Podcasts about brazilija

Bolj ko postajajo mednarodni odnosi negotovi in napeti, bolj so pomembne na videz obrobne podrobnosti, ki lahko odločijo, v katero smer se bodo odvila pogajanjaVsaj del zahodnega sveta je bil po koncu hladne vojne in padcu socializma prepričan, da je nastopil konec zgodovine, zahodni politični in ekonomski ustroj pa bo slej ko prej prevladal povsod po svetu. V tem kontekstu je verjetno jasno, da to ni bil ravno čas, ki bi Zahod silil v premislek marsikdaj arogantnega obnašanja do drugih sil in spregledovanja njihovih pogledov ter miselnega in kulturnega sveta, iz katerega izhajajo in ki v veliki meri določa njihove odločitve. Danes pa je že jasno, da je Zahod le eden od centrov geopolitične moči in da bodo pogovori s predstavniki kultur, ki so lahko zelo drugačne od zahodne, ključni ne le za dobre gospodarske odnose, ampak tudi za razreševanje političnih in celo vojaških konfliktov. Čeprav je bilo poznavanje drugega od nekdaj pomemben del stikov med ljudmi iz različnih okolij, smo se torej znašli v multipolarnem svetu, v katerem bodo gospodarstveniki, diplomati in politiki prisiljeni še precej bolje spoznati kulture svojih sogovornikov, kakršni so denimo Rusija, Kitajska, Indija in Brazilija, v kontekstu vedno manj samoumevnih zavezništev znotraj samega Zahoda pa seveda nikakor ni nepomembna tudi pozornost na naše notranje medsebojne razlike, ki včasih nikakor niso tako majhne. Korak v tej meri predstavlja tudi delo Medkulturna pogajanja: izzivi, dileme in rešitve, ki je nedavno izšlo pri založbi Fakultete za družbene vede. Kako pravzaprav pristopiti k medkulturnim pogajanjem ter kako na različnih koncih sveta razmišljajo o sklepanju dogovorov, pa tudi o odnosih in svetu nasploh, sta predstavila zaslužni profesor, strokovnjak za mednarodne ekonomske odnose dr. Marjan Svetličič ter dr. Boštjan Udovič s katedre za mednarodne odnose na Fakulteti za družbene vede Univerze v Ljubljani. Pogovor je bil prvotno predvajan v oddaji Glasovi svetov na programu Ars. foto: Pogovori kitajske in ameriške delegacije na vrhu G20 v Buenos Airesu leta 2018, Wikipedija, javna last

Kako »velikanke« globalnega juga preoblikujejo mednarodno razvojno sodelovanje in zakaj je njihov pristop marsikateri državi bližji kot zahodniKo so predvsem zahodne države po drugi svetovni vojni začele ustanavljati agencije za humanitarno in razvojno pomoč, namenjeno predvsem državam globalnega juga, pri tem seveda ni šlo le za človekoljubnost. Ti programi - četudi mnogokrat resnično rešujejo življenja - so postali tudi del njihove gospodarske diplomacije in širjenja mehke moči. Če so bogate zahodne države dolgo obvladovale ta del mednarodnega sodelovanja, pa se z razvojem ostalih centrov moči, kot so Kitajska, Indija in Brazilija, spreminjajo tudi načini mednarodnega razvojnega sodelovanja. Vse to pa utegne postati še pomembneje v luči napovedanega ameriškega umika iz tega področja, na katerega nakazuje odločitev predsednika Donalda Trumpa, da ustavi delovanje največje ameriške agencija za humanitarno in razvojno pomoč, USAID. Kako so torej velikanke globalnega juga preoblikovale zahodne modele in kakšno vlogo danes igrajo v revnejših državah v razvoju? O tem bomo v tokratnih Podobah znanja govorili z dr. Jano Arbeiter z ljubljanske Fakultete za družbene vede, ki je velik del svoje raziskovalne poti posvetila prav pristopu držav globalnega juga h gospodarski diplomaciji. Oddajo je pripravila Alja Zore.

Kako različno se pogajajo Rusi, Kitajci in Američani, kakšne so notranje razlike med zahodnimi državami in zakaj so v vse bolj multipolarnem svetu medkulturna pogajanja vedno pomembnejšaVsaj del zahodnega sveta je bil po koncu hladne vojne in padcu socializma prepričan, da je nastopil konec zgodovine, zahodni politični in ekonomski ustroj pa bo slej ko prej prevladal povsod po svetu. V tem kontekstu je verjetno jasno, da to ni bil ravno čas, ki bi Zahod silil v premislek marsikdaj arogantnega obnašanja do drugih sil in spregledovanja njihovih pogledov ter miselnega in kulturnega sveta, iz katerega izhajajo in ki v veliki meri določa njihove odločitve. Danes pa je že jasno, da je Zahod le eden od centrov geopolitične moči in da bodo pogovori s predstavniki kultur, ki so lahko zelo drugačne od zahodne, ključni ne le za dobre gospodarske odnose, ampak tudi za razreševanje političnih in celo vojaških konfliktov. Čeprav je bilo poznavanje drugega od nekdaj pomemben del stikov med ljudmi iz različnih okolij, smo se torej znašli v multipolarnem svetu, v katerem bodo gospodarstveniki, diplomati in politiki prisiljeni še precej bolje spoznati kulture svojih sogovornikov, kakršni so denimo Rusija, Kitajska, Indija in Brazilija, v kontekstu vedno manj samoumevnih zavezništev znotraj samega Zahoda pa seveda nikakor ni nepomembna tudi pozornost na naše notranje medsebojne razlike, ki včasih nikakor niso tako majhne. Korak v tej meri predstavlja tudi delo Medkulturna pogajanja: izzivi, dileme in rešitve, ki je nedavno izšlo pri založbi Fakultete za Družbene vede. Ob monografij se bomo o tem, kako pravzaprav pristopiti k medkulturnim pogajanjem ter kako na različnih koncih sveta razmišljajo o sklepanju dogovorov, pa tudi o odnosih in svetu nasploh, pogovarjali z avtorjema knjige, zaslužnim profesorjem, strokovnjakom za mednarodne ekonomske odnose dr. Marjanom Svetličičem ter dr. Boštjanom Udovičem s Katedre za mednarodne odnose na Fakulteti za družbene vede. Oddajo je pripravila Alja Zore.   foto: Pixabay

Zdajšnjo svetovno ureditev, v kateri prevladujejo zahodne države na čelu z Združenimi državami amerike, vse bolj ogroža skupina BRICS s svojimi gospodarskimi in političnimi načrti. V to skupino so se povezale Kitajska, Rusija, Indija, Brazilija, Južna Afrika in več drugih držav, ki se predstavljajo kot glas svetovnega juga. Članice Bricsa predstavljajo že tretjino svetovnega bruto domačega proizvoda, v njih živi več kot 45 odstotkov svetovnega prebivalstva.

"O kavi marsičesa še ne vemo. Pa čeprav sta prav kava in vino dva najbolj raziskana produkta na področju pijač," pravi Samo Smrke, znanstvenik, ki preučuje kavo. Torkov kviz zato 1. oktobra, ki je svetovni dan kave, namenjamo prav tej pijači. V oddaji med drugim razkrijemo, kdo je največji pridelovalec arabike, kdo robuste, kakšni so trendi na področju okušanja in priprave kave doma ter kdo v Evropski uniji spije največ kave.

Tokrat potujemo v Brazilijo. Gerlane Mljač že 16 let živi v majhni vasi na Primorskem. V Prelože pri Lokvi jo je pripeljala ljubezen. Pravi, da ji je bila na začetku najbolj nenavadna tišina, v Braziliji je namreč na vsakem koraku glasna glasba, zdaj pa se je navadila na tišino in se celo njej zdi Brazilija preglasna. Več izveste v današnjem Drugem pogledu, ki ga je pripravila Lana Furlan.

Slovenski rokometaši v Granollersu lovijo olimpijsko vozovnico. Prva nasprotnica v kvalifikacijski skupini je bila sinoči Brazilija. Odzive iz slovenskega tabora po prvi tekmi prepletemo s hokejem na ledu in biatlonom. Na Jesenicah bo nocoj četrta tekma finala državnega prvenstva, na kateri lahko Olimpija že potrdi naslov državnega prvaka. V Canmoru v Kanadi pa se končuje sezona svetovnega pokala v biatlonu.

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgėme Vilmos Venslovaitienės mintis ir reakcijas iš šalies, kalbėjome apie Andriaus Skerlos ateitį, gėrėjomės Alejandro Garnacho įvarčiu, gesinome „Spurs“ entuziazmą, apdainavome „Aston Villa“, žvelgėme į „Barcelonos“ problemas ir aptarėme nykų „Derby d‘Italia“. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis, taip pat „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir netikėta diskusija apie „Wolves“ ir „Rytą“ 12:54 Reakcijos į Vilmos Venslovaitienės mintis ir „Žalgirio“ viziją 50:53 Graikiški-lietuviški reikalai 52:21 A lygos išlikimo mūšis Gargžduose 55:31 Skerlos ateitis Kauno rajone ir ar grius „Hegelmann“ klubas? 59:12 Hamulič, Pukštas ir agentų žaisliukas Romano 1:00:25 „Premier“ lyga. Klaidų mačas „Etihade“ 1:09:00 Avarinis „Newcastle“ sumušė „aristokratus“ 1:15:42 Ramsdale‘o svilėsiai ir pramušęs Kai 1:21:12 Blėstanti Ange‘o magija ir nuostabus Birmingamas 1:30:32 ALEJANDRO GARNACHO. Bet ar vienas geriausių istorijoje? 1:45:58 Vokietija. Kane‘as, gandai dėl Alonso, „Borussia“ sugrįžimas, naujas „Union“ vedlys, su kuriuo pešėsi Dambrauskas 1:56:03 Vėl blanki „Barca“, „Real“ užtikrintumas ir puikus „Atletico“ 2:06:08 Italija. Candreva-raketa ir pragmatiškas „Italijos derbis“ 2:17:23 Argentiną mušusi, bet pralaimėjusi Brazilija

Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų. Kodėl ir kokios prognozės ateityje?Marijampolės apylinkių gyventojai skundžiasi, kad dėl „Via Baltica“ kelio darbų į miestą užtrunka atvažiuoti kone tris kartus ilgiau.Aktualus klausimas. Ar Lietuvos valdžia turėtų imtis papildomų priemonių padėti žmonėms, kurių vis didesnę pajamų dalį „suryja“ paskolų įmokos?Į LRT girdi kreipėsi judėjimo negalią turintis kaunietis, kuris per mėnesį gauna apie tūkstantį eurų pajamų, bet paskolos pasiimti negali. Apie tai – „Verslo laike“.Dalis merų kritikuoja mokyklose pradedančią veikti Gyvenimo įgūdžių programą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga inicijuoja peticiją, kuria raginama šią programą iš viso stabdyti. Ar gali merai spręsti, kas turi būti ir neturi būti dėstoma mokyklose, ir ar reikėtų stabdyti Gyvenimo įgūdžių programą?Kokia BRIKS sąjungos, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, ateitis?Ved. Edvardas Kubilius

V prvi junijski turistični oddaji nas je po Mariboru in njegovih znamenitostih popeljal študent tukajšnje Višje šole za gostinstvo in turizem David Tovornik; potem smo se odpravili na drugi konec Slovenije, na Primorsko, in tam spoznavali turistične kmetije. V zadnjem delu oddaje smo se s Ptujčanoma Igorjem in Stanko Benčevič potepali po Mehiki in Braziliji.

Į Lietuvą atvyksta Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, kur su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda aptars bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai, taip pat pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Vokietijos Prezidentas taip pat Vilniaus universiteto bibliotekoje atidarys parodą, kurioje bus eksponuojami Gedimino laiškai.Vasara vis labiau artėja, tad šiandien jūsų klausiame, kur planuojate šiemet atostogauti ir kiek išleisti atostogoms?Rusijai ir Kinijai bandant sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų dolerio, prie jų prisidėti ir pasitraukti nuo dolerio naudojimo nori ir tokios šalys kaip Brazilija. Ekspertai nesutaria, ar dolerio dominavimui pasaulio ekonomikoje kyla grėsmė: vieni skaičiuoja, kad Kinijos ir Rusijos ekonominė galia per maža jų ambicijoms, kiti kalba apie jau prasidėjusią dolerio įtakos mažėjimo erą.Atšilus orams prasideda ir šiemet ypač vėlyvas dviračių sezonas. Pardavėjai sako, kad žmonės šiemet perka gerokai mažiau dviračių, todėl pirmą kartą nuo pandemijos pradžios jaučiama gerokai didesnė pasiūla nei paklausą. Ar tai reiškia, kad dviračiai pigs?Airijai taps pirmąja šalimi pasaulyje, kur ant alkoholio butelių ar skardinių, gyventojai bus perspėjami apie alkoholio žalą, taip pat kaloringumą. Ar tokia idėja gali būti perkelta ir į Lietuvą?Dėl neatsakingo žmonių elgesio kiekvieną pavasarį daugėjant beglobių gyvūnų, prieglaudos šiuo metu perpildytos. Nors gyvūnų globėjai skelbia nemokamo sterilizavimo akcijas, apie jas sužino tik maža dalis gyventojų. Gyvūnų kontrolės problema ypač aštri Vilniaus rajone – gyvūnų globėjai sako, kad rajono valdžia nelinkusi bendradarbiauti mažinant valkataujančių gyvūnų skaičių.Trakų politiko Juliaus Pipiro vadovaujama įmonė „Akmenos pirtys“ dar neįgyvendino Nacionalinės žemės tarnybos ir Statybų inspekcijos nurodymo nusikelti valstybės žemėje neteisėtai pastatytas pirtis, o paaiškėjo, kad panašios su tais pačiais asmenimis siejamos pirtys ant valstybinės žemės pastatytos ir pajūryje.Ved. Rūta Kupetytė

Na Kongresnem trgu v Ljubljani so na ogled fotografije, ki jih je na reportažnem potovanju po Boliviji v okviru projekta Our Food. Our Future ob podpori okoljske organizacije Focus posnel dokumentarni fotograf Matjaž Krivic, besedilo k fotografijam pa je prispevala novinarka časopisa Delo Maja Prijatelj Videmšek. Gre za projekt, ki govori o našem prehranskem sistemu in trošenju hrane in prek te razstave kaže, kaj vse povzroča sodobni način prehranjevanja. Fotografije so nastale v regiji Santa Cruz, ki ima najvišjo proizvodnjo hrane v Boliviji, pa tudi najvišjo stopnjo krčenja gozdov. Bolivija je po uničevanju gozdov na tretjem mestu prehitela Indonezijo, pred njo sta Brazilija in Kongo, kar pomeni, da se gozdove tam krči zelo pospešeno, predvsem zaradi širjena pašnih površin in površin za proizvodnje krme.

Brazilija je šifra današnjega Drugega pogleda. Pérola Regina Ribeiro je klovnesa, ki že dobro desetletje živi v Sloveniji. Je programska vodja društva Rdeči noski. Milijonsko mesto Campinas v bližini Sao Paola je zamenjala sprva za Maribor. Pri nas ji veliko pomeni občutek varnosti, nogomet je zanjo umetnost, ajda in bučno olje pa dragoceni odkritji slovenske kulinarične zakladnice. Med sambo in slovensko narodno zabavno zanjo ni pretirane razlike, in odkar imajo družinskega psa sta tudi slovenska zima in sneg »kar v redu«.

Napovedane tožbe proti zdravstveni blagajni zaradi pomanjkanja osebnih zdravnikov so po mnenju Zavoda za zdravstveno zavarovanje neutemeljene. Kot dodaja generalna direktorica Tatjana Mlakar, je v pravico zavarovancev do izbire zdravnika grobo posegel stavkovni sporazum z zdravniškim sindikatom Fidesom iz leta 2017. Nekaj drugih poudarkov oddaje: - Začetek postopkov za oblikovanje novega sveta Radiotelevizije Slovenija - Ameriški kongresniki prvič v sto letih niso že na prvi seji po volitvah izvolili predsednika predstavniškega doma - Da si bo Brazilija povrnila podobo do okolja odgovorne države, ne bo lahka naloga

Daugumos Europos Sąjungos šalių prekyba su Rusija pernai išaugo, nepaisant bendrijos pritaikytų sankcijų šaliai agresorei. Eurostato duomenimis lyginant su ankstesniais metais vasario - rugpjūčio mėnesiais vien Slovėnijos importas iš rusijos augo 350 procentų. Smarkiai augo ir Liuksemburgo, Graikijos bei kitų šalių prekyba.Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą sugriežtinimą ūkininkams, kurie galėtų statytis namą žemės ūkio paskirties žemėje tik tokiu atveju, jei trejus metus gautų pajamas iš ūkio veiklos. Iniciatoriai sako taip kovajantys su sofos ūkininkais, kurie tuo prisidengdami statosi sodybas paežerėse. Kritikai teigia, kad tokios pataisos užkirstų kelią steigtis jauniems ūkininkams.Baigiasi nemokamo elektromobilių įkrovimo laikai. Smarkiai pabrangus elektros energijai, savivaldybės atsisako taikytų lengvatų.Potvynis pamaryje slūgsta.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą kalbėjosi telefonu su Europos Komisijos pirmininke Urzula fon der Liajen: nuspręsta Europos Sąjungos-Ukrainos vadovų susitikimą organizuoti Kyjive.Brazilija atsisveikina su futbolo legenda Pele.Šalyje populiarėja startuoliai kuriantys naujoves medicinos srityje. Pavyzdžiui, Kaune sukurti specialūs drabužiai debetu sergantiems vaikams.Ved. Andrius Kavaliauskas

O družbeni, ekonomski in politični situaciji v Braziliji ter širših geopolitičnih trendih v Latinski Ameriki Brazilija bi lahko bila velesila. Z osmimi in pol milijoni kvadratnih kilometrov, več kot dvesto milijoni prebivalcev in bogatimi naravnimi viri, ki segajo od železove rude in nafte, pa do rodovitne zemlje in morda največjega bogastva 21. stoletja – Amazonskega gozda – je to država, ki bi po vseh pravilih morala krojiti svetovno politiko. In vendar v zadnjih letih novice iz Ria de Janeria, Sao Paola in Brasilie slikajo veliko bolj zaskrbljujočo podobo največje latinskoameriške države, ki se po desetletju ekonomske stagnacije, ob vedno hujši socialni razslojenosti pa tudi vedno bolj ognjevitem kulturnem boju včasih zdi skorajda na robu državljanske vojne, če sploh ne omenjamo vrtoglavega števila smrti ob epidemiji koronavirusa in brezvestnega uničevanja Amazonskega gozda, zaradi katerega je bila Brazilija deležna tudi ostrih kritik na mednarodnem odru. Kaj se torej dogaja v tej državi, ki je letos jeseni praznovala 200 let samostojnosti, naša pozornost pa se je nanjo nazadnje preusmerila v oktobru, ko so Brazilci s tesno večino zamenjali skrajno desnega predsednika Jairja Bolsonara ter na oblast ponovno izvolili vodjo Delavske stranke, Luiza Inacia Lulo de Silvo? Kakšno je tamkajšnje družbeno in ekonomsko stanje ter kako bi se to lahko spremenilo z novim predsednikom? In nenazadnje, kaj vse to pomeni za vlogo Brazilije v mednarodnih odnosih in kako na tamkajšnje premike gledati tudi v kontekstu širših političnih in geopolitičnih trendov v Latinski Ameriki? O vsem tem bomo v tokratnih Glasovih svetov govorili z dvema odličnima poznavalcema te celine, dr. Štefanom Bogdanom Barenboimom Šalejem, nekdanjim novinarjem, poslovnežem in politikom, ki že 60 let živi v Braziliji, ter novinarjem in dolgoletnim dopisnikom iz Latinske Amerike Tonetom Hočevarjem. Oddajo je pripravila in vodila Alja Zore.

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie pasaulio čempionato kovas, kalėdines eglutes, naują sutartį A.Skerlai ir spjūvius „Sūduvos“ rūbinėje. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas ir Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, sugrįžimas ir kalėdinės eglės 16:02 Neįtikėtinas Kylianas, lenkai namo 35:10 Vagystė ir dominavusi Anglija 43:16 Moterys 46:35 Toliau apie anglus 53:18 VIAPLAY žaidimas 59:30 Japonai ar kroatai? 1:08:16 Brazilija ir Pietų Korėja 1:12:57 Skerla, Hegelmann ir kas trunka trejus metus? 1:20:30 Spjaudynės rūbinėje 1:23:35 LFF įstatai ir kaip viskas bus? #KONKURSAS Sveikiname Mantą Ščiupakovą, kuris atspėjo, kad Belgija su Kroatija sužais 0:0. Jam atitenka šešių mėnesių VIAPLAY prenumeratos kodas! Futbolas, Formulė-1, filmai, serialai ir kitas VIAPLAY turinys. Šios savaitės klausimas: kas muš pirmą įvartį Anglijos ir Prancūzijos rungtynėse? Teisingai atsakiusiam – net pusės metų VIAPLAY prenumerata!    

Letos Brazilija praznuje 200 let neodvisnosti. Država, ki je dobila ime po bražiljki, krajevnem listnatem drevesu, ki daje les za rdeče barvilo, je po površini 5. največja država na svetu in obsega približno polovico Južne Amerike. In iz tako velike države je v majhno Slovenijo prišla Fabiana Carvalho, ki zadnji dve leti živi v okolici Ljubljane. Vsak od Brazilcev, ki živijo v Sloveniji, ima svojo zgodbo, pravi, Fabiana pa je svojo zaupala Andreji Čokl.

Ne najpomembnejša, vsekakor pa zanimiva dejstva za zvedave poslušalce, ki morajo izmed petih trditev izbrati napačno. Tokrat zanimivosti o največji državi Južne Amerike. Izmed spodnjih trditev poiščite tisto, ki ne drži. 1. Stadion Zerao je znan po tem, da pred začetnim žvižgom ena ekipa stoji na severni, druga pa na južni polobli. Sredinska črta je namreč točno na ekvatorju. Trditev je resnična 2. Pik oziroma ugiz strupenega "brazilskega potujočega pajka" pri moških povzroči trajno impotenco. Trditev je izmišljena 3. Po posebnem programu zaporniki v Braziliji za vsako prebrano knjigo dobijo 4 dni skrajšanja zaporne kazni. Trditev je resnična 4. Brazilski TV-voditelj, ki je vodil oddajo o reševanju kriminalnih primerov, je imel najeto ekipo, ki je izvajala umore in s tem dvigoval rejtinge oddaji. Trditev je resnična 5. Prestolnica Brasilia je iz zraka videti kot letalo. Trditev je resnična

Mrzlo decembrsko jutro zdaj ogreje brazilska drugopogledniška zgodba – Jorge Da Costa Oliveira se je iz države s skoraj 215 milijoni prebivalcev preselil v dvomilijonsko Slovenijo. Stereotipno se zdi, ampak kot boste lahko slišali, se naš Brazilec med drugim odlično znajde za žarom! Na pogovor ga je povabila Darja Pograjc.

Ivo Grlica je leta 2011 diplomiral na Pravni Fakulteti, Univerzi v Ljubljani in imel takrat celo najboljše povprečje v generaciji. Leta 2017 je odšel na enoletno specialistično LLM izobraževanje na Dunaj, s področja international tax law. Prvo zaposlitev je dobil na FURS-u, kjer je spremljal vodenje stečajnih postopkov v ljubljanski regiji, nato pa je postal pripravnik na sodišču, kjer je delal na civilnem in kazenskem oddelku. Kmalu zatem je dobil priložnost v družbi za davčno svetovanje Taxgroup. Pomembnejša stopnička v njegovi karieri pa je bila pridružitev eni večjih odvetniških pisarn v Sloveniji ODI LAW. Leta 2018 pa je osnoval lastno pravno pisarno. Pisarna je najprej delovala na najbolj inovativnih pravnih področjih (blockchain, kriptovalute, DeFi, NFT-ji). Trenutno imajo stranke s celega sveta, Nemčija, Estonija, Kanada, Singapur, Brazilija. Poslujejo večinoma s perspektivnimi, hitro rastočimi mladimi podjetji, ki so prav tako kot oni, usmerjeni v tujino. Trenutno je glavna pisarna locirana v Ljubljani, ekipa pa danes šteje že 7 članov. Spletna stran: https://grlicalaw.com/ Naj quote: “The way to get started is to quit talking and begin doing.” - Walt Disney Naj knjiga: Atomic Habits Naj serija: ne gledam serij, izguba časa Hobiji: branje poslovnih knjig, potovanja Najljubša hrana: pica Najljubši podjetnik: Walt Disney Naj app: Kindle Nnauki za naše poslušalce: · V življenju ni bližnjic. Mlade generacije dostikrat nimajo fokusa in so zbezljane, to pa ni dobro. TikTok generacija ima preveliko željo po hitrem uspehu (kriptovalute), ki pa so lahko kratkotrajni itd. Uspeh ne zahteva samo "talent" ampak tudi disciplino, commitment in fokus. · Vodenje (leadership) ni samo prednost ampak tudi velika odgovornost (do sebe, do firm in do zaposlenih!) - včasih zahteva tudi težke odločitve. · Življenje ni statično: Vedno je treba iti v korak s časom, se prilagajati spremembam.

Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – nuostaba dėl absoliutaus farso San Paule, kur Brazilija su Argentina sužaidė tik 7 minutes, įžvalgos iš abiejų Lietuvos rinktinės mačų, svarstymai apie jaunimo grūdinimą, diskusija, kur geriau – A lygoje ar užsienyje – augti futbolininkams, kitos atrankos rungtynės ir vasaros žaidėjų perėjimų rinkos laimėtojai. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Gintaras Radauskas bei Aurimas Tamulionis. 00:00 įžanga 02:42 absurdo teatras Brazilijoje 13:42 Lietuvos rinktinė ir jaunimas 48:00 kur geriau – užsienyje ar A lygoje? 1:03:27 kitos kovos pasaulio čempionato atrankoje 1:20:34 vasaros turgaus įvertinimas

Apie koncertus kalėjimuose, talentus burbule, baronus, pirmą pasimatymą su Seneliu, lipimus ant scenos laimėti prizus, mėgstamus užsiėmimus tualete ir ne tik geles ant scenos po koncertų. -- Žinoma tai nėra taip paprasta kaip nuleisti lėktuvą, bet paspauskite subscribe mygtelį: https://www.youtube.com/nerakaziureti -- Brazilija! Mes statom, kad būtent ji laimės EURO 2020, kertam? Junkis prie mūsų lygos visiškai nemokamai - https://varzyboslazybos.lt/ateik/nesi... Juodasis kalnas, taip taip ne kuprotas jau Jūsų laukia. Mūsų draugai turi super deal'ų į Balkanus- https://airguru.lt Ateina laikas ir visi patiriame kūrybines kančias, ačiū Dievams, kad yra - https://www.fantazijos.lt/ -- Mūsų instagramas - https://www.instagram.com/nesiaukite Gal kokią laidelę už paramėlę? Tai galite padaryti čia - https://www.contribee.com/nerakaziureti Ir dar facebook paskyra - https://www.facebook.com/nesiaukite Pasiūlymų ir nuoskaudų dėžė (intymių nesiųsti) - nerakaziureti@gmail.com -- Įspėjimas tėvams - necezūrinis turinys. #Nesiaukite #JustinasJankevicius #RadziAleksandrovicius

Plesalka, akrobatka, igralka, capoeiristka, sinologinja—Strašno huda Katjuša Kovačič s svojim telesom povezuje Brazilijo na enem koncu sveta in Kitajsko na drugem, vmes pa se razteguje še čez Slovenijo. A to ne pomeni, da je megalomansko bitje, ki bi lahko z obema rokama objelo ves planet. Čeprav v prenesenem pomenu to drži. Katjuša je namreč akrobatka, igralka, capoeristka (zato Brazilija) in plesalka. Katjuša je tudi sinologinja (zato Kitajska), čeprav spoznavanje kitajskega jezika, kulture in družbe ne sodi neposredno k telesnemu izražanju.Drugače kot si predstavljamo sami, pa Katjuša ruši tudi našo predstavo, da lahko po svetu stopamo le z nogama. Kdor jo opazuje, si vsaj na njenem zgledu zlahka predstavlja, da so za gibanje po prostoru predvidene kar vse štiri okončine. Če bi se v takšnem plavanjem po prostoru z vsemi štirimi preizkusili tudi sami, za nameček pa na svet gledali še z glavo navzdol, bi najbrž končali kot hobotnice z zavezanimi lovkami. A z vajo se daleč pride, ugotavlja Katjuša. To zelo dobro ve, saj vidi, kako se prvi obotavljivi koraki med treningi, ki jih vodi, spreminjajo v vešče gibe. Kaj kmalu lahko prav vsak leti po prostoru. Roko na srce, otroci prej kot odrasli.V kaj pa se Katjuša spremeni, ko zajame zalet in se vrže v prostor in kaj se zgodi, če telo le zaškriplje, zajavska in na svoj način pove, da ne zdrži več, prisluhnite v podkastu.

LRT PLIUS jau pradėjo rodyti šešių filmų apie didžiuosius kompozitorius ciklą, o mes pristatome jų pasakotoją Johną Suchet. LRT KLASIKAI išskirtinis jo interviu, tikriausiai pirmasis ir Lietuvoje, tačiau Johno Suchet pavardė ir balsas puikiai žinomas klasikos gerbėjams visame pasaulyje iš radijo Classic FM laidų ir knygų apie kompozitorius, kurių jis parašė penkias. Johną Suchet kalbino Julijus Grickevičius.Pasaulis prisimena operos solistą Gehamą Grigorianą – sausio 29ąją vienam žymiausių Armėnijos tenorų, angeliško balso savininkui būtų sukakę 70mt.7-8 dešimtmečių Brazilija ir vokalinis trio, jų įrašai atranda savo klausytoją ir šiandien. Apie buvusio „Švelnumo trio“ dabarties atradimus – Igno Gudelevičiaus pasakojimas.„Atėjo laikas nusiimti kaukę ir paleisti savo solinę kūrybą į dienos šviesą“ – taip kažkada tarė gitaristas ir kompozitorius, grupės „Žalvarinis“ įkūrėjas Robertas Semeniukas. Šiuokart kaukę paprašysime muziko nusiimti rubrikoje „Be kaukių“Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Pozdravljeni, pristali smo v eni največjih držav na svetu, ki slovi kot dežela kave in sambe. ☕️

Laidoje vieši sezoninės jėgos aitvarų mokyklos „WindTrain“ įkūrėjas, kelionių organizatorius ir jėgos aitvarų instruktorius – Edgaras Martinėlis. Subūrę didžiulę jėgos aitvarų entuziastų bendruomenę, su kuria gaudo vėją ne tik Lietuvoje (Kintuose), bet ir keliauja po geriausius jėgos aitvarų spot'us visame pasaulyje: Egiptas, Turkija, Graikija, Brazilija ir Kenija. Laidoje kalbamės apie retą Lietuvoje, bet dažną pasaulyje sportą, kartu ieškome geriausių vietų vakarėliams ir aiškinamės, kuo skiriasi jėgos aitvarų sportas nuo vandenlenčių sporto. Panirę į giliausius Edgaro minčių klotus atrandame ir laimės receptą. Veda Tomas Lukaševičius.

Teisėsaugos teigimu, nagrinėjant teisėjų korupcijos bylą, tyrimas gali užsitęsti kelerius metus. Jurbarke, nuosavuose namuose, elektra nutrenkė šešerių berniuką. Kas ir kodėl Kuršių nerijoje drastiškai iškirto mišką. Vatikane tęsiasi Bažnyčios vadovų susitikimas dėl nepilnamečių apsaugos. Išrinktasis Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras paskelbė uždarantis sieną su Brazilija, kad pagalbos kroviniai pro ten nebūtų įvežti. Antra diena Vilnius knygų mugėje.

Sekmadienį Brazilijoje prasidedančius rinkimus politologai vadina vienu didžiausiu išbandymų šalies demokratijai. Apklausos rodo, kad 58% šalies gyventojai mano, kad demokratija ne visada yra pati geriausia valdymo formą. Su kokiomis problemomis susiduria Brazilija, ko tikėtis iš rinkimų ir ar tikrai vieną pagrindinių kandidatų galima būtų vadinti Brazilijos Trampu? Spalio 5-ąją sukanka 50-im metų nuo Neramumų Šiaurės Airijoje pradžios. 1968-ųjų įvykiai Deri - Londonderi mieste, kai vyriausybė brutaliai susidorojo su pilietinių teisių protesto dalyviais, dalies istorikų teigimu žymi tris dešimtmečius trukusių neramumų šalyje pradžią. Plačiau apie tai bei kokia buvo pradžia ir taikos paieškos. Nuo 2017 bent 221 žmonės žuvo dirbdami uždraustą "manual scavengin" arba ekskrementų valymo darbą Indijoje. Apžvelgsime kodėl iki šiol atsiranda žmonių, pasiryžusių už 200-tus dolerių per mėnesį rizikuoti savo gyvybe.

Sekmadienį Brazilijoje prasidedančius rinkimus politologai vadina vienu didžiausiu išbandymų šalies demokratijai. Apklausos rodo, kad 58% šalies gyventojai mano, kad demokratija ne visada yra pati geriausia valdymo formą. Su kokiomis problemomis susiduria Brazilija, ko tikėtis iš rinkimų ir ar tikrai vieną pagrindinių kandidatų galima būtų vadinti Brazilijos Trampu? Spalio 5-ąją sukanka 50-im metų nuo Neramumų Šiaurės Airijoje pradžios. 1968-ųjų įvykiai Deri - Londonderi mieste, kai vyriausybė brutaliai susidorojo su pilietinių teisių protesto dalyviais, dalies istorikų teigimu žymi tris dešimtmečius trukusių neramumų šalyje pradžią. Plačiau apie tai bei kokia buvo pradžia ir taikos paieškos. Nuo 2017 bent 221 žmonės žuvo dirbdami uždraustą "manual scavengin" arba ekskrementų valymo darbą Indijoje. Apžvelgsime kodėl iki šiol atsiranda žmonių, pasiryžusių už 200-tus dolerių per mėnesį rizikuoti savo gyvybe.

Eksodusu iz Venezuele ni videti konca, obubožano državo, ki vse bolj tone v totalitarizem, naj bi v prihodnjih tednih zapustilo še 100 tisoč prebivalcev, Ekvador odpira humanitarni koridor tistim, ki so namenjeni v Peru, Brazilija svojo mejo zapira z vojsko. Prišlekov se otepa tudi Italija, grozi, da bo preprečila sprejetje prihodnjega evropskega proračuna, če migracijskega bremena ne bodo nase vzele še druge države Evropske unije. Pa sta se v Milanu o zapiranju meja pogovorila italijanski notranji minister Salvini in madžarski premier Orban, v Rimu na isti dan premiera Italije in Češke, Conte in Babiš. Po hudi bolezni je umrl John McCain. V Labirinte sveta vabi Luka Robida.

Veliki Športni Podkast SPORED: 6:20 - Zaključek košarkarskega prvenstva - Vtisi finala med Krko in Olimpijo - Ekspresna vrnitev Krke v 1. ABA ligo - Ali na Obali nastaja nov močen klub? - Ali se lahko Olimpija še kdaj vrne v Evroligo? 14:30 - Slovenska košarkarska reprezentanca - Kaj čaka reprezentanco na zadnjih 2 tekmah prvega kroga kvalifikacij? - Ali bo za reprezentanco lahko zaigral tudi Luka Dončić? 26:30 - Zaključek nogometnega prvenstva - Spremembe na obzorju v Ljubljani in Mariboru - Kdo je po končani sezoni v boljšem položaju? Maribor ali Olimpija? - Ali so kritike Mandarića in Zahovića upravičene? 43:15 - Slovenska nogometna reprezentanca - Na obzorju je menjava generacij… Cesar, Birsa… kmalu tudi Iličić? - Zakaj sedanja generacija ni upravičila pričakovanj? - Ali precenjujemo našo reprezentanco? - Kaj nas čaka v novonastali Ligi narodov? Cilji in pričakovanja. 54:00 - Svetovno prvenstvo v Rusiji - Najbolj zanimive skupine in najbolj zanimive tekme - Favoriti… napovedi… kdo lahko preseneti? - Messi in Ronaldo! Kdo bolj potrebuje uspešen nastop? - Messi proti Maradoni! Kdo je boljši? - Neymar in Brazilija med glavnimi favoriti? Kaj pa Nemci? Belgijci tihi favoriti? Kaj pa islandska pravljica? V novem podkastu smo najprej potegnili črto pod zelo zanimivima sezonama v najboljši slovenski košarkarski, nato pa še nogometmi ligi. V košarki smo bili priča razburljivi finalni seriji med Krko in Olimpijo, v nogometu pa napetemu zaključku prvenstva, ki so ga odločale zadnje minute sezone. Že pred tem je navdušil izjemen derbi med Mariborom in Olimpijo. Nekaj časa smo nato posvetili tudi obema reprezentancama. Košarkarsko čakata ključni tekmi proti Španiji in Črni gori, nogometna pa je že končala s prijateljskimi tekmami in bo jeseni nastopila v novonastali Ligi narodov. Za konec pa se seveda nismo mogli ogniti Svetovnemu prvenstvu v Rusiji. Od outsiderjev, do favoritov, od Messija, do Ronalda, pa še vse vmes. Vse to in še več boste slišali v najnovejšem podkastu. Prijazno vabljeni k poslušanju.

Brazilija z več kot 200 milijoni prebivalcev je velik medijski trg brez internetne nevtralnosti. Ničelne tarife mobilnih operaterjev so povdzignile WhatsApp v najbolj razširjeno aplikacijo, ta pa je postala tudi pomemben vir novic, celo lažnih. Facebook, ki ima v lasti WhatsApp, sicer poudarja, da želi biti partner dobremu novinarstvu in mačeha lažnim novicam. Največji brazilski časopis Folha de Sao Paulo pa v takšnem partnerstvu ne vidi več koristi. Odločili so se, da na svoji Facebook strani – ki ima kar 6 milijonov sledilcev – ne bodo več objavljali. Nepredvidljivi algoritmi niso naklonjeni niti dobremu novinarstvu niti poslovnemu modelu, razlaga vodja digitalne redakcije Camila Marques. Novice pišejo za naročnike, ne za uporabnike Facebooka.

Klausantis Anatolijaus Chudobos, muzikos grupių vadybininko, renginių organizatoriaus, pasakojimo apie Braziliją, kiekviename žodyje juste justi meilė šiai įspūdingai šaliai. Anatolijus pirmą kartą ten nuvyko su žmona po vestuvių „kopinėti medaus“, ir Brazilija jau nebepaleido. Anatolijus ne tik ištyrinėjo skirtingas šalies dalis, pabuvojo vienoje labai unikalioje saloje, pažino puikiuosius paplūdimius ir šiltus žmones, bet ir gyvenoje faveloje, šoko sambą ir metė iššūkį braziliškiems mėsos restoranams. Laidoje skambėjo ir kūrėjų iš Brazilijos muzika.

Klausantis Anatolijaus Chudobos, muzikos grupių vadybininko, renginių organizatoriaus, pasakojimo apie Braziliją, kiekviename žodyje juste justi meilė šiai įspūdingai šaliai. Anatolijus pirmą kartą ten nuvyko su žmona po vestuvių „kopinėti medaus“, ir Brazilija jau nebepaleido. Anatolijus ne tik ištyrinėjo skirtingas šalies dalis, pabuvojo vienoje labai unikalioje saloje, pažino puikiuosius paplūdimius ir šiltus žmones, bet ir gyvenoje faveloje, šoko sambą ir metė iššūkį braziliškiems mėsos restoranams. Laidoje skambėjo ir kūrėjų iš Brazilijos muzika.

Apie knygas ir ne tik. Apie brazilų literatūrą. „Pasaulis domisi jų literatūra, nes tikrai yra kuo domėtis. Jų pasaulio suvokimas visai kitoks negu Europos ar Šiaurės Amerikos. Brazilija garsėja poetais, o žmonės mėgsta poeziją, gal todėl, kad lengva ja išreikšti jausmus, savo tapatybę“, – sako „Charibdės“ leidyklos vadovė Rita Kubilienė – leidykla išleido garsaus ne tik Brazilijoje, bet ir pasaulyje rašytojo Moacyro Scliaro romaną „Maksas ir katės“.“Aš esu statistinis žmogus“, – sako rašytoja Andrė Eivaitė ir priduria: “dauguma žmonių yra statistiniai, mano romanų personažai taip pat statistiniai, jie yra paprasti žmonės, neišsiskiriantys minioje“. Pokalbis su rašytoja, neseniai išleidusia trečią romaną “Valstybės tarnautojos dienoraštis“.

Apie knygas ir ne tik. Apie brazilų literatūrą. „Pasaulis domisi jų literatūra, nes tikrai yra kuo domėtis. Jų pasaulio suvokimas visai kitoks negu Europos ar Šiaurės Amerikos. Brazilija garsėja poetais, o žmonės mėgsta poeziją, gal todėl, kad lengva ja išreikšti jausmus, savo tapatybę“, – sako „Charibdės“ leidyklos vadovė Rita Kubilienė – leidykla išleido garsaus ne tik Brazilijoje, bet ir pasaulyje rašytojo Moacyro Scliaro romaną „Maksas ir katės“.“Aš esu statistinis žmogus“, – sako rašytoja Andrė Eivaitė ir priduria: “dauguma žmonių yra statistiniai, mano romanų personažai taip pat statistiniai, jie yra paprasti žmonės, neišsiskiriantys minioje“. Pokalbis su rašytoja, neseniai išleidusia trečią romaną “Valstybės tarnautojos dienoraštis“.

Lietuviškos muzikos scenos gyvybei palaikyti svarbūs ne tik vietos muzikantai, bet ir užsienio atlikėjų koncertų organizatoriai.10-metį veikianti organizacija „GM Gyvai" kas mėnesį Lietuvoje organizuoja „world“ (pasaulinės) muzikos koncertus. Jų dėka Lietuvą aplankė atlikėjai iš tokių šalių kaip Kolumbija, Malis, Brazilija ar Zimbabvė.Laidoje kalbamės su „GM Gyvai“ duetu Žilvinu Švarpliu ir Viktorija Jakučionyte bei klausysimės jų organizuotuose koncertuose grojusių atlikėjų muzikos.Laida rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos atlikėjų asociacija AGATA ir lietuviškos muzikos portalu Pakartot.lt

Lietuviškos muzikos scenos gyvybei palaikyti svarbūs ne tik vietos muzikantai, bet ir užsienio atlikėjų koncertų organizatoriai.10-metį veikianti organizacija „GM Gyvai" kas mėnesį Lietuvoje organizuoja „world“ (pasaulinės) muzikos koncertus. Jų dėka Lietuvą aplankė atlikėjai iš tokių šalių kaip Kolumbija, Malis, Brazilija ar Zimbabvė.Laidoje kalbamės su „GM Gyvai“ duetu Žilvinu Švarpliu ir Viktorija Jakučionyte bei klausysimės jų organizuotuose koncertuose grojusių atlikėjų muzikos.Laida rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos atlikėjų asociacija AGATA ir lietuviškos muzikos portalu Pakartot.lt

Approximately every fifth lesson will be a quick response lesson.  We’ll say the word or phrase in English and you say it in Lithuanian  -  Out Loud!  This time we have so much to review, we’re breaking it up into two episodes.  Sorry, no more questions, the exam starts now! Egypt                                       Egiptas    Australia                                   Australija  Netherlands                              Nyderlandai  Ireland                                     Airija   Botswana                                 Botsvana  Brazil                                       Brazilija  I’m from Egypt                         Aš iš EgiptoI’m from Australia                     Aš iš AustralijosI’m from The Netherlands          Aš iš NyderlandųI’m from Ireland                        Aš iš AirijosI’m from Botswana                    Aš iš BotsvanosI’m from Brazil                          Aš iš BrazilijosI’m Egyptian (male)                    Aš egiptietisI’m Egyptian (female)                 Aš egiptietėI’m Australian (male)                  Aš australasI’m Australian (female)                Aš australėI’m a Dutchman                         Aš olandasI’m a Dutchwoman                     Aš olandėI’m an Irishman                         Aš airisI’m an Irishwoman                     Aš airėI’m Botswanan (male)                Aš botsvanietisI’m Botswanan (female)             Aš botsvanietėI’m Brazilian (male)                    Aš brazilasI’m Brazilian (female)                 Aš brazilėI’m sorry, but I only understand a little Lithuanian Atsiprašau, bet aš labai mazai suprantu lietuviškaiI’m studying Lithuanian             Aš mokausi lietuviškaiRaminta’s book                         Ramintos knygaSandra’s book                           Sandros knygaAustėja’s book                          Austėjos knygaKristina’s book                          Kristinos knygaEglė’s book                               Eglės knyga Agnė’s book                              Agnės knygaDovilė’s book                            Dovilės knygaRamunė’s book                          Ramunės knygaThe wife’s name                        žmonos vardasThe American woman’s name     amerikietės vardasThe Englishwoman’s name         anglės vardasThe Lithuanian girl’s name          lietuvės vardasThe Russian girl’s name              rusės vardasThe American girl’s book            amerikietės knygaThe English girl’s name               anglės vardasThe Russian woman’s house        rusės namasThe Lithuanian woman’s             brother lietuvės brolisThe Japanese woman’s sister       japonės sesuoThe Italian girl’s room                 italės kambarysThe Latvian girl’s city                 latvės miestasThe Polish woman’s restaurant    lenkės restoranas