Podcasts about banyt

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatinga atsinaujinusi Sugiharos namų-muziejaus ekspozicija?Kretingos muziejaus Žiemos sode pristatomos menininko iš Švedijos šviesos instaliacijos, pasakojančios apie vabzdžių gyvenimą.Elžbieta Banytė apžvelgia Felicijos Romanowskos „Vilnietišką detektyvą” ir Garrett Ryan „Nuogų žmonių skulptūros, stori gladiatoriai ir kovos drambliai”.Kokią įtaką remonto darbai Kauno senamiestyje daro čia veikiančioms kultūros įstaigoms?Sostinėje savaitgalį vyls jau tradicija tapęs Vilniaus šviesų festivalis.Prasideda trečią kartą rengiamų Meno kritikos apdovanojimų darbų atranka.Andrius Zalieska pristato naują savo albumą „Mon Ami“.Penkiuose Lietuvos miestuose visą savaitgalį vyks žaidimų kūrėjų renginys Gamejam.lt.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalgoje – paskutinysis 2024 metų žurnalo Kultūros barai numeris.Knygų apžvalga. Elžbieta Banytė pasirinko Benjamin Labatut knygą „Maniac“ ir Clarice Lispector kūrinį „Aistra pagal G. H.“, kurį vieni laiko šedevru, o kiti – nesusipratimu.Lietuvos banko Pinigų muziejuje veikia paroda „(In)cognitus. Vladui Stašinskui – 150“. Kodėl šiai Lietuvos tarpukario asmenybei muziejuje sukurta ekspozicija, domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Teatro kritikė Goda Dapšytė reflektuoja Eglės Švedkauskaitės režisuotą pastatymą pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“.Rytoj Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį.Pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas.Užsienio spaudos apžvalga apie 2024-ųjų kultūrinius įvykius, archeologinius atradimus ir metus apibendrinančius meno kūrinius.Marajos Keri dainai „All I Want For Christmas is You!“ – 30 metų. Apie ilgametį hitą, jo primiršimą bei atgaivinimą, įvertinimą deimantiniu ir ne tokias šventiškas nuotaikas sukeliančias diskusijas dėl kūrinio autorystės – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Meno ir mokslo laboratorija pristato naujausią choreografės Gretos Grinevičiūtės spektaklį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“.Elžbieta Banytė apžvelgia Jeannette Walls „Pakabink mėnulį” ir Fatma Aydemir „Džinai“.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato dviejų veiksmų baletą „Legenda“.Merkinėje jau antra kartą rengiamas aukcionas loterija, kurio metu surinktos lėšos skiriamos Merkinės vargonų atkūrimui.Kotrynos bažnyčioje Vilniuje pristatomas projektas „Meno jungtys – 1000 spalvų“. Vienoje scenoje susitiks profesionalūs muzikantai ir žmonės su negalia.Į kino teatrus atkeliauja Eglės Vertelytės „Gardutė“.Po Lietuvą keliauja šokio spektaklis „Sauliaus ir Alex šokis“.„Rupert“ Alternatyvios edukacijos programos dalyviai pristato renginį, skirtą išskirtinai garsui, tekstui ir performansui „Kur Mes bebūtume Mūsų ten trūksta“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“.Vilniuje prasideda žaidimų Kultūros paroda ir konferencija „GameOn“.Elžbieta Banytė apžvelgia Cormac McCarthy romaną „Kraujo meridianas arba Saulėlydžio gaisai Vakaruose“ ir Joseph Campbell „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“.Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.Medijų rėmimo fondas paskelbė konkursus 2025- ųjų metų finansavimui gauti, tačiau šiame konkurse dalyvauti negalės keli Lietuvoje anglų kalba leidžiami. Kodėl susiklostė tokia situacija?Šeštadienį ir sekmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyks jau nebe pirmą kartą organizuojamas Fotografijos savaitgalis.Vokietijoje vyksta 76- oji Frankfurto knygų mugė.Ved.Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Ruošdama knygų apžvalgą, Elžbieta Banytė žmogiškumo apraiškų ieškojo ukrainiečių rašytojo Serhij Žadan pjesėje „Duonos paliaubos“ ir Anatolijaus Kuznocovo romane-dokumente „Babyn Jaras“.Likus vos kelioms dienoms iki spektaklio premjeros Dramos teatre, Klaipėdos žurnalistai buvo pakviesti pirmieji pamatyti uostamiestyje kuriančio jaunosios kartos lietuvių režisieriaus Nauberto Jasinsko darbą „Sugrįžimas”, įkvėptą Čilės rašytojo Roberto Bolaño novelės.Sustabdytos šokio akimirkos, atveriančios veržlų judesio polėkį, fizinės šokėjų pastangos ir baleto meno trapumas – tai fotomenininkės Vaivos Abromaitytės žvilgsnio į šį scenos meną fragmentai, kurie eksponuojami Užupio Meno Inkubatoriaus galerijoje veikiančioje parodoje „GRAND PAS. Menų pašaukti 2024”.Sistemoje LIMIS lankytojai gali ne tik vienoje vietoje nemokamai susipažinti su kone visų Lietuvos muziejų kolekcijomis, gauti informacijos apie muziejuose vykstančius renginius, atrasti jų virtualias parodas, turus, audiogidus ar kitus skaitmeninius produktus, bet ir patys kurti bei viešinti savo turinį.Šeštadienį Kaune prasideda tradicinis tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Avanti”. Organizatoriai šiemet kviečia pažvelgti į muzikos pasaulį per judesio bei skambesio harmoniją.Remdamasis užsienio miestų patirtimis „Vilniaus naktinis biuras“ pristato naktinio gyvenimo principus ir kviečia kiekvieną kurti saugią bei pagarbią naktinę kultūrą visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar socialinio statuso.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Prieš 1945 metus išsiveržęs Vezuvijus nuo žemės nušlavė Pompėją.Gražutės regioniniame parke sekmadienį bus atidarytas 11 kilometrų ilgio Sėlių šventakis.Elžbietos Banytės parengta knygų apžvalga.Lietuvos kultūros sostinėje Kaišiadoryse šiandien prasideda pirmą kartą organizuojamos šiuolaikinio meno dienos „Ars Mix“.Baltijos šalyse minimas Baltijos kelio 35 metų sukaktis.Pakruojyje trečią kartą surengtas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“.Ukrainoje veiklą pradėjo Ukrainos muziejų asociacija, vienijanti apie 40 muziejinių institucijų.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kas yra Broka zona ir kaip ji prisdėjo pire tolimesnių smegenų tyrimų?Anykščių Antano Baranausko ir Antano VIenuolio-Žukausko muziejui saugoti bus perduodamas autentiškas Antano Baranausko smuikas.Elžbieta Banytė apžvelgia Gertrude Stein knygą „Alice B. Toklas biografija“ ir Davido Lyncho ir žurnalistas Kristine McKenna bendrą darbą „Sapnų kambarys“.Valkininkuose įvyks pirmasis šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“.Buvusi Ukrainos švietimo ministrė, nevyriausybinės organizacijos „SavED“ vadovė Anna Novosad pasakoja, kad dėl Rusijos atakų Ukrainoje neįmanoma užtikrinti saugaus mokymos proceso, o šalyje sunaikinta kas septinta mokykla.Į Klaipėdą kviečia tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“.Vilniuje duris atveria nauja kultūrinė erdvė „Retrito Smarsas“VII-ajame Pinjeto filmo festivalyje pripažinimo sulaukė režisierė Margarita Bareikytė.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Ar ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą?Vilniuje prasideda kelias dienas truksiantis „Comic Con Baltics“ renginys.Elžbieta Banytė aptaria Byung-Chul Han „Nuovargio visuomenė“ ir italų rašytojo Paolo Giordano romaną „Tasmanija“.Kaunas pradeda švęsti savo gimtadienį.Sakartvele vyksta Lietuvos ir Sakartvelo kultūrų forumas.Klaipėdoje buvusiame senajame Dujų fabrike duris atvers naujas muziejus, skirtas istoriniams, daugiau nei prieš šimtą metų sukurtiems automobiliams.Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje, įvyks spektaklio „Ryšiai“ premjera.Vilniuje duris atvėrė unikali meno erdvė – Pojūčių meno centras.Ved. Marius Eidukonis

Naujo kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga.Nors dėl pastarųjų mėnesių naujienų iš Islandijos galime manyti, kad ugnikalniai pasaulyje suaktyvėjo, mokslininkai sako, kad tam duomenų nėra.Savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija MedekšaitėVilniaus senajame teatre šiandien lankosi pati jauniausia publika, t. y. 6-ių – 18-kos mėnesių kūdikiai. Reikliausi žiūrovai choreografės Birutės Banevičiūtės interaktyviame judesio spektaklyje „Pasaulio medis“ kartu su aktoriais tyrinės judesius, kūno kalbą ir scenoje esančius objektus.Šiandien – Elžbietos Banytės pasirinktų knygų apžvalga „Kartuvių humoras”.Jau šį savaitgalį, 27 d. Vilniuje prasideda šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Bilietai į festivalio atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, į likusius festivalio pasirodymus pardavinėjami paskutiniai bilietai. Kuo išskirtinė šių metų programa?„Muzika erdvėje“ kviečia švęsti Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetį. Renginyje kompozitoriaus Mato Drukteinio ir šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzikinė kelionė po Vyriausybės rūmų erdves.Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.Neringa organizuoja „Žiobrines“ ir kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Kuršių neriją.Sekmadienį šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Tiesioginė transliacija iš Tartu.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas lemia alergijas ir kodėl didelę įtaką tam turi šiuolaikiniai palydovai – stresas ir nerimas?Tęsiame pažintį su Lietuvos teatro žmonėmis, kurių scenoje įprastai nepamatysi. Šįsyk lankomės Alytaus miesto teatre.Elžbieta Banytė apžvelgia Primo Levi esė rinkinį „Periodinė elementų lentelė“ ir Hermanp Pleij „Karminas, purpuras ir mėlis“.Kultūros ministerijoje pristatomas naujai parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių komentaras.Susipažįstame su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart sklaidome knygos „Saulė – dangaus karalienė“ puslapius.Bendra ukrainiečių ir lietuvių fizinio teatro „Kūrybinė grupės-Lekuči“ pristato pirmąjį savo spektaklį „TEAR“.Rokiškyje savaitgalį prasideda jubiliejinis profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“.Klaipėdos lėlių teatre šiomis dienomis vyksta šokio ir šešėlių monospektaklio suaugusiesiems premjera „Kontūrai“.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip unikalūs organizmai – grybai – gali būti panaudojami inovacijose?Šiauliuose gyvenanti Aistė Žaliavičienė jau daugybę metų kolekcionuoja į įvairiausias pasaulio kalbas išverstą „Mažąjį princą“. Jos kolekcijoje – daugiau kaip pusšimtis šios knygos vertimų.Elžbieta Banytė apžvelgia Ian McEwan knygą „Pamokos“ ir Nobelio premijos laureato Johno Maxwello Coetzees apysaką „Lenkas“.Kokią literatūrą mėgsta estai ir koks jų požiūris į lietuvių literatūrą?Ukrainos jaunimo grupės Lietuvoje atstovai siekia supažindinti lietuvius su Ukrainos kultūra, viena tokių iniciatyvų - paroda „Plieno spalvos“, kurios eksponatai iš fronto surinkti, vaikų vedoruoti karo įrankiai.Šeštadienį Vilniuje rengiamos paramos ir solidarumo eitynės „Už Ukrainos pergalę! Хода за перемогу України!“.Režisierius Andrius Blaževičius būsimame savo filme „Skyrybos karo metu“ tyrinėja, kaip karas veikia mūsų vertybinius pasirinkimus.Dainininkė Viktoria Leleleka apie Ukrainos kultūros vėliavnešystę per muziką, kalbą ir žinią, kurią ji skleidžia pasauliui.Šiandien knygų mugėje vyks konferencija LRT KLASIKA klausia.Ved. Marius Eidukonis

Žurnalo „Literatūra ir menas“, skirto Suomijos kultūrai, apžvalga.Laidos „Šviesi ateitis“ ištrauka: pokalbis su dr. Aurelijumi Buroku apie probiotikų teikiamą naudą žmogaus emocinei sveikatai.Kauno fotografijos galerijoje atidaroma fotomenininko Raimundo Urbono paroda „Gyvenimas po stalu“.„Šarkos ir kiti paukščiai“ - taip šįkart pavadinta literatūros kritikės Elžbietos Banytės knygų apžvalga.Rytoj įvyks antrieji Lietuvos leidėjų asociacijos rengiami Knygos apdovanojimai. Kokios 2023-ųjų leidybos tendencijos pastebėtos?2024-uosius Žemaitijos savivaldybės skelbia žemaitiško rašto metais. Kiek šiandien populiaru rašyti žemaitiškai?Kaune atidaroma nauja naktinės kultūros erdvė. Rekonstruojamoje Mykolo Žilinsko dailės galerijoje įsikurs „Auditorija“.Nacionaliniame operos ir baleto teatre - operos „Hofmano istorijos“ premjera.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ką žmogui gali suteikti tiesioginė smegenų sąsaja su kompiuteriu?Šventinė muzika penktadienio ir šeštadienio vakarą skambės Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.Elžbieta Banytė apžvelgia Kerstin Ekman romaną „Virsti vilku” ir Jaredo Diamondo mokslo populiarinimo knygą „Žlugimas. Kaip visuomenė pasirenka sėkmę arba pragaištį”.Kokias istorijas gali slepia Rimvido Stnakevičiaus piešti knygų skirtukai?Vyriausybei siūloma sudaryti tarpinstitucinę komisiją, kuri esant poreikiui įvertintų, ar konkretus Rusijos, Baltarusijos atlikėjas, meno atstovas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir gali koncertuoti Lietuvoje.Alytaus miesto teatras antrąją Kalėdų dieną scenoje žiūrovus kviečia į premjerą „Čiurlionio pasaka”.Išleistas 20-asis žurnalo „Neakivaizdinis Vilnius“ numeris. Ar sostinėje dar liko neapipaskotų vietų?Ar 2023-ieji Aukštaitijos metai padidino susidomėjimą regiono kultūra?Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokios skaitmeninės mados tendencijos?Vilniaus teatre „Lėlė“ ruošiamasi premjerai – „Mano Vilnius mano“ pagal to paties pavadinimo Justino Žilinsko romaną.Elžbieta Banytė apžvelgia Nigel Warburton „Glaustą filososfijos istoriją“ ir Helen Makdonald „V kaip vanagas“.Vilniuje veikiančiame „Automuziejuje“, ruošiantis Helovynui, laukia paslaptingų pasakojimų apie automobilius diena.Kaip savo veiklą ketina tobulinti Lietuvos kino centras, sulaukęs STT pastabų dėl skaidrumo trūkumo skirstant valstybės lešas kino projektams?Kauno paveikslų galerijoje atidaryta pirmoji paroda „Jaunųjų platformoje“. Tai mados ir tekstilės dizainerės Lukrecijos Zigmantaitės kolekcija „Re“.„Menų spaustuvėje“ laukia choreografės Vilmos Pitrinaitės šokio spektaklio „MATCH 3“ premjera.Minint žvalgų dieną Lietuvos mokslų akademijoje pristatoma Jolitos Vaitkutės instaliacija „Širdžių raktinininkė“, skirta Lietuvos žvalgybos legendai Marcelei Katiliūtei.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kiek daug gali būti išplėtota metavisata?Elžbieta Banytė apžvelgia Džonatano Franzeno knygą „Kryžkelės“ ir Majos Angelu „Žinau, ko gieda paukštis narve“.Rytoj bus minimos 80-osios Vilniaus geto likvidavimo metinės.Vilniuje atsirado 7 stotelės su informaciniais stendais, žyminčiais kelią, kuriuo į Panerius buvo vedami Vilniaus gete kalinti žydai.Bibliotekininkai siekia didinti visuomenės įtrauktį bibliotekose ir šiandien diskutuoja apie gerąsias praktikas.Vilniuje prasideda festivalis „Open Books“.Lietuvių iniciatyvą Liuksemburge visą savaitgalį bus pristatomi lietuvių rašytojai ir kūrėjai vaikams.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Ką šiandien žinome apie onkologines ligas ir kokie vaistai jų gydymui galimai taps prieinami ateityje?Koks šiemet bus jubiliejinis Klaipėdos kariliono festivalis?Literatūrologė Elžbieta Banytė apžvelgia Joannos Gierak-Onoszko „27 Toby Obedo mirtys” ir Olivia Laing esė „Vienišas miestas. Menas būti vienam Niujorke”.Jau dvidešimtą vasarą klausytojus kviečiai Tytuvėnų vasaros festivalis.Kultūros taryba šiemet neskyrė finansavimo festivaliui „Fortepijono muzikos vasara Druskininkuose“. Koks tolesnis šio festivalio likimas ir ką rengaisi daryti jo organizatoriai?Praėjusį savaitgalį baleto meistrų gala koncerte buvo pristatytas Anželikos Cholinos kūrinys.Galerijoje „Gamta ir kultūra“ pirmą kartą bus eksponuojami specialiai šiai vietai sukurti Jono Grundos skulptūra-instaliacija „Miško karaliaus sostas“ ir Jurgitos Rancevienės instaliacija-performansas „Mitologinės būtybės“.Kuo fleitinininką iš Izraelio Mattaną Kleiną taip žavi Klaipėdos pilies džiazo festivalis?Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinių aktualijų spaudoje apžvalga.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pagal šiuolaikinę pjesę – Simono Stephenso adaptaciją pagal Marko Haddono romaną – režisierius Agnius Jankevičius kuria spektaklį „Tas keistas nutikimas šuniui naktį”. Tai istorija, kurioje per autizmo sutrikimą turinčio paauglio patirtis nagrinėjama visuomenė, žmonės ir jų tarpusavio santykiai. Režisierius kviečia leistis į dviejų dalių nuotykį-detektyvą, kuriame atskleidžiama penkiolikmečio asmenybė, nagrinėjamos vienatvės temos.Girdėsite Ernesto Parulskio komentarą radijo serialui „Troškulys“ pagal Jaroslavo Melniko romaną „Adata“. „Troškulys“ – detektyvinis radijo serialas, pristatomas LRT KLASIKOS radijo teatro programoje.Šiandien Berlyne atidaroma tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“, kurioje tarp kitų 17 parodos partnerių, atstovaujančių meno, taikomosios dailės ir dizaino institucijoms nuo Kijivo iki Zagrebo ir nuo Talino iki Prahos, dalyvauja du Lietuvos nacionaliniai muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis М. K. Čiurlionio dailės muziejus.Šią savaitę minėjome Pasaulinę Poezijos dieną – atsižvelgdama į tai, mūsų apžvalgininkė Elžbieta Banytė siūlo pavartyti dvi poezijos knygas – vieno žinomiausių švedų poetų, roko muzikanto Bruno K. Öijer „Sidarbo juodumo“ ir Antano A. Jonyno sudarytą ir verstą eilėraščių rinktinę „Atmintis, ugnis, deguonis : iš mūsų laiko Ukrainos poezijos”.Pokalbis su naujai išrinktu Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi – Klaipėda taps svarbiausiu kultūros miestu Lietuvoje?LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“.Į paskutinę šio sezono premjerą, baletą „Arlekino milijonai“, kviečia Nacionalinis operos ir baleto teatras. Prasidėjus karui Ukrainoje planuotą „Gulbių ežerą“ pakeitė šis pastatymas. Lietuvos scenoje šio veikalo nebuvo jau pusę amžiaus, o Kyjive augusiam šio baleto choreografui Aleksejui Ratmanskiui šis pastatymas – trečiasis, šio veikalo choreografija jis jau rūpinosi Metropoliteno operoje, Niujorke, bei Australijos balete.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalgoje – naujausias kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris.Šiandien Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas „Man viskas gerai“. Tai – antrasis ilgametražis Ernesto Jankausko, filmo „Čia buvo Saša“ režisieriaus, darbas.„Arkos“ galerija pristato šiauliečių menininkų Redos ir Arūno Uogintų parodą „Archeologai“, raginančią analizuoti melagingas naujienas ar mokumentiką, kurie iškreipia tikrovę, jaukia protus ir įtikina iliuzijomis.Šio penktadienio apžvalgai mūsų kolegė Elžbieta Banytė pasirinko dviejų vokiečių autorių knygas - Vernerio Hercogo nepaprastai kinematografišką knygą „Pasaulio sutemos“ ir Paulio Čelano poezijos rinktinę „Kalbos grotos“. Pasiklausykime, kokius bendrumus ir skirtumus šiose knygos įžvelgė Elžbieta.Net keletas lietuvių kurtų kino filmų peržengė didžiausių tarptautinių platformų slenkstį ir yra pasiekiami pasaulinei auditorijai. Koks kelias filmus ten atveda? Kokį turinį jos renkasi ir kiek lietuviška produkcija yra įdomi pasauliui?Lietuvos teatro ir kino aktorė Larisa Kalpokaitė šiandien pasitinka 65-erių metų jubiliejų. Kaip ilgametėje karjeroje ji gelbėjasi nuo rutiniškumo? Kuris vaidmuo aktorei yra ryškiausias ir artimiausias?Šį vakarą 3 poetai ir 3 muzikos kūrėjai susitiks „Užrakintuose skaitymuose“ Lukiškių kalėjime, kurių metu gims improvizuotas dialogas tarp poezijos ir gyvai kuriamo garso takelio.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalgoje – naujausias žurnalo „Kultūros barai“ numeris.Šie metai buvo kupini nerimo, nežinomybės, bet tuo pačiu pilni jungiančio bendrumo, draugystės jausmo. Jei trumpai reiktų pristatyti šiuos metus, matyt, taikliausiai juos apibūdintų pagalba ir parama Rusijos užpultai kariaujančiai Ukrainai. O šiame pasakojime šiek tiek plačiau apie tai, kokia įvairi ir reikalinga pagalba gali būti, kokią reikšmę turi kultūra karo akivaizdoje, kokius naujus kūrybinius ryšius jie atnešė.Kauno rajono muziejuje pristatoma ukrainiečių dailininkės Elizavetos Mironovos kūrybos darbų paroda. Siekiant nuo karo apsaugoti menininkės palikimą, jos sūnėno ir muziejaus dėka kolekcija išgabenta iš Ukrainos ir šiuo metu prižiūrima bei eksponuojama Raudondvaryje.Paskutinei šių metų Knygų apžvalgai Elžbieta Banytė pasirinko dvi knygas – Briuso Čatvino „Utzas“ ir Olgos Šparagos „Revoliucijos veidas moteriškas. Baltarusijos atvejis“, kurias galėtų vienyti bendra linija – laisvė. Laisvė rinktis – laviruoti ar protestuoti, kad išgyventum patį juodžiausią metą?Karo poveikis įvairioms žmogaus gyvenimo sferoms pastebimas plika akimi, tačiau kiek jo padarinių aplinkai mes net nepastebime? Apie tai, kokį pėdsaką gamtoje palieka karo padariniai, kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentu, daktaru Alium Ulevičium.Kaip Naujuosius metus pasitinka skirtingų kultūrų žmonės? Kokios tradicijos susiformavę kultūros pasaulyje ir kaip jos skiriasi nuo mūsiškių?Vakar mirė mados pasaulio maištininke ir revoliucioniere vadinama dizainerė Vivienne Westwood. Koks jos indėlis į tarptautinį mados pasaulį?Kuo žiemos šventės siejasi su mirusiųjų pasauliu? Ką metų virsmas reiškė mūsų protėviams ir kokias tradicijas jie turėjo? Apie tai – pokalbyje su tautosakininke, humanitarinių mokslų daktare Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Urtė Karalaitė

Teatro kritikas, aktorius, režisierius ir teatro vadybininkas Julijus Lozoraitis paskelbė asmeninę deklaraciją: Oskaro Koršunovo atleidimas reiškia visos valstybinės teatrų sistemos pabaigą. Kas lėmė tokį apokaliptinį pareiškimą?Sukanka 150 metų, kai gimė garsus Nyderlandų istorikas, kultūros teoretikas Johanas Huizinga. Savo reikšmingiausiuose kūriniuose jis rašė apie svarbiausią kultūros klestėjimo elementą – žaidimą, apie Vakarų kultūros nuosmukį ir atsigavimo galimybę. Pokalbis su Donatu Pusliu.Prieš 35-erius metus gruodžio 10-ąją pasaulį paliko žymusis smuikininkas Jasha Heifetzas. Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kai kuriuos jo kaip muziko ir gan griežto mokytojo metodus, kuriais jis išugdė dar kelias smuikininkų kartas.Šiauliuose jau 30 kartą rengiama Kalėdinių miniatiūrų paroda. Šiųmetė - rekordinė dalyvių ir darbų skaičiumi. Iš viso pristatoma daugiau kaip pustrečio šimto įvairia technika atliktų mažyčių meno kūrinių. Paroda išskirtinė ir tuo, kad ji tokia vienintelė visoje šalyje be pertraukos rengiama jau kelis dešimtečius. Todėl ją ruošiamasi įtraukti net į rekordų knygą.Filologė, lietuvių literatūros kritikė Elžbieta Banytė ne vienerius metus dirba mokytoja. Ar tikrai šiandieninė mokykla yra kovos laukas, kur svarbiausia gerai išlaikyti egzaminus? Kokią literatūrą skaito vaikai? Kodėl retai matome pačios Elžbietos recenzijas? Apie visa tai kalbamės su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Elžbieta Banyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Nors plastiko gamyba prasidėjo tik prieš 6 dešimtmečius, šiandien vien tik Europoje yra pagaminama 60 mln. tonų plastiko, kurio didžioji dalis galiausiai nugula gamtoje. Vieną iš būdų, kaip galėtume padidinti išmetamo plastiko perdirbimą, šiandien siūlo mados pramonė į rinką pristatydama vis daugiau drabužių iš perdirbto plastiko pluošto. Tačiau ar tai iš tiesų išsprendžia problemą?Prieš Vėlines Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma pirmoji sezono premjera – spektaklis „Laukys“. Jį specialiai planuota parodyti artėjant mirusiųjų atminimo dienai. Spektaklis kviečia susimąstyti, kas nutinka vienišiems žmonėms po mirties. Kalbama apie vienišumą, mirtį ir laukimą. Apie naująjį spektaklį iš Panevėžio pasakoja Tomas Mizgirdas.„Sudėtinga aprašyti jausmą, kai tikiesi iš filmo slasherio, o galiausiai supranti žiūrįs kažką panašaus į romantinę komediją“, – Davido Gordono Greeno trilogiją užbaigiantį filmą „Helovinas baigiasi“ apžvelgia kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.Penktadienio skaitymo rubrikoje „Ryto allegro“ bendradarbė Elžbieta Banytė aptaria 2 knygas, kurias sieja baltarusių literatūrinė gija, tai – „Baltai raudonai baltai. Šiuolaikinės baltarusių poezijos antologija” ir Moišės Kulbako romanas „Mesijas, Efraimo sūnus“.Spalio 27 d. Vilniuje pirmą kartą vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Ginklo sesės“ – apie moterų rolę ginkluotoje rezistencijoje prieš sovietų ir nacių režimus.Humoro mados keičiasi nepaprastai greitai ir vargu ar prieš šimtą metų parašytas kūrinys privers šiuolaikinį skaitytoją nusikvatoti balsu. Tačiau klystume manydami, kad praeityje gyveno tik rimti kūrėjai. Žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrėja, vertėja Miglė Anušauskaitė pasakoja apie humoristinę poeziją, parašytą jidiš kalba.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su pasaulinės asociacijos „Opera Europa“ nariais ir žiūrovais paminėjo Pasaulinę operos dieną. Koncerte-diskusijoje „Žvelk giliau!“ buvo aptarti šio žanro slėpiniai bei skambėjo žinomiausių operų koncertinės arijų versijos, atliekamos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų.Šiandien minime Tarptautinę animacijos dieną. Apie tai, kaip animacija atsirado diplomuoto informatikos specialisto gyvenime ir kodėl jis pasirinko vieną sudėtingiausių jos krypčių, stop kadro techniką, kalbamės su dailininku animatoriumi, režisieriumi Ignu Meilūnu.Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Artūro Areimos teatras 9-ąjį sezoną pradeda premjera „Three Kingdoms: Part I. London“. Pasitelkdami detektyvinį žanrą ir analizuodami žmogaus blogio prigimtį bei stagnaciją, kūrėjai stengiasi suprasti gilias, su žiaurumu susijusias psichologines problemas.Ar galėtumėte patikėti, kad sapnuojant įmanoma kurti eilėraščius ir net tobulinti tam tikrus savo sportinius sugebėjimus? Sapnus tyrinėjantis mokslininkas dr. Tada Stumbrys teigia, kad tai atlikti yra netgi labai realu, įvaldžius sąmoningą sapnavimą.Šio penktadienio Knygų apžvalgoje Elžbieta Banytė aptaria Henrio Milerio „Marusio kolosas“, beje, anot autoriaus, tai „geriausia jo knyga“, ir Izraelio Koeno „Vilna. Žydiškojo Vilniaus istorija“.Šią savaitę švenčiame LRT KLASIKOS 19–ąjį gimtadienį. Ta proga, komandos nariai kasdien užduoda klausimus mūsų klausytojams, o teisingai atsakę – apdovanojami LRT KLASIKOS prizais. Kokį klausimą viktorinoje išgirsite šiandien?Tarptautinės vertėjų dienos proga apie vertėjo darbo niuansus ir iššūkius kalbamės su poetu ir vertėju Marium Buroku.Šįvakar Kaune, Europos kultūros sostinėje, premjera – „Kauno kantata“. Tai žiūrovus įtraukianti muzikinė patirtis, sukurta specialiai Kaunui ir jį mylintiems žmonėms. Kompozitorius Philipas Milleris (Pietų Afrikos respublika) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (Didžioji Britanija) kviečia atsidurti Žalgirio arenoje įkurtame muzikos ir video vaizdų labirinte, kuriame žiūrovas galės pats pasirinkti, kokį skambesį ar atlikėją klausytis, kokį vaizdą žiūrėti.Muzikos eksperimentatoriai Marijus Aleksa ir Paulius Kilbauskas išleido vinilinę plokštelę – garso takelį neegzistuojančiam filmui. Naujajame albume duetas peržengia elektroninės muzikos, džiazo, avangardo ir kitų žanrų ribas.2021 metais susibūręs naujosios lietuviškos estradinės muzikos duetas „Superkoloritas“ pristato naują dainą „Vasara Pasaka“ – apie nostalgiją prabėgusioms šiltoms dienoms.Ved. Urtė Karalaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Prieš 64-erius metus liepos 29-ąją buvo įsteigta NASA. Išsamiau apie organizacijos veiklos pradžią ir ryškiausius pastarųjų dešimtmečių pasiekimus – Karolinos Panto parengtame pasakojime.Kaip profesionalus menas keičia Ukmergės gyventojų požiūrį į šiuolaikinį meną? Kurios miesto meno bendruomenės idėjos sulaukia didžiausio dėmesio ir kodėl? Apie tai – Karinos Metrikytės pokalbyje su Ukmergės meninių iniciatyvų organizatoriais.Knygų apžvalgininkė Elžbieta Banytė penktadienio skaitymo rubrikai pasirinko poezijos rinkinius: britų poeto Tedo Hugheso eilėraščių knygą „Varnas: iš varno gyvenimo ir giesmių“ bei Alfonso Andriuškevičiaus sudarytą japonų poezijos rinktinę.Vienuoliktą kartą vyks 10 dienų trunkantis sąmoningo gyvenimo būdo festivalis-stovykla „Masters of Calm“, kuriame – patirtys, paskaitos, praktikos ir renginiai, padedantys pažinti save.Julijaus Grickevičiaus pasakojimas apie 102 metus vykstantį Zalcburgo vasaros festivalį – vieną svarbiausių kultūrinių įvykių Europoje.Muzikologė Jūratė Katinaitė iš Zalcburgo vasaros festivalio – apie Giaccomo Puccini premjerą, kurioje pasirodys Asmik Grigorian bei rusiškų pinigų temdomą šventę ir kontroversišką dirigentą Teodorą Currentzį.Klaipėdoje prasideda 63-oji Jūros šventė, kurios programoje arti šimto įvairaus žanro renginių ir išskirtinės dovanos 770-ies metų įkūrimo jubiliejų mininčiai Klaipėdai.Ved. Urtė Karalaitė

Ir vėl dopingas, ir vėl Rusija. Pekino žiemos olimpines žaidynes temdo dopingo skandalas. Draudžiamų medžiagų vartojimu kaltinama 15-etė čiuožėja Kamila Valijeva.Apie tamsius jaunųjų Rusijos čiuožėjų ir Pekino žaidynių šešėlius „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja sporto žurnalistė Asta Žukaitė, dailiojo čiuožimo trenerė, sporto psichologė Rūta Sudakovienė, Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.Ved. Mindaugas Jackevičius

Spaudos apžvalga.Prabėgę 2021-ieji nestokojo kultūros bendruomenės atstovų inicijuotų įvykių ar reakcijų į politikų siekius įprasminti savas idėjas, sukėlusių aštrias diskusijas visuomenėje ir sulaukusių kontraversiškų vertinimų. Kai kurių Lietuvos kultūros įvykių apžvalga patriotizmo, pilietiškumo, meninių akcijų ar į(iš)paminklinimo aspektais.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – jau pažįstamo lietuvių skaitytojams ukrainiečių rašytojo Serhijaus Žadano „Internatas“, tikrais įvykiais paremtas romanas apie karą Donbase, ir britų istoriko Beno Wilsono mokslo populiarinimo knyga „Metropolis“ apie miesto istoriją nuo senovės iki šių dienų.Apie svarbiausius ir įsimintiniausius 2021 metų kultūros įvykius - Julijaus Grickevičiaus interviu su Prezidentu Gitanu Nausėda.Kelionę po Lietuvą pradeda fotografijų paroda, skirta Jono Meko šimtmečiui paminėti.Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyrius kiekvienais metais organizuoja daugiau kaip šimtą nemokamų edukacijų vaikams, kurių tikslas – ugdyti vaikų norą skaityti bei domėjimąsi knygomis.Tęsiame „Žiemojimą su operą“ ir pristatome dar vieną Arijos dekonstrukciją. Šįkart tai arija iš Giuseppe Verdi operos „Traviata“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai” apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene. Clara Rockmore (1911–1998) – Vilniuje gimusi litvakų smuikininkė-vunderkinė. Penkiametė tapo visų laikų jauniausia Sankt Peterburgo konservatorijos studente. Dešimtmetė su tėvais išvyko į JAV ir ten išgarsėjo kaip pirmoji teremino atlikėja, prisidėjusi prie šio elektroninio instrumento tobulinimo.Profesorei Irenai Veisaitei įteiktas aukščiausias Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius (Das Große Bundesverdienstkreuz). Ši knyga tai tarsi dvieju Violetų dialogas - ankstyvosios nespalvotos, neretai melancholiškos Violetos ir šiandienės, triukšmingos ir kiek ironiškos Violetos. Taip menininkės kiekviename atskirame atspaude kuriamas individualus performansas apjungiamas į šešiasdešimt devynių dalių trilerį. Apie knygą „Vis–a–vis” su autore Violeta Bubelyte kalbėjosi Indrė Kaminckaitė. Po tarptautinės premjeros Karlovi Varuose režisieriaus Karolio Kaupinio filmui „Nova Lituania” apkeliavus tarptautinius kino festivalius, birželio 26-ąją įvyks nacionalinė filmo premjera – pagaliau duris atversiančiuose kino teatruose „Nova Lituania“ išvys Lietuvos žiūrovai. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, premijos „Man Booker“ laureato, Grahamo Swifto naujausias romanas „Regimybės” („Baltos lankos”, vertė Rasa Drazdauskienė) ir naujausiąs amerikiečių rašytojos ir poetės Sylvios Plath vienintelio autobiografinio romano „Stiklo gaubtas” vertimas („Sofoklis”, vertė Rasa Akstinienė). Ved. Laima Ragėnienė.

Teatro, muzikos ir kino muziejuje rastas unikalus fotografijų archyvas, kuriame vaizduojami tarpukario Lietuvos kino teatrai. Ką apie kino tradicijas tarpukario iš jų galim suprasti? Sekmadienį prasideda pirmasis virtualus tarptautinis poezijos festivalis "Poezijos tiltai". MO muziejus prakalbino skulptūras Vilniuje. Ką jos pasakoja? Literatūros kritikės Elžbietos Banytės knygų apžvalga: Danilos Comastri Montanari kriminalinis romanas "Saugokis šuns" ir Hesiodo poema "Darbai ir dienos". Anykščiuose birželį pradeda veikti „Istorijų dvarelis". Penktadienio kultūros spaudos apžvalga. Ved. Marius Eidukonis.

Kaip kitą savaitę čiulbės LRT radijas? Nuo balandžio 27-osios LRT eteryje prasideda Gamtos muzikos savaitė.Savaitgalį laukia pirmojo karantine sukurto spektaklio "#Protestas" premjera.Nuo pirmadienio duris atveria bibliotekos. Kaip vyks skaitytojų aptarnavimas?Paukščių stebėjimas ir jų giesmės klausymas užduotis nelengva. Patarimais, kaip stebėti sparnuočius, dalinasi ornitologas Gediminas Petkus.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės parengta Dariano Leaderio "Apie pamišimą" ir Nikolajaus Frobenio "Kongo užrašai" knygų apžvalga. Susipažinsime su kultūros publikacijomis dienraščiuose.Ved. Marius Eidukonis.

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ kovo mėnesio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui apmokėti kūrybines prastovas meno kūrėjams. Kultūros ministro dr. Mindaugo Kvietkausko komentaras.Įvertinęs iššūkius, kurie laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, Vytauto Didžiojo universitetas pasiūlė pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Apie šią iniciatyvą – VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė aptaria portugalų rašytojo Fernando Pessoa „Nerimo knygą" („Odilė“) ir Čilės rašytojo Roberto Bolano romaną "2666" („Kitos knygos“).Kaip Lietuvos regionuose veikiantys teatrai paminės Tarptautinę teatro dieną ir kaip su iššūkiais karantino sąlygomis kūrybiškai tvarkosi? Pokalbis su Alytaus miesto teatro vadove Inesa Pilvelyte, Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu ir Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu.Menininkui kurti scenoje – tai didžiulė laisvė ir galimybė atitrūkti nuo realybės. Niekas nevaržo, kaip kad kasdieniame gyvenime - sako balerina Eglė Špokaitė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Auksinio scenos kryžiaus laureatė.Ved. Laima Ragėnienė.

„Lietuvos kino“ pasiūlymai Kultūros ministerijai dėl kino paveldo likimo.Monografijos apie Klaipėdos kraštą autorės – istorikė S. Pocytė ir sociologė S. Kraniauskienė.E. Banytės naujų knygų apžvalga.Viktorina apie žodžius ir laiką su kalbininke R. Urnėžiūte.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės – R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė. Ved. Alma Valantinienė.

Kūčių patiekalai. Populiarios šventinės dainos.Kalėdų eglučių tradicija Lietuvoje. Kaip nepasiduoti Kalėdinei karštligei? Pirmadienio viktorinoje - Kalėdų muzikos perlai. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia tris naujus leidinius. kultūros renginių anonsas. Ved. Viktoras Paulavičius.

Muzikologė Jūratė Katinaitė dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatytos kompozitoriaus Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros. Su itin sėkmingo personažo Kakės Makės kūrėja, rašytoja ir iliustruotoja Lina Žutaute susitiko Indrė Kaminckaitė ir pasikalbėjo apie tai, kaip autorė vertina komercinę Kakės Makės sėkmę bei apie rašytojos gyvenimą vieno personažo šešėlyje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas. Šiemet tarp „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantų – net du muzikos albumai, su kuriais dirbo garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Pokalbis apie muzikos garso režisierių virtuvę, darbą su pasaulinėmis muzikos žvaigždėmis ir vis didėjančią atsakomybę, kurią atneša tokie įvertinimai. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato du romanus, kurie savitai brėžia laiko perspektyvą: Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“ ir Alinos Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“.Ved. Austėja Kuskienė.

Naują kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ kompaktinę plokštelę „Vizijos“ pristato jos iniciatorius, kolektyvo meno vadovas Robertas Beinaris.Populiarėja intelektualus laisvalaikio praleidimo būdas – skaitytojų klubas. Pokalbis su Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininke Odeta Maziliauskiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia dvi poezijos knygas: Kęstučio Navako sudarytą antologiją „Lyrika plius“ bei Rimo Užgirio eilėraščių rinkinį „Tarp“.Žmogaus ir Mirties santykių raida priklauso ne tik teologijai, filosofijai, bet ir meno istorijai. Visada prasminga (nors ir nejauku) suvokti mirties pėdsakus literatūroje, dailėje, muzikoje. O meno patirtis – čia labai didelė. Artėjant Vėlinėms, pirmadienio viktorinoje – apie mišias už mirusiuosius, vokalinį instrumentinį žanrą Requiem.„Klasikos enciklopedija“: Kaip buvo išrasta atominė bomba?Ved. Viktoras Paulavičius.

Su jumis ir vėl sveikinuosi aš, Aurelija, ir labai įdomus BreakingFit podcasto epizodas. Kalbėjomės su gydytoja ortopede-traumatologe bei Antidopingo agentūroje laikinai einančia vadovės pareigas Rūta Banyte. Rūta turi ne tik didelę patirtį dirbant Respublikinėje greitosios pagalbos ligoninėje, bet ir dalyvavo Žiemos Olimpinėse žaidynėse, vykusiose Pietų Korėjoje, Pjongčango apskrityje kaip dopingo kontrolės pareigūnė, tad pokalbis buvo tikrai labai įtraukiantis ir informatyvus! Pagrindinės temos, kurias aptarėme podkaste: kaip Rūta pasirinko tokią sudėtingą profesiją; kokią problematiką apima ortopedo-traumatologo specialybė; kokioj sporto šakoj dažniausios ir kokioj didžiausios traumos; ar tikrai rimčiau sportuojant neišvengiamos traumos; kada mėgėjiškai sportuojant kyla pavojus traumoms; kokių prevencinių priemonių norint išvengti traumų reiktų imtis; kaip prisijaukinti jėgos pratimus pradedant sportuoti; sportas ir išvaržos - ar suderinama ir kaip; kada kreiptis pas gydytoją traumatologą ir kada pas kineziterapeutą; kodėl įvykus traumai ir kreipiantis į priėmimą retai paskiriamas magnetinis rezonansas; kaip Rūta atsidūrė anti-dopingo agentūroje ir ką joje veikia; kaip gydytojai sekėsi dirbti Olimpinėse žaidynėse dopingo kontrolės pareigūne; kaip fiziškai vyksta sportininkų tikrinimas dėl dopingo vartojimo; kas sudaro sportininkų, kuriuos reiktų pratestuoti, sąrašus; kas apskritai yra tas dopingas; kodėl yra išskiriamos tam tikros medžiagos kaip dopingas ir kur rasti tą sąrašą; dopingo kontrolė nesezono metu; kas ir kaip sudaro draudžiamųjų medžiagų sąrašą; kokie pavojai tyko vartojant dopingui priskiriamas ar nepakankamai ištirtas medžiagas: dviratininko R. Rumšo sūnaus atvejis; kokios yra populiariausios dopingu laikomos medžiagos Lietuvoje ir jų vartojimo pavojai; atvejai, kuomet patys sportininkai nežino, kad vartoja draudžiamas medžiagas; kaip atsirinkti “švarius” maisto papildus; kas vyksta, kai atletui reikalingi vaistai yra draudžiamųjų sąraše ir kokiais atvejais atmetama galimybė juos vartoti; nuo ko priklauso atleto patikros ir buvimo vietos nurodymo dažnumas; kaip testuojami Bodybuildingo atletai Lietuvoje ir kokiu reguliarumu; iššūkiai ir incidentai susidūdus su Bodybuildingo atletais; "genetinis dopingas” - kas tai, ar tai jau taikoma praktikoje ir kokie pavojai tyko. BreakingFit podcastas taip pat prieinamas per Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts, Stitcher ir kitose pop programėlėse. Na, ir nepamirškite mums rašyti, dalintis ir komentuoti: apie tai, kaip vertinate šį epizodą ir kokia kita tema norite, kad pasikalbėtume.

Apie prasidedantį koncertų sezoną mintimis dalijasi Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas Modestas Barkauskas.Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atnaujinta skaitykla „Erdvė vaikams“. Almos Valantinienės reportažas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato dvi naujas knygas – amerikiečių istoriko Timothy Snyderio veikalą „Apie tironiją“ bei poeto, dramaturgo, eseisto Gintaro Grajausko pjesių rinkinį „Kas prieš mus“.Prieš 60 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (tuomet – LTSR valstybinės konservatorijos) Liaudies instrumentų katedroje buvo įsteigta akordeono specialybė. Tuo metu daugelis muzikantų neįvertino šio instrumento galimybių, netikėjo, kad jis gali užimti solidžią vietą atlikimo mene bei pelnyti pripažinimą. Apie profesionaliojo akordeono meno raidą Lietuvoje – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Vytenė Saunoriūtė atskleidžia beveik trisdešimt metų Neringoje žuvį gaudančio, rūkančio ir parduodančio Zoliano Lubio istoriją. Apie 20% žmonių šiemet, stojusių į muziką, LMTA turėjo atmesti dėl šiemet pasikeitusios tvarkos. „Kultūra spaudos puslapiuose“.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgs tris naujas knygas: britų autorės Deboros Levy romaną „Karštas pienas“, amerikiečių klasiką Jamesą Salterį išgarsinusį romaną „Žaidimas ir pramoga“ ir antrąją Jurgos Tumasonytės prozos knygą, pasakojimų rinkinį, „Undinės“.Tradicinė pirmadienio viktorina šį kartą apie Lukiškių kvartalą Vilniuje. Kaip buvo projektuotas šis kvartalas ir kokį vaidmenį vaidino sovietinė ideologija? Kodėl sovietų valdžia norėjo į kitą vietą perkelti Lukiškių kalėjimą? Apie tai – pasikalbėsime su dr. Ūla Tornau, parašusią disertaciją „Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių Mokslo kvartalas“.„Klasikos enciklopedija“: Vigo Jean (Žanas Vigo). Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Liepos 15-ąją minime 100-ąsias iškilaus XX a. poeto, vertėjo ir literatūros kritiko Alfonso Nykos-Niliūno gimimo metines. Apie jo kūrybą, kritiką bei įtaką Lietuvos literatūrai – Laimos Ragėnienės pokalbis su literatūrologe dr. Giedre Šmitiene.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – literatūros kritikės Elžbietos Banytės mintys apie du užsienio autorių romanus: amerikiečių rašytojos Madeline Miller „Kirkė“ bei lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk „Bėgūnai“.Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena. 1410-aisiais vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos bei Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino pasibaigė pastarojo sutriuškinimu. Pergalė šiame mūšyje nulėmė vokiečių ordino galybės galą, nutraukė porą šimtų metų trukusius lietuvių žemių grobstymus. Apie Lietuvos istoriniu pasididžiavimu tapusį Žalgirio mūšį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: režisierius Luisas Bunuelis (Luis Buñuel).Ved. Viktoras Paulavičius.

Su choro „ARTyn“ vadove Erika Žilinskaite pakviesime į muzikinę ekskursiją po Vilniaus Didįjį getą. Spaudos kultūros puslapių apžvalga. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje dvi poezijos knygos – Elenos Karnauskaitės „Miegančios chimeros“ ir Jurgitos Jasponytės „Vartai Auštrieji“ bei viena verstinė prozos – Mary Lynn Bracht „Baltoji chrizantema“. Kalbos valandėlje aiškinsimės kodėl Gruzijos pavadinimas buvo pakeistas į Sakartvelą. Pirmadienio viktorina bus skirta iškiliam XX amžiaus poetui, vertėjui ir literatūros kritikui Alfonsui Nykai Niliūnui, kurio 100-ąsias gimimo metines minime. Klasikos enciklopedija. Apie Rytų Afrikos sodos ežerus. Kultūros renginiai. Ved. Laima Ragėnienė.

Šiandien mokyklų programos siekia ugdyti patriotiškumą, buvo kalbėta net apie tautinę matematiką, tačiau ar žinome, kokią asmenybę ugdo mokykla? „Mokyklos vertinimo sistema yra tokia, kad neatpažįsta laisvo, kūrybingo mąstymo“, – teigia humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė. Jeigu literatūros pamokose vaikai privalo išmokti interpretuoti tekstus „kaip reikia“, jeigu matematika moko dalinti arbūzus, o ne suvokti visumos ir struktūros principus – ar galime kalbėti apie asmenybės ugdymą? Kaip pateikti mokiniams literatūrą ar matematiką, kad tai nebūtų vien formalus mokymas ir standartinių sprendimų siūlymas? Kokių žinių žmogus turėtų gauti mokykloje? Šiandien, kai pasikeitė mūsų gyvenimo būdas ir ritmas, kokią reikšmę turi naujosios technologijos? Apie tai laidoje diskutuoja LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė, habilituotas matematikos mokslų daktaras, profesorius Rimas Norvaiša ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, valstybinio brandos egzamino vertintoja, literatūros kritikė, vertėja Elžbieta Banytė. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Kadaise maestro Sigito Vaičiulionio pradėtas Velykų muzikos festivalis „Resurrexit“ tęsia savo šventišką būtį Šiaulių katedroje, kamerinėje salėje „Polifonija“ ir daugybės šiauliečių širdyse. Pokalbis su festivalio meno vadovu, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ vadovu Tomu Ambrozaičiu.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – britų mokslininko Stepheno Hawkingo „Trumpa laiko istorija“, Kanados lietuvio Antano Šileikos šnipų romanas „Laikinai jūsų“ ir Nyderlandų kultūrologo Johanno Huizingos veikalas „Homo ludens: mėginimas apibrėžti kultūros žaidiminį elementą“.Sukanka 150 metų, kai gimė dirigentas Mykolas Bukša. Su juo sietinas brandžiausias Valstybės teatro laikotarpis Kaune bei pirmasis Operos ir baleto teatro Vilniuje dešimtmetis. Subtilaus meninio skonio, disciplinos ir reiklumo, energijos ir atkaklumo nestokojusi asmenybė per savo kūrybinės veiklos metus pastatė per šimtą operų ir baletų. Apie dirigentą Mykolą Bukšą – pirmadienio viktorinoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Mindaugo Ažušilio fotografijų paroda, pristatanti dvi jo kūrybos serijas „Pomirtinis gyvenimas“ ir „Avarija“. Fotomenininko darbuose tyrinėjamos nepatogios, kritinės, tačiau itin aktualios temos: vyriškumas, hedonizmas, avarijos kelyje, įvaizdžio (ne)galia. Apie M. Ažušilio kūrybą pokalbis su menininku ir jo knygų sudarytoja, leidėja Egle Deltuvaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Čia tiesiog geros knygos, visose pagrindinės veikėjos yra moterys ir visose kalbama apie jų vietą pasaulyje pučiant istorijos vėjams“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama žymios latvių rašytojos Dainos Avotiņos romaną „Anyta“, Prancūzijos bestselerį – Didier Decoino knygą „Karpiai imperatoriui” ir britų rašytojos Ali Smith pirmąją tetralogijos dalį „Ruduo”.Nuo kultūrinės visuomenės sukiršinimo iki peticijų inicijavimo ar tapsmo įrankiu manipuliuoti viešąja opinija – sudėtingas sostinėje eksponuojamos Vlado Urbanavičiaus skulptūros „Krantinės arka“ dešimtmetis. Pirmadienio viktorinoje – apie 2009-aisiais įgyvendintą vieną iš Vilniaus Europos kultūros sostinės Viešųjų erdvių humanizavimo programos Neries kratinės skulptūrų projektą, atvėrusį gilumines tradicinių ir modernių vertybių nesantaikos priežastis.„Klasikos enciklopedija“ – apie Klaipėdos radiofono pradžią. Ved. Karina Metrikytė.

Ką be antikos ir Konstantino Kavafio žinome apie graikų poeziją?Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė Klasikų asociacijos išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“. Joje išspausdinti keturių XX a. antrojoje pusėje rašiusių autorių – Giorgo Seferio, Giannio Ritso, Odisėjo Elyčio ir Niko Gatso – eilėraščiai, iš graikų kalbos išversti Elžbietos Banytės, Dianos Bučiūtės, Rūtos Burbaitės ir Kristinos Svarevičiūtės. Knygos skaitytojas kviečiamas pasinerti į svaigų Graikijos kraštovaizdį, pilną įtaigiai aprašytų vaizdų, jausmingą kasdienio gyvenimo žaismę. Tiesa, čia pat yra nardinamas ir į pokario slogutį bei skausmo išsekinto žmogaus sąmyšį. Apie graikų poeziją „Literatūros akiračiuose“ pasakoja Kristina Svarevičiūtė ir Rūta Burbaitė.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Bacho kūryba skatina muzikavimo laisvę ir gebėjimą perteikti žmogų taurinančias dvasines būsenas“, – įsitikinęs Johanno Sebastiano Bacho muzikos festivalio iniciatorius ir organizatorius prof. Algirdas Vizgirda.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – XIX a. pab. - XX a. pr. šviesuolio Gustave’o Le Bono veikalas „Revoliucijos psichologija“, brolių Arkadijaus ir Boriso Strugackių romanas „Nevilties miestas“ bei Nataschos Wodin biografinis romanas „Kilusi iš Mariupolio“. Šios trys knygos apie tai, kaip žmonijoje įprasta tvarka sugriūva – apie karą, revoliuciją, pabėgėlius, neviltį, tironiją ir pasipriešinimą jai. Nors jas jungia šis tematinis siūlas, knygos labai skirtingos ir žanro, ir parašymo laiku.„Aš ne siurrealistas, aš – siurrealizmas“, – teigė genialusis ispanas Salvadoras Dali, savo kūryboje gvildenęs bemaž visas jam ir jo amžininkams reikšmingas temas. Apie prieš tris dešimtmečius Anapilin iškeliavusį Salvadorą Dali – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: pirmasis Pusiaujo Gvinėjos prezidentas Francisco Macías Nguema. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Šia paroda norėčiau pabrėžti paveldo svarbą. Fotografija jau yra paveldas“, – sako fotomenininkas Antanas Sutkus, XX a. antrosios pusės Lietuvos metraštininkas, kurio retrospektyva „KOSMOS“ Nacionalinėje dailės galerijoje skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Literatūra į neramų gyvenimą reaguoja nebūtinai, ačiūdie, banaliai politikuodama, bet kartais su deramu įtarumu, o kartais su humoru“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama du romanus, kuriuos sąlygiškai galėtume priskirti žanrinei kriminalinei literatūrai – Dirk Kurbjuweit „Baimė“ ir Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“, bei priešmirtinę Witoldo Gombrowicziaus knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“.Vincas Kudirka – talentingas 19-to amžiaus antrosios pusės rašytojas, kultūros veikėjas, gydytojas, publicistas, vertėjas, „Varpo“ leidėjas, autorius visiems mums brangios „Tautiškos giesmės“, vėliau tapusios Lietuvos valstybės himnu. Apie Vincą Kudirką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklipedija“ – apie Naujųjų metų šventę.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Šia paroda norėčiau pabrėžti paveldo svarbą. Fotografija jau yra paveldas“, – sako fotomenininkas Antanas Sutkus, XX a. antrosios pusės Lietuvos metraštininkas, kurio retrospektyva „KOSMOS“ Nacionalinėje dailės galerijoje skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Literatūra į neramų gyvenimą reaguoja nebūtinai, ačiūdie, banaliai politikuodama, bet kartais su deramu įtarumu, o kartais su humoru“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama du romanus, kuriuos sąlygiškai galėtume priskirti žanrinei kriminalinei literatūrai – Dirk Kurbjuweit „Baimė“ ir Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“, bei priešmirtinę Witoldo Gombrowicziaus knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“.Vincas Kudirka – talentingas 19-to amžiaus antrosios pusės rašytojas, kultūros veikėjas, gydytojas, publicistas, vertėjas, „Varpo“ leidėjas, autorius visiems mums brangios „Tautiškos giesmės“, vėliau tapusios Lietuvos valstybės himnu. Apie Vincą Kudirką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklipedija“ – apie Naujųjų metų šventę.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Halkos“ Vilniaus versija – tiesiogiai klausytojus veikianti muzikinė drama. Pastarojoje yra tik būtiniausi dramatinio vyksmo numeriai, joje nėra maloniai skambančių fragmentų“, – apie Valdovų rūmuose atgimstančią S. Moniuszkos operą sako nacionalinio muziejaus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ kultūrinių renginių koordinatorius Vytautas Gailevičius.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Literatūra į neramų gyvenimą reaguoja nebūtinai, ačiūdie, banaliai politikuodama, bet kartais su deramu įtarumu, o kartais su humoru“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama du romanus, kuriuos sąlygiškai galėtume priskirti žanrinei kriminalinei literatūrai – Dirk Kurbjuweit „Baimė“ ir Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“, bei priešmirtinę Witoldo Gombrowicziaus knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“.„Gamta yra didi jėga, į kurią galima pasinerti kaip į tam tikrą nirvaną, bet visų pirma ji yra puiki mokytoja – šis aspektas buvo itin naudingas mano kūrybai“, – teigė Olivier Messiaenas. Apie žymųjį prancūzų kompozitorių, vargonininką, teoretiką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: generolas Fransiskas Frankas.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Halkos“ Vilniaus versija – tiesiogiai klausytojus veikianti muzikinė drama. Pastarojoje yra tik būtiniausi dramatinio vyksmo numeriai, joje nėra maloniai skambančių fragmentų“, – apie Valdovų rūmuose atgimstančią S. Moniuszkos operą sako nacionalinio muziejaus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai“ kultūrinių renginių koordinatorius Vytautas Gailevičius.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Literatūra į neramų gyvenimą reaguoja nebūtinai, ačiūdie, banaliai politikuodama, bet kartais su deramu įtarumu, o kartais su humoru“, – pastebi literatūros kritikė Elžbieta Banytė, apžvelgdama du romanus, kuriuos sąlygiškai galėtume priskirti žanrinei kriminalinei literatūrai – Dirk Kurbjuweit „Baimė“ ir Liz Nugent „Išnarplioti Oliverį“, bei priešmirtinę Witoldo Gombrowicziaus knygą „Filosofijos kursas per šešias ir ketvirtį valandos“.„Gamta yra didi jėga, į kurią galima pasinerti kaip į tam tikrą nirvaną, bet visų pirma ji yra puiki mokytoja – šis aspektas buvo itin naudingas mano kūrybai“, – teigė Olivier Messiaenas. Apie žymųjį prancūzų kompozitorių, vargonininką, teoretiką – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: generolas Fransiskas Frankas.Ved. Viktoras Paulavičius.

Neįgaliųjų Naujasis teatras švenčia veiklos dešimtmetį ir visą savaitę kasdien kvies į skirtingus renginius. Kaip tuos 10 metų kartu sekėsi kurti sveikiems ir negalią turintiems, mėgėjams ir profesionalams? Apie tai kalbėsimės su teatro vadove Svetlana Šulc. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia debiutinį Škotijoje gimusios ir gyvenančios rašytojos Gail Honeyman romaną „Eleonorai Olifant viskas gerai“, jau tapusį bestseleriu, ir šiuolaikinio Izraelio rašytojo Davido Grossmano „Užeina kartą arklys į barą“, įvertintą Man Booker International prizu.Praėjusią savaitę Seime priimtas įstatymas dėl kelių svarbių Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) straipsnių ir priedų pakeitimo. Kol įstatymai tobulinami, autorių teises ginančios asociacijos LATGA direktoriaus pavaduotoja Laura Baškevičienė sako, kad neretam žmogui verta priminti ir esminius su intelektualinės nuosavybės apsauga susijusius aspektus. Apie juos – pirmadienio viktorinoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Neįgaliųjų Naujasis teatras švenčia veiklos dešimtmetį ir visą savaitę kasdien kvies į skirtingus renginius. Kaip tuos 10 metų kartu sekėsi kurti sveikiems ir negalią turintiems, mėgėjams ir profesionalams? Apie tai kalbėsimės su teatro vadove Svetlana Šulc. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgia debiutinį Škotijoje gimusios ir gyvenančios rašytojos Gail Honeyman romaną „Eleonorai Olifant viskas gerai“, jau tapusį bestseleriu, ir šiuolaikinio Izraelio rašytojo Davido Grossmano „Užeina kartą arklys į barą“, įvertintą Man Booker International prizu.Praėjusią savaitę Seime priimtas įstatymas dėl kelių svarbių Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) straipsnių ir priedų pakeitimo. Kol įstatymai tobulinami, autorių teises ginančios asociacijos LATGA direktoriaus pavaduotoja Laura Baškevičienė sako, kad neretam žmogui verta priminti ir esminius su intelektualinės nuosavybės apsauga susijusius aspektus. Apie juos – pirmadienio viktorinoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Visi festivalio filmai yra istorijos apie vaikų pasaulius – kartais skausmingai realius, kartais – pilnus nerealių, fantastikos, magijos elementų“, – sako Vilniaus tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio direktorė Lina Užkuraitytė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgs dvi knygas, „kurios mus nublokš ir istoriškai, ir geografiškai toli. „Dirigentui tenka būti ne tik muziku, bet ir pedagogu, psichologu, kartais net ir aktoriumi“, – savo profesijos ypatumus yra apibūdinęs vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos muzikų Saulius Sondeckis. Apie prieš devynis dešimtmečius gimusį Saulių Sondeckį – pirmadienio viktorinoje. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Visi festivalio filmai yra istorijos apie vaikų pasaulius – kartais skausmingai realius, kartais – pilnus nerealių, fantastikos, magijos elementų“, – sako Vilniaus tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio direktorė Lina Užkuraitytė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė apžvelgs dvi knygas, „kurios mus nublokš ir istoriškai, ir geografiškai toli. „Dirigentui tenka būti ne tik muziku, bet ir pedagogu, psichologu, kartais net ir aktoriumi“, – savo profesijos ypatumus yra apibūdinęs vienas ryškiausių visų laikų Lietuvos muzikų Saulius Sondeckis. Apie prieš devynis dešimtmečius gimusį Saulių Sondeckį – pirmadienio viktorinoje. Ved. Viktoras Paulavičius.

„Dešimt balų": ar moksleiviams vasarą privalomų perskaityti knygų sąrašai tikrai skatina norą skaityti?Įvairaus amžiaus mokyklinius vaikus auginantys tėvai pastebi, girdi mokiniams vasarą privalomų bei rekomenduotinų skaityti knygų sąrašai veik nepasikeitę ne tik nuo jų, o ir nuo jų tėvų laikų. Kai kurių tėvų žodžiais, tokia rekomenduojama vasarą skaityti literatūra ne prusina jauną žmogų, o uždusina bet kokį norą skaityti, gilintis į literatūrą.Ką mokiniai privalo vasarą skaityti, kad tai gąsdina jų tėvus. Ar su tokiais nuogastavimais sutinka literatūros mokytojai bei literatūros knitikai?Pagaliau, kaip turi būti rengiami tiek rekomenduotinų, tiek privalomų vasarą moksleiviams skaityti knygų sąrašai, kad vaikams ne tik neatbuktų noras skaityti, o, priešingai, tiestųsi rankos geros literatūros link.Laidoje dalyvauja Zarasų „Ąžuolo" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Daiva Matijošienė bei vertėja ir literatūros kritikė Elžbieta Banytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų": ar moksleiviams vasarą privalomų perskaityti knygų sąrašai tikrai skatina norą skaityti?Įvairaus amžiaus mokyklinius vaikus auginantys tėvai pastebi, girdi mokiniams vasarą privalomų bei rekomenduotinų skaityti knygų sąrašai veik nepasikeitę ne tik nuo jų, o ir nuo jų tėvų laikų. Kai kurių tėvų žodžiais, tokia rekomenduojama vasarą skaityti literatūra ne prusina jauną žmogų, o uždusina bet kokį norą skaityti, gilintis į literatūrą.Ką mokiniai privalo vasarą skaityti, kad tai gąsdina jų tėvus. Ar su tokiais nuogastavimais sutinka literatūros mokytojai bei literatūros knitikai?Pagaliau, kaip turi būti rengiami tiek rekomenduotinų, tiek privalomų vasarą moksleiviams skaityti knygų sąrašai, kad vaikams ne tik neatbuktų noras skaityti, o, priešingai, tiestųsi rankos geros literatūros link.Laidoje dalyvauja Zarasų „Ąžuolo" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Daiva Matijošienė bei vertėja ir literatūros kritikė Elžbieta Banytė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Apie Palangoje vyksiantį tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės aaujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorinoje – apie altą, violončelę ir kontrabosą. Klasikos enciklopedija: Mišelis de Nostradamas.Ved. Viktoras Paulavičius

Apie Palangoje vyksiantį tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės aaujų knygų apžvalga. Pirmadienio viktorinoje – apie altą, violončelę ir kontrabosą. Klasikos enciklopedija: Mišelis de Nostradamas.Ved. Viktoras Paulavičius

„Mūsų vertimo mokykla gana stipri, mes nemažai kalbame apie vertimus“, – sako vertėja Elžbieta Banytė pristatinėdama geriausių klasikos vertimų sąrašą.Verstinių grožinės literatūros knygų panorama turbūt sunkiai aprėpiama. Net ir sekantiems literatūros procesus ne taip lengva viską pastebėti, o dažniausiai prasprūsta tyliai pasirodančios klasikos knygos, kurių leidyklos ypatingai nereklamuoja. Tačiau Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau keletą metų be geriausių verstinių knygų sąrašo skelbia ir klasikos sąrašą. Ir šis sąrašas taip pat sulaukia mažiau dėmesio, nors ten randame kultūros paminklus iš persų, islandų ar prancūzų kalbų, o taip pat ir šiuolaikinio literatūros kanono dalimi tapusių tokių autorių kaip Svetlanos Aleksijevič, Danilo Kišo ar Charleso Bukowskio knygas.Apie tai, kaip buvo nutarta selbti tokį klasikos sąrašą, kokie atrankos kriterijai ir kokios knygos šiemet į jį pateko kalbamės su komisijos darbe dalyvavusiais eskpertais Elžbieta Banyte, Mariumi Buroku ir Jurga Katkuviene.

„Mūsų vertimo mokykla gana stipri, mes nemažai kalbame apie vertimus“, – sako vertėja Elžbieta Banytė pristatinėdama geriausių klasikos vertimų sąrašą.Verstinių grožinės literatūros knygų panorama turbūt sunkiai aprėpiama. Net ir sekantiems literatūros procesus ne taip lengva viską pastebėti, o dažniausiai prasprūsta tyliai pasirodančios klasikos knygos, kurių leidyklos ypatingai nereklamuoja. Tačiau Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau keletą metų be geriausių verstinių knygų sąrašo skelbia ir klasikos sąrašą. Ir šis sąrašas taip pat sulaukia mažiau dėmesio, nors ten randame kultūros paminklus iš persų, islandų ar prancūzų kalbų, o taip pat ir šiuolaikinio literatūros kanono dalimi tapusių tokių autorių kaip Svetlanos Aleksijevič, Danilo Kišo ar Charleso Bukowskio knygas.Apie tai, kaip buvo nutarta selbti tokį klasikos sąrašą, kokie atrankos kriterijai ir kokios knygos šiemet į jį pateko kalbamės su komisijos darbe dalyvavusiais eskpertais Elžbieta Banyte, Mariumi Buroku ir Jurga Katkuviene.

Visą Šv. Velykų laikotarpį Šiauliai virs profesionaliosios muzikos meka. „Kultūros spaudos apžvalga”. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės parengtoje naujų knygų apžvalgoje – airių kilmės anglų dramaturgo, poeto, romanisto Oscaro Wilde‘o pjesė „Salomė” bei žymaus šiuolaikinio norvegų rašytojo Karlo Ove Knausgårdo romanas „Mano kova. Mirtis šeimoje”. „Viktorina” (Artėja Šv. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė). „Klasikos enciklopedija”.

„Graikų rašytojų indėlis į demoktratijos sklaidą – subtilus darbas su liaudies kalba“, – pasakoja vertėja ir literatūrologė Elžbieta Banytė.Lietuvoje daugiausiai žinome apie didžiąsias literatūras, dažniausiai verčiama popliariausių kalbų literatūra – anglų, amerikiečių, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, skandinavų. Mažesnės literatūros daug dėmesio nesisulaukia, nors turi turtingą istoriją ir talentingų autorių. Svetimos literatūros leidžia geriau suprasti mūsų pačių kultūrą, o Europos literatūrų pažinimas kuria supratimą, kas yra mūsų europietiška tapatybė.Šįkart laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos doktorantė, literatūros kritikė ir vertėja Elžbieta Banytė pasakos apie graikų literatūros ir kultūros istoriją. Kaip poetai dalyvavo formuojant graikų kalbą? Kodėl graikų surrealistams svarbus Herakleitas?Ir kodėl Graikijoje ant sunkvežimių galite perskaityti Μεταφορά („metafora“)?Laidoje skambės ir Niko Gatso (1911-1992) poemos „Amorgas“ vertimo fragmentai.

„Graikų rašytojų indėlis į demoktratijos sklaidą – subtilus darbas su liaudies kalba“, – pasakoja vertėja ir literatūrologė Elžbieta Banytė.Lietuvoje daugiausiai žinome apie didžiąsias literatūras, dažniausiai verčiama popliariausių kalbų literatūra – anglų, amerikiečių, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, skandinavų. Mažesnės literatūros daug dėmesio nesisulaukia, nors turi turtingą istoriją ir talentingų autorių. Svetimos literatūros leidžia geriau suprasti mūsų pačių kultūrą, o Europos literatūrų pažinimas kuria supratimą, kas yra mūsų europietiška tapatybė.Šįkart laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos doktorantė, literatūros kritikė ir vertėja Elžbieta Banytė pasakos apie graikų literatūros ir kultūros istoriją. Kaip poetai dalyvavo formuojant graikų kalbą? Kodėl graikų surrealistams svarbus Herakleitas?Ir kodėl Graikijoje ant sunkvežimių galite perskaityti Μεταφορά („metafora“)?Laidoje skambės ir Niko Gatso (1911-1992) poemos „Amorgas“ vertimo fragmentai.

Apie ką mąsto lituanistai, paaiškėjus, kad abiturientai galės egzamino metu laisviau rinktis autorius?Kas ir kodėl keičiama? Ar egzamino pakeitimai nesumenkins lietuvių literatūros ir kultūros? Ar normalu, kad per gimtosios kalbos egzaminą gimnazistai galės remtis ne tik 36-iais lietuvių autoriais, o ir 4-iais užsienio autoriais? Ar egzaminų vertintojai bus pasirengę pokyčiams? Pagaliau, kodėl taip skubiai buvo keičiama tvarka, ką apie tokią skubą mano pedagogai? Laidoje dalyvauja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos prezidentė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja Nijolė Bartašiūnienė, rašytoja, literatūrologė, buvusi mokytoja Elžbieta Banytė.

Apie ką mąsto lituanistai, paaiškėjus, kad abiturientai galės egzamino metu laisviau rinktis autorius?Kas ir kodėl keičiama? Ar egzamino pakeitimai nesumenkins lietuvių literatūros ir kultūros? Ar normalu, kad per gimtosios kalbos egzaminą gimnazistai galės remtis ne tik 36-iais lietuvių autoriais, o ir 4-iais užsienio autoriais? Ar egzaminų vertintojai bus pasirengę pokyčiams? Pagaliau, kodėl taip skubiai buvo keičiama tvarka, ką apie tokią skubą mano pedagogai? Laidoje dalyvauja Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos prezidentė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja Nijolė Bartašiūnienė, rašytoja, literatūrologė, buvusi mokytoja Elžbieta Banytė.

Elžbieta Banytė pristato vieną poezijos knygą bei du romanus. Kultūra spaudos puslapiuose. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija. Muzikos kalendoriuje visas pluoštas neeilinių sukakčių. Klasikos enciklopedija: apie Abasą Didįjį.

„Mes burbame, kad visi renginiai vienodi, bet visi paskui viską darome labai panašiai, nes labai sunku išklysti iš tos tradicijos“, – sako literatūros kritikė Elžbieta Banytė.Baigėsi 53-asis tradicinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Svarstymai, ar ar turėtų ir kaip turėtų keisti šis festivalis irgi jau yra tapę tradiciniais. Šį kartą pažvelgsime į šį renginį kartu su su literatūros kritikėmis, vienomis iš „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojų Elžbieta Banyte ir Virginija Cibarauske, vertinančiomis šį tradicinį renginį ir leidinį iš jaunosios kartos perspektyvos.Ar tai yra ritualas ar tiesiog kultūrinio gyvenimo rutina? Ar festivalis ir almanachas parodo šiuolaikinės poezijos įvairovę? Pokalbis apie almanacho sudarymo principus sunkumus ir rezultatus, apie gausybę festivalio metu išdalijamų premijų ir prizų, apie tai, kodėl sunku į Poezijos pavasario almanachą surinkti geriausią metų poeziją, ir kodėl „normalus žmogus“ negali perskaityti visos per metus publikuojamos poezijos?

„Mes burbame, kad visi renginiai vienodi, bet visi paskui viską darome labai panašiai, nes labai sunku išklysti iš tos tradicijos“, – sako literatūros kritikė Elžbieta Banytė.Baigėsi 53-asis tradicinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Svarstymai, ar ar turėtų ir kaip turėtų keisti šis festivalis irgi jau yra tapę tradiciniais. Šį kartą pažvelgsime į šį renginį kartu su su literatūros kritikėmis, vienomis iš „Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojų Elžbieta Banyte ir Virginija Cibarauske, vertinančiomis šį tradicinį renginį ir leidinį iš jaunosios kartos perspektyvos.Ar tai yra ritualas ar tiesiog kultūrinio gyvenimo rutina? Ar festivalis ir almanachas parodo šiuolaikinės poezijos įvairovę? Pokalbis apie almanacho sudarymo principus sunkumus ir rezultatus, apie gausybę festivalio metu išdalijamų premijų ir prizų, apie tai, kodėl sunku į Poezijos pavasario almanachą surinkti geriausią metų poeziją, ir kodėl „normalus žmogus“ negali perskaityti visos per metus publikuojamos poezijos?

Klasikinės muzikos projektas „Vaidilos klasika“. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalga. Apie rekonstruotuose Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūrusį muziejų – pirmadienio viktorinoje. Klasikos encikopedija.

Klasikinės muzikos projektas „Vaidilos klasika“. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalga. Apie rekonstruotuose Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūrusį muziejų – pirmadienio viktorinoje. Klasikos encikopedija.