Podcasts about belgijoje

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lietuvoje įsigaliojo vadinamosios "Skolų atostogos", kurios leidžia skolininkams tam tikromis aplinkybėmis ir su tam tikromis sąlygomis išvengti skolų išieškojimo. Tačiau vienišos mamos sako, kad tuo linkę pasinaudoti ir alimentų vaikams nenorintys mokėti vyrai.Aktualus klausimas. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas, kas dešimtas daugiau nei 65-erių metų Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas. Apie naują emocinės pagalbos liniją, kaip reikėtų spręsti senjorų vienišumo problemą?Tuo tarpu, Belgijoje teigiama, kad senatvė – tai ne nuosprendis, o puiki pradžia pagaliau gyventi tik dėl savęs, sako Briuselyje įsikūrusios senjorų užimtumo iniciatyvos Papybooom įkūrėjas.Pirmąjį šių metų pusmetį nelegali migracija Europos Sąjungoje sumažėjo penktadaliu.Ved. Liuda Kudinova

Mokslo rubrikoje kviečiame ir toliau susipažinti su šalies mokslininkais, pelniusiais Lietuvos mokslo premijas. Šiandien – už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis, atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną.Kovo 8 d. aktyvistės kviečia Tarptautinę moterų solidarumo dieną paminėti eitynėmis, menine dalimi ir mitingu Vilniuje.Nuo balandžio 2 dienos Lietuvos piliečiai, vykstantys į Jungtinę Karalystę trumpalaikiam buvimui iki šešių mėnesių arba tranzitu, privalo turėti elektroninį kelionės leidimą (ETA)Honkongo įmonė „CK Hutchison Ports“ parduoda ir 43 uosto terminalus 23 pasaulio šalyse už 23 mlrd. JAV dolerių, t.y., visus turėtus terminalus ne Kinijoje. Europoje įmonė valdo 13 uosto terminalų Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, JK, Lenkioje. Toks sandoris reikštų, kad Kinijos įtaka Europos uostų infrastruktūroje gerokai sumažėja.Ved. Darius Matas

Ar žinote, kiek trunka Jūsų vaiko ar anūko mokymosi savaitė? Oficialiai, kaip apibrėžia higienos normos, vyresniųjų klasių mokiniai negali turėti daugiau nei 35 pamokų.Bet patys moksleiviai pastebi, kad šis skaičius - tik ledkalnio viršūnė. Mokymasis tęsiasi ir po mokyklos. Namuose moksleivių laukia nesibaigiantys namų darbai, projektai, prezentacijos, pasiruošimas kontroliniams. O kadangi antrus metus moksleiviai mokosi be pagrindinių vadovėlių, tai tenka sugaišti daugybę laiko skaitant ir nagrinėjant interaktyvius mokslo šaltinius. Ir tam neužtenka 5 valandų per savaitę. Tiek, o kartais ir daugiau valandų jie mokosi namuose kasdien.O kur dar dalies moksleivių laikas mokantis su korepetitoriais...Taigi, vyresniųjų klasių moksleivių mokymosi savaitę sudaro apie 50-60 darbo valandų, o kai kurių progimnazistų - apie 40-50 darbo valandų. Tad moksleivių savaitinis darbo krūvis gerokai viršija oficialų kiekvieno suaugusiojo savaitinį darbo krūvį - 40 valandų.Bet moksleiviams, priešingai nei suaugusiesiems, ne tik niekas nemoka už „viršvalandžius“, o ir niekas neskaičiuoja vadinamų nekontaktinių, tai yra mokymosi namuose valandų. Už nekontaktines valandas mokama tik pedagogams.Tiesa, suaugusieji sako, kad jiems per ilga 5 dienų 40-ies valandų darbo savaitė. Jie per dviejų dienų savaitgalį nepailsi, o dėl to krintąs darbo našumas. Tad štai Islandija ir Ispanija jau ėmėsi trumpinti darbo savaitę, Jungtinė Karalystė testuoja trumpesnės darbo savaitės naudas, apie tai šneka ir kaimyninė Lenkija, o Belgijoje galima ir dabar dirbti keturias dienas, tiesa, savaitinis darbo valandų skaičius išlieka nepakitęs. Lietuvos politikai taip pat judina šitą klausimą. Bet jie kalba tik apie suaugusiuosius, o kas pamatys vaikus ir paauglius?LRT radijuje diskutuoja šalčininkietė vienuoliktokė Oliwia Szarkowska, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, Vilniaus krikščionių gimnazijos psichologas Eimintas Sakalauskas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Augustas Šuliauskas tiesioginiame eteryje aptarė nutrūkusią „Žalgirio” pergalių seriją. Pakalbėta ir apie Jocytės sugrįžimą į moterų rinktinę bei Pauliaus Motiejūno reakciją į graikų kaltinimus. Tinklalaidės partneriai: – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu – ARAS - tai kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – 2025 m. liepos 5-6 dienomis susitinkame legendiniame ir kiekvienąmet vis geresniame BasketNews sąskrydyje! https://bit.ly/3XuWq4W – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Nemalonus Walkerio krikštas Eurolygoje (0:00); Neužmušamas „Žalgiris” (12:00); Stulbinami skaičiai ir tragedija su baudų metimais (18:17); Jeigu Motley į „Žalgirį“? (28:00); Juzėno fokusai ir Trinchieri tiesmukumas (29:36); Unikalus Butkevičius ir „Žalgirio” tritaškiai (35:35); Stebuklai Gran Kanarijoje – kaip laimėjo „Vilkai”? (46:37); Jocytės sugrįžimas: garbingas moterų pasirodymas Belgijoje (55:12); Pauliaus Motiejūno atsakas į graikų kaltinimus (1:05:00); „Lietkabelio” smagumynai ir antra Stipanovičiaus jaunystė (1:16:00); Stebimiausi Eurolygos žaidėjai (1:21:09); Liūdesys dėl Grigonio sveikatos (1:27:15).

„Ironiška, bet ne per seniausiai popiežius Pranciškus išsakė tokią mintį, kuriai pirmieji pultų pritarti aršiausi jo kritikai iš kraštutinės katalikiškos dešinės. Popiežius, reaguodamas į kritiką dėl jo pasisakymo moterų klausimu Belgijoje, pasipiktino, kad jo mintis buvo pavadinta „konservatyvaus“ mentaliteto atspindžiu. „Jei šioms moterims tai atrodo konservatyvu, [tada] aš esu Carlo Gardelis“, - sakė jis, turėdamas omenyje garsųjį prancūzų ir argentiniečių tango muzikantą, o argentiniečių žargonu tai reiškia, kad toks pasakymas jam atrodo absurdiškas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Spalis Katalikų Bažnyčioje - misijų mėnuo. Apie misijų temai skirtą spalio „Artumos“ numerį kalbės žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Daugelio katalikų pamėgto norvegų vyskupo Eriko Vardeno mintys apie laikui nepavaldų krikščionybės revoliucingumą - Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.„Ganytojo kvapas“: popiežius Pranciškus šių metų laiške, skirtame pasaulinei misijų dienai, misiją vadina nenuilstamu ėjimu ir kvietimu Viešpaties pokylį. Tas kvietimas skirtas visiems žmonėms – nepriklausomai nuo jų socialinės ar moralinės būklės. Kaip ir Evangelijoje Jėzus labiausiai troško eiti pas tas avis, kurios labiausiai nuklydusios nuo jo ir kaimenės. Laidoje išgirsite ištraukas iš šio popiežiaus laiško.„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie Dievą visame kame. Misijų sekmadienio leitmotyvą savotiškai atliepia ir tėvo Antano Saulaičio pokalbis su Julium Sasnausku apie tai, kaip gyvenimo įvykiuose, ne tik palaiminguose, bet ir skaudžiuose, įžvelgti Dievo veikimą. Ypač kai sunku rasti atsakymą tiems, kurių artimuosius, o ypač jaunus žmones, paauglius, pasiglemžia visa praryjantys upės vandenys. Apie tai - poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Rudens vakarai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Po beveik dviejų savaičių kelionės po Aziją ir Okeaniją, kuri buvo ilgiausia ir tolimiausia per visą pontifikatą, popiežius Pranciškus šią savaitę vėl iškeliavo ir dabar lankosi dviejose mažiausiose Europos šalyse. Čia jam teks susidurti su didžiausiais Bažnyčios iššūkiais, įskaitant dvasininkų seksualinio išnaudojimo krizę, kunigų trūkumą ir tuštėjančias bažnyčias. „Kontrastas tarp šių dviejų kelionių bus didžiulis“, - vizito į Liuksemburgą ir Belgiją išvakarėse sakė Belgijos katalikiškų naujienų svetainės ‚CathoBel‘ vyriausiasis redaktorius Vincentas Delcorpsas. Mažiau negu dvi savaitės skiria popiežiaus lankymąsi šalyse, kuriose Bažnyčia sparčiai auga, net ir ten, kur ji sudaro mažumą, nuo vizito į Europos centrą, kur katalikybė jau seniai išgyvena nuosmukį. Ši tarptautinė kelionė bus ryškus kontrastas Pranciškaus taip mėgstamiems pakraščiams. Vietos organizatoriai vizitą laiko galimybe įpūsti naujos gyvybės senosioms struktūroms, bet tai yra didžiulė rizika." Plačiau - vedamojo skiltyje.Dar vieną naują knygą - lietuvių kalba išleista katalikiško judėjimo „Opus Dei" įkūrėjo, šv. Josemaria Escriva biografija „Tespindi tik Jėzus“. Apie ją pasakoja laidos svečiai ir judėjimo nariai – kunigas Vytautas Saladis ir poetas Tomas Taškauskas.Spaudos apžvalga - Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Amerikos Valstijose šalies prezidento rinkimų išvakarėse (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas 110-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga „Dievas keliauja su savo tauta“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios komunikaciją.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie nuodėmingą laimę“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pradėtas tyrimas dėl dar vieno pasikėsinimo į Donaldą TrumpąMaždaug dešimtadalis visų nustatomų onkologinių susirgimų yra paveldimi. Jų galima išvengti atlikus genetinį testą ir pasitikrinus paveldimumą. Nors moderniausios vėžiui gydyti technologijos jau pasiekė šalies ligonines, jomis pasinaudoja dar nedaug gyventojų. Mokslininkai sako - taip yra dėl to, kad visuomenė nepakankamai gerai susipažinusi su vėžio prevencijos programomis. Tuo metu Kauno klinikos pristatė Lietuvoje dar netaikytą prostatos vėžio diagnostikos metodą.Policijai pranešant apie nusikaltimų, susijusių su kvaišalais, daugėjimą, į kovą prieš narkotikus Vyriausybė siekia įtraukti ir mokyklas. Rengiama tvarka, pagal kurią, teritorijoje pastebėjęs apsvaigusį ar kvaišalus platinantį moksleivį, reaguoti privalės kiekvienas mokyklos darbuotojasVidurio Rytų Europoje po kelias dienas trukusių liūčių patvinus upėms, keliose šalyse žuvo žmonės, sunaikinti namai, įgriuvo tiltai. Austrijoje vandens lygis per naktį nukrito, tačiau pareigūnai ruošiasi antrai katastrofos bangai, nes artimiausiomis valandomis laukiama smarkesnio lietaus.Vokietija pusei metų sugriežtino visų sausumos sienų kontrolę, siekdama apriboti neteisėtą migraciją ir reaguodama į įvykdytus teroro išpuolius.Lietuvoje jau senokai įteisinus dviejų mokytojų pradinukams modelį, kol kas bene vienintelė Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija ji taiko praktiškai. Čia daugumoje pradinių klasių pamokas vienu metu veda du specialistai. Tėvams už antrą mokytoja tenka mokėti patiems - po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokia rinkliava gali būti neteisėta, nes ugdymas vaikams iki 16 metų valstybinėse įstaigose turi būti nemokamas.Klaipėdos uostas tapo pirmojo žaliojo laivybos maršruto dalimi. Aplinkai draugišku kuru - žaliuoju metanoliu - varomi konteinerius gabenantys laivai kursuos tarp šešių Europos uostų Lietuvoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kodėl tarpukariu šiaurinė Nidos dalis buvo vadinamai Sibiru, o pietinė – Azija?Viekšnių vaistinėje – valstybės saugomame kultūros objekte – veikia vienas unikaliausių muziejų šalyje.Ar gali nutikti taip, kad sparčiai plintant tarptautiniams televizijos formatams, televizija visame pasaulyje taps vienoda?Hasselto mieste Belgijoje vyko vienas geriausių gatvės meno festivalių „Theater op de Markt“.„Pragiedrulių“ sodyboje antrą kartą vyks nemokama jaunimo kino stovykla „Scanorama vasara“.Vakar Prancūzijoje baigėsi Paryžiaus olimpinės žaidynės.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Nerpelto mieste, Belgijoje Europos jaunimo muzikos festivalyje vykusiame konkurse du Lietuvos chorai – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras ir Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ pelnė aukščiausius įvertinimus.Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT Klasika pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Čia jūsų laukia dalyvavusiųjų istorijos, kūrinių dekonstrukcijos, kolektyvų narių, dirigentų, muzikų, diasporos atstovų mintys. Ciklą pradedantis pasakojimas nukels mus 100-mečiu į praeitį. Choristams klojami šiaudai, prašymas atsivežti savo cukraus ir tiesiog po miestiečių langais vykstančios Dainų šventės dūzgės. Toks margas 1924-ųjų Kauno, kurį gana netikėtai ištiko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė, paveikslas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi du kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūriniai – „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“.Tarptautinę šokio dieną Šiuolaikinio šokio asociacija šia proga apdovanoja labiausiai nusipelniusius savo narius. Tarp 68-ių narių apdovanotos dvi narės, įsimintiniausios choreografės ir įsimintiniausios šokėjos kategorijose.Klasikinės muzikos naujienose: naujas Sinsinačio simfoninio orkestro muzikos vadovas, pratęsta Karališkojo filharmonijos orkestro sutartis su dirigentu Vasilijumi Petrenko, Yannicko Nézet-Séguino gautas įvertinimas ir paskelbta šių metų „BBC Proms“ festivalio programa.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši dainininkė, mokytoja Gintarė Skerytė, su kuria vaikščiojame vingiuotais muzikos keliais.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Seime bus pristatomas Lietuvos žvalgybos tarnybų metinis grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas.Vaikų priežiūra ir užimtumas – opus klausimas tėvams. Kai kurie vaikai negauna vietos darželiuose, o ne kiekviena šeima gali sau leisti auklių paslaugas. Vėliau, vaikams augant, iškyla ir užimtumo po pamokų klausimas. „LRT ieško sprendimų“ komanda šį mėnesį domisi, kaip Belgijoje veikia vaiko priežiūros paslaugų modelis, kuo išsiskiria bendruomeniniai darželiai ir kaip bandoma pasiekti Naujininkų vaikus ir jaunimą.LRT RADIJAS buria garso ir istorijų pasakojimo profesionalus bei skelbia atranką į pirmą kartą rengiamą „LRT radijo akademiją“. Mentorystės programoje dalyviai išmoks įtraukiančiai pasakoti istorijas garsu, o su jais patirtimi dalinsis patyrę radijo dokumentikų kūrėjai, dramaturgai ir istorijų pasakotojai iš Lietuvos bei užsienio.„LRT radijo akademijoje“ raginami dalyvauti įvairių profesijų atstovai, dirbantys su istorijų pasakojimu bei kultūros lauko profesionalai, norintys išmokti geriau dirbti su garsu. Per tris mėnesius programos dalyviai ne vien įgaus žinių, bet ir turės galimybę įgyvendinti savo kūrybines idėjas. LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir LRT dokumentikos skyriaus atstovė Vaida PilibaitytėVed. Živilė Kropaitė

Lietuvoje minima vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena. Prezidentas Gitanas per 80 užsienio ir Lietuvos piliečių įteikė valstybės apdovanojimus.Avdiivkoje vyksta įnirtingi mūšiai, miestą iš trijų pusių supa Rusijos pajėgos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako: „Mes vertiname kiekvieną Ukrainos žemės gabalėlį, tačiau didžiausia vertybė ir prioritetas mums yra Ukrainos kario gyvybės išsaugojimas.“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais pasirašys susitarimus dėl saugumo garantijų Ukrainai. Šeštadienį jis sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje pagrindinė tema - kaip karų akivaizdoje neprarasti tikėjimo, kad šalys vis dar gali bendradarbiauti.Romoje šiais metais vasario 16-oji minima ypatingai – išskirtinės Šv. Mišios ir Dainų šventės tradicijas pristatatantis 100 choristų choras iš Lietuvos.Lietuvos trispalvė šiandien keliama ir nedideliame Belgijos mieste Diufelyje. Nors 40 kilometrų nuo Briuselio nutolusiame mieste negyvena nė vienas lietuvis, vietiniai jį praminė pačiu lietuviškiausiu visoje Belgijoje dėl čia gyvenančių flamandų Fransinos ir Renė meilės bei paramos Lietuvai. Ji tęsiasi jau beveik 30 metų.Didžiausia pasaulio demokratija po Indijos ir Jungtinių Valstijų, Indonezija, turi naują prezidentą. Po įspūdingų rinkimų, kuriuose per vieną dieną galėjo balsuoti iki dviejų šimtų milijonų žmonių, nugalėjo buvęs generolas, pristatantis save kaip mielą dėdę, tačiau kritikų vadinamas karo nusikaltėliu ir grobiku, keliančiu grėsmę demokratijai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Spaudos apžvalgoje – naujas kultūros žurnalo „Nemunas“ numeris.„Persistengę siekdami tobulo miesto, gauname atvirkščią rezultatą. Tačiau architektai vis tiek stengiasi visomis išgalėmis sukurti utopiją“, – komentare apie gyvybingą ir netobulą miestą svarsto architektas Andrius Ropolas.Panevėžyje surengtas tarptautinis šamoto keramikos simpoziumas, kuriame sulaukta dalyvių iš kelių žemynų. Toks simpoziumas rengiamas jau 24 kartą ir puoselėja gilias keramikos tradicijas. Dėl to Panevėžys vadinamas keramikos sostine. Naujieji simpoziumo darbai bus eksponuojami dailės galerijoje, kur per kelis dešimtmečius jau sukaupta beveik tūkstančio keramikos dirbinių kolekcija, kuri yra viena didžiausių pasaulyje.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Sekmadienio vakarą Lietuvą pasiekė džiugi žinia – Belgijoje vykusiame pasaulio breiko čempionate aukso medalį iškovojo 16-metė Dominika Banevič. Kokia breiko vieta Lietuvos kultūros pasaulyje?„Būtent per meną galime prisiliesti prie vidinių subtilių žmonių sluoksnių, apie kuriuos jie gal net patys nesupranta“, – svarstydama apie meninių priemonių naudas psichikos sveikatai, sako psichologė Inga Truskauskaitė. Šiuo metu vyksta Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“.LRT KLASIKOS viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Už ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą: Alytaus muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Svajonė“. Nuo 2013-ųjų, kai kolektyvui buvo įteikta pirmoji Alytaus miesto kultūros premija, „Svajonė“ nuėjo dar 10-ies metų aktyvios, Alytų ir Lietuvą garsinančios kūrybinės veiklos kelią. Iki 2015 m. orkestrą ugdė ir jam dirigavo Alytaus miesto garbės pilietis Pranas Stepanovas (1945–2015), 2015–2021 – karolis Variakojis, 2021 m. pab. Paulina Bakšaitė, nuo 2022 m. – Vytautas Kiminius. Kasmet nuo 2008 m. orkestro koncertai tarptautiniame Dainavos šalies muzikos festivalyje, nuo 2006 m. naujametiniai koncertai AKC, menų šventėse vaikams „Skambantis spalvų miestas“, koncertai „Sakralinės muzikos valandos“ Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje, 2014 m. tiesioginis muzikinis tiltas Alytus (Lietuva) – Ročesteris (JAV), koncertiniai turai Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Vengrijoje, Belgijoje. 2022 m. orkestro muzikavimas su pasaulinio garso violončelininku prof. David Geringu, Borowsky šeimos ansambliu iš JAV. Orkestras „Svajonė“ pakviestas naujam iššūkiui – gastroliuoti JAV 2024 metais.

Vokietijoje, Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje susitikę pusšimčio šalių gynybos ministrai tariasi dėl tolesnės karinės paramos Kyjivui. Pareigūnai apžvelgia Rusijos karo Ukrainoje eigą ir įvardina naujausius ginkluotės poreikius Ukrainos kariuomenei.Magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda atsivėrė duobė dėl tilto plokštėje atsiradusių deformacijų. Šioje kelio atkarpoje buvo laikinai sutrikęs eismas, apgadinti keli automobiliai, bet žmonės nenukentėjo.Trys Lietuvos medikai išvyksta į mėnesio trukmės misiją Ukrainoje. Deokupuoto Charkivo regione dirbs dvi slaugytojos ir šeimos gydytojas-rezidentas. Tai jau ketvirta vieša Lietuvos medikų misija į Ukrainą nuo plataus masto karo pradžios. Tikimąsi, kad tokios misijos taptų ilgalaikiu projektu suteikiant reikalingą pagalbą Ukrainos žmonėms bei kolegoms.Vilniaus rajone prisiekė naujasis meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius ir šios savivaldybės tarybos nariai. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės taryboje iki šiol neapsispręsta dėl valdančiosios koalicijos.Dalis Belgijoje dirbančių lietuvių susiduria su darbdavių išnaudojimu, rodo statistika. Vien pernai dėl vėluojančių ar per mažų atlyginimų į tarnybas kreipėsi apie 400-ai Lietuvos piliečių. Tačiau susiduriama ir su kitomis problemomis. Belgijoje verslą turėjęs lietuvis sako, kad imigrantai ne tik mažiau uždirba, bet ir sulaukia rasistinių komentarų.Klaipėdos uoste pradėtas kruizinės laivybos sezonas. Šiemet į uostamiestį atplauks mažiau laivų nei prieš metus, tačiau specialistai sako, kad panašios tendencijos fiksuojamos beveik visuose Baltijos jūros regiono uostuose.Ved. Paulius Šironas

Mokslo rubrikoje apie Klaipėdos universiteto mokslininkų eksperimentą: ar Lietuvoje auginsime daržoves su žuvų pagalba? Tyrėjai 10-yje Lietuvos ūkių vykdo eksperimentinį projektą ir taip „jaukinasi“ naują, ekonominiu bei ekologiniu požiūriais perspektyvią verslo sritį – akvaponiką, kuri jau sėkmingai diegiama Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose pažangai bei inovacijoms atvirose valstybėse.Apčiuopti, pažvelgti, pakreipti – tokius veiksmus rekomenduojama atlikti, tikrinant banknoto autentiškumą.Laidoje „10-12“ pasikalbėsime su projekto „Tyku“ autore Egle Girskaite, kuri šiuo metu renka ir filmuoja Lietuvos folklorą.Dirbtinio intelekto programos gali sukurti magiškas įsivaizduojamas vietoves – pilis danguje, povandeninius rūmus ar pasakiškus kaimelius. O kaip dirbtinis intelektas pamatė Lietuvą?

Į ką dairomės ieškodami gairių Lietuvos švietimo reformoms? Ar egzistuoja toks tobulas modelis, kurį tiesiog galėtume perimti ir pritaikyti pas save? Kaip gerieji užsienio valstybių pavyzdžiai galėtų padėti mums spręsti savo švietimo sistemos bėdas? Kiek Lietuvos švietimo sistemoje dar liko nepasitikėjimo? Kaip dera siekis ugdyti kompetencijas ir išorinis žinių tikrinimas egzaminais? Kiek dabartinė egzaminų sistema dera su siekiu vystyti įtraukųjį ugdymą? Kuo panašūs Lietuvos ir Belgijos švietimo sistemų iššūkiai? Apie visa tai kalbamės su Mokyklų tobulinimo centro vadove Egle Pranckūniene ir programos „Renkuosi mokyti“ šeštosios karto alumne, Belgijoje prancūzų kalbą šiuo metu dėstančia Urte Penkauskaite.Ved. Donatas Puslys

Klaipėdos uosto krova pernai mažėjo penktadaliu. Didžiausią įtaką Klaipėdos uosto krovos mažėjimui turėjo Rusijai ir Baltarusijai pritaikytos sankcijos, dėl kurių uostas prarado vieną didžiausių krovinių - trąšas. Kuo Klaipėdos uostas keičia dėl sankcijų prarastus krovinius? Pokalbis su uosto vadovu Algiu Lataku.Briuselyje sušių restoraną atidaręs Igoris sau išsikėlė nejuokingą tikslą – tapti sušių magnatU visoje Europoje. 20-imt metų Belgijoje gyvenančio baltarusio virtUvėje sušiUs suka tik ukrainiečiai, pats Igoris sako visa širdiMI palaikantis Ukrainą.Siekiant įgalinti daugiau moterų dirbti sporto vadybos srityje, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pristatė unikalų moterų lyderystės sporte projektą „New Miracle“. Kodėl svarbu, kad rastųsi daugiau sporto vadybininkių, kalbėsime maždaug 8 valandą 20-imt minučių.Svarbiausią šio ryto informaciją apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje apžvelgia užsienio naujienų redaktorius Lukas Gylys.O su gynybos technologijų ekspertu aiškinamės, kuo technologiškai ypatingi vis minimi „Abrams“ ir „Leopard“ tankai, kurių prašo Ukraina.Ir dar viena tema. Seksualinį smurtą agresoriai neretai pasitelkia kaip karo ginklą. Tokie Rusijos pajėgų galimai įvykdyti nusikaltimai šiandien fiksuojami ir Ukrainoje.Ved. Darius Matas

Įsibėgėjant 2023 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso sezonui, po truputį užsikuria ir Eurodienos komandos varikliukas. Susėdome pasikalbėti apie Belgijos, Ukrainos ir Albanijos pasirinkimus bei užsienyje prasidedančias atrankas. Podkasto galite klausytis Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00); Kas įvyko Belgijoje? (1:25); Saugus Ukrainos pasirinkimas (17:20); Pagrindinę atrankos taisyklę pakeitusi ir dėl to (ne)suklydusi Albanija (26:23); Ką pasirinks Estija? (37:40); Ko iš kitų atrankų galėtų pasimokyti „Pabandom iš Naujo“ organizatoriai (42:25); Norvegijos MGP startas ir pervertinta Ulrikke (46:50); Nuvilianti Latvija (53:55); Daug žadanti Ispanija (56:10); Nusišnekantis, bet kūriniu maloniai nustebinęs „Sex Pistols“ lyderis Airijos atrankoje (01:00:20).

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, keičiasi automobilių registracijos mokesčio dydžiai. Tikslus dydis priklausys nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies.Lietuvos gyventojų pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms yra nepakankamas: beveik pusė sako žinantys, kaip elgtis stichinių ir kitų nelaimių atveju, o šeimos planą turi tik kas dešimtas. Tokie tyrimo duomenys pateikti Vidaus reikalų ministerijos priedangos vietoje M. K. Čiurlionio menų mokykloje surengtame naujos informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ pristatyme. Ji skirta pasirengti galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms.NATO ir ES pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo ir smerkia karą Ukrainoje.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo kariai priešinosi „naujiems ir dar sunkesniems puolimams“ Soledare, netoli rytinio Bachmuto miesto, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti.Belgijoje prasidėjo didieji metų išpardavimai, kurie šalyje gali vykti tik du mėnesius per metus. Prekybininkai pagal nustatytą tvarką rengti išpardavimų kada nori - negali. Kodėl taip yra ir kaip į tai reaguoja pirkėjai?Ved. Andrius Kavaliauskas

Psichologinis atsparumas pasak apibrėžimo yra gebėjimas psichiškai ar emociškai susidoroti su krize ir greitai grįžti į prieškrizinę būseną. Šį terminą aštuntajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietė psichologė Emmy Werner, atlikusi keturiasdešimt metų trukusį Havajų vaikų, kilusių iš žemos socialinės ir ekonominės padėties, tyrimą. Ši teorija daugybę metų plėtojama skirtingos srities mokslininkų, o neuromokslininkai tyrinėja procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse, susidūrus su gyvenimo krize.Laidoje Tuzinas pokalbis su Antverpeno universiteto neuromokslininke Roma Šiugždaite apie vaikų atsparumą krizėms ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse su jomis susidūrus. Roma, pradėjusi savo karjerą kaip matematikė ir informatikė, šiuo metu gyvena ir dirba Belgijoje. Mokslininkė bando atsakyti į klausimus apie tai, kiek atsparumas yra nulemtas vaiką supančios aplinkos, ir kiek jis yra įgimtas? Ar galima išmokyti atsparumo?Ved. Ignas Klėjus

Lietuvos banko vadovas sako, kad visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai visoje šalyje turi būti vienodi ir priklausyti nuo turto vertės.„Pavyzdžiui, už 60 tūkst. eurų vertės turtą siūlome taikyti 95 eurus, už 150 tūkst. – 415 eurų, o už 300 tūkst. eurų vertės – 1170 eurų metinį mokestį“, – sako LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.Seimui vis dar nerandant susitarimo dėl bendro darbo, opozicija neslepia nusivylimo, kad Prezidentūroje suorganizuotame susitikime su parlamentinių partijų atstovais nedalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių vadovybė. Visgi opozicija viliasi, kad sutarimas su valdančiaisiais dėl grįžimo į plenarinių posėdžių salę bus pasiektas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad Rusija gali suintensyvinti priešišką veiklą, Kyjivui laukiant Europos Sąjungos sprendimo dėl savo narystės paraiškos. Savo ruožtu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Žozepas Borelis pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma atsakinga, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos.Kultūros ministerija siūlo steigti Medijų rėmimo fondą, kuris galėtų skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir konkretiems žurnalistams. Naujasis fondas remtų tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, taip pat kultūrinės žiniasklaidos bei regioninės žiniasklaidos. Medijų rėmimo fondas nuo 2024-tų metų pakeistų dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.Tbilisyje rengiamas didelio masto mitingas, kurio dalyviai nori išreikšti nepasitenkinimą Europos Komisijos sprendimu nesiūlyti Sakartvelo kaip galimos šalies kandidatės tapti Europos Sąjungos nare. Dalis politikų bei gyventojų nori pasiųsti aiškią žinią Europai ir savo šalies valdančiajai daugumai, kad Sakartvelo žmonės savo šalies ateitį mato būtent Europoje.Belgijoje rengiamas visuotinis streikas sustabdė didelės dalies institucijų ir įmonių veiklą, ypač paveiktas vietos ir tarptautinis transportas. Taip gyventojai reiškia nepasitenkinimą darbo sąlygomis viešajame sektoriuje ir darbuotojų nusivylimas dėl išaugusių gyvenimo išlaidų.Ved. Paulius Šironas

Minint 81-ąsias masinių tremčių pradžios metine, šiandien Solidarumo aikštėje prie Europos Parlamento, Briuselyje, bus pagerbtas ištremtųjų atminimas ir skaitomos jų pavardėsTęsiantis nesutarimams tarp valdančiųjų ir opozicijos, į pirmąjį posėdį turėtų susirinkti vadinamoji Dialogo darbo grupė. Ją kviečianti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tai turėtų būti platforma sklandesniam bendradarbiavimui.Visame pasaulyje didėjant kainoms, Belgijoje infliacija pasiekė keturis dešimtmečius neregėtą lygį - beveik 9-is procentus. Nors kainų didėjimas kur kas mažesnis nei Lietuvoje, ekonomistai teigia - vis tiek jaučiamas. Tačiau infliacijos poveikį leido sumažinti šalyje galiojanti automatinė atlyginimų ir pensijų indeksavimo sistema.Pusė apklaustų Lietuvos gyventojų pritaria, kad sovietų kariams pastatyti paminklai turėtų būti nukeliami. Rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Tačiau ekspertai sako, kad paminklas paminklui nelygu – viena, jei sovietiniai monumentai propaguoja autoritarinius, totalitarinius režimus, kita, jei jie – kapinėse ir yra skirti karių atminimui pagerbti.Vilniuje baigiami nukelti neteisėtai laikyti metaliniai garažai. Tačiau į LRT Girdi kreipęsi miestiečiai skundžiasi, kad nukeltų garažų teritorijose - kalnai šiukšlių. Klausia, kas jas turi sutvarkyti? Ir kodėl iki šiol to nepadarė? Žurnalistė Editas Vitė aiškinosi, kas atsakingas už garažų masyvuose paliktas šiukšles ir koks likimas laukia tų garažų, kurie vis dar yra nenukelti?Nors šis rytas ir vėsesnis, tačiau kelios pastarosios šiltos dienos ne vieną paskatino jau patikrinti ir Baltijos jūros ar ežerų temperatūrą. Ar jūs šiemet jau maudėtės? – klausime klausytojų.Ved. Rūta Kupetytė

Statistikos departamento švieslentėse COVID-19 banga akivaizdžiai leidžiasi žemyn. Vasario pradžioje mus dar gąsdino 13 tūkst. atvejų siekiantys paros užsikrėtimo skaičiai, o šiandien į 2-3 tūkst. naujų užsikrėtimų per parą jau nebekreipiame ir dėmesio. Tačiau leidžiantis COVID-19 bangai Lietuvoje kyla susirgimų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius. Didesnis sergamumas registruojamas ir kitose Europos šalyse: Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje. Įdomu tai, kad Jungtinėje Karalystėje pastebėtas ir nedidelis noro viruso užsikrėtimų protrūkis.Kiek šios infekcijos šiandien mums yra pavojingos, kai daugelyje šalių naikinami ir nuo šių ligų mus saugoję pandeminiai ribojimai? Ar per dvejus pandemijos metus tapome mažiau atsparesni kitoms infekcinėms ligos? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.Kita laidos tema – pavasarinė alergija. Nors šiandien žiedų retai kur pamatysime, tačiau tikriausiai ne vienas pastebėjome gelsvomis dulkėmis užneštus langus, palanges, lauko suoliukus. Alergologai tikina, kad žiedadulkių audros Lietuvoje pastebimos jau nuo vasario. Mat žiedadulkės į mūsų šalį su oro masėmis atklysta iš tų kraštų, kur žydėjimo sezonas prasideda anksčiau. Skaičiuojama, kad alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių, kurie žydi nuo vasario iki pat rugsėjo mėnesio. Kaip nuo šių alergenų apsisaugoti ir išvengti nemalonių simptomų – pokalbis su „Kardiolitos klinikų“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje uždrausta retransliuoti televizijos kanalus rusų kalba, paaiškėjo, kad ne visus kanalus įmanoma uždrausti. LRT Radijo žurnalistai atlikę eksperimentą išsiaiškino, kad norintieji matyti rusiškus kanalus gali tai daryti internetu arba nusipirkti specialius priedėlius. Tema domėjosi Edita Vitė.JAV prezidentas Joe Bidenas šiandien apsilankys Lenkijoje ir susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda aptarti klausimų, susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje. „Prezidentai aptars, kaip Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizę, sukeltą Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo su Ukraina“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki pranešime. Ten pat nurodoma, kad J. Bidenas į Lenkiją atvyks po vizito Belgijoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos lyderiaisMūsų bendardarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Ar reikėtų Lietuvoje atšaukti visus pandeminius ribojimus? Klausytojų skambučius komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai vakar paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų, taip pat neleisti šių šalių laivams įplaukti į Bendrijos uostus. Keturių šalių ministrai pirmininkai išplatino kreipimąsi ES vadovams, ragindami didinti spaudimą Rusijai bei su ja bendrininkaujančiai Baltarusijai. „Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Linava vadovas Zenonas Buivydas, ekonomistas Marius Dubnikovas.Pavasrį, šylant orams klaipėdiečiai vėl prisimena senas problemas - pietinėje miesto dalyje gyvenančių žmonių nosis riečia nemalonūs kvapai. Šįkart visą paletę papildė ir miestiečių jau užmiršti - nafto produktų kvapai. Pasirodo, bendrovė, kurios veiklą aplinkosaugininkai dėl padarytų pažeidimų buvo sustabdžiusi, vėl atnaujino savo veiklą. Kaip klaipėdiečiams sekasi kovoti su nemaloniais kvapai bei kokių veiksmų žada imtis atsakingos institucijos - domisi Paulius Selezniovas.Savaitės komentaras. Autorė žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Augant žaidimų industrijai, didėja jiems garso takelius kuriančių žmonių poreikis. Su kokiais iššūkiais susiduria kompozitoriai, rašantys muziką žaidimams?Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie kultūrinę spaudą regionuose.Lietuvos nacionalinis dramos teatras atšaukia premjerą „Nakties rašytojas“ dėl spektaklio režisieriui Janui Fabre‘ui Belgijoje iškeltų kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo ir nederamo elgesio.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Paskelbti Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo kultūros projektų nugalėtojai. Kaip šiais projektais bus plėtojamas kultūros ir kultūrinio švietimo prieinamumas regionuose bei skatinamas kultūrinis verslumas?Savaitgalį Klaipėdoje vyko Knygų mugė, kuri lankytojus kvietė giliau panirti į knygos ar reiškinio turinį.MO muziejus kartu su psichologe Simona Košinskaite pristato specialius emocinei sveikatai stiprinti skirtus užsiėmimus: „be neriMO: 4 patyrimai“, per kuriuos muziejaus erdvė ir meno kūriniai padės atpažinti ir pradėti sąmoningai valdyti nerimą, stresą ar kylančią emocinę įtampą.Nelegalių migrantų vaikai šią savaitę pradeda mokytis specialiai suformuotose klasėse. Kokia švietimo programa parengta ir kaip ji prisidės prie spartesnės migrantų integracijos?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pranešė atšaukiantispremjerą „Nakties rašytojas“, nes spektaklio režisieriui Janui Fabre`ui Belgijoje pateikti kaltinimai priekabiavimu.Panevėžio rajone įkurta pirmoji šalyje porceliano galerija.Pokalbis su Meilės Lukšienės premijos laureatu mokytoju Antanu Jonušu.Nuo elektroninių parduotuvių reklamų iki gydymo įstaigų – dirbtinį intelektą sutinkame kiekvieną dieną. Pokalbis apie šios technologijos panaudojimą su Kauno Technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto doktorantu Mantu Lukausku.Rašytoja Renata Šerelytė apie rūgčšias ir saldžias akimirkas kremtant rašytojo duoną.

Teismas nestabdys Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neleisti organizuoti mitingo prie Seimo. Tai reiškia, kad rugsėjo 10-tą dieną "Šeimų sąjūdžio" organizuojamas mitingas prie parlamento nevyktų.Šaltojo sezono iššūkiai šeimos gydytojams.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva ir Lenkija susiduria su ta pačia problema pasienyje su Baltarusija ir tai yra viso regiono bėda. Tai jis sakė po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbignevu Rau.Mokslo metai Belgijoje prasidėjo skirtingomis taisyklėmis. Pradinukams, kaip ir Lietuvoje, jos švelnesnės, pavyzdžiui, kaukės neprivalomos, o vyresni jas turi nešioti beveik visada.Viso pasaulio žydai pradeda švęsti 5782 m. nuo biblinio pasaulio sukūrimo. Kasmet šios šventės data skiriasi, nes žydai metus skaičiuoja pagal Hebrajų kalendorių.Talibanas paskelbė užėmęs paskutinį pasipriešinimo Afganistane rajoną – Pandžšyro slėnį.Klaipėdoje, ruošiantis atstatyti Švento Jono bažnyčia, nuo praėjusių metų buvusioje jos vietoje pluša archeologai.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Lietuvai vis neįteisinant pavardžių rašybos dokumentuose lotyniškais rašmenimis, turėti originalios rašybos pavardę norinčios už užsienčių ištekėjusios lietuvės kaskart turi kreiptis į teismą. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tėvo pavardės su lotyniškais rašmenimis negali turėti ir vaikas. Dėl trečio vaiko jau trečią kartą į teismą planuojanti kreiptis vilnietė situaciją vadina absurdiška. Metrikacijos skyrius ginasi nieko negalintis padaryti. Teisingumo ministerija žada leisti taikyti išimtį. Pasakoja kolegė Milda Vilikanskytė.Mokslo metai Belgijoje prasidėjo skirtingomis taisyklėmis. Pradinukams, kaip ir Lietuvoje, jos švelnesnės, pavyzdžiui, kaukės neprivalomos, o vyresni jas turi nešioti beveik visada. Tačiau taisyklės nevienodos ir šalyje, skiepijimo tempais atsiliekančiame Briuselyje jos griežtesnės. Kaip Belgija pasitiko naujuosius mokslo metus, domėjosi LRT reporterė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.Vis daugiau savivaldybių siunčia mobiliąsias komandas į mokyklas skiepyti vaikų.Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja,Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė.Savaitės orų apžvalga. Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Daugėja sutvarkytų ir žmonėms pritaikytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bet išlieka kita problema – atliekos, tarp kurių ir šaldytuvai, ir unitazai.Edvardo Kubiliaus reportažas.Verlo laike kolegos Mariaus Jokūbaičio vadovų konferencijoje EBIT parengtas Interviu su telekomunikacijos spendimų bendrovės "Teltonika" steigėju Arvydu Paukščiu. Pokalbis ne tik apie verslą, bet ir filantropiją.Metai po šuniuko Sniegiaus dingimo – ar Lietuvoje nebeliko neteisėtų daugyklų?Praėjo metai, kai Kretingos rajone dingo ir netrukus buvo rastas šuniukas Sniegius. Būtent jis tapo kovos su neteisėtomis dayguklomis ir žiauriu elgesiu su gyvūnais simboliu, po kurio istorijos visuomenė smarkiai sujudo. Kas per šiuos metus pasikeitė?Pašnekovai: Gydytoja-veterinarė, UAB „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.Daugelyje verslo sektorių trūkstant darbuotojų, įmonės imasi netradicinių sprendimų. Darbdaviai specialistų ieško ir socialiniuose tinkluose „TikTok“ ar „Tinder“. Pasakoja Gabija Raslanaitė.Savaitės komentaras. Rytų Europos studijų centro vadovas,apžvalgininkas Linas Kojala..Ved. Edvardas Kubilius

20 metų Afganistane saugumą bandžiusi užtikrinti ir demokratiją norėjusi įvesti Amerika su savo sąjungininkais šią savaitę pasitraukė. O valstybę perėmęs Talibanas – triumfuoja. „Taip, talibai šiandien Afganistaną kontroliuoja, bet ne valdo“, – sako ekspertai. Gilesnis žvilgsnis į padėtį Afganistane su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto karo istoriku dr. Kęstučiu Kilinsku, dalyvavusiu Lietuvos misijoje Afganistane.LRT TELEVIZIJA ir LRT RADIJAS pradėjo naująjį sezoną. LRT laidų vedėjas Ignas Krupavičius ne tik toliau ves laidą „Labas rytas, Lietuva“, bet ir pasiūlys naujovių – tiek mūsų radijo klausytojams, tiek ir televizijos žiūrovams. Maža to, Ignas atskleidžia, ką veiktų, jei kartais sugalvotų mesti žurnalistiką?Ne taip seniai iš Lietuvos išvyko ir Belgijoje apsigyveno Ingos ir Mindaugo Ambrasų šeima. Ji augina du vaikus, vienas jų turi autizmo spektro sutrikimą. Inga ir Mindaugas sako, kad emigruoti juos paskatino Lietuvos požiūris į jų vaiką su negalia.Bankai skelbia, kad bekontakčiu būdu jau galima atsiskaityti ne tik kortele, telefonu, išmaniuoju laikrodžiu, bet ir apyrankėmis, žiedais, raktų pakabukais. Kiek tai patogu ir ypač – ar saugu?Ved. Edvardas Kubilius

Per dešimties dienų operaciją Lietuva iš Afganistano atsigabeno 176 žmones – Lietuvos kariuomenei talkinusius vertėjus ir jų šeimų narius. Policijos išmoktos pamokos po rugpjūčio 10 d. vykusių riaušių prie Seimo: žymės atstumus nuo institucijų, atidžiau stebės socialinę erdvę, teiks informaciją valdžios institucijoms. Europos žmogaus teisių teismas laikinai įpareigojo Latviją ir Lenkiją teikti pagalbą migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai patekti iš Baltarusijos ir įstrigusiems tarp valstybių. Belgijoje vakcinavimo pažymėjimai siunčiami paštu. Didžiosios sinagogos vietą Vilniuje tyrinėjantys archeologai rado komplekso kolonų liekanas, dekoruotą grindų mozaiką, tarp radinių – rankos formos ritualinė Toros rodyklė. Ved. Agnė Skamarakaitė

Pažintis su kolega: Darius Kuodis apie aktualijų laidų redaktoriaus darbą.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi migracijos tema. Kolegės Giedrės Trapikaitės pasakojime – Suomijos pavyzdys. Šalis prieš kelerius metus susidūrė su situacija, iš dalies panašia į tą, kurią dabar išgyvena Lietuva. Tuomet prieglobsčio prašytojų, atvykstančių per Rusiją, srautas sustabdytas priėmus dvišalį susitarimą. Žmonės apgyvendinti nedideliuose priėmimo centruose. Ar Lietuva galėtų sekti Suomijos pavyzdžiu?Nardymo metu blogai pasijutusiam žmogui suteikta pagalba Karinių jūrų pajėgų barokameroje. Kaip veikia šios kameros ir ar dažnai karinės pajėgos teikia pagalbą civiliams?Neseniai Lietuvoje pristatyta istoriko Arūno Bubnio monografija „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“, kurią ekspertai vadina itin solidžia žydų gyvenimo Lietuvoje studija. Gabija Strumylaitė.„Keturi milijonai“. Auditore Valonijos regionui Belgijoje dirbanti Sandra Uselytė sako, kad Belgijoje jaučiasi jau kaip namie ir apie Lietuvą po daugiau nei 10 gyvenimo metų šioje šalyje nebegalvoja. Ji juokiasi, kad Belgijoje atsidūrė per atsitiktinumą, už kurį atsakingas nepažįstamas pakeleivis autobuse, kai Sandra pirmą kartą vyko studijuoti į Antverpeną pagal „Erasmus“ mainų programą. Belgijoje gyvenančią Sandrą Uselytę kalbino kolegė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Nepaprastoji padėtis dėl Lietuvą užplūdusių migrantų galėtų būti įvedama tik kraštutiniu atveju ir šiuo metu tam nėra būtinybės, sako prezidentas Gitanas Nausėda.Migrantų krizė ir Belgijoje: šimtai protestuojančių migrantų apsigyveno trijose Briuselio vietose, kur jau pusę metų protestuoja, o nuo gegužės galo, nesulaukę valdžios dėmesio, dalis pradėjo bado streiką. Įtampa pasiekė aukščiausią tašką praėjusią savaitę, kai migrantai atsisakė ir vandens.Vyriausybė artimiausiu metu spręs, ar prastėjant epideminei situacijai, parduotuvėse, kavinėse ir kitose paslaugų vietose galėtų lankytis tik pasiskiepiję asmenys.Apie vakcinų poveikį pasiskiepijusiems žmonėms Kauno klinikose atliktas naujas tyrimas.Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Radijo korespondentė Seime Janina Mateikienė – apie požiūrį į žurnalistiką, ilgą karjerą radijuje ir būdus išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio.„Keturi milijonai“. Belgijoje gyvenanti Simona Zubaitė, kuri pasirinko traukinio mašinistės karjerą ir sako dirbanti įdomiausią darbą pasaulyje. Kalbino kolegė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.Nuo prekeivių žmonėmis prieš keliolika metų pabėgusios Dovilės (vardas pakeistas) istorija. Ją moteris papasakojo Vilniaus universiteto Analitinės žurnalistikos studentei Redai Petrikaitei, dalyvaujančiai tarptautiniame konkurse prekybos žmonėmis tema THALIA. Eksperčių komentarai apie dabartinę prekybos žmonėmis situaciją: Kristina Mišinienė (Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras) ir Sonata Mickutė (Vidaus reikalų ministerija).Ved. Giedrė Čiužaitė

Migruojantys vandens paukščiai kasmet nusiaubia ūkininkų laukus ir pridaro milžiniškos žalos. Kupiškio rajono ūkininkui Jonui Pakalniui didžiausią žalą padarė žąsys. Nuostoliai siekia kone 14 tūkst. eurų.Šilutės rajone bitininkas Arvydas Gorodeckas laiko 18 bičių šeimų ir sako, kad tai jam daugiau hobis nei darbas. Bitininkas pataria į atkreipti dėmesį turguje perkant medų.Užsienio naujienos. Potvyniui Vokietijoje ir Belgijoje slūgstant, skaičiuojami ekstremalios situacijos padariniai. Korespondentas Briuselyje Mindaugas Laukagalis pasakos apie potvynio padarytus nuostolius regiono žemės ūkiui.Ved. Rūta Katkevičienė

Pasibaigus galiojimu,Vilniuje teko sunaikinti apie 5 tūkst. „Moderna“vakcinos nuo koronaviruso dozių.Varėnos rajone laikinai apgyvendinti migrantai paskiepyti nuo COVID-19.Artėjant suvažiavimui laišką partiečiams parašęs Lietuvos eurokomisaras, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narys Virginijus Sinkevičius atvirai perspėjo dėl grėsmių, kurias mato partijoje.Lietuvos ambasada Belgijoje išsiuntė notą Belgijos valdžios institucijoms dėl Briuselio oro uoste du kartus sulaikytos oro bendrovės “KlasJet” įgulos.Per potvynius Vokietijoje ir Belgijoje žuvo per 100 žmonių, šimtai yra dingę.Lietuvoje rastas vienas įdomiausių XIV a. pabaigos lobių.Kubą apėmusią trisdešimt metų nematytą protestų bangą lydi komunistinės valdžios represijos.Baltarusijos opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja šiandien siūlo minėti solidarumo su Baltarusijos moterimis dieną.Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Šalčininkų rajono savivaldybės taryba dėl planų rajone esančiose Dieveniškėse apgyvendinti 500 migrantų surengė neeilinį posėdį. Jame ketinama nepritarti tokiems Vidaus reikalų ministerijos planams.Lietuvos aviakompanijos “Klasjet” įgula Briuselio oro uoste per pastarąsias dvi savaites buvo sulaikyta du kartus. Dėl to Lietuvos ambasada Belgijoje pateikė notą Belgijos pusei. Lietuvos aviatoriai laimėjo konkursą Europos futbolo čempionato metu skraidinti Belgijos nacionalinę rinktinę, tačiau šios šalies profsąjungoms ir teisėsaugai kilo klausimų dėl atlyginimų lietuviškai įgulai.Potvynių siaubiamose Vokietijoje ir Belgijoje žuvo per 90 žmonių, šimtai yra dingę.Lietuvoje rastas vienas didžiausių ir įdomiausių XIV a. pabaigos lobių.Detales lėktuvams ir inventorių sportininkams Ukmergėje gaminančios įmonės sako, kad specialistams prisivilioti Ukmergėje trūksta būstų.Ved. Madona Lučkaitė

Iki Seimo pavasario sesijos pabaigos – kiek daugiau nei mėnesis. Ar bus spėta įgyvendinti pasižadėtus įsipareigojimus?Vyriausybė šiandien spręs dėl karantino ribojimų pokyčių. Ar padėtis šalyje stabilizuojasi?Kitą savaitę startuosiantis Galimybių pasas žavi ne visus verslininkus.Belgijoje – masinio vakcinavimo pradžia, šiandien šalyje skiepijami ir benamiai.Lietuvos atstovai Eurovizijoje – grupė The Roop – pateko į konkurso finalą.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Pasaulinei Kultūros dienai skirta viktorina.„Neprisimenu, kada esu turėjusi koncertą su pianistu. Man atrodo gąsdinanti meno rūšis, tad lenkiu galvą prieš visus tuos nuostabius dainininkus, koncertuojančius su pianistais“, – sako operos solistė sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, besiruošianti koncertui Lietuvoje, Nacionalinės filharmonijos scenoje. Gerūtos Griniūtės pokalbis apie malonius rūpesčius ir dainininkės grįžimą į sceną po pertraukos.LRT KLASIKA tęsia pasaulio lietuvius jungiantį projektą „Keturi milijonai“. Šiandien kviečiame susipažinti su tarp Lietuvos ir Belgijos kuriančia choreografe, aktyviai dirbančia atlikėja ir dėstytoja Liza Baliasnaja. Liza šokį ir choreografiją studijavo Olandijoje, Artez šokio akademijoje, ir Belgijoje, P.A.R.T.S šokio mokykloje. Kūrėją kalbino Ugnė Kačkauskaitė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Pianistė Ugnė Antanavičiūtė– „Trio Claviola“ narė, koncertmeisterė, pedagogė, žmogus, nuo kurio veido šypsena nedingsta. Kur slypi gerų santykių ansamblyje paslaptis? Kokie jausmai Ugnę apima scenoje? Iš kur ji semiasi neblėstančio gyvenimo džiaugsmo – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

„Pakartot“ – radijo premjera. Pirmą kartą radijo eteryje skambės tarp Belgijos ir Lietuvos gimęs, įrašytas unikalus albumas „Salos“. Post folkloro, world ir alternatyvios muzikos grupė „Merope“ pristato jau ketvirtąjį savo studijinį darbą, įrašytą kartu su ilgamečiu kūrybiniu palydovu Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“. Ta proga Domantas Razauskas kalbina Belgijoje karantino dienas leidžiančią grupės „Merope“ dainininkę, kanklininkę Indrę Jurgelivičiūtę ir choro „Jauna muzika“ vadovą, dirigentą, kompozitorių Vaclovą Augustiną.Ved. Domantas Razauskas

Eismo sąlygos visoje Lietuvoje išlieka sudėtingos dėl per naktį gausiai kritusio sniego ir pūgos, dalis rajoninių kelių – nepravažiuojami. Dėl sniego sukeltų gedimų elektros trečiadienio rytą neturi apie 45 tūkst. namų ūkių. Vilniuje stringa šildymas.Sniego neatlaikė Vilniaus Pilaitės gimnazijos stadiono kupolasPrezidentas su švietimo ministre aptarė mokymąsi karantino metu, studijų pokyčius.Užsikrėtimų skaičius pasaulyje nuo pandemijos pradžios viršijo 100 milijonų. Belgijoje įsigalioja draudimas tarptautinėms kelionėms iki kovo 1. Vokietija svarsto uždrausti skrydžius dėl naujų viruso atmainų plitimo.Seimo Ekonomikos komitetas svarsto pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui priemones ir jų skyrimo kriterijus antrojo karantino laikotarpiu, Biudžeto ir finansų komitete siūlymai dėl investicinės sąskaitos įteisinimo.Jau metus veikia modelis, pagal kurį nugydyti žmonės gali kreiptis žalos atlyginimo į specialią komisiją. Buvo kalbų, kad ši tvarka pasitarnaus tiems, kurie ligoninėse ar slaugos namuose buvo užkrėsti koronavirusu. Tačiau viltys nepasiteisino – nė vienas žmogus nesulaukė kompensacijos. Be to, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija skundžiasi, kad negali normaliai dirbti.Ved. Paulius Šironas

www.krepsinis.net rengiama laida. Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidą išgirskite pirmieji! Nepamirškite paspausite ir LIKE mygtuko, taip atsidėkodami už mūsų darbą. Patinka mūsų turinys ir norite mus paremti? Tai galite padaryti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame! 1:25 – KMT „nugraužtas kaulas“ dėl KMT finalinio ketverto04:20 – „Lietkabelio“ pralaimėjimas Belgijoje ir Kyle‘o Vinaleso pasirodymas10:44 – LKL sprendimas nenukelti „Žalgirio“ – „Ryto“ mačo13:10 – NKL geriausių žaidėjų „Top 5“14:04 – Darius Tarvydas vietoje Troy‘aus Barnieso?15:14 – „Top 3“ labiausiai neįvertinti Eurolygos žaidėjai18:54 – „Ryto“ mačas su VEF ir prognozė, ar pateks į kitą etapą27:20 – kuriam labiau nesiseka – Donaldui Kairiui ar Dainiui Adomaičiui?30:06 – kurio konferencijos nuobodesnės – D.Kairio ar Martino Schillerio?32:12 – ar Žydrūnas Urbonas yra silpniausia „Juventus“ grandis?35:10 – Tomo Dimšos situacija ir kas pakeis Steve‘ą Vasturią rotacijoje?37:03 – LKL su 12 klubų ir nauja komanda Vilniuje41:20 – geriausias visų laikų „Žalgirio“ įžaidėjas43:02 – Rūtenio Paulausko pasisakymas apie „Žalgirio“ džentelmeniškumą ir jo krepšinio išprusimas47:35 – kurio komentatoriaus klausytis neįdomiausia ir įdomiausia?52:00 – ar teisinga dėl Patricio Garino situacijos kaltinti Paulių Motiejūną?56:45 – ar „Žalgiris“ per daug moka Artūrui Milakniui ir Pauliui Jankūnui?59:08 – ar Lietuvos legendos žibėtų šiuolaikiniame krepšinyje?1:00:30 – ką Kazys Maksvytis kviestų į „Žalgirį“ iš „savų“ žaidėjų?1:01:35 – Martino Gebeno žaidimas1:03:28 – Šarūno Jasikevičiaus sistema „Barcelona“ ir jo šansai rinktinėje1:08:40 – apie JBR vedėją Sigitą Belickaitę1:12:35 – Karolio Lukošiūno perspektyvos „Žalgiryje“1:14:30 – Eimantas Bendžius vietoje Pauliaus Jankūno ir Jonas Mačiulis vietoje A.Milaknio1:16:03 – ar paskutiniajame „lange“ reikia kviesti Eurolygos žaidėjus?1:17:24 – Alytaus „Dzūkijos“ šansai patekti į KMT finalinį ketvertą1:18:20 – „Žalgirio“ ir „Ryto“ visų laikų geriausių startiniai penketukai1:20:45 – ką pakviestume į laidą iš konkurentų?   

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje vis pasirodo gydytojų rezidentų pasisakymų apie problemas sveikatos sektoriuje. Sveikatos mokslų universiteto gydytoja - rezidentė Gintarė Aukselytė LRT RADIJUI teigia, kad dėl koronaviruso plitimo ligoninėse gydytojai ir rezidentai blaškomi po skyrius, o darbui su COVID-19 ligoniais siunčiami tinkamai neapmokyti. Taip pat komentuoja Medikų sąjūdžio narė, išrinkta į naująjį parlamentą Jurgita Sejonienė.Daugėjant koronaviruso atvejų ne tik visuomenėje, bet ir parlamente, Seimo pirmininkas ragina įteisinti nuotolinius Seimo posėdžius. Pavasarį tokiam siūlymui nepritarta, kaip parlamentarai balsuotų šįkart – domisi žurnalistė Giedrė Trapikaitė.Praėjo savaitė, kai vaikai neina į būrelius arba mėgstama veikla užsiima per nuotolį. Tačiau ne visoms veikloms apribojimai galioja. Tiems, kas indivuduliai lanko užsiėmimus, jie vyksta įprasta tvarka. Dėl individualių užsiėmimų lankomumo sprendimą priima patys tėvai.Dėl pandemijos keliose Europos valstybėse šiandien įsigalioja nauji suvaržymai. Vokietijoje uždaromi restoranai, teatrai ir sporto klubai, dar griežtėja ir suvaržymai Belgijoje, kur protrūkis tarp didžiausių Europoje. Italija, kurioje restoranai jau uždaryti ir dėl to tęsiasi protestai, šiandien skelbia dar daugiau priemonių. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Italijoje Daiva Lapėnaite.Jungtinėse Valstijose paskutinė agitacijos diena prieš rytojaus prezidento rinkimus, laikomus svarbiausiais per dešimtmečius. Iš anksto balsavo per 93-is milijonus piliečių. Įvykius komentuoja Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.Šiandien minimos Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo diena. Ir per Vėlines žmonės gausiai lanko artimųjų kapus. Šiemet Vėlinės pirmą kartą yra nedarbo diena. Pokalbis su Klaipėdos universiteto etnologijos profesoriumi Rimantu Balsiu.Ved. Madona Lučkaitė

Naujos kadencijos Seime – daugiau moterų, taip pat – vyrų milijonierių. Ne tik apie juos, bet ir apie tai, ko ketina imtis pirmą ir aštuntą kartą išrinkti politikai – domisi Giedrė Trapikaitė.Visoje Europoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius ir toliau auga. Ispanija nuo praėjusio savaitgalio nacionaliniu mastu įvedė komendanto valandą ir riboja žmonių keliones tarp regionų. Visoje Ispanijoje atvejų skaičius auga dešimtimis tūkstančių per dieną. Kitose šalye – kaimyninėje Lenkijoje ir Belgijoje – esantys žmonės apie padėtį atsiliepia taip pat su nerimu. Apie tai su LRT radijo bendradarbiais kalbėjosi Lukas Kivita.Politikos aktualijos. Kaip besiburianti naujoji koalicija dalinsis postus?Trišalė taryba šiandien svarstys darbdavių siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių. Esą jauni žmonės dar neturi nei darbinės, nei gyvenimiškos patirties, tad už tą patį darbą jiems siūloma mokėti mažiau. Profsąjungų ir jaunimo organizacijų atstovai tai vadina diskriminacija. Plačiau šia tema domisi Greta Klimkaitė.Kokių valdžios sprendimų laukia verslas?.Rinkimus laimėjusių partijų ir medikų profesionalų požiūris į sveikatos sistemą bei plintančios epidemijos valdymą.Pasibaigus rinkimams, svarstoma ne tik kokia bus nauja koalicija ar Vyriausybė, bet ir kaip atrodys Seimo narių priesaika. Įprastai 141-nas parlamentaras prisiekia pirmojo posėdžio metu, tačiau neaišku, ar visi Seimo nariai galės tą padaryti – dalis jau dabar izoliacijoje, o blogėjant situacijai, jų gali būti ir daugiau. Kaip atrodys priesaikos ceremonija ir kada ji galėtų įvykti – domisi Mindaugas Laukagalis.Savaitės komentaras. Autorius - apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Giedrė Čiužaitė

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto meno vadovu pradeda dirbti choreografas Martynas Rimeikis. Jį kalbina Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė. Mykolo Drungos užsienio kultūros apžvalgoje: fotografija vokiečių-prancūzų 1870 m. karo metu; Dievo Motinos katedros Paryžiuje atstatymo darbai; Londone gyvenančios juodaodės kompozitorės nepaprastos savybės; reakcijos į Sofijos soborą Stambule, tapsiantį mečete. Ketverius metus vykstančiuose FAIL NIGHTS renginiuose ant scenos lipo nesėkmės istorijomis norintys pasidalyti žmonės. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikiančiod parodos „Feilų muziejus“ eksponatai reziumuoja tai, ką visos istorijos turi bendro. Liepos 17-ąją Lietuvos kino teatruose pasirodo latvių režisieriaus Jurio Kursiečio vaidybinis filmas „Olegas“. Pagal tikrą istoriją sukurta juosta pasakoja apie Latvijos rusą, Belgijoje atsidūrusį emigrantą, svetimoje šalyje tampantį kriminalinio pasaulio įkaitu. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis. Pokalbis su juo apie vidinių resursų paieškas, kuriant netipinio Svetimo vaidmenį, ir tematiškai daugiasluoksnį pasakojimą ne tik apie emigraciją. Michaelo Jordano legenda ir mistinė krepšinio trauka – kino vertėjas Marius Juknevičius apžvelgia Jasono Hehiro sporto dokumentinį serialą „The Last Dance“.LRT KLASIKOS tinklalaidė „Savas miestas“ kviečia į garsinę kelionę po Klaipėdą. Čia gimęs, augęs ir šį miestą kritiškai vertinantis aktorius Donatas Želvys – šio epizodo gidas. Kuo jam svarbi vieta, kur ilsisi skenduoliai? Kaip rasti Klaipėdos Šanchajų? Ar atsinaujinanti Klaipėda kuriasi naują identitetą?Ved. Indrė Kaminckaitė.

Po pirmų dvejų Europos čempionato atrankos rungtynių, Lietuvos rinktinė savo sąskaitoje turi 1 pergalę. Laidoje „Vakarop su Vyteniu“ savo mintimis apie gautas pamokas pasidalino Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio asistentas Benas Matkevičius. Specialistas kalbėjo apie nenusiteikimą Belgijoje, gerėjantį žaidimą, Donato Motiejūno formą ir darbą su skirtingais treneriais. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Vilniaus rajono savivaldybė pritarė planui toliau asfaltuoti Skvernelio gatvę.Nuo spalio visi, medžiojantys profesionalios medžioklės plotuose, bus viešinami, jei to prašys žurnalistai.Ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija baiminasi, kad išnyks sportinės aviacijos aerodromai.Europos Sąjungos šalių vadovai tęsia derybas dėl daugiamečio bendrijos biudžeto.Vilniaus knygų mugėje šiandien - penktadienis be formulių.Lietuvos vyrų krepšinė šiandien Belgijoje pradeda Europos čempionato atranką.Sportas.Ved. Živilė Kropaitė.

Laidos svečias – šefas Egidijus Lapinskas. Egidijus turi 26 metų darbo patirtį įvairių restoranų virtuvėse Lietuvoje, Airijoje, Vokietijoje, Belgijoje. O dabar pats yra 9 restoranų bendrasavininkis. „Pagaliau man niekas nieko nenurodinėja“, - kalbėdamas apie mylimą darbą sako Egidijus Lapinskas. Ir mini svarbiausius restoranų verslo dalykus – vizija, komanda, matematika.Ved. Vytaras Radzevičius.

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalgoje dvi sėkmės palytėtos knygos: afroamerikiečių rašytojo Colson Whitehead romanas „Požeminis geležinkelis“, įvertintas Pulitzerio premija, ir amerikiečių vyresniosios kartos vaikų rašytojos Lois Lowry distopinės apysakos „Siuntėjas“, apdovanotos Niuberio medaliu, antra dalis „Mėlyna sruoga“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Administracija sako, jog muziejuje nori atspindėti šiandieninę Afriką, kad žmonės sužinotų apie žemyno įvairovę, keistų stereotipus. Bet jeigu ekspozicijose matome tik dramblių ir žirafų iškamšas, niekas nesikeičia“, – taip penkerius metus trukusią Karališkojo Centrinės Afrikos muziejaus Belgijoje renovaciją ir dekolonizacijos siekį vertina iš Kongo kilusi kino režisierė Monique Mbeka Phoba.„Animacija prasidėjo nuo anglies rankoje, vėliau nuo kameros išradimo, šį žanrą supa kūrybiški ir išskirtiniai žmonės, matantys pasaulį kiek kitaip. Viską nupiešti gali iliustratorius, bet animatorius suteikia tam vaizdui gyvybės. Tikra animacija atsiranda tada, kai yra vaidyba, kai matai charakterį ir juo tiki“, – sako animatorius Meinardas Valkevičius.„Klasikos enciklopedija“ – apie Sarospatak pilį Vengrijoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Manau, kad dabar Lietuvos kultūros situacija Italijoje yra tikrai pozityvi, profesionalai žino Lietuvos vardą, labai vertinami jaunieji kūrėjai, jų veržlumas. Lietuvių jaunumo ir profesionalumo dermė stebina italus ir juos žavi“, – pastebi Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė, kultūros atašė pareigas Italijoje pradėsianti eiti nuo vasario 4 dienos.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Švietimo ugdymo programų atnaujinimas atsidūrė aklavietėje faktiškai neprasidėjęs. Tai jau antroji ministerijos vykdomos reformos sukelta krizė“, – komentare pastebi Vilniaus universiteto profesorius matematikas Rimas Norvaiša.„Čia visada jaučiu atstumą tarp savęs ir aplinkinių. Gal čia esantiems jaučiu mažiau meilės. Prancūzijoje ir Belgijoje esu užsienietė ir visada ja liksiu. Bet, tiesą sakant, man niekada ir nerūpėjo, ką apie mane galvoja Prancūzijoj ar Belgijoj. Taip daugiau laisvės, man patinka, kad manęs niekas nepažįsta. Gali būti, kad Lietuvoje jausčiausi keistai gyvendama taip, kaip dabar gyvenu“, – apie patirtis užsienyje pasakoja šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Prisiminsime Lietuvių kompozitorių, dirigentą, visuomenininką Juozą Tallat-Kelpšą jo 130-ųjų gimimo metinių proga. Po to skambės ansamblio „Ratas del Viejo Mundo“, reziduojančio Belgijoje, naujausia plokštelė „Ossesso“. Šiame ansamblyje kanklėmis skambina ir dainuoja žinoma lietuvių folkloro atlikėja Indrė Jurgelevičiūtė. Ji viešės studijoje ir pristatys šį netikėtą savo karjeros posūkį. Paskutinį pusvalandį klausysimės argentiniečių folkloru grįsto Arielio Ramirezo kūrinio „Mūsų Kalėdos“, kurį įspūdingai atlieka Mercedes Sosa.

Prisiminsime Lietuvių kompozitorių, dirigentą, visuomenininką Juozą Tallat-Kelpšą jo 130-ųjų gimimo metinių proga. Po to skambės ansamblio „Ratas del Viejo Mundo“, reziduojančio Belgijoje, naujausia plokštelė „Ossesso“. Šiame ansamblyje kanklėmis skambina ir dainuoja žinoma lietuvių folkloro atlikėja Indrė Jurgelevičiūtė. Ji viešės studijoje ir pristatys šį netikėtą savo karjeros posūkį. Paskutinį pusvalandį klausysimės argentiniečių folkloru grįsto Arielio Ramirezo kūrinio „Mūsų Kalėdos“, kurį įspūdingai atlieka Mercedes Sosa.

Artėjančią naktį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas ir įvestas žiemos laikas. Druskininkai pirmasis Lietuvos miestas pradėjęs rinkti maisto atliekas. Nors Lietuvos ekonomika kyla, tačiau skurde gyvenančių žmonių nemažėja. Airijos rinkėjai balsavo ar atšaukti šventvagystę draudžiantį įstatymą. Stambule keturšaliame Turkijos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos viršūnių susitikime aptariami politiniai procesai Sirijoje. Belgijoje dėl Briuselio Zaventemo oro uosto bagažo darbuotojų streiko įstrigo tūkstančiai keleivių.

Ruošiamas įstatymo projektas, kuriuo būtų sukurtas autonominis tinklas, į kurį turėtų būti sujungtos visos strategiškai svarbiausios valstybės įstaigos.Rokiškio rajono žmonių name sprogo kraunamas riedis. Nacionaliniame vėžio institute instaliuotas ir pradeda dirbti naujos kartos linijinis greitintuvas. Nutraukiamos Malaizijos oro linijų lėktuvo paieškos. Išpuolis Belgijoje. Bėgimo renginyje „We Run Vilnius“ bėgikai patyrė sveikatos sutrikimus. Premjeras ir Vilniaus meras aptarė nacionalinio stadiono statybos galimybę.Sportas.

Ruošiamas įstatymo projektas, kuriuo būtų sukurtas autonominis tinklas, į kurį turėtų būti sujungtos visos strategiškai svarbiausios valstybės įstaigos.Rokiškio rajono žmonių name sprogo kraunamas riedis. Nacionaliniame vėžio institute instaliuotas ir pradeda dirbti naujos kartos linijinis greitintuvas. Nutraukiamos Malaizijos oro linijų lėktuvo paieškos. Išpuolis Belgijoje. Bėgimo renginyje „We Run Vilnius“ bėgikai patyrė sveikatos sutrikimus. Premjeras ir Vilniaus meras aptarė nacionalinio stadiono statybos galimybę.Sportas.

Lietuvoje apie tai dar beveik nekalbama. Tačiau beveik įpusėjusios Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) derybos dėl laisvos prekybos kitose Europos šalyse palieka vis mažiau abejingų. Prieš susitarimą pasisakančios peticijos skaitiklis internete jau seniai perkopė pusantro milijono parašų ribą. Vieni sako, kad ilgai lauktas istorinis susitarimas padės išbristi iš ekonominės krizės. Tuo metu kiti tiki, kad naudos turės tik stambusis verslas, o eiliniams vartotojams teks tenkintis suprastėjusia maisto kokybe ir padidėjusia aplinkos tarša.Derybininkai tikina, kad siekiant palengvinti prekybos sąlygas verslui, reikalavimus maisto saugai bus siekiama kelti, taip raginant pasitempti ir kitas šalis. Tačiau stebėtojai kalba ką kita. „Net ir dabar siūlomos naudoti tarptautinės ribos daugeliu atveju yra aukštesnės. Tai reikštų daugiau pesticidais užteršto maisto. Be to, JAV rinkoje leidžiama daugiau kaip 80 pesticidų, kurie neleidžiami ES“, – sako cheminių medžiagų ekspertė Ninja Reineke iš Londone įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „ChemTrust“.Gento universiteto Belgijoje mokslininkas dr. Ferdi de Ville paaiškina, jog formaliai žiūrint Europos Komisija sako tiesą. „Tai, ką Europos Komisija žada, kad dėl sutarties ES standartai nekris, yra teisinga, žiūrint labai formaliai. To nebus parašyta pačiame dokumente“, – pastebi jis. Tačiau, jo teigimu, neigiamos standartų mažėjimo tendencijos, kurių baiminasi piliečių grupės, žvelgiantį į ateitį, yra tikėtinos. „Tie susitarimai įleis JAV patvirtintus gaminius, kurie turės konkuruoti su griežtesnius reikalavimus atitinkančiais europietiškais gaminiais. Ilgalaikėje perspektyvoje verslui ES tai reikš didesnius kaštus nei konkurentams Amerikoje. Todėl lobistai ims spausti vyriausybes sumažinti standartus čia.“Kas slepiasi po keistu anglišku sutrupinimu TTIP?

Lietuvoje apie tai dar beveik nekalbama. Tačiau beveik įpusėjusios Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) derybos dėl laisvos prekybos kitose Europos šalyse palieka vis mažiau abejingų. Prieš susitarimą pasisakančios peticijos skaitiklis internete jau seniai perkopė pusantro milijono parašų ribą. Vieni sako, kad ilgai lauktas istorinis susitarimas padės išbristi iš ekonominės krizės. Tuo metu kiti tiki, kad naudos turės tik stambusis verslas, o eiliniams vartotojams teks tenkintis suprastėjusia maisto kokybe ir padidėjusia aplinkos tarša.Derybininkai tikina, kad siekiant palengvinti prekybos sąlygas verslui, reikalavimus maisto saugai bus siekiama kelti, taip raginant pasitempti ir kitas šalis. Tačiau stebėtojai kalba ką kita. „Net ir dabar siūlomos naudoti tarptautinės ribos daugeliu atveju yra aukštesnės. Tai reikštų daugiau pesticidais užteršto maisto. Be to, JAV rinkoje leidžiama daugiau kaip 80 pesticidų, kurie neleidžiami ES“, – sako cheminių medžiagų ekspertė Ninja Reineke iš Londone įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „ChemTrust“.Gento universiteto Belgijoje mokslininkas dr. Ferdi de Ville paaiškina, jog formaliai žiūrint Europos Komisija sako tiesą. „Tai, ką Europos Komisija žada, kad dėl sutarties ES standartai nekris, yra teisinga, žiūrint labai formaliai. To nebus parašyta pačiame dokumente“, – pastebi jis. Tačiau, jo teigimu, neigiamos standartų mažėjimo tendencijos, kurių baiminasi piliečių grupės, žvelgiantį į ateitį, yra tikėtinos. „Tie susitarimai įleis JAV patvirtintus gaminius, kurie turės konkuruoti su griežtesnius reikalavimus atitinkančiais europietiškais gaminiais. Ilgalaikėje perspektyvoje verslui ES tai reikš didesnius kaštus nei konkurentams Amerikoje. Todėl lobistai ims spausti vyriausybes sumažinti standartus čia.“Kas slepiasi po keistu anglišku sutrupinimu TTIP?