Podcasts about davose

Policajti zasahovali u opozičnej političky Zuzany Šubovej, ktorá upozornila na kauzu haciendy, premiér Robert Fico nazval spoločný summit lídrov o Grónsku drahou večerou, ešte počas minulého víkendu sa stretol s Donaldom Trumpom výmenou za miliardový deal o jadrovej elektrárni. Trump v Davose urážal spojencov, vyhrážal sa im, no ustúpil z plánov obsadiť Grónsko. Koalícia novelu o extrémizme nateraz stiahne, Daniel Lipšic napriek disciplinárke zostáva na generálnej prokuratúre, a STVR má po roku a pol konečne aspoň nové logo. Sobotným Dobrým ránom vás sprevádzajú Zuzana Kovačič Hanzelová a Jakub Filo. Otázky do nasledujúcej epizódy Dobrého rána sobota nám zasielajte na e-mail dobrerano@sme.sk, ideálne vo forme hlasovej správy. Do predmetu napíšte Otázka do sobotného Dobrého rána. Zdroje zvukov: Markíza, TA3, TASR, YouTube/SMER-SD, Demokrati, Bloomberg, Fox Bussiness, Associated Press – Všetky podcasty denníka SME nájdete na⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ ⁠⁠⁠⁠sme.sk/podcasty⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ – Odoberajte aj audio verziu denného newslettra⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ SME.sk⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ s najdôležitejšími správami na⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ ⁠⁠⁠⁠sme.sk/brifing⁠⁠⁠See omnystudio.com/listener for privacy information.

Zdá sa, že Trump zatiaľ nezaútočí na Grónsko ani sa ho nepokúsi pripojiť silou – aj keď pri americkom prezidentovi človek nikdy nevie. No zdá sa tiež, že mierne ubral a hovorí o nejakej budúcej dohode. Otázkou však stále je, do akej miery jej súčasťou bude Dánsko. Tomáš Prokopčák sa v podcaste Dobré ráno o Davose, o Trumpovi a vývoji okolo Grónska a NATO znovu rozpráva so zahraničným reportérom denníka SME Danielom Hoťkom. Zdroje zvukov: Bloomberg News, CBS News, Fox Business, Česká televize Odporúčanie: A ak hľadáte na víkend príjemnú oddychovku, odporúčam minisériu Seven Dials na Netflixe. Poteší nielen milovníkov detektívok a Agathy Christie, na herecké výkony sa dobré pozerá a zase... nuž, príliš komplikovaná záhada to nie je. – Všetky podcasty denníka SME nájdete na⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ sme.sk/podcasty⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ – Odoberajte aj audio verziu denného newslettra⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ SME.sk⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ s najdôležitejšími správami na⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ sme.sk/brifingSee omnystudio.com/listener for privacy information.

Pinigai šiandien, o patirtis ir darbai - kadanors. Taip sakoma apie jauniausią darbuotojų kartą.Bet ar tikrai viskas taip blogai? Ir kaip ši karta viską apvers, kai samdys jie, o ne juos. Pokalbus su personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneriu Andriumi Francu.Taip pat laidoje - ką Davose pasaulio galingieji išgirdo iš D. Trumpo ir kodėl mums tai svarbu? Komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.Bei kas įvyko su Pokemon Go populiarumu?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Oživenie pracovného trhu. | Hostia: Branislav Ondruš (štátny tajomník MPSVR SR; Hlas-SD) a Štefan Kišš (poslanec NR SR; Progresívne Slovensko). | Rezort práce avizuje pokračovať v projekte na aktiváciu dlhodobo nezamestnaných. Cez práce pre samosprávy chce priviesť na pracovný trh zhruba 15-tisíc ľudí. Do akej miery je to efektívny spôsob – dokážu si ľudia po aktivačných prácach nájsť uplatnenie aj inde? Ako by malo vyzerať systémové riešenie problému, ktoré chce ministerstvo pripraviť do konca roka v novele zákona o službách zamestnanosti? Nezamestnanosť je nízka a bez práce sú najmä ľudia, ktorí nepracujú dlhodobo. Prečo sa nám tento problém nedarí vyriešiť? Je pravdepodobné, že sa nám podarí týchto ľudí zaradiť na pracovný trh? Do akej miery sme ochotní otvoriť pracovný trh pre cudzincov? Napr. premiér R. Fico na konferencii v Davose hovoril o potrebe až 100-tisíc ľudí zo zahraničia. Je možné ich prilákať v súčasnom nastavení? | Moderuje: Matej Baránek. | Diskusiu Z prvej ruky pripravuje RTVS - Slovenský rozhlas, Rádio Slovensko, SRo1. Vysielame každý pracovný deň o 12:30 v Rádiu Slovensko.

Zapojte sa do ⁠krátkeho dotazníka⁠, ktorým nám pomôžete zlepšiť obsah podcastu Index. _ Štvordňový pracovný týždeň ako experiment, ktorému sú naklonené aj samotné firmy. Premiér Robert Fico sa na Svetovom ekonomickom fóre v Davose dal počuť, že Slovensko by v dohľadnom čase mohlo byť jednou z krajín, kde sa v nejakej forme tento skrátený pracovný čas zavedie. Hoci sa téme ďalej nijak zvlášť nevenoval, podarilo sa mu vzbudiť pozornosť médií aj firiem, ktorých by sa podobná novinka bezprostredne dotkla. Aké máme na Slovensku skúsenosti s úvahami o štvordňovom pracovnom týždni, kde by mohol fungovať a kde naopak nie a ako by naň reagovala naša ekonomika? Eva Frantová sa v novom diely podcast Index pýta analytika INESS Róberta Chovanculiaka. Viac o štvordňovom pracovnom týždni nájdete aj v texte Jozefa Ryníka. Zdroj zvukov: World Economic Forum _ Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠podcastindex@sme.sk⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ – Všetky podcasty denníka SME nájdete na ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠sme.sk/podcasty⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ – Odoberajte aj denný newsletter ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠SME.⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠sk⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ s najdôležitejšími správami na ⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠sme.sk/⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠suhrnsme⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ – Ďakujeme, že počúvate podcast Index.

Robert Fico na Svetovom ekonomickom fóre vyhlásil, že Slovensko by mohlo v krátkom čase zaviesť štvordňový pracovný týždeň. Nadšenie niektorých zamestnancov, ktoré mohlo vyvolať slová premiéra v Davose však následne krotil minister práce Erik Tomáš z Hlasu, ktorý prízvukoval, že premiér hovoril o akomsi experimente a že je otázne v ktorých povolaniach by sa dal uplatniť. Podľa neho sa tým iba otvára priestor na diskusiu, no do toho podáva opozičné hnutie Igora Matoviča do parlamentu konkrétny návrh. Z Ficovho príspevku v Davose sme sa nič nedozvedeli a Matovič navrhuje iba to, čo už v zákone dávno je a čo pre pár rokmi navrhoval sám Fico, hovorí ekonóm z občianskeho združenia Pracujúca chudoba a odborár Ján Košč. „Vznikla nám tu búrka v pohári vody, ktorá je v podstate o ničom,“ dodáva Košč s tým, že by na druhej strane zavedenie experimentu v tomto smere na Slovensku uvítal. Aj podľa analytika z Inštitútu ekonomických a spoločenských analýz Roberta Chovanculiaka politici živia tému len z čistého populizmu. „Sú to takí marketingoví mágovia, ktorí dokážu vycítiť tému, ktorá je populárna a teraz to asi obidvom vyhovovalo, aby preniesli pozornosť niekam inam, respektíve na seba,“ hovorí Chovanculiak. Zo strany politikov a štátu nadiktované zavedenie štvordňového pracovného času považuje za nereálne a neuskutočniteľné z viacerých dôvodov.  Viac si vypočujte v podcaste denníka Pravda s ekonómami Jánom Koščom a Robertom Chovanculiakom.    #pocuvajtepravdu

Robert Fico na Svetovom ekonomickom fóre vyhlásil, že Slovensko by mohlo v krátkom čase zaviesť štvordňový pracovný týždeň. Nadšenie niektorých zamestnancov, ktoré mohlo vyvolať slová premiéra v Davose však následne krotil minister práce Erik Tomáš z Hlasu, ktorý prízvukoval, že premiér hovoril o akomsi experimente a že je otázne v ktorých povolaniach by sa dal uplatniť. Podľa neho sa tým iba otvára priestor na diskusiu, no do toho podáva opozičné hnutie Igora Matoviča do parlamentu konkrétny návrh. Z Ficovho príspevku v Davose sme sa nič nedozvedeli a Matovič navrhuje iba to, čo už v zákone dávno je a čo pre pár rokmi navrhoval sám Fico, hovorí ekonóm z občianskeho združenia Pracujúca chudoba a odborár Ján Košč. „Vznikla nám tu búrka v pohári vody, ktorá je v podstate o ničom,“ dodáva Košč s tým, že by na druhej strane zavedenie experimentu v tomto smere na Slovensku uvítal. Aj podľa analytika z Inštitútu ekonomických a spoločenských analýz Roberta Chovanculiaka politici živia tému len z čistého populizmu. „Sú to takí marketingoví mágovia, ktorí dokážu vycítiť tému, ktorá je populárna a teraz to asi obidvom vyhovovalo, aby preniesli pozornosť niekam inam, respektíve na seba,“ hovorí Chovanculiak. Zo strany politikov a štátu nadiktované zavedenie štvordňového pracovného času považuje za nereálne a neuskutočniteľné z viacerých dôvodov.  Viac si vypočujte v podcaste denníka Pravda s ekonómami Jánom Koščom a Robertom Chovanculiakom.    #pocuvajtepravdu

Ak prejde vládna trestná novela, vyšetrovanie extrémizmu sa vráti do regiónov. Tam to vyzeralo tak, že ani hajlovanie nevyhodnotili ako extrém, hovorí podpredsedníčka PS Irena Bihariová. Robert Fico v Davose podľa nej prispel k diskriminácii Rómov na Slovensku, ktorá je taká silná, že ešte aj jej vzdelaný brat mal problém zamestnať sa v IT sektore. Návrat Zuzany Čaputovej do PS sa nechystá.V podcaste s Irenou Bihariovou sa dozviete:– od 1 min. – aký zmysel majú protesty a či v parlamente rečnia do tmy;– od 5:00 – že v Nemecku chodia páchatelia na tvrdo do väzenia podľa závažnosti skutku, nie na podmienku von, ako navrhuje vláda;– po 8:30 – že vláda myslí len na práva páchateľov a zabúda na práva poškodených;– po 9:50 – či kriminálnici naozaj ujdú spravodlivosti a či by to bolo v rozpore s ústavou;– po 13:00 – ako vyzerá artikulácia a symptómy únavy Andreja Danka pri vedení schôdze;– po 14:00 – čo sa stane s vyšetrovaním extrémizmu, ak prejdú zmeny v trestnom práve;– okolo 16:00 – že v minulosti okresní policajti ani hajlovanie nad obeťou nevyhodnotili ako extrémizmus a teraz to hrozí znova;– po 19:00 – že po zániku NAKA policajti nebudú vedieť stíhať online kriminalitu;– po 23:50 – ako sa Robert Fico vo Švajčiarsku sťažoval na slovenských Rómov a ako vyzerá diskriminácia v praxi;– od 28:00 – koľko by zostalo z rečí Roberta Fica o suverenite, keby sme nemali za chrbtom spojencov z USA;– po 30:00 – či by do PS prijali naspäť Zuzanu Čaputovú;– do 35:00 – či sa organizátori protestov rozhádajú na podpore Ivana Korčoka.

Ak prejde vládna trestná novela, vyšetrovanie extrémizmu sa vráti do regiónov. Tam to vyzeralo tak, že ani hajlovanie nevyhodnotili ako extrém, hovorí podpredsedníčka PS Irena Bihariová. Robert Fico v Davose podľa nej prispel k diskriminácii Rómov na Slovensku, ktorá je taká silná, že ešte aj jej vzdelaný brat mal problém zamestnať sa v IT sektore. Návrat Zuzany Čaputovej do PS sa nechystá.V podcaste s Irenou Bihariovou sa dozviete:– od 1 min. – aký zmysel majú protesty a či v parlamente rečnia do tmy;– od 5:00 – že v Nemecku chodia páchatelia na tvrdo do väzenia podľa závažnosti skutku, nie na podmienku von, ako navrhuje vláda;– po 8:30 – že vláda myslí len na práva páchateľov a zabúda na práva poškodených;– po 9:50 – či kriminálnici naozaj ujdú spravodlivosti a či by to bolo v rozpore s ústavou;– po 13:00 – ako vyzerá artikulácia a symptómy únavy Andreja Danka pri vedení schôdze;– po 14:00 – čo sa stane s vyšetrovaním extrémizmu, ak prejdú zmeny v trestnom práve;– okolo 16:00 – že v minulosti okresní policajti ani hajlovanie nad obeťou nevyhodnotili ako extrémizmus a teraz to hrozí znova;– po 19:00 – že po zániku NAKA policajti nebudú vedieť stíhať online kriminalitu;– po 23:50 – ako sa Robert Fico vo Švajčiarsku sťažoval na slovenských Rómov a ako vyzerá diskriminácia v praxi;– od 28:00 – koľko by zostalo z rečí Roberta Fica o suverenite, keby sme nemali za chrbtom spojencov z USA;– po 30:00 – či by do PS prijali naspäť Zuzanu Čaputovú;– do 35:00 – či sa organizátori protestov rozhádajú na podpore Ivana Korčoka.

Į šiandien prasidedantį kasmetinį sutikimą Davose renkasi pasaulio lyderiai iš viso pasaulio, pagrindinių tarptautinių organizacijų. Forume dalyvaus ir šimtai forumo partnerių, pilietinių visuomenės ir jaunimo organizacijų, socialinio verslo atstovai. Į forumą vyksta ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.Po itin aktyvios rinkimų kampanijos Taivano demokratinio gyvenimo būdo gynėju save vadinantis Lai Ching-te suteikė trečią iš eilės kadenciją savo partijai. Šie rinkimai itin atidžiai stebėti ir Pekine, ir Vašingtone, abiem supergalioms varžantis dėl įtakos strategiškai svarbiame regione. Kokie veiksmai laukia toliau ir kaip pavyks Taivanui atsakyti į nuolatinį Kinijos kišimąsi.Latvijos Saeima priėmė pakeitimus, kuriais nuo 2025 m. bus uždrausta parduoti tabako gaminius, tabako pakaitalus, elektroninius rūkymo prietaisus ir jų pildykles jaunesniems nei 20 metų asmenims. Ar ir Lietuvoje reikėtų vėlinti amžių, nuo kada būtų galima įsigyti cigarečių?Lygiai prieš 33 metus LRT radijo darbuotojai, sovietų kariuomenei užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, liko be stogo virš galvos. Tačiau jau vidurnaktį, iš sausio 14 į 15, transliacijas Lietuvos radijas pradėjo iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos garso įrašų studijos.Ved. Gabija Narušytė

Vaša pomoc musí byť rýchlejšia, ako ruské útoky – Volodymir Zelenskij sa takto obrátil na mocných sveta, ktorí si minulý týždeň obrazne povedané podávali kľučky na ekonomickom fóre v Davose. Želanou odpoveďou by mali byť tanky nemeckej výroby Leopard, či americké Abramsy, ale najmä protivzdušné obranné systémy. Postoj Západu však stále charakterizuje aj obava zo zatiahnutia do konfliktu, či jeho rozšírenia za hranice Ukrajiny. Na druhej strane Vladimír Putin akoby sa chystal na konflikt s prívlastkom „dlhodobý“ a s deklarovaným cieľom – „Rusko z neho vyjde víťazne“ – ako povedal nedávno vo svojom rodnom Petrohrade. Aké sú teda perspektívy jeho „špeciálnej operácie“, ktorá bude mať už onedlho rok a doteraz si vyžiadala na desiatky tisíc ľudských životov? Podľa šéfa Nato „vstúpila do kľúčovej fázy“. Téma pre stratéga Mateja Kandríka z Adapt Institut – analytického think-tanku pre oblasť obrany a bezpečnosti.     „Nie sme ešte pri koncepte totálnej vojny, kde je mobilizovaná celá spoločnosť a celý štátny aparát, ale pomalými krokmi sa k tomu blížime. Rusko bez takéhoto pritvrdenia svojho postoja v zásadne nemá pozitívne výhliadky v tomto konflikte. Putin musí cestou propagandy zasiahnuť až jednotlivcov a priviesť ich k odhodlaniu zomierať za matičku Rus na fronte“.   Putinova „špeciálna operácia“ bez perspektívy úspechu   Po necelom roku od začiatku „špeciálnej vojenskej operácie“ sa podľa Mateja Kandríka ukazuje, že Putin je na Ukrajne zatiaľ neúspešný. Dôkazom má byť aj fakt, že zmenšuje a mení jej ciele. „Najprv to bola snaha vymeniť režim s útokmi priamo v Kyjeve, neskôr začal hovoriť o denacifikácii, potom sa sústredil na Donbas“, hovorí analytik.   „V tomto štádiu konfliktu je pre Putina kľúčovým problémom dostatok ľudskej sily. Vidíme, že režím je hladný po úspechu. Neváha preň obetovať nemalé počty vojakov“, vysvetľuje Kandrík.   Malý „veľký“ muž   Boli by Ukrajinci v tomto konflikte takí úspešní, keby nemali na čele Volodymira Zelenského?   „V kritických momentoch bol tam, kde mal byť, neodišiel do exilu. Krajinu nasmeroval na trajektóriu, ktorá smeruje k víťazstvu“, reaguje Kandrík. Dodáva, že už teraz je zapísaný v dejinách ako silný líder.   Bez Západu porážka len otázkou času   Bez pomoci Aliancie a spojencov by však nebolo ani hviezdy Volodymyra Zelenského. „Bez pomoci Západu by Ukrajina čelila tamer určitej porážke, bolo by to len otázkou času“, tvrdí analytik Matej Kandrík z Adapt Institute. Bez vojenskej podpory západu analytik predpokladá, že „partizánsky odboj“, ktorého sme dnes svedkami v okupovaných oblastiach by bol prítomný na celom území Ukrajiny.   Dostanú sa tanky nemeckej výroby Leopard na Ukrajinu? „Želal by som si, aby sa dostali“, reaguje Kandrík. Váhavý postoj kancelára Olafa Scholza je však podľa neho pochopiteľný. „Vidím za ním aj biľag agresora, ktorý si jeho krajina nesie ešte z druhej svetovej vojny, aj preto tá opatrnosť. Nemecko bolo od vojny tlačené do pacifistických pozícií“, dopĺňa. Poukuje však na fakt, že nemecká pomoc Ukrajine dosahuje významné podiely v oblasti finančnej pomoci, podpory občianskej spoločnosti či prijímania utečencov. Má ísť o neporovnanteľne silnejšiu pomoc napríklad v porovnaní s Francúzskom či Španielskom. Perspektívy konfliktu Čas hrá podľa Mateja Kandríka proti Ukrajine, vojna je totiž na jej území a trpí najmä jej obyvateľstvo. V jej záuje má byť čo najrýchlejšie ukončenie konfliktu. Naopak, Moskve vyhovuje tiahly konflikt.   „Pre Ukrajinu je veľmi dôležité využiť aktuálnu slabosť Ruska (potrebná mobilizácia a príprava vojakov) vo svoj prospech. Jednoznačne tu dáva logiku snaha o rýchlu koncentráciu síl a eskaláciu zisku západnej vojenskej techniky, aby tak mohli čo najskôr vytlačiť ruské jednotky“, tvrdí analytik.   Podcast pripravil Jaroslav Barborák.

Kone pačiame Klaipėdos miesto centre įsisuko bebrai. Malūno parke pastaruoju metu stūkso ne vienas apgraužtas medis, dalis jų įvirtę ir į čia esantį tvenkinį. Anot savivaldybės atstovų, bebrų suaktyvėjimas miesto teritorijoje fiksuojamas jau nuo lapkričio, tačiau kol kas nežinoma, kiek gyvūnų naktimis čia darbuojasi. Aplinkosaugininkai sako, kad būdų spręsti šią problemą - yra, tačiau viskas priklauso nuo savivaldybės norų.Vakarų Ukrainos sostine vadinamas Lvivas jau beveik metus tapęs didžiausiu humanitarinės pagalbos skirstymo centru. Lvivo gyventojai kasdien patiria nepatogumų dėl dingstančios elektros, gaudžiančių oro pavojaus sirenų, tačiau sako, kad tai laikinos smulkmenos. Daumantas Butkus Lvive lankosi kartu su Organizacijos Stiprūs kartu savanoriais, kurie savaitgalį perdavė didžiausią iki šiol elektros generatorių ir šildytuvų siuntą iš Lietuvos.Pakeitus egzaminų tvarką ir mokyklose įvedus tarpinius atsiskaitymus, bus tokių mokinių, kurie, surinkę maksimalų balą per atsiskaitymus, jau bus išlaikę dalyko egzaminą. Kaip taip gali būti ir ar tai gerai?Daugėja žmonių, kurie yra linkę atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Tačiau čia pat absoliuti dauguma gyventojų nurodo, kad grynuosius pinigus naudoja praktiškai kasdien. Klausytojai, kaip jūs dažniausiai atsiskaitote – mokėjimo kortele, išmaniuoju įrenginiu, pavyzdžiui, telefonu ar visgi esate linkę naudoti grynuosius?Kibernetiniai įsilaužėliai, reikalaujantys išpirkos už užrakintus įmonių duomenis, tampa vis didesne problema pasaulio verslui. Tai buvo ir viena iš temų Pasaulio ekonomikos forume Davose, į kurį buvo pakviestas ir Lietuvos kompanijos „Tesonet“ vadovas Tomas Okmanas.Elektros kainas užfiksavę gyventojai svarsto, ką daryti, nes elektra biržoje smarkiai atpigo ir dalis jų sako permokantys tiekėjams. Energetikos ministerija ragina nepriklausomus tiekėjus reaguoti į pokyčius ir aktyviau atnaujinti siūlomus planus. Viceministrė Inga Žilienė taip pat siūlo ir gyventojams peržiūrėti savo sutartis, o esant geresniems pasiūlymams - keisti tiekėją.Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba nesuranda daugiau nei 6-ių tūkstančių karo prievolę vykdyti turinčių jaunuolių. Kai kurių šauktinių ieško jau ne vienus metus. Kaip vykdoma tarnybos vengiančių šauktinių paieška ir kas jiems gresia, domisi Vaidotas Burokas.Ved. Edvardas Kubilius

Vaša pomoc musí byť rýchlejšia, ako ruské útoky – Volodymir Zelenskij sa takto obrátil na mocných sveta, ktorí si minulý týždeň obrazne povedané podávali kľučky na ekonomickom fóre v Davose. Želanou odpoveďou by mali byť tanky nemeckej výroby Leopard, či americké Abramsy, ale najmä protivzdušné obranné systémy. Postoj Západu však stále charakterizuje aj obava zo zatiahnutia do konfliktu, či jeho rozšírenia za hranice Ukrajiny. Na druhej strane Vladimír Putin akoby sa chystal na konflikt s prívlastkom „dlhodobý“ a s deklarovaným cieľom – „Rusko z neho vyjde víťazne“ – ako povedal nedávno vo svojom rodnom Petrohrade. Aké sú teda perspektívy jeho „špeciálnej operácie“, ktorá bude mať už onedlho rok a doteraz si vyžiadala na desiatky tisíc ľudských životov? Podľa šéfa Nato „vstúpila do kľúčovej fázy“. Téma pre stratéga Mateja Kandríka z Adapt Institut – analytického think-tanku pre oblasť obrany a bezpečnosti.     „Nie sme ešte pri koncepte totálnej vojny, kde je mobilizovaná celá spoločnosť a celý štátny aparát, ale pomalými krokmi sa k tomu blížime. Rusko bez takéhoto pritvrdenia svojho postoja v zásadne nemá pozitívne výhliadky v tomto konflikte. Putin musí cestou propagandy zasiahnuť až jednotlivcov a priviesť ich k odhodlaniu zomierať za matičku Rus na fronte“.   Putinova „špeciálna operácia“ bez perspektívy úspechu   Po necelom roku od začiatku „špeciálnej vojenskej operácie“ sa podľa Mateja Kandríka ukazuje, že Putin je na Ukrajne zatiaľ neúspešný. Dôkazom má byť aj fakt, že zmenšuje a mení jej ciele. „Najprv to bola snaha vymeniť režim s útokmi priamo v Kyjeve, neskôr začal hovoriť o denacifikácii, potom sa sústredil na Donbas“, hovorí analytik.   „V tomto štádiu konfliktu je pre Putina kľúčovým problémom dostatok ľudskej sily. Vidíme, že režím je hladný po úspechu. Neváha preň obetovať nemalé počty vojakov“, vysvetľuje Kandrík.   Malý „veľký“ muž   Boli by Ukrajinci v tomto konflikte takí úspešní, keby nemali na čele Volodymira Zelenského?   „V kritických momentoch bol tam, kde mal byť, neodišiel do exilu. Krajinu nasmeroval na trajektóriu, ktorá smeruje k víťazstvu“, reaguje Kandrík. Dodáva, že už teraz je zapísaný v dejinách ako silný líder.   Bez Západu porážka len otázkou času   Bez pomoci Aliancie a spojencov by však nebolo ani hviezdy Volodymyra Zelenského. „Bez pomoci Západu by Ukrajina čelila tamer určitej porážke, bolo by to len otázkou času“, tvrdí analytik Matej Kandrík z Adapt Institute. Bez vojenskej podpory západu analytik predpokladá, že „partizánsky odboj“, ktorého sme dnes svedkami v okupovaných oblastiach by bol prítomný na celom území Ukrajiny.   Dostanú sa tanky nemeckej výroby Leopard na Ukrajinu? „Želal by som si, aby sa dostali“, reaguje Kandrík. Váhavý postoj kancelára Olafa Scholza je však podľa neho pochopiteľný. „Vidím za ním aj biľag agresora, ktorý si jeho krajina nesie ešte z druhej svetovej vojny, aj preto tá opatrnosť. Nemecko bolo od vojny tlačené do pacifistických pozícií“, dopĺňa. Poukuje však na fakt, že nemecká pomoc Ukrajine dosahuje významné podiely v oblasti finančnej pomoci, podpory občianskej spoločnosti či prijímania utečencov. Má ísť o neporovnanteľne silnejšiu pomoc napríklad v porovnaní s Francúzskom či Španielskom. Perspektívy konfliktu Čas hrá podľa Mateja Kandríka proti Ukrajine, vojna je totiž na jej území a trpí najmä jej obyvateľstvo. V jej záuje má byť čo najrýchlejšie ukončenie konfliktu. Naopak, Moskve vyhovuje tiahly konflikt.   „Pre Ukrajinu je veľmi dôležité využiť aktuálnu slabosť Ruska (potrebná mobilizácia a príprava vojakov) vo svoj prospech. Jednoznačne tu dáva logiku snaha o rýchlu koncentráciu síl a eskaláciu zisku západnej vojenskej techniky, aby tak mohli čo najskôr vytlačiť ruské jednotky“, tvrdí analytik.   Podcast pripravil Jaroslav Barborák.

Spaudos apžvalgoje – naujausias žurnalo „Metai“ numeris.Įsivaizduokite, kad pagrindinė apsilankymo pas gydytoją priežastis galėtų tapti ne gydymo paskyrimas, o siekis išsiaiškinti, kokiomis ligomis turite didžiausią tikimybę sirgti ir kaip jų išvengti. O dabar įsivaizduokite dar ir tai, kad jums ir jūsų kaimynui, susirgus ta pačia liga, būtų skiriamas skirtingas gydymas, priklausomai nuo ligos tipo. Visa tai siūlo personalizuota medicina.Sausio 22 dieną minėsime vieno ryškiausių lietuvių egzilio menininkų Prano Gailiaus, iki gyvenimo pabaigos gyvenusį Paryžiuje, 95-ąją sukaktį.Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas bei dirigentas Davidas Geringas šių metų Tarptautinės klasikinės muzikos apdovanojimuose pelnė apdovanojimą „Už gyvenimo nuopelnus“. Kokiais vingiais vystėsi jo karjera? Kokią vietą užima darbas su jaunaisiais talentais?Šio ryto knygų apžvalgą Eglė Baliutavičiūtė pavadino dviem žodžiais „Dirginantis siaubas“. Taip ji apbendrino amerikiečių rašytojo Davido Karpo distopiją „Vienas“, kuri pirmą kartą buvo išleista dar 1953 metais ir kurioje rodoma, kokia „gerovė“ slepiasi po totalitarinės valstybės fasadu, ir argentiniečių rašytojos Marianos Enriquez knygą „Kodėl pavojinga rūkyti lovoje“, kurią Eglė pavadino nauju saldainiu skaitytojams, išsiilgusiems pasišlykštėjimą keliančių istorijų.Kultūros ministras Simonas Kairys sausio 15–18 dienomis dalyvavo Davose, Šveicarijoje, antrojoje Kultūros ministrų konferencijoje ir metiniame Pasaulio ekonomikos forume. Susirinkę 29 šalių kultūros ministrai diskutavo kokybiškos statybos, kultūros paveldo išsaugojimo, tvarumo temomis, taip pat akcentavo pagalbą kokybiškai atstatant Ukrainą.Vakar paaiškėjo, kad Kultūros ministerijos konkursą eiti kultūros atašė pareigas Italijoje laimėjo dabartinė atašė Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. Kokie planai naujam darbų etapui? Su kokiais kultūriniais iššūkiais susiduria dirbdama tolimame krašte?Šiandien minime 30 metų po vienos ryškiausių visų laikų aktorės, mados ikonos pasaulyje, Audrey Hepburn, mirties. Kas kūrė jos išskirtinį braižą kino ir mados pasauliuose?Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ atidaroma menininko, atlikėjo, rašytojo Žygimanto Kudirkos autorinė video instaliacijos „Totalus svetimumas“ paroda. Tai preliudas neseniai Žygimanto Kudirkos ir kompozitoriaus Arturo Bumšteino pristatytai operai „Puikus naujas kūnas“, kurioje ateities korporacija „WeTransfer Corp.“ siūlo sielą perkelti į norimą įtaisą. „Totalus svetimumas“ yra tos pačios kompanijos reklama, patraukliai ir sykiu groteskiškai pristatanti kūno perkėlimo paslaugas.Ved. Urtė KaralaitėBud Fraker nuotr.

Svetové ekonomické fórum v Davose | Hostia: Martin Šuster (ekonóm) a Michal Lehuta (ekonóm). | Dve tretiny opýtaných ekonómov Svetového ekonomického fóra v Davose predpovedajú temný rok s vysokou recesiou aj infláciou. Experti hovoria o zásadnom posune v ekonomických aj geopolitických vzťahoch pre pandémiu, vojnu na Ukrajine, klimatické katastrofy či energetickú krízu. Jedným z problémov počas uplynulých dvoch rokov sa ukázala aj samotná globalizácia – covidové uzávery skomplikovali výmenu tovarov aj výrobu. Tak USA ako už aj Európska únia avizovali snahy o návrat výroby z tretích krajín bližšie k spotrebiteľom. Čo sú tie najdôležitejšie riziká, ktoré budú mať vplyv aj na Európu a najmä aj Slovensko? Čo môžeme urobiť preto, aby sme sa posunuli v znalostnej ekonomike a neboli len montážnou dielňou Európy? | Moderuje: Soňa Juriková; | Diskusiu Z prvej ruky pripravuje RTVS - Slovenský rozhlas, Rádio Slovensko, SRo1. Vysielame každý pracovný deň o 12:30 v Rádiu Slovensko.

Šiandien, gegužės 30 d. prasideda LRT RADIJO vasaros sezonas, kuriame klausytojų laukia naujos ir jau anksčiau pamėgtos laidos, tinklalaidės, tiesioginės transliacijos iš įvairių Lietuvos miestų bei staigmenos vaikams.Nacionalinis transplantacijos biuras siūlo pereiti prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą. Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Ieva Radzevičiūtė, Lietuvos bioetikos komiteto direktorė, mokslų daktarė Asta Čekanauskaitė, kunigas Andrius Narbekovas.Vyriausybė neeiliniame posėdyje turėtų galutinai apsispręsti dėl dalinių elektros ir dujų kainų kompensacijų. Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad šis mechanizmas patvirtinamas per vėlai ir tai, anot jų, daliai gyventojų apsunkina nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą. Energetikos ministerija su tokia kritika nesutinka. Ką mano gyventojai? Giedrės Trapikaitės reportažas.Nuo 2023-ųjų nepilnamečiams siūloma drausti pirkti loterijos bilietus Lietuvoje siūloma nepilnamečiams uždrausti dalyvauti visose loterijose – jie negalėtų įsigyti „Teleloto“, „Vikingų loto“, momentinių ir įvairių kitų loterijų bilietų. Jeigu Seimas tam pritars, loterijos bilietus galės pirkti asmenys nuo 18 metų. Dabar loterijų bilietų pirkėjų amžius neribojamas, o atsiimti laimėjimą galima tik nuo 16 metų. Laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios. Tai numato ketvirtadienį Seime registruotos Loterijų įstatymo pataisos. Jas pasirašė trys dešimtys Seimo narių iš beveik visų frakcijų. Komentuoja Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Olegas Mackevičius.Praėjusią savaitę Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume dalyvavo ir vienintelis verslo atstovas iš Lietuvos – kompanijų „Nord Security“ ir „Tesonet“ įkūrėjas Tomas Okmanas. Apie tai, ką jis ten išgirdo ir kokiam verslui dabar aukso amžius su juo kalbėjosi kolega Marius Jokūbaitis.Aktualus pokalbis apie lietuvių studentų pastangos informuoti užsieniečius apie Rusijos karą Ukrainoje. Sociologijos magistro studentė, projekto sumanytoja Augustė Dudutytė ir Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Komentaras. Autorius Rytų Europos studijų centroi vadovas politologas Linas Kojala.Ved. Rūta Kupetytė

Slovenský premiér Eduard Heger v prejave na Svetovom ekonomickom fóre vo švajčiarskom Davose varoval, že Rusko musí prehrať vojnu na Ukrajine, inak bude ďalším terčom invázie Slovensko. Európskej únii vytkol príliš veľkú závislosť od ruských energetických zdrojov, aj keď práve Slovensko patrí medzi krajiny s najvyššou závislosťou. Predsedníčka Európskeho parlamentu zas dala najavo, že už nemieni počúvať diskusie o tom, ako pomôcť ruskému prezidentovi Vladimirovi Putinovi zachrániť si tvár. Ukrajinský spravodaj zo stredy 25. mája pripravili Ľubica Melcerová a Matúš Krčmárik. – Ak máte pre nás spätnú väzbu, odkaz alebo nápad, napíšte nám na dobrerano@sme.sk – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Podporte vznik podcastu Dobré ráno a kúpte si digitálne predplatné SME.sk na sme.sk/podcast – Odoberajte aj denný newsletter SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/brifing – Ďakujeme, že počúvate podcast Dobré ráno.

Pasaulio politikos ir verslo elitas po COVID-19 sukeltos dvejų metų pertraukos grįžta į Davoso viršūnių susitikimą, kad atremtų dar vieną didžiulę krizę – Rusijos invaziją į Ukrainą. Pasaulio ekonomikos forumo tema „Istorija lūžio taške“ užduoda toną keturių dienų susitikimui prašmatniame Šveicarijos kalnų kurorte, kur vyraus politiniai ir ekonominiai konflikto padariniai.Vilniuje vyksta Penktasis Pasaulio litvakų kongresas, kuriame skaitomi pranešimai ir vyksta diskusijos kovos su antisemitizmu, litvakų istorijos, švietimo ir kitomis temomis. Pasak Lietuvos žydų bendruomenės, renginys siunčia žinią, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį.Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis aptarė interneto turinio kontrolę, propagandinės TV prieinamumą ir blokavimą pasienio zonoje bei Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų paslaugų prieinamumą, elektroninį parašą.Lietuvoje darbą surado dešimt tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Dirbantys ukrainiečiai Lietuvai jau sumokėjo per tris milijonus eurų mokesčių. Vien per balandžio mėnesį beveik du milijonus eurų. Jų darbdaviai teigia, kad valstybė galėtų daugiau prisidėti prie finansinių paskatų įdarbinant ukrainiečius, nors premjerė yra sakiusi, kad jų darbdaviams lengvatų neplanuojama.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvoje nuo šiandien nebelieka rusiškos elektros energijos importo.Rusijos pajėgos toliau intensyviai apšaudo Donbasą, pranešama ir apie smūgius Zaporižios srityje.Davose prasideda Pasaulio Ekonomikos forumas, didžiausias dėmesys - Rusijos sukeltam karui Ukrainoje.Kazachstane kitą savaitę atidengiamas paminklas žuvusiems lietuvių politiniams kaliniams.Ved. Karolina Panto

Vikerraadio saatesarjas "Harri Tiido taustajutud" on seekord vaatluse all Ida-Aasia piirkonnas toimuv, sest elu läheb sealgi edasi, kuigi sõda Ukrainas jälgitakse pingsalt. Konkreetselt peatub Tiido lühidalt niinimetatud Ida Davosel ehk Davose majandusfoorumi Aasia analoogil.

Skvelá skúsenosť. Úžasná hodnota. Pohľad na výnimočný život. Kniha Moc faktov vzala rebríčky predajnosti útokom a z mena Hans Rosling sa stal celosvetový pojem. Vo svojich memoároch Rosling vymenil čísla za ľudí. Namiesto štatistík a grafov nám približuje svet medziľudskej interakcie - svet zážitkov, priateľstiev, skúseností, sklamaní aj radostí. V spolupráci so žurnalistkou Fanny Härgestam nám autor sprostredkuje svoju inšpiratívnu cestu životom, ktorý ho z nemocnice v Afrike doviedol až na svetové rečnícke pódiá. Čitateľská verejnosť má tak možnosť dôverne spoznať jedného z najvýraznejších mysliteľov posledných rokov. Hlboko ľudské a objavné postrehy o živote na našej planéte bez akýchkoľvek predsudkov predstavujú len jeden aspekt knihy Ako som sa naučil rozumieť svetu. Popritom sledujeme celoživotnú púť lekára, vedca, humanistu a otca rodiny, ktorý aj v pokročilom veku neváhal skúmať príčiny rôznych epidémií priamo v centrách ich výskytu. Rosling si uvedomuje, že pokrok a blahobyt posledných desaťročí prichádzali len pozvoľna s každou novou generáciou a vyšším vzdelaním. Sám načrel aj do vlastného rodokmeňa a priznal sa, že jeho prastarí rodičia pri čítaní len slabikovali, babička prala v cementovej výlevke a otec sa ostýchal vkročiť do moderného hypermarketu. A to hovoríme o Švédsku dvadsiateho storočia. Boli to predovšetkým fakty, ktoré pomohli Roslingovi vysvetliť, ako funguje svet. A ešte zvedavosť a odhodlanie. Hans v audioknihe rozpráva, ako sa stal mysliteľom, a približuje svoju celoživotnú cestu z pohotovostnej kliniky v Mozambiku na Svetové ekonomické fórum v Davose. S hlbokou ľudskosťou a radosťou rozpráva príbehy, ktoré s rovnakou radosťou počúval celý svet. „Patrí medzi ľudí, ktorí nezištne urobili veľa na zlepšenie života ostatných... jeho neúnavná práca a odhodlanie budú navždy prinášať prospech ľuďom na celom svete. Názov knihy dokonale vystihuje to, čo tu nájdete: Ako tento výnimočný človek žil, ako počúval a pozoroval svet okolo seba a ako dokázal vďaka svojej ochote vstrebávať to, čo videl, a ovplyvňovať dôležité objavy a zmeny.“ Jeff Linemen „Veľkú časť svojho života venoval náprave falošných predstáv, ktoré má väčšina západných krajín o štátoch z iných častí sveta. Jeho spomienky sú láskavé, humánne a neoblomne čestné.“ Booklist Audiokniha: Ako som sa naučil rozumieť svetu Autor: Hans Rosling a Fanny Härgestam Interpret: Martin Kaprálik Dĺžka: 08:44 h Vydavateľstvo: Publixing Audiokniha Ako som sa naučil rozumieť svetu na webe Audiolibrix (MP3 na stiahnutie) Audiokniha Ako som sa naučil rozumieť svetu na webe Publixing (MP3 CD)

Americký prezident Donald Trump a šéfka Komisie Ursula von der Leyen hovorili na stretnutí v Davose aj o budúcej obchodnej dohode. Nepôjde pravdepodobne o rozsiahlu dohodu, akou malo byť TTIP. A riziko amerických ciel na dovoz z Európy ostáva. ---- Vyrobila redakcia rozhlasu RTVS (Boris Koreň/ Soňa Weissová) v spolupráci s portálom EURACTIV Slovensko / Radovan Geist

J. Narkevičius pažeidė įstatymą, pietavęs pavaldžių įstaigų sąskaita. Mokytojai kritikuoja mokinių olimpiadoms parenkamas temas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto opozicijos nariai dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais inicijuoja parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos procesą. VU Rektoriumi išrinktas Rimvydas Petrauskas. Europos Komisijos pirmininkė Davose pristato žalią Europos Sąjungos ateitį ir planus kurti atvirą mokslinį debesį. Apie mobingą Panevėžio pataisos namuose prabilusių slaugytojų pusėn stojo ir nuteistosios. Jos skundžiasi, kad gydytoja nesuteikia kokybiškų paslaugų. Žiūrimiausius 2019-ųjų filmas  Tado Vidmanto komedija „Pats sau milijonierius“. Interviu su režisieriumi. Ved. Deividas Jursevičius.

Seimo nariai svarstys įstatymų pakeitimus, kuriais bus siekiama ne tik suvaldyti taršą Klaipėdoje, bet ir išplėsti aplinkosaugininkų kompetencijų ribas./LRT tyrimų skyrius atskleidžia, kodėl po Vilniumi ir kitais Lietuvos mietais klojami šilumos vamzdžiai tuština gyventojų, tačiau pildo jas sugalvojusių verslininkų pinigines./Davose tęsiasi Pasaulio ekonomikos forumas. Jame galima tikėtis diskusijų apie gerovės valstybę, kurios idėją kelia ir mūsų prezidentas./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda nagrinėti buvusio parlamentaro Kęstučio Pūko bylą. Ar Lietuvoje vyksta pokyčiai po #MeToo skandalų? Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Alytaus savivaldybė paskelbė jau baigusi priimti paraiškas iš įmonių ir gyventojų dėl gaisro įmonėje „Ekologistika“ patirtų nuostolių. Naujausias LRT tyrimas atskleidžia, kodėl ir kaip po Vilniumi ir kitais Lietuvos mietais klojami šilumos vamzdžiai tuština daugiabučių gyventojų pinigines, tačiau pildo jas gudrias schemas sugalvojusiems verslininkams.Kas pasikeitė per porą metų nuo pasaulyje ir Lietuvoje kilusio „MeToo“ judėjimao, atskleidusio seksualinio priekabiavimo istoriją?Vilniaus universiteto Taryba penkerių metų kadencijai šiandien renka naują rektorių.Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vakar sakė, kad Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere. Beveik pusė Lietuvoje susidarančių plastiko atliekų yra išvežamos į kitas šalis. Apkaltos procesas prieš Donaldą Trumpą Senate. Rytoj į neeilinę sesiją besirenkantys Seimo nariai svarstys pakeitimus, kuriais, pasak Ramūno Karbauskio, bus siekiama ne tik suvaldyti taršą Klaipėdoje, bet ir kuo greičiau nustatyti kitus pažeidimus.Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė? Apžvalgininko R. Valatkos komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Rūta Kupetytė.

Daugėja pranešimų apie medikų patiriamą psichologinį smurtą, tačiau kol kas konkretūs atvejai nėra sprendžiami./Pasaulio politikos lyderiai ir įtakingi verslininkai renkasi į Pasaulinį ekonomikos forumą Davose./Jungtinių Amerikos Valstijų Senate prasidės apkaltos bylos Donaldui Trumpui nagrinėjimas. Procesas turėtų trukti kelias savaites./Nuo šiol už įmonių pavadinimų taisyklingumą atsako jos pačios. Valstybinės kalbos inspekcija teigia, kad kasdien įregistruojama po keliolika pavadinimų, kurie neatitinka taisyklių. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Transporto kompetencijų agentūra šią savaitę iš savivaldybių pradėjo priimti sankryžų, kuriose tai žadama padaryti, sąrašus. Prezidentas Gitanas Nausėda lankysis Pasaulio ekonomikos forume Davose.Panevėžio pataisos namuose šeimos gydytoja ir šią savaitę priversta dirbti be slaugytojų, nes šios tvirtina, kad dėl patiriamo streso nebegali dirbti, turi nedarbingumą. JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos teismas Senate.Kokią profesiją pasirinkti, kad gyvenimas būtų sotus – tikriausiai amžinas klausimas. Į jį pabandė atsakyti „Sodra“, paskaičiavusi, kokiuose sektoriuose atlyginimai didžiausi. Privalomją, devynis mėnesius trunkančią karo tarnybą tęsti jai pasibaigus kasmet pareiškia norą ketvirtadalis šauktinių. Psichologinis smurtas darbe. Kokių veiksmų žadama imtis ir spręsti mobingo problemą Lietuvoje?Nuo šiol už įmonių pavadinimų taisyklingumą atsako jos pačios.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda rašytoja Elena Gasiulytė? V. Savukyno komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Darius Matas.

Fridays for Future, alebo Piatky za budúcnosť. Stredoškoláci po celom svete odkazujú našim globálnym lídrom, že na nápravu našej klímy a životného prostredia už nie je čas.Inšpirovala ich 16-ročná Greta zo Švédska a jej piatkové protesty pred švédskym parlamentom, na ktorých upozorňovala na klimatickú krízu. Gretu už počúvali lídri aj na takých podujatiach ako je svetové ekonomické forum v Davose. Čo vlastne naši mladí žiaci a študenti chcú? Ako si vôbec predstavujú budúcnosť sveta, ako chcú zmeniť to, čo zatiaľ nevedia zmeniť ani politici? Braňo Závodský sa rozprával s Jakubom Andackým, jedným z organizátorov študentských enviromentálnych protestov. Celý článok: https://www.expres.sk/181996/j-andacky-ak-chceme-nieco-zmenit-musime-zacat-od-seba/

Pasaulio lyderiai rinkosi į ekonomikos forumą Davose. Tarp jų – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Forumas Šveicarijos Davoso mieste – 49 kartą rengiamas kasmetinis globalus neformalus aukščiausio lygio susitikimas, į kurį atvyksta per 3 tūkstančius politikos, pasaulinio verslo, mokslo ir inovacijų lyderių.Kas laukia pasaulio ekonomikos? Kodėl vis didėja nelygybė? Apie ką diskutavo pasaulio lyderiai? Ved. Mindaugas Jackevičius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Partijų ir politikų reitingai. Artėja savivaldos rinkimai. Pasaulio ekonomikos forumas Davose: komentaras.

LRT tyrimas: startuolio „Revolut“ vadovo tėvas – vienas iš aukštų „Gazprom“ valdininkų.Saugumo ekspertų teigimu, sąsajos su Rusijos režimu kelia korupcijos ir neskaidrumo rizikų.ŠMS ministras pradėjo susitikimus su švietimo profsąjungomis. Svarbiausi klausimai: valandinio įkainio didinimas, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas.Lietuvoje smarkiai išaugus sergamumui gripu Ignalinos, Ukmergės, Prienų ir Kėdainių rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybės skelbia gripo epidemiją.Eksperimentas kavinėje „Pirmas blynas“. Kaip socialinis verslas gyvyoja Šiauliuose?Pasaulio Ekonomikos forume Davose, suburiančiame tūkstančius įtakingiausių politikos, verslo ir kultūros atstovų, centrinė diskusijų tema – globalizacija.Šalies įvaizdžio ekspertai diskutuoja, kaip sėkmingai Lietuvą pristatyti pasauliui.Sportas. Ved. Darius Kuodis.

„60 minučių“: JAV prezidentas pasaulio elitui Davose pasakys, jog nori laisvos prekybos, tačiau ji turi būti „sąžininga ir abipusiai naudinga“, pareiškė aukštas JAV administracijos pareigūnas.Žmogaus teisių specialistai siūlo plačiau taikyti civilinės apsaugos orderį, kuris užkirstų kelią smurtautojui artintis prie aukos gyvenamosios vietos. Vilniuje prasidėjusi tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“ skatins atrasti ir tradicinių, ir naujų kelionių pasiūlymų, maršrutų, paslaugų. Socialiniuose tinkluose dalinamasi sostinės reklama, skelbiančia, kad „Vilnius, tai Europos G-taškas. Niekas nežino, kur tai yra, bet kai atranda, būna nuostabu“. Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, šiandien šios aukos pagerbiamos Vilniuje ir Panevėžyje.Šį savaitgalį antrajame rinkimų ture čekai renka šalies prezidentą ir tikimasi įtemptos kandidatų kovos.

„60 minučių“: JAV prezidentas pasaulio elitui Davose pasakys, jog nori laisvos prekybos, tačiau ji turi būti „sąžininga ir abipusiai naudinga“, pareiškė aukštas JAV administracijos pareigūnas.Žmogaus teisių specialistai siūlo plačiau taikyti civilinės apsaugos orderį, kuris užkirstų kelią smurtautojui artintis prie aukos gyvenamosios vietos. Vilniuje prasidėjusi tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“ skatins atrasti ir tradicinių, ir naujų kelionių pasiūlymų, maršrutų, paslaugų. Socialiniuose tinkluose dalinamasi sostinės reklama, skelbiančia, kad „Vilnius, tai Europos G-taškas. Niekas nežino, kur tai yra, bet kai atranda, būna nuostabu“. Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, šiandien šios aukos pagerbiamos Vilniuje ir Panevėžyje.Šį savaitgalį antrajame rinkimų ture čekai renka šalies prezidentą ir tikimasi įtemptos kandidatų kovos.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai. Pasaulio ekonomikos forumo Davose rezultatai. Vilniuje paroda „Adventur“. Akcija „Paukščiai prie mano namų“. Orų prognozė savaitei.

Europos Komisija patvirtino kompensaciją nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad parama bus skiriama būsimiems nuostoliams kompensuoti. Šiandien, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, aukos bus pagerbiamos Vilniuje ir Panevėžyje. Neringos savivaldybės atstovai sako su nerimu laukiantys artėjančio savaitgalio, kai, prognozuojama, ant Kuršių marių ledo rinksis šimtai stintų žvejų. Šiandien, paskutinę Pasaulio ekonomikos forumo dieną, į susirinkusiuosius Davose kreipsis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Amerikos vadovo anksčiau ne kartą akcentuotas ekonominis protekcionizmas, anot stebėtojų, gali prieštarauti kitų lyderių išsakytai pozicijai.

LRT veiklą tirianti komisija kreipiasi į 14 institucijų ir visuomenę. Valstybės nekilnojamasis turtas valdomas neefektyviai, tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas.Pasaulio ekonomikos forumas Davose. Vilnius švenčia 695-ąjį gimtadienį.Geriausiems LRT darbuotojams teikiamos „Auksinės bitės“.

LRT veiklą tirianti komisija kreipiasi į 14 institucijų ir visuomenę. Valstybės nekilnojamasis turtas valdomas neefektyviai, tai atskleidė Valstybės kontrolės auditas.Pasaulio ekonomikos forumas Davose. Vilnius švenčia 695-ąjį gimtadienį.Geriausiems LRT darbuotojams teikiamos „Auksinės bitės“.

Praėjus metams po to,kai mirtinai sumuštas keturmetis, ekspertai vertina vadinamąją "Matuko reformą".Joniškyje sulaikyti nuo policijos bėgę vyrai. Dopingo vartojimu įtariamas sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.Pasaulio ekonomikos forumas Davose.Maudynės šaltame vandenyje.Sporto pranešimai.

Informacija apie orus. Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Prasideda pasaulio ekonomikos forumas Davose.Olimpinis prizininkas Aurimas Didžbalis įtariamas dėl draudžiamų medžiagų vartojimo.Po švenčių šiemet surinktas rekordinis eglučių skaičius.Iniciatyva „Idėja Lietuvai“: padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstus. Dakaro ralis.Socialinių tinkle apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Kas pasikeitė dėl smurto artimoje aplinkoje?Užsienio spaudos apžvalga. Verslo naujienos: išmaniųjų telefonų programėlės. Iš „Amerikos balso“ archyvų: Prelato Kazimiero Šaulio prisiminimai apie Nepriklausomybės akto tekstą.Viktorijos Prėskienytės-Diawaros apsakymų knyga „Bėgimas į nežinią. Afrikietiški pasakojimai“.

Atšalus orams nakvynės namai nepajėgūs visiems norintiems suteikti prieglobsčio. Pernai mirtinai sušalo 230-imt žmonių, maždaug tiek pat kiek ir žuvo eismo įvykiuose. Savaitgalį į skandalą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patekęs krepšininkas Simas Jasaitis sulaukė „Lietkabelio“ klubo nuosprendžio. Lietuvos kariuomenė pradeda keisti uniformas. Kauniečiai nusprendė, kad Vyčio skulptūra bus prie Kauno pilies.Prancūzijos prezidentas vis plačiau demonstruoja ambicingus planus. Prieš susitikimą Davose, pasaulio elitas renkasi Versalyje. Ar sugriežtėjus alkoholio prekybai mažėja svaigalų vartojimas? Širvintų rajono patirtimi domėjosi Zenonas Gipiškis.

Atšalus orams nakvynės namai nepajėgūs visiems norintiems suteikti prieglobsčio. Pernai mirtinai sušalo 230-imt žmonių, maždaug tiek pat kiek ir žuvo eismo įvykiuose. Savaitgalį į skandalą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patekęs krepšininkas Simas Jasaitis sulaukė „Lietkabelio“ klubo nuosprendžio. Lietuvos kariuomenė pradeda keisti uniformas. Kauniečiai nusprendė, kad Vyčio skulptūra bus prie Kauno pilies.Prancūzijos prezidentas vis plačiau demonstruoja ambicingus planus. Prieš susitikimą Davose, pasaulio elitas renkasi Versalyje. Ar sugriežtėjus alkoholio prekybai mažėja svaigalų vartojimas? Širvintų rajono patirtimi domėjosi Zenonas Gipiškis.

Lietuvos kaimynystėje statoma Astravo atominė elektrinė aušinimui naudos Neries vandenį. Šis projektas neatitinka tarptautinių saugumo reikalavimų, o neatsakingas vandens išteklių naudojimas gali turėti skaudžių padarinių mums visiems. Apie tai praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo Pasaulio ekonomikos forume Davose, valstybių vadovų susitikime dėl pasaulio vandens išteklių prieinamumo ir vandens kokybės išsaugojimo.Ar saugus Lietuvos vanduo? Su kokiais iššūkiais susidursime ateityje?Pokalbyje dalyvauja prezidentės vyriausiasis patarėjas Renaldas Vaisbrodas, Lietuvos geologijos valdybos direktorius Jonas Satkūnas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Šiųmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose viena pagrindinių temų buvo didėjanti turtinė nelygybė pasaulyje. Tarptautinė organizacija „Oxfam“ skelbia, kad vis daugiau gerovės sutelkiama rankose mažos grupės žmonių, kurių didelė dalis turimą turtą ne uždirbo, o paveldėjo.Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad tokia nelygybė ne tik kenkia ekonominiam augimui, bet ir lemia socialines problemas – prastą žmonių psichinę sveikatą, didelį nusikalstamumą ir panašiai.Tuo metu aplinkosaugos specialistai pažymi, kad visų šių problemų šaknys – pernelyg siauras ekonominės naudos suvokimas. „Išmokę mąstyti toleriagiškai, o ne trumparegiškai, įvertinę tokius dalykus kaip ekosistemų pajėgumas ir visuomenės galimybės, galėtume sukurti stabilesnę sistemą“, – sako Jungtinių valstijų Tenesio universiteto profesorius Donaldas Huisinghas.Darnaus vystymosi švietimo ekspertė Laima Galkutė pabrėžia, kad universalių darnaus vystymosi principų taikymo receptų nėra ir pataria, kaip atpažinti pažangiausias idėjas partijų programose.

Šiųmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose viena pagrindinių temų buvo didėjanti turtinė nelygybė pasaulyje. Tarptautinė organizacija „Oxfam“ skelbia, kad vis daugiau gerovės sutelkiama rankose mažos grupės žmonių, kurių didelė dalis turimą turtą ne uždirbo, o paveldėjo.Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad tokia nelygybė ne tik kenkia ekonominiam augimui, bet ir lemia socialines problemas – prastą žmonių psichinę sveikatą, didelį nusikalstamumą ir panašiai.Tuo metu aplinkosaugos specialistai pažymi, kad visų šių problemų šaknys – pernelyg siauras ekonominės naudos suvokimas. „Išmokę mąstyti toleriagiškai, o ne trumparegiškai, įvertinę tokius dalykus kaip ekosistemų pajėgumas ir visuomenės galimybės, galėtume sukurti stabilesnę sistemą“, – sako Jungtinių valstijų Tenesio universiteto profesorius Donaldas Huisinghas.Darnaus vystymosi švietimo ekspertė Laima Galkutė pabrėžia, kad universalių darnaus vystymosi principų taikymo receptų nėra ir pataria, kaip atpažinti pažangiausias idėjas partijų programose.