Podcasts about Parodos

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema spaudoje.Kokia kultūrinė lotynų kalbos bei Viduramžių Europos įtaka lietuviškumo sampratai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?Panevėžio miesto dailės galerijoje jau galima aplankyti tradicinę krašto tautodailės meistrų parodą.M52 „Sūduvis“ kviečia į patirtinę ekskursiją „Jūros saga“ – įtraukiantį pasakojimą apie gyvenimą ir darbą laive.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka su Lietuvos raudonuoju kryžiumi subūrė skaitytojų klubą senjorams.Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ organizuoja konkursą-festivalį „Perliukai“, kuriame susitinka jauni, negalią turintys dainininkai ir instrumentalistai.Kauno savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai mieste statyti paminklą tarpukario aviatoriui, lėktuvų konstruktoriui Antanui Gustaičiui.Pirmą kartą Lietuvoje – videožaidimų paroda. „Gameplay“ nuo rytojaus veiks MO muziejuje.Ved. Marius Eidukonis

Mokslininkai sugriovė mitą, kad cigarečių alternatyvos nekenkia sveikatai. Nors tradicinės cigaretės išlieka dažniausias rūkymo pasirinkimas, per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir išpopuliarėjo kitos alternatyvos, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Nors buvo manoma, kad tai mažiau kenksmingas rūkymo būdas, moksliniai tyrimai rodo, kad bet koks rūkymas yra žalingas. Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesore Natalija Istomina.Portugalijoje, Lisabonoje ir Porte, atveriamos pirmosios lituanistinės mokyklos,įkurtos siekiant saugoti lietuvių kalbą, puoselėti tradicijas, tautinę tapatybę ir kurti jaunosios kartos ryšį su Lietuva. Nuo šių metų rugsėjo prie pamokų nuotoliniu būdu taip pat prisijungs Brazilijos lietuviai.Balandžio 13 d. Japonijoje, Osakos mieste, startuoja pasaulinė paroda „EXPO 2025“, kurioje dalyvaus daugiau nei 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Parodos lankytojai, kurių tikimasi sulaukti net 28 mln., turės unikalią galimybę mėgautis Lietuvą reprezentuojančiu išskirtiniu patiekalu – šaltibarščiais. Oficialaus „EXPO 2025“ parodos restorano „Kura sushi“ virėjas atkūrė lietuvišką patiekalą pagal autentišką receptą ir adaptavo jį japoniškam gomuriui.Šalia Kauno, Kačerginėje, gyvenanti Rodica Morari (RodIka MorAri) į Lietuvą prieš kelerius metus atvyko iš Moldovos ir mūsų šalyje atsiskleidė kaip menininkė. Taip pat pramoko lietuvių kalbos. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę. Ten užsuko kolega Andrius Baranovas.

Tradicinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ šiemet – rekordinis dalyvių skaičius. 10 ha plote, trijuose paviljonuose apie 500 žemės ūkio technikos, technologijų, įrangos ir ūkininkavimo priemonių pardavėjų, konsultantų, sodininkų ir amatininkų. Didžiausias dėmesys tvariam ūkininkavimui plėtoti, kuris naudingas ne tik ūkininkams, bet ir visuomenei. Kaip konkrečiau ir kokia technika tai užtikrina, aptars Žemės ūkio akademijos mokslininkai, žemdirbiai, galimybę vertinti turės visi, atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, įsikūrusios didžiausioje Baltijos šalyse parodoje VDU Žemės ūkio akademijoje.Ved. Arvydas Urba

Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje atidaroma paroda „Fantastinė planeta“, kurioje meno kūrinius pristato tapybos, skulptūros, keramikos, tarpdisciplininių projektų ir juvelyrikos kūrėjai. Pokalbis su parodos kuratore Jurgita Ranceviene.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras švenčia gimtadienį. Gimtadieniui paminėti skirtame koncerte dalyvauja žymus prancūzų violončelininkas Gautier Capucon.Kauno technologijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad lietuvių liaudies muzika turi sąsajų su Artimųjų Rytų bei Europos derinimais. Pokalbis su vienu iš tyrimą atlikusių mokslininku dr. Vytautu Germanavičiumi.Alytaus miesto teatre pristatoma aktorės ir režisierės Andros Kavaliauskaitės monospektaklio „Kodas F32“ premjera. Monospektaklis ne tik atkreipia dėmesį į tai, ką jaučia depresija sergančiųjų artimieji, bet ir suteikia leidimą ilgesiui.Apie portugalų dainininką Tony de Matos pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su menininku Martynu Arlausku.Ved. Donatas Šukelis

Daugiau nei 150 metų istoriją skaičiuojantis Niujorko Metropoliteno meno muziejus ne per seniausiai paskelbė lankomiausių savo parodų dešimtuką. Ir kas galėjo pagalvoti, kad Picasso, Da Vinci ar Tutanchamono lobių parodas pralenks... paroda, dedikuota katalikiškos vaizduotės ir mados santykiui? Pasirodo, jog ne viename garsiame muziejuje lankomiausios yra būtent mados parodos. Kodėl?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Žinoma, kad drabužiai meno parodose eksponuoti dar XVIII a., bet tikros specializuotos mados parodos pradėtos organizuoti tik XX a. viduryje. Tiesa, dažniausiai atsispirta nuo pavyzdžių, koks garsus žmogus ką dėvėjo ar koks drabužis skaičiuoja ne pirmą šimtmetį, bet einant laikui mados parodos tapo ir modernesnės, ir konceptualesnės. Tokios, kurios muša lankomumo rekordus net ir didžiausiuose pasaulio muziejuose.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

2024 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaryta unikali paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Joje eksponuojami fotografijos meistro Antano Sutkaus darbai. Parodos kuratorius Thomas Schirmböckas, pasakodamas apie tai, kaip gimė parodos idėja, sakė: „Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“A. Sutkus pats priklausė sovietinei nomenklatūrai ir tuo pat metu fiksavo nomenklatūros būtį ir buitį. Kaip A. Sutkaus buvimas nomenklatūros viduje įtakojo jo kaip fotografo žvilgsnį? Kokias aspektais fotografo sukauptas nuotraukų archyvas yra įdomus, svarbus ir gal net unikalus? Ar tarp sąvokų „sovietų elitas“ ir „nomenklatūra“ galima dėti lygybės ženklą? Koks buvo tiesiausias kelias sovietmečiu vedantis į nomenklatūros pasaulį? Koks prieš mūsų akis iškyla tipiško sovietų Lietuvos nomenklatūrininko portretas? Koks jo amžius, kūno sudėjimas, apranga? Kokiuose interjeruose tipiškas nomenklatūrininkas įamžintas A. Sutkaus nuotraukose?A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti besibučiuojantys, nuolat laikantys savo rankose telefono ragelį nomenklatūros atstovai. Kodėl bučiniai ir telefonai buvo tokie svarbūs sovietinės nomenklatūros kasdienybėje? Saldus nomenklatūros gyvenimas turėjo ir tipišką savo kvapą. Koks jis buvo?Pokalbis su parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ konsultantais filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu; istoriku, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Mariumi Ėmužiu; istorike, dr. Mingaile Jurkute.Ved. Aurimas Švedas(S.Samsono/LNM nuotr.)

Besąlygiškas tikėjimas mokiniais, palaikymas, skatinimas vystyti savo talentus ir tikinimas – jūs viską galite, aukščiau tik dangus. Tokį savo mokytoją, KTU Gimnazijos įkūrėją Bronislovą Burgį prisimena jo auklėtiniai, savo prisiminimus sudėję į knygą „Aukščiau – tik dangus“.Parodos ir moksliniai tyrimai, naujos pažintys su senais fotografijos meistrais, vakarai ir edukacijos – tokia yra vienintelio Lietuvoje Fotografijos muziejaus kasdienybė. Apie besibaigiančius metus, naujas parodas ir šventinius susitikimus – pokalbis su muziejaus direktore, parodų kuratore Vilija Ulinskyte-Balziene.Nors linksmintis advento laiku bažnyčia draudė, Dzūkijos kaimuose iki pat Trijų Karalių pirkiose skambėdavo giesmės, kuriose žmogaus gyvenimas pynėsi su paukščių ir miško žvėrių gyvenimu. O naujajame albume „Da Laduma Ladum“ autentiškos dzūkų giesmės pinasi su modernia kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko muzika. Pokalbis su muzikologe ir šių dainų giedotoja Egle Kašėtiene.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Paryžiaus nacionalinio baleto streiką, paslaptingą smuikininkų dueto „TwoSet Violin“ sugrįžimą bei konfliktus, kylančius dėl juodaodžių operos veikėjų vaizdavimo šiandien.Kino režisierius, scenaristas Karolis Kaupinis parašė pirmąją pjesę teatrui, kurios skaitymai vyko projekte „Versmė". Pjesėje autoriaus kūryba susipina su dokumentiniais istoriniais kadrais, nes istorija labai svarbi Karoliui Kaupiniui. „Man darosi svarbu, kas lieka keičiantis laikui. O jeigu neatsilaikysim, neišsaugosim valstybės? Tai užfiksuokim, kas esam",- sako režisierius ir dramaturgas - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Japonijoje pristatoma japonų kompozitoriaus Tomoo Nagai ir lietuvių menininkės Renatos Valčik kuruota garso architektūros ir vizualiųjų menų paroda „Suiten. Suvokimą keičiančios erdvės“.Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie amerikiečių dainininkę ir aktorę, Tony ir Grammy nominantę Mèlbą Mor.Šiandien Prancūzijoje prasideda skaitmeninio meno bienalė „Chroniques“, kurioje Kauno bienalė pristatys Lietuvos menininkų kūrybą.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Ved. Urtė Karalaitė

MO muziejuje atidaryta nauja menotyrą ir psichologiją vienijanti paroda „Iš vidaus“. Parodos atidaryme apsilankė Vesta Vitkutė.Žvilgsnis į naujausius kultūros įvykius pasaulyje.Teatro režisierius, rašytojas, dailininkas Feliksas Paulauskas Jonavoje sukūrė ir tuo pat metu kuria instaliaciją, skirtą mieste iki karo gyvenusiems žydams. Su menininku susitiko Andrius Baranovas.Kas yra STEAM ugdymas? Pokalbis apie Lietuvoje vienintelį VDU STEAM didaktikos centrą, su šio centro vadove doc. dr.Judita Žukauskiene.Ką menininkai ir kūrėjai turėtų žinoti apie autorių teises? Pokalbis su LATGA teisės skyriaus vadove Radvile Bieliauskiene.LRT Radijo dokumentika „Atsivėrimas“ prestižiniame festivalyje „PRIX EUROPA“ pripažinta geriausia 2024 metų Europos garso dokumentika. Kokia šio apdovanojimo reikšmė? Pokalbis su laimėjimą pelnusios dokumentikos autorėmis Rūta Dambravaite ir Inga Janiulyte - Temporin.Muzikinės naujienos, kurias apžvelgia Domantas Razauskas.Ved. Donatas Šukelis

Rugsėjo 13 dieną 16 val. Lazdijų mieste, Adolfo Ramanausko-Vanago aikštėje vyks keliaujančios parodos „Pasienio moterys“ ir „Pasienio vyrai“ atidarymas. Šios parodos tikslas – pristatyti pasienio bendruomenei iškiliausius trijų savivaldybių žmones.

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai vertinamą Jošivaros linksmybių kvartalą ir kylančią naują susidomėjimo Japonijos kultūra bangą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

FM99 studijoje pasakoja organizatoriai Kęstas ir Audronė Rutkauskai, kurie ne tik organizuoja šunų parodas, bet ir kartu su savo augintiniais dalyvauja pasaulinėse ar tarptautinėse parodose, iš kurių sugrįžta su daugybe laimėjimų.

Aiškinamės, ar pesticidai žemės ūkyje būtinybė, ar dronai pakeis traktorius ir kokias pievas tikrai reikėtų saugoti.Apie visa tai tiesiogiai iš tarptautinės žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodos „Agrovizija“.Ved. Arneta Matuzevičiūtė, Rūta Simanavičienė ir Arvydas Urba

Šv.Kristoforo kamerinis orkestras dešiniajame Neries krante pradeda naują festivalį „Vilnius Spring Festival“, kuriame bus keturios muzikinės premjeros, o pirmasis koncertas skirtas Lietuvos narystės ES ir NATO 20-mečiui. Pokalbis studijoje su festivalio kūrėjų ir atlikėjų komanda.Koks yra dabartinio jaunimo ir studentų vaidmuo senėjančioje Europoje, koks vyksta universitetų bendradarbiavimas? Vilniaus universitetas kviečia kartu švęsti dvidešimt kultūrinio augimo metų suvienytoje Europoje. Atidaroma tarptautinė studentų fotografijų paroda „Europos įkvėpti“, studentai kvieia į spektaklį.Muzika, vaizduojamasis menas lengvai keliauja po pasaulį, o štai knygų tekstams nėra paprasta peržengti kalbos sienas. Pirmą kartą Vilniuje vyksta tarptautinis literatūros kongresas profesionalams, siekiantis nutiesti literatūrai kelius į kitų šalių klausytojus. Kalbėsime su VšĮ Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare.Kodėl be valios, empatijos ir emocinio intelekto mums sunku suvokti, ką byloja praeities liudininkai? Kodėl mums turi būti svarbūs kultūros pakraščiai arba mažojo pasaulio centras? Kodėl šiandien kyla klausimas dėl demokratijos kokybės ir atminties laisvės Europoje? Apie tokias nepatogias temas rubrikoje „Be kaukių“ kalbėsime su VDU Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“, kurią Signatarų namuose bus galima aplankyti iki 2025 m. pabaigos. Pasakoja parodos kuratorė Marguerite de Merode ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra „Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta? Su kuratoriumi kalbasi Ignas Zalieckas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat rytojaus, kol vyksta balsavimas, pristato konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė JanulytėLygiai prieš 200 metų Vienoje įvyko žymiosios Ludwigo van Beethoveno devintosios simfonijos premjera.Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus bei jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Balandžio 5 d., 16.30 val., Archeologijos muziejuje vyks parodos „Unikalūs XIII–XIV a. žiedai Lietuvoje“ atidarymas. Parodos atidarymo metu taip pat galėsime klausyti archeologo-juvelyro Evaldo Babensko paskaitos „Kodėl šie XIII–XIV a. žiedai unikalūs? Jų archeologija ir rekonstrukcija“.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito džiaugsmo siekį ir priklausomybes? Kokie nauji kovos su priklausomybėmis būdai yra išbandomi?Poltavoje atidaryta Stasio Eidrigevičiaus plakatų paroda.Donatas Puslys apžvelgia Norberto Černiausko knygą „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ ir Antano Šileikos romaną „Nebaigti reikalai“.Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija pradeda kampaniją „Pasaulis be NVO – ne pasaulis“.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dakyvaujančių knygų autoriais. Šiandien tai Ingrida Jakubavičienė, pasakojanti apie knygą „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“.Kaune nuo rudens veiklą pradėjusi architektūros galerija A-XY (eksy) pakvietė jau į trečiąjį įvykį, trunkantį vos keletą dienų.Kaip Lietuvos sezono Prancūzijoje metu bus pristatomas lietuviškas kinas?Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip unikalūs organizmai – grybai – gali būti panaudojami inovacijose?Šiauliuose gyvenanti Aistė Žaliavičienė jau daugybę metų kolekcionuoja į įvairiausias pasaulio kalbas išverstą „Mažąjį princą“. Jos kolekcijoje – daugiau kaip pusšimtis šios knygos vertimų.Elžbieta Banytė apžvelgia Ian McEwan knygą „Pamokos“ ir Nobelio premijos laureato Johno Maxwello Coetzees apysaką „Lenkas“.Kokią literatūrą mėgsta estai ir koks jų požiūris į lietuvių literatūrą?Ukrainos jaunimo grupės Lietuvoje atstovai siekia supažindinti lietuvius su Ukrainos kultūra, viena tokių iniciatyvų - paroda „Plieno spalvos“, kurios eksponatai iš fronto surinkti, vaikų vedoruoti karo įrankiai.Šeštadienį Vilniuje rengiamos paramos ir solidarumo eitynės „Už Ukrainos pergalę! Хода за перемогу України!“.Režisierius Andrius Blaževičius būsimame savo filme „Skyrybos karo metu“ tyrinėja, kaip karas veikia mūsų vertybinius pasirinkimus.Dainininkė Viktoria Leleleka apie Ukrainos kultūros vėliavnešystę per muziką, kalbą ir žinią, kurią ji skleidžia pasauliui.Šiandien knygų mugėje vyks konferencija LRT KLASIKA klausia.Ved. Marius Eidukonis

Nuo vasario 5 d. Alytaus kultūros rūmų erdvėse bus daugiau šviesos, spalvų, gaivališko meno, nesuvaržytų minčių. Inovatyvus kūrybinio ugdymo darželis „Strazdanėlės“ pristato konceptualią vaikų meno parodą „Aš – žmogus“. Tai paroda –  provokacija, kviečianti išlipti iš standartinio požiūrio į vaikų kultūrą ir meną. „Vaikas yra galingas kūrėjas iš prigimtiems, jo pasaulio suvokimas yra autentiškas ir nesumeluotas. Mažųjų žmonių kūryba yra ne prastesnė nei suaugusiųjų“, – teigia parodos kuratorės Sonata Latvėnaitė-Kričenienė ir Indrė Šeputienė.  Paroda „Aš – žmogus“ įkvėpta mokslo, profesionalaus meno ir Reggio Emilia ugdymo filosofijos bei patirtinio kūdikių ugdymo, pagal suomišką metodiką. Tai ne tik vaikų meno darbai, bet ir užfiksuotos jų mintys, darbo procesas, kelias nuo klausimo iki atsakymo, o kas gi tas žmogus. Kur jo esmė? Ateikite ir atraskite, ką apie tai mano mažieji žmonės. Abejingų nelieka…

Šiandien iškilmingai Europos kultūros sostinės metus pradeda Tartu. Šis Estijos miestas pristato apie 1000 įvairiausių renginių.Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną atkeliauja premjera, vienas iš dažniausiai pasaulyje skambančių šedevrų – prancūzų kompozitoriaus Jacques'o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“.Vilniaus muziejus kviečia į naują parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“. Parodos pavadinimas policijos šūkį primena neatsitiktinai, teigia parodos autoriai, tad kodėl taip pasitinkama miesto istorijos detektyvus ir muziejaus kasdienybę atskleidžianti paroda?LRT KLASIKOJE nauja radijo teatro premjera - Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis „Apie laiką ir vandenį“.Dešimtys šokio spektaklių, baletai, miuziklai ir operos, įvairios pasaulio scenos ir įvertinimai – visa tai rodo režisierės-choreografės Anželikos Cholinos produktyvumą. „Man be galo patinka procesas ir man tai daryti lengva“, - sako A|CH teatro įkūrėja ir vadovė. Apie laimę ir lengvumą kūryboje, apie „trukdžius“, kurie įkvepia dar labiau – Anželika Cholina rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Koks populizmo ir antipopulizmo santykis Lenkijos kine?Kuo ypatingas Viekšnių vaistinės muziejus, paskelbtas valstybės saugomu kultūros objektu?Ką reiškia būti subkultūrų muzikos gerbėju skirtingais laikotarpiais?Leidykla „Misteris Pinkmanas“, vaikų literatūros festvialis „Vaikų knygų sala“ ir „LRT vaikai“ skelbia akciją „Dovanojame Kalėdinį skaitymo džiaugsmą“.Ar Prancūzija tampa iš Rusijos pasitraukusių menininkų centru?Kaip sukurti parodos vizualinį identitetą?Praėjusį savaitgalį Kaune vykos Architektūros festivalis vaikams „Kur gyvena architektūra“.Trakų istorijos muziejuje savaitgalį atidaryta setpintojo ekslibrio paroda.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Kai kurie Lietuvos muzikos industrijos atstovai beda pirštu į miesto švenčių organizatorius – nemokamų koncertų gausa nekelia klausytojų sąmoningumo. Dalis gyventojų laikosi požiūrio, jog neverta pirkti bilieto į solinį koncertą, jeigu teko atlikėją anksčiau išgirsti nemokamai. Kodėl toks nusistatymas gali būti klaidingas ir kodėl visgi verta pirkti bilietus į solinius koncertus?Jau rytoj Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į premjerą - miuziklą apie legendinio kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimą.Spalį Dūmų fabrike vyksta pirmoji Lietuvoje tarpdisciplininė neuroestetikos paroda „Gyvosios estetikos patirtis: atpažinti žmogiškumą“. Parodos kūrėjai kviečia susipažinti su gyvosios estetikos pasauliu ir pareflektuoti žmogiškumo prigimtį.Šią savaitę oficialiai pradedamas Baltijos šalių kino moterų mentorystės programos trečiasis sezonas. Kokius iššūkius pasitinka moterys kino industrijoje?Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės mintys šįkart apie Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ šiemet pasirodžiusį šveicarų teatro režisieriaus Milo Rau spektaklį.Meilės Lukšienės premijos laureate šiemet išrinkta Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos geografijos, gamtos ir žmogaus dalyko mokytoja Ligita Urbonienė. Tarptautinės mokytojo dienos proga klausiame, kaip ji įsivaizduoja šiuolaikinę mokyklą?Įsteigta nauja Dausų šeimos lietuvių literatūros premija. Kam ji bus skiriama? Kuo ryški Dausų šeima ir kodėl jai aktuali lietuvių literatūra?Ved. Urtė Karalaitė

Rugsėjo 5 d., 17 val. Audiovizualiųjų menų centre (buvusioje Alytaus sinagogoje) atidaroma Valentino Ajausko ir Gražinos Murelytės-Ajauskienės tapybos darbų paroda „Džiazas ir ne tik…“. Atvykusiems muzikos garsus dovanos Agnė Arbačiauskienė (violančelė).

Spaudos apžvalga.„Kaunas metė kozirį – ketinimą Laisvės alėjos viduryje pastatyti obeliską, moderniuose laikuose – favoritinį sovietinių kareivių kapų skulptūrinį akcentą. Pagundai aptarti naują kauniečių iniciatyvą atsispirti buvo labai sunku, bet man pavyko“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis, parengęs komentarą apie Neries krantinę Vilniuje.Lietuva gali turėti pirmąją palaimintąją moterį. Praėjusią savaitę į Vatikaną išsiųsta 8 tūkstančių puslapių Adelės Dirsytės beatifikacijos byla. Kaip sako duomenis bylai rinkęs kunigas Andrius Končius, tai labai Lietuvai istoriškai svarbaus proceso pradžia.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.MO muziejaus ir Britų tarybos Lietuvoje projektas „Vizualinio mąstymo mainai mene ir mokymosi procese“, vykdytas su Visagino Draugystės progimnazijos mokiniais bei mokytojais, tapo sėkmingu eksperimentu, atskleidusiu, kaip kultūros ir švietimo susitikime gimsta saugi aplinka mokytis lietuvių kalbos.Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į japonų fotomenininko Kodo Chijiwos parodą „Jūra / Jura“. Sudėtingame nūdienos pasaulyje, globalių krizių, karo ir klimato kaitos fone japono darbai kviečia užmegzti ryšį su Gamtos stiprybe ir jos alsavimu. Parodos pavadinimas – tarsi dialogas tarp jūros, ryškaus elemento Čiurlionio kūriniuose ir japonų kalbos žodžio yura – virpėjimas arba drebulys.Grupė „Garbanotas“ pristato naują kūrinio Kūnas dangaus versiją, kurioje klausytojai išgirs arfų ir styginių kvarteto skambesį.Šiuolaikinės muzikos ansamblis Synaesthesis neteko Vilniaus miesto trupės vardo ir finansinės paramos – kokie pokyčiai jo laukia?Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijas kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kaune, galerijoje „Meno parkas“, veikia beveik aštuonis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose gyvenančio tapytojo Kęstučio Zapkaus paroda.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje atveriama paroda„(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų.Ukrainos sostinėje Kyjive prasidėjo akcija „Keliu Vėliavą už Ukrainą NATO!“.Hito „Last Christmas“ autoriui, 2016-aisiais per Kalėdas mirusiam muzikantui George'ui Michaelui šį savaitgalį būtų sukakę 60.Pažinti penktojo Lietuvos etnografinio regiono kultūrinį, gamtinį ir kulinarinį paveldą kviečia nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“, kurio atnaujinto žaidimo pagrindinė tema – Klaipėdos krašto prie Lietuvos prijungimo šimtmetis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Alytaus kultūros centre bus šventiškai atidaroma žinomo spaudos fotografo Jono Staselio darbų paroda „Kaukių balius“. Šiuo renginiu Alytaus verslo ryšių plėtros ir rekomendacijų  organizacija „BNI Alytis“ minės ir savo 6-tąjį gimtadienį bei padovanos miestui galimybę pasidžiaugti nemokama paroda iki liepos 1 dienos. FM99 apie parodą pasakojo fotografas Jonas Staselis.

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija pristato „Auksinių scenos kryžių“ premijų nominantus, kuriuos atrinko iš šimto pateiktų vertinimui. Apie geriausiuosius 2022-ųjų darbus teatre – komisijos pirmininkė Margarita Alper.Vyriausybės rūmuose įteiktos 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.Kultūros kompleksas Vilniuje SODAS 2123 atveria studijų duris. Parodos ir diskusijos, kino kūrėjos Emilijos Škarnulytės filmo „Kapinynas“ peržiūra bei daugybė kitų renginių, kurių akcentas – fotografija.Naujasis Jurgos Tumasonytės novelių romanas „Naujagimiai“ – fantasmagoriška vienos šeimos istorija, susipynusi su senaisiais mitais, keisti, įvairius pavidalus įgaunantys personažai gyvena magiškojo realizmo pasaulyje. „Daugelis personažų stengiasi keisti, gelbėtipasaulį, bet nebūtinai jiems pavyksta. Tai pasakojimas ne tik apie šeimos istoriją,- sako rašytoja.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – žurnalistė Laisvė Radzevičienė, kuri prakalbina net ir labiausiai nemėgstančius kalbėti menininkus, kurios akiratyje – kone visas Lietuvos kultūros laukas. Kaip ji įsisuko į šį ratą, ką jai reiškia muzika, kinas ir literatūra ir ką davė gyvenimui pats vardas – Laisvė?Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bendruomenė teikia peticiją valstybės institucijoms, reikšdama nepasitenkinimą įvykusiu teatro vadovo konkursu, kuris anot daugumos teatro darbuotojų kelia daug klausimų. Kokie tie neatsakyti klausimai ir kas toliau?Vilniui švenčiant 700 metų gimtadienį M. K. Čiurlionio namuose atidaryta teminė Vaido Tamošiūno fotografijų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“. Parodos epicentre – miesto objektai, architektūros paminklai, autoriaus nuotaikos ir ekspresijos, užfiksuotos savitomis fotografavimo technikomis. Autorius – profesionalus violončelininkas jau tris dešimtmečius grojantis Vilniaus m. Šv. Kristoforo kameriniame orkestre. Kaip ir kokį Vaidas atrado Vilnių ir pačią fotografiją?Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykla jau beveik penkis dešimtmečius turi ypatingą tradiciją – patys, savo jėgomis pastatyti operą. Šiemet tai opera „Meilė, džiazas ir velnias. O kur dingo viltis?“, kurios premjera jau šį savaitgalį.Klasikinės muzikos naujienose: paskelbti šių metų „Grammy“ nugalėtojai, įteiktas Ernsto von Siemenso muzikos apdovanojimas, naujas būsimas Niujorko filharmonijos orkestro muzikos vadovas, pratęstas Yannicko Nézet-Séguino darbas su Filadelfijos orkestru ir naujas Berlyno Vokiečių operos teatro intendantas.Ketvirtį amžiaus vairavimo instruktore dirbanti Edita Vasaitienė profesinę patirtį sudėjo į knygą „Nepralaimėjusios: (ne) lengvos vairavimo istorijos“.Joje gausu tikrų, įkvepiančių istorijų, kurių pagrindinės veikėjos - moterys ir merginos, pasiryžusios, net ir pačiomis sunkiausiomis, nepatogiausiomis ar kitokius iššūkius keliančiomis gyvenimo situacijomis išmokti vairuoti. Edita - tikra savo profesijos entuziastė ir moterų vairuotojų ambasadorė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kviečiame pasiklausyti radijo pokalbio apie Alytaus kraštotyros muziejuje atidaromą naują parodą "Rašykit, draugės ir draugai...", ilgalaikes ekspozicijas, ypatingai mylimas edukacijas, planus 2023-iesiems!

Prisimename šviesaus atminimo skulptorių Leoną Striogą.Liuksemburgo Darbo muziejus (MUAR / Musée vun der Aarbecht) ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ apsikeitė parodomis: „Didžioji pramonė“ šiuo metu eksponuojama Musée FERRUM Tetanžėje, o „Working Class Heroes“ atvyko į Kauno paveikslų galeriją. Parodą pasitinka „Mažųjų istorijų“ kuratorė Auksė Petrulienė.Ši savaitė UNESCO paskelbta medijų ir informacinio raštingumo savaite. Geras metas pasitikrinti, ar mokame atskirti objektyviai pateikiamą informaciją nuo manipuliavimo skaičiais ir faktais. Kodėl tuos statistinius tyrimus, kurie palaiko mūsų nuomonę, su džiaugsmu cituojame, o prieštaraujančius atmetame? Ar skaičiai gali tapti patogia priemone manipuoti nuomonėmis ir valdyti pasaulį? Ugdyti kritinį mąstymą ir analizuoti pateikiamus skaičius šiandien mums gali padėti neseniai pasirodžiusi Timo Harfordo knyga „Kasdienybės statistika“.Prieš Vėlines Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma pirmoji sezono premjera - „Laukys“. Ją specialiai planuota parodyti artėjant mirusiųjų atminimo dienai. Spektaklis kviečia susimąstyti, kas nutinka vienišiems žmonėms po mirties. Kalbama apie vienišumą, mirtį ir laukimą. Apie naująjį spektkalį iš Panevėžio pasakoja Tomas Mizgirdas.Paroda „Kauno menininkų nuotykiai“ pristato tokias asmenybes, kaip tapytoją ir kompozitorių M. K. Čiurlionį, kuris šiame mieste rengė savo parodą, ar gamtininką Tadą Ivanauską. Komiksuose įamžinti žmonės kūryboje naudojo gamtoje atpažįstamus ženklus ir jaučiamą ritmą. Kai kuriuose menininkų darbuose ritmas toks stiprus, kad garsas visiškai susijungia su vaizdu į vientisą menų sintezę. Parodos autorė Dalia Bieliūnaitė jau aštuonerius metus dirba gide ir edukatore.„Be kaukių“ – Egidijus Stancikas, aktorius, vadovaujantis Nacionaliniam Kauno dramos teatrui ir jam paskyręs daugiau nei tris dešimtis metų. Kuo šie itin gausūs tarptautinėmis patirtimis metai įsimins teatralui? Ar įvyko esminių pokyčių? Ar lieka laiko pasidžiaugti kolegų kuriama kultūra?Ved. Kotryna Lingienė

Savaitgalį Kaune vyko jau keturioliktoji paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Parodos išskirtinumas – geriausių parodoje pristatomų produktų konkursas „Metų gaminys“ ir įvertinimai aukso ar sidabro medaliais. Dėl medalių varžęsi ir didieji gamintojai, ūkininkai ir mažų verslų atstovai – tikisi, kad taip jiems atsivers lietuviškų produktų rinka. Įvertintų gaminių pakuotės ženklinamos medalio ženklais – tai paskata pirkėjams rinktis tokius produktus, nes jie išskirtiniai.Širvintų rajone, Kalnynų kaime, jurginų karaliene tituluojamos daktarės Janinos Čeplinskienės valdose akis užburia puošnių žiedų įvairovė. Šalia jurginų auginamos ir daugiametės gėlės, atkeliavusios į šią sodybą iš įvairių pasaulio kampelių. Šiame didžiuliame gėlyne darbuojasi tik dviese – ponia Janina su sūnumi. Pirmąsias šalnas atlaikę jurginai netrukus bus kasami ir ruošiami saugoti žiemą.Spalis nuo seno laikomas medžių sodinimo mėnesiu. Šį mėnesį sukrunta ir sodininkai mėgėjai sodinti pasirinktų veislių medžius. Kokie vaismedžiai mūsų soduose labiau paplitę, kokios jų savybės vertinamos? Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.Ved. Regina Montvilienė

Vakar pasaulį sudrebino žinia, jog eidama 97-uosius metus mirė Jungtinės Karalystės valdovė Elžbieta. Mirus Elžbietai II, dabar sostą perims jos vyriausias sūnus, princas Charlesas. Oficialus jo vardas – karalius Karolis III. Kas Anglijos laukia toliau? Apie tai šį rytą kalbamės su politologu Linu Kojala, LRT RADIJO bendradarbe Londone Viktorija Rinkevičiūte bei kolege ir mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Šalia šios temos „Ryto allegro“ nepamesime ir tradicinės knygų rubrikos. Rugsėjo 11-ąją rašytojas Tomas Venclova minės 85-ąjį jubiliejų.Artėjant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metų pabaigai, festivalis Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojams dovanoja beveik dvidešimt naujų dizaino objektų.Rugsėjo 11–20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą.Šeštadienio vakaras Kaune – triukšmingas ir spalvingas. Į Parodos kalną kopti ir kopiant bei užkopus - švęsti gyvenimą - kviečia tradicija spėjęs tapti Fluxus festivalis.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Buvusioje Alytaus sinagogoje lankytojams duris atvėrė išskirtinė paroda, kurioje pirmą kartą Lietuvoje, vienoje ekspozicijoje - du pasaulinės šlovės sulaukusių XX amžiaus menininkų Chaim Soutine ir Amedeo Modigliani kūriniai. Parodos atidaryme sudalyvavo Agnė Šimkūnaitė.Žemdirbiai sako, kad šių metų derlius šiek tiek prastesnis nei pernai, bet supirkimo kainos – didesnės. Kaip toliau gyvens žemdirbiai ir kiek brangs žemės ūkio produkcija? Diskutuoja Grūdinių kultūrų augintojus jungiančios Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos pirmininkas Dainius Kižauskas, AB „Kauno grūdų“ vykdomasis direktorius Remigijus Veikalas,UAB „Lašų duona“ generalinė direktorė Iveta Aukštuolienė.Į Lietuvą atkeliavo nuo omikrono atmainos apsaugančios vakcinos, bet kada atsiras nuo labiausiai paplitusių atmainų apsaugančios vakcinos, neaišku. Ką daryti žmonėms – skiepytis ar ne? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.JTO ragina susitarti dėl Zaporižios atominės elektrinės demilitarizavimo. Naujoji Jungtinės Karalystės premjerė formuoja komandą.Kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos krepšinio čempionate? Krepšinio komentatorius Rytis Kazlauskas.Dalis verslų sako, kad dėl pabrangusių dujų, elektros, darbo jėgos gyvuoti tapo sunkiau nei per pandemiją. Skelbiama apie veiklą stabdančias įmones, išaugusį bankrotų skaičių. Bet registruotas nedarbas mažesnis nei prieš metus. Registruotų bedarbių – irgi mažiau. Koks ruduo laukia Lietuvos darbo rinkos? Laukti atleidimų, algų įšaldymo ar net mažėjimo? Ar viskas bus ne taip dramatiška? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo Irma Janauskaitė ir Justas Buivydas.Naujoji ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė žada pasinaudoti galimybe Vatikane ir Italijoje aiškiau nušviesti Rusijos karą Ukrainoje.Rusų kalbą pasirinkę moksleiviai mokykliniuose vadovėliuose kviečiami keliauti po Rusiją, aplankyti okupuotą Krymą. Šalis agresorė pristatoma kaip patraukli, demokratiška valstybė. Vadovėlių leidėjai teigia, prasidėjus karui sustabdę jų prekybą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemato galimybės skubiai pakeisti mokymo priemonių. Tema domisi Daumantas Butkus.Komentaras. Apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Edvardas Kubilius

Nors atrodo, kad COVID-19 pandemiją jau beveik pamiršome, pastebima, kad vėl suaktyvėjo susirgimai šia liga. Susirgusi COVID-19 pranešė ir premjerė Ingrida Šimonytė.Dalis praėjusią savaitę vargstantiems Ukrainos miestams Carito rinktos paramos, tarp kurios maisto produktai buitinė technika, šiandien turėtų pasiekti Ukrainą.Briuselyje susitinkantys NATO šalių gynybos ministrai aptars tolesnę paramą Ukrainai ir planus stiprinti rytinį Aljanso sparną, įskaitant Lietuvą. Šis posėdis vadinamas itin svarbiu, kadangi per jį ruošiamasi mėnesio pabaigoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.Nuo rudens kai kurie gyventojai, norėsiantys išsigryninti didesnę pinigų sumą, privalės bankui paaiškinti, ką jie veiks su tokia suma. Nepaaiškinę pinigų negalės išsigryninti. Ar bankas nesikiša ten, kur nereikia? Ko bankai gali klausti, o kas jau peržengia ribas? Ir kokių dar naujų reikalavimų netrukus numatoma gyventojams? Atsakymai - „Verslo laike“.Specialistai pastebi, kad šiemet Lietuvoje itin palankios sąlygos veistis uodams. Klausytojų klausime, ar pastebite, jog uodų šiemet daugiau ir kaip su jais kovoja?Į LRT Girdi kreipėsi vilnietė Ieva, kuri per apsilankymą su vaiku cirke gavo rusų kalba parašytą bilietą. Ieva pasakoja buvusi Gintarinės šalies cirke. Įmonės tokiu pačiu pavadinimu akcininkai yra Rusijos piliečiai. Oficialiai skelbiama, kad jie yra ir artistai. Po LRT radijo kreipimosi į mokesčių inspekciją, ši žada įmonės patikrinimą.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikia paroda, kurioje pristatomi du architektūros laikmečiai – 2021-ieji ir 2100-ieji metai. Parodos organizatoriai pateikia iki praėjusių metų sukurtus tradicinius apskrities architektų darbus, o taip pat architekto Petro Džervaus meninį projektą-tyrimą „Klaipėdos utopija 2100“.Ved. Rūta Kupetytė

Artėjant Vilniaus 700 metų jubiliejui, „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda kviečia atrasti sostinės įvairiapusiškumą ir unikalumą. Tris vakarus apie sostinės praeitį prie Baltojo tilto diskutuos Lietuvos istorikai, mokslininkai bei kultūros ekspertai. „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvis, istorikas, televizijos laidų vedėjas Robertas Petrauskas.Džiazo muzikos ir šokio entuziastai renkasi į Vilniuje savaitgalį vyksiantį festivalį „Swing Paradise“. Apie džiazo šokio ištakas ir šokio kultūrą Lietuvoje – šokėja, šokių edukatorė ir mokytoja Eglė Stasiulytė.Premjera Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – čia pirmą kartą pristatomas šokio spektaklis „Kūnai“, kviečiantis pažinti kūną, kaip instrumentą, galintį kalbėti ir reikšti mintis. Šia tema domisi kolega Tomas Mizgirdas.Česlovas Burba pasakoja apie Klaipėdos atidarytą parodą, kurioje pristatomi du architektūros laikmečiai – 2021-ieji ir 2100-ieji metai. Parodos organizatoriai pateikia tradicinius apskrities architektų darbus pernai, o taip pat architekto Petro Džervaus meninį projektą-tyrimą „Klaipėdos utopija 2100“.Rubrikoje „Be kaukiųׅ“ – dainininkė, kūrėja, pedagogė Giedrė Kilčiauskienė. Ji neseniai pristatė naujausią savo albumą ir pirmąją vinilo plokštelę „Dykumos ir gatvės“. Apie tai, kas įkvepia, ryšį su klausytojais ir kitais atlikėjais bei žaislinę raketą.Ved. Giedrė Trapikaitė

Prakartėlių, vaizduojančių Jėzaus gimimo įvykį, statymo tradicija Lietuvoje išplito vienuolijų dėka ir tapo reiškiniu, be kurio jau neįsivaizduojame Advento ir Kalėdų laiko. Prakartėlių paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Štai žvaigždė. Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“, kurioje buvo pristatyti unikalūs pavyzdžiai, meistrų sukurti nuo pat XIV a. iki šių dienų, paakino giliau patyrinėti šį fenomeną, išeinantį už kalendorinės žiemos ir šv. Kalėdų rėmų. Parodos kuratorė Kamilė Jagėlienė pateikia įdomių faktų apie prakartėlių istoriją ir jų kūrėjų santykį su Jėzaus gimimo įvykiu.Ved. Jūratė Kuodytė

Viešam gyvenimui vis labiau įsikeliant į virtualybę, iš paskos įtraukiamos ir erdvės, parodos bei meno kūriniai. Ar dėl to nenuvertėja mūsų materialus pasaulis? O gal vaizduotė visuomet buvo virtualybės sferoje? Apie tai laidos vedėjus kalbins kultūros žurnalistė ir šiuolaikinio meno kritikė Jogintė Bučinskaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas(Tomo Martišauskio paroda „Salos“. Nuotrauka Lauryno Skeisgielos)

Gruodžio 3 d., penktadienį, 16 val., Alytaus kraštotyros muziejuje, Konferencijų salėje (Savanorių g. 6, Alytus) Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pristatys parodą „Skausmo ir vilties laiškai iš šalčio žemės“. Paroda skirta masinių trėmimų 80-mečiui paminėti. Joje eksponuojami laiškai iš tremties, siųsti Mažylių šeimai į Kauną.

Lapkričio 25-toji – Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. FM99 laidoje "Kultūra čia ir dabar. Afiša" - pokalbis su dailininke, dailės pedagoge Sandra Kazlauskaite apie artėjantį paskaitų ciklą ir parodos "Moterų išgyvenimai" atidarymą.

Michelle James looks after Spotlight this week, with a trip to Port Erin to check out new art and community hub 'Artea'; while she's there, she also meets the artists Clare Payne and Nathan Cardy who are behind the latest exhibition. She also catches up with Charlie Williams and Alex Armstrong, the theatre loving pals who are behind new classic company 'Parodos', who are starting their run with Shakespeare in the Spring.

Valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“. Parodos, kurioje per 200us eksponatų esmė – pristatyti mums ir priminti, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai Lietuvoje, kaip keitėsi tautos, Tėvynės samprata.Paryžiuje, žymiojoje „Les Invalides“ salėje koncertuoja Mūza Rubackytė. Su pianiste susisiekėme koncerto išvakarėse.Etnomuzikologei, LRT laidų vedėjai, doc. Zitai Kelmickaitei – 70mt.Estijos vyrų choro ir trimitininko Markuso Stockhauseno koncertu trečiadienį Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje prasideda tradicinis aktualios muzikos festivalis GAIDA, kurio koncertus vienija tema „Asmenybė ir ansamblis“.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką. Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie režisieriaus Romano Polanskio ir kompozitoriaus Alexanderio Desplat bendradarbiavimą.Aktorius Dainius Kazlauskas tapo pirmojo LRT TELEVIZIJOS šou „Maestro“ nugalėtoju. Kaip smagi pramoga tapo kruopščiu darbu, kuo šis „vaidmuo“ jam svarbus ir ar bus daugiau muzikos jo gyvenime? Dainius Kazlauskas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Odeta Vasiliauskaitė

Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su kuratoriumi, meno istoriku ir muzikantu Adomu Narkevičiumi, neseniai pristačiusiu 14-osios Baltijos trienalės lydinčią parodą „Bekūnis autoritetas“, kurioje analizuotos įtampos tarp kūniško, jusliško, medžiaginio pasaulio suvokimo ir maginių ar tiesiog racionaliai nepaaiškinamų tikėjimų. Parodos kataloge kuratorius rašo: „Bekūnis autoritetas nesiekia dar labiau suabejoti realybe ar neapgalvotai supinti dvi minėtas plotmes, o tik pripažinti, kad egzistuoja subtili pereinamoji erdvė – tarp to, kas buvo ir yra užslopinta kaip „nereikšmingos fantazijos“, „prietarai“ arba tiesiog „prasti menai“, ir to, kas buvo ir yra laikoma „vienintele įmanoma tikrove“. Pokalbyje aptariamos Adomo kuruotos parodos, svarbūs autoriai ir tekstai ir, žinoma, skamba jo grojama muzika.Adomas Narkevičius – šiuolaikinio meno kuratorius ir menotyrininkas, gyvenantis bei dirbantis tarp Londono ir Vilniaus. Šiuo metu jis plėtoja nesavalaikio meno koncepciją, permąsto „vėlavusią“ XX a. Baltijos šalių meno istoriją, ypatingą dėmesį skirdamas ne-linijinio, daugialypio istorinio laiko sampratai, reprezentacijos ribų, kūniškumo ir seksualumo temoms. 2020 metais šias temas tiriantis Narkevičiaus magistro darbas „Nepaklusnūs kūnai: nesavalaikis menas Baltijos šalyse Tarybų Sąjungos sudėtyje“ Londono universiteto koledže (UCL) buvo apdovanotas Oxford Art Journal premija. Adomas Narkevičius kuravo 14-osios Baltijos trienalės lydinčią parodą „Bekūnis autoritetas“ Rupert meno, rezidencijų ir edukacijos centre (2021), tarptautinę grupinę parodą FUTURA meno centre Prahoje (su Dina Akhmadeeva, 2021), „JCDecaux“ jaunojo menininko premijos parodas (su Monika Kalinauskaite, 2018–2019) Šiuolaikinio meno centre; Rupert alternatyvios edukacijos, viešąsias ir rezidencijų programas (2017–2019). 2016 metais Adomas inicijavo Rupert skaitymų ir garso meno programas. Kiek anksčiau jis baigė filosofijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Adomas Narkevičius yra eksperimentinės pop muzikos grupės Without Letters narys.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

In this episode Neil Callin chats with Alex Armstrong and Charlie Williams as they launch Parodos Theatre Company and their plans to stage Shakespeare on the Island, starting with Much Ado About Nothing.

Žiūrovų patogumui per vieną savaitgalį Klaipėdoje – 5 naujų parodų atidarymai. 3 skirtingus menininkus pristato KKKC, dar po vieną – Baroti ir si:said galerijos.Gegužę minime Nobelio taikos premijos laureato, žmogaus teisių aktyvisto Andrejaus Sacharovo 100-metį. Žymaus fiziko sukaktimi ir palikimu domisi Kotryna Lingienė.Apie šiuolaikinį šokį su choreografu, Jeruzalės Machol Shalem šokio namų meno vadovu Ruby Edelman ir Šeiko šokio teatro bendraįkūrėja, prodiusere Goda Giedraityte. Tinklalaidės „Culture nerve” pokalbio ištrauka.Iš ekspertų sudaryto penketuko išrinkta Metų verstinė knyga. Pokalbiai su visų penkių knygų vertėjais.Rašytojos, menininkės Paulinos Pukytės komentaras apie kūrinius Vilniaus viešosioms erdvėms pagyvinti.Pasaulyje: nors patys menininkai kenčia dėl būstų krizės JAV, jų iniciatyvos padeda namų netekusiems žmonėms.Aktorius ir bardas Vladas Bagdonas po karantino pertraukos grįžta į sceną. Planų pasirodyti yra dar daugiau, tik pirmiausia reikia greičiau sulaukti antro skiepo. Aktorius gailisi, kad pusę gyvenimo buvo paskendęs savianalizėje ir nuolatos žiūrėjo žemyn – užtat pensijoje pagaliau pakėlė akis į dangų.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Emilija Škarnulytė – nomadiška šiuolaikinė menininkė ir kino kūrėja. 2019 m. ji laimėjo prestižinį „Ateities kartos meno apdovanojimą“ (Future Generation Art Prize). Savo kūryboje ji nagrinėja žmogaus ir Žemės atminties temą, skirtingų erdvių ir laiko patyrimus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia įspūdinga Emilijos Škarnulytės audiovizualinė instaliacija „Daugdara“, dedikuota Aleksandrai Kašubai ir įkvėpta jos suprojektuoto namo ir dirbtuvės Naujojoje Meksikoje. Parodos kuratorė Candice Hopkins rašo: „E. Škarnulytės videokūrinyje rodomi A. Kasubos pastatų modeliai yra įžanga į dialogą su architektės kūryba. Videokūrinyje modelių ryšiai su ankstesne aplinka tarsi nutrūksta, modeliai pradeda sklęsti erdvėje sukdamiesi aplink savo ašį, tolygiai keičiantis jų išorės ir vidaus vaizdams. Palaipsniui didėdami, modelių vaizdai priartėja prie žiūrovo, tarsi juos būtų galima paliesti ir pirštais pajusti jų glotnias linijas. Galbūt ši patirtis yra artima tai, kurią A. Kasuba įvardino kaip „vidinės energijos pajautą“. Ved. Laima Kreivytė

Pagaliau atsidarė muziejai – ir žmonės akivaizdžiai pareiškė, kad jiems jų trūko. Meno kritikai taip pat pagaliau aprūpinti tiesioginiu darbu apžvelgti, recenzuoti – muziejai parengė keletą stiprių, įdomių parodų. Apie jas ir apie parodų tarpusavio pašnekesius – su dailės kritike Aiste Paulina Virbickaite.Ved. Vaidas Jauniškis

Kultūros publikacijų apžvalga.VDA ekspozicinėje erdvėje „Kreatoriumas“ – skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Didelis vanduo”. Parodos pavadinimas – tai poetinė metafora arba tam tikras bandymas nusakyti dydį to, ko negalima išmatuoti įprastais dydžio matavimo vienetais. Kaip pamatuoti kažką neapčiuopiamo, takaus ir veržlaus?Su rubrika „Kalbos rytas“ - apie Šalčininkų rajono jaunimo leksiką Facebook’e, kokiomis kalbomis jie bendrauja ir kuo merginų pokalbiai skiriasi nuo vaikinų pasakoja Vigo universiteto doktorantė Violeta Miliun.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia „Kino pavasaryje“ pristatomus filmus: Radu Jude „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ ir Burhan Qurbani „Berlynas. Aleksandro aikštė“Vidurvasarį galutinai paaiškės, ar liks galioti pelno mokesčio lengvata, leidžianti įmonėms neatlygintinai suteikti lėšų Lietuvos kino gamintojams, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Šiuo atveju šios lengvatos dizainas yra toks, kad naudos gavėjas yra ne tik kino industrija ir filmai, kuriuos pasiekia privačių įmonių parama, bet taip pat ir privačios įmonės, kurios užsidirba iš to, kad remia filmus. (...) Lengvatos dizainas yra toks, kad suteikiama lengvata yra didesnė negu parama, skiriama kino industrijai“, – kalbėjo G. Skaistė. Ką tai reiškia kino industrijai? Kiek pasiekta nuo 2013-ųjų, kai buvo įvesta ši lengvata? Pokalbis su Finansų ministre, Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininku Kęstučiu Drazdausku.Paskelbtos gražiausios 2020-ųjų knygos. Apie konkursą, gražiausių knygų kriterijus ir bendrąsias tendencijas – vertinimo komisijos pirmininkė Kristina Norvilaitė, pagrindinė metų premijos laureatė Agnė Dautartaitė-Krutulė ir Vilniaus dailės akademijos premiją gavusi Rusnė Šimulynaitė.Ieva Buinevičiūtė kviečia pažvelgti į muziką kine. „Grammy“ apdovanotieji kino muzikos kūrėjai.Ved. Austėja Kuskienė

Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Pasaulyje: meno kūrinių medžioklė Paryžiuje, metų muziejus Škotijos miestelyje, Australų menininkė Lindy Lee, Pietų Korėjoje vėl iškilo per taifūną nuniokota skulptūra.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Su rubrika „Atminties akmenys“ – Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė pristato Vytauto Didžiojo universiteto Semitologijos katedros vadovą Nachmaną Šapirą.„Ši paroda – 2020 metų refleksija. Šie metai išskirtiniai, tiek dėl bendros situacijos, tiek dėl asmeninių išgyvenimų. Darydamas parodą bandysiu atsispirti nuo jau plėtotų temų ir judėti toliau. Parodos pavadinimas „1 mm turi reikšmės“ taikliai įvardija pastarąjį laiką, o apie atstumus ir įvairias ribas jau ilgą laiką mąstau įvairiais aspektais“ – svarsto skulptorius Rimantas Milkintas.LRT Klasikos naujajame sezone pirmadienį debiutuoja kritikas Vaidas Jauniškis su laida „Refleksijos“ ir politikos filosofas Simas Čelutka, vesiantis laidą „Tarp praeities ir ateities“.LRT Klasikos eteryje —Sigito Parulskio detektyvas „Labai triukšminga vieta gyventi“. Pokalbis su radijo pjesės režisieriumi Juozu Javaičiu, garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais.

Raseiniuose nuo šiandienos dviem savaitėms įvedamas karantinas.Statistikos departamentas pristatė gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatus.Dėl Baltarusijos spaudimo Lietuva atšaukia penkis diplomatus iš Minsko.Atsinaujinę Radvilų rūmai duris atveria unikalia paroda „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“. Parodos kuratoriaus Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovo Arūno Gelūno komentaras.Ved. Aleksandr Dvoeglazov.

Kodėl prieš dešimtmetį už europinius pinigus Lietuvos miškuose įrengti parkai virsta žmonėms pavojingais sąvartynais? Interviu su JAV prezidento Donaldo Trumpo visuomeniniu patarėju sveikatos klausimais, Čikagoje dirbančiu gydytoju Jonu Prunskiu. Ką reiškia būti geru kaimynu? Pokalbis su geriausia Radviliškio rajono kaimyne Birute Kvietkauskiene, laimėjusia konkursą „Kaimynų kaimynė“. LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius pristato naują radijo laidą „Parodos paveikslėliai“. Ved. Edvardas Kubilius.

„Ryto allegro“ tinklalaidė „Ką veikti?“ siūlo leistis į virtualias ekskursijas po Valdovų rūmų muziejų. Su muziejaus direktoriumi dr. Vydu Dolinsku aptariame ne tik virtualias paslaugas, bet ir tai, kaip muziejus ruošiasi sutikti lankytojus po karantino. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Ūkio naujienos. Praėjusios savaitės pabaigoje VDU Žemės ūkio akademijoje vyko tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... “. Šį kartą 15 ha erdvėje tilpo apie 500 dalyvių, kurie pristatė modernią techniką ir technologijas. Įvairi kaip visada ir šviečiamoji parodos programa – joje per 30 seminarų. Ypatingai populiarios sodmenų ir amatininkų dirbinių mugės. Kokią parodos naudą pastebėjo organizatoriai, dalyviai ir lankytojai? Vilniečio Ailando Riaubos dūšia ten, kur jo bitelės – Utenos ir Kėdainių kraštuose. O kuo ypatingos bičių vaško žvakės ir puoselėjamos tradicijos jis gali pasakoti ilgai, naudingai ir įdomiai. Dilgėlė, garšva ir kiaulpienė – piktžolės, kurias išdygusias darže ar bet kur sodyboje nereikia skubėti išmesti į kompostą. Ypatingai ankstyvą pavasarį, kai žalumynų dar mažai, jos gali būti labai naudingos. Kuo? – aiškina VDU Žemės ūkio akademijos agronomijos fakulteto doktorantas Marius Lasinskas. Ved. Arvydas Urba.

Niekada nemiegančiame, jaunatviškame ir atvirame Tel Avive jau prasidėjo iki šiol didžiausias šiuolaikinės Lietuvos kultūros pristatymas, truksiantis iki gegužės pabaigos. Kultūra spaudos puslapiuose. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“, veikia jaunosios kartos tapytojo Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“. Kokią fotografijos istoriją pasakoja fotomenininko Kazio Daugėlos (1912-1999) palikimas? Koncertai. Parodos. Spektakliai. Ved. Laima Ragėnienė.

Ar galės regėjimo negalią turintys paprasčiau skolintis jiems pritaikytas knygas – garsines ir publikuotas brailio raštu? Vyriausybė posėdyje svarstys Autorinių teisių įstatymo pakeitimus. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų įsigalioja lapkričio 7 dieną – tai rinkimų kampanijos pradžios data.Vilniuje vyksta finansų inovacijoms skirta konferencija “Fintech”. VDU rektorato rūmuose atidaroma Lietuvos diplomatinės tarnybos šimtmečiui skirta paroda „Kuriančiajai Lietuvos diplomatijai – 100“. Parodos vieta – simbolinė: Kaunas tarpukariu buvo moderniosios Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos epicentras. Šiose patalpose iki pat sovietų okupacijos veikė Lietuvos Ministrų kabinetas, buvo įrengtas užsienio reikalų ministro tarnybinis butas. Salė, kurioje šiandien posėdžiauja VDU rektoratas, buvo tapusi Kaune rezidavusio diplomatinio korpuso traukos centru, joje buvo rengiami diplomatiniai priėmimai, įvairūs renginiai.Naujasis Latvijos parlamentas oficialiai pradejo darbą, tačiau dar tik ruošiantis pirmajam posėdžiui, jau imta kalbėti apie politines partijas kamuojančius tarpusavio nesutarimus. Parlamentarai iki šiol nesugebėjo susitarti dėl būsimojo premjero kandidatūros. Nors kuluaruose minimos įvairios pavardės, oficialaus kandidato į premjero postą kol kas nėra. Trijų šiuo metu dėl galimos koalicijos besiderančių partijų vadovus kviečiasi prezidentas Raimondas Vėjuonis, kuris žada reikalauti aiškaus atsakymo, ar šios partijos ryšis formuoti naująją koaliciją.JAV vyksta kadencijos vidurio rinkimai. Amerikiečiai rinks visus 435 Atstovų rūmų narius ir 35 iš 100 Senato narių. Taip pat 36 iš 50 gubernatorių. Manoma, kad šiuose vidurio kadencijos rinkimuose turėtų dalyvauti daugiau rinkėjų, nei įprasta.Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui sukanka 80.Mindaugo Laukagalio parengtos verslo naujienos, užsienio politikos aktualijos.Indrės Makaraitytės komentaras. Orai. Dienos renginiai. Knygų apžvalga. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ar galės regėjimo negalią turintys paprasčiau skolintis jiems pritaikytas knygas – garsines ir publikuotas brailio raštu? Vyriausybė posėdyje svarstys Autorinių teisių įstatymo pakeitimus. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų įsigalioja lapkričio 7 dieną – tai rinkimų kampanijos pradžios data.Vilniuje vyksta finansų inovacijoms skirta konferencija “Fintech”. VDU rektorato rūmuose atidaroma Lietuvos diplomatinės tarnybos šimtmečiui skirta paroda „Kuriančiajai Lietuvos diplomatijai – 100“. Parodos vieta – simbolinė: Kaunas tarpukariu buvo moderniosios Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos epicentras. Šiose patalpose iki pat sovietų okupacijos veikė Lietuvos Ministrų kabinetas, buvo įrengtas užsienio reikalų ministro tarnybinis butas. Salė, kurioje šiandien posėdžiauja VDU rektoratas, buvo tapusi Kaune rezidavusio diplomatinio korpuso traukos centru, joje buvo rengiami diplomatiniai priėmimai, įvairūs renginiai.Naujasis Latvijos parlamentas oficialiai pradejo darbą, tačiau dar tik ruošiantis pirmajam posėdžiui, jau imta kalbėti apie politines partijas kamuojančius tarpusavio nesutarimus. Parlamentarai iki šiol nesugebėjo susitarti dėl būsimojo premjero kandidatūros. Nors kuluaruose minimos įvairios pavardės, oficialaus kandidato į premjero postą kol kas nėra. Trijų šiuo metu dėl galimos koalicijos besiderančių partijų vadovus kviečiasi prezidentas Raimondas Vėjuonis, kuris žada reikalauti aiškaus atsakymo, ar šios partijos ryšis formuoti naująją koaliciją.JAV vyksta kadencijos vidurio rinkimai. Amerikiečiai rinks visus 435 Atstovų rūmų narius ir 35 iš 100 Senato narių. Taip pat 36 iš 50 gubernatorių. Manoma, kad šiuose vidurio kadencijos rinkimuose turėtų dalyvauti daugiau rinkėjų, nei įprasta.Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui sukanka 80.Mindaugo Laukagalio parengtos verslo naujienos, užsienio politikos aktualijos.Indrės Makaraitytės komentaras. Orai. Dienos renginiai. Knygų apžvalga. Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Radijo popietėje“ – apie kambarinius augalus, labiausia tinkamus ... vyrams! Krotonas, filodendras, sansevjera, nėrūnė, sukilis – penki populiariausi kambariniai augalai, užkariavę vyrų simpatijas. Augalų ypatumus paaiškins botanikas, knygų autorius, kolekcininkas Sigutis Obelevičius Virtuali dokumentų paroda „JAUNI IR PAŠĖLĘ“ apie sovietinėje Lietuvoje veikusias neformalias jaunimo grupuotes, trečiadienį bus atidaryta buvusiame Sovietų Lietuvos KGB pirmininko kabinete, Vilniuje. Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo atstovas Povilas Girdenis tikrai daugiau žino apie tai.

Svečiuose Rokas Kilčiauskas - Valstybės pažinimo centre eksponuojamos parodos/seanso „Nepaminrštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos” architektas. Parodos seanso metu galima susipažinti su drąsiausiomis tarpukario, sovietmečio bei šiandienos vizijomis politikos, kultūros ir mokslo srityse.

Svečiuose Rokas Kilčiauskas - Valstybės pažinimo centre eksponuojamos parodos/seanso „Nepaminrštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos” architektas. Parodos seanso metu galima susipažinti su drąsiausiomis tarpukario, sovietmečio bei šiandienos vizijomis politikos, kultūros ir mokslo srityse.

Nach dem gespaltenen Subjekt schauen wir uns heute den Gegenbegriff an, das verlorene Objekt. Zum Weiterlesen – Christoph Braun: Das „Objekt klein a“. In: Ders.: Die Stellung des Subjekts. Lacans Psychoanalyse. Parodos, Berlin 2007, S. 132–144 – Rolf Nemitz: Das … Weiterlesen →

Modesto Musorgskio miniatiūrų ciklas fortepijonui „Parodos paveikslėliai“ (1874) – tai ne tik Viktoro Hartmanno akvarelių muzikiniai įspūdžiai, tačiau ir puiki proga „perkaityti“ šiuos įsimintinus kūrinius kitaip, kitų instrumentų ir stilių plotmėje.Prieš klausantis verta pasižiūrėti ir kompozitorių įkvėpusias akvareles (rasite jas čia) (http://www.stmoroky.com/reviews/gallery/pictures/hartmann.htm).Originalą ir versijas atlieka pianistas Charles Finnegan (Prancūzija), Kurto Masuro diriguojamas Gewandhauso simfoninis orkestras iš Leipcigo, anglų progresyvaus rock‘o trio „Emerson, Lake and Palmer“ bei vargonininkas Alex Jones iš Birminghamo.

Modesto Musorgskio miniatiūrų ciklas fortepijonui „Parodos paveikslėliai“ (1874) – tai ne tik Viktoro Hartmanno akvarelių muzikiniai įspūdžiai, tačiau ir puiki proga „perkaityti“ šiuos įsimintinus kūrinius kitaip, kitų instrumentų ir stilių plotmėje.Prieš klausantis verta pasižiūrėti ir kompozitorių įkvėpusias akvareles (rasite jas čia) (http://www.stmoroky.com/reviews/gallery/pictures/hartmann.htm).Originalą ir versijas atlieka pianistas Charles Finnegan (Prancūzija), Kurto Masuro diriguojamas Gewandhauso simfoninis orkestras iš Leipcigo, anglų progresyvaus rock‘o trio „Emerson, Lake and Palmer“ bei vargonininkas Alex Jones iš Birminghamo.

„Muzikinėje dėžutėje” – „Parodos paveikslėliai”. Kartu su Valstybiniu Vilniaus kvartetu, kontrabosininku Arnoldu Gurinavičiumi, aktoriumi Pauliumi Markevičium ir parodos režisiere Jūrate Vansk supažinsime su kompozitoriaus Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliais”.

„Muzikinėje dėžutėje” – „Parodos paveikslėliai”. Kartu su Valstybiniu Vilniaus kvartetu, kontrabosininku Arnoldu Gurinavičiumi, aktoriumi Pauliumi Markevičium ir parodos režisiere Jūrate Vansk supažinsime su kompozitoriaus Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliais”.

Modesto Musorgskio ciklas „Parodos paveikslėliai“.

Modesto Musorgskio ciklas „Parodos paveikslėliai“.

Pasakojimas apie šiuolaikinę klasikinio baleto interpretaciją. Pokalbis apie bibliotekų fenomeną Skandinavijoje. Parodos, pristatančios dailininko Vinco Kisarausko kūrybą ir asmenybę. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Pokalbis su sociologe Milda Ališauskiene. Pokalbis su grafike ir pedagoge Egle Vertelkaite.

Pasakojimas apie šiuolaikinę klasikinio baleto interpretaciją. Pokalbis apie bibliotekų fenomeną Skandinavijoje. Parodos, pristatančios dailininko Vinco Kisarausko kūrybą ir asmenybę. Virginijaus Kinčinaičio kultūros komentaras. Pokalbis su sociologe Milda Ališauskiene. Pokalbis su grafike ir pedagoge Egle Vertelkaite.