Podcasts about belgijos

Vyriausybė pritarė mokesčių paketui, į kurį įeina nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų ir pelno apmokestinimo pokyčiai, taip pat naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas. Naujausi siūlymai numato pokyčius apmokestinant pirmąjį būstą. Savivaldybės savo nuožiūra galėtų nustatyti NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc. Tarifas būtų nustatomas atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes – anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.Europos Sąjunga patvirtino naują sankcijų paketą, kuriuo ribojamas Rusijos šešėlinis laivynas, o Europa grasina tolesnėmis bausmėmis, jei Maskva nepadarys pažangos siekiant paliaubų Ukrainoje.JAV prezidentas Donaldas Trampasį Rijade susitinka su Sirijos lyderiu ir Persijos įlankos valstybių vadovais, o po to vyks į Katarą, nepaisant aštrių ginčų dėl jo planų priimti itin prabangią dovaną.Kokių netikėtumų pateikė pateikė Eurovizijos pirmasis pusfinalis? Kol kas didžiausia sensacija laikomas Belgijos nepatekimas į finalą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Belgijos mokslininkai uždaroje talpoje bando išgauti sausų žmogaus kaulų kvapą. Šis tyrimas inicijuotas bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, kuriems talkina šunys. Eksperimento tikslas – padėti šunims greičiau aptikti senus palaikus.Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito įrašas, kad vienam iš parkų Klaipėdoje, yra mėtomi žiurknuodžiai, kurie įdėti į pašteto bei dešros mišinį. Moteris pasakojo, kad vieną tokį paketą prarijo ir jos šuo – teko skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją bei plauti skrandį. Ji taip pat pasidalino ir aprašymu moters, kuri, kaip įtariama, tuos paketus parke ir galėjo išmėtyti. Tai – ne pirmas atvejis Lietuvoje, kai gyvūnų augintojai fiksuoja įvairiose viešose vietose mėtomus šunims patrauklius skanėstus su nuodais.Prieš beveik dešimtmetį pasaulis išėjo iš proto dėl žaidimo Pokemon Go. Viso pasaulio gatvėse slankiojo žmonės įbedę akis į telefonus, kuriuose gaudė virtualius pokemonus. Bet šiandien šis žaidimas kone pamirštas. Kas nutiko?Nuo sausio pirmosios Lietuvoje įsigaliojo didesni akcizai degalams, o pokyčius nesunku matyti plika akimi – degalų kainos degalinių švieslentėse kilo į viršų. Prognozuojama, kad Lietuvoje degalų, o ypač – dyzelino - kaina kasmet stabiliai stiebsis į viršų ir 2030-aisiais gali pasiekti net 2,5 euro už litrą.Ved. Paulius Selezniovas

Vašingtonas įvedė muito mokesčius Kanados, Meksikos ir Kinijos importui.Švedijos ministras pirmininkas pripažino, kad jo vyriausybė prarado kontrolę dėl šalyje plintančios smurto bangos.Lietuvos politikai siūlo, kad po mažareikšmių autoįvykių miestuose vairuotojai pirmiausia atlaisvintų kelio juostą, ir tada pildytų įvykio deklaraciją.Svalbardo pasaulinėje sėklų saugykloje Norvegijoje neribotą laiką bus saugoma per du šimtus Lietuvos augalų sėklų pavyzdžių.Belgijos mokslininkai uždaroje talpoje bando išgauti sausų žmogaus kaulų kvapą.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvos ir Belgijos kolektyvas „Merope“ išleido vieną metų albumų, kurį pastebėjo didžiausi užsienio spaudos leidiniai. Džiazo pasaulyje – nauji iš žvaigždžių sudarytų supergrupių leidiniai. Dar šiek tiek Bacho vargonų, Messiaeno „Turangalîla“ simfonijos ištraukų ir Salomėjos Kalvelytės bei Miko Kurtinaičio fleita su tūba. Visa tai – paskutinė 2024 met7 naujienų apžvalga „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Vatikane prasidėjo Sinodo, skirto sinodiškumui, baigiamosios asamblėjos antroji sesija.Spalio 4 d. startavo Lietuvos Carito akcija Dosnumo krepšelis, apie kurią plačiau pasakoja Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.„Magnificat leidiniai“ supažindins su naujienomis: spalio mėnesio kasdienių skaitymų maldynu ir Biblijos istorijas komiksų pavidalu. Dalyvauja Ilona Valujevičienė ir Veronika Kimbrytė.Radijo įspūdžiai tiesiai iš Belgijos, dar neatsigavusios po Pranciškaus apsilankymo praėjusį savaitgalį. Daug metų šalyje gyvenanti poetė ir rašytoja Agnė Žagrakalytė pasakoja apie tai, kas būna, kai į svečius ima ir ateina pats popiežius.„Krikščioniškos minties puslapis“: „Širdis turi savų paskatų, kurių nežino protas“, kadaise rašė garsusis prancūzų filosofas, matematikas ir religinis mąstytojas Blaise'as Pascalis. Ar esama pagrįstų filosofinių paskatų tikėti Dievą? - klausia Readingo universiteto filosofijos profesorius emeritas Johnas Cottingamas, ir atsako, jog religijos filosofams gali visai rimtai tekti priimti tai, ką kadaise Pascalis yra pavadinęs „širdies paskatomis“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, per daugybę tarnystės metų sukaupęs didžiulę kunigo, vienuolio, misionieriaus ir sielų ganyotjo patirtį, šiandien su Julium Sasnauskui kalbasi apie Jėzaus draugiją.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Troleibusas“.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios, ukrainiečiai išgyveno mėnesius trukusius elektros tiekimo sutrikimus. Ekspertai prognozuoja, kad artėjanti žiema bus „sunkiausias išbandymas“ nualintam Ukrainos energetikos sektoriui. Šį vakarą Vilniuje vyks labdaringas bėgimas už šviesą.Vilniaus universitetas šiandien kviečia visus savo alumnus sugrįžti į universitetą, atnaujinti ryšius ir dalyvauti įvairiose diskusijose.Vidurio Rytų Europoje pasibaigus potvyniams, gyventojai bei verslas skaičiuoja milijardinius nuostolius ir bando atkurti nuniokotas teritorijas.Siekdami apsaugoti kriaušes nuo klimato kaitos padarinių, Belgijos mokslininkai pasitelkia inovatyvias technologijas – specialiuose šiltnamiuose imituoja ateities klimato sąlygas.Ved. Karolina Panto

„Po beveik dviejų savaičių kelionės po Aziją ir Okeaniją, kuri buvo ilgiausia ir tolimiausia per visą pontifikatą, popiežius Pranciškus šią savaitę vėl iškeliavo ir dabar lankosi dviejose mažiausiose Europos šalyse. Čia jam teks susidurti su didžiausiais Bažnyčios iššūkiais, įskaitant dvasininkų seksualinio išnaudojimo krizę, kunigų trūkumą ir tuštėjančias bažnyčias. „Kontrastas tarp šių dviejų kelionių bus didžiulis“, - vizito į Liuksemburgą ir Belgiją išvakarėse sakė Belgijos katalikiškų naujienų svetainės ‚CathoBel‘ vyriausiasis redaktorius Vincentas Delcorpsas. Mažiau negu dvi savaitės skiria popiežiaus lankymąsi šalyse, kuriose Bažnyčia sparčiai auga, net ir ten, kur ji sudaro mažumą, nuo vizito į Europos centrą, kur katalikybė jau seniai išgyvena nuosmukį. Ši tarptautinė kelionė bus ryškus kontrastas Pranciškaus taip mėgstamiems pakraščiams. Vietos organizatoriai vizitą laiko galimybe įpūsti naujos gyvybės senosioms struktūroms, bet tai yra didžiulė rizika." Plačiau - vedamojo skiltyje.Dar vieną naują knygą - lietuvių kalba išleista katalikiško judėjimo „Opus Dei" įkūrėjo, šv. Josemaria Escriva biografija „Tespindi tik Jėzus“. Apie ją pasakoja laidos svečiai ir judėjimo nariai – kunigas Vytautas Saladis ir poetas Tomas Taškauskas.Spaudos apžvalga - Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Amerikos Valstijose šalies prezidento rinkimų išvakarėse (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas 110-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga „Dievas keliauja su savo tauta“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios komunikaciją.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie nuodėmingą laimę“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Dokumentinio teatro kūrėjai Silke Huysmans ir Hannes Dereere iš Belgijos atveža į Vilnių du spektaklius, kuriuose kalba apie kasybos poveikį planetai.Spektaklių šia tema jauni menininkai iš viso sukūrė tris. Jie pasakoja apie didžiulio masto ekologinę nelaimę Brazilijoje, fosfatų gavybos išsunktą Nauru salą, o taip pat kontraversiškai vertinamus vandenynų dugno tyrimus, kuriuos atlieka giliavandenės išteklių gavybos įmonės.„Ši nelaimė Brazilijoje asmeniškai palietė mane, bet ji liečia ir kitus, nes mes visi naudojame geležį: automobiliuose, kompiuteriuose, statyboje. Ir tokių nelaimių pasitaiko, nes kai pasaulyje yra didelė paklausa, jie gamina daugiau, dirba sunkiau ir mažiau saugiai“, - sako Silke apie tragediją, įvykusią šalia jos vaikystės miestelio.Tuo metu Hannes mano, jog išteklių gavyba gali tapti tam tikru lęšiu, per kurį galima pažvelgti į daugybę įvairių pasauliniu mastu vykstančių procesų: „Ji, žinoma, susijusi su poveikiu aplinkai, bet ji taip pat su ekonomikos struktūra, socialine dinamika ir klasių skirtumais, darbo jėgos organizavimu, politika“.Laidoje panaudotos ištraukos iš menininkų spetaklių „Mining Stories“, „Pleasant Island“ ir „Out of the Blue“.Vertimą įgarsina Rima Žilinskaitė ir Edvinas KučinskasAutorė Inga Janiulytė-TemporinBart Dewaele nuotrauka

Šiauliai - labiausiai augantis Lietuvos didmiestis – tokia žinute neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino miesto meras Artūras Visockas. Gyventojų skaičių augina iš svetur grįžę tautiečiai, užsienio piliečiai, kurie atvyksta čia dirbti, ir prieglobstį nuo karo radę ukrainiečiai. Kaip tai keičia darbo rinką mieste?Prieš pusantros savaitės minėjome Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį. 2004m. kovo 29 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido pirmieji Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“, kurie pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.Ved. Darius Matas

Kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Nelegalią spaudą per sieną gabeno ne tik vyrai, bet ir moterys.„Iš tiesų, mes grosime gražiau negu grojome“, – žada Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, kalbėdamas apie orkestro skambesį naujai įrengtoje buvusių Kongresų rūmų salėje.Raubonių malūne-karšykloje-verpykloje lankytojai kviečiami susipažinti su Pasvalio krašto istorija, vilnos amatu ir kitomis tradicijomis.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie įkalinimo bausmės išvengusius klimato aktyvistus iš Belgijos, į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą Berlyno techno muzikos sceną, iš Niujorko zoologijos sodo pabėgusį ir daugiau nei metus laisvėje gyvenusį didįjį apuoką, kuriam vietiniai ketina pastatyti paminklą, bei šią savaitę mirusio Eric'o Carmen muziką.Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo gaisrą, „kuris įgyja vis daugiau apokaliptinės tragedijos požymių“.Beveik penki šimtai nukryžiuotujų akių žvelgia į instaliacijos „Ovalas“ centre atsidūrusį lankytoją. Jos kūrėjas Ramutis Petniūnas kviečia atrasti savo santykį su nukryžiuotuoju ir pasirinkti savo žvilgsnio kampą.Šią savaitę paskelbti nacionalinių scenos meno apdovanojimų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai. Apie „Auksinių scenos kryžių“ komisijos matomą Lietuvos teatro paveikslą bei šiuos apdovanojimus kaip teatro bendruomenę vienijančią, o gal net kiršinančią tradiciją – pokalbis su teatro kūrėju, Lietuvos kultūros tarybos teatro srities ekspertu Jonu Terteliu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Praėjus daugiau nei savaitei nuo Silvester Belt ir „Luktelk“ pergalės EUROVIZIJA.LT diskusijos apie pasirodymą bei atlikėją nenutyla iki šiol. Vieni jį dievina, o kiti negaili pastabų. Apie tai, o taip pat ir apie Lenkijos, Belgijos, San Marino bei Kroatijos pasirinkimus – paskutiniame šios žiemos eurodienos podkaste. Laidos galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Naujasis intro (00:00); Pusė suskaičiuotų balsų bei komisijos šposai Lietuvos finale ir LEAVE SILVESTRAS ALONE (02:05); „TikTokinė“ Lenkijos paraiška ir keista uždara atranka (17:45); Lietuvos žiūrovams ir komisijai patiksianti Belgija (30:30); Siaubingas San Marino finalas su neblogu rezultatu (44:15); Favoritų Danny Saucedo ir Dotter pasirodymai Švedijoje (57:50); Dviejų arklių lenktynės Kroatijoje ir šalies šansai laimėti „Euroviziją“ (01:11:25); Super įtemptos savaitės belaukiant (01:29:25);

Lietuvoje minima vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena. Prezidentas Gitanas per 80 užsienio ir Lietuvos piliečių įteikė valstybės apdovanojimus.Avdiivkoje vyksta įnirtingi mūšiai, miestą iš trijų pusių supa Rusijos pajėgos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako: „Mes vertiname kiekvieną Ukrainos žemės gabalėlį, tačiau didžiausia vertybė ir prioritetas mums yra Ukrainos kario gyvybės išsaugojimas.“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais pasirašys susitarimus dėl saugumo garantijų Ukrainai. Šeštadienį jis sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje pagrindinė tema - kaip karų akivaizdoje neprarasti tikėjimo, kad šalys vis dar gali bendradarbiauti.Romoje šiais metais vasario 16-oji minima ypatingai – išskirtinės Šv. Mišios ir Dainų šventės tradicijas pristatatantis 100 choristų choras iš Lietuvos.Lietuvos trispalvė šiandien keliama ir nedideliame Belgijos mieste Diufelyje. Nors 40 kilometrų nuo Briuselio nutolusiame mieste negyvena nė vienas lietuvis, vietiniai jį praminė pačiu lietuviškiausiu visoje Belgijoje dėl čia gyvenančių flamandų Fransinos ir Renė meilės bei paramos Lietuvai. Ji tęsiasi jau beveik 30 metų.Didžiausia pasaulio demokratija po Indijos ir Jungtinių Valstijų, Indonezija, turi naują prezidentą. Po įspūdingų rinkimų, kuriuose per vieną dieną galėjo balsuoti iki dviejų šimtų milijonų žmonių, nugalėjo buvęs generolas, pristatantis save kaip mielą dėdę, tačiau kritikų vadinamas karo nusikaltėliu ir grobiku, keliančiu grėsmę demokratijai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Tarptautiniam olimpiniam komitetui leidus kitų metų olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos atstovams - pasipiktinimas iš Ukrainos ir ją palaikančių šalių.Prasidėjus užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių registracijai į kitąmet vyksiančius rinkimus, Belgijos lietuvių bendruomenė žada aktyviai dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo.Socialdemokratai šiandien tarybos posėdyje aptaria politines aktualijas, artėjančius rinkimus, šalies saugumo situaciją.Šią savaitę Danijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojamas netinkamas elgesys su religiniais tekstais ir uždraudžiamas Korano deginimas.Vis daugiau organizacijų prieš šventes skelbia apie nulinę dovanų politiką. Kaip ir kokiais būdais išreikšti padėką? Ko geriau nedaryti, kad dovana netaptų kyšiu ar nemaloniu įpareigojimu?Jungtinės Karalystės oro linijų bendrovė įvykdė pirmą pasaulyje komercinį skrydį, kuriuo metu lėktuvas naudojo ekologiškus degalus. Pasak aviakompanijos, šio skrydžio tikslas - įrodyti pasauliui, kad tvari aviacija yra įmanoma. Bendrovė teigia galinti sumažinti išmetamųjų dujų kiekį iki nulio, tačiau greičiau pereiti prie ekologiškų degalų trukdo žaliavų stoka.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Lietuvoje tęsiantis melagingiems pranešimams apie pastatuose neva padėtas bombas, policija skelbia naujas rekomendacijas. Raginama neskubėti evakuoti žmonių ir nutraukti darbo.Skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja.Per penkerius metus Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis pripažinta apie pusantro šimto žmonių, tačiau realūs skaičiai gali būti gerokai didesni.Du trečdalius aukų sudaro moterys, kas penkta auka – nepilnametis asmuo. Nukentėjusiems padedančios organizacijos pastebi, kad nusikaltėliai keičia aukų verbavimo taktiką.Valdančiajai „Teisės ir teisingumo“partijai praradus daugumą parlamente, Lenkijoje intensyviai svarstoma, kokia bus nauja šalies vyriausybė.Europos Parlamentas balsuos dėl 50 mlrd. eurų dydžio ES fondo, kuris finansuotų Ukrainos atstatymą ir modernizaciją nuo 2024 iki 2027 metų.Belgijos policija nukovė įtariama teroristą, pirmadienio vakarą Briuselyje nušovusį du švedų futbolo sirgalius.Ved. Darius Matas

Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ekologiniai ūkiai šiemet deklaravo beveik 14 proc. mažiau ploto nei anksčiau. Lietuva išsikėlusi tikslą, kad iki 2027 metų 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Tačiau šiemet šis skaičius tesiekia 8 proc. Kodėl ekologinių ūkių skaičius mažėja? Pokalbis su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.Keturiolikos žmonių komanda šią savaitę baidarėmis mėgina įveikti Šventosios upės atkarpą Anykščių rajone. Taip įgyvendinamas projektas „Oi tu“, suvienijęs Belgijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Ukrainos menininkus bei džiuginantis Anykščių rajono gyventojus. Projekto kuratoriai Neringa Greičiutė ir Benoit Briand sako, kad jų į Andrioniškį ir Kavarską atgabenama idėja – šventė – kuriama kiekvieno renginyje dalyvaujančio: ir menininkų, ir žiūrovų.Guillaumeas Godardas savo veisykloje taiko naujausias technologijas, kad čia gyvenantys triušiai jaustųsi geriau, būtų paisoma jų gerovės. Pasakojimas iš Luros miesto Prancūzijoje.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Į ką dairomės ieškodami gairių Lietuvos švietimo reformoms? Ar egzistuoja toks tobulas modelis, kurį tiesiog galėtume perimti ir pritaikyti pas save? Kaip gerieji užsienio valstybių pavyzdžiai galėtų padėti mums spręsti savo švietimo sistemos bėdas? Kiek Lietuvos švietimo sistemoje dar liko nepasitikėjimo? Kaip dera siekis ugdyti kompetencijas ir išorinis žinių tikrinimas egzaminais? Kiek dabartinė egzaminų sistema dera su siekiu vystyti įtraukųjį ugdymą? Kuo panašūs Lietuvos ir Belgijos švietimo sistemų iššūkiai? Apie visa tai kalbamės su Mokyklų tobulinimo centro vadove Egle Pranckūniene ir programos „Renkuosi mokyti“ šeštosios karto alumne, Belgijoje prancūzų kalbą šiuo metu dėstančia Urte Penkauskaite.Ved. Donatas Puslys

Įsibėgėjant 2023 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso sezonui, po truputį užsikuria ir Eurodienos komandos varikliukas. Susėdome pasikalbėti apie Belgijos, Ukrainos ir Albanijos pasirinkimus bei užsienyje prasidedančias atrankas. Podkasto galite klausytis Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00); Kas įvyko Belgijoje? (1:25); Saugus Ukrainos pasirinkimas (17:20); Pagrindinę atrankos taisyklę pakeitusi ir dėl to (ne)suklydusi Albanija (26:23); Ką pasirinks Estija? (37:40); Ko iš kitų atrankų galėtų pasimokyti „Pabandom iš Naujo“ organizatoriai (42:25); Norvegijos MGP startas ir pervertinta Ulrikke (46:50); Nuvilianti Latvija (53:55); Daug žadanti Ispanija (56:10); Nusišnekantis, bet kūriniu maloniai nustebinęs „Sex Pistols“ lyderis Airijos atrankoje (01:00:20).

Laidos svečias – iš Belgijos kilęs klasikinės gitaros virtuozas, kompozitorius, mokytojas, „Baltijos gitarų kvarteto“ narys Chrisas Ruebensas. Jį į Lietuvą kadaise atvedė drąsi avantiūra, o galiausiai su šia šalimi surišo ir sukurta šeima. Domantui Razauskui gitaristas pasakoja apie savo gyvenimo kelią, karjerą, grupes, muziką.„Pakartot“ vieši belgas Chrisas Ruebensas, jau 15 metų gyvenantis Lietuvoje, čia kuriantis, grojantis klasikine gitara ir mokantis to vaikus.

Belgijos teisėsauga tiria korupciją Europos Parlamente. Kyšininkavimo, pinigų plovimo ir mėginimo daryti įtaką politiniams sprendimams tyrime sulaikyti keturi asmenys. Tyrime figūruoja ir Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili. Įtariama, kad Europos politikus galėjo papirkti pasaulio futbolo čempionato šeimininkas Kataras. Per keliolika kratų rasta 600 tūkst. eurų grynaisiais.Lietuva užversta sniegu. Kelininkai sako visomis išgalėmis kovojantys su sniego malūnais, bet retas gyventojas kastuvą į rankas ima pats.Kyjive taip pat gausiai prisnigo. Tačiau dėl sniego Ukrainoje niekas nesiskundžia, labiau išgyvena dėl elektros ir vandens tiekimo trukdžių. Tiesiogiai iš Kyjivo su paramą ukrainiečiams pristačiusiu Giedriumi Sakalausku.Baltarusijos opozicionierės Maryjos Kalesnikavos sesuo LRT radijui sako, kad moteris buvo kalinama labai prastomis sąlygomis, šaltoje kameroje, prastai maitinama, todėl galiausiai jos sveikata ir sušlubavo. Kaip ji jaučiasi dabar, išgirsite laidoje.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, kad mokykloms pasiruošti priimti visų poreikių vaikus artimiausius šešerius metus bus skirta per 150 milijonų eurų. Tačiau Jurgita Šiugždinienė kartu pabrėžia, kad įtraukiojo ugdymo sėkmingai plėtrai reikia ir kultūrinio pokyčio. Šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose mokosi 75 tūkstančiai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, tai sudaro beveik 16 procentų visų vaikų.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinės Tautos skelbia, kad Baltarusija be jokių sąlygų sutinka per savo teritoriją leisti vežti grūdus iš Ukrainos, ir juos eksportuoti iš Klaipėdos.Belgijos policija sulaikė vieną iš Europos parlamento vicepirmininkių.Organizacijos kviečia toliau aukoti Ukrainai.Palangoje – protesto akcija dėl baseino.Lietuvoje jau antrą savaitgalį įžiebiamos miestų ir miestelių kalėdinės eglės.Ved. Karolina Panto

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie krepšinio turnyrą, Mariaus kasdienybę Katare, sekmadienio kovas, skandalus ir A lygos finišą. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas (Kataras), Mantas Krasnickas ir Aurimas Tamulionis (Vilnius) bei tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir savaitgalio džiaugsmai 12:10 Mariaus kasdienybė Katare 22:50 Sekmadienis pasaulio čempionate 1:11:57 VIAPLAY žaidimas 1:12:34 A lygos karštas finišas 1:25:48 Jano Nevoinos akcentai 1:27:42 Įdomiausia statistika 1:29:16 „Neptūno“ direktoriaus judesėlis #KONKURSAS Sveikiname Aurimą Urboną, kuris atspėjo, kad Argentina nugalės Meksiką 2:0. Jam atitenka šešių mėnesių VIAPLAY prenumeratos kodas! Futbolas, Formulė-1, filmai, serialai ir kitas VIAPLAY turinys. Šios savaitės klausimas: kaip baigsis Kroatijos ir Belgijos rungtynės ketvirtadienį? Teisingai atsakiusiam – net pusės metų VIAPLAY prenumerata!

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Šiandien Žemėje sudėtinga būtų rasti kampelį, kur nebūtų identifikuojami tam tikros rūšies virusai. Tai susiję su tuo, kad evoliucijos eigoje jie prisitaikė gyventi visose įmanomose gyvybės formose. Ir žmonės čia ne išimtis. Ką šiandien žinome apie mumyse gyvenančius virusus ir kaip juos galime panaudoti savo naudai?Šio penktadienio knygų apžvalgoje Donato Puslio pasirinkti filosofijos pasaulį tyrinėjantys puslapiai – vėlyvosios Leonido Donskio publicistikos rinkinys „Man skauda“ ir leidyklos „Phi knygos“ leidžiamos serijos „Mažieji Platonai“, skirtos skaitytojams nuo 9 iki 99 metų, nauja knyga „Pitagoras ir pabėgę skaičiai“.Didysis „Kaunas 2022“ uždarymo renginys „Sutartis“ artėja. Jau šį šeštadienį „Žalgirio“ arenoje įvyks didžiulio masto muzikinis spektaklis, kurį kurs daugiau nei 150 atlikėjų, aktorių ir šiuolaikinio šokio šokėjų. Renginio kūrybinė komanda žiūrovus žada nustebinti ne tik muzika – elektronikos, džiazo, operos motyvais; libretu, pasakojančiu apie miesto kūrimą, bet ir efektinga scenografija. Atlikėjai ir šokėjai pasirodys vandenyje, areną puoš tikri medžiai, o scenoje bus naudojami net 2022 smėlio maišai.Vakar Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centre buvo pristatyti Tyrimo apie integruotų ir patyriminių pamokų poreikį Lietuvoje rezultatai. Apklausoje dalyvavo Lietuvos mokyklų direktoriai, mokytojai ir tėvai. 80,5 proc. mokinių tėvų ir 71 proc. Lietuvos mokyklų atstovų mano, kad šalyje yra didelis integruotų ir patyriminių pamokų poreikis. Ko trūksta, kad mokymosi procesas keistųsi ir taptų patrauklesnis šiuolaikiniam mokiniui? Kokios priemonės galėtų būti taikomos?Šiauliuose surengtoje knygų mugėje pristatyti naujausi leidiniai. Mugės rengėjai ir leidėjai stebi naujas tendencijas – skaitytojai knygas renkasi atidžiau ir perka mažiau. Dėl išaugusių kainų nuo kitų metų kuklesnis bus knygų pasirinkimas bibliotekose. Labiausiai tai palies mažas kaimų bibliotekas. Įstaigoms numatytas mažesnis finansavimas, nei iki šiol.Lapkričio 24–25 d. Vilniuje vyksta pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinė dramaturgija: slinktys, iššūkiai ir temos“, kviečianti iš žiūrovo bent trumpam tapti skaitytoju ir pažvelgti į teatrinio žodžio užkulisius. Pranešimus skaito tyrėjai iš Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Turkijos ir Belgijos universitetų. Kaip mūsų dramaturgija atrodo tarptautiniame kontekste?Seime išrinkta nauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, ja tapo daktarė Violeta Meiliūnaitė. Kokie jos kadencijos tikslai ir lūkesčiai?Ved. Urtė Karalaitė

Kauno miesto savivaldybės darbuotojai sako nieko nežinoję apie mero Visvaldo Matijošaičio šeimos sklypų reikalus.Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tvirtina, kad pats sklypus Vičiūnuose ir Lampėdžiuose pirko dar prieš tapdamas meru, norėdamas susitvarkyti aplinką, ir įsigijo juos iš artimųjų bei kaimynų.Ukrainos prezidentas patvirtina, kad šalies pajėgos toliau atsikovoja Chersono srities teritoriją į bei veržiasi Chersono miesto link.Rusijos prekyba su kai kuriomis Europos Sąjungos šalimis po invazijos ne tik nesulėtino tempų, bet ir išaugo. Štai Belgijos prekybos vertė su Rusija nuo invazijos pradžios išaugo apie 80 procentų. Analitikai sako daugiausia tai lėmė išaugusios rusiškų išteklių, kuriuos Belgija vis dar importuoja iš Rusijos, kainos. Tačiau tikina netrukus turėtų būti pastebima, kad drastiškai mažėja prekyba su Rusija.Fiksuojami afrikinio kiaulių maro protrūkiai kiaulininkystės ūkiuose. Kokios priežastys tai lemia ir ką reikėtų daryti?Ved. Darius Matas

Viešojo saugumo tarnybą palikęs Ričardas Pocius pareiškė, kad ministrė Agnė Bilotaitė grasino jį sunaikinsianti ir ne kartą reikalavo trauktis iš pareigų. Pasak Pociaus, nesutarimai su ministre prasidėjo po pernai vasarą vykusių riaušių, kurioms esą nebuvo deramai pasirengta ir kurios esą buvo malšintos netinkamai. Savo ruožtu ministerija aiškina, kad pats Pocius ne kartą yra atsisakęs duoti pajėgas renginių saugumui užtikrinti, neatvykdavo į pasitarimus apie grėsmes, neatsiliepdavo telefonu, melavo apie susitikimus su diplomatais.42-ejų Rišis Sunakas tampa jauniausiu britų premjeru per pastaruosius du šimtus metu. Jis - taip pat pirmasis indų kilmės ministras pirmininkas, ir bene turtingiausias Jungtinės Karalystės politikas. Buvęs bankininkas ir iždo kancleris žada suvienyti susiskaldžiusią šalį ir išvesti Britaniją iš ekonominės krizės. Visgi jo reputaciją temdo ir skandalai.Lietuvoje lankosi Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda.Greitosios pagalbos medikai piktinasi, kodėl prie Lazdynų ligoninės Vilniuje vakar vakarą jie buvo priversti laukti, priims ar ne ši gydymo įstaiga iš kitų rajonų atvežtus pacientus? Aiškėja, kad daliai tokių pacientų Lazdynų ligoninė atsisakė suteikti medicinos pagalbą. Kodėl?Kylant kainoms ir pirkėjams ieškant pigesnių maisto produktų, pardavėjai prašo leisti ilgiau pardavinėti negendančius maisto produktus. Jų teigimu tai sumažintų maisto švaistymą. Tačiau labdaros organizacijos norėtų, kad prekybos centrai būtų įpareigoti besibaigiančio galiojimo greitai gendančius produktus atiduoti jiems.Ved. Liepa Želnienė

Pasaulyje didėja susirūpinimas dėl antibakterinių medžiagų poveikio aplinkai, nes jų kiekis aplinkoje nuolat didėja ir dar nėra iki galo žinoma apie jų toksiškumą gyviesiems organizmams.Hagoje vyksta tradicinis studentų iš Baltijos šalių susitikimas. Nuo lyderystės paradoksų iki kūrybiško šiuolaikinio meno, nuo meno inovacijų iki intriguojančio metaverslo. Hagos Garso ir vaizdo muziejuje Baltijos šalių diaspora kartu su Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo profesionalais plėtos kūrybiškumo versle idėjas ir kurs naujus bendradarbiavimo tinklus.Kokią įtaką padarė šių metų pradžioje įsigaliojęs draudimas atlyginimus darbuotojams mokėti grynais pinigais? Darbo inspekcija sako, kad darbo ginčai dabar išsprendžiami paprasčiau, o Lietuvos bankas pastebi, kad jau 91-as procentas šalies gyventojų pinigus išsigryninti gali dešimties kilometrų atstumu.Šiaulių gatvėse - atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba. Šiauliai“. Nemokamų ekskursijų metu lankytojai bus kviečiami susipažinti net su 15 pastatų, viešomis ir dar negirdėtomis jų istorijomis, architektūrine svarba ir kitomis jų slepiamomis įdomybėmis.Ved. Gabija Narušytė

Sveikas dirvožemis garantuoja gerą derlių ir saugią aplinką. Tai akcentuota nuotolinėje konferencijoje, kurioje pranešimus skaitė JAV, Kanados, Belgijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės mokslininkai, konsultantai, ūkininkai. Prisijungę buvo daugiau kaip 1200 klausytojų iš 20 šalių. Kodėl pranešėjai buvo tik užsieniečiai, kaip renginį vertina Žemdirbystės instituto mokslininkė, Radviliškio rajono ūkininkas?Natūralūs gaminiai iš pieno, pačių kepta duona kaime jau retenybė. O Dalia ir Zigmas Stravinskai iš Šakių rajono Veršių kaimo, laikydami dešimtį karvių, daro sūrius, sviestą ir kepa duoną. Nors sunkiai tenka dirbti fermoje, bet šeima nesiskundžia o džiaugiasi įvairia veikla.Dienomis vis dažniau kaitinanti saulė žalos gali pridaryti dekoratyviems visžaliams augalams. Kaip juos apsaugoti pataria medelyno Ukmergės rajone šeimininkė Janina Stancikaitė – StrikienėVed. Arvydas Urba

Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien šaukia Valstybės gynimo tarybą, kuri vertins saugumo situaciją mūsų regione ir spręs, ką pati Lietuva dar galėtų padaryti, stiprindama savo saugumą.Smarkiai pakilus potvynio vandeniui Šilutės rajone, apsemtos ne tik kai kurios sodybos, bet ir naujai nutiestas kelias Šilutė-Rusnė. Kokių problemų žmonėms kelia šios žiemos potvynis?Bendrovė ESO skelbia, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko elektros ir dujų vagysčių. Kaip žmonės, įmonės vagia elektrą ir kaip dažnai tai pasibaigia mirtini?Po žiemos atsotogų į klases grįžta moksleiviai. Ir jie, ir pedagogai baiminasi, kad, toliau augant sergamumui, gali tekti vėl grįžti prie nuotolinio mokymo.Belgijos ir Nyderlandų pasienyje yra toks miestas, kuriame galioja skirtingi pandemijos ribojimai. Kaip ten žmonės gyvena? Papasakosime po 8.30 val.Kodėl šį sezoną šitaip trūksta stintų?Ką reikia daryti, kai po PGR testo gaunate žinutę, jog jums ne nustatytas, o tik įtariamas Covid-19?Ved. Edvardas Kubilius

Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnai Ženevoje pradėjo derybas dėl Ukrainos ir saugumo padėties regione.Valstybės gynimo taryba svarstė Rusijos keliamą įtampą Ukrainos pasienyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog bus didinamas šauktinių skaičius, perkama nauja ginkluotė, stiprinama parama Ukrainai.Šilutės rajone dėl potvynio apsemta keliasdešimt sodybų, gyventojams teikiama pagalba. Jei situacija negerės, gali būti prašoma ir kariuomenės pagalbos sprogdinant ledus Atmatos upėje.Dalies žemdirbių raginamas trauktis iš posto žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tam priežasčių.Nacionalinis kraujo centras tęsia skiepijimo nuo COVID-19 prekybos centruose akciją: šiandien pasiskiepyti galima Vilniaus „Ozo“ prekybos centre.Pagrindiniai kino „Auksinių gaublių“ apdovanojimai teko „Šuns galiai“ ir „Vestsaido istorijai“.Dėl plintančios omikron atmainos valstybėms įvedant naujus ribojimus, šalia Nyderlandų ir Belgijos pasienio įsikūrusio miesto gyventojai ir verslininkai privalo laikytis visiškai skirtingų taisyklių.Ved. Madona Lučkaitė

Koks Prezidento ir kultūros santykis? Ar randa laiko apsilankyti kultūriniuose renginiuose? Kaip žvelgia į istorinės atminties klausimus? Apie svarbiausius ir įsimintiniausius 2021 m. kultūros įvykius Julijaus Grickevičiaus pokalbis su Prezidentu Gitanu Nausėda.Pirmą kartą Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kuriantis jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa Šiaulių publikai rengia detektyvo „Puaro“ premjerą.Paskutinės metų savaitės muzikos naujienose – pareigose pasiliekantis Štutgarto valstybinės operos intendantas Viktoras Schoneris, po teismo sprendimo vėl atsidariusios Belgijos kultūros įstaigos ir keletas naujų tyrimų apie muzikos keliamos nostalgijos bei muzikos klausymosi naudą emocinei gerovei.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi Senelis Kalėda - šokėjas Petras Lisauskas.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Odeta Vasiliauskaitė

Nepaisant sparčiai plintančios omikron atmainos, Belgijos valdžia šiemet nedraudžia gyventojams rinktis kalėdinėse mugėse, nors jų šalyje kur kas mažiau nei prieš pandemiją.Tačiau ir į tas, kurios vyksta, patekti gali ne visi norintieji, kiekvienas lankytojas turi pateikti galiojantį COVID pažymėjimą. Kalėdų mugėje Briuselyje lankėsi LRT reporterė Justina Ilkevičiūtė.Portalo LRT. Lt žurnalistė Jurga Bakaitė, kartu su grupe užsienio žurnalistų, keliauja po Kijevą ir Donetcko regioną, kur lanko karo sugriautas vietas, vietos bendruomenes, kalbasi su valdžios atstovais ir gyventojais, kaip šita Ukrainos dalis keitėsi nuo karo pradžios ir kokios nuotaikos dabar, augant naujo konflikto grėsmei.Pandemijos įveikimo prognozės. PSO vadovas sako, kad ją įveikti turime jau kitais, 2022 metais. O ką mano Lietuvos mokslininkai? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Transperency International pristato didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo vertinimo rezultatus. TILS Programų vadovė Ieva Dunčikaitė.Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis.Sporto naujienos. Marius AndrijauskasJordanijos sostinė Amanas - namai šimtams tūkstančių pabėgėlių, daugiausia iš tokių šalių kaip Sirija ar Irakas. Čia persipina daugybė skirtingų likimų, visus žmones jungia siekis gyventi saugiai, užsigydyti praeities žaizdas. Tačiau situacija Jordanijos sostinėje pabėgėliams nėra palanki - sudėtinga susirasti darbą, daug pabėgėlių gyvena skurde, švietimas mokyklose prastas. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kviečia pažinti šiuos žmones ir išgirsti jų istorijas.Savaitės komentaras. Autorius – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas atmetė opozicijos siūlymą imtis parlamentinio tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito.Iš pareigų besitraukiantį „Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių Mantą Bartušką pakeis laikinasis vadovas Egidijus Lazauskas. Jis šias pareigas eis pereinamuoju laikotarpiu – nuo sausio 4 dienos, iki kol bus paskiiirtas nuolatinis vadovas.Seimas priėmė įstatymo pataisas, reglamentuojančias migrantų sulaikymo terminus, jų teises ir pagalbos teikimą jiems, esant ekstremaliai situacijai.Stiprėjant įtampai dėl Ukrainos, V. Putinas surengė tradicinę spaudos konferenciją.Per Kalėdas į Lietuvą plūstelės smarkesnis šaltis, kai kur pasnigs itin gausiai. Kaip per didžiąsias metų šventes darbuosis kelininkai?Kas žinotina, kad elektrinės dekoracijos nesugadintų švenčių?Belgijos valdžia šiemet nedraudė gyventojams rinktis kalėdinėse mugėse, nors jų šalyje kur kas mažiau nei prieš pandemiją. Tačiau ir jos netrukus turės užsidaryti dėl plintančios omikron atmainos.Ved. Paulius Šironas

Paaiškėjus, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Vilniaus elektra“ stabdo veiklą, dalis vartotojų skundžiasi, kad dėl to didės jų sąskaitos. Kas dėl to kaltas, kaip reiktų elgtis, kai nepriklausomas elektros tiekėjas praneša nutraukiantis tiekimą?Europos Sąjungos valstybėse patvirtintos Faizer tabletės nuo COVID-19 ir dar du preparatai sunkiems atvejams gydyti. Kitą savaitę Europos vaistų agentūra planuoja spręsti, ar tvirtinti jau penktąją vakciną nuo covid-19. Ar tai gali signalizuoti galimą proveržį?Nuo trečiadienio pradėjus skiepyti vaikus nuo penkerių metų, penkiuose rajonuose iki šiol nepaskiepytas ir neužregistruotas skiepui nė vienas vaikas. Pavyzdžiui Šalčininkų rajono valdžia sako padariusi viską, kad žmonės keistų požiūrį į skiepus, tačiau tikina, jog negali daryti įtakos tėvų sprendimams. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog situacija kelia nerimą ir kituose regionuose – iki šiol skiepui užregistruota vos du procentai visų tą galinčių padaryti vaikų.Sukanka 30 metų, kai 1991- ųjų gruodžio 17-ąją, Lietuvos radijas, atnaujinęs sovietų kareivių ir kolaborantų sugadintą įrangą, suremontavęs nusiaubtas studijas ir patalpas, vėl pradėjo transliuoti savo programas iš Simono Konarskio gatvės.Belgijos pareigūnai konfiskavo 11 autovežių iš Lietuvos. Įtariama, kad pervežimai vykdyti pažeidžiant Belgijos darbo teisės reikalavimus.Pareigūnų profesinio susivienijimo atstovai susitiko su premjere.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Leidykla „Alma Littera“ kviečia pažinti knygos gimimo reiškinį: nuo idėjos – iki kūrinio kelionės į knygynus ir bibliotekas. Apie tinklalaidę „Knyginėjimai“ – istorijas, kurios slepiasi po knygų viršeliais ir tarp eilučių, apie kūrybiškumą, kūrėjų gyvenimą ir pokyčius, kuriuos atneša knygos, kalbamės su rašytoja, tinklalaidės kūrėja Vitalija Maksvyte.Ar uostamiestis turės ką nors panašaus į Lukiškių centrą? Klaipėdos kultūros paveldo objektų klausimu ir miesto kultūros bendruomenės siekiais domisi Agnė Bukartaitė.Netoli Latvijos sienos esanti Seda gali didžiuotis ne tik sakraliniu menu, sukauptu čia esančioje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, Vytauto Mačernio bei Antano Baranausko ar Vytauto Didžiojo paminklais, tačiau ir vietos bendruomenės menininkų įsteigta kasdienybės meno galerija. Joje lankėsi ir su galerijos įkūrėja Genoveita Griciene kalbėjosi Česlovas Burba.Paulinos Nalivaikaitės užsienio muzikos naujienų apžvalga, kurioje – ir apie Belgijos kultūros įstaigų pareiškimą prieš griežtus ribojimus koncertų ir teatrų salėse.Rubrikoje „Be kaukių“ - dailininkė Julija Skudutytė.Ved. Gerūta Griniūtė

Naujas tyrimas rodo, kad sunkia COVID-19 forma persirgusiems pacientams tikimybė mirti per metus nuo užsikrėtimo yra maždaug 3-is kartus didesnė nei nesirgusiems kovidu. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, per metus dėl kitų ligų mirė kas antras žmogus, kuris stebėjimo pradžioje dėl koronaviruso buvo paguldytas į ligoninę. Tyrimu domėjosi Gabrielius Grubinskas.Garsus ir ne vieną apdovanojimą pelnęs Belgijos šefas savo nauju migrantų integracijos projektu sudrebino visą šalį. Belgijai susiduriant su didžiuliu virtuvės darbuotojų trūkumu, šefas ėmėsi projekto, kuriuo apmoko keliolika migrantų dirbti virtuvėje. Tokiu būdu sprendžiamos net kelios problemos – migrantai gali dirbti ir geriau integruotis, o maitinimo sektorius rasti darbuotojų, kurių taip stokoja. Iš Antverpeno pasakoja restorane apsilankiusi kolegė Justina Ilkevičiūtė.Seimas turėtų balsuoti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo pasienio savivaldybėse bei jos išplėtimo. Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas, pranešėja – Viktorija Čmilytė-Nielsen (Seimo Pirmininkė) 12.05–12.45 pateikimas, svarstymas ir priėmimas.Pokalbis su keturių seimo frakcijų vadovais arba jų pavaduotojais.Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seime seniūnas Gintautas Paluckas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seime seniūnė Aušrinė Norkienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.Vairuotojai iki Naujųjų metų turi atnaujinti arba įsigyti naują pirmosios pagalbos rinkinį. Prieš metus, 2020 m. gruodžio 10 d. Sveikatos apsaugos ministras, patvirtino naujos sudėties pirmosios pagalbos rinkinį, kuris turi būti visose įstaigose ir įmonėse, taip pat ir visų rūšių kelių transporto priemonėse. Nustatyta, kad ankstesnius pirmosios pagalbos rinkinius (vaistinėles) galima naudoti ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 1 d.Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė. Gatvės apklausa. Paulius Selezniovas,Užsienio įvykių apžvalga. Rengia Žygimantas KapočiusVilniaus valdžia ragina darželius ir mokyklas atsiimti jiems skirtas kalio jodido tabletes. Jos skirtos realios nelaimės Astravo atominėje elektrinėje atveju , kad vaikams esat ugdymo įstaigose būtų suteikta pirmoji apsauga nuo radiacijos. Tačiau, mokyklos susiduria su sunkumais - kad tabletės avarijos metu būtų duodamos vaikams, pirmiausia reikalingas tėvų sutikimas, tačiau ne visi tėvai jį duoda. Plačiau Edita Vitė.Dirbantys žmonės jau gavo arba šiomis dienomis laukia atlyginimo. Gruodis – paskutinis mėnuo, kai atlyginimas gali būti išmokamas grynaisiais ir visai nesvarbu, už kokį laikotarpį - lapkritį, gruodį, nesvarbu, ar tai priedas, premija ar „trylikta“ alga. Nuo sausio atlyginimai gali būti išmokami tik pavedimu per banką. Pliusai ir minusai to darbuotojams ir darbdaviams. Temą su pašnekovais gvildena verslo žurnalistė Irma Janauskaitė. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, .Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ."Linavos" viceprezidentas Vytas Bučinskas, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.STUDIJOJE Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Svarstymai dėl kai kurių grupių, įskaitant ir mokytojus privalomo skiepijimo.Jau pasiskiepijusiems pedagogams neaišku, ar jiems būtina skiepytis trečia doze, kad nereikėtų vėliau mokamai testuotis, ar tai tik rekomendacija. Sako, kad praėjusį pavasarį girdėjo raginimus skiepytis iš darbdavių, vienos mokyklos mokytojai buvo skiepijami vienu metu. Dabar nieko panašaus negirdi su trečiąja doze.Profsąjungos kol kas sako nematančios, kad dėl privalomo mokamo testavimo pedagogai paliktų mokyklas. Sako, kad rezultatus matysim sausį. Viena iš profsąjungų reikalauja, kad mokytojai gautų nemokamas kaukes. Maždaug pusė visų COVID19 židinių yra mokyklose. Kiek su žiemos atostogomis gali būti daroma kažkas panašaus, kas su rudens atostogomis.Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo gruodžio 28 dienos iš vaikų nuo 12 metų, norinčių užsiimti kai kuriomis veiklomis, lankytis prekybos centruose, reikalauti galimybių paso. Kaip tai gali paveikti švietimą; Kiek tokio pasao įvedimas gali sumažinti židinių skaičius mokyklose.Asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo turės daugiau galimybių tapti mokytojais. Tai sukėlė nemažai diskusijų.Mokylų tinklo pertvarka.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šio mėnesio projekto „LRT ieško sprendimų“ tema - šildymas ir kokie sprendimai padeda už jį mokėti mažiau. Kolegė Giedrė Trapikaitė domisi Kauno atveju, kur šildymas vienas pigiausių, o nepriklausomų šilumos gamintojų - daugiausia.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Liepa Želnienė..Ved. Rūta Kupetytė

Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios leis būsto šildymo išlaidų kompensacijas gauti daugiau žmonių. Pakeitimais įteisintos didesnės valstybės remiamos pajamos – jos padidintos nuo 128 eurų iki 253 arba 384 eurų, priklausomai nuo būste gyvenančių žmonių skaičiaus.„Sodra“ pradeda mokėti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas už skiepą. Iki Kalėdų jas gaus daugiau nei 93 tūkstančiai žmonių. Tai senjorai, sulaukę 75 ir daugiau metų. Kiek kitokią praktiką skiepytis vyresniems nei 60 metų žmonėms taiko Graikija. Jeigu iki sausio vidurio jie nebus paskiepyti nors viena vakcinos nuo kovido doze, tokiems žmonėms grės šimto eurų bauda kas mėnesį.Į Lietuvą iš politinės ir ekonominės krizės ištiktos Venesuelos persikėlė dar 17 lietuvių ir jų artimųjų.Garsus ir ne vieną apdovanojimą pelnęs Belgijos šefas savo nauju migrantų integracijos projektu nustebino visą šalį. Belgijai susiduriant su didžiuliu virtuvės darbuotojų trūkumu, šefas ėmėsi sumanymo, kuriuo apmoko keliolika migrantų dirbti virtuvėje.Kinija pareiškė kategoriškai nepritarianti Jungtinių Valstijų paskelbtam 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių diplomatiniam boikotui, pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.Ved. Madona Lučkaitė

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vadovas teigia, kad agentūra Lietuvoje fiksavo keliasdešimt pažeidimų prieš migrantus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas sako, kad pati šalis nėra nustačiusi atvejų, kai teisės aktų nebūtų laikomasi.Vidaus reikalų ministerija siūlo atskirti prieglobsčio prašytojus ir migrantus.Lietuvos užsienio reikalų ministras ragina tarptautines organizacijas padėti Baltarusijoje esantiems migrantams grįžti į gimtąsias šalis.Pažeidžiamos šeimos gali gauti nemenką paramą energijos taupymui, bet stokoja žinių kaip tai padaryti.Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Švedijoje vykstančiame tarptautiniame forume, skirtame Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu.Mokslo metus pradėję Belgijos universitetai studentus pasitinka auditorijose ir siekia, kad gyvai paskaitose jie dalyvautų visus metus.Seime surengtas olimpiečių inicijuotas forumas, skirtas Lietuvos sporto ateičiai.Ved. Darius Matas

Paskelbti Venecijos architektūros bienalės geriausieji. Kaip į pagrindinį šių metų klausimą „Kaip mes kartu gyvensime?“ atsako įvertinti kūrėjai?Fotografas Arūnas Kulikauskas Kauno paveikslų galerijoje atidarė parodą, kurią vadina savo gyvenimo ataskaita. Tarp daugiau nei dviejų šimtų kadrų su menininku kalbasi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: Talibano grėsmes Afganistano istoriniam paveldui, naujas Federico Fellinio muziejus Riminyje, Belgijos sveikatos priežiūros specialistai žmonėms, kenčiantiems nuo pandemijos sukelto streso, išrašo vizitą į muziejų.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras pasitinkant naujus mokslo metus.Rašytojas, istorikas Tomas Vaiseta pristato romaną „Ch.“, kurio tekstą jam padiktavo Šarlis – plepus, perdėtai nuolankus ir prieštaringas knygos pasakotojas. Jis skaitytojams pristato romano veiksmo vietą – teatrą, kuriame vaidinama iki mirties.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Siekiant suvaldyti indiškosios delta atmainos plitimą, nuo šiandien periodiškas testavimas privalomas tampa nepersirgusiems ir nepaskiepytiems krovinių ir keleivių vežėjams, laisvalaikio, pramogų, kultūros sričių, maitinimo įstaigų darbuotojams. Taip pat testavimas privalomas tampa kariams, viešojo administravimo subjektų darbuotojams, ir žmonėms, kurie dirbs su pastaruoju metu į Lietuvą atvykstančiais nelegaliais migrantais.Paulius Selezniovas išsamiau.Vyriausybė neformaliame pasitarime svarstė, kada būtų griežtinami ribojimai, siekiant suvaldyti epideminę situaciją. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tokio karantino, koks buvo anksčiau, skelbti neketinama. Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama saugaus žmonių bendravimo užtikrinimui.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Laiškonis.Statistikos departamentas skelbia, kad praeitą parą paskiepyta 1360 žmonių. Šalyje nuo kovido mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti milijonas 352 tūkst. 527 žmonės, visiškai – milijonas, 209 tūkstančiai 38 žmonės. Mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 48,4 proc. žmonių – 0,1 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 57,6 proc. gyventojų.Edita Vitė.Lietuvoje paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl išaugusių neteisėtų migrantų srautų, Migracijos departamentas paskelbė konkursą ieškodami 56 naujų darbuotojų. Pasak departamento, pPagrindinės naujų darbuotojų funkcijos bus skundų nagrinėjimas, atstovavimas teismuose, apklausų organizavimas ir vykdymas, ryšių palaikymas su kitomis institucijomis, duomenų apdorojimas.Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.Nuo šiandien atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos neskiepyti žmonės, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, būtent šios šalys ir teritorijos atsidūrė raudonojoje zonoje, atnaujinus paveiktų šalių sąrašą. Keliautojams iš Čekijos ir Italijos, kurios pasislinko iš žaliosios ir geltonąją zoną, reikės atlikti kovido tyrimus prieš ir po atvykimo, o atvykstantiems iš Norvegijos pakaks vieno tyrimo prieš kelionę, nes šalis nuo pirmadienio priskiriama žaliajai zonai.Keliuose Tuniso miestuose kilus demonstracijoms, reikalaujančioms nuteisti kyšininkaujančius valdininkus ir paleisti parlamentą, šalies prezidentas Kajisas Sajidas sustabdė parlamento veiklą ir atleido iš pareigų ministrą pirmininką Hišamą Mašiši, kuris yra valdančiosios partijos atstovas. Po tokio prezidento pareiškimo armija apsupo parlamento pastatą ir valstybinę televiziją. Valdančiosios partijos atstovai prezidento veiksmus vadina valstybės perversmu. Ieva Balsiūnaitė.Ved. Madona Lučkaitė

Šalčininkų rajono savivaldybės taryba dėl planų rajone esančiose Dieveniškėse apgyvendinti 500 migrantų surengė neeilinį posėdį. Jame ketinama nepritarti tokiems Vidaus reikalų ministerijos planams.Lietuvos aviakompanijos “Klasjet” įgula Briuselio oro uoste per pastarąsias dvi savaites buvo sulaikyta du kartus. Dėl to Lietuvos ambasada Belgijoje pateikė notą Belgijos pusei. Lietuvos aviatoriai laimėjo konkursą Europos futbolo čempionato metu skraidinti Belgijos nacionalinę rinktinę, tačiau šios šalies profsąjungoms ir teisėsaugai kilo klausimų dėl atlyginimų lietuviškai įgulai.Potvynių siaubiamose Vokietijoje ir Belgijoje žuvo per 90 žmonių, šimtai yra dingę.Lietuvoje rastas vienas didžiausių ir įdomiausių XIV a. pabaigos lobių.Detales lėktuvams ir inventorių sportininkams Ukmergėje gaminančios įmonės sako, kad specialistams prisivilioti Ukmergėje trūksta būstų.Ved. Madona Lučkaitė

Pasibaigus galiojimu,Vilniuje teko sunaikinti apie 5 tūkst. „Moderna“vakcinos nuo koronaviruso dozių.Varėnos rajone laikinai apgyvendinti migrantai paskiepyti nuo COVID-19.Artėjant suvažiavimui laišką partiečiams parašęs Lietuvos eurokomisaras, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narys Virginijus Sinkevičius atvirai perspėjo dėl grėsmių, kurias mato partijoje.Lietuvos ambasada Belgijoje išsiuntė notą Belgijos valdžios institucijoms dėl Briuselio oro uoste du kartus sulaikytos oro bendrovės “KlasJet” įgulos.Per potvynius Vokietijoje ir Belgijoje žuvo per 100 žmonių, šimtai yra dingę.Lietuvoje rastas vienas įdomiausių XIV a. pabaigos lobių.Kubą apėmusią trisdešimt metų nematytą protestų bangą lydi komunistinės valdžios represijos.Baltarusijos opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja šiandien siūlo minėti solidarumo su Baltarusijos moterimis dieną.Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Penktadienį startavo „Euro 2020“ ketvirtfinaliai. Šveicarija, net ir likusi be vieno žaidėjo, herojiškai laikėsi prieš Ispaniją, kuri į pusfinalį įšoko tik po baudinių serijos. Italija toliau žygiuoja pasakiškai – šįkart neatsilaikė galbūt paskutinį šokį šokanti Belgijos „auksinė karta“. Šeštadienį laukia dar du mūšiai. Pirmajame Čekija susigrums su Danija, apie kurios trenerį Kasperą Hjulmandą turime smagią ir, tikriausiai, negirdėtą istoriją. Etapą užbaigs Anglijos mūšis su Ukraina, kuriame favoritai aiškūs, bet juk su anglais tu niekada negali žinoti... Vedėjų-dainorėlių duetas – 15min žurnalistai Gintaras Radauskas ir Mantas Krasnickas. 00:00 Pagarba Šveicarijai, įtempta baudinių serija 11:29 Italijos spindesys, Belgijos pabaiga 21:07 Danija ir Čekija – kas favoritai? 28:20 Įdomi istorija apie trenerį Hjulmandą 36:17 Anglija favoritai, bet... 45:44 Atiduodame prizą

Penktadienio laidoje savaitgalį su futbolu pasitinkame aptardami, kas Europos čempionate kol kas maloniausiai stebina ir džiugina. Taip pat, žinome, diskutuojame apie pirmuosius du ketvirtfinalio mūšius. Ar šveicarai vėl nustebins? Ir ką vieni kitiems pasiūlys belgai su italais? Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Gintaras Radauskas bei Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 00:00 įžanga 00:58 kas labiausiai džiugina čempionate? 18:33 teisėjų darbas ir VAR sistema 24:33 Belgijos ir Italijos kova 35:58 šveicarų galimybės vėl nustebinti pasaulį 46:49 atsakykite į klausimą ir laimėkite prizą! Šįkart raginame spėti, kas įmuš pirmąjį įvartį Belgijos ir Italijos rinktinių rungtynėse. Pataikę galėsite laimėti kuprinę! Variantas, kad įvarčių nebus, irgi tinka. Sėkmės!

Prieš penkerius metus Europos čempionais tapę portugalai šįkart krenta jau aštuntfinalyje – jie pralaimėjo belgams. Turnyre nelieka ir olandų, kurie gana netikėtai nusileido Čekijai. Šiandien – įdomi Kroatijos ir Ispanijos kova bei pasaulio čempionei Prancūzijai bandysianti įkasti Šveicarija. Komanda – filosofas ir apžvalgininkas Paulius Gritėnas bei 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas. 00:00 įžanga 01:23 portugalai važiuoja namo 11:51 totalinis olandų kolapsas 24:24 L.Modričius prieš S.Busquetsą 32:39 Prancūzija stringa, bet šveicarus pranoks? 41:21 prizo dalybos! Kuprinę burtų keliu laimėjo Edita Navickaitė, atspėjusi, kad Belgijos ir Portugalijos rinktinių akistatoje bus parodytos penkios geltonos kortelės. Sveikiname ir kviečiame susisiekti!

Austrai į kovą su italais žengė pasiruošę ir vieniems čempionato favoritų metė rimtą iššūkį – tiesa, per pratęsimą rungtynių baigtį nulėmė nuo suolelio pakilę Federico Chiesa su Matteo Pessina. Kitame mače Danijos rinktinė nupūtė valus, o šiandien laukia elitinė Belgijos ir Portugalijos žvaigždžių akistata. Komanda – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Gintaras Radauskas bei politologas Marijušas Antonovičius. 00:00 Įžanga, orakulo taiklus šūvis 03:08 Italijos pergalė, pagarba Austrijai 09:38 Daniškas vakarėlis, G.Bale'o pyktis 20:04 FIFA reitingo lyderiai prieš Europos čempionus 31:19 Ar gali čekai nustebinti Nyderlandus? 38:18 Prizo vertas klausimas ir mūsų spėjimai Vakar nebuvo teisingų spėjimų, kurią minutę bus įmuštas pirmasis įvartis Italijos ir Austrijos rungtynėse, tad bandome dar kartą. Spėkite, kiek geltonų kortelių bus parodyta belgų ir portugalų mače. Raudona kortelė šiuo atveju reiškia dvi geltonas korteles. Sėkmės!

Nuostabus Kevinas de Bruyne ketvirtadienį nuskriaudė Daniją emocingose rungtynėse, Nyderlandai užtikrintai susitvarkė su Austrija, o Ukraina, nors ir atsipalaidavo, tačiau palaužė Šiaurės Makedoniją. Penktadienį vėl stebėsime trejas rungtynes, o daugiausiai dėmesio teko skirti Anglijos ir Škotijos principiniam mūšiui. Fantastiškasis trejetas – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas bei rašytojas, publicistas Aidas Puklevičius. 00:00 Intro, taurė ir De Bruyne 11:10 Nyderlandų sėkmingas žygis 16:10 Ukrainiečių atsipalaidavimas 20:15 Čerčesovo įgūdžiai 21:45 Istorinis Anglijos ir Škotijos mūšis 28:23 Ar Kroatija tikrai favoritė? 32:06 Kitokia Švedija prieš Slovakiją 36:00 Prizas! Pirmas Danijos ir Belgijos rungtynėse kortelę priešais save išvydo Danielis Wassas, tad kuprinę laimėjo Paulius Birgelis. Sveikiname!

Italija trečiadienio vakarą buvo tiesiog nuostabi ir pervažiavo Šveicariją, suomiai taškų surinkę daugiau nei smūgių į vartų plotą atlikę, o Turkija tapo didžiausiu „Euro 2020“ nusivylimu. Ketvirtadienį laukia trejos rungtynės, iš kurių išskyrėme Danijos ir Belgijos būsimą emocingą akistatą. Komanda – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Gintaras Radauskas. 00:00 Intro, itališkos mados „Euro 2020“ 10:04 Tragiška Turkija ir Velso drakonai 15:25 Rusijos pergalė, smūgių badas 20:28 Pogba ir buteliukai 22:26 Jausminga danų ir belgų akistata 27:38 Ukrainos šansas nutraukti sunkią seriją 30:33 32-jų paauglys ir diskusijos Nyderlanduose 34:38 Klausimas prizui laimėti Beje, mūsų feisbuko paskyroje „Skrieja kamuolys” po laidos įrašu spėkite, kuris žaidėjas pirmas priešais save išvys kortelę rungtynėse tarp Danijos ir Belgijos. Prizas – kuprinė! Sėkmės.

„Euro 2020” turnyrui skirta speciali „Skrieja kamuolys“ laida. Komanda – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas bei buvęs teisėjas Paulius Malžinskas. 00:00 C.Erikseno drama ir reakcijos 16:46 Ne(maloni) Suomijos pergalė 20:27 Belgijos vakarėlis Sankt Peterburge 27:32 Niuksas Šveicarijai 31:05 Viltinga anglų pradžia ir galinga Kroatija 41:10 Skrajojantys olandai ar Ukraina? 47:05 Prizas!

„Euro 2020” turnyrui skirta „Skrieja kamuolys“ laida. Komanda – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas bei TV3 Sport komentatorius Paulius Jakelis. 00:00 Intro, atidarymo ceremonija 03:55 Nuvylusi Turkija, Italijos šou 13:08 G.Bale'o Velsas ar Šveicarija? 21:30 Danijos žvėris prieš debiutantus suomius 27:55 Favoritai belgai ir A.Dziubos reikšmė Rusijai 36:28 Prizas LKL bronzos medalio laimėtojui

„Euro 2020” startui skirta „Skrieja kamuolys“ laida. Laidos dalyviai – 15min žurnalistai Gintaras Radauskas, Mantas Krasnickas ir Marius Bagdonas. 00:00 Intro 00:30 „Euro 2020“ prasideda 01:00 Europos čempionatas ir „Covid-19“ 01:30 Kodėl futbolo šventėje neliko Dublino ir Bilbao? 05:00 Viktoras Orbanas ir pilnas stadionas Budapešte 05:55 Apie „Covid-19” saugumo protokolus 10:00 A grupė: italų sugrįžimas į didžiąją sceną 13:40 B grupė: Belgijos istorinis šansas 16:44 C grupė: Nyderlandų metamorfozės 19:15 D grupė: „Futbolas grįžta namo!“ 22:15 E grupė: Ispanų sprendimai ir problemos 24:36 trys banginiai F grupėje 27:50 Drąsūs spėjimai 29:30 Kas yra šio čempionato favoritai? 31:26 Atidarymo mačas Turkija – Italija 38:52 Konkursas žiūrovams

„Ateities Bažnyčia bus nuolankesnė, bet tikrai neišnyks“, sako Belgijos kardinolas Josefas de Keselis, įsitikinęs, kad Bažnyčios laukia šviesi ateitis net ir tokioje sekuliarioje visuomenėje, kokia yra Europa. „Tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje mūsų kolektyvinėje pasąmonėje tebėra užsilikusi mintis, kad krikščionybė tik tada gali būti savimi, kai visuomenė yra krikščioniška. Tai netiesa. Kai kas mano, kad sekuliarizacija yra priešas Nr. 1, visų mūsų problemų priežastis; tai netiesa. Ne Bažnyčia patiria nuosmūkį, o pati visuomenė pasikeitė“, - sako Briuselio-Mecheleno kardinolas.Apie popiežiaus Pranciškaus iniciatyvas, skirtas Šeimos metams, - pokalbis su Lietuvos šeimos centro vadove Vijoleta Vitkauskiene.Kultūrinio karo elementai mūsų viešojoje erdvėje - Lauryno Peluričio komentaras.Redaktoė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: https://www.dbsv.org/ilsc.htmlSusumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.Lietuvai atstovaujančios dainos video:https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQLietuviška dainos versija:https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2sVed. Žydrė Gedrimaitė

Pasaulinei Kultūros dienai skirta viktorina.„Neprisimenu, kada esu turėjusi koncertą su pianistu. Man atrodo gąsdinanti meno rūšis, tad lenkiu galvą prieš visus tuos nuostabius dainininkus, koncertuojančius su pianistais“, – sako operos solistė sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, besiruošianti koncertui Lietuvoje, Nacionalinės filharmonijos scenoje. Gerūtos Griniūtės pokalbis apie malonius rūpesčius ir dainininkės grįžimą į sceną po pertraukos.LRT KLASIKA tęsia pasaulio lietuvius jungiantį projektą „Keturi milijonai“. Šiandien kviečiame susipažinti su tarp Lietuvos ir Belgijos kuriančia choreografe, aktyviai dirbančia atlikėja ir dėstytoja Liza Baliasnaja. Liza šokį ir choreografiją studijavo Olandijoje, Artez šokio akademijoje, ir Belgijoje, P.A.R.T.S šokio mokykloje. Kūrėją kalbino Ugnė Kačkauskaitė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Pianistė Ugnė Antanavičiūtė– „Trio Claviola“ narė, koncertmeisterė, pedagogė, žmogus, nuo kurio veido šypsena nedingsta. Kur slypi gerų santykių ansamblyje paslaptis? Kokie jausmai Ugnę apima scenoje? Iš kur ji semiasi neblėstančio gyvenimo džiaugsmo – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

„Pakartot“ – radijo premjera. Pirmą kartą radijo eteryje skambės tarp Belgijos ir Lietuvos gimęs, įrašytas unikalus albumas „Salos“. Post folkloro, world ir alternatyvios muzikos grupė „Merope“ pristato jau ketvirtąjį savo studijinį darbą, įrašytą kartu su ilgamečiu kūrybiniu palydovu Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“. Ta proga Domantas Razauskas kalbina Belgijoje karantino dienas leidžiančią grupės „Merope“ dainininkę, kanklininkę Indrę Jurgelivičiūtę ir choro „Jauna muzika“ vadovą, dirigentą, kompozitorių Vaclovą Augustiną.Ved. Domantas Razauskas

Į Lietuvą iš Belgijos pristatyta pirmoji vakcinos nuo koronaviruso siunta.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pastebi mažėjantį mirusiųjų amžiaus vidurkį.Pirmąją Kalėdų dieną į kitas savivaldybes policija nepraleido daugiau nei 3300 automobilių.Kaip rasti kalbą apie COVID-19 su vyresnio amžiaus tėvais?Kaip koronaviruso apribotas Kalėdas švenčia Paryžius, Kopenhaga ir Roma?Ved. Lavija Šurnaitė

SK s02e07. Marius Ratkevičius sako: "su kuo važiuosi, toks pats dviratininkas ir būsi." Šiame podcast'e sužinosite kokia kalba galima susikalbėti su varžovais daugiadienėse dviračių varžybose Kinijoje, kokia yra pati geriausia treniruočių metodika ir kaip numinti nuo Belgijos iki Stambulo (4,200km) Transcontinental varžybose. Taip pat kalbėjomės apie tai, kodėl Lietuvoje Cyclocross turėtų būti populiaresnis nei MTB, bei kaip gi, iš tiesų, turėtų vadintis plento dviratis? Ir dar daug kitų įdomių temų! Smagaus klausymosi!

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ pristato pirmąją naujojo, 15- ojo sezono premjerą, biografines improvizacijas „Juoda - balta“.Rugsėjo 22 d. operos solistui ir pedagogui Virgilijui Noreikai (1935–2018) sukaktų 85- eri. Profesorių, užauginusį daugelį žymių operos solistų, jo mokiniai mena kaip didį žmogų, padėjusį jiems pagrindus ne tik kaip muzikams profesionalams, bet ir kaip asmenybėms apskritai. Prisimenant maestro V. Noreiką bus atidengtas ir memorialinis biustas, kurį sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus. Rugsėjo 22- osios laidoje apie rinkiminės programos kultūros dalį diskutuos TS-LKD (Nr. 5) atstovas Vytautas Kernagis ir Centro – Tautininkų partijos (Nr.6) atstovas Gintaras Songaila. Diskusijoje dalyvauja nepriklausomas kultūros ekspertas dr. Rasius Makselis. Debatus moderuoja Laima Ragėnienė.Kas skambės LRT Klasikos „Koncertų salėse“?Belgijos sostinėje organizuojamas Europos poezijos festivalis „Transpoesie“ keliasi į virtualią erdvę. Atidarymo renginyje dalyvaus poetė Giedrė Kazlauskaitė. Ji dalyvaus ir virtualioje diskusijoje tema – „Išgirskite moterų balsą“.Ved. Marius Eidukonis

Nedidelio pieno ūkio šeimininkas Kęstutis Žeimys, kaip ir daugelis nepatenkintas pieno supirkimo kainomis. Išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu jam padeda arkliai. Keliolika Lietuvos sunkiųjų arklių racionaliau leidžia panaudoti pašarus, ganyklas ir ūkininkas apsisprendęs laikyti karves tol, kol bus arkliai.Veislinių triušių augintojas Edmundas Reimerys prieš porą metų Danijoje vykusioje parodoje sulaukė didelio įvertinimo- jo užaugintas triušis tapo Europos čempionu. Dabar Lekėčiuose jis augina Belgijos milžinus, Zelandijos baltuosius, Prancūzų avinus, o praėjusį penktadienį Molėtuose vykusioje parodoje didžiųjų šinšilų veislės triušis, pripažintas geriausiu Lietuvoje .Ved. Arvydas Urba.

Per karantiną gimė daug puikių idėjų. Karantino metu kurtą virtualią receptų knygą pristato virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas. Apie situaciją Pekine kalbamės su Lietuvos ambasadore Kinijoje Ina Marčiulionyte. Gastronominės, arba skonių, patirtys daugeliui tampa pagrindiniu kelionės tikslu. Vakaras Gruzijoje neįsivaizduojamas be taurės vietinio vyno, Italija garsėja nepakartojama pica, Ispanija vilioja paelja, o grįžti iš Belgijos neparagavus skaniausio pasaulyje šokolado – būtų tiesiog neatleistina. O kokius Lietuvos skonius privalo atrasti svečiai iš užsienio? Šaltibarščių, silkės, šakočio, gilių kavos? Pokalbis su „Keliauk Lietuvoje” atstove Indre Trakimaite-Šeškuviene. Ved. Rūta Kupetytė.

Koronaviruso situacija Lietuvoje, specialisto patarimai ilgajam savaitgaliui. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: šiandien sukanka 16 metų, kai Lietuva įstojo į ES. Interviu su gydytoja Jolanta Česienė, kuri dirba kovojant su COVID-19. Vadovo atsakas į krizę susidaro iš kur kas daugiau dalykų nei viešos kalbos. Kokias savybes privalo turėti lyderiai krizės metu?Dėl koronaviruso krizės Belgijos bulvių augintojai šiemet rizikuoja prarasti kone milijoną tonų derliaus. Ar vaikų vasaros stovyklos šiemet veiks? Jungtinėse Valstijose fiksuojant trečdalį pasaulio koronaviruso atvejų, pandemija nustelbia vieną svarbiausių šių metų įvykių– artėjančius prezidento rinkimus. PSO pripažino, kad pandemijos metu paplitęs terminas „socialinis atstumas“ yra klaidinantis ir žalingas – ypač žmonėms, kuriems reikalinga priežiūra, vienišiems arba turintiems psichikos sveikatos problemų. Lietuvoje gimusi tarptautinė iniciatyva „Kartu per atstumą“, prie kurios jau prisijungė daugiau nei 20 šalies ir užsienio organizacijų, siekia šį terminą pakeisti tikslesniu – „fizinis atstumas“.MRU prof. Andriaus Bielskio komentaras. Orų ir sporto apžvalgos. Kaip buvo įrašomas paukščių choras? Ved. Giedrė Čiužaitė.

Pirmalaikiai Izraelio parlamento rinkimai rodo, kad aiškaus nugalėtojo nėra. Apžvalgininkai teigia, kad labiausiai tikėtina vienybės vyriausybė, o vienu svarbiausiu klausimu išlieka dešimtmetį premjero pareigas einančio Benjamino Netanyahu likimas. Ką dar parodė šie rinkimai bei ar pokyčiai turės įtakos taikos deryboms su Palestina? Po praėjusį savaitgalį įvykdytų atakų prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūros objektus situacija Artimųjų Rytų regione tik aštrėja. Kas įvyko per šią savaitę? Belgijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad oro tarša kenkia dar negimusiems kūdikiams. Nors specialistai ramina, kad nerimauti dar nereikia, perspėja politikus aktyviau kovoti su oro tarša.

Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.Ekspertai pastebi, kad medicinos naujovės palengvina širdies ir plaučių ligų gydymą bei gali sumažinti susirgimų skaičių. Apie tai kalbama šiandien Vilniuje vykstančioje tarpautinėje mokslinėje konferencijoje. Tęsiasi už „geležinės uždangos“ buvusių 12-os valstybių bendras projektas „Taikos duona“.Prieš 150 metų gimė Juozas Tumas-Vaižgantas – viena iš ryškiausių XX a. pradžios asmenybių - rašytojas, kunigas, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas. Visame pasaulyje vyksta masiniai protestai dėl Klimato kaitos. Belgų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad oro tarša vaikams gali pakenkti dar jiems negimus. Tačiau specialistai ramina - panikuoti tikrai nereikia. Mokslininkų teigimu, tyrimo rezultatai turėtų būti paskata politikams aktyviau imtis kovos su oro tarša klausimo.Išsamiau apie Belgijos mokslininkų tyrimą - Indrės Urbaitės parengtame pasakojime.Šiandien įvairiuose šalies miestuose rengiama akcija „Visa Lietuva šoka“.

2008 m. radijo žurnalistas Viktoras Jakovlevas kelias savaites praleido vienoje parduotuvėje, kuri, uždarius mokyklą, tapo svarbiausia kaimo vieša vieta. Ji veikia iki šiol. Čia žmonės sužino naujienas, kalbasi apie gyvenimą, pykstasi ir svajoja. Lietuvos radijo dokumentikos klasika jau tapusiame pasakojime įamžintas šiuolaikinis Lietuvos kaimas – nuoširdus ir šiek tiek komiškas, tačiau tuo pačiu susiduriantis su rimta problema – alkoholizmu. Dokumentika parengta kartu su kolegomis iš Belgijos – radijo dokumentikos meistre Annicke Lesage ir garso režisieriumi Apollu Sillenu. 2009 m. „Parduotuvė“ įvertinta radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“.

Trečioje populiariausio futbolo podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje skirtoje Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubui išgirsite neįtikėtinai atvirą pokalbį su sostinės komandos kapitonu Sauliumi Mikoliūnu. 35-erių S.Mikoliūnas šiuo metu yra vyriausias Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas, o per savo karjerą jis matė ir šilto, ir šalto. Saulius rungtyniavo Škotijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Edinburge buvo visko - jis į viršų kėlė Škotijos taurę, tačiau taip pat buvo nubaustas aštuonerių rungtynių diskvalifikaciją už karštakošišką teisėjo stumtelėjimą bei vėliau tapo Škotijos fanų priešu numeris vienas bei pirmuoju futbolininku istorijoje, kurį UEFA nubaudė už vaidybą. Jo auksinėje prisiminimų lentynoje ir daugiau neįtikėtinų istorijų. Sulaukęs asmeninio dabartinio Belgijos rinktinės trenerio Roberto Martinezo kvietimo persikelti į „Swansea“ klubą jis šansu nepasinaudojo, o pasirašęs sutartį Austrijoje vėliau skambino sporto direktoriui ir padarė viską, kad ji nebūtų oficialiai įregistruota. Tuo tarpu Ukrainos „Sevastopol“ ekipoje, vadovams bandant priversti lietuvį nusitraukti kontraktą, šiam teko kasdien devintą ryto prisistatyti į komandos ofisą, o namo jis galėdavo keliauti tik 16 val. Kaip eilinis darbuotojas. Podkasto metu išgirsite ir keletą niekur negirdėtų istorijų apie Vladimirą Romanovą. Saulius pokalbio metu pasakoja, kaip V.Romanovas jam nupirko naują „Audi“ bei išsiuntė pailsėti į Egiptą, įteikdamas banko kortelę su solidžia pinigų suma. Ir tai – tik maža dalis atvirų S.Mikoliūno pasakojimų, kuriuos išgirsite šio pokalbio metu.

15min podkasto „Skrieja kamuolys“ komanda antradienį prisimena paskutiniuosius ketvirtfinalius, aptaria, ar protinga buvo dviem kroatams pergalę prieš Rusiją skirti Ukrainai ir ieško skylių Prancūzijos bei Belgijos rinktinių žaidime. Jų tikrai nėra daug. Studijoje – „Viaplay“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, komikas Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.  

15min podkasto „Skrieja kamuolys“ komanda šeštadienį aptaria, kaip Belgija eliminavo Brazilą, deda galutinį nuosprendį aktorystės meną įvaldžiusiam Neymarui bei konstatuoja Prancūzijos pranašumą prieš apsiašarojusius urugvajiečius. Studijoje – „Viaplay“ komentatoriai Žydrūnas Grudzinskas ir Rytis Vyšniauskas, 15min žurnalistas Mantas Krasnickas ir futbolo aistruolis Justinas Rasalskis.  

15min podkasto „Skrieja kamuolys“ komanda antradienį aiškinasi, kiek Neymaro asmenyje yra Steveno Seagalo, o kiek – Marlono Brando, žavisi lemiama Belgijos rinktinės ataka ir draugiškai juokiasi iš piktdžiugiško Mariaus Bagdono monologo apie anglus. Studijoje – „Viaplay“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, komikas Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Gintaras Radauskas bei jau minėtas M.Bagdonas.  

„Praleidęs mėnesį vien Vilniuje, jau spėjau parašyti 70 puslapių. O dar laukia kiti Lietuvos miestai. Jūsų šalis labai įdomi“, – sako apie Lietuvą knygą rašantis radijo ir televizijos laidų vedėjas, Belgijos radijo stoties „Klara“ žurnalistas Kurtas Van Eeghemas. Pokalbis su pašnekovu – pirmoje laidos dalyje.Antrą „Muzikinio pastišo“ valandą klausysimės muzikos iš Amerikos žemyno.Ved. Gerūta Griniūtė.

„Praleidęs mėnesį vien Vilniuje, jau spėjau parašyti 70 puslapių. O dar laukia kiti Lietuvos miestai. Jūsų šalis labai įdomi“, – sako apie Lietuvą knygą rašantis radijo ir televizijos laidų vedėjas, Belgijos radijo stoties „Klara“ žurnalistas Kurtas Van Eeghemas. Pokalbis su pašnekovu – pirmoje laidos dalyje.Antrą „Muzikinio pastišo“ valandą klausysimės muzikos iš Amerikos žemyno.Ved. Gerūta Griniūtė.

„Naujienų pulse“: Baltijos dienos šventėje, Stokholme Lietuvai atstovaus choras „Pro musica“. Dar viena naujiena iš LNOBT– paskutinė šio sezono premjera – W. A. Mozarto opera „Idomenėjas“. Vėliau nuklysime į juodas alėjas, į pražydusių medžių lapus, kur mėnulis Radausko kabėjo ir citatom lašėjo lietus.... Toliau – „Muzikinėse kryžkelėse“ Džordžas Geršvinas, o tiksliau Jakobas Geršovicas su visu hebrajišku modalu ir Belgijos nacionalinio orkestro klarnetininkų kvartetas Benio Gudmano svingo lopšyje... Į savaitgalio atokvėpius lyrikos bei poezijos pripildytą šėštadienį lydės, labai žemiška, visai ne mistiška vokalistė Aziza Zadeh Mustafa. Jos monodramos išgyvenamos baroko epochoje, dialogai su neblėstančiai moteriška Karmen energertika ir dar kai kas iš klasikos lobyno.... Rubrika „Retro“ nukels į 1960-uosius, klausysimės dainininkės Katerinos Valento įdainavimų... Na, o visus nusiteikusius jau šį savaitgalį pradeti maudimosi sezoną, gitaristas Ralfas Tauneris pakvies pasinerti į muzikos vandenyną...

„Naujienų pulse“: Baltijos dienos šventėje, Stokholme Lietuvai atstovaus choras „Pro musica“. Dar viena naujiena iš LNOBT– paskutinė šio sezono premjera – W. A. Mozarto opera „Idomenėjas“. Vėliau nuklysime į juodas alėjas, į pražydusių medžių lapus, kur mėnulis Radausko kabėjo ir citatom lašėjo lietus.... Toliau – „Muzikinėse kryžkelėse“ Džordžas Geršvinas, o tiksliau Jakobas Geršovicas su visu hebrajišku modalu ir Belgijos nacionalinio orkestro klarnetininkų kvartetas Benio Gudmano svingo lopšyje... Į savaitgalio atokvėpius lyrikos bei poezijos pripildytą šėštadienį lydės, labai žemiška, visai ne mistiška vokalistė Aziza Zadeh Mustafa. Jos monodramos išgyvenamos baroko epochoje, dialogai su neblėstančiai moteriška Karmen energertika ir dar kai kas iš klasikos lobyno.... Rubrika „Retro“ nukels į 1960-uosius, klausysimės dainininkės Katerinos Valento įdainavimų... Na, o visus nusiteikusius jau šį savaitgalį pradeti maudimosi sezoną, gitaristas Ralfas Tauneris pakvies pasinerti į muzikos vandenyną...

Žinomi menininkai palaiko aktorę Juliją Steponaitytę, kuri režisierių Šarūną Bartą apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio kelioninis relikvijorius parvežtas į Vilnių. Sunkiomis pokario sąlygomis 1947 m. įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė (BLB) šį šeštadienį minės 70-ąsias metines. Praėjus metams po Donaldo trumpo išrinkimo prezidentu, jo reitingai žemesni nei bet kurio kito modernių laikų JV-ų prezidento.

Belgija mums asocijuojasi su Europos sąjunga ir apie šios valstybės kultūrą žinome gerokai mažiau, nei apie iš jos sklindančią politiką. Visa Belgijos muzikinė kultūra, kurios fragmentams skiriama „Audiologų“ laida, susiformavo lyg du plačios upės krantai. Viename jų flamandų, kitoje – valonų kultūrų tradicijos. Įvairūs muzikos kūrinių pavyzdžiai supažindina su savitu, palyginti nauju laike ir gana konservatyviu savo turiniu Belgijos kompozitorių palikimu.

Belgija mums asocijuojasi su Europos sąjunga ir apie šios valstybės kultūrą žinome gerokai mažiau, nei apie iš jos sklindančią politiką. Visa Belgijos muzikinė kultūra, kurios fragmentams skiriama „Audiologų“ laida, susiformavo lyg du plačios upės krantai. Viename jų flamandų, kitoje – valonų kultūrų tradicijos. Įvairūs muzikos kūrinių pavyzdžiai supažindina su savitu, palyginti nauju laike ir gana konservatyviu savo turiniu Belgijos kompozitorių palikimu.