapkričio 25 d. Vytauto Didžiojo universitete Kaune įvyko tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, į kurį suvažiavo intelektualai iš visos Europos bei penkių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos – prezidentai. Kokią Europos ateitį mato ir kokius iššūkius pastebi simpoziumo dalyviai?Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Nors mikropasaulis yra labai platus ir spalvingas, apie jį daug nežinome. Mokslininkė ir rašytoja Urtė Starkevič teigia, kad jį pažinti patiems ir su juo supažindinti savo vaikus gali padėti literatūra.Lietuvos kino centras mini savo veiklos dešimtmetį. Kuriuos kino industrijos atstovų lūkesčius centras pateisino? Kokias esmines jo vykdomos veiklos spragas įžvelgia kino kūrėjai ir kokių pokyčių tikimasi artimiausiu metu?Šįkart skaitymo rubrikoje Dovilė Kuzminskaitė dalijasi įžvalgomis apie du Lotynų Amerikos autorius. Dovilės akiratyje – urugvajiečio Eduardo Galeano eseistinių kibirkščių rinkinys „Dienų vaikai“ ir argentinietės Agustinos Bazterricos distopinis romanas „Mes, gyvuliai“.Lapkričio 12 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje suskambės jubiliejinio – dešimtojo – edukacinio projekto „Klasika visiems“ garsai. Muzikinio projekto iniciatoriai trys Vilniaus universiteto chorai „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro musica“ drauge su VU kameriniu orkestru ir daugiau kaip pusketvirto šimto užsiregistravusių klasikos entuziastų atliks W. A. Mozarto „Requiem“. Kaip augo ir kito ši skambi klasikinės muzikos tradicija per savo veiklos dešimtmetį?1918 lapkričio 11 d. Lenkija atgavo nepriklausomybę. Kodėl minint šią istoriškai svarbią datą šiandieninėje Lenkijoje uždrausta su savimi turėti ginklą? Vienija ar skaldo šių dienų visuomenę ši šventė? Kas pastaruoju metu kelia nerimą politologams ir šalies gyventojams?Šiuolaikinio šokio trupė „Nuepiko“ pristato naujausią savo darbą, spektaklį „Niekur, bet ne čia“. Spektaklio premjera jau šiomis dienomis didžiuosiuose šalies miestuose.Ką senosios bažnyčios ir pastatai kalba šiuolaikiniam žmogui? Kodėl šių dienų miestui svarbi ir aktuali prieš beveik 300 metų sukurta architektūra? Kokios paslaptys gaubia vieną iškiliausių Vilniaus architektūros meistrų Joną Kristupą Glaubitzą? Atsakymų ieško Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga kuriamo dokumentinio filmo „Johann Jonas Jan. Vilniaus baroko paslaptys” autoriai.Nuo lapkričio 9 d. Romos šiuolaikinio meno žinovų itin vertinamoje parodų erdvėje „Mattatoio“ pristatomas vienas ryškiausių pasaulyje Jono Meko 100-mečio renginių – didžiausia Europoje retrospektyvinė filmų kūrėjo paroda „Jonas Mekas. The Images Are Real“ (liet. – „Jonas Mekas. Vaizdai yra tikri“).Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros ministerija su Lietuvos kultūros darbuotojų profesine sąjunga atnaujino kolektyvinę sutartį – profsąjungos nariams numatyta galimybė per savaitę dirbti valanda trumpiau. Apie šį ir kitus pakeitimus – pokalbis.Po Vėlinių Klaipėdos dramos teatro antro aukšto fojė atidaryta legendinio Klaipėdos režisieriaus Povilo Gaidžio atminimui skirta paroda. Šalia fotografijų ypatingi objektai – penkiolikos pjesių tekstai, pagal kuriuos Povilas Gaidys režisavo spektaklius, juose liko režisieriaus pastabos, žymos, komentarai – maži didžiulės asmenybės kūrybinio proceso pėdsakai.Lapkričio 9–12 dienomis vyks koncertų ir renginių ciklas „Jono Meko muzikinė aplinka“, kurį organizuoja Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Ciklas skirtas dar mažai tyrinėtiems kino kūrėjo, rašytojo ir vieno svarbiausių išeivijos menininkų Jono Meko asmenybės muzikalumui ir su muzika susijusiems kontekstams atskleisti. Pokalbis su projekto kuratoriumi Edvardu Šumila.Prieš daugiau nei 10-metį, Paolas Sorentinas pradėjo savo trilogiją, kalbančią apie jaunystę, senatvę, pop žvaigždes ir didingą muziką, kuri atlieka specialiųjų efektų funkciją ir kelia žiūrovui egzistencinius klausimus, nukreipia mūsų dėmesį į detales ir verčia medituoti kokia nors tema. Filme „Kur bebūtum“ pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo „Talking Heads“ daina, kurios pavadinimas virto pasakojimo raktu, vedančiu herojus ir žiūrovą į dvasinius namus, kuriuose jie atranda „šventą“ naivumą.„Be kaukių“ – operos solistė, pedagogė Giedrė Kaukaitė, išleidusi prisiminimų knygą „Mano Eldoradas“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Denisas Kolomyckis – menininkas, kurio darbai nesibaigia parodų erdve ar scena. Jis drąsiai peržengia ribas – disciplinų, vaizduojamojo ir scenos meno, kūrybos ir aktyvizmo. Menas ir gyvenimas jam nėra nesusisiekiantys indai. Asmeniška yra politiška ne tik kovojant už į paraštes stumiamų žmonių teises, bet ir kalbant apie patirtas traumas. Jos gali tapti ne tik rezignacijos, bet ir stiprybės šaltiniu – jei išdrįstama atsiverti, kalbėti, klausytis. Apie Deniso kūrybines keliones, Jono Meko pamokas, įsteigtą rezidenciją Portugalijoje, performansų svarbą, sudėtingus gyvenimo ir meno iššūkius kalbamės su menininku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė- Jadevičienė.

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga.Jau senovėje žmonės naudojo kerpes dažų ir vaistų gamybai. O šiandien jos yra pritaikomos dar įvairesniais būdais. Tačiau, ar galėtumėte pagalvoti, kad šie grybų ir dumblių dariniai galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu kuriant meną. Elizabet Beržanskytės pasakojimas apie tai.Jonas Gutauskas Kaune, trijuose troleibusuose įkūrė rokenrolo kavinę „14 stotelė“. Čia yra ne tik kavos, bet ir garso siena. Pasakoja Kotryna Lingienė.Šį vakarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną pradeda Lietuvoje vėl atgimstančia, amžina ir universalia Giuseppe Verdi „Rigoleto“ drama. Išgirskite įspūdžius iš operos užkulisių.Šįkart pasiklausykime literatūros kritikės Eglės Baliutavičiūtės parengtos knygų apžvalgos, kurioje – apie į paraštes nublokštus vaikus.Rugsėjo 17 d. 25–erių metų jubiliejų švenčiantis styginių kvartetas „Chordos“ su Denisu Kolomyckiu pristato provokuojantį šokio performansą pagal amerikiečių kompozitoriaus Terry Riley pirmą kartą Lietuvoje skambėsiantį kūrinį „Salomėjos šokiai taikai“. Apie performansą kalbamės su jo kūrėjais.Agata Duda-Gracz, režisierė iš Lenkijos, spalio 1 dieną pristatys jau antrą Klaipėdos dramos teatre kuriamą spektaklį „Meilė“. Apie režisierės darbo metodus, teatro principus ir tai, kaip kuriamas stebuklas scenoje, kalbasi Agnė Bukartaitė.Šiandien Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaroma kino kūrėjo Audriaus Stonio fotografijų paroda. Tai savita fotografinė refleksija, kurioje juntama autorinio dokumentinio kino patirtis ir filosofinis kasdienybės apmąstymas. Ar skiriasi kinematografinis ir fotografinis žvilgsnis, kalbamės su parodos autoriumi.Rugsėjo 18 d. kultūros radijo LRT KLASIKA eteryje skambės pirmoji šio sezono radijo teatro premjera – „Žuvies akys“. Ši premjera – radijo spektaklis pagal Paulinos Pukytės pjesę tokiu pačiu pavadinimu – kalba apie istorijos pasikartojimą ir yra itin aktuali šiomis dienomis.Ved. Urtė Karalaitė

Jono Meko dienoraščių knyga „Žmogus be vietos“. Ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

ARITMIJA sugrįžta į Merkinę! Rugpjūčio 5 ir 6 dienomis II-asis menų festivalis ARITMIJA, skirtas paminėti Jono Meko 100-mečiui!

Spaudos apžvalga.Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda beprecedentį procesą – sieks nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą už žemės sklype esantį apleistą buvusį „Baltijos“ kino teatrą atlyginant teisės aktų nustatyta tvarka.Kalbos rytas.Tuskululėnų dvaro muziejuje vyks prezantacinis renginys- „Projektas – HOMO SOVIETICUS“ su žinomais kultūros, sporto, pramogų, meno - visuomenei gerai žinomais veidais.Šiandien menininkui Nam Jun Paik sukaktų 90 metų. Tai vienas novatoriškiausių ir kryptingiausių avangardinio meno atstovų. Nuo 1956 metų priklausė Fluxus judėjimui, bendradarbiavo su Jurgiu Mačiūnu bei Jonu Meku.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ ištrauka.Nauja instaliacija demonstruos, koks Jonas Mekas buvo kitapus kameros. 2022 m. minint Jono Meko šimtmetį Jono Meko vizualiųjų menų centras parengė audiovizualinę instaliaciją „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“.Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje iki liepos 24 d. vyksta ukrainiečių menininko Danylo Movchan akvarelių paroda „Karas Ukrainoje“.Ikoniška, kultinė, nepavaldi laikui – tokia jau 13-ąjį kartą vyksiančio kino po atviru dangumi festivalio „Kinas po žvaigždėmis“ programa.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Kompozitorius Gintaras Sodeika įvairias muzikines praktikas derina su performatyviais veiksmais – nuo jo su kolegomis organizuotų Anykščių hepeningų (AN-88 ir AN-89) festivalių iki neseniai Vilniaus katedros varpinėje nuskambėjusio Gintaro Sodeikos, Agnės Matulevičiūtės ir Mato Drukteinio kūrinio „Heksameronas“. Įdomu, kad didžiųjų varpų skambesį galima buvo patirti ir stebint performansą gyvai, o kompozitoriai ir muzikos atlikėjai garsinį kūrinį atliko nenaudodami varpų šerdžių. Apie šį ir kitus kūrinius, o taip pat apie Fluxus, Jono Meko bei Jurgio Mačiūno kūrybines parafrazes ir tarpdisciplininius virsmus kalbamės su kompozitoriumi ir performansų kūrėju Gintaru Sodeika.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Jolita Urbanavičiene apie informacinę sistemą e. kalba, joje esančius žodynus, duomenų bazes ir net galimybę nustatyti teksto emocinį atspalvį.Valstybinis choras „Polifonija“ kvietė įprasminti poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą. Surengtas jaunųjų kompozitorių konkursas. Kūriniuose reikėjo naudoti tik J. Meko tekstus. Kokių kompozicijų Šiauliuose sukūrė jaunieji muzikai?Ar kuriant spektaklį aktorės kūnas tebepriklauso aktorei ir ką apskritai reiškia būti aktore? Tokius klausimus kelia pusiau dokumentinės tragikomedijos „Sirenų tyla“, atveriančios LNDT Mažąją salę, kūrybinė komanda.Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“. Joje – grafų Kosakovskių dokumentinis paveldas. Būtent jo pagrindu prieš šimtmetį Bibliotekoje įsteigtas Retenybių (dabar – Retų knygų ir rankraščių) skyrius. Ką skaitė, kuo domėjosi ir kokių turtų buvo sukaupę didikai Kosakovskiai?I. Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką režisieriaus N. W. Refn filme „Važiuok“ (2011) ir iš karto po filmo suklestėjusią Synthwave'o muzikinę kultūrą.Romoje, vieno novatoriškiausių ir įvairiapusiškiausių italų kino ir teatro režisierių G. Bertolucci vardo premijos įteikimo ceremonijoje, bus apdovanotos geriausios jaunosios kartos Europos aktorė ir režisierė. Apdovanojimai bus įteikti Lietuvos menininkėms – režisierei Kamilei Gudmonaitei ir aktorei Aistei Diržiūtei.Į LRT Klasika eterį grįžta laidų juosta „Savaitės kompozitorius“. Su kokiais kompozitoriais į artimesnę pažintį leisimės šią vasarą?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Spaudos apžvalga.Šalia seno popieriaus fabriko įkurtoje menininkės studijoje gimsta išskirtiniai tapybos darbai. Lankomės svečiuose pas menininkę Aistę Kirvelytę.Knygų apžvalgoje – Vladimiro Nabokovo romanas „Blyški ugnis“ ir Jono Meko raštų pirmas tomas, kuriame publikuojama lietuviškai ir angliškai rašyta poezija.Ar įmanoma į žmonių egzistavimo modelius pažvelgti iš augalų perspektyvos? O gal augalų intelektas gali padėti pakeisti požiūrį ne tik į save kaip į žmogų, bet ir į visą mus supančią aplinką? Atsakymų į šiuos klausimus ieško režisierius Naubertas Jasinskas premjeroje „Vegetacinė būklė“.Šiandien atminties diplomais bus pagerbti ir į Vilniaus universiteto (VU) bendruomenę grąžinti 27 buvę jos nariai, kurie dėl totalinių režimų veiklos negalėjo baigti VU prieš daugiau kaip aštuonis dešimtmečius. Apie tai pokalbis su VU rektoriumi profesoriumi Rimvydu Petrausku.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis, ir šiandien žvilgsnį kreipnsime į poezijos kategoriją.Pokalbis su į Lietuvą nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusiu režisieriumi ir operatoriumi Oleksandr Dirkovskij.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Istorijų namų parodoje, skirtoje Marijai Gimbutienei, eksponuojamas ir švedų rašytojos Liv Stromquist komiksas „Fruit of Knowledge: The Vulva vs. The Patriarchy“, kurį ji sukūrė susipažinusi su antropologės mokslinėmis publikacijomis. Pokalbis su menininke.Kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės pernai išleistas albumas „Saudade“ jau sulaukė didelio muzikos kritikų dėmesio, tačiau to paties pavadinimo kūrinio premjera JAV – tik dabar. Pokalbis su kompozitore tiesiogiai iš Niujorko, kūrinio premjeros vakarą.Rašytojos Eglės Baliutavičiūtės parengta knygų apžvalga.Izraelio literatūrinis žurnalas „HO!“ publikuoja pirmąjį Jono Meko poezijos (eilėraščių knyga „Pavieniai žodžiai“) vertimą į hebrajų kalbą. Poeziją išvertė iš Lietuvos kilusi poetė bei vertėja Sivan Beskin. Pokalbis su vertėja.Smagios žaidybinės šiuolaikinio meno pažinimo formos, netikėti kūriniai po atviru dangumi, oficialus „zuikio“ bilietas autobusu, atvirlaiškiai į ateitį – tai tik dalis būsimų potyrių, išdrįsusiems pažinti menų pasaulį projekte SU-MENĖK.Pokalbis su knygos „Karas ir Simpatija“, kurioje – eilinio kareivio Stasio Mikštos, dalyvavusio Antrajame pasauliniame kare, atsiminimai – rengėja ir sudarytoja Vida Girininkiene.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – premjera „Kauno asamblėja“. Į kokią patirtį kvies šis dokumentinis spektaklis, sukurtas bendradarbiaujant kartu su menininkais iš Kanados?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

„Kaunas pilnas kultūros“ apžvalga.Vakar Niujorko Žydų muziejuje įvyko parodos „Kamera visada veikė“ atidarymas. Ši paroda – tai Jono Meko 100-mečio programos dalis, ji tyrinėja Meko gyvenimo, kūrybos ir paveldo įtaką kinui.Lietuvos teatro režisieriui Gyčiui Padegimui – 70.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena. Ji pradėta minėti 2016 metais, siekiant paskatinti diskusijas apie demokratijos kokybę, lyčių lygybę bei marginalizuotų grupių emancipaciją Lietuvoje.Serbijos Novi Sado miestas, kaip ir Kaunas, šiais metais tituluotas Europos kultūros sostinės vardu. Kauno fotografijos galerijoje pristatoma Novi Sado avangardo ir neo avangardo paroda „Nestabilios praktikos“.Režisierius Andrius Lekavičius pristato dokumentinį filmą „Kernagis“.Neseniai renovuotoje Šiaulių katedroje retkarčiais jau suskamba nauji karilionai.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vasario 12 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo renginių, skirtų paminėti Jono Meko gimimo šimtmečiui, renginių serija.Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu choro dirigentu, kompozitoriumi, ilgamečiu „Ąžuoliuko“ vadovu, profesoriumi Vytautu Miškiniu.Slaptame knygyne „Juodas šuo“ vyko akcija-atsisveikinimo su sovietmečiu leistomis knygomis ceremonija „Dasvidanija“. Kokie šios akcijos rezultatai?Popmenininkas Robas Prioras visame pasaulyje rengia gyvosios tapybos šou. Paprastai juos stebi net tūkstančiai žmonių, Kaune renginys šį mėnesį buvo daug kameriškesnis. Kotryna Lingienė dalinasi įspūdžiais iš jo.„Muzikos magijos salono“ įkūrėjai Artašesas ir Jurgita Gazarian sako, kad muziką mes girdime ir interpretuojame visu kūnu. Kaip mes suprantame muziką ir kas padeda ar trukdo jos suvokimui? Ir kaip atrasti kelią į muzikos supratimą?Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Jonas Mekas yra ne tik poetas, filmininkas, kino dienoraštininkas, bet ir svarbus Niujorko avangardo veikėjas, įtvirtinęs nepriklausomą kiną instituciškai ir savo tekstais. Kartu su broliu Adolfu jis leido žurmalą „Film cultute“ ir turėjo nuolatinę skiltį laikraštyje „Village Voice“. Jis bendradarbiavo su Andy Warholu ir Jurgiu Mačiūnu, Yoko Ono ir Maya Deren. Savotiškas Meko testamentas yra vieno sakinio manifestas, skelbiantis, kad meno kūrinys yra baigtas tada, kai jis baigtas. Apie Meką – daugiabriaunę asmenybę, žmogų-orkestrą, kūrėją ir organizatorių – kalbamės su parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ kuratoriais Inesa Brašiške ir Luku Brašiškiu.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė

Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ apžvalga.Juozo Miltinio dramos teatras ruošiasi premjerai „Šv. Speigas“. Režisierių Aleksandrą Špilevojų šiam spektakliui įkvėpė Tarantino filmas „Grėsmingasis aštuonetas“.Valdovų rūmų muziejuje prasideda paskaitų, susitikimų ciklas su žymiausiais lenkų kilmės pasaulio mokslininkais „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“.Literatūrologės, poetės ir vertėjos Dovilės Kuzminskaitės naujų knygų apžvalga.Prasidėjus Jono Meko jubiliejiniams metams, tarptautinę programą „Jonas Mekas 100!” koordinuojantis Lietuvos kultūros institutas su partneriais pristato internetinį kalendorių jonasmekas100.com.Sekmadienį LNOBT sceną užkariaus viena garsiausių šių laikų operos solisčių – išskirtinio tembro bel canto meistrė sopranas Olga Peretyatko.Tęsiantis ciklui „Žiemojimas su opera“ – dar viena arijos dekonstrukcija. Adomas Zubė kviečia atidžiau pasiklausyti Pameistrių scenos iš Albano Bergo operos „Vocekas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Pirmąkart įteikta asociacijos-leidyklos „Bazilisko ambasada“ įsteigta „Šikšnosparniuko“ premija – jos laureatu tapo poetas ir vertėjas Aistis Žekevičius. Apie premiją pasakoja asociacijos „Bazilisko ambasada“ narė Greta Ambrazaitė, apie įvertintą vertimą ir poezijos vertimų būvį kalbėjo Aistis Žekevičius.Pirmojo karantino metu nei koncertuoti, nei repetuoti negalėję atlikėjai džiugino per langus ir balkonus jų klausiusius Kauno ir Kauno rajono gyventojus. Projektas „Kultūra į kiemus“ baigiantis antriesiems pandemijos metams įvertintas tarptautiniu mastu. Tokia jo sėkme ir istorija domisi Kotryna Lingienė.Šiemet minimas vieno ryškiausių Amerikos avangardo kino figūrų, Jono Meko 100-metis. Londone sausio 2 d. jubiliejiniai metai prasidėjo kūrėjo šimtmečiui skirta filmų programa, kurioje iki sausio 30 d. bus pristatomi 10 ryškiausių jo filmų. Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.Lietuvos muzikos informacijos centras praėjusių metų pabaigoje išleido kompozitorės Ramintos Šerkšnytės natų leidinį, pristatomą kartu su įrašais, „Saulos dainos“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kompozitoriaus Bernardo Hermanno ir režisieriaus, Alfredo Hitchcocko, bendradarbiavimą.Drąsiais sprendimais pasižymintis šokėjas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. choreografas Aurelijus Liškauskas džiaugiasi atsinaujinusia baleto trupe, kuri, anot jo – vos spėja gyventi. Netikėtus teatro trupės sprendimus pastebi ir publika, vertina ir kritikai. Kaip gali derėti baletas ir vanduo? Ką reiškia šokti ant teatro fasado? Ir kodėl melagis tas, kuris sakosi, jog nekuria publikai? Apie tai ir kita – Aurelijus Liškauskas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Prabėgę 2021-ieji nestokojo kultūros bendruomenės atstovų inicijuotų įvykių ar reakcijų į politikų siekius įprasminti savas idėjas, sukėlusių aštrias diskusijas visuomenėje ir sulaukusių kontraversiškų vertinimų. Kai kurių Lietuvos kultūros įvykių apžvalga patriotizmo, pilietiškumo, meninių akcijų ar į(iš)paminklinimo aspektais.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – jau pažįstamo lietuvių skaitytojams ukrainiečių rašytojo Serhijaus Žadano „Internatas“, tikrais įvykiais paremtas romanas apie karą Donbase, ir britų istoriko Beno Wilsono mokslo populiarinimo knyga „Metropolis“ apie miesto istoriją nuo senovės iki šių dienų.Apie svarbiausius ir įsimintiniausius 2021 metų kultūros įvykius - Julijaus Grickevičiaus interviu su Prezidentu Gitanu Nausėda.Kelionę po Lietuvą pradeda fotografijų paroda, skirta Jono Meko šimtmečiui paminėti.Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyrius kiekvienais metais organizuoja daugiau kaip šimtą nemokamų edukacijų vaikams, kurių tikslas – ugdyti vaikų norą skaityti bei domėjimąsi knygomis.Tęsiame „Žiemojimą su operą“ ir pristatome dar vieną Arijos dekonstrukciją. Šįkart tai arija iš Giuseppe Verdi operos „Traviata“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Siekiant paskatinti kultūros paveldo objektų savininkus ir valdytojus didesnį dėmesį skirti prevencinei priežiūrai, Lietuvoje pradėtas vykdyti "Fixus mobilis" paveldo stebėsenos ir prevencinės priežiūros projektas.„Ryto allegro“ tęsia Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams sukurtą pasakojimų ciklą. Šį kartą išgirsite pokalbį su muftijumu Romu Jakukausku pasikalbėjusi apie Lietuvo totorių religiją ir dvasines vertybes bei jų panašumus su katalikybe.Mykolas Drunga apžvelgs užsienio kultūrinę spaudą.Vilniuje, kino centre „Skalvija“ prasideda filmų programa „24 užrašai per sekundę. Jonas Mekas ir jo aplinka". Programoje – plati J. Meko filmų panorama, papildanti Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytą parodą „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“. Plačiau apie parodą, filmų programą bei Jono Meko įtaką kinematografijos pasakos režisierius, atlikęs stažuotę Jono Meko Kino antologijos archyve Niujorke, Audrius Stonys bei parodos ir šiandien prasidedančios kino programos 24 UŽRAŠAI PER SEKUNDĘ. JONAS MEKAS IR JO APLINKA kuratoriai Lukas Brašiškis ir Inesa Brašiškė.Šiandien Klaipėdos Žvejų rūmuose į savo jubiliejinį vakarą „Dedikacija Klaipėdai“ kviečiantis garsiausiose Europos scenose dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa.Šiandien LRT audiotekoje ir tinklalaidžių platformose pasirodo naujas, lyties temas plėtojančios LRT KLASIKOS tinklalaidės „72 atspalviai“ epizodas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kas įdomaus naujausiame mėnraščio „Metai“ numeryje?Pasaulio kultūros įvykių apžvalga – apie skirtingų formų cenzūrą Kinijoje, Turkijoje ir Nikaragvoje, aukcionų rekordus ir istorinį JAV pasirinkimą Venecijos Aukcionų rekordai ir istorinis JAV pasirinkimą Venecijos bienalėje.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia Davido Franco dokumentinį filmą „Sveiki atvykę į Čečėniją“, Marcelo Barbosos ir Aude Chevalier-Beaumel „Indianarą“ ir Sébastien Lifshitz „Mergaitę“.Varšuvos kino festivalyje Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ pelnė geriausiodokumentinio filmo apdovanojimąKaip pakeitė MO muziejaus atsiradimas požiūrį į muziejus Lietuvoje?Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriuje jau beveik metus vyksta vitražų, esančių Klaipėdos miesto ir apskrities visuomeniniuose ir kulto pastatuose skaitmeninimo darbai. Siekdama supažindinti meno mylėtojus su vertingiausiais vitražais, juos kūrusiais menininkais bibliotekos meno skyriaus vadovė Birutė Skaisgirienė gyventojus kviečia ir į pažintines ekskursijas.Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaroma Alvydo Lukio autorinė paroda „Jetlag“.Ved. Marius Eidukonis

Tęsiasi tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kuri lankytojus pasitinka Jono Meko išsakyta mintimi: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Tad, daugelis Knygų mugės lankytojų ateina tik į renginius.Specialistai sako, kad sistema, pagal kurią nustatomos studijų kainos, turėtų būti skaidresnė. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patvirtinus atnaujintas normines studijų kainas, akademikai kelia klausimus dėl universitetų ir kolegijų skirtumų.Naujasis koronavirusas labiausiai pakenks Lietuvos gamintojams, teigia specialistai.Dar laidoje sužinosime, kokius brangakmenius labiausiai vertino Lietuvos valdovai, tai –deimantai, rubinai, safyrai ir perlai; taip pat girdėsite šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių ir naudingų dalykų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Pokalbis su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi, apie kurio garsųjį albumą „Žiedai tarp žiedų“ iki šiol netyla kalbos.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Jono Meko kūryba pirmą kartą pristatoma Izraelyje. Ar įdomus Mekas ir Fluxus judėjimas Izraelio gyventojams, pasakoja Lietuvos kultūros atašė Izraelyje Elena Keidošiūtė. Su rubrika „Kalbos rytas“ - užsienio baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai pasakoja apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje ir priežastis, kodėl užsieniečiai nori išmokti šią archajišką kalbą.Penkioliktą kartą prasideda prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Kur slypi prancūziško kino fenomenas? Ir ar vis dar galime kalbėti apie ryškius nacionalinio kino bruožus globalizacijos ir koprodukcijų kontekste? Apie tai kalbamės su festivalio organizatorėmis Ramune Vrubliauskiene, Egle Čepaite ir Juste Litinskaite. Kodėl muzikiniai vaizdo klipai verti parodos galerijoje? Lankomės Rimo Sakalausko parodoje „Dispozicija“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Neroną.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Leidykla „Lapas“ tęsia paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“ menininko Dainiaus Liškevičiaus paskaita „Atsisveikinimas su 20-tuoju amžiumi“. Kultūros temų spaudoje apžvalga. Jono Meko vizualiųjų menų centras pristato menininko Redo Diržio „Situografus“ ir kviečia kartu patirti kelionę į save. Kalbos tyrėjai kuria interaktyvų studentų darbuose naudojamų frazių sąvadą. Ar studentų rašto darbai pasižymi žodingumu, pasakoja Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros docentė Skaistė Volungevičienė.Kokią įtaką Holivudo produkcija daro Europos kino kūrėjams? Kodėl į ekranus veržiasi istoriniai filmai? Kaip Europos šalims, turinčioms mažas kino rinkas, išspręsti kino platinimo iššūkius? Ir ko Lietuvos kino kūrėjai galėtų pasimokyti iš islandų? Apie tai kalbamės su festivalio „Scanorama“ programos „Naujasis Baltijos kinas“ žiuri nariais: Liubeko kino festivalio meno vadove Linde Fröhlich, Norvegijos kino instituto patarėju Jacobu Bergu ir Slovėnų kino kritike, Europos kino akademijos nare Nerina T. Kocjančič. Kauno Valstybinis muzikinis teatras rengiasi pirmajai premjerai atnaujintoje Didžiojoje salėje. O ar reikia teatrui atnaujinti savo kūrybinę viziją? Pokalbis su teatro vadovu Benjaminu Želviu ir vyr. režisieriumi Kęstučiu Jakštu. „Klasikos enciklopedija“ – apie Ciceroną pagal Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą knygą „Jie kūrė pasaulio istoriją“. Kultūros renginių anonsas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Jono Meko dienoraščio „Žmogus be vietos” ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas. Įrašyta 2003 m.

Nemaža dalis tautiečių vaikų auga ne Lietuvoje, tačiau senelius turi Lietuvoje. Dėl to ir ne vien dėl to vaikams neretu atveju bene privalu mokėti dvi kalbas. Kokių sunkumų ir kokių privalumų dėl to atsiranda? Kalifornijoje gyvenanti Justina G. Brazdžionis išleido edukacinę pasaką vaikams lietuvių anglų kalbomis „Nėjus ir Amadėjus“, „Neo&Amadeo“, ir sako, kad knyga gali būt naudinga ir Lietuvoje gyvenantiems vaikams mokantis anglų kalbos. Laidoje taip pat lankysis ankstyvosios dvikalbystės klausimais besidominti Dr. Inga Hilbig iš VU Filolofijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto. Kitas laidos svečias – menininkas Denisas Kolomyckis. Jis įgyvendina trejus metus truksiantį projektą „1001 šokio istorija“, kuris įkvėptas ir perimtas iš legendinio avangardinio kino kūrėjo Jono Meko. Ved. Živilė Kropaitė.

Pasakojimas apie „Rupert“ meno centre veikiančią parodą „Leiskite man svajoti utopijas“, kurioje eksponuojama Jono Meko anksčiau nepublikuota poezija.Sekmadienį Karlovi Varų kino festivalyje įvyko režisieriaus Karolio Kaupinio debiutinio ilgametražio vaidybinio filmo „Nova Lituania“ premjera. Pokalbis su režisieriumi apie filmo idėją ir premjerą kino festivalyje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie alkoholį ir menininkus.Vertėjas Cornelijus Hellis savaitgalį įvertintas Austrijos Respublikos valstybine premija už viso gyvenimo veiklą – šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą. Kodėl niekas nenori vertėjo kaip tarpininko? Kokia vertimo kasdienybė? Ir kokias knygas mieliau renkasi versti į vokiečių kalbą? Pokalbis su vertėju C. Helliu.Ved. Austėja Kuskienė.

62 kartą Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, o žurnalas „Santara“ mini 30-uosius leidimo metus. Sostinės parodų centre „Rupert“ pristatoma viena paskutiniųjų Jono Meko idėjų parodai. Kaune lankosi Jeilio universiteto prezidentas Peter Salovey.Šeiko šokio teatras pristato spektaklį-ekskursiją „Užpustyti“ apie klajoklišką Kuršių Nerijos istoriją. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie profesionalius protestuotojus. Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – apie VU Klasikų asociaciją pasakoja doc. dr. Nijolė Juchnevičienė ir dokt. Tomas Riklius. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Kino kūrėjo Jono Meko laidotuvės Lietuvoje. Kelionę pradeda penktoji LRT Nacionalinė ekspedicija. Projekto dalyviai plauks Dauguvos upe per Baltarusiją ir Latviją, Baltijos jūra pasieks Saremos salą Estijoje, o vėliau per Žemaitiją grįš į Kauną.Trečią kartą vyksta labdaros projektas „Pirmoji kuprinė“.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Algimantas Butvilas.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

„Jam poezija buvo visa kas“, – pastebi Vytautas V. Landsbergis.Šiuos metus pradėjome niūria žinia – sausio 23 dieną Niujorke mirė Jonas Mekas. Nors geriau pasauliui žinomi kinematografiniai Jono Meko kūriniai, tačiau jo būta ir poeto, prozininko. Apie tai, kaip Jonas Mekas fiksuodavo kasdienybės virpesius literatūroje, šiandien pasakoja rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Avangardinio kino krikštatėviui išėjus „atgal į šviesą“, kalbamės su žmonėmis, kurie dirbo su Jonu Meku ir augo su jo kūryba. Dalyvauja ką tik iš susitikimo su Jono šeima Niujorke grįžęs performansų menininkas Denisas Kolomyckis, „Rupert“ direktorė, būsimos Jono Meko parodos Lietuvoje kuratorė Justė Jonutytė, Kirtimų kultūros centro renginių koordinatorė Indraja Vaitkūnaitė, knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas Tomas Lučiūnas, su Meko archyvais dirbusi Simona Karalienė. Epizodą veda Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia

Eidamas 97-uosius Niujorke mirė Jonas Mekas.Pasaulio žiniasklaida, pranešdama apie menininko Jono Meko mirtį, jį vadina amerikietiškojo avangardinio kino krikštatėviu, pradininku, milžinu, guru.Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas aptars įregistruotus vaiko teisių apsaugos įstatymo projektus ir siūlymus, kaip keisti dabartinę tvarką.Venesuelos parlamento pirmininkui pasiskelbus einančiu prezidento pareigas, JAV ir didžiosios Pietų Amerikos valstybės pripažino opozicijos lyderį laikinuoju šalies vadovu.Vilniaus apylinkės teismas paskelbė sprendimą byloje, kurioje koncernas „MG Baltic“ iš Seimo nario Vytauto Bako siekia prisiteisti reputacijai padarytą žalą.Sportas.Ved. Darius Kuodis.

Jono Meko dienoraščio „Žmogus be vietos” ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas. Įrašyta 2003 m. 2 dalis

Jono Meko dienoraščio „Žmogus be vietos” ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas. Įrašyta 2003 m. 1 dalis

Vakar Amžinybėn iškeliavo menininkas Jonas Mekas. Jono Meko darbai ir asmenybė. Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Knyga yra tiesiog tobulas formatas, tarsi mažytis unikalus muziejus, kurį tu vis gali pasiimti, atsiversti ir būti kartu su juo“, – sako jauna dailininkė Rasa Jančiauskaitė, kurios iliustracijos Mariaus Marcinkevičiaus knygai „Maži eilėraščiai mažiems“ atrinktos į Bolonijos vaikų knygų mugės 2019 iliustruotojų parodą. „Klasikos enciklopedija“– apie radijo spaudos apžvalgų pradžią. Ved. Alma Valantinienė.

Klaipėdoje vyksta „Fotografijos šventė“ – žiūrovai kviečiami išvysti tris skirtingų kartų fotomenininkų parodas. Čia veikia Remigijaus Pačėsos kūrybos retrospektyva, Jono Meko fotografijų ekspozicija, prisistato ir jaunosios kartos menininkas Augustinas Našlėnas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lapkričio 11 dieną Klaipėdos kultūrininkai buvusį policijos pastatą apjuosė gyva grandine. Taip jie bandė atkreipti Vyriausybės kanceliarijos dėmesį, kad apleistas Prūsijos karalystės laikus menantis pastatas galėtu tapti kultūros erdve. Apie tai – filosofo Kęsto Kirtiklio komentaras.Prisimename režisierių Eimuntą Nekrošių.„Triušis yra simbolinis atspindys mūsų pačių, bendros jausenos ir žmogiškos psichologijos pagrindo. Kas yra triušis? Tai bailus gyvūnas. Susitaikęs ir prisitaikęs prie savo gyvenimėlio. O blogas triušis yra opozicija šitam. Tai triušis, supratęs savo bukumą ir nebenorįs toks būti“, – taip plataus meninio profilio sindikatą „Bad Rabbits“ apibūdina režisierius Agnius Jankevičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Klaipėdoje vyksta „Fotografijos šventė“ – žiūrovai kviečiami išvysti tris skirtingų kartų fotomenininkų parodas. Čia veikia Remigijaus Pačėsos kūrybos retrospektyva, Jono Meko fotografijų ekspozicija, prisistato ir jaunosios kartos menininkas Augustinas Našlėnas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lapkričio 11 dieną Klaipėdos kultūrininkai buvusį policijos pastatą apjuosė gyva grandine. Taip jie bandė atkreipti Vyriausybės kanceliarijos dėmesį, kad apleistas Prūsijos karalystės laikus menantis pastatas galėtu tapti kultūros erdve. Apie tai – filosofo Kęsto Kirtiklio komentaras.Prisimename režisierių Eimuntą Nekrošių.„Triušis yra simbolinis atspindys mūsų pačių, bendros jausenos ir žmogiškos psichologijos pagrindo. Kas yra triušis? Tai bailus gyvūnas. Susitaikęs ir prisitaikęs prie savo gyvenimėlio. O blogas triušis yra opozicija šitam. Tai triušis, supratęs savo bukumą ir nebenorįs toks būti“, – taip plataus meninio profilio sindikatą „Bad Rabbits“ apibūdina režisierius Agnius Jankevičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito aktorius Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito aktorius Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Algimantas Butvilas.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Algimantas Butvilas.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Algimantas Butvilas.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Algimantas Butvilas.

Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.

Margučių skutinėjimas poetui Marcelijui Martinaičiui buvo savotiškas ritualas, meditacija, panaši į eilėraščių rašymą.Kaip šv. Velykų stebuklas patiriamas kasdieniuose darbuose, kaip sakralumas pasirodo paprasčiausioje kasdienybėje? Ką apie tai liudija lietuvių poetų eilėrašiai? Galbūt stebuklo matymas kasdienėje aplinkoje yra dar vienas būdas išvengti apsimestinumo, dirbtinės pastangos išgyventi ypatingą būseną tuomet, kai nebūtinai ji kyla savaime.Laidoje girdėsite Jono Meko, Alfonso Nykos-Niliūno, Juditos Vaičiūnaitės, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio eilėraščius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Algimantas Butvilas.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.

Vidurnakčio lyrikoje Jono Meko eiles skaito Vincas Aleknavičius.