Podcasts about romoje

„Prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai kreipėsi į popiežių Leoną XIV-ąjį su prašymu oficialiai patvirtinti popiežiaus Pranciškaus inicijuotą neoficialų susitarimą, pagal kurį Italijos kardinolas Matteo Zuppi ėjo popiežiaus asmeninio pasiuntinio humanitariniais klausimais pareigas. Zelenskio biuro vadovo pavaduotoja Iryna Vereščiuk žurnalistams Romoje sakė, jog Ukraina pageidauja, kad Šv. Sostas veiktų kaip tarpininkas arba „platforma“, per kurią Ukraina ir Rusija galėtų aptarti civilių gyventojų grąžinimą. „Vienas dalykas yra, kai mes turime jų karo belaisvių, jie turi mūsų, ir abi pusės yra suinteresuotos juos susigrąžinti.“ Tačiau Ukraina neturi jokių rusų civilių, kuriuos galėtų mainyti." Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie kasmetinę Carito akciją „Gerumas mus vienija“ pasakos Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė.Ar Bažnyčių vadovai turėtų reaguoti į krikščioniškų simbolių išnaudojimą politiniais tikslais? – Rositos Garškaitės-Antonowicz komentaras.Popiežiaus Leono XIV žinia Pasaulinės jaunimo dienos proga.Kun. Mozė Mitkevičius apie apaštalo Pauliaus požiūrį į politiką.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Kultūros protestas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Druskininkai, šiemet nešiojantys Lietuvos kultūros sostinės vardą ir švenčiantys Mikalojus Konstantino Čiurlionio jubiliejų, ruošiasi finaliniams akordams, kurie vainikuos įspūdingus kultūros metus. Nors metai buvo kupini iššūkių, miestas pasiekė neeilinių laimėjimų – vien tik per metus buvo suorganizuota daugiau kaip šimtas įvairiausių renginių.Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas radijo stoties FM99 eteryje su pasididžiavimu atskleidė, kad kultūros sostinės atidarymo renginys, pavadintas „Nepyk“, pateko į pasaulio geriausių renginių penketuką. Spalio pabaigoje Romoje vyks finaliniai apdovanojimai, kur bus išrinktas pats geriausias.

Šią savaitę Romoje vyksta pagal dalyvių skaičių didžiausias Šventųjų metų renginys – Jaunimo jubiliejus. Tikimasi sulaukti milijono jaunuolių iš viso pasaulio. Evelina Povilavičiūtė jungiasi tiesiogiai iš Romos.Šiemet sukanka 25 metai, kai Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas ruošia kriminologijos studentus. Kodėl kriminologijos studijos dėstomos Filosofijos, bet ne teisės fakultete? Kiek kriminologijoje teisės ir kiek sociologijos mokslo? Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studijų prodekane doc. Jolanta Aleknevičiene.Šiandien Nidoje vyks parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymas. Apie parodą ir raudonų plytų pastatų likimą bei paveldo apsaugos klausimus ir kodėl raudonų plytų pastatai tapo Klaipėdos krašto vizitine kortele, pasakoja viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė ir Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeimos nariais. Ciklas „Čiurlioniai“ – tai pasakojimai apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Šį kartą pasakojimas apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - Vilniaus naujausių laikų metraštininku save vadinantis žurnalistas, apie Vilnių rašančio portalo 1323.lt autorius Julius Baliutavičius.Ved. Donatas Šukelis

Ukrainos atstatymas gali kainuoti 500 milijardų eurų ar dar daugiau, skaičiuoja pasaulio bankas. Praėjusią savaitę Romoje vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje Europos Sąjunga pažadėjo skirti per du milijardus eurų. Sukurtas naujas fondas. Tačiau akivaizdu, kad atstatymui lėšų ir tarptautinės pagalbos reikės itin daug. Lietuvos verslai sako matantys galimybes, kaip galėtų prisidėti prie atstatymo. Tačiau kai kurie ekspertai abejoja, ar šalies atstatymas įmanomas, kol nesibaigė karas.Ar įmanoma atstatyti Ukrainą?Laidoje dalyvauja ES gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, politologė Emilija Pundziūtė – Gallois, Energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis, bendrovės "VMG Lignum Systems" vadovas Justinas Bortkevičius, bendrovės „Jūrės medis“ valdybos narys Audrius Zabotka, bendrovės „Broswarm“ vadovas Ernestas Žvaigždinas, „Modulina Straq Panels“ vadovas Žilvinas Bitinas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šiandien Vilniuje vyks Ukrainos palaikymo akcija „Saulėgrąža“. Jos metu žmonės sės saulėgrąžas Tuskulėnų memoriale ir tokiu būdu simboliškai išreikš palaikymą kovojančiai Ukrainai.Šiandien vyks popiežiaus Pranciškaus laidotuvės. Spėjama, kad į popiežiaus laidotuves susirinks šimtai tūkstančių žmonių. Į Romą atvyko dešimtys delegacijų iš viso pasaulio.Šiandien Vilniaus panoramą bus galima pamatyti nuo vienuolikos miesto stogų. Tarp jų – Vilniaus savivaldybė, Verslo centras „Europa“, kiti verslo centrai. Taip bus paminėtas projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ gimtadienis.Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys šiandien susitiks su Irano atstovais Omane dėl Teherano branduolinės programos. Tai bus trečiasis aukšto lygio Irano ir JAV derybų dėl branduolinės programos raundas.Ved. Darius Matas

Speciali laida skirta Popiežiui Pranciškui atminti.Pontifiko laidotuvės ne tik religinis, bet ir politinis įvykis.Popiežiaus Pranciškaus palikimas bažnyčiai ir pasauliui.Žmonių emocija palydinti Šv.Tėvą.Saugumo priemonės Vatikane ir Romoje.Diplomatijos simboliai atsisveikinimo su Pontifiku ceremonijoje.Ar šiuolaikiška turi būti bažnyčia?Iš kurio regiono galėtų būti kitas Popiežius?Studijos svečias MRU profesorius Povilas Aleksandravičius.Korespondentai Italijoje Ieva Balsiūnaitė, Daiva Lapėnaitė.Ved. Madona Lučkaitė

Romoje šiomis dienomis dirbanti kolegė Ieva Balsiūnaitė parengė pasakojimą apie baziliką, kurioje jau rytoj bus palaidotas popiežius Pranciškus.Kiek jums svarbi gydytojo, pas kurį norite patekti pavardė, nes Sveikatos apsaugos ministerija siūlo tvarką, kai registruotis bus galima ne pas konkretų gydytoją, o į specialistų kabinetą.Taip pat laidoje kalbėsime apie tai, kokių pastabų ir pasiūlymų mokesčių reformai turi Ekonomikos ministerija, kodėl Teisingumo ministerija tūkstančius eurų leidžia šokoladui ir gėlėms, bei ką įdomaus Lietuva pasiūlys Venecijos architektūros bienalėje.Ved. Liuda Kudinova

Kaip Roma ruošiasi šeštadienį laukiančioms popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms, LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ pasakojo Romoje dirbanti gidė Raimonda Bojažinskytė.

Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje ir bendravimą su Lozoraičių šeima, gyvenimą Romoje ir svarbias knygas, išverstas į lietuvių kalbą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Įprastas metodas yra sudeginti ukrainietiškas knygas ir jas pakeisti rusiškomis, vietoj Ševčenkos paminklų pastatyti Puškino", – apie veiksmus, kurių Rusijos valdžia imasi okupuotose Ukrainos teritorijose, pasakoja Ukrainos Kultūros ir informacinės politikos viceministrė Galyna Grygorenko.Muziejininkų kompetencijų kėlimas gali būti viena iš tvarumo praktikų, akcentuoja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Asta Ivanauskienė. Ji konferencijoje „Green Summit“ pristatinės muziejininkų kompetencijų kėlimo programą „Marta“.„Dabar reikia vos ne su žiburiu ieškoti, kad surastum lietuvišką pavadinimą“, – apie gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso užkulisius sako konkurso sumanytojas Donatas Smalinskas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie tai, kaip ukrainiečių moksleiviai pasitinka trečius karo metus ir kaip savo išgyvenimus įprasmina piešiniuose, naujienose iš Italijos – britų dirigento atsiprašymas dėl nepagrįstų kaltinimų, kad Neapolio teatro choristai priklauso mafijai, bei Romoje aptiktos nelegalios dailės kūrinių padirbinėjimo dirbtuvės.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Kupiškyje gyvenantis ir kuriantis dailininkas Marius Skrupskis pernai inicijavo legalios gatvės meno sienos atsiradimą. Kupiškio rajono savivaldybės meras pozityviai vertina šį jaunuolio sumanymą, sako, kad Kupiškyje gatvės meno kūrėjams vietos tikrai yra.Nesupanašėti į Beresnevičių, J. K. Rowling ir Tolkieną – tokias užduotis brisdamas į grožinės literatūros upę sau kėlė filosofas Gintautas Mažeikis.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuz. red. Aivaras Gelžinis

Kone didžiausią ūkį Švenčionių rajone turintis Antonijus Jundo jau tikrai ne naujokas ūkininkavimo srityje. Nuo 1994 metų pradėjęs ūkininkauti vyras laikė ir karves ir kiaules, bet galiausiai nuspręsta koncentruotis į augalininkystės ūkio plėtrą. Moderniausios technologijos leidžia ne tik sudominti jaunimą, bet ir tausoja žemę. Jundo šeima jau 10 metų nearia laukų.Miesto bitininkavimas vis dar apipintas įvairiais mitais, o juos griauti padeda atlikti moksliniai tyrimai. Miesto bitininkavimo ambasadorius, ,,Urbanbee“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad miesto medus augalų prasme yra labai įvairus, darant tyrimus, jame neaptikta jokių sunkiųjų metalų.Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ alyvuogių aliejaus someljė, verslininkė Liana Davletšina papasakos apie geriausio pasaulyje alyvuogių aliejaus rinkimus, kurie vyksta Romoje. Kas svarbiausia, norint pelnyti geriausiojo titulą, papasakos Liana, ne kartą lankiusis geriausiame pasaulio alyvuogių aliejaus ūkyje, esančiame Italijoje, Apulijos regione.Ved. Rūta Simanavičienė

Prieš ukrainiečius kariaujantis Kęstutis Kvietkus neteks Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė šiandien pasirašė tai numatantį teikimą vidaus reikalų ministrei. Prie Rusijos kariuomenės prisijungęs Kvietkus kilęs iš Jurbarko, nepatvirtintais duomenimis turi Rusijos pilietybę.Kodėl kai kuriose šalyse Rusijai pavyksta plauti savo Ukrainos krauju suteptą mundurą? Italijos miestuose Romoje, Veronoje, Modenoje išdygo plakatai su užrašais “Rusija nėra mūsų priešas”, “gana duoti pinigų ginklams Ukrainai ir Izraeliui. Norime taikos ir atsisakome karo”. Prieš kelias dienas Venecijos kino festivalyje parodytas rusų ir kanadiečių režisierės Anastasijos Trofimovos filmas „Rusai kare“, kuriuo autorė teigia norinti sugriauti stereotipą, kad Rusijos kariai – tai tik karo nusikaltėliai. Šiandien nepaisant sukelto skandalo ir nepasitenkinimo šio filmo premjera numatyta ir Toronto kino festivalyje.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atmeta kaltinimus, kad Rusijos invazijos Ukrainoje išvakarėse įsigydamas vilą Graikijoje jis su šeima ruošėsi bėgti iš Lietuvos. Taip jis teigė opozicijai, kuri jį išsikvietė pasiaiškinti.Vyriausioji rinkimų komisija sulaukė skundo dėl Šiaulių menų mokykloje atidarytos fotografijų parodos, kurios autorius - kandidatas į Seimą Artūras Orlauskas. Komisijos pirmininkė teigia, jog bus vertinama, ar paroda negali būti laikoma paslėpta politine reklama. Pats Orlauskas sako, kad jo fotografijų paroda po Lietuvą keliauja jau ne vienerius metus ir su rinkimais nieko bendro neturi.„Laukia karšti, įdomūs ir labai svarbūs debatai“, apie kandidatų į JAV prezidentus Kamalos Harris ir Donaldo Trumpo susitikimą ABC televizijoje sako Rytų Europos studijų centro analitikas Adam Roževič.Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Sveikatos apsaugos ministerija suskaičiavo, kad per paskutinius penkis metus savižudybių skaičius šimtui tūkstančių gyventojų sumažėjo 16 procentų, per dešimt metų 40 procentų, tačiau pagal savižudybių skaičių, Lietuva vis dar išlieka viena pirmųjų Europos Sąjungoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Sakoma, kad prasidėjus Vatikano II Susirinkimui, įtakingas prancūzų dominikonų teologas Yves'as Congaras pastebėjo, jog tai esąs Louvaino Susirinkimas Romoje. Congaras turėjo omenyje, kad Louvaino katalikiškas universitetas, nuo seno žinomas kaip turtinga teologinės veiklos terpė, pagaliau sulaukė pripažinimo Romoje. Vatikano II Susirinkimas pabrėžė visos „Dievo tautos“ indėlį ir lygiavertį pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios gyvenime kartu su dvasininkais, o Louvainas dar prieš prasidedant Susirinkimui ugdė pasauliečius teologus. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius Pranciškus, didžiąją pontifikato dalį skiriantis Susirinkimo įgyvendinimui, šiemet ketina aplankyti Belgiją". Plačiau - vedamojo skiltyje.Kokią reikšmę Šaltojo karo metais turėjo lietuviškų koplyčių atidarymas Vašingtone ir Vatikane? Reportažas iš Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos.Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato Faustina Andriulytė).Užsienio spaudos apžvalga: apie popiežiaus Pranciškaus šekspyriškas keliones ir vokiečių teologą Juergeną Moltmanną (1926-2024) - parengė Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie atlaidus.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“, kurią Signatarų namuose bus galima aplankyti iki 2025 m. pabaigos. Pasakoja parodos kuratorė Marguerite de Merode ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra „Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta? Su kuratoriumi kalbasi Ignas Zalieckas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat rytojaus, kol vyksta balsavimas, pristato konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė JanulytėLygiai prieš 200 metų Vienoje įvyko žymiosios Ludwigo van Beethoveno devintosios simfonijos premjera.Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus bei jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ diskutavome apie Gertmono ir Remeikio perėjimus, „Žalgirio“ pralaimėtą teismą, trenerių reiklumą vartininkams Marijampolėje, vienakryptį Mančesterio derbį, teisėjų skandalingus sprendimus Notingame ir Valensijoje, kortelių lietų Romoje ir Gvidą Gineitį. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Baikeriai koncerte 03:34 Gertmono persikėlimas 11:24 „Žalgirio“ sezono pristatymas, klausimai dėl komplektacijos 22:33 Teismas prieš Matą, Donatą ir Oliverį. 500 eurų už telefoną rūbinėje? 32:13 „Kauno Žalgirio“ piniginė ir skambūs pareiškimai 35:00 Mati parduotas, „Panevėžio“ darbai 44:45 Dambrausko nauja stotelė 46:39 Pijaus asistas 47:13 A lygos pirmas turas. Lastausko retorika ir ko dar reikia iš Stebrio? 1:02:41 Fūrų derbis, Devenso fotografai ir pergalingi brazilo šūviai 1:14:32 Draftai su „Padkastu“ ir Tretjako benefisai 1:17:30 Blogiausias stadionas 1:22:12 Ar šildo žolę ir kiek bilietų parduota? 1:24:06 „Premier“ lyga. Teisėjo kliurka, dėdės pyktis ir Mančesterio vienakryptis eismas 1:44:28 „Bundeslyga“. „Bayern“ 10 taškų deficitas, derbinės lygiosios ir „Bayer“ krašto gynėjų siautulys 1:55:05 „Real“ sirgalių psichozė, degami deglai, verčiami teisėjai 2:08:15 „Serie A“. Trys raudonos, tolyn rūkstantis „Inter“ ir Gvido šansai 2:17:48 Kas ką treniruos? Ir ką dėl Mbappe?

Lietuvoje minima vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena. Prezidentas Gitanas per 80 užsienio ir Lietuvos piliečių įteikė valstybės apdovanojimus.Avdiivkoje vyksta įnirtingi mūšiai, miestą iš trijų pusių supa Rusijos pajėgos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako: „Mes vertiname kiekvieną Ukrainos žemės gabalėlį, tačiau didžiausia vertybė ir prioritetas mums yra Ukrainos kario gyvybės išsaugojimas.“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais pasirašys susitarimus dėl saugumo garantijų Ukrainai. Šeštadienį jis sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje pagrindinė tema - kaip karų akivaizdoje neprarasti tikėjimo, kad šalys vis dar gali bendradarbiauti.Romoje šiais metais vasario 16-oji minima ypatingai – išskirtinės Šv. Mišios ir Dainų šventės tradicijas pristatatantis 100 choristų choras iš Lietuvos.Lietuvos trispalvė šiandien keliama ir nedideliame Belgijos mieste Diufelyje. Nors 40 kilometrų nuo Briuselio nutolusiame mieste negyvena nė vienas lietuvis, vietiniai jį praminė pačiu lietuviškiausiu visoje Belgijoje dėl čia gyvenančių flamandų Fransinos ir Renė meilės bei paramos Lietuvai. Ji tęsiasi jau beveik 30 metų.Didžiausia pasaulio demokratija po Indijos ir Jungtinių Valstijų, Indonezija, turi naują prezidentą. Po įspūdingų rinkimų, kuriuose per vieną dieną galėjo balsuoti iki dviejų šimtų milijonų žmonių, nugalėjo buvęs generolas, pristatantis save kaip mielą dėdę, tačiau kritikų vadinamas karo nusikaltėliu ir grobiku, keliančiu grėsmę demokratijai.Ved. Agnė Skamarakaitė

12-ą dieną tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, po sprogimo Gazos ligoninėje aukų skaičius gali siekti kelis šimtus. Abi pusės dėl atakos kaltina viena kitą, o Artimuosiuose Rytuose kilo didelio masto protestai. Tuo metu į Tel Avivą atvykęs Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas sako, kad dėl atakos esą kaltas ne Izraelis, o kita pusė.Ukrainą pasiekė ilgai lauktos ATACMS raketos ir visi žadėti tankai “Abrams” iš Jungtinių Amerikos valstijų. ATACMS jau panaudoti smūgiams prieš Rusijos aerodromus. Sakome, kad ukrainos galimybėms atakuoti padidėjus iki 165 kilometrų nuotolio, Rusijai teks perkelti savo karo logistiką toliau nuo fronto. Kita vertus, neramios žinios vis dar ateina iš Avdijivkos, o ir Mariupolyje papildomai telkiami Rusijos kariai.Toliau plaukia laiškai su grasinimais susprogdinti. Informacinė ataka tęsiasi, bet į ją reaguojama ramiau. Grasinantys laiškai pasiekė ir šešis Prancūzijos oro uostus. Juose buvusius žmones teko evakuoti. Romoje taip pat buvo skelbiama, kad dėl grasinančio laiško evakuota žydų mokykla, tačiau galiausiai pareigūnai pareiškė, kad tai tebuvo pratybos.Atrenkant, kas kitąmet atstovaus Lietuvai „Eurovizijoje“ nuo šiol svarbiausios bus žiūrovų simpatijos. Tokių pokyčių imtasi po pernykčių diskusijų, kai komisijos balsai nulėmė, jog Lietuvai atstovauti turi Monika Linkytė, nors daugiau žiūrovų balsų surinko atlikėja Rūta Mur.Ved. Liepa Želnienė

Vilnietis kunigas Mozė Mitkevičius, popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje studijavęs biblinius mokslus, lapkričio mėnesį ten ginsis teologijos daktaro laipsnį. Pokalbis su juo apie Šv. Rašto pažinimą, interpretavimą, kasdienio skaitymo naudą. Parapiniuose Biblijos būreliuose kartais dominuoja mėgėjiška psichologija ir sociologija, populiarusis dvasingumas, ideologiniai ir politiniai lozungai. Pašnekovas pateikia savo patirtį, ką reiškia gyventi ir augti su Šv. Raštu.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

„Ne kartą buvo sakyta, kad Ratzingeris turėjo intelektinės sintezės dovaną ir gebėjimą įžvelgti opiausius bet kokio intelektinio ginčo taškus. Savo sukaupto kultūrinio kapitalo dėka jis galėjo laisvai dirbti beveik septyniomis kalbomis. Be to, puikiai išmanė visą katalikiškosios intelektualinės tradicijos panoramą. Per konferencijas Romoje jis dažnai išklausydavo daugybę pranešimų, atsiprašydavo, kad neturėjo laiko parašyti savojo, o paskui pateikdavo susintetintus apmąstymus, kurie būdavo gilesni ir aiškesni už visus oficialius pranešimus. Anglakalbiai dalyviai juokaudavo, kad jiems lengviau suprasti Ratzingerį, kalbantį bavariška italų kalba, negu italus, neva kalbančius itališkai“, – plačiau apie Josepho Ratzingerio teologinį palikimą – vedamojo skiltyje.Minint Maldos už krikščionių vienybę savaitę, pokalbis su Vilniaus vyskupu pagalbininku Dariumi Trijoniu (parengė Jūratė Kuodytė) ir reportažas iš sausio 18 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusio naujo ekumeninio Evangelijų pagal Matą ir Morkųų vertimo pristatymo.„Nesidrovėkite kritikuoti Bažnyčios“ – vokiečių katalikiškos spaudos publikacijas apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vis daugiau žmonių knygas skaito angliškai. Kaip ši tendencija veikia knygų rinką Nyderlanduose ir Lietuvoje.Seimas šiuos metus yra paskalbęs Klaipėdos krašto metais. LRT šiai progai rengia istorinių pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Pirmasis ciklo epizodas.Budistų šventykla Debesų gatvėje, ir šiandien tebenaudojamos Kipro Petrausko plaukų žnyplės, vienam architektui dedikuojami pasivaikščiojimai – tai iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ teminių ekskursijų objektai. Pokalbis su miesto gidais.Šią savaitę teatrologė, literatūrologė profesorė Irena Veisaitė būtų minėjusi savo 95-ąjį gimtadienį. Ją prisimina istorikas Aurimu Švedas ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kad norėdami sėkmingos švietimo politikos turime turėti ją komentuojančių, analizuojančių ir kritikuojančių intelektualų. Komentaro autorius dairosi, ar tokių turime.Kas įdomaus įvyko pasaulio kultūroje šią savaitę? Įteikti „Auskiniai gaubliai“, karikatūros Prancūzijos spaudoje kelia tarptautinę įtampą, Luvro muziejus stengiasi mažinti lankytojų srautus ir naujus archeologinius atradimus Romoje.Pokalbis su menininku Žygimantu Kudirka apie tai, kaip menas pajaučia ateitį ir kaip kūrėjai kuria mąstydami apie rytojų.Ved. Dovydas Kiauleikis

Ko tiksliai popiežius Pranciškus vyksta į Bahreiną? Uždavus šį klausimą Vatikano stebėtojams Romoje, reakcija beveik visada būdavo tokia pati: išplėstos akys ir šiek tiek suglumęs žvilgsnis. Tuo norima pasakyti, kad niekas kitas, o tik pats popiežius sprendžia, kurias šalis aplankyti. Jo trijų su puse dienos kelionė į mažytę Persijos įlankos valstybę, truksianti iki sekmadienio, pirmiausia yra atsakymas į pakvietimą. Kaip „Vatican News" paaiškino valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, tai buvęs „neformalus“ Bahreino karaliaus Hamedo Ben Issa Al Khalifa kvietimas. Plačiau - vedamojo skiltyje.Reportažas apie renginius, skirtus Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-mečio minėjimui (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalga – apie tironijos ir demokratijos refleksijas (parengė Laurynas Peluritis).

Augant šildymo ir elektros kainoms, Energetikos ministerijoje bus tariamasi, kaip biudžetinėse įstaigose mažinti suvartojamą energiją ir sutaupyti.Šiandien Romoje baigiasi Europos plaukimo čempionatas. Ar sėkmingas Lietuvos plaukikų pasirodymas skatina ir jus mokytis plaukti ir ar turite, kur mokytis plaukti?Pakruojo dvaras nebepriima Rusijos pilietybę turinčių lankytojų ir kviečia prie iniciatyvos prisidėti Lietuvos viešbučius, restoranus, valstybines ir privačias organizacijas, užveriant savo duris rusų pilietybės keliautojams. Kaip planuoja elgtis kitas verslas?„Verslo laike“ – patarimai kaip pinigų nuvertėjimo metu elgtis su savo pinigais.Rubrikoje „LRT girdi“ apie staliukų rezervavimo politiką: ar verslas gali imti piniginį užstatą ir jo negrąžinti?Panirti į „Apsemtą mišką“ Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje kviečia lietuvių jaunosios kartos tapytoja M. Ganusauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Naujausią informaciją apie karą Ukrainoje apžvelgia užsienio naujienų redaktorius Gabrielius Grubinskas.Lietuvoje daugėja aktyviai investuojančių moterų, rodo Lietuvos banko duomenys. Ekspertai mano, jog didėjantis investuoti pradedančių moterų skaičius yra susijęs su lengviau prieinama informacija nepatyrusiems vartotojams bei noru apsaugoti sukauptas santaupas, kad šios nenuvertėtų.Romoje tęsiasi Europos plaukimo čempionatas. Jame medalius jau pelnė ir Lietuvos atstovai. Apie lietuvių pasiekimus ir dar būsimus pasirodymus, pokalbis su čempionatą gyvai stebinčiu portalo LRT.lt žurnalistu.Izraelis ir Gazos kovotojai laikosi trapių paliaubų, tačiau įtampa tebetvyro, o ir patys gyventojai netiki, kad paliaubos truks ilgai. Apie situaciją regione pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Živilė Avital Juonytė.Lietuvoje baigiamas kurti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, kurį gydytojai galės stebėti ir valdyti per nuotolį.Ved. Darius Matas

Stefano Liberti – daugybe apdovanojimų įvertintas Italijos žurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas, pasakojęs apie migracijos krizę knygoje „Į pietus nuo Lampedūzos“, plačiai nušvietęs maisto pramonės poveikį planetai. Prieš tai išmaišęs pusę pasaulio, 2019 metais jis nukreipė savo žvilgsnį į savo gimtąją šalį. Būtent tais metais jis ėmė tirti klimato krizės poveikį Italijoje.„Iš pradžių įsivaizdavau, kad tai viena iš daugelio paveiktų šalių. Tačiau bendraudamas su žemės ūkio darbininkais, žvejais, turizmo sektoriaus darbuotojais supratau, kad mano šalyje vyksta kažkas tikrai labai blogo“.Didžiulė sausra ir stebėtinu greičiu tirpstantys ledynai tą tik patvirtina: šią vasarą Italiją krečia ne tik politinė, bet ir klimato krizė. Tačiau apie pastarąją viešojoje erdvėje mažai kas kalba.Pokalbis apie sausrą, Italijos politiką ir žurnalistų vaidmenį klimato krizėje – su knygos „Terra bruciata“ (lietuviškai „Išdeginta žemė“) autoriumi Stefano Liberti vyksta jo gimtojoje Romoje.Autorė Inga Janiulytė-TemporinNuotraukos autorė Valeria Brigida

Berlyno sieną, Šaltojo karo laikų geležinės uždangos simbolį, likus dvejiems metams iki griuvimo savo filme „Dangus virš Berlyno“ („Troškimų sparnai“) jaudinančiai įamžino vokiečių kino režisierius Wimas Wendersas. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vyksta jo filmų retrospektyva, o karas Ukrainoje ir ant pasaulio besileidžianti nauja uždanga vėl sužadina anų laikų prisiminimus. Britų savaitraščiui „Tablet“ režisierius pasakoja apie katalikišką tikėjimą, įkvėpusį jo kino kūrybą.Birželio pabaigoje Romoje buvo surengtas Pasaulinis šeimų susitikimas, tuo pačiu skirtas ir Amoris Laetitia – popiežiaus dokumento, skirto šeimai – metų užbaigai. Į renginį suvažiavo apie du tūkstančiai dalyvių iš viso pasaulio, taip pat trys šeimos iš Lietuvos. Įspūdžiais iš renginio dalinasi laidos svečias – antropologas, vadybos konsultantas Saulius Matulevičius.Laurynas Peluritis apžvelgia savaitės publikacijas, skirtas Lietuvos užsienio politikos temoms.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laidoje „Prie aikštelės“ bendravome su ilgamečiu Kijevo „Budyvelnik“ vadovu Gediminu Navikausku. Apie gyvą Ukrainos krepšinį, rusų pastangas išlikti krepšinio žemėlapyje ir „Žalgirio“ problemas. Temos: Ukrainos krepšinio klubai sustoti neketina (00:00); Pirmos karo valandos ir situacijos suvokimas (5:40); Panika evakuojantis (9:50); Apie karą perspėjo prieš dvi dienas (12:00); Pažadas evakuoti žaidėjus (14:40); Kariauti likęs klubo gydytojas (17:08); Užimti Kijevo rusai šansų neturi (19:19); Kur prieš karą buvo Ukrainos krepšinis? (22:50); Ukrainos klubų krepšinio vadovai nepalaiko (24:50); Ukrainos krepšinio čempionatas įvyks (27:50); Ukrainos klubų pinigai karo metu (32:00); Rusų bandymai dalyvauti Europos krepšinyje (34:00); Kaip Rusija maitins Serbijos klubus? (35:30); „Budyvelnik“ namų rungtynės Romoje (38:43); Ukrainos krepšinio problemos pagal Dominyką Domarką (40:00); Jordi Bertomeu gali ir nepasitraukti (48:40); Eurolygos požiūris į „Budyvelnik“ klubą (52:06); „Žalgirio“ nesėkmės ir Navikausko patarimai (55:00); Kas turi komplektuoti komandą? (1:01:15).

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Jolita Urbanavičiene apie informacinę sistemą e. kalba, joje esančius žodynus, duomenų bazes ir net galimybę nustatyti teksto emocinį atspalvį.Valstybinis choras „Polifonija“ kvietė įprasminti poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą. Surengtas jaunųjų kompozitorių konkursas. Kūriniuose reikėjo naudoti tik J. Meko tekstus. Kokių kompozicijų Šiauliuose sukūrė jaunieji muzikai?Ar kuriant spektaklį aktorės kūnas tebepriklauso aktorei ir ką apskritai reiškia būti aktore? Tokius klausimus kelia pusiau dokumentinės tragikomedijos „Sirenų tyla“, atveriančios LNDT Mažąją salę, kūrybinė komanda.Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“. Joje – grafų Kosakovskių dokumentinis paveldas. Būtent jo pagrindu prieš šimtmetį Bibliotekoje įsteigtas Retenybių (dabar – Retų knygų ir rankraščių) skyrius. Ką skaitė, kuo domėjosi ir kokių turtų buvo sukaupę didikai Kosakovskiai?I. Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką režisieriaus N. W. Refn filme „Važiuok“ (2011) ir iš karto po filmo suklestėjusią Synthwave'o muzikinę kultūrą.Romoje, vieno novatoriškiausių ir įvairiapusiškiausių italų kino ir teatro režisierių G. Bertolucci vardo premijos įteikimo ceremonijoje, bus apdovanotos geriausios jaunosios kartos Europos aktorė ir režisierė. Apdovanojimai bus įteikti Lietuvos menininkėms – režisierei Kamilei Gudmonaitei ir aktorei Aistei Diržiūtei.Į LRT Klasika eterį grįžta laidų juosta „Savaitės kompozitorius“. Su kokiais kompozitoriais į artimesnę pažintį leisimės šią vasarą?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Šių metų kovo 19 dieną, minėdamas devintąsias išrinkimo į Petro sostą metines, popiežius Pranciškus paskelbė ilgai lauktą dokumentą – apaštalinę konstituciją „Praedicate Evangelium", kurioje pertvarkoma svarbiausio Katalikų Bažnyčios administracinio organo – Romos Kurijos – struktūra bei misija. Paskutinį kartą panašus dokumentas buvo skelbtas daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Vatikano stebėtojai teigė, kad būtent Romos Kurijos neveiksnumas prisidėjo prie skandalų, dėl kurių galiausiai atsistatydino popiežius Benediktas XVI, tad viena iš didžiųjų Pranciškaus reforma vadintos Kurijos pertvarkos buvo laukiama nuo pat pat jo pontifikato pradžios. Ką sako birželio 5 d., per Sekmines įsigaliojanti naujoji Pranciškaus apaštalinė konstitucija? Apie tai – vedamojo skiltyje.Apie jubiliejinius Sekminių atlaidus Vilniaus Kalvarijose pasakoja kun. Jurgis Vitkovskij.Žurnalo „Artuma" birželio numerio temos (pristato Rūta Lazauskaitė).Spaudos apžvalga: apie reakcijas į karą, Vengrijos premjerą Orbaną ir realpolitik (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šiandienos „Mažosios Europos pokalbių“ cikle „Keliaujantis žmogus“ pasikalbėsime apie knygas. Knygas kaip kelionių gidus, kurie tampa kelionės palydovais, atskleidžiančiais mūsų lankomų vietų ypatumus, padedančiais susidėlioti maršrutus.Tačiau knyga gali būti ir tarsi skraidantis kilimas, galintis nunešti mus į žmogaus fantazijoje pagimdytus įsivaizduojamus pasaulius. Arba laiko mašina, suteikianti galimybę nusikelti į būtąjį laiką. Kad ir, pavyzdžiui, italų rašytojo Alberto Angelos dėka praleisti vieną dieną senovės Romoje prisiliečiant prie kasdienio romiečių gyvenimo, jo įdomybių paslapčių. Arba pajausti nostalgiją Tadeuszo Konwickio „Meilės įvykių kronikoje“, kur pasakotojas nukelia mus į tą Lietuvą, kuri atsisveikindama su LDK paveldu ir žengdama į modernaus nacionalizmo amžių tais laikais buvo ūmi vasarinė audra ar greičiau gęstančio, agonijoje merdinčio ugnikalnio viduriai, besileidžianti didžiulė Saulė, palikusi įstabaus grožio šviesos dryžius ir blėstančios vaivorykštės pėdsaką. Knyga gali mus nunešti ir į įsivaizduojama ateitį: galbūt utopinę, žadančią išsipildymą, o gal ir distopinę, perspėjančią apie laukiančią pragaištį neišsprendus šiandienos problemų. Tad šios dienos „Mažosios Europos pokalbiuose“ pokalbis apie kelionės palydovę knygą su knygų autore, gide Dalia Smagurauskaite.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Prisiminsime 1595 m. Brastos bažnytinę uniją, kai krikščioniškame pasaulyje užsimezgė pirmieji ekumeninių idėjų daigai, pasodinti Abiejų Tautų Respublikoje ir palaistyti Romoje, popiežiui Klemensui VIII paskelbus bulę apie krikščionių pasaulyje gimusią naują konfesiją – graikų apeigų katalikus, dar vadinamus unitais. Graikų apeigų katalikų, pripažinusių savo pavaldumą popiežiui, kelias nebuvo rožėmis klotas, o ir šiandien jie didžiųjų brolių – tiek katalikų, tiek ir stačiatikių – nėra laikomi lygiaverčiais dėl įvairių priežasčių. Pasakoja Radvilų rūmų muziejaus vedėjas Remigijus Černius.Ved. Jūratė Kuodytė

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – įdomiausi įvykiai Lietuvos padangėje, trenerio rinkimai, A lygos tarpsezonio naujienos, šiek tiek apie Angliją, „Atletico“ vargai, „Real“ dominavimas, „Bayern“ nukraujavimas, „Borussia“ sugrįžimas ir įspūdingas mūšis Romoje. Komanda – 15min žurnalistai Mantas Krasnickas, Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „TV3 Sport” komentatorius Rytis Vyšniauskas. 00:00 Įžanga 02:08 N.Gorobsovas ir „Hegelmann“ 20:19 Lietuvos trenerių reitingas 27:28 Ch.Erikseno noras 30:48 Afrikos čempionatas 41:25 Ryčio medis 42:10 Pagaliau mažai apie Angliją 49:30 De Jongas ir „Atletico“ 1:01:58 „Bayern“ vargas ir „Borussia“ sugrįžimas 1:13:15 Kokios rungtynės Romoje! 1:28:32 Ką žiūrėsim? 1:31:21 Graži istorija Portugalijoje

Ko tikėtis iš JAV prezidento Džo Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino vaizdo pokalbio?Vienas aukšto rango JAV pareigūnas teigia, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą atsaką“, jeigu sąjungininkai paprašytų amerikiečių sustiprinti savo pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju.Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad vaikų nuo 5-erių metų skiepijimas nuo COVID-19 galėtų prasidėti gruodžio antroje pusėje. Tada, anot jos, Lietuva turėtų gauti vakcinas. Pasak Ingridos Šimonytės, būtent vaikai platiną virusą ir gali užkrėsti senjorus, kurių grupė yra prasčiausiai besiskiepijanti.Kauno klinikų medikai teigia, kad pritaikę retą gydymo būdą, sugebėjo išgelbėti koronavirusu sergančio 16-mečio paauglio gyvybę. Pasak vaikų ligų gydytojo Vaidoto Gurskio, jaunuolio sveikata blogėjo itin sparčiai, o jam pritaikyto gydymo nuo COVID-19 pavyzdžių pasaulyje yra vienetai. Gurskio teigimu, skiepijant vaikus būtų galima išvengti maždaug trečdalio hospitalizacijų.Seimui teikiamas siūlymas įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 procentai, gamybą bei vartojimą. Grupė valdančiajai daugumai ir opozicijai priklausančių parlamentarų inicijuoja tokias pataisas. Gėrimai būtų gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.Lietuvos įmonės sugrąžintos į Kinijos muitinės sistemas. Ar ilgam?Vienas žymiausių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas vakar Lietuvos ambasadoje Romoje tapo Lietuvos piliečiu. Šiuolaikinės architektūros grandu laikomas M. Fuksas gimė mediko iš Vilniaus Raimondo Fukso ir austrų bei prancūzų kilmės italės, filosofijos profesorės Tersilijos šeimoje. Šešerių metų neteko tėvo. Pats M. Fuksas save pristato kaip patrakusį lietuvį, gimusį Romoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie aplinkosauginius protestus ir atminties karus Serbijoje .Antrus metus vyksta labdaros iniciatyva „Menininkai, saugantys miškus“. Kviečiama už simbolinę kainą įsigyti Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių ir taip paremti senųjų Lietuvos miškų išsaugojimą.Vienas žymiausių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas vakar Lietuvos ambasadoje Romoje tapo Lietuvos piliečiu. Šiuolaikinės architektūros grandu laikomas M. Fuksas gimė mediko iš Vilniaus Raimondo Fukso ir austrų bei prancūzų kilmės italės, filosijijos profesorės Tersilijos šeimoje. Šešerių metų neteko tėvo.Apie naują „Žiemojimo su opera“ sezoną.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kas padeda užtikrinti žemesnes šildymo kainas. Mažiausiai už šildymą tarp visų didmiesčių - moka Kauno gyventojai. Ekspertų teigimu, tai lemia ne tik biokuro naudojimas, bet ir konkurencija, kurią didina nepriklausomi šilumos gamintojai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aplinkos ministras žada, kad renovacijos proceso naudą labai greitai pajus daugiabučių gyventojai ir kiti renovacijos proceso dalyviai. Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą spartinti renovacijos mastą ir siekiant, kad 2050-aisiais pastatai Lietuvoje energiją vartotų ypač taupiai.Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui neapmokestinamąjį pajamų dydį kitąmet didinti 60 eurų iki 460 eurų. Didžiausią to naudą pajustų uždirbantys minimalų darbo užmokestį. Nuo Naujų metų jiems atlyginimas į rankas augtų 65 eurais.Ar Rusija ir Baltarusija taps viena valstybe? Šalių prezidentai patvirtino pagrindines Sąjunginės valstybės steigimo sutarties nuostatų įgyvendinimo kryptis, įskaitant 28 sąjungines programas, taip pat atnaujintą karinę doktriną ir Sąjunginės valstybės politikos koncepciją. Pasirašytuose susitarimuose pagrindinis dėmesys skirtas ekonominiams ir reguliavimo klausimams, įskaitant bendrą mokesčių, bankininkystės, pramonės, žemės ūkio ir energetikos politiką.Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu Europa tapo pandemijos epicentru. Nors situacija prasčiausia mažiausiai pasiskiepijusiose šalyse, tokiose kaip Rumunija ir Bulgarija, užsikrėtimų ir mirčių skaičiai auga ir Vakarų Europos valstybėse.Tęsdamas savo misiją pasiekti didesnę lyčių lygybę Bažnyčioje, vadovauti Vatikano gubernatūrai Popiežius paskyrė moterį. Romoje gimusi, 52 metų pranciškonė sesuo Rafaela Petrini tapo pirmąja šias pareigas einančia moterimi mažiausioje pasaulio valstybėje.Seimas po pateikimo pritarė siūlymui naujai taros surinkimo tvarkai. Jei tam bus galutinai pritarta, nuo 2023 metų į taromatus bus galima nešti stipraus alkoholio butelius, stiklainius, pakuotes nuo pieno. Užstato sistemos administratorius perspėja, kad taromatuose susikauptų milžiniški kiekiai duženų.Ved. Madona Lučkaitė.

Praėjusią savaitę Italijos sostinėje susirinkusių Didžiojo dvidešimtuko šalių lyderių apsaugai sutelkta beveik 8 tūkst. pareigūnų, Romos gyventojai teigia kurį laiką esą buvę atkirsti nuo pasaulio. Kaip apie šį susitikimą atsiliepia šalies žiniasklaida bei kokios kitos aktualijos vyrauja Italijoje - pokalbis su bendradarbe šioje šalyje Daiva Lapėnaite.„Keturi milijonai“: prieš kelerius metus į La Palmą išvykusi Eglė Mankevičienė apie netikėtą sprendimą palikti Lietuvą, gyvenimą XVI a. Kanarų viloje ir salą tebekrečiantį ugnikalnį.ką išgyvena šeimos, kurių vaikai lieka Lietuvoje, o tėvai išvyksta į užsienį? Kokių teigiamų patirčių gali suteikti toks šeimos modelis? Disertaciją apie tai parašė sociologė Gintė Martinkėnė.Kas lėmė, kad JAV universitetai yra vieni geriausių pasaulyje ir kaip ten nemokamai gali studijuoti lietuviai? Pokalbis su Jeilio universiteto absolventu, konsultacijų startuolio įkūrėju Jonu Kavaliausku.Ved. Karolina Panto

Šių metų rugsėjo mėnesį sukako 700 metų nuo Vakarų literatūros genijaus, „Dieviškosios komedijos“ autoriaus mirties. Kodėl pasaulis iki šiol skaito Dantės kūrinius, o net trys naujausių laikų popiežiai, tarp jų ir dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas Pranciškus paskyrė savo apaštalinius laiškus jo asmeniui ir kūrybai?„Mažojoje studijoje“ vieši tikras Dantės entuziastas ir gerbėjas ir vienas iš žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ naujausio numerio autorių Tomas Riklius, Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos katedros doktorantas, tyrinėjantis ankstyvojo baroko katalikiškąją meno teoriją ir šiuo metu esantis stažuotėje Romoje. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Spaudos apžvalga.Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras apie toksiškus sporto sirgalius.Vilniuje liepą - rugpjūtį vyksta Kristupo vasaros festivalis.Pokalbis su 70 - ies metų jubiliejų švenčiančia Lietuvių kino ir televizijos aktore Gražina Baikštyte.Liepos 20 - 22 dienomis Romoje organizuojamos Lietuvos kino dienos.Nacionalinį muziejų pasiekė netikėtas išskirtinis archeologinis radinys - Jogailos laikus menantis lobis.Naujasis Vilniaus Rotušės vadovas Perlis Vaisieta antradienį pristato savo viziją, kokia ateityje bus sostinės rotušė ir viena iš miesto centrinių aikščių.Klasikos koncertų salių apžvalga su vyr. muzikos redaktore Rasa Murauskaite.Ved. Marius Eidukonis

Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė – tapytoja, menotyrininkė, dėstytoja, nuo 2009-ųjų vadovaujanti Bažnytinio paveldo muziejui. Šiandien turime retą progą pažvelgti į jos kūrybos ištakas. Galerijoje „Trivium“ (Vitebsko g. 21) atidaryta Sigitos paroda „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“, kurioje eksponuojami 1994–1997 m. sukurti darbai. Jie nutapyti ant statybinio kartono, naudojant žvyrą, lipalą, dervą, molį, pigmentus, statybinius klijus ir dažus. Kartonai tarsi suauga su galerijos aplinka ir tampa Nepriklausomybės pradžios tapybinių ieškojimų testamentu. Su Sigita Maslauskaite-Mažyliene kalbamės apie 1990-ųjų kultūros ir kelionių alkį, studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, Šventojo Kazimiero kultą, pabėgėlių vaizdavimą ir nenugalimą tapybos trauką.Ved. Menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Tarptautinę šokio dieną - Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ jau pradėjo švęsti: vidurdienį sostinės Stanislovo Moniuškos skvere vilniečiams sušoko improvizaciją pagal anksčiau pastatytą jų pačių Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“.Tęsiame pokalbių ciklą „Keturi milijonai“ ir šiuokart pažintis su knygų vaikams autore ir iliustruotoja Elena Selena, kuri jau šeštus metus gyvena Paryžiuje.Klasikinės muzikos pasaulio naujienos, kurias rengia Paulina Nalivaikaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kuratorė Monika Lipšic, su menininkais kurianti parodas, performansus, videokūrinius bei tekstus. Jos biografijoje darbai ŠMC Vilniuje, taip pat Romoje, San Franciske, Vokietijoje ir kitur. Ji kuruoja ir internetinę platformą www.thegoodneighbour.lt, bet tai dar ne viskas. Apie įvairialypes kūrybines paieškas, atradimus, patirtis ir šiuolaikinį meną kalbamės su Monika Lipšic.Ved. Gabija Narušytė ir Ignas Gudelevičius

Turbūt daugeliui pažįstamas atradimo džiaugsmas, kai ligos, priverstinės izoliacijos, karantinų ir kitokių judėjimo suvaržymų metu pradedame tvarkyti palėpėse, giliuose stalčiuose ir sandėliukuose paslėptus turtus. Kai netyčia užtikau laikraščio iškarpą su popiežiaus Jono XXIII Romumo malda. Kaip tik romumo, apie kurį užsimena popiežius savo maldoje, šiais ir visais laikais žmogui trūksta. Net ir popiežiui, kuris dešimtmečius rašė dvasinį dienoraštį, Šio dienoraščio ištraukos, pavadintos Sielos dienoraščiu, buvo išleistos 1965 m..Dar studijuodamas Romoje, jis dienoraštyje įrašė žodžius: „Viešpatie, man šiame pasaulyje tereikia vieno: pažinti save ir mylėti Tave.“Romumo maldą komentuoja psichoterapeutas Algirdas Petronis.Ved. Jūratė Kuodytė

Roma – Europos kultūros ir istorijos lopšys, didžiulis meno muziejus po atviru dangumi ir nuolatinės traukos miestas. Kuriame, be kita ko, ir labai skanu. „Pasaulio puodų“ viešnios – Romoje ne vienerius metus praleidusios Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė. „Pasivaikščiojimai po Romą“ – taip vadinasi jų knyga apie amžinąjį miestą. Keliaujam, sužinom, ragaujam.Ved. Vytaras Radzevičius

Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Romoje augęs Simonas Jurkevičius šiandien italų turistus priima Kaune, kuria muziką, rašo, o pirmieji jo tekstai išspausdinti dar žurnale „Genys“. Istorijos mokytoja Marija Serbinaitė pamokų metu vaikams bando paaiškinti, kad herojais buvo ne vien vyrai. Kaip sekasi tai padaryti, kai privalomų 12-okams žinoti asmenybių sąraše yra tik viena moteris?Kodėl visuomenė nemato žmonių su Dauno sindromu ar net bijo su jais bendrauti? Aktorius ir režisierius Darius Gumauskas pristato spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą turinčių žmonių gyvenimą. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: prie sienos priklijuoto banano istorija, pabėgėlių situaciją primenanti prakartėlė Kalifornijoje, kovos prieš cenzūrą Kirgizijoje. Iš maisto ir kitų objektų instaliacijas ir piešinius kurianti menininkė Jolita Vaitkutė pristato pirmąją parodą #foodporn. 25 aktuose iš vaisių, daržovių ir arbatos nuogumo nėra – yra tik maisto produktai. J. Vaitkutė sako, kad nuogumas yra mūsų pačių interpretacija. Pokalbis apie interpretacijos ir cenzūros susidūrimą mene. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Šiandien pretendentams prezidento rinkimuose paskutinė diena pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkėjų parašus. Romoje atidaryta naujoji Lietuvos ambasada Italijoje. Diplomatinė atstovybė įsikurs patalpose, kurias Lietuva gavo kaip kompensaciją už sovietų nusavintą tarpukario pastatą „Villa Lituania“. Atleista „Swedbank“ grupės vadovė Birgita Bonesen, taip pat sustabdyta prekyba akcijomis biržoje. Sekmadienį Ukraina rinks prezidentą. Pokalbis su Seimo opozicijos lydere Viktorija Čmilyte Nielsen. Vedėja Agnė Skamarakaitė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apdovanos labiausiai nusipelniusius, ginant žmogaus teises. Atleista Švedijos finansų grupės „Swedbank“ vadovė Birgite Bonesen. Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė visus aštuonis alternatyvius „Brexit“ scenarijus. „Lietuvos paštas“ rengiasi galimam Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos ir peržiūri siuntų gavimo ir išsiuntimo procedūras. Seime minima Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 15 metų sukaktis. Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidaro naująją Lietuvos ambasadą Romoje. Pirmoji Lietuvos pasiuntinybė Romoje buvo įsikūrusi pastate „Villa Lituania“. Sportas.

„60 minučių“: dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto Azovo jūroje skubų posėdį šaukia JT Saugumo taryba. Posėdį taip pat šaukia NATO ir Ukrainos Rada. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kviečia visuomenę ne protestams, o diskusijai dėl Vaiko teisų apsaugos įstatymo. Linas Kukuraitis – laidos svečias.Jau šį vakarą Marse leisis naujas Marsaeigis.Romoje po ilgos ligos mirė garsus italų režisierius Bernardo Bertolucci. Jam buvo 77-eri.

Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto Azovo jūroje skubų posėdį šaukia JT Saugumo taryba. Posėdį taip pat šaukia NATO ir Ukrainos Rada. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kviečia visuomenę ne protestams, o diskusijai dėl Vaiko teisų apsaugos įstatymo. Šiuo metu į savo šeimas vaikus priima 177 budintys globotojai, jų ypač trūksta regionuose. Jau šį vakarą Marse leisis naujas Marsaeigis. Romoje po ilgos ligos mirė garsus italų režisierius Bernardo Bertolucci. Jam buvo 77-eri. Ved. Deividas Jursevičius.

Gegužės 4 - 15 dienomis Romoje vyks Lietuvos menų festivalis „Flux“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje: Juttos Noak romanas „Raudonos pelytės“, Virginijos Kulvinskaitės eilėraščių rinkinys „Antrininkė“. Gegužės 7-ąją, spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – pirmadienio viktorinoje apie gimtosios kalbos gynimą.„Klasikos enciklopedija“ – apie Verkių dvarą.

Gegužės 4 - 15 dienomis Romoje vyks Lietuvos menų festivalis „Flux“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje: Juttos Noak romanas „Raudonos pelytės“, Virginijos Kulvinskaitės eilėraščių rinkinys „Antrininkė“. Gegužės 7-ąją, spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – pirmadienio viktorinoje apie gimtosios kalbos gynimą.„Klasikos enciklopedija“ – apie Verkių dvarą.

Laidoje choreografė, šokio pedagogė Aira Naginevičiūtė, kurios teatras „Airos“ dalyvauja festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Romoje prasideda Lietuvos menų festivalis „Flux“. Fotografė Neringa Rekašiūtė pristato parodą „Atominė tapatybė“ apie Visaginą. Prancūzijoje Étienne Terrus muziejuje atrasta, kad daugiau nei pusė paveikslų – klastotės. Taip pat pakalbėsim su fotografe Vaiva Bezhan.

Laidoje choreografė, šokio pedagogė Aira Naginevičiūtė, kurios teatras „Airos“ dalyvauja festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Romoje prasideda Lietuvos menų festivalis „Flux“. Fotografė Neringa Rekašiūtė pristato parodą „Atominė tapatybė“ apie Visaginą. Prancūzijoje Étienne Terrus muziejuje atrasta, kad daugiau nei pusė paveikslų – klastotės. Taip pat pakalbėsim su fotografe Vaiva Bezhan.

„Aš manau, kad kunigui, mokytojui, gydytojui dirbti provincijoje yra didesnis iššūkis ir daug sunkiau negu mieste, kai esi apsuptas žmonių, veikiamų kultūros“, – mintimis dalijasi Romoje mokslus baigęs Kavarsko klebonas kun. teologijos mokslų daktaras Nerijus Vyšniauskas.

„Aš manau, kad kunigui, mokytojui, gydytojui dirbti provincijoje yra didesnis iššūkis ir daug sunkiau negu mieste, kai esi apsuptas žmonių, veikiamų kultūros“, – mintimis dalijasi Romoje mokslus baigęs Kavarsko klebonas kun. teologijos mokslų daktaras Nerijus Vyšniauskas.

„Naujienų pulsas“: 1. Europos Sąjungos jaunimo orkestras pirmą kartą per daugiau nei 40-ies metų istoriją keičia savo rezidenciją. Didžiajai Britanijai besiruošiant palikti Europos Sąjungą, orkestras nebegali likti Londone, tad priėmė Italijos kultūros ministro ir Briuselio filharmonijos kvietimus kurti savo atstovybes Romoje, Feraroje bei Briuselyje. Ar nuo 2019-ų metų į orkestrą bus priimami Didžiosios Britanijos muzikantai – priklausys nuo Didžiosios Britanijos ir ES susitarimų. 2. Prasideda 30-asis festivalis „Vilnius Jazz“; 3. Andrejus Polveikovas pristato naują plokštelę „Ethnic Mood“, kuri bus pristatyta atsinaujinančioje koncertų salėje, kuri kol kas žinoma „Piano.lt“ vardu, o netrukus pasitiks po „White Piano Hall“ iškaba. Pasikeitusios salės akcentas – baltas fortepijonas.Taip pat laidoje žymimos sukaktys: 525 m. nuo dienos, kai Kristupas Kolumbas atplaukė į Ameriką, 145 metai anglų kompozitoriui Ralphui Vaughanui Williamsui bei 55-eri – amerikiečių trimitininkui Chrisui Botti.

„Naujienų pulsas“: 1. Europos Sąjungos jaunimo orkestras pirmą kartą per daugiau nei 40-ies metų istoriją keičia savo rezidenciją. Didžiajai Britanijai besiruošiant palikti Europos Sąjungą, orkestras nebegali likti Londone, tad priėmė Italijos kultūros ministro ir Briuselio filharmonijos kvietimus kurti savo atstovybes Romoje, Feraroje bei Briuselyje. Ar nuo 2019-ų metų į orkestrą bus priimami Didžiosios Britanijos muzikantai – priklausys nuo Didžiosios Britanijos ir ES susitarimų. 2. Prasideda 30-asis festivalis „Vilnius Jazz“; 3. Andrejus Polveikovas pristato naują plokštelę „Ethnic Mood“, kuri bus pristatyta atsinaujinančioje koncertų salėje, kuri kol kas žinoma „Piano.lt“ vardu, o netrukus pasitiks po „White Piano Hall“ iškaba. Pasikeitusios salės akcentas – baltas fortepijonas.Taip pat laidoje žymimos sukaktys: 525 m. nuo dienos, kai Kristupas Kolumbas atplaukė į Ameriką, 145 metai anglų kompozitoriui Ralphui Vaughanui Williamsui bei 55-eri – amerikiečių trimitininkui Chrisui Botti.

Žinios iš krikščioniškų informavimo tarnybų. Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo įspūdžiai iš Romoje vykusios tarptautinės karo kapelionų konferencijos. „Popiežiaus Pranciškaus kelionė į Lietuvą priklausys nuo jos žmonių noro ir užsidegimo“, – sako Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šv. Sosto Irena Vaišvilaitė. Krikščioniškų temų lietuviškoje žiniasklaidoje apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Turto problema šiuolaikinėje krikščioniškoje teologijoje. Kunigas Antanas Saulaitis apie Vyskupų sinodą, skirtą šeimai. Mindaugo Nastaravičiaus radijo esė „Laisvė“.

Žinios iš krikščioniškų informavimo tarnybų. Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo įspūdžiai iš Romoje vykusios tarptautinės karo kapelionų konferencijos. „Popiežiaus Pranciškaus kelionė į Lietuvą priklausys nuo jos žmonių noro ir užsidegimo“, – sako Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šv. Sosto Irena Vaišvilaitė. Krikščioniškų temų lietuviškoje žiniasklaidoje apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Turto problema šiuolaikinėje krikščioniškoje teologijoje. Kunigas Antanas Saulaitis apie Vyskupų sinodą, skirtą šeimai. Mindaugo Nastaravičiaus radijo esė „Laisvė“.

Lietuvių papročiai.Lietuvių išeivio etnologo, teologo Vytauto Jono Bagdanavičiaus paskaita skaityta 1977 m. Čikagos lituanistikos institute apie lietuvių būdą. Autorių pristato religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, tekstą skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius. 1998 m. įrašas.Meilė ir seksas senovės Romoje. Pokalbis su Alberto Angelo knygos vertėju Aurelijumi Katkevičiumi.

Lietuvių papročiai.Lietuvių išeivio etnologo, teologo Vytauto Jono Bagdanavičiaus paskaita skaityta 1977 m. Čikagos lituanistikos institute apie lietuvių būdą. Autorių pristato religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, tekstą skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius. 1998 m. įrašas.Meilė ir seksas senovės Romoje. Pokalbis su Alberto Angelo knygos vertėju Aurelijumi Katkevičiumi.

Iš knygų mugės. Susitikimas su italų paleontologu ir rašytoju Alberto Angela. Jį kalbina Aurelijus Katkevičius. * Su knygos „Viena diena senovės Romoje“ vertėju pokalbis apie imperatoriaus Trajano valdymo laikų Romą, jos istoriją, kasdienybę.

Iš knygų mugės. Susitikimas su italų paleontologu ir rašytoju Alberto Angela. Jį kalbina Aurelijus Katkevičius. * Su knygos „Viena diena senovės Romoje“ vertėju pokalbis apie imperatoriaus Trajano valdymo laikų Romą, jos istoriją, kasdienybę.