Podcasts about pirmadienio

Kokius literatūros kūrinius Lietuvos vaikai per 100 metų (1918-2018 m.) turėjo skaityti mokyklose, kaip juos interpretavo? Pokalbis su monografijos „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: Šimtmečio raidos rekonstrukcija“ autorėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.Netrukus duris atvers pirmieji Lietuvoje „Nepatogūs“ bendro gyvenimo namai Vilniaus rajone. Juose gyvens 4 jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia. Kas tai per namai ir kokį kelią reikėjo nueiti jų mamoms?Artėjant trečiosioms plataus masto Rusijos karo Ukrainoje metinėms kalbamės su Arkadijumi Vinokuru, kuris ir toliau nenuilstamai organizuoja Pirmadienio mitingus, skirtus Ukrainos kovai. Jau įvyko 128 tokie mitingai.Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskyj sako, kad žmonės turėtų suprasti, jog menas yra būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pirmadienio rytą netoli Vilniaus oro uosto sudužęs lėktuvas gabeno daugybę pavienių žmonių ir verslo siuntų. Pirmadienį žmonės sulaukė laiškų, kad siuntos pirmadienį dėl katastrofos nebus pristatytos, o informacija bus patikslinta, kai jos turės daugiau. Ko gali tikėtis vartotojai, kurių siuntos buvo sudužusiame lėktuve, apskritai, kas atsakingas, jei gabenant siuntas įvyksta nelaimės ir kaip tikrinamos siuntos?Beveik šešerius metus Lietuvoje verslą vystančioms vietnamietėms gresia deportacija, jei per dvi savaites savo noru neišvyks iš Lietuvos. Migracijos teigia, kad užsieniečiai, norintys vystyti verslą Lietuvoje privalo įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus. Ar reikalingas toks įstatymas?Naujoji valdžia ir prezidentūra svarsto steigti naują regionų ministeriją, bei sujungti Susisiekimo ir Energetikos ministerijas į vieną - Infrastruktūros. Ar Lietuvai reikia regionų ministerijos, taip pat ar reikia sujungti susisiekimo ir energetikos ministerijas į vieną?Moterų teises ginančios organizacijos teigia, kad Lietuvoje trūksta kompetencijų teikiant pagalbą smurto artimoje ar kibernetinėje aplinkoje patyrusiems asmenims. Ekspertai siūlo aktyviau priimti ar keisti tai numatančius įstatymus.LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, prekybos centruose auga sisteminių vagysčių mastas, tačiau teisėsauga juos vertina kaip pavienius atvejus. Fiksuojama, kad per pastaruosius trejus metus vagysčių padaugėjo dvigubai.Ved. Rūta Kupetytė

Pirmadienio spaudos kultūros apžvalgoje – naujausias kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai” numeris.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šiandien savo kūrinius, „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“, pristatys kompozitorius Kristupas Bubnelis.Balandžio 28-ą dieną minėjome Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Ištrauka iš laidos „Laikas kultūrai“.Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Pokalbis su ja.Atrasti ir pažinti garsų pasaulį jau antrus metus kviečia bendras menininkų ir regos negalią turinčiųjų sukurtas spektaklis „Eiti į pat vidurį”. Ilgą laiką tyrinėję garsą, kūrėjai tikina, kad klausymasis – kita regėjimo forma.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Kodėl Lietuvos šiuolaikinio šokio šokėjai tampa tarptautiniais?Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų atgal į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Ved. Justė Luščinskytė

#TiekŽinių Pirmadienio (spalio 9 d.) Tiek žinių vedėjas Paulius pasakoja apie putino branduolines idėjas, tragediją Izraelyje, Lietuvoje nukritusią infliaciją, rinkiminę Nausėdos kampaniją Kelmėje ir mums paruoštus mobilizacijos kursus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/So_eq26SYOY

Ukrainai – narystė NATO be jokių išlygų. Tokią žinią šį vakarą Vilniuje ketina pasiųsti Pirmadienio mitingų Ukrainai paremti organizatoriai.LSMU tyrimas rodo, kad per koronaviruso pandemiją trečdalis studentų priaugo svorio, o moksleiviai valgė mažiau daržovių.Aktualus klausimas: Įsibėgėjus kelionių sezonui, gyventojams kyla iššūkių dėl atidėtų skrydžių, prarasto bagažo ir kitų nesklandumų. Ar draudžiatės nuo netikėtumų per atostogas?„Verslo laike“: kodėl Lietuvos parduotuvėse vis dar galima rasti rusiškų prekių?Ar Lietuva turėtų visiškai uždaryti sieną su Rusija ir Baltarusija, regione paaštrėjus saugumo situacijai po grupuotės „Wagner“ maišto ir jos persikėlimo į Baltarusiją?Kol didmiesčiuose nekilnojamojo turto kainos kasmet muša vis naujus rekordus, kai kurios provincijos vietovės išgyvena renesansą. Pavyzdžiui, Baltarusijos pasienyje esantis Didžiasalis sulaukia vis daugiau naujakurių.Ved. Edvardas Kubilius

Pirmadienio naktį Merkinėje išniekintas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas. Apie šį incidentą savo fesibuko paskyroje pranešė Merkinės krašto muziejus. Apie įvykį pasakojo Alytaus policijos atstovė Kristina Janulevičienė.

Vieną didžiausių prasmių gyvenime jam dovanoja stovyklavimas ir šeima. Nors kasdienis jo darbas yra šaržuoti tamsiąsias visuomenės puses, pats atvirai prisipažįsta turįs ne vieną šešėlį ir besimokantis kovoti su pralaimėjimo baime. Apie ironiškus pirmadienius, gyvenimą pakeitusią meilę žmonai ir naują gyvenimo etapą kalbamės su aktoriumi, scenaristu, Instagram ir Facebook paskyros KONFLIKTAI kūrėju Juliumi Paškevičiumi.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Apie ukrainiečių registracijos centrą Alytuje ir alytiškių pagalbą ukrainiečiams pokalbis su „Alytaus naujienų“ žurnaliste Alma Mosteikaite.Arkadijus Vinokuras 1990 m. gyveno Švedijoje ir 79 pirmadienius Stokholme skaitė savo švediškai parašytas eiles. Tais pirmadieniais tūkstančiai švedų ėjo į gatves ir rėmė Baltijos valstybių išsilaisvinimą. Šiandien mes laisvi ir esame ES bei NATO nariai, tačiau Ukraina kenčia Rusijos agresiją, o tūkstančiai žmonių laisvajame pasaulyje protestuoja prieš Rusijos pradėta karą. Kai kurie Arkadijaus Vinokuro eilėraščio tokie pat aktualūs ir šiandien, išleidžiama knyga „Pirmadienio susitikimai 1990-1991“.Virtuvės šefas Dalius Drumsta Lenkijos – Ukrainos pasienyje nemokamai gamina maistą pabėgėliams nuo karo. Deja, su Daliumi Drumsta laidos metu nepavyko susisiekti, tačiau apie situaciją papasakojo maisto produktus į pasienį nuvežęs Aidas Bubinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pirmadienio rytą Kėdainių rajono ūkininkas Augis Rimkevičius ganykloje rado net 10 papjautų veislinių ėriavedžių ir du jauniklius. Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė sako, kad priemonės, skirtos sutramdyti vilkus, yra neveiksmingos. Kokios išeitys?Pomidorų karaliene galima tituluoti Prienų rajone gyvenančią Viliją Juškevičienę, kurios kolekcijoje net 300 skirtingų veislių pomidorų. Kuriuos labiausiai mėgsta pirkėjai ir kodėl moters ūkyje pomidorų veislių iš parduotuvių nerasite?Gamtininko komentaras. Parazitiniai grybai, kokia jų vieta gamtoje ir kokios žalos jie pridaro pasakos gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Rūta Katkevičienė

Pirmadienio (liepos 12 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie besitęsiančią migrantų krizę, naujuosius Europos futbolo čempionus, dvejus G.Nausėdos prezidentavimo metus ir pražūtingus žaibus Indijoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/Ph0r-dVUiMw Pirmadienį #TiekŽinių

Pirmadienio (liepos 5 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie naują palapinių miestelį nelegaliems migrantams, už olimpinių žaidynių borto likusią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, planuojamą pensijų didinimą ir Floridoje susprogdintą po dalinės griūties dar stovėjusiąpastato dalį. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/4RFoygKMGXw Šiandien #TiekŽinių

Pirmadienio (birželio 28 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie artėjančią karantino pabaigą, „Šeimos gynimo maršo“ organizatorių įkurtą asociaciją ir planus, pradėtą Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo R.Mažeikos atšaukimą iš pareigų ir pasaulį gąsdinančią COVID-19 delta atmainą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/MLkH7wehS0w Pirmadienį#TiekŽinių

Pirmadienio (birželio 21 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja, kas buvo aptarta Valstybės gynimo posėdyje, dėl kokių naujų sankcijų Baltarusijai sutarė ES diplomatai, kaip galimai švęsime Jonines bei sulauksime karantino pabaigos ir kokie pokyčiai įvyko Irane. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/3zg6hfixVcw Šiandien #TiekŽinių

Pirmadienio (birželio 14 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie 80-ąsias tremties metines, teismo atmestą F.Kirkorovo skundą, savaitgalį vykusį G7 viršūnių susitikimą ir Baltijos šalių lyderių susitikimą su JAV prezidentu J.Bidenu bei Pabradėje išdygusį palapinių miestelį. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/L4icaL8bpH0 Pirmadienį #TiekŽinių

Pirmadienio (birželio 7 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie vieningą Teisėjų tarybos pritarimą atleisti neblaivų vairavusį A. Daugėlą, ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, prasidėjusią pagrindinę brandos egzaminų sesiją bei princo Harry ir Meghan Markle šeimos pagausėjimą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/4SlNBiJVHGI Pirmadienį #TiekŽinių

Pirmadienio (gegužės 24 d.) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras apžvelgia precedento neturintį Baltarusijos režimo priverstinį „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą Minske, „Eurovizijos“ finalo atgarsius, įtampas Seime dėl narkotikų dekriminalizavimo ir tragišką keltuvo nelaimę Italijoje. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/FTMfa6S34HI Šiandien #TiekŽinių

Pirmadienio (gegužės 17 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma apžvelgia įvykusio šeimų maršo atgarsius, per tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją paskelbtą LGBT teisių indeksą ir „Vaivorykštės“ žemėlapį, po medikės savižudybės pagaliau nutrauktą Šiaulių ligoninės tylą ir Vokietijos bendrovės „Wirecard“ pinigų plovimo skandale nuskambėjusią Lietuvos fintech įmonę. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/W18FacGl_eY

Pirmadienio (gegužės 10 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas pasakoja apie registruotas nepageidaujamas skiepų nuo Covid-19 reakcijas, apklausos apie Partnerystės įstatymą rezultatus, Jeruzalėje toliau besitęsiančius neramumus ir išrinktą naują LSDP pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.

Pirmadienio (gegužės 10 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas pasakoja apie registruotas nepageidaujamas skiepų nuo Covid-19 reakcijas, apklausos apie Partnerystės įstatymą rezultatus, Jeruzalėje toliau besitęsiančius neramumus ir išrinktą naują LSDP pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.

Pirmadienio (gegužės 3 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie sprogimą Klaipėdoje, Lietuvos ir Lenkijos Gegužės 3-osios Konstitucijos minėjimą, užstrigusias medikų algas ir besitęsiančias diskusijas bei nesutarimus dėl galimybių paso.

Pirmadienio (balandžio 26 dienos) „Tiek žinių“ vedėja Irma apžvelgia naują didžiausią vakcinavimo centrą šalyje, košmarišką krizę Indijoje, išdalytus laukiamiausius metų prizus – „Oskarų“ apdovanojimus ir Černobylio katastrofos metines.

Pirmadienio (balandžio 19 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Dominykas pasakoja apie Konstitucinio Teismo sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų ir sukeltas reakcijas, smarkiai išaugusią įtampą tarp Rusijos ir Čekijos, Europos futbole prasidėjusią revoliuciją ir nesantaiką sukėlusią Superlygą bei daugiausiai aptarinėjamas princo Philipo karališkųjų laidotuvių detales.

Pirmadienio (balandžio 12 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras pasakoja apie tai, kaip pasaulis gedi princo Philipo, nedidelę naujovę karantino taisyklėse ir vakcinaciją sostinėje, įtampą tarp Irano ir Izraelio bei 5G ryšio žingsnius Lietuvoje.

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykius apžvelgia Vita Ličyte.Pirmadienio vakarą LRT Plius eteryje išskirtinė premjera – Gabrielės Tuminaitės režisuotas teatro reportažas „Įžeisti. Baltarusi(j)a“.Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojama Lietuviškų plakatų kolekcija „XXI_LT“.LRT Klasikos inicijuoto projekto „Koncertas vienam“ klausytoju tapo gydytojas prof. Eugenijus Lesinskas. Kokias emocijas jis išgyveno koncerte?Klaipėdos dramos teatras pasipiktino Klaipėdos savivaldybės organizuojama atranka kultūros projektams finansiškai remti. Kokie keistini dalykai matomi?Tęsiame pažintį su pasaulio kompozitorėmis moterimis.Nidos meno kolonija švenčia savo dešimties metų jubiliejų.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Vita Ličytė pasakoja apie pasaulio kultūros įvykius.Savaitgalį įvyko trečiasis Undinės Nasvytytės vardo skaitovų konkursas. Kuo ypatingas jis buvo šiemet?Pokalbis su mokslų dr. Jurga Žąsinaite-Gedminiene apie jos pernai išleistą romaną „Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija“.Penktadienį vykusiame LRT Klasikos „Koncerte vienam“ skambėjo Modesto Sedlevičiaus balsas. Pasirodymą jis skyrė savo mokytojo Virgilijaus Noreikos žmonai Loretai Bartusevičiūtei.Nuo kovo 15 - osios veiklą atnaujina muziejai. Kokiomis sąlygomis jie turės priimti lankytojus?LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“. Šįkart susipažįstame su XVII a. kūrusia kompozitore Barbara Strozzi.Knygų leidėjai pastebi gerų vertėjų trūkumą. Dėl to, pasak jų, skaitytojus pasiekia nemažai prastai verstos literatūros. Kaip spręsti šią problemą?Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir netikėtumai.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis apie 12– ąjį kultūros mėnraščio „Metai“ numerį su leidinio vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Klaipėdoje skulptūros prabilo žmogaus balsu, o Kaunas kviečia Šv.Kalėdas pasitikti kitaip.Domantas Razauskas dalinasi savo netikėtais muzikiniais atradimais.Kokią naudą duos statistinis tyrimas „Lietuvos teatras skaičiais 2019“?Kai karantinas daugelį mūsų uždarė tarp keturių sienų, galime po Ukmergę keliauti virtualiai ir susipažinti su miesto istorija.Architektė Jurgita Jakubauskaitė papasakos, kaip iš daiktų, turimų namuose, susikurti kalėdines puošmenas.Pirmadienio vakarą LRT Plius premjera – Baltarusijos teatro aktorių išgyvenimais paremtos pjesės „Kvėpuojame drauge“ premjera. Pokalbis su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.Ved. Marius Eidukonis

Pirmadienio vakaro „Vardų ir garsų“ kokteilyje šį sykį suplaktas alternatyvus rokas, elektronika ir žiupsnelis muzikinių keistenybių. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Pirmadienio liūčiai užpylus „Registrų centro“ serverinę, sutriko daugelio svarbių sistemų funkcijos: neveikiant e.sveikatai, gydymo įstaigos negalėjo įkelti dokumentų, išrašyti elektroninių receptų, vaistinės negalėjo išduoti pacientams vaistų. Dėl neveikiančių registrų, negalėjo dirbti notarai, strigo Nekilnojamojo turto sandorių elektroninė paslauga ir Užimtumo tarnybos darbas. Kodėl palyginus nedidelė vasariška stichija iš rikuotės išveda tiek daug svarbių įstaigų, kiek apsaugoti mūsų duomenys ir visa valstybės registrų sistema? Dalyvauja: „Registrų centro“ generalinis direktorius Saulius Urbanavičius, informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, MRU doc. Marius Laurinaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis.Ved. Artūras Matusas.

Kultūros naujienų Lietuvos spaudoje apžvalga.Į dar vieną virtualią parodą „Augalų portretai" kviečia Lietuvos švietimo istorijos muziejus.Mirė iškilus lenkų kompozitorius ir dirigentas Krzysztofas Pendereckis. Aptarsime nueitą muziko kelią. Svarbiausių kultūros įvykių apžvalga. Koks mūsų atsakas į kylančius sunkumus, kaip prisitaikome ir reaguojame į draudimus, kaip kiekvieną iš mūsų veikia bendras socialinis kultūrinis kontekstas. Tęsiasi Tautodailės metai. Šiandien tautodailės arba liaudies meno aplink mus yra nemažai, tik ar mes tai pastebime?Ved. Marius Eidukonis.

Šią savaitę prasidedančio Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje su dar 23 filmais iš viso pasaulio varžysis ir Lauryno Bareišos trumpametražis filmas „Atkūrimas“. Pokalbis po diskusijos Vilniaus knygų mugėje „Kokių žodynų reikia visuomenei?“ su vertėja Irena Aleksaite, Bendrinės lietuvių kalbos žodyno vyriausiąja redaktore Danute Liutkevičiene ir viena iš žodyno rengėjų Vilija Sakalauskiene. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rašytojas Saulius Šaltenis pristato naują romaną „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Pirmadienio viktorina apie Metų knygos autorius ir jų knygas. Slovėnų režisierius Jaša Koceli Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato senovės graikų tekstais paremtą spektaklį Elektra. Ved. Alma Valantinienė.

Mirė Lietuvos poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas Kęstutis Navakas. „Šėpos“ teatro istorija – dramaturgas Liudvikas Jakimavičius; Lietuvių kalbos dienų akcentai –VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis; naujų knygų apžvalga – Inga Mitunevičiūtė; viktorina apie moteris, kūrusias nepriklausomą Lietuvos valstybę; Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė tapytoja Audronė Petrašiūnaitė.

„Šėpos“ teatro istorija – dramaturgas L. Jakimavičius; Lietuvių kalbos dienų akcentai –VLKK pirmininkas A. Antanaitis; naujų knygų apžvalga – I.Mitunevičiūtė; viktorina apie moteris, kūrusias nepriklausomą Lietuvos valstybę; Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė tapytoja A. Petrašiūnaitė. Ved. Alma Valantinienė.

Vaidotas Žukas apie dailininką Vincentą Vasiliauską; „Taško teatras“ Klaipėdoje; Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalga; viktorina apie kalbininką Zigmą Zinkevičių su prof. Bonifacu Stundžia; „Oskarus“ komentuoja kino kritikė Santa Lingevičiūtė. Ved. Alma Valantinienė.

„Lietuvos kino“ pasiūlymai Kultūros ministerijai dėl kino paveldo likimo.Monografijos apie Klaipėdos kraštą autorės – istorikė S. Pocytė ir sociologė S. Kraniauskienė.E. Banytės naujų knygų apžvalga.Viktorina apie žodžius ir laiką su kalbininke R. Urnėžiūte.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės – R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė. Ved. Alma Valantinienė.

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus jau kviečia lankytojus į vieną populiariausių parodų Paveikslų galerijoje „Geriausias 2019 metų kūrinys“. Kas atsispindi menininkų kūriniuose šį kartą, kaip bus renkamas geriausias, kodėl verta dalyvauti ekskursijose po parodą bei edukaciniuose užsiėmimuose, atskleidžia parodų rengimo skyriaus vadovė Kristina Civinskienė.Lietuvos muzikos centras kartą per metus išleidžia žurnalą „Lietuvos muzikos link“, skirtą pristatyti Lietuvos muzikos įvairovę užsienio kultūros profesionalų auditorijai. Pokalbis su jo redaktorėmis Asta Pakarklyte, Lina Navickaite-Martinelli ir vienu iš naujausio numerio autorių Domininku Kunčinu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – 19 a. pradžioje parašyta anglų dendžio, klajūno, vertėjo, žurnalisto ir užkietėjusio opijaus vartotojo Thomo de Quincey užrašai „Anglo opijaus mėgėjo išpažintis“ ir šiuolaikinės JAV rašytojos Ottesos Moshfegh naujausias romanas „Mano miego ir poilsio metai“.„Tai svarbios istorinės vietovės. Vieni paminklai sunyko arba baigiami sunaikinti, kiti atgijo ir yra reikšmingi visuomenės švietimui“, – rašo architektūros istorikė Morta Baužienė knygoje „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Pirmadienio viktorinoje su M.Baužiene – apie Vilniaus apylinkių istorinius paminklus.„Klasikos enciklopedija“ – apie Federico Fellini.Ved. Alma Valantinienė.

Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti Vytauto V.Landsbergio dokumentinis filmas „Vanago portretas“ . Pokalbis su režisieriumi apie tai, kaip filmas buvo kuriamas, jo aktualumą ir reikšmę jaunajai kartai.Džiazo muzikantas, menininkas Vladimiras Tarasovas sukauptą meno kolekciją dovanoja Lietuvos dailės muziejui. Joje – apie 500 meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, autorinių leidinių. Apie kolekciją, kurios branduolį sudaro Sovietų Sąjungos nonkonformistinis menas, pasakoja V.Tarasovas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos darbuotojos Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – istorijos mokslų daktarės Giedrės Milerytės-Jaspertienės pažintinė knyga „Kai Kaunas buvo Kaunas: pasivaikščiojimai po miestą 1938 m.“ ir rašytojos ir iliustruotojos Monikos Vaicenavičienės paveikslėlių knyga „Kas yra upė?“2020-ieji – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai. Pirmadienio viktorinoje su Lietuvos Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove Larisa Lempertiene apie Lietuvos žydų kultūrą ir Vilniaus Gaoną.„Klasikos enciklopedija“ – apie giesmės sąvoką ir jos raidą Lietuvoje. Ved. Alma Valantinienė.

Дайнюс Векрикас / Dainius Vekrikas

Valstybiniame jaunimo teatre pirmoji 2020 metų premjera – režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklis „Žmogus iš žuvies“ pagal jaunosios kartos rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę. Spektaklyje nagrinėjama akistata su sistema, bejėgystės ir vilties temos. „Pjesė parašyta apie Rusiją, bet personažų mąstymas, dvasinis būvis artimas ir lietuviams“, – sako režisierė E.Švedkauskaitė.Valdovų rūmai iki sausio 12 dienos kviečia pasidairyti po tarptautinę parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“, kurioje rodoma vienos įspūdingiausių Europos didikų giminės, o tuo pačiu ir Lietuvos 400-ų metų istorija. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Ne vien klasikinė, bet ir mūsų dienų lietuvių poezija atrodo vis dar galinti ir pajėgi veikti kaip priminimas apie gresiančias prarastis“, – pastebi literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis, apžvelgdamas vyresniosios lietuvių poetų kartos atstovo Viktoro Rudžiansko, „Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlės“ knygų serijoje išleistą savąją poezijos rinktinę ir jaunosios kartos poeto Simono Bernoto pirmąją vizijų poezijos knygą „Reivas“.Pirmadienio viktorinoje su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore menotyrininke dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene apie Tris karalius tradiciniame ir moderniajame mene.Prasidėjo Tautodailės metai. Apie juos pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė ir menotyrininke Terese Jurkuviene.Ved. Alma Valantinienė.

Choro „Polifonija“ 45-metis. Socialinių mokslų dr. Irenos Alperytės komentaras. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Lietuvos leidyklų naujos knygos. Pirmadienio viktorinoje - Naujieji metai pasaulyje. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. V. Paulavičius.

Kūčių patiekalai. Populiarios šventinės dainos.Kalėdų eglučių tradicija Lietuvoje. Kaip nepasiduoti Kalėdinei karštligei? Pirmadienio viktorinoje - Kalėdų muzikos perlai. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia tris naujus leidinius. kultūros renginių anonsas. Ved. Viktoras Paulavičius.

Unikalus lietuviško folkloro paveldas – sutartinės. Dariaus Gumausko režisūrinis debiutas. Lietuvos leidyklų naujos knygos. Pirmadienio viktorinoje - apie Arkikatedros skulptūras. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginių anonsas. Ved. Viktoras Paulavičius.

Pirmadienio vėlų vakarą Prancūzijos sostinėje Paryžiuje įvyko „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą akis į akį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kokie pasiekti susitarimai? Kaip juos vertinti – ar tai Ukrainos pralaimėjimas, ar pergalė? Ir kaip keisis geopolitinė situacija šiame regione? Ved. Virginijus Savukynas.

Pokalbis su NIKO vadovu Gediminu Gelgotu. Ekspozicija „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ Kaune. Naujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorinoje - rašytojas Romainas Rollandas. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginių anonsas. Ved. Viktoras Paulavičius.

Dailininkės, knygų iliustratorės Sigutės Ach mintys prasidedant stebuklingam laukimo laikotarpiui – Adventui.Uostamiestyje skambėsiantis šventinės klasikos festivalis „Salve musica“ žada apgaubti ramybe ir palaima, pripildyti džiugesio ir vilties.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis pristato Vygaudo Juknelio satyrinių novelių apysaką „Kakalio istorijos“ ir lietuvių poezijos klasiko Jono Strielkūno pomirtinę knygą – eilėraščių rinktinę, išleistą kaip knygų serijos „Poezijos pavasario“ laureatų bibliotekėlė“ dalį.2019-ieji – Lietuvos muzikos korifėjaus Eduardo Balsio jubiliejiniai metai. Platūs ir įvairūs buvo jo kūrybos barai – juose sau peno randa ir išrankus simfoninės muzikos mylėtojas, ir lengvosios muzikos gerbėjas, baleto mėgėjus lig šiol žavi „Eglė žalčių karalienė“, kompozitoriaus muziką primena kino filmai. Apie prieš šimtą metų gimusį Eduardą Balsį – pirmadienio viktorinoje. Klasikos enciklopedija apie baletą ir šokį viešajame teatre iš Helmuto Šabasevičiaus knygos „Trumpa Lietuvos baleto istorija“. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Apie naują judesio, muzikos ir spalvų spektaklį patiems mažiausiems „Manuliukai“ pasakoja jo režisierė, aktorė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva.Vytauto Didžiojo universitetas aukcione parduoda buvusius „Pažangos“ bendrovės rūmus. Tai – vienas iš modernistinės Kauno tarpukario architektūros objektų, kuriems 2015 m. buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Paaiškėjo, kad universitetas šį unikalų pastatą praktiškai pasmerkė myriop.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Vilniaus mokytojų namų moterų choras „Aidas“ švenčia kūrybinės veiklos 60-metį. Pokalbis su kolektyvo vadove Lina Mačiuliene.Fortepijonas neveltui vadinamas muzikos instrumentų karaliumi – jo įtakos zona beveik sutampa su muzikos diapazono ribomis. Vienu pirmųjų fortepijonų yra skambinęs Johannas Sebastianas Bachas, tačiau tik jo sūnaus Johanno Christiano (vadinamojo „anglų“ Bacho) dėka naujasis instrumentas tapo rimtu savo pirmtako - klavesino - konkurentu. Nors ir klavesinas buvo – ne tas, nuo kurio prasidėjo fortepijonas. Pirmadienio viktorinoje – apie klavišinius styginius instrumentus. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Kaip sekasi iš arti pažinti bei sugretinti mūsų šalies ir pasaulio muzikos procesus mintimis dalinasi šiuolaikinės akademinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.Kino režisierius Mantas Kvedaravičius pristato pirmąjį savo hibridinį filmą apie visuomenės marginalus „Partenonas“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poetas, vertėjas, knygų apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia naujas knygas – britų rašytojo Kazuo Ishiguro romaną „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“, Egipte gimusio rašytojo ir literatūros profesoriaus, Prousto specialisto, Andre Acimano romaną „Vadink mane savo vardu“ bei poetės, žurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos Enrikos Striogaitės trečiąją poezijos knygą „Žmonės“.Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“ – kolektyvas, kurį iš kitų chorų skiria ne tik savitas skambesys, kūrinių interpretavimo bruožai. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Apie sostinės chorą „Aidija“ – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – Čarlio Čaplino personažas valkata. Ved. Viktoras Paulavičius.

Šiuo metu menininkų dienos centre „Autarkia“ veikia urbanisto, gatvės menininko Vytauto Trafik pirmoji solo paroda „IT'S A SIGN“.Kultūros temų spaudoje apžvalga. Dešimt dienų įvairiose Vilniaus scenose skambės sodrūs akordeono tembrai. Prasideda 22-asis Tarptautinis akordeono muzikos festivalis. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotojos Ingos Mitunevičiūtės naujų knygų apžvalgoje – bene žymiausio šiandienos Italijos komiksų autoriaus ir iliustratoriaus Gipi grafinis romanas suaugusiems „vienaistorija“ ir viena populiariausių prancūzų rašytojo Jean-Claude Mourlevat knygų visai šeimai „Upė, tekanti atgal“. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama apie Kauno medinę architektūrą: ar vystantis miestui svarbu išsaugoti medinės architektūros paveldą? Apie tai diskutuosime su architektu Povilu Konkulevičiumi, kuris tvarko jo proseneliams priklausiusį medinuką ir ieško būdų, kaip išlaikyti namo autentiškumą, bet tuo pačiu ir pritaikyti namą šių dienų poreikiams. Pirmadienio viktorinoje – apie Kauno tarpukario modernizmo architektūrą.„Klasikos enciklopedija“ – apie skulptūrą „Pirmosios kregždės“.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kokias vizualinės kultūros žurnalistikoje problemas bei iššūkius išryškino tryliktą kartą sostinėje rengiamas tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“, kokios temos atsiskleidžia šį kartą eksponuojamuose fotografų pasakojimuose iš viso pasaulio, aptarsime su Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentu Jonu Staseliu ir fotografe Ieva Budzeikaite.Su Vilniaus universiteto mokslininkais Arūnu Samuiliu, Virginijumi Dadurkevičiumi ir Danieliumi Raliu, kuriančiu dirbtiniu intelektu grįstą elektroninę vertyklę, kuri pravers ir vertėjams, žurnalistams, tautinėms mažumoms, kalbasi Indrė Kaminckaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – latvių viduriniosios kartos rašytojos Noros Ikstenos prozos kūrinys „Motinos pienas“ ir lietuvių autorės Sondros Simanos, gyvenančios ir kuriančios Klaipėdoje, antrasis romanas „Iškamšų kontora“.Lapkričio 6 d. sukanka 140 metų, kai gimė pirmasis lietuvių kalbotyros profesionalas ir kalbotyros romantikas Kazimieras Būga (1879-1924), nusipelnęs ne tik lituanistikai, bet ir apskritai baltistikai, net slavistikai, indoeuropeistikai. Didžiausiu Būgos darbu laikomas lietuvių žodyno rengimas.Pirmadienio viktorinoje su Vilniaus universiteto profesoriumi habil.dr. Bonifacu Stundžia apie vieną žymiausių mūsų kalbininkų Kazimierą Būgą.„Klasikos enciklopedija“ – Apie pamiklą karaliui Mindaugui. Ved. Alma Valantinienė.

„Mūsų mirusių kaimų knyga – tai sovietmečiu, o ir po jo iš valstybinių apskaitinių duomenų išbrauktų gyvenamųjų vietovių sąvadas – sunaikintų, sunykusių Lietuvos kaimų sąrašas. Jį aptarsime su Filomena Kavoliute. Fotografijų paroda „Atominė Tapatybė", apkeliavusi Naująją Zelandiją, Šveicariją, Prancūziją savaitgalį pristatyta Vilniuje plačiai nuskambėjusiame „Černobylio'' bute, Fabijoniškių miegamajame mikrorajone. Apie Visagino gyventojų tapatybę – pirmadienio laidoje.Laidą veda: Rūta Kupetytė.

Naują kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ kompaktinę plokštelę „Vizijos“ pristato jos iniciatorius, kolektyvo meno vadovas Robertas Beinaris.Populiarėja intelektualus laisvalaikio praleidimo būdas – skaitytojų klubas. Pokalbis su Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia dvi poezijos knygas: Kęstučio Navako sudarytą antologiją „Lyrika plius“ bei Rimo Užgirio eilėraščių rinkinį „Tarp“.Žmogaus ir Mirties santykių raida priklauso ne tik teologijai, filosofijai, bet ir meno istorijai. Visada prasminga (nors ir nejauku) suvokti mirties pėdsakus literatūroje, dailėje, muzikoje. O meno patirtis – čia labai didelė. Artėjant Vėlinėms, pirmadienio viktorinoje – apie mišias už mirusiuosius, vokalinį instrumentinį žanrą Requiem.„Klasikos enciklopedija“: Kaip buvo išrasta atominė bomba?Ved. Viktoras Paulavičius.

Apie pirmąją tapybos darbų parodą „Pradžioje nebuvo nieko“ mintimis dalinasi jos autorius, kompozitorius Antanas Jasenka.Italų režisierius Agostino Ferrente, festivalyje „Nepatogus kinas“ pristato dokumentinį filmą „Selfis“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – poeto ir vertėjo iš ispanų kalbos Simono Bernoto debiutinis eilėraščių rinkinys „Reivas“ bei danų autoriaus Kimo Leine istorinis romanas „Amžinybės fjordo pranašai“. Kitą savaitgalį ir vėl pasuksime laikrodžių rodykles: Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, atšaukiamas vasaros laikas. Teigiama, kad tas sukiojimas leidžia ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją. Tačiau medikai tvirtina, jog ekonominis efektas neatperka rodyklių sukiojimo sukeliamo streso. Apie tą „kintantį“ laiką – pirmadienio viktorinoje. Klasikos enciklopedijoje apie tai kaip buvo išrastas saulei apsauginis kremas. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Pasinerti į dainos, poezijos ir šių dviejų meno sričių junginio muzikinį sūkurį kviečia tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“. Pokalbis su renginio organizatoriais.„Ö kaip vokiškai?“: Vokiečių kalbos dienas aptaria jų koordinatorė Rasa Darbutaitė ir Vokietijos ambasados Kultūros skyriaus atstovė Salomėja Pranckienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – amerikiečių rašytojo Andy Weiro mokslinės fantastikos trileris „Artemidė“ ir britų rašytojos Cressidos Cowell komiškosios maginės fantastikos serijos „Burtininkų amžius“ I dalis „Raganių karalius“.Vienam žymiausių Lietuvos profesionalių muzikos kolektyvų, Kauno valstybiniam chorui sukanka 50 metų. Jo kūrybinė veikla – tai ištisa epocha mūsų šalies chorinio dainavimo kultūroje. Nemaža stambiausių ir sudėtingiausių chorinės muzikos projektų yra įgyvendinama pasitelkiant būtent šio muzikinio kolektyvo jėgas. Apie Kauno valstybinį chorą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: lietuvių kalba.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Kvėpuok!” – tokiu šūkiu lankytojus šiemet pasitiko Klaipėdos knygų mugė. Česlovo Burbos reportažas.Apie „Vėjų teatrą“ bei kultūros svarbą vaikams – pokalbis su šio teatro įkūrėja, režisiere Egle Kižaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje, kurią parengė literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis – Janinos Jovaišaitės poezijos rinkinys „Lietaus akvarelės“ ir autoriaus, pasivadinusio Cekliu, knyga „109 aforizmai”.Sukanka 220 metų, kai gimė Simonas Stanevičius – tautosakininkas, vienas iškiliausių XIX a. pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, pasakėčios žanro klasikas. Jis buvo pirmasis lietuvių filologas profesionalas, savo moksline veikla ir poetine kūryba gynė gimtosios kalbos teises, žadino tautinę savimonę. Apie Simoną Stanevičių – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Apie Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje skambėsiantį ciklą „Alma mater musicalis“ pasakoja jį rengiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.Tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro „Aura“ įkūrėją ir vadovę Birutę Letukaitę kalbina Kotryna Lingienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Ingos Mitunevičiūtės parengtoje knygų apžvalgoje – Anthony Doerro septynių apsakymų rinkinys „Kriauklių rinkėjas“ bei Peterio Wohllebeno pažintinė knyga vaikams „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“.Remiantis statistika, drąsiai būtų galima teigti, kad Vilnius – vienas seniausių operos miestų. Vos Italijoje operos žanrui užgimus, kai daugelyje šalių apie jį dar nieko nežinota – Vilniuje jau įvyko pirmasis operos spektaklis. Deja, feodalinė Lietuva skyrėsi nuo Italijos, tad ir operos čia laukė kita dalia. Vilniuje buvo vaidinamos žinomiausios operos, čia dainuodavo ne viena pasaulio garsenybė, bet savojo nuolatinio, tikrai stacionaraus operos teatro miestas sulaukė tik po trijų šimtmečių. Pirmadienio viktorinoje – apie Vilniaus operą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Jaunimo teatro festivalis „Išeities taškas“ nusiteikęs sprogdinti socialinius burbulus ir laužyti stereotipus. Pokalbis su festivalio organizatoriaus, Kauno miesto kamerinio teatro direktore Jurga Knyviene.Apie koncertus pajūrio miestuose rengiantį tarptautinį Baltijos chorą pasakoja projekte Lietuvai atstovaujančio VU mišraus choro „Pro Musica“ meno vadovė Rasa Gelgotienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko parengtoje knygų apžvalgoje – dviejų lietuvių poetų trečiosios knygos: Ernesto Noreikos „Apollo“ ir Nerijaus Cibulsko „Veneros“.Prieš devynis dešimtmečius Anapilin iškeliavo Sergejus Diagilevas – artistų mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas, XX a. amžiaus pradžioje populiarinęs baletą Europoje ir JAV. Jis iškėlė baleto meną iki svaiginamų aukštumų, sukūrė kupiną aistrų ir emocijų pasaulį, pulsuojantį nauju, negirdėtu, nematytu polėkiu bei fantazija. Apie Sergejų Diagilevą – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Ištikimuosius klausytojus į koncertus kviečia sostinėje prasidedantis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Mintimis bei pirmaisiais įspūdžiais dalinasi festivalio sumanytoja ir ilgametė meno vadovė Jūratė Mikiškaitė-Vičienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgininkės Eglės Baliutavičiūtės akiratyje – škotų iliustruotojos ir rašytojos Debi Gliori paveikslėlių knyga „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ bei švedų rašytojos ir žurnalistės Lenos Andersson naujausias romanas lietuviškai „Svėjos sūnus“.„Kas gi gali būti gražiau už savo jausmų išreiškimą garsais, kokia tai paguoda liūdesio valandą... Ir koks pakilus jausmas kurti meną taip, kad tam paaukotum savo gyvenimą“, – rašė Clara Wieck-Schumann. Rugsėjo 13-ąją sukaks 200 metų, kai gimė ši vokiečių pianistė ir kompozitorė. Apie Clarą Schumann – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie skrybėles. Ved. Viktoras Paulavičius.

Vytenė Saunoriūtė atskleidžia beveik trisdešimt metų Neringoje žuvį gaudančio, rūkančio ir parduodančio Zoliano Lubio istoriją. Apie 20% žmonių šiemet, stojusių į muziką, LMTA turėjo atmesti dėl šiemet pasikeitusios tvarkos. „Kultūra spaudos puslapiuose“.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgs tris naujas knygas: britų autorės Deboros Levy romaną „Karštas pienas“, amerikiečių klasiką Jamesą Salterį išgarsinusį romaną „Žaidimas ir pramoga“ ir antrąją Jurgos Tumasonytės prozos knygą, pasakojimų rinkinį, „Undinės“.Tradicinė pirmadienio viktorina šį kartą apie Lukiškių kvartalą Vilniuje. Kaip buvo projektuotas šis kvartalas ir kokį vaidmenį vaidino sovietinė ideologija? Kodėl sovietų valdžia norėjo į kitą vietą perkelti Lukiškių kalėjimą? Apie tai – pasikalbėsime su dr. Ūla Tornau, parašusią disertaciją „Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių Mokslo kvartalas“.„Klasikos enciklopedija“: Vigo Jean (Žanas Vigo). Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Prasideda Šiaulių miestą reprezentuojančios, menininkus iš visos Lietuvos sukviečiančios tradicinės „Šiaulių naktys“. Kaip pasiekti, kad jos būtų įdomios ir patrauklios visiems miestelėnams? Patirtimi dalijasi ir šių metų netikėtų renginių įvairovę atskleidžia idėjos autorius ir organizatorius Remigijus Ruokis.Kino centre „Garsas“ Panevėžyje atidaroma paroda „Dovana Lietuvai. Kolekcininko Vytauto Petrulio kameros“. Apie pažintį su Amerikos lietuviu V. Petruliu ir jo kolekciją pasakoja lietuviško kino palikimu besidomintis kino dokumentininkas Algirdas Tarvydas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – pirmoji vizualiosios lietuvių poezijos antologija „Raidžių paveikslai. Vizualioji poezija lietuvių kalba“, sudarytojai Benediktas Januševičius ir Gytis Skudžinskas, ir Vido Morkūno trumpų apsakymų rinkinys „pakeleivingų stotys“.Vasaros viduryje vienas žymiausių šiuolaikinių menininkų Stasys Eidrigevičius šventė 70 metų jubiliejų. Lietuvoje ir pasaulyje dailininkas žinomas kaip tūkstančių piešinių, šimtų ekslibrisų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, fotografijų, instaliacijų, performansų, teatro spektaklių, straipsnių kultūros spaudoje autorius. Pirmadienio viktorinoje su menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene apie stebėtinai vientisą įvairiose meno srityse įsikūnijantį stebuklų pilną Stasio Eidrigevičiaus pasaulį. „Klasikos enciklopedija“ – apie „Pageidavimų koncertą“.Ved. Alma Valantinienė.

Kaune, galerijoje „Meno parkas“, veikia Nomadiška radikali klimato kaitos suvokimo akademija. Apie tai – su koordinatore Marija Griniuk. Kultūra spaudos puslapiuose. Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos vyriausiosios tyrėjos Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje -Dovilės Zavedskaitės debiutas vaikų literatūroje “Lietus ir skafandras” ir amerikietės autorės Taros Westover bestseleris memuarinė knyga „Apšviestoji“.Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“ gvildena jautrią temą, kuria vis dar retai kalbama viešumoje – psichines ligas, vidinius demonus ir jų įveikimą bei viltį, kad ateity bus šviesiau. Pirmadienio viktorinoje – komiksai. Kiek domimės komiksu kaip medija? Kodėl komiksai asocijuojasi su superherojais? Ar tiesa, kad komiksai išgyvena aukso amžių? Apie tai pasikalbėsime su parodos „Baltijos iliustracija. Komiksai #3“ kuratorėmis Ula Šimulynaite ir Rusne Šimulynaite. „Klasikos enciklopedija“: Piero Paolo Pasolini.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Vilniaus dailės akademijos eksperimentinėje erdvėje „Krematoriumas" veikia Jurgos Šarapovos paroda „ApsiŠAUKĖLIS". Pokalbis su menininke apie vaidmenis ir drąsą būti savimi. Rugpjūčio 5 dieną visoje šalyje ir net keliuose užsienio miestuose – „Lietuviško kino naktis”, kurioje – restauruotas legendinis režisieriaus Arūno Žebriūno 1978-ųjų filmas „Riešutų duona“. Apie jį pasakoja pagrindinius vaidmenis atlikę Elvyra ir Algirdas Latėnai. Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje apie dvi naujausias poečių knygas – Paulinos Žemgulytės eilėraščių rinkinį „Šiaurinio dangaus“ ir Aldonos Ruseckaitės „Debesiu“. Pirmadienio viktorina apie prieš 50 metų įvykusį pirmąjį žmogaus išsilaipinimą Mėnulyje ir „Apollo 11" misiją. „Klasikos enciklopedija“: Antigva Gvatemala miestas. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Dar geriau pažinti ir suprasti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinį palikimą, pajusti jo neblėstančią įtaką šiandienos menininkams kviečia „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – dvi lietuvių autorių poezijos knygos: Alvydo Šlepiko rinktinė „Mano tėvas žūsta“, primenanti, kad autorius – ne tik prozininkas, bet ir vienas įdomiausių ir geriausių lietuvių poetų, bei rašytojos, menininkės Vaivos Grainytės pirmoji poezijos knyga „Gorilos archyvai“.Sukanka 200 metų, kai gimė prancūzų klasikinės operetės pradininkas ir žymiausias kūrėjas Jacques Offenbachas. Jis buvo tikras teatro žmogus: kompozitorius pats statė, neretai dirigavo ir daug kartų perdarinėjo savo opusus – priklausomai nuo to, kaip juos priimdavo publika. Apie Jacquesą Offenbachą – pirmadienio viktorinoje.Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Su choro „ARTyn“ vadove Erika Žilinskaite pakviesime į muzikinę ekskursiją po Vilniaus Didįjį getą. Spaudos kultūros puslapių apžvalga. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje dvi poezijos knygos – Elenos Karnauskaitės „Miegančios chimeros“ ir Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“ bei viena verstinė prozos – Mary Lynn Bracht „Baltoji chrizantema“. Kalbos valandėlje aiškinsimės kodėl Gruzijos pavadinimas buvo pakeistas į Sakartvelą. Pirmadienio viktorina bus skirta iškiliam XX amžiaus poetui, vertėjui ir literatūros kritikui Alfonsui Nykai Niliūnui, kurio 100-ąsias gimimo metines minime. Klasikos enciklopedija. Apie Rytų Afrikos sodos ežerus. Kultūros renginiai. Ved. Laima Ragėnienė.

Pažintis su Lietuvoje reziduojančiu ir čia įkvėpimą randančiu jaunosios kartos turkų kompozitoriumi Ilkay Bora Oder, su juo kalbasi Vita Ličytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – amerikiečių vaikų rašytojos Kelly Barnhill fantastinis alegorinis romanas, nukeliantis į viduramžišką pasaulį, „Mergaitė, atsigėrusi mėnulio“ ir norvegų rašytojos Maja Lunde antrasis kūrinys iš būsimo romanų kvarteto apie klimato kaitą „Vandens istorija“. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Prieš 150 metų gimęs lietuvių prozos klasikas J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas. Pirmadienio viktorinoje su Vilniaus universiteto mokslininke dr. Aiste Kučinskiene, tyrinėjusia Vaižganto laiškus ir rašančia monografiją apie rašytojo epistolinį paveldą, – apie klasiko kūrybą, būdą ir jo veikimą asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.„Klasikos enciklopedija“ – apie actekų civilizaciją.Ved. Alma Valantinienė.

Įpusėjęs ketvirtą dešimtmetį, tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ ir toliau drąsiai kuria patikimą ir budrią terpę jaunųjų menininkų sumanymų raiškai. Pokalbis su renginio organizatorėmis: kompozitorėmis Juta Pranulyte, Karolina Kapustaite ir pianiste Ginte Preisaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – du užsienio autorių romanai: vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, „Man Booker“ laureato Grahamo Swifto „Motinų sekmadienis“ ir amerikiečių rašytojo Williamo Kento Kruegerio, lietuvių skaitytojui iki šiol visiškai nežinomo, pirmasis neserijinis romanas „Kasdienė malonė“, įvertintas Edgaro Allano Poe vardo premija.Motinos diena – natūrali, paprasta, šviesi. Ji tradiciškai skiriama jausmams ir linkėjimams, kurių nuoširdumu vargiai galėtume suabejoti. Vis dėlto Motinos dienos kilmei, istorijai, skirtingų šalių tradicijoms – dėmesio skiriama rečiau, nors tai iš tikrųjų įdomu ir pamokoma. Apie Motinos dieną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Stepono katedrą Vienoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Gegužės pradžioje net šeši Lietuvos miestai pasiners į dizainerišką fiestą – „Dizaino savaitę“, tapusią didžiausiu tokio pobūdžio renginiu šalyje. Apie šiuolaikinį dizainą pokalbis su renginį organizuojančios asociacijos „Lietuvos dizaino forumas“ vadove, festivalio kuratore Gražina Bočkute.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vyriausiosios tyrėjos Eglės Baliutavičiūtės parengtoje naujų knygų apžvalgoje – du verstiniai leidiniai: japonės ir korėjiečio šeimoje gimusio autoriaus Masaji Ishikawos prisiminimai „Upė tamsoje. Sukrečianti vieno pabėgimo iš Šiaurės Korėjos istorija“ bei suomių rašytojos Nadjos Sumanen debiutinis romanas paaugliams „Rembo“.„Geras tapytojas privalo tapyti du svarbiausius dalykus: žmogų ir jo sielą. Pirmąjį tapyti lengva, antrąjį – sunku, nes tai turi būti išreikšta kūno dalių mostais ir judesiais“, – tai mintis Leonardo da Vinci, žinojusio ir mokėjusio viską, ką žinojo ir mokėjo jo epocha. Jis nuspėdavo tai, apie ką jo laikais dar niekas ir nesvajojo. Domėdamasis mokslu – visada likdavo dailininku, o tapydamas paveikslą – mąstytoju ir mokslininku. Apie prieš 500 metų Anapilin iškeliavusį Leonardo da Vinci – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Deividas Loidas Džordžas.Ved. Viktoras Paulavičius.

Kadaise maestro Sigito Vaičiulionio pradėtas Velykų muzikos festivalis „Resurrexit“ tęsia savo šventišką būtį Šiaulių katedroje, kamerinėje salėje „Polifonija“ ir daugybės šiauliečių širdyse. Pokalbis su festivalio meno vadovu, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovu Tomu Ambrozaičiu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – britų mokslininko Stepheno Hawkingo „Trumpa laiko istorija“, Kanados lietuvio Antano Šileikos šnipų romanas „Laikinai jūsų“ ir Nyderlandų kultūrologo Johanno Huizingos veikalas „Homo ludens: mėginimas apibrėžti kultūros žaidiminį elementą“.Sukanka 150 metų, kai gimė dirigentas Mykolas Bukša. Su juo sietinas brandžiausias Valstybės teatro laikotarpis Kaune bei pirmasis Operos ir baleto teatro Vilniuje dešimtmetis. Subtilaus meninio skonio, disciplinos ir reiklumo, energijos ir atkaklumo nestokojusi asmenybė per savo kūrybinės veiklos metus pastatė per šimtą operų ir baletų. Apie dirigentą Mykolą Bukšą – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Išgirsti muzikos ir atgimstančios gamtos garsus, pasisupti ant galingos garsų jūros bangų kviečia „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Pokalbis su festivalio meno vadove, jį organizuojančios Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, kompozitore Loreta Narvilaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – poeto Gintaro Grajausko verstas baltarusių poetės Sabinos Brilo poezijos rinkinys „Tiras „Biblio“ ir rusų rašytojo Sašos Sokolovo romanas „Durnių mokykla“, išvertė Goda Grigolytė-Lučiūnienė.„Händelio išvaizda buvo rūsti ir niūri, tačiau kai jis nusišypsodavo, rodos, saulė žvilgtelėdavo pro juodus debesis. Tai būdavo toks netikėtas proto, išminties ir sveiko humoro blyksnis, ryškiai nušviesdavęs veidą, kokio aš niekur nesu matęs“, – rašė 18-to šimtmečio muzikos istorikas Charlesas Burney. Apie prieš 260 metų Anapilin iškeliavusį žymųjį baroko meistrą Georgą Friedrichą Händelį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Didžiąją kelionę.Ved. Viktoras Paulavičius.

Jau dvidešimt pirmą kartą į gimtinę bent trumpam sugrįžta po pasaulį išsibarstę Lietuvos muzikai, kad mums padovanotų kupiną ilgesio ir meilės garsų šventę. Pokalbis su Lietuvos muzikų rėmimo fondo sumanyto tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“ vadove Aušra Duobiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis apžvelgia Vilniuje išleistą žemaičių kūrybos almanachą „Už kalno kalnas“ ir šiaulietės Janinos Jovaišaitės, šiais metais švenčiančios savo 90-ąjį jubiliejų, poezijos knygą „Kuparas, raižytas gėlėmis“.Sukanka 110 metų, kai gimė pianistas-virtuozas, kompozitorius-novatorius, kūrybingas pedagogas Stasys Vainiūnas. Jis – pirmasis tarptautinio konkurso laureatas ne tik tarp pianistų, bet ir apskritai tarp visų lietuvių atlikėjų. Kaip pedagogas – pirmasis taikė įdomius metodus, organizavo atvirąsias kolektyvines savo klasės studentų pamokas. Apie Stasį Vainiūną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Astravo dvarą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda, pristatanti dvi jo kūrybos serijas „Pomirtinis gyvenimas“ ir „Avarija“. Fotomenininko darbuose tyrinėjamos nepatogios, kritinės, tačiau itin aktualios temos: vyriškumas, hedonizmas, avarijos kelyje, įvaizdžio (ne)galia. Apie M. Ažušilio kūrybą pokalbis su menininku ir jo knygų sudarytoja, leidėja Egle Deltuvaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Čia tiesiog geros knygos, visose pagrindinės veikėjos yra moterys ir visose kalbama apie jų vietą pasaulyje pučiant istorijos vėjams“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama žymios latvių rašytojos Dainos Avotiņos romaną „Anyta“, Prancūzijos bestselerį – Didier Decoino knygą „Karpiai imperatoriui” ir britų rašytojos Ali Smith pirmąją tetralogijos dalį „Ruduo”.Nuo kultūrinės visuomenės sukiršinimo iki peticijų inicijavimo ar tapsmo įrankiu manipuliuoti viešąja opinija – sudėtingas sostinėje eksponuojamos Vlado Urbanavičiaus skulptūros „Krantinės arka“ dešimtmetis. Pirmadienio viktorinoje – apie 2009-aisiais įgyvendintą vieną iš Vilniaus Europos kultūros sostinės Viešųjų erdvių humanizavimo programos Neries kratinės skulptūrų projektą, atvėrusį gilumines tradicinių ir modernių vertybių nesantaikos priežastis.„Klasikos enciklopedija“ – apie Klaipėdos radiofono pradžią. Ved. Karina Metrikytė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.„Lietuvos draudimas“ atlygins audrų padarytus nuostolius.Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“: Susisiekimo m-jos darbas.Norint pervesti lėšų pakaks žinoti gavėjo telefono numerį, praneša Lietuvos bankas.Įspūdžiai iš Velomaratono.Festivalis „Baltijos kino dienos“.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala). Prieš 50 metų Sovietų Sąjunga okupavo Čekoslovakiją. Šios savaitės istoriniai įvykiai. Verslo naujienos iš Vokietijos.Kultūros renginių anonsas.Rubrika “Labas rytas, Europa“: Austrija.Pirmadienio svečias – profesorius Pranas Kūris.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Darius Kuodis.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.„Lietuvos draudimas“ atlygins audrų padarytus nuostolius.Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“: Susisiekimo m-jos darbas.Norint pervesti lėšų pakaks žinoti gavėjo telefono numerį, praneša Lietuvos bankas.Įspūdžiai iš Velomaratono.Festivalis „Baltijos kino dienos“.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Linas Kojala). Prieš 50 metų Sovietų Sąjunga okupavo Čekoslovakiją. Šios savaitės istoriniai įvykiai. Verslo naujienos iš Vokietijos.Kultūros renginių anonsas.Rubrika “Labas rytas, Europa“: Austrija.Pirmadienio svečias – profesorius Pranas Kūris.Ved. Alvyda Bajarūnaitė ir Darius Kuodis.

Pirminė lietuviškų muzikos instrumentų paskirtis.Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Nadios Murad atsiminimų knyga „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“,Elinos Hirvonen romanas „Kai baigiasi laikas“ ir Ales‘ Razanau knyga „Lietuviški punktyrai“. Pirmadienio viktorinoje – apie istorinį Lietuvos universitetą. „Klasikos enciklopedija“ – apie paraką ir fejerverkus.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Pirminė lietuviškų muzikos instrumentų paskirtis.Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Nadios Murad atsiminimų knyga „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“,Elinos Hirvonen romanas „Kai baigiasi laikas“ ir Ales‘ Razanau knyga „Lietuviški punktyrai“. Pirmadienio viktorinoje – apie istorinį Lietuvos universitetą. „Klasikos enciklopedija“ – apie paraką ir fejerverkus.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Apie Palangoje vyksiantį tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės aaujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorinoje – apie altą, violončelę ir kontrabosą. Klasikos enciklopedija: Mišelis de Nostradamas.Ved. Viktoras Paulavičius

Apie Palangoje vyksiantį tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės aaujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorinoje – apie altą, violončelę ir kontrabosą. Klasikos enciklopedija: Mišelis de Nostradamas.Ved. Viktoras Paulavičius

Naujų knygų apžvalgoje – Roberto Musilio „Žmogus be savybių“ I tomas ir Hélène Cixous romanas „Auksas. Mano tėvo laiškai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Tarptautinė džiazo diena.Pirmadienio viktorinoje – apie Lietuvos vėliavas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Mikelandželą.

Naujų knygų apžvalgoje – Roberto Musilio „Žmogus be savybių“ I tomas ir Hélène Cixous romanas „Auksas. Mano tėvo laiškai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Tarptautinė džiazo diena.Pirmadienio viktorinoje – apie Lietuvos vėliavas.„Klasikos enciklopedija“ – apie Mikelandželą.

Pokalbis su lietuvių arfos ambasadore tituluojama Joana Daunyte. Kultūra spaudos puslapiuose. LLTI doktorantės Ingos Mitunevičiūtės parengta naujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorina apie Apie Šv. Jurgį, apie Jurgines. Klasikos enciklopedija: Komodas.

Pokalbis su lietuvių arfos ambasadore tituluojama Joana Daunyte. Kultūra spaudos puslapiuose. LLTI doktorantės Ingos Mitunevičiūtės parengta naujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorina apie Apie Šv. Jurgį, apie Jurgines. Klasikos enciklopedija: Komodas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su premjeru Sauliumi Skverneliu tarsis dėl teisingumo ministrės Mildos Vainiutės ir viceministro Raimondo Bakšio kompetencijos eiti pareigas ministerijoje. Pirmadienio rytą jau žinosime, kam įteikti JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai „Oskarai“. Nors mirčių dėl savižudybių Lietuvoje per paskutinius trejus metus sumažėjo penktadaliu, šis rodiklis vis dar gerokai lenkia ES vidurkį. Kokia šiuolaikinė nusikaltėlių karta? Tai analizuoja naujos knygos „Kriminalinė agurkinių odisėja“ autorius Dailius Dargis.

Knygų festivalis „Vaikų Kalėdų sala“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Algimanto Mikutos knyga „Kelias į Laumes“ bei Edmundo Janušaičio „Debesų sala“.Pirmadienio viktorinoje – apie visame pasaulyje pripažintą smuikininką Niccolo Paganini, kurio netekome prieš tris dešimtmečius.„Klasikos enciklopedija“ – apie Žozelinos pilį Prancūzijoje.

Knygų festivalis „Vaikų Kalėdų sala“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Algimanto Mikutos knyga „Kelias į Laumes“ bei Edmundo Janušaičio „Debesų sala“.Pirmadienio viktorinoje – apie visame pasaulyje pripažintą smuikininką Niccolo Paganini, kurio netekome prieš tris dešimtmečius.„Klasikos enciklopedija“ – apie Žozelinos pilį Prancūzijoje.

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į renginius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosioms metinėms paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga: „Nemunas“.Naujų knygų apžvalgoje – Vido Poškaus knyga „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ ir Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuos“. Pirmadienio viktorinoje – apie rašytoją Abraomą Suckeverį.

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į renginius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosioms metinėms paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga: „Nemunas“.Naujų knygų apžvalgoje – Vido Poškaus knyga „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ ir Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuos“. Pirmadienio viktorinoje – apie rašytoją Abraomą Suckeverį.

20-asis tarptautinis akordeono festivalis.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje: Sophia'os Loren knyga „Vakar, šiandien, rytoj: mano gyvenimas“ bei Marko Zingerio romanas „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“.Pirmadienio viktorinoje – apie artileriją mūsų krašte.„Klasikos enciklopedija“ – apie Belmontes pilį Ispanijoje.

20-asis tarptautinis akordeono festivalis.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje: Sophia'os Loren knyga „Vakar, šiandien, rytoj: mano gyvenimas“ bei Marko Zingerio romanas „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“.Pirmadienio viktorinoje – apie artileriją mūsų krašte.„Klasikos enciklopedija“ – apie Belmontes pilį Ispanijoje.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės.Socialinis eksperimentas „Mėnuo neįgaliojo vežimėlyje“.Kaune nugriauta dalis istorinio Aukštosios Fredos dvaro sodybos dalis. Kinijos lyderio Si Dzinpingo vardas ir jo filosofija įtraukta į partijos Konstituciją.Druskininkuose pradeda veikti laikinoji suskystintųjų gamtinių dujų išdujinimo stotelė. Pirmadienio vakarą Kuršėnuose name įvyko sprogimas. Apie saugų dujų balionų naudojimą.Sporto naujienos.

Londono komiksų festivalis ir platforma „WeTransfer“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio literatūros naujienų apžvalga.Pirmadienio viktorina – apie tolimos šalies kiną, kuriame kalbama apie daugeliui artimas temas.„Klasikos enciklopedija“: karalius Elvis.

Festivalis „Druskomanija“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Metų verstinės knygos rinkimai“: Karen Joy Fowler romanas „Mes visi nesavame kailyje“. Pirmadienio viktorinoje – apie Europą.„Klasikos enciklopedija“ – apie 14 amžiaus Vilniaus kultūrinį gyvenimą ir šventes.

Festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Projektas „Metų verstinės knygos rinkimai“: Marinos Stepnovos romanas „Italų pamokos“.Pirmadienio viktorinoje pasidairysime po muzikinius teatrus didžiausiuose šalies miestuose: Kaune, Klaipėdoje ir, žinoma, Vilniuje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Liudviką van Bethoveną ir vienintelę jo operą "Fidelijus".

Perkusijos festivalis Ukmergėje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorinoje – apie to laikmečio operų pastatymus.„Klasikos enciklopedija“: Kristijonas Donelaitis.

Ką daryti, kad vaikai nebūtų varomi iš namų per naktį šalti tvarte?Lietuvą nesiliauja drebinti istorijos apie ypatingai žiaurų elgesį su vaikais. Pirmadienio rytą, kildami iš šiltų lovų, per žinias išgirdome: vienas aštuonmetis iš Antanavo kaimo, išsigandęs ir, svarbiausia – pusnuogis, nakvojo šaltame tvarte. Vėlų vakarą jis buvo išvarytas iš namų. Ką reikia padaryti, kad tokios istorijos liautųsi buvę Lietuvos kasdienybe, eiline žinia iš policijos nusikaltimų suvestinės?Apie tai laidoje diskutuos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė, Kazlų Rūdos komisariato vyresn. tyrėja Jurgita Jurevičienė, Kazlų Rūdos savivaldybės atstovė Loreta Urbšienė, psichologė Ieva Daniūnaitė.

Animacinių filmų festivalis „Tindirindis“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga.Pirmadienio viktorinoje – apie Šventąją Ceciliją.

Animacinių filmų festivalis „Tindirindis“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga.Pirmadienio viktorinoje – apie Šventąją Ceciliją.