Podcasts about klasikin

Radikaliai pakitus klausymosi galimybėms ir įsigalėjus srautinėms interneto platformoms, muzikos pasiūla pasiekė ligtol nematytą lygį. Tai plečia klausytojų skonį ir įpročius, kartu atskleidžia anksčiau galbūt nepastebėtas klausymosi puses. Klasikinės muzikos gerbėjai neretai renkasi nepretenzingą produkciją, susijusią su romantinės saloninės muzikos ir šiandienos pop bei ambientinės muzikos standartais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Miego trūkumas turi didelę reikšmę ne vien fizinei sveikatai, bet ir emocijoms, o ypač paveikia, kaip interpretuojame kitų emocijas.Pasvalio rajone karvės gyvena pagal muzikos ritmą. Klasikinė melodija gyvuliams diktuoja, kada jie turi ilsėtis, skambanti tranki muzika - ženklas, jog laikas eiti į melžimo aikštelę. Modernias fermas, kuriose muzikos garsai skamba visą parą, įkūrė iš Danijos į Lietuvą atvykęs gyventi ūkininkas.Klaipėdietis keliautoja Aurimas Mockus, užsimojęs irkline valtimi perplaukti Ramųjį vandenyną, sparčiai artėja savo kelionės finišo link. Startavęs San Diego mieste Jungtinėse Valstijose, klaipėdietis turėtų finišuoti Brisbano mieste Australijoje. Kol kas išlaikomas tempas leidžia pagalvoti ir apie pasaulio Gineso rekordą – lietuvis taptų greičiausiai Ramųjį vandenyną irkline valtimi perplaukusiu žmogumi.Praėję metai maitinimo sektoriaus įstaigoms buvo nelengvi. Dalis gerai žinomų restoranų, kavinių ar barų nutraukė veiklą, o tą lėmė įvairios priežastys – ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo įstaigoms, ir sumažėję klientų srautai. Kokie bus 2025-ieji maitinimo sektoriaus įmonėms?Berlyne veikiančio Jungtinių Valstijų Maršalo fondo instituto pareigas einanti vadovė Aleksandra De Hoop Scheffer sako, kad Vokietija šiuo metu susiduria su rimta identiteto krize, nes žlugo trys pagrindinės šalies užsienio politikos koncepcijos ir kol kas nėra aišku, kuo jas pakeisti. Ekspertė viliasi, kad naujasis Vokietijos kancleris vykdys ryžtingesnę politiką Ukrainos paramos klausimais, tačiau pripažįsta, kad santykiai su Vašingtonu nebus lengvi.Ved. Paulius Selezniovas

Šiauliuose „Laiptų galerijoje“ rengiama ilgametes tradicijas išlaikiusi miniatiūrų paroda, kurioje įvairių sričių šalies ir užsienio menininkai pristato mažyčius tapybos, grafikos, skulptūros darbus.Ką naujo apie lietuvių ir aplinkinių šalių virtuvę sužinojo gastronomijos paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas ir istorikė Anželika Laužikienė, neseniai išleidę knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“?Kas išsiskyrė 2024 metais klasikinės muzikos pasaulyje?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – komunikacijos specialistė Berta Čaikauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

"FM99" svečiai - pasaulinėse scenose koncertuojantys marijampoliečiai pianistė Kamilė Zaveckaitė ir dirigentas Marius Reklaitis - kviečiantys apsilankyti ypatingo grožio tarptautiniame klasikinės muzikos festivalyje "Kultūros dienos 2024"!

Nerpelto mieste, Belgijoje Europos jaunimo muzikos festivalyje vykusiame konkurse du Lietuvos chorai – Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras ir Vilniaus vaikų choras „Ugnelė“ pelnė aukščiausius įvertinimus.Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT Klasika pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Čia jūsų laukia dalyvavusiųjų istorijos, kūrinių dekonstrukcijos, kolektyvų narių, dirigentų, muzikų, diasporos atstovų mintys. Ciklą pradedantis pasakojimas nukels mus 100-mečiu į praeitį. Choristams klojami šiaudai, prašymas atsivežti savo cukraus ir tiesiog po miestiečių langais vykstančios Dainų šventės dūzgės. Toks margas 1924-ųjų Kauno, kurį gana netikėtai ištiko pirmoji visos Lietuvos dainų šventė, paveikslas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi du kompozitoriaus Kristupo Bubnelio kūriniai – „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“.Tarptautinę šokio dieną Šiuolaikinio šokio asociacija šia proga apdovanoja labiausiai nusipelniusius savo narius. Tarp 68-ių narių apdovanotos dvi narės, įsimintiniausios choreografės ir įsimintiniausios šokėjos kategorijose.Klasikinės muzikos naujienose: naujas Sinsinačio simfoninio orkestro muzikos vadovas, pratęsta Karališkojo filharmonijos orkestro sutartis su dirigentu Vasilijumi Petrenko, Yannicko Nézet-Séguino gautas įvertinimas ir paskelbta šių metų „BBC Proms“ festivalio programa.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien vieši dainininkė, mokytoja Gintarė Skerytė, su kuria vaikščiojame vingiuotais muzikos keliais.Ved. Gerūta Griniūtė

Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva?Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas.„Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia, jisai daro taip ir jį visą laiką taip reikia naudoti“, – kalbėdamas apie elektroninės ir klasikinės muzikos sintezę bei ribų nebuvimą, sako muzikos kūrėjas Pijus Džiugas Meižis. Jis kartu su smuikininke Rakele Cijėnaite šią savaitę pristatė dueto debiutinį albumą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Olimpinės ugnies į Graikiją prancūzai atplaukė senoviniu laivu, JAV rašytojai boikotuoja žmogaus teises bei žodžio laisvę ginančius PEN America literatūros apdovanojimus dėl per menkos jų paramos Palestinai, atidengtas Karalienei Elžbietai II įprasminti skirtas paminklas su jos numylėtais korgiais bei nauja „Pet Shop Boys“ muzika.Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Pirmasis švyturys Lietuvos pajūryje nušvito prieš 150 metų Nidoje. Prieš 140 metų Klaipėdos šiauriniame mole atsirado Baltasis švyturys. Šios dvi sukaktys visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Denisą Nikitenką paskatino inicijuoti švyturių metus, šią mintį palaimino Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Kokią istorinę skriaudą esame padarę švyturiams? Kaip aktualizuoti švyturių paveldą? Kodėl būtent švyturiuose, anot Deniso, slypi galia sustiprinti mūsų jūrinį mentalitetą?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Pasirūpinkite geromis ausinėmis arba garso sistema. Debiutinis profesionalios smuikininkės Rakelės Chijenaitės ir elektroninės muzikos kūrėjo Pijaus Džiugo Meižio (Münpauzn) projekto „IXOJI“ („Devintoji“) albumas „Traxedia“ savaime priverčia įsiklausyti į muziką ir bent pusvalandžiui nustoti šnekėti. Pokalbis apie garsą, vinilą ir „IXOJI“ gyvą pasirodymą. Ved. Marius Andrijauskas

Vos prieš keletą dienų Kopenhagos simboliu laikytas XVII a. pastatas – senieji biržos rūmai užsiliepsnojo. Apie šią nelaimę pasakoja kolega iš Kopenhagos, Danijos radijo žurnalistas Clausas Bethelsenas. Minėdami Tarptautinę paminklų apsaugos dieną apie paveldosaugą, pasaulio ir Lietuvos galimybes išvengti nelaimingų atsitikimų kalbamės su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Leidykla „Aukso žuvys“ išleido Vytenės Muschick, Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“. Istorija apie albanę mergaitę, tapusia žymia albanų ichtiologe, pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Birželį Plungėje, Žemaitijos Versaliu vadinamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, vyks devintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Renginio organizatoriai žada įspūdingą ir gausią kultūrinę programą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas, filosofijos mokslų daktaras Vilius Bartninkas.Ved. Gerūta Griniūtė

Dainų šventei neofreską turėjusi sukurti menininkė jaučiasi apgauta Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Centro vadovas atsako, kad įstaiga nemokės už darbą, kurio nėra.Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šįkart tai - Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“.Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, esančios prie sostinės Lukiškių aikštės, varpinėje įrengtas karilionas nuo šio balandžio skelbia valandas muzikinėmis melodijomis.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Godliauskė.Rubrikos „Be kaukių” svečias - menininkas Gytis Arošius.Ved. Marius Eidukonis

Baigėsi penkioliktą kartą organizuotas „Metų verstinės knygos“ konkursas. Ką pastebėjo šio konkurso vertinimo komisijos nariai?Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Jurgos Tumasonytės romanu „Naujagimiai“.Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams.Klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia sopranas Elena Sverdiolaitė.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiais metais minint roko grupės „Antis“ keturiasdešimtį, rengiamas vieno ambicingiausių grupės pasirodymų – roko operos „Zuikis Pleibojus“ specialus seansas. Pasak kūrėjų, tai – linksmas ir saviironiškas kūrinys, kurio pagrindinė tema – laisvė, o idėjos aktualios ir šiandien.Vasario 6 d. pasaulis neteko ryškios asmenybės – Japonijos nacionalinės premijos laureato, „Grammy“ laureato japonų maestro Seiji Ozawos.LRT KLASIKA šiandien užbaigia pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Pristatome jums parodų kuratorę, dailės kritikę ir istorikę Giedrę Jankevičiūtę, apie kurią daugiau papasakos Kristina Tamelytė.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Grammy“ laimėtojai, naujas Bostono simfoninio orkestro meno vadovas, pratęsta dabartinės Berlyno filharmonijos orkestro meno vadovės sutartis ir smalsuolių dėmesį patraukęs pasikeitimas Johno Cage'o kūrinyje.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, gydomojo masažo ir kūno bei judesio terapijos specialistė, Afrikos muzikos ir kultūros entuziastė, afrikietiškų šokių šokėja Ieva Žigaitė-Mačiulskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Žvelgiame į Los Andžele 66-tą kartą išdalytus prestižinius apdovanojimus. Auksinis gramofonas šiemet nutūpė ir į lietuviškų šaknų turinčios, Niujorke gyvenančios džiazo dainininkės, kompozitorės, pianistės Nicole Zuraitis rankas už įrašą „How Love Begins“. Kaip Nicole Zuraitis pavyko tai pasiekti? Kokie įvertinimai minėtini „Grammy“ apdovanojimų kontekste?Pradedame pasakojimų ciklą, skirtą 2023 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pirmasis pasakojimas – apie kompozitorių Mindaugą Urbaitį. Kadaise pramintas „radikaliu minimalistu“, iš tikrųjų jis – daugelio pavidalų kūrėjas, kurio muzikoje įkūnijamas nuolatinis atsinaujinimo ir kokybės troškimas.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų Ernsto fon Siemenso muzikos prizo laimėtoja, paskelbti BBC muzikos žurnalo apdovanojimų nominantai, nauja Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestro vyriausioji dirigentė ir muzikavimo nauda geresnei atminčiai ir mąstymui vyresniame amžiuje.Kuo šiandien gyvena grupė „Thundertale“? Kodėl Elektronikos inžinerija ir vadyba bei Elektroninės muzikos kompozicija ir atlikimas tapo grupės vokalisto pasirinkimais? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši „Thundertale“ narys Laurynas Baškys.Ved. Gerūta Griniūtė

Savaitgalį Leidėjų asociacija paskelbė laureatus 14-oje kategorijų. Kuo išskirtini šiemet knygų kūrėjai?Rubrika „Apie laiką ir vandenį“, skirta su klimato pokyčiais susijusioms temoms, šiuokart keliasi į Tauragės rajone esantį Pagramančio regioninį parką, kuriame skatinamas vis labiau pasaulyje populiarėjantis ekoturizmas.„Nepaisant Ukrainoje vykstančio karo, šiuolaikiniai menininkai nėra linkę heroizuoti ar mitologizuoti padėties ir kritiško žvilgsnio nepraranda“, – sako Lvive veikiančio menų centro „Jam Factory“ vadovė Božena Pelenska ir Pinčuko meno centro Kyive tyrimų vadovė Ksenia Malykh.Klasikinės muzikos naujienose: žymiems muzikantams skirti apdovanojimai - pianistui Igoriui Levitui įteiktas Wigmore Hall medalis, dirigentui Zubinui Mehtai skirtas apdovanojimas ir tenorui Jonui Kauffmanui suteiktas Prancūzijos garbės laipsnis, o taip pat - filmo „Maestro“ gautos „Oskaro“ nominacijos ir Niujorke įvyksiantis Ukrainos šiuolaikinės muzikos festivalis.Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius, sukūręs daugelį vaidmenų ne tik teatro scenoje, bet ir kine bei televizijoje, užkrečia kolegas ir publiką savo stipria kūrybine energija, personažus „nuskaito“ originaliai, neįsispraudžia į vaidmens rėmus, bet leidžia sau kvėpuoti improvizuodamas. Jis scenoje žaidžia. Taip jį mato žiūrovai, vertina kritikai. O ką aktorius jaučia pats? Koks tai žaidimas ir ar jis begalinis? Algirdas Gradauskas rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Menotyrininkės Agnės Naruštyės komentaras apie kultūros spaudos situaciją.Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą?Kuo gyvena mūsų šalies pedagogai, aukštųjų mokyklų kasmetiniuose rinkimuose pelnę geriausių dėstytojų titulus?Kas šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Ievos Simonaitytės premija šiandien bus įteikta Nijolei Marytei Šerniūtei už romaną „Vilkų Kampo Eliza“.Klasikinės muzikos naujienos.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiuos metus paskelbė estų literatūros metais.Savaitgalį savo Europos kultūros sostinės metus pradėjo viena iš šių metų Europos kultūros sostinių Bad Išlis Austrijoje.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia pamatyti o ir pasvarstyti - koks galėtų būti „Muziejus kiekvienam“. Kaip menas pasiekiamas kiekvienam? Ką parodė rezultatai – tai galima visiems šiandien pamatyti Kauno muziejuje, renginyje „Laukiami visi“. O kokios kitų didžiųjų muziejų iniciatyvos?Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla tęsia ilgametę tradiciją – nuo 1974-ųjų kasmet abiturientai pastato operą, įtraukiančią visų mokyklos meno sričių (muzikos, baleto, dailės) mokinius. Šiemet išvysime operą „Doriano Grėjaus portretas“. Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Klasikinės muzikos naujienose: paramos koncertai Izraeliui ir Palestinai bei Ukrainai, naujas Drezdeno filharmonijos orkestro vyr. dirigentas ir būsimų naujametinių koncertų dirigentai Vienoje ir Venecijoje.Namus palikusi ukrainietė su siaubu stebi, kas vyksta jos gimtojoje Ukrainoje. Annos Zakopailos neapleidžia nuojauta, kad niekada jau į vaikystės namus nebegrįš. Dabar ji puikai kalba lietuviškai, mokosi ir dirba, Lietuvą vadina antrąja tėvyne bei tikisi, kad išsipildys jos svajonė tapti aktore. Apie skausmą, praradimus ir nepasidavimą bei svajones su Anna Zakopailo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Apie pošventinį liūdesį, tarpušvenčio pasimetimą ir pažadus sau Naujaisiais metais - pokalbis su Vilniaus „Ažuolyno klinikos“ įkūrėju ir vadovu, psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna.„Tai yra apie absurdišką pasaulį, kuriame mes dabar gyvename, kuris valdomas carų ūbų ir kitokių silpnų lėlių, nesugebančių jam pasipriešinti“, – teigia režisierius Gintaras Varnas Valstybiniame jaunimo teatre statantis spektaklį „Ūbas Caras“ pagal dramaturgo Sigito Parulskio pjesę.Klasikinės muzikos naujienose - 2023 m. įvykių apžvalga: augantis skaičius moterų vadovaujančiose pozicijose, besitęsianti Anglijos nacionalinės operos epopėja, pokyčiai įrašų leidyklose ir svarbiausi šiemet įteikti muzikos apdovanojimai.Kodėl svarbu savo laiką skirti kitam ir savanoriauti? Kaip į gyvenimą atėjo muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grupės „G&G Sindikatas“ įkūrėjas, vokalistas, Šaulių sąjungos narys, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras.Ved. Gerūta Griniūtė

Menininkė Agnė Kišonaitė prieš šv. Kalėdas pristato instaliaciją „Choras“, kuria siekia priminti atsakingo vartojimo svarbą ir aplinkoje atliekų paliekamą pėdsaką. Paspaudus specialų mygtuką „choristai“ atlieka lietuvių liaudies sutartines primenančius kūrinius.Gruodžio 22-ąją minime vieno žymiausių operos kūrėjų – Giacomo Puccini 165-ąsias gimimo metines. Apie jo sudėtingą charakterį, kuris dažnai prišaukdavo kompozitoriui bėdų, pomėgį rizikuoti ir kurti geriausias visų laikų operas – Ievos Buinevičiūtė pasakojimas.Šiauliuose „Laiptų galerijoje“ jau veikia kalėdinių miniatiūrų paroda. Lietuvoje tai ilgiausiai, beje, be pertraukos, gyvuojantis toks renginys. 31- ojoje parodoje Lietuvos ir užsienio autoriai pristatė beveik 300 miniatiūrų. Iš Šiaulių „Laiptų galerijos“ – kolega Tomas Mizgirdas.Klasikinės muzikos naujienose: patvirtinta naujoji Anglijos nacionalinės operos būstinė, pianisto Igorio Levito naujas albumas kaip reakcija į išpuolį prieš Izraelį, Danielio Barenboimo ir Marthos Argerich gautas apdovanojimas ir įvykusi pirmoji pasaulinė operos apie translytį istorinį veikėją premjera.Ved. Gerūta Griniūtė

Kitokia violončelė „Celloman“ kūryboje; iš Balkanų kilę norvegai Almiras Meškovićius ir Danielis Lazaras, akordeonu ir smuiku bandantys aprėpti visą pasaulį; įstabusis chorinis Franciso Poulenco „Stabat Mater“; Antono Brucknerio 3-ioji simfonija pagal Francois-Xavier Rothą; nauji džiazo trimitininko Ambrose‘o Akinmusire posūkiai; Indijos Šiaurės ir Pietų klasikinės muzikos tradicijas sujungęs albumas „Mousson de Calcutta“. Tai muzikinės leidybinės naujienos „Kitame laike“!Ved. Domantas Razauskas

Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos teatro ir muzikos akademijos doktorantai organizuoja meninių tyrimų simpoziumą „Ne visai karalius, ne visai žuvis“. Tai – tarptautinis renginys, skirtas vizualaus meno, kino, šokio, architektūros ir dizaino kūrėjams. Renginys įgalina praktika grįstų meninių tyrimų disciplininę įvairovę. Šiame plačiame lauke susilieja realūs ir fiktyvūs kūrybos bei tyrimų lūkesčiai.Apie savo kūrybinius skrydžius pasakoja multiinstrumentininkas Vytautas Labutis ir akordeonininkas Andrius Balachovičius, jau ne vienerius metus įgyvendinantys pašėlusius muzikinius eksperimentus ir išleidžiantys dueto albumą.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras išsiilgusią publiką kviečia į 104-ąjį kūrybinį sezoną atveriančią Giuseppe‘s Verdi operos „Aida“ premjerą.Klasikinės muzikos naujienose: Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos dėmesys moterims kompozitorėms, Berlyno muzikos institucijų pareiškimas prieš antisemitizmą, Ženevos fleitininkų konkurso laimėtojai ir nauja melomanams aktuali „Google“ funkcija.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši pianistas, kūrėjas Vytautas Straižys, puikiai pažįstamas Lietuvos džiazo muzikos pasaulyje, vykstantis į tarptautinius projektus, drąsiai priimantis pasaulio jūrų ir vandenynų iššūkius.Ved. Gerūta Griniūtė

Keturi Geniušai - Lukas, Anna, Petras ir Julius – susitinka Nacionalinės filharmonijos scenoje magiškam olandų kompozitoriaus Simeono Ten Holto kultinės kompozicijos „Canto Ostinato“ atlikimui. Kodėl šios muzikos norisi dar ir dar?Lietuvoje filmuojasi aktoriai iš Taivano. Jie personažus įkūnys režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filme „Kinų jūra“. Koks tai filmas ir kokie aktorių įspūdžiai?Originalios minties paroda „Uždegimas“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje pristato duetas „Pakui Hardware“ - tai tam tikra menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniiaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Kas tas „Uždegimas“?Klasikinės muzikos naujienose: Atėnuose atidarytas naujas Mariai Callas skirtas muziejus, smuikininko Tomo Cotiko pristatytas 3D pasirodymas, Hiustono Didžiosios operos bendradarbiavimas su „Apple Music Classical“ ir „Deutsche Grammophon“ leidžiamas įrašas su filmo apie Leonardą Bernsteiną „Maestro“ garso takeliu. Naujienas rengia – Paulina Sofija Nalivaikaitė.Aidos vaidmenį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezono atidarymui ruošianti Viktorija Miškūnaitė rubrikai „Be kaukių“ atveria teatro užkulisius, G. Verdi operos laukiamos premjeros koncepciją, savo išgyvenimus scenoje ir už jos ribų.Ved. Gabija Narušytė

Ar klasikinė muzika gali gąsdinti? Kaip Šiurpnaktis žadino XIX ir XX amžių kompozitorių fantaziją? Domantas Razauskas ieško šiurpo klasikoje ir klasikos siaubo kultūroje.Ved. Domantas Razauskas

Staigmenų šiemet nestokojančiame tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ – pasaulinė premjera: skambės Žibuoklės Martinaitytės „Enheduana“ mecosopranui ir orkestrui.Panevėžio muzikiniame teatre premjera – Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“. Tai pirmasis režisieriaus Jono Vaitkaus darbas Panevėžio muzikiniame teatre, tačiau šis spektaklis pirmą kartą publikai pristatytas Kaune 84-aisiais. Šį kartą spektaklis kuriamas su choru, orkestru, solistais.Architektūrinių eksperimentų platforma „Įžvelgti nebematomą“ kviečia atkreipti dėmesį į aplinkos stebėjimo praktikas. Kokos tos idėjos ir praktikos pasirodė svarbiausios? Ar gali „Kambarys svajoti“, o Kauno pakraščiai nuteikti jaukiai melancholijai?Klasikinės muzikos naujienose: paskelbtas Tarptautinių operos apdovanojimų nominantų trumpasis sąrašas, Nicolos Benedetti gautas apdovanojimas, dirigento Tarmo Peltokoski sutartis su leidykla „Deutsche Grammophon“ ir atliktas tyrimas apie moterų užimamas pozicijas operos teatruose.„Gyvenkime scenoje ir bus daug lengviau išeiti“ – tuo muzikoje vadovaujasi viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių Vytautas Labutis. Kūrybingas, veiklus, įvairiapusis, grojantis įvairiais pučiamaisiais ir ne tik: jis tikras grupių lyderis – taip saksofonininką įvardina džiazo pasaulio žinovai. O kokį save mato sako pats džiazo maestro? Kas muzikoje jį žavi labiausiai iki šiol?Ved. Gabija Narušytė

Netekome kompozitoriaus Algimanto Raudonikio.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vėl kviečia į Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertą „100 stygų“.Kauno simfoninis orkestras su valtornų kvartetu iš Elbės filharmonijos orkestro publikai pristato retai grojamą Roberto Šumano koncertą keturioms valtornoms.Iš Vokietijos į Lietuvą grįžo rašytoja Jolita Herlyn su nauja knyga „Citrinmedžių vila“. Tai jau dvyliktoji jos knyga, parašyta per dešimtmetį.Klasikinės muzikos naujienose: Anglijos nacionalinės operos muzikos vadovo atsistatydinimas, šių metų Wihuri Sibelius premijos laureatas, vertingas eksponatas Klivlendo meno muziejuje ir Mirgos Gražinytės debiutas su Niujorko filharmonijos orkestru. Rengia Paulina Nalivaikaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dėmesys folklorui. Tokiam, kokį jį regi, jaučia ir puoselėja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Liutkutė–Zakarienė.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien minime dainininko, kompozitoriaus ir kultūros veikėjo Miko Petrausko 150 metų gimimo sukaktį.Kiek galimybių patirti kultūrą turi aklieji ir silpnaregiai. Kiek kultūros įstaigos prisitaikiusios prie žmonių su negalia poreikių?11 kartą organizuotas trumpametražių filmų industrijos renginys „Baltic Pitching Forum“ paskelbė geriausiuosius.Klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė Eglė Agota Matulytė.Ved. Marius Eidukonis

Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijoje jau 34 kartą vyks seniausias Lietuvoje fantastinių idėjų ir kūrybos festivalis, kasmet suburiantis fantastikos mylėtojus iš visos šalies – „Lituanicon“. Šiemet organizatoriai renginį nusprendė paskirti šiurpui.Kolega Marius Eidukonis ir toliau keliauja po Ukrainą, domisi šalies kultūra. Vakar pabuvojęs Kyjive, šiandien lankosi Lvive, kuriame prasidėjo Lvivo knygų forumas.Jurbarko krašto muziejuje prasideda Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Senjorai ir jaunystė“, skirtas kraštiečio kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus metams.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Gramophone“ apdovanojimų laureatai, smuikininko Gidono Kremerio gautas apdovanojimas už veiklą žmogaus teisių srityje, naujas Berlyno valstybinės operos teatro muzikos vadovas ir Marijos Callas šimtmečiui skirtas naujas filmas.Rubrikoje „Be kaukių“ viešės visuomenininkė, įvairių socialinių bei labdaros projektų sumanytoja ir organizatorė, Lietuvos istorinės atminties puoselėtoja, dokumentinių filmų režisierė Agnė Zalanskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių tarybos nario Simono Strelcovo, dabar einančio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriaus pareigas galimo piktnaudžiavimo teikiant paramą ukrainiečiams Lietuvoje. Kaip į tai reaguoja Kultūros ministerija?LRT Klasikos 20-asis gimtadienį švęsime išties ypatingai - pasinerdami į muzikinę miego patirtį, kurią mums dovanoja kompozitorius Dominykas Digimas.Laidoje taip pat domimės, kodėl maždaug trečdalį savo gyvenimo mes pramiegame. Kokią įtaką miegas daro mūsų savijautai? Kaip miegoti ir išsimiegoti?Klasikinės muzikos naujienose: Niujorko „Metropoliteno“ operos vadovo gautas Ukrainos ordinas, nauji muzikos vadovai Prahos simfoniniame orkestre bei Švedijos Norlando operoje ir dirigentės Giedrės Šlekytės sėkmingas pasirodymas Japonijoje.Rugsėjo 29-oji yra toji diena, kad nacionalinis transliuotojas kultūros laidas ir muziką apjungė ir pavadinę stotį KLASIKA pradėjo savo naują - dar vieną kelionę. Kaip kūrėsi ši radijo stotis, kodėl ji yra būtina Lietuvai, kaip ji keičiasi ir kas slepiasi po žodžiu KLASIKA – kalbėsime su šią stotį kūrusiais ir kuriančiais.Ved. Gabija Narušytė

Pajūryje visą savaitgalį vyks „Liuteroniškos kultūros dienos“.Nuo šiandien Lietuvos kino teatruose galite pamatyti naujausią Marijos Kavtaradzės filmą „Tu man nieko neprimeni“.Prasidedančiame „Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje“ laukia Marato Sargsyano filmo „Bogdanas nenori namo“ premjera.Klasikinės muzikos naujienose: koncertų prieinamumą didinanti „SoundShirts“ technologija, apklausa, parodžiusi publikos norą modernesnei koncertų patirčiai, Paryžiaus nacionalinės operos buriamas jaunimo orkestras ir tyrimas apie gydomąjį muzikos klausymosi poveikį.„Be kaukių“ viešnia Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.Ved. Marius Eidukonis

Choras „Ąžuoliukas“ mini Lietuvos choro dirigento pedagogo, choro įkūrėjo Hermano Perelšteino 100-metį ir kviečia į maestro pegerbimui skirtą ambicingą koncertą.Tradicinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija Jonavoje įteikta rašytojai Agnei Žagrakalytei.Gražų jubiliejų pasitinka legendinės roko grupės „Bix“ lyderis, prodiuseris Saulius Urbonavičius–Samas. Nuo vaikystės tikras maištautojas, tapęs vienu populiariausių veidų šou pasaulyje - laidoje „Pakeliui su klasika“.Klasikinės muzikos naujienose: Metropoliteno operos užsakymas ukrainiečių kompozitoriui, įteiktas šių metų „Praemium Imperiale“ muzikos prizas, Niujorko filharmonijos gauta įspūdingo dydžio dovana ir incidentas Liucernos festivalyje.Smuikininkas ir aranžuotojas, žinomas akademinės muzikos atlikėjas, laimėjęs ne vieną konkursą, ilgametis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertmeisteris, pedagogas Vytautas Mikeliūnas akademine muzika neapsiriboja – smuikininkas nuolat domėjosi džiazu ir domisi iki šiol. Kuo žavi tokia įvairovė pačiam muzikui? Kaip užbūrė džiazas „čiurlioniuką“? Pokalbis su Vytautu Mikeliūnu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka rengia „Skaitymo festivalį“, kurio šių metų tema – literatūros transformacijos, o šūkis – „Knygos keičia (-si)“. Festivalyje daug dėmesio skiriama netradiciniams knygų žanrams, komiksų, istorinėms knygoms.Vilniaus muziejus kviečia į „Vilnelės odisėją“.Vilis Vonka ir Šokoladdo fabrikas - šiuo pavadiniu papasakoto meistriškojo Gene'o Wilderio istorija, kurią jis pradėjo bandydamas prajuokinti savo sergančią mamą. Pasakojimas apie vieną ryškiausių XX amžiaus aktorių, sukūrusių ikoninius komiškuosius vaidmenis ir Holivudą kaip apgaulės fabriką.Klasikinės muzikos naujienose: nauji muzikos vadovai Lenkijos nacionalinio radijo simfoniniame orkestre ir Italijos radijo simfoniniame orkestre RAI, nauja pagrindinė kviestinė dirigentė Londono Karališkajame operos teatre, Karalienės Elžbietos vokalistų konkurso laureatai ir naujos soprano Barbaros Hannigan pareigos.Kokie sąskambiai muzikoje šiandien svarbiausi etnomuzikologei, Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikos redaktorei ir atstovei spaudai Skirmantei Valiulytei? Kaip ji šiandien seka vaizdų pasaulį? Apie tai, kas girdima ir matoma, užčiuopiama, bet ne visada sutelpa į žodžius kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Nemuno kilpų regioniniame parke savaitgalį kvies festivalis „SAUgoma ir TAU“.Pristatome Jono Jurkūno kūrinį „(Robotic Folk) Volume One“, kuris dalyvauja geriausio 2022 metų kūrinio konkurse.Po aštuonerių metų pertraukos grįžta hip hopo festivalis „Dinamitas“.Europos parke pristatome aštuonių skirtingų menininkų kurta skulptūra „Eksperimentas“.Klasikinės muzikos naujienose – potencialios naujos Anglijos nacionalinės operos būstinės, Monrealio smuikininkų konkurso rezultatai, šių metų Pulitzerio premiją laimėjęs kūrinys ir nauja pareigybė Sietlo simfoniniame orkestre.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, lietuvių kalbos mokytoja Inga Stankaitytė.Ved. Marius Eidukonis

Kaip Jungtinė Karalystė ruošiasi Karaliaus Karolio III karūnavimo iškilmėms ir ką apie jas turime žinoti?Alytuje Artūro Areimos teatro trupė kviečia į spektaklio „Arti / Близько“ premjerą.Lietuvių kalbai neabejingi vilniečiai šią savaitę buvo susirinkę į konferenciją „Miestas ir kalba“. Joje į miesto ir kalbos santykį bandyta žvelgti iš netikėtų rakursų.Klasikinės muzikos naujienos, kuriose: Berlyno Vokiečių simfoninio orkestro iniciatyva kiekviename koncerte įtraukti bent po vieną moters kompozitorės kūrinį, iš pareigų besitraukiantis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovas, Johannui Sebastianui Bachui skirtas violončelininko Yo-Yo Ma projektas ir violončelininkės Sophie Kauer pasiektas rekordas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - užkietėjusi keliautoja, komunikacijos specialistė Vytautė Seinauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Vyriausybė pritarė siūlymui perduoti Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti likviduojamos UAB „Lietuvos kinas“ turtą, kuris reikalingas Nacionalinės filmotekos projektui vystyti. Pokalbis su su Lietuvos kino centro direktoriumi Laimonu Ubavičiumi ir kino kritike Neringa Kažukauskaite.Artėjant Tarptautinei džiazo dienai ir pasitinkant džiazo žvaigždes Kaune, apie 33-ąjį tarptautinį festivalį „Kaunas Jazz“ kalbamės su festivalio organizatoriumi, meno vadovu Jonu Juču.Dainavimas penkiasdešimt šešiomis kalbomis – tik viena iš daugelio muzikanto iš Izraelio Talo Kravitzo asmenybės spalvų. Multiinstrumentalistas šiuo metu vieši Lietuvoje, ir šiandien, penktadienį, dalyvaus Izraelio Nepriklausomybės dienos minėjimo renginiuose. Kaune su Talu Kravitzu susitiko mūsų kolegė Kotryna Lingienė.Klasikinės muzikos naujienose: festivalio „BBC Proms“ dėmesys moterims, naujos pagrindinės kviestinės dirigentės Londono filharmonijos orkestre ir senosios muzikos ansamblyje „Tafelmusik“ ir Horowitzo pianistų konkurso nugalėtojai.Rubrikoje „Be kaukių“ pasitinkame pianistę Šviesę Čepliauskaitę ir pasikalbėsime apie nenuilstamą meilę fortepijoninei muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė

Penktadienį įvyko Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas, kuriame ne tik aptarti praėję metai, tačiau įvyko ir pirmininko rinkimai. Pirmininke perinkta Birutė Jonuškaitė-Augsutinienė. Kokia rašytojų sąjungos ateities vizija?Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįsyk skiriame dėmesį Viktoro Jasaičio knygai „Priklausomas. Be galimybės mesti“.Europos parko muziejus jau ketvirtus metus Pasaulinę meno dieną kviečia meną patirti lėtai.Klasikinės muzikos naujienose apie paskelbtus Herberto von Karajano jaunųjų dirigentų konkurso finalininkus ir Arthuro Rubinsteino pianistų konkurso laimėtojus, jaunus operos dainininkus subūrusią„Opera for Peace“ iniciatyvą ir „Wigmore Hall“ pastangas didinti koncertų prieinamumą.Rubrikos „Be kaukių“ svečias rašytojas ir fotografas Ričardas Šileika.Ved. Marius Eidukonis

Dailės istorikė ir parodų kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pasakoja apie parodą „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priklausančiuose Jonušo Radvilos rūmuose.Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“. LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų.VDA Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Tojanai Račiūnaitei ir menotyrininkė Joana Vitkutė ekspozicijos struktūrą kūrė pagal pačiuose kūriniuose glūdinčias temas. Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją. Pasak Tojanos Račiūnaitės, „Klasikinė tapyba, nors ir leidžia lengvai atpažinti vaizduojamus dalykus, o kai kada net beveik fiziškai pajusti plastinę jų raišką, šiandieniniam žiūrovui dažnai lieka nebyli.“Radijo balkone kartu su parodos kuratore keliaujame po parodos sales: nuo „Gamtos stichijų“ „Darbų“ ir „Puotų“ kambarių prie „Pasirinkimų ir priesaikų“, „Geismų ir gundymų“, „Kovų“, „Kelionių ir atradimų“ „Religinių pasijų“, „Vizijų ir susitikimų“, „Miego, budėjimo, mirties“. Tačiau svarbiausia ne virtuali kelionė, o tarp paveikslų, jų autorių ir žiūrovų užsimezgantis pokalbis.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Latvijoje ir Estijoje duris atveria puikios akustikos ir infrastruktūros muzikos salės net mažuose miestuose. Lietuvoje neturime nė vienos tikrai geros salės simfoninei muzikai. Kokią regionų politiką vykdo Kultūros ministerija, kokia yra ateities strategija, kodėl nėra jau suplanuotų koncencertų salių Kaune ir Vilniuje? Kokia yra kitų Europos valstybių politika? Pokalbis su Kultūros viceministru Vygintu Gasparavičiumi ir LRT Klasikos vadovu Julijumi Grickevičiumi.Tarp geriausių poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pateko poetės ir vertėjos Gretos Ambrazaitės knyga „Adela“. Jos simbolinė figūra – autorės proprosenėle Adela Różewicz, tačiau iš tikrųjų pagrindinis knygos leitmotyvas – laikas, laikas kaip vanduo. Su autore apie Adelos asmenybę, asmenines istorijas ir iš jų gimstančias metaforas kalbėjosi Rasa Murauskaitė-Juškienė.Klasikinės muzikos naujienose: nauja Vienos simfoninio orkestro pagrindinė kviestinė dirigentė, naujas Kelno miesto muzikos vadovas, Paryžiaus operos teatro transliacijų platforma ir Australijoje sukurta kultūros politika užtikrinti čiabuvių tautų kūrybos autorines teises.Beveik prieš ketvirtį amžiaus kalbėdama apie kultūrą humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, literatūrologė Viktorija Daujotytė pasakė, kad kultūra yra tarsi nenaudingas bažnyčios aukštis. Ką apie kultūrą galėtume pasakyti šiandien, kiek kūrėjui yra svarbus tikėjimas, ar yra vietos šventumui mūsų pasaulyje. Didįjį penktadienį apie vertes ir prasmes kalbamės su Viktorija Daujotyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Gyvybės ateities institutas" praėjusią savaitę paskelbė atvirą laišką, kviesdami dirbtinio intelekto laboratorijas šešiems mėnesiams sustabdyti galingesnių nei GPT-4 sistemų plėtojimą. Laišką pasirašė Elonas Muskas (vienas instituto donorų) ir dar daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių. Ar toks sustabdymas yra įmanomas? Ar jo reikia? Tuo tarpu Italija, motyvuodama asmens duomenų pažeidimais uždraudė šalyje naudoti ChatGPT pokalbių robotą. Klasikinės muzikos gerbėjams patiks naujoji Apple Music Classical, kurioje patogu klausytis įvairių kūrinių ir jų atlikimo versijų, o pletkų mėgėjams gali būti įdomu išgirsti, kas kalbama apie Apple virtualios realybės akinius Reality Pro.

„Eesti Kontsert“ paskelbė apie nutraukiamą bendradarbiavimą su estų dirigentu ir smuikininku Andresu Mustonenu, kuris kovo 19 d. surengė koncertą Novosibirske. Estų muzikas buvo įtrauktas ir į šių metų „Vilniaus festivalio“ programą. Komentuoja Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prūsevičienė.Balandžio 2 d. iš LRT KLASIKA tiesiogiai transliuos ansamblio „Duodeco“ koncertą iš Lukiškių kalėjimo cerkvės. Pasakoja ansamblio nariai.Visas pasaulis balandžio 2 d. mini „Autizmo supratimo dieną“. Apie tai, kaip keičiasi visuomenės požiūris į autistiškus žmones, ir kaip kultūra prie pozityvios kaitos gali prisidėti kalbamės su suaugusių autistiškų asmeųn bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja Barbora Suisse.Užsimerkti ir šokti kartu su jais iš Mėnulio kviečia rašytoja Jurga Vilė, kurios knyga „Nukritę iš mėnulio: sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“ (išleido leidykla „Aukso žuvys“) dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“ ir pretenduoja tapti geriausia knytga suaugusiems.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Polar Music Prize“ apdovanojimų laimėtojai, Donatellos Flick dirigentų konkurso laimėtojas, Hilary Hahn rezidencija Niujorko filharmonijoje ir sustabdytas sprendimas eliminuoti vokalinį ansamblį „BBC Singers“.Pianistė Milda Umbrusevičiūtė juokauja, kad sukurta tiek daug puikių kūrinių, kad ir kitame gyvenime vėl pasirinktų pianistės profesiją. Baltų ir juodų klavišų mistikos paslaptys, menas ir motinystė, menininkų reakcija į karą – apie tai pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ šiomis dienomis pristatomas lietuvių režisierės Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“. Pokalbis studijoje su filmo aktoriais Anne Azoulay ir Arthur Igual bei filmo prodiusere Živile Gallego.LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Su autoriumi kalbasi Jolanta Kryževičienė.Klasikinės muzikos naujienose: Niujorko „Metropoliteno“ operai skirtas įpareigojimas sumokėti daugiau nei 200 000 JAV dolerių sopranui Annai Netrebko, pardavimo rekordus sumušęs parduotas Guarneri smuikas ir Graikijos nacionalinės operos inicijuoti renginiai legendinio soprano Marios Callas šimtmečiui paminėti.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lunevičius.Ved. Gerūta Griniūtė

Kokie pokyčiai laukia kultūros lauke pasibaigus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams? Apie tai kitą savaitę klabėsime su didžiųjų miestų merais, o dabar žvilgsnis į mažesniuosius Lietuvos miestus ir rajonus.Žinomas lenkų choreografas Robertas Bondara grįžta į Lietuvos pajūrį: Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristato išskirtinę dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai” premjerą. Spektaklio repeticijoje apsilankė kolega Klaipėdoje Česlovas Burba.Klasikinės muzikos naujienose Paulina Nalivaikaitė pasakoja apie Siemens Hallé tarptautinio dirigentų konkurso nugalėtoją, „Universal Music Group“ įsigytą „Hyperion“ leidyklą, naują „Apple Music Classical“ programėlę ir apie apie geriasią garso takelį, laimėjusį „Oskarą“.Rubrikoje „Be kaukių“ – Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius Jokūbas Bareikis, kuris be vaidmenų teatre imasi ir ambicingo sumanymo: ruošiasi publikai pristatyti Vytauto Kernagio dainas. Apie aktorystę, prasidėjusią vaikystėje, vaidmenis teatre, kartų kaitą ir drąsą scenoje ir kalbamės su aktoriumi.Ved. Gabija Narušytė

Vasario 6 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Viliui Bartninkui. Kaip teigia komisijos pirmininkas Virginijus Valentinavičius, „nugalėtojas siūlo unikalią idėją – Petro Dirgėlos ir Gintaro Beresnevičiaus tekstuose slypinčios valstybės filosofijos refleksiją“. Pokalbis su dr. Viliumi Bartninku.1963 m. kovo mėnesį tuometinėje Karolio Požėlos gatvėje (dabar – Alberto Goštauto gatvė) duris atvėrė dviejų salių kino teatras „Planeta“. 1997 m. jam buvo duotas dabartinis pavadinimas – „Skalvija“. Gyvenamajame name įsikūręs kino centras tebeveikia iki šiol ir švenčia 60-metį.Kovas - frankofonijos mėnuo Kaune - skiriamas pažinčiai su prancūzakalbėmis šalimis.Klasikinės muzikos naujienose: naujas Nacionalinės Šv. Cecilijos akademijos orkestro ir choro muzikos vadovas, Niujorke rengiamas Ukrainos šiuolaikinės muzikos festivalis, panaikinamas ansamblis „BBC Singers“ ir pianisto Andráso Schiffo kaip reziduojančio atlikėjo koncertai Niujorko filharmonijoje.Meilė kino menui: užauginama ar įgimta? O ką reiškia vairuoti vieną didžiausių festivalių šalyje? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši festivalio „Kino pavasaris“ vadovas Algirdas Ramaška.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas” numeris.Viename iš lietuvių taip mėgstamų varškės sūrelių gali būti nustatoma iki 14 gramų, riešutais ir medumi pagardintoje kukurūzų pusryčių dribsnių pakuotėje iki 90 gramų, o pusės kilogramo pomidorų padažo net iki 85 gramų pridėtinio cukraus. Kiek yra blogai vartoti tiek saldiklių turinčius maisto produktus? Ar žmonės kažkada sugebės iš savo mitybos raciono visiškai pašalinti cukrų?Kaip galėtų skambėti vieta, kurioje būdavo atliekamos egzekucijos? Patyriminė garso ekskursija „Atmintis“ šiandien pristatoma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus – buvusios NKVD ir KGB kalėjimo-tardymo izoliatoriaus erdvėse. Pasakoja kompozitoriai Antanas Kučinskas ir Mantvydas Leonas Pranulis.Šio ryto knygų apžvalgoje – du prancūzų autoriai – Žoržas Perekas su knyga „Žmogus, kuris miega“ ir Ani Erno, 2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatės, autofikcinis pasakojimas „Įvykis“. Šiuos du lietartūros kūrinius mūsų apžvalgininkas Vytautas Bikulčius apibendrino, pavadindamas „Intertekstų klampynės ir Moters iššūkis“.Vokietijoje gyvenusi rašytoja, dailininkė Aldona Gustas žinoma tarptautinėje scenoje, tačiau Lietuvoje ji pažįstama ne visiems. Kuo ji sužavėjo užsienio auditoriją? Kaip skleidžiasi erotinis leitmotyvas kūrėjos darbuose? Apie tai pasakoja dokumentinis filmas „Piešianti poetė“.Šiandien Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.Vienos radijo simfoniniam orkestrui grasinama finansavimo nutraukimu. Klasikinės muzikos bendruomenė sujudo palaikyti grėsmėje atsidūrusio orkestro. Kiek šiandien aktualus specifinis radijo orkestro formatas?Ved. Urtė Karalaitė

Antroji Vilniaus knygų mugės diena. Kaip karo Ukrainoje metinės minimos čia? Kolegė Kotryna Lingienė dalijasi įdpūdžiais ir kalbina „Phi knygų“ vadovą Tomą Šinkūną.Nuo karo bėgę ukrainiečiai prieglobstį rado ir Šiauliuose. Olena Lastivka, dirbanti Šiaulių dramos teatre pasakoja vis dar su siaubu prisimenanti pirmąsias karo dienas. Prasidėjus bombardavimams skubėjo palikti savo šalį. Tačiau kelionė į Lietuvą truko apie savaitę. Moteris šiandien jaučiasi saugi, kuria vaidmenis Šiaulių teatre, dirba ukrainiečių integracijos centre „Malva“, ten bendrauja su vaikais, kuria spektaklius.Uostamiestyje vykta 8-asis Klaipėdos šviesų festivalis. Bendruomeniškumą ir tvarumą akcentuojantis renginys tarp svarbiausių akcentų išskiria ir palaikymas kovojančiai Ukrainai, už kurią šiandien, vasario 24-ąją, antrąją festivalio dieną, aukojamos Šv. Mišios, skamba specialūs koncertai ir vyksta parodos.Klasikinės muzikos naujienų apžvalga skiriama prisiminti, kaip jau lygiai metus besitęsiantis karas Ukrainoje paveikė klasikinės muzikos pasaulį.Ved. Gerūta Griniūtė

Johano Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“ ne tik garsu, bet ir vaizdu – taip būtų galima apibūdinti Grenoblio mieste, Prancūzijoje, vykstančią muzikinę ekspoziciją. Ką galima joje išgirsti? Daugiau apie tai pasakoja Jonas Minialga, šiuo metu esantis Prancūzijoje.Tęsdamas Lietuvos valdovų tradicijas Valdovų rūmų muziejus pradeda švęsti Užgavėnes. Miestiečių ir miesto svečių laukia aristokratiškų kaukių dirbtuvės, pasakojimai ir spurgos su rožių žiedlapių uogiene, virtos pagal iš kartos į kartą perduodamą receptą.Klasikinės muzikos naujienose: „Decca Classics“ sutartis su kompozitoriumi Tan Dunu, Estijos nacionalinio simfoninio orkestro naujas rėmėjas, Italijos meno institucijų susivienijimas gelbstint Giuseppės Verdi namą ir Paryžiaus Garnier operos siūloma pramoga.Vakar prasidėjo 73-iasis Berlyno kino festivalis, o su juo – ir Europos kino mugė. Šiemet kino industrijos renginio garbės viešnios – Baltijos šalys. Tad kaip prisistato Lietuva ir kas numatyta Europos kino mugėje mums pasakoja kolegė Austėja Kuskienė, esanti Berlyne.Apie kūrybinių kelionių ir kelionių į savęs supratimą paieškas kalbamės su aktore ir kino kūrėja Aiste S. Gram.Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bendruomenė teikia peticiją valstybės institucijoms, reikšdama nepasitenkinimą įvykusiu teatro vadovo konkursu, kuris anot daugumos teatro darbuotojų kelia daug klausimų. Kokie tie neatsakyti klausimai ir kas toliau?Vilniui švenčiant 700 metų gimtadienį M. K. Čiurlionio namuose atidaryta teminė Vaido Tamošiūno fotografijų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“. Parodos epicentre – miesto objektai, architektūros paminklai, autoriaus nuotaikos ir ekspresijos, užfiksuotos savitomis fotografavimo technikomis. Autorius – profesionalus violončelininkas jau tris dešimtmečius grojantis Vilniaus m. Šv. Kristoforo kameriniame orkestre. Kaip ir kokį Vaidas atrado Vilnių ir pačią fotografiją?Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykla jau beveik penkis dešimtmečius turi ypatingą tradiciją – patys, savo jėgomis pastatyti operą. Šiemet tai opera „Meilė, džiazas ir velnias. O kur dingo viltis?“, kurios premjera jau šį savaitgalį.Klasikinės muzikos naujienose: paskelbti šių metų „Grammy“ nugalėtojai, įteiktas Ernsto von Siemenso muzikos apdovanojimas, naujas būsimas Niujorko filharmonijos orkestro muzikos vadovas, pratęstas Yannicko Nézet-Séguino darbas su Filadelfijos orkestru ir naujas Berlyno Vokiečių operos teatro intendantas.Ketvirtį amžiaus vairavimo instruktore dirbanti Edita Vasaitienė profesinę patirtį sudėjo į knygą „Nepralaimėjusios: (ne) lengvos vairavimo istorijos“.Joje gausu tikrų, įkvepiančių istorijų, kurių pagrindinės veikėjos - moterys ir merginos, pasiryžusios, net ir pačiomis sunkiausiomis, nepatogiausiomis ar kitokius iššūkius keliančiomis gyvenimo situacijomis išmokti vairuoti. Edita - tikra savo profesijos entuziastė ir moterų vairuotojų ambasadorė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Klasikinė poezija su tradicine švedų ir japonų muzika; keisčiausiais pasaulio instrumentais grojantis vokietis Stephanas Micusas, švenčiantis savo 70-ies metų jubiliejų; retai atliekamos Handelio klavišinės siuitos pagal pianistą iš Pietų Korėjos Seong-Jin Cho; džiazo gitaristas iš Danijos Mikkelis Ploug ir prancūzų Couperinų dinastija, su kuria supažindina klavesinininkas Benjaminas Alardas. Visa tai – leidybinės naujienos „Kitame laike“!Ved. Domantas Razauskas

Netyla ažiotažas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo rinkimų. Įspūdis iš teatre šiandien skubos tvarka surengtos spaudos konferencijos. Spaudos konferencijos metu nuskambėjusios mintys; situaciją komentuoja operos kritikė Rima Juraitė, kultūros kritikas Vaidas Jauniškis bei Kultūros ministras Simonas Kairys.„Tumo galerija“ tęsia pažintį su šiuolaikiniu Afrikos menu – pristatoma paroda „Tarpininkai“. Apie Afrikos meną kalbamės su „Tumo galerijos“ projektų koordinatore Juste Buslavičiūte.Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje šiandien, penktadienį,lankytojams duris atveria tarptautinė paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Klasikinės muzikos naujienose: tolesnės aistros dėl Vysbadeno festivalyje pasirodysiančios Annos Netrebko, Víkinguro Ólafssono gautas apdovanojimas, naujas Miuncheno filharmonijos orkestro meno vadovas, Beethoveno muzika kaip būdas sumažinti nusikalstamumą „McDonald‘s“ restorane.Dailininkė ir interjero dizainerė Alicija Zimnickas gimė Punske, mokėsi Kaune ir Varšuvoje, o šiuo metu gyvena ir kuria Kembridže. Meną pamilusi nuo pat vaikystės, Lietuvoje gyvenusi pačioje Nepriklausomybės aušroje, savo kūryboje ji ieško šviesos, spalvų, gamtos. Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Lietuvos švietėjams siūloma naujiena – patyrimo kelionės su romų ir žydų bendruomenėmis. Šie užsiėmimai skirti pažinti šalia gyvenančiųjų tradicijas, papročius, paneigti daugelį stereotipų, duoti atkirtį antisemitizmo, romofobijos apraiškoms ne tik aplink mus, bet ir globalaus pasaulio bei įvykių kontekste.Savaitgalį Kauno miesto kameriniame teatre – spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“ pagal Jean-Paul Sartre pjesę premjera. Blogio ir gėrio bei egzistencializmo temas nagrinėja pirmą kartą šiame teatre kuriantis jaunosios kartos teatro režisierius Justinas Vinciūnas.Klasikinės muzikos naujienose: Vysbadeno protestas prieš šio miesto festivalyje pasirodysiančią Anną Netrebko, paskelbti „Oskarų“ nominantai geriausio filmo garso takelio kategorijoje, Paryžiaus nacionalinės operos organizuojamas aukcionas, nauja Milano La Scala teatro transliavimo platforma ir vietoje Zubino Mehta Miunchene pasirodysianti Mirga Gražinytė-Tyla.Vilniaus miestas ketvirtadienio vakarą įteikė jubiliejinių metų garbingiausius apdovanojimus – Šv. Kristoforo statulėles. Reikšmingiausiems miesto apdovanojimams vilniečiai šiemet pasiūlė 40 kandidatų. Pokalbis su apdovanotaisiais - architektu Remigijumi Bimba ir Lietuvos ir Ukrainos švietimo projektų vadove Agne Klimčiauskaite-Janavičiene.Turizmo paroda ADVENTUR atidaryta skambiu akordu – penktadienį įteikti „Turizmo sėkmingiausiųjų 2022“ apdovanojimai. Daugiausiai balsų „Sėkmingiausio 2022 metų turizmo projekto Lietuvoje“ kategorijoje pelnė „Lukiškių kalėjimas 2.0“. Pasikalbėsime su šios unikalios kultūrinės erdvės Vilniaus centre atstovu Martynu Butkevičiumi.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. Su ja grįšime į akiplėšiškai jauno žurnalo „Pravda“ laikus, vienos minutės kino festivalius, ir pasidomėsime, kaip žmogus turtėja dirbdamas su tokiomis įvairiomis temomis, kokias siūlo dokumentinio kino pasaulis.Ved. Kotryna Lingienė

Tauragė penktadienį oficialiai pradeda savo, kaip Lietuvos kultūros sostinės, metus.Kaip kultūrą regionuose mato šių metų „Auksinių feniksų“ laimėtojai Birštono kultūros centro vadovas Zigmas Vileikis ir Šilalės kultūros centro Muzikinio teatro vadovas Antanas Kazlauskas.Naująja choro „Bel Canto“ choro vadove ir dirigente tapo šio choro senbuvė Milda Švelnienė.Klasikinės muzikos naujienose: pastatyti vieni didžiausių naujų vargonų Europoje, Anglijos nacionalinės operos išsikovotas papildomas finansavimas, išrinktas naujas asociacijos „Opera Europa“ prezidentas ir Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose premijas pelnę trys lietuvių atlikėjai.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia atlikėja, vokalo pedagogė ir pilvo šokių šokėja Milda Arčikauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Laidos svečias – poetas Tomas Venclova. Ar tikrai klasikinė rusų literatūra užmetė maskuojamąjį tinklą ant Putino tankų? Tęsiamas pokalbis apie karo Ukrainoje pamokas, gailestingumą ir neapykantą, dešimtmečius truksiantį karo žaizdų gydymą. Poetas mato Ukrainos pergalę ir rusiškojo imperializmo sutramdymą.Laidą parengė Julius Sasnauskas.