Podcasts about lietuvos

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ šią savaitę vėl daugiausiai dėmesio skyrėme pasaulio čempionatui ir Mariaus Bagdono kelionėms po Meksikos, JAV bei Kanados stadionus, bet nepraleidome pro akis ir lietuviškojo futbolo, kur įvykių tikrai netrūko – Vilniaus „Žalgirio“ auditas, atleistas Eivinas Černiauskas, paliktas Edgaras Jankauskas ir „vienbalsiai“ sprendimus priiminėjantis LFF Vykdomasis komitetas. Žinoma, dar ir Lietuvos futbolo čempionato rezultatai. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Mariaus Bagdono marškiniai, Meksika 03:22 Kas šansų nebeturi? Ir kur dabar Marius? 13:49 Žaliojo Kyšulio pasaka 19:41 Ką pakeitė ispanai? 24:15 Pasenę belgai ir nuviliantis Ekvadoras 30:33 Superatsarginis ir (ne)įtikinantys vokiečiai 44:34 Vėl skrydžiui pasiruošę olandai? 49:22 Amerikiečiai ir brazilai 59:27 Vilniaus „Žalgirio“ auditas 1:13:38 Černiausko ir KŽ skyrybos 1:19:58 LFF sprendimas dėl Jankausko 1:28:52 „Vienbalsis“ komitetas, „Riteriai“ 1:37:12 Toplygos rezultatai

Naujausias „O, Sportas!“ epizodas:   00:00 – Įžanga ir pasaulio futbolo čempionatas 07:47 – Mato Buzelio debiutas Lietuvos rinktinėje 16:17 – Perdėtas spaudimas Buzeliui ir Jakučioniui 23:00 – „Žalgirio“ kontraktai   28:55 – Mike James į „Žalgirį“? 31:35 – Arnas Velička keliasi į Australiją 38:28 – Radzevičius paliko „Baskonia“ 44:54 – „Ryto“ stovykloje nėra naujienų 49:40 – Kodėl „Rytas“ nenori Adomaičio? 52:20 – Ką Jasikevičius pasiimtų į asistentus? 56:10 – „Šiauliai“ prisirašė lietuvių 59:27 – „Neptūnas“ dar be judesio 1:04:10 - Željko Obradovičius į „Panathinaikos“  

Penktadienį tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose net dvi bitės atsidūrė LRT KLASIKOS kūrėjų rankose – programų redaktorei Agne Daniulei ir vyriausiajai redaktorei Monikai Bertašiūtei-Čiužienei.„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta Jakubonienė. Ji kartu su vyru Rolandu Jakuboniu Šilagalyje įkurtoje kalvėje ir puoselėja, ir tobulina amato tradicijas. Jakuboniai – vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Apie šio amato subtilybes su kalvių pora pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.Marcinkonių kaimo bendruomenė kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija išleido knygą „Marcinkonys: Šilų dzūkų pasaulio klodai“. Knygos sudarytoja Dalia Blažulionytė.Medijų rėmimo fondas skelbs konkursą, kuriuo bus finansuojama nauja Visuomenės atsparumo programa. Ja siekiama didinti informacinį saugumą ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais rengimą ir sklaidą. Apie naująją programą kalbame su fondo vadovu Ruslana Iržikevičiumi.„Tapymas man yra ramybės ir laisvės laikas, kurį labai vertinu“, – sako tauragiškė Reda Daniulė, pristačiusi savo pirmąją tapybos darbų parodą „Visi veidai“. Paveiksluose atsiskleidžia įvairūs veidai, emocinės būsenos ir asmenybės, kurios gali priminti ir šį bei tą iš parodos lankytojų gyvenimo. Kaip gimsta kūriniai ir ar Tauragėje yra galimybių kūrėjų debiutams domėjosi kolegė Vesta Vitkutė.Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje baigėsi paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Kokio susidomėjimo ji sulaukė? Kalbame su antrąją kadenciją Lietuvos kultūros atašė Japonijoje pradedančia Gabija Čepulionytė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadove Virginija Vitkiene.Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba pasirašė deklaraciją „Europa kultūrai – kultūra Europai“. Ja įsipareigojama stiprinti kultūros vaidmenį Europoje. Apie deklaraciją kalbame su Lietuvos kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražiene.Ved. Marius Eidukonis

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova

Kyjive ir kituose šalies regionuose skelbiama apie oro pavojų.Seimas apsisprendė-ateityje statomi namai privalės būti itin energetiškai efektyvūs. Pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu.Rusija Vakarų sankcijoms apeiti naudoja dar pernai sukurtą kriptovaliutos žetoną.Ved. Darius Matas

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Trečiojoje dalyje nusikeliame į 1926 m. Kauną ir sekame Petro Babicko – Lietuvos radijo pradininko – pėdomis. Į ką tik ėmusią veikti radijo stotį jis atvyksta kaip mokytojas iš Jurbarko ir pareiškia, jog eteryje užsienio pavardės ir vietovardžiai skaitomi netaisyklingai. Po šio akibrokšto stoties viršininkas pasiūlo jam pačiam pabandyti paskaityti naujienų pranešimus geriau. Kaip sekėsi naujokui chaoso ir permainų persmelktame Kaune?1926-ųjų ​Kaune dar tik ​tiesiami ​šaligatviai, ​kyla ​nauji ​pastatai, bet miestas pilnas kontrastų: senamiestyje ​​galėjai išvysti besiganančią karvę ar vištą. Su labai mažai teko susikurti ypač daug. Vienas tokių projektų buvo radijas. Nors ​autentiškų ​tą ​laiką ​menančių​ ​transliacijų ​nėra ​išlikę, ​tačiau ​galima ​pamėginti ​jas ​atkurti. ​Kaip ​yra ​sakęs ​pats P. ​Babickas:​​ „Nematant daug įdomiau kartais klausyt, nes nematant kartais geriau įsivaizduoji negu matant“.Esame dėkingi istorikams: Linai Häll, Linai Mikalkėnaitei, Titui Krutuliui bei „Art Deco“ muziejaus įkūrėjams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui už jų atradimus bei tarpukario pasakojimus. Taip pat dėkojame rašytojai bei muziejininkei Aldonai Ruseckaitei, nuodugniai ir giliai ištyrusiai P. Babicko biografiją.Autoriai – Rūta Dambravaitė ir Aretas KisieliusGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudotas Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas interviu su P. Babicku.Tarpukario klausytojams balsus paskolino: Adomas Šimkus, Inga Janiulytė-Temporin, Justas Pilibaitis, Vita Ličytė, Rytis Skamarakas, Artūras Matuzas, Teresė Bernatonytė, Justė Luščinskytė, Vaidotas Burokas, Unė Liandzerbytė, Daumantas Butkus, Darius Matas. 


Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?Pokalbyje apie tai, kaip į pirmą klasę žengti ne tik pasiruošus, bet ir jaučiantis laukiamam, dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel Patil ir Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimo grupės specialioji pedagogė Vaida Maziukienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Savaitgalį įvykusią ataką prieš Pečerų lauros istorinį kompleksą Kyjive Ukrainos kultūros ministrė pavadino viena didžiausių atakų prieš Ukrainos kultūrą ir paveldą per jau daugiau kaip ketverius metus vykstančią invaziją.„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez.Šią savaitę Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta tarpdisciplininio meno kūrėjo Dano Aleksos paroda „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“. Anot menininko, nors kalbama, kad šiuolaikinis menas labai atskirtas nuo visuomenės, šios parodos atvejis tai paneigė.Suklestėjęs Bauhauzas, pasibaigusi impresionizmo epocha ir visiems – mažiems ir dideliems – pažįstamas, Jungtinėje Karalystėje gimęs veikėjas. Kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas?„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją.Jau 26-erius metus Lietuvą savo namais vadinanti čečėnė Bilkis sako, kad gimtasis miestas be mamos – tai tik svetimi pastatai, o bendrystė gali prasidėti nuo paprasčiausios saujos druskos.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Įsibėgėjus šienapjūtei, skubėjimas miestuose nuskusti kiekvieną veją, verčia klausti, ką iš tiesų žinome apie savo pievas? Gamtininkė ir botanikė Vilma Gudyniene laidoje pasidalins moksliniais argumentais apie radikalaus žolės gremžimo žalą. Kartu su ja aptarsime neseniai vykusį rūšių ralį ir pasiaiškinsime, ar gąsdinimai erkėmis pateisina kuriamą negyvą miesto gamtą. Tuo tarpu artėjančių Joninių nuotaiką į laidą įneš Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkas Zigmantas Gudžinskas. Su juo leisimės į unikalias Lietuvos pievas ieškoti augalų, susijusių su šventųjų vardais ar Goštautų gimine. Laidos pabaigoje su pašnekovais pasidomėsime, kokie žolynai šiemet nuguls į prasmingiausius jūsų šventinius vainikus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų išminuotojų komanda yra visiškai pasirengusi prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio išminavimo operacijos, gavusi nurodymą, ji per dešimt dienų gali būti perdislokuota į operacijos rajoną.Nors vis daugiau ugdymo įstaigų siekia vaikus maitinti ekologiškai, deja ne visų vaikų lėkštėse maistas sveikas ir ekologiškas. Ūkininkai teigia, kad vis dar mažiausia maisto produktų kaina yra svarbesnis kriterijus nei vaikų sveikata.Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad naujoji koalicija bus stabilesnė ir išlaikys Lietuvai svarbius užsienio politikos prioritetus. Nausėda sakė, kad Kęstučio Budrio ateitis Lietuvos diplomatijos vadovo poste priklausys nuo Kinijos ir Taivano klausimo. Esą per ateinančius mėnesius Kęstutis Budrys turės parodyti rezultatus.Į pasaulio kino teatrus grįžta legendinė "Žaislų istorija". Penktasis serijos filmas kelia aktualų klausimą - ar įprasti žaislai jau pralaimėjo kovą dėl vaikų dėmesio socialiniams tinklams ir ekranams?Atlikus Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo veiklos auditą tuo metu, kai jam vadovavo direktorė Vilma Venslovaitienė, aptikta šimtai tūkstančių eurų galimai nepagrįstų išlaidų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Panevėžyje jau prieš porą metų duris atvėrė kavinė, siekianti keisti požiūrį į negalią. Ją įkūrę intelekto negalią turintys panevėžiečiai.Daug kur Lietuvoje mokinių skaičius traukiasi, o Panevėžio rajono Velžio mokykloje auga. Kodėl taip yra?Šią vasarą Lietuvos Raudonasis Kryžius keliauja po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, susitinka su bendruomenėmis bei kviečia žmones daugiau sužinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, pirmąją pagalbą ir pirmąją psichologinę pagalbą, savanorystę.Nuo šio birželio pažinti Panevėžį vėl kviečia ne gidai, o vietiniai gyventojai. Tai jau antrasis sezonas, tęsiantis pernai pradėtą kelionę po miestą per jo žmones ir pasakojimus.Panevėžio Stasys Museum populiarumo fenomenas.Ved. Rūta Kupetytė

Nauji įrašai. Pristatome kinų rašytojos Jung Chang šeimos biografiją „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“. Vertė Gabrielė Gailiūtė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai trijų kartų XX a. Kinijos moterų istorija, kurioje dera memuarams būdingas intymumas, epo kūrybinis užmojis ir panoraminis istorijos liudytojų naratyvas. Pasakodama apie savo močiutę, motiną ir dukrą Jung Chang atskleidžia tragišką ir audringą savo šalies istoriją – nuo kardais ginkluotų karo vadų iki pirmininko Mao, nuo Mandžiūrijos imperijos iki kultūrinės revoliucijos. Knygos ištraukas skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Ketvirtadienį įvyko 16-ieji Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) apdovanojimai „Ąžuolas 2026“. Šie metai asociacijai – istoriniai: pirmą kartą išskirta atskira trumpo metro filmų kategorija, įvertinta Kultūros asamblėja, o pagrindinis vakaro apdovanojimas atiteko Vytautui Katkui už filmą „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistės Žegulytė). Pokalbis su viena iš komisijos narių Kristina Sereikaite ir dviem laureatais – Nojumi Drąsučiu ir Ieva Jaruševičiūte.Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Kodėl antikiniu mitu paremta meilės istorija aktuali šiandien ir ką kūrėjams reiškia ši sceninė interpretacija – pasakoja repeticijas stebėjusi kolegė Karina Metrikytė.Birželio 19–21 d. Latvijoje nuvilnys jubiliejinė, XX Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Šis tradicinis renginys šįkart peržengs klasikinio festivalio ribas ir taps ambicingu mokslo, kultūros bei meno sinergijos projektu. Rygoje pasirodys beveik 4 tūkst. studentų, tarp jų – ir viena Lietuvos delegacija, vienijanti per 1 400 dalyvių. Pokalbis su šventės organizatoriais ir dalyviais.Ved. Gerūta Griniūtė

Europos Parlamentas trečiadienį 418 balsų prieš 218 pritarė migrantų grąžinimo reformai. Ji leidžia nelegaliai ES esančius migrantus sulaikyti iki dvejų metų ir perkelti į grąžinimo centrus už ES ribų. Lietuvos europarlamentarai pritarę sprendimui aiškina, kodėl jis buvo reikalingas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad naujoji koalicija bus stabilesnė ir išlaikys Lietuvai svarbius užsienio politikos prioritetus. Vakar žurnalistams Nausėda sakė, kad Kęstučio Budrio ateitis Lietuvos diplomatijos vadovo poste priklausys nuo Kinijos ir Taivano klausimo. Esą per ateinančius mėnesius Kęstutis Budrys turės parodyti rezultatus. Apie tai plačiau – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Lukas Savickas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.Ved. Darius Matas.

Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai baroko muzikos estetiką ir šiuolaikinį fizinį teatrą sujungiantis pastatymas.Šiandien Kompozitorių namuose vyks 16-osios Baltijos trienalės įžanginis renginys „Traukiant strėlę iš širdies“, kuriame bus atskleidžiamos būsimos, 2027 m. vyksiančios trienalės kryptys ir temos. Pokalbis su vienu iš Trienalės kuratorių, ukrainiečių menininku Nikita Kadan.Čekijos vyriausybė pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma licencijos mokesčių visuomeninei žiniasklaidai finansuoti, pereinant prie tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Reaguodami į šiuos planus, šimtai Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų birželio 22 d. rengia vienos dienos įspėjamąjį streiką. Pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu, streiko komiteto nariu Jan Moláček ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriumi dr. Deimantu Jastramskiu.Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Kauno miesto muziejus kviečia į parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“, kurios ašis sukasi apie anksčiausią žinomą spalvotą tapybos darbą, kuriame vaizduojama Kauno panorama.Šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda „Milky Way“. Joje pirmą kartą Lietuvos publikai pristatomi menininkės piešiniai ir 16 mm filmai. Pokalbis su menininke ir parodos kuratoriumi Audriumi Pociu.Ved. Justė Luščinskytė

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ateitis poste priklausys nuo pažangos Kinijos ir Taivano klausimais.Klaipėdos uoste darbą pradeda naujas, vandeniliu ir elektra varomas, atliekų surinkimo laivas „Rasa“. Tai - pirmasis žaliuoju kuru varomas laivas Baltijos šalyse bei pirmasis toks tanklaivis pasaulyje. Lietuvos ir Estijos laivų statyklose pastatyto laivo krikštamotėmis tapo šių šalių prezidentų žmonos - Diana Nausėdienė ir Sirje Karis.Ar mažiausia maisto produktų kaina yra svarbesnis kriterijus nei vaikų sveikata?Ved. Darius Matas

Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Daugiau – knygos vertėjas Vincentas Klipčius ir Tomas Ganusauskas, Lietuvos teniso sąjungos komunikacijos vadovas ir knygos „Brodvėjaus Vitas“ leidybos iniciatorius.Ved. Ignas Andriukevičius

Minima Tarptautinė sušių diena. Nacionalinis Japonijos patiekalas išpopuliarėjo visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Ką japonams reiškia sušiai aptarsime su LRT bendradarbiu Japonijoje, knygų apie šią šalį autoriumi Andriumi Kleiva.Vitas Gerulaitis – lietuvių kilmės teniso legenda, kurios gyvenime netrūko nei sporto pergalių, nei spalvingų nuotykių už korto ribų. Leidykla „LAPAS“ pristato prancūzų autoriaus Floriano Gazano biografinį romaną „Brodvėjaus Vitas“. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris sugebėjo būti ir elitinio sporto profesionalas, ir tikra Niujorko naktinio gyvenimo.Vasara – kelionių ir atostogų metas, tačiau ne visi renkasi populiariausius kurortus ar turistų pamėgtus maršrutus. Keliautojas Algirdas Morkūnas sąmoningai vyksta ten, kur turistų beveik nėra – į atokius, mažai pažintus ir kartais net pavojingais laikomus pasaulio kampelius. Jis sako, kad kai kurių jo patirtų situacijų geriau net nebandyti pakartoti.Klaipėdos Kultūros fabrike premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Klaipėdos jaunimo teatro aktorės atvers moterų istorijas Lietuvos partizaniniame kare.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

7 iš 10 Lietuvos gyventojų neigiamai vertina valdžios veiksmus suvaldyti degalų kainas. Vyriausybė, siekdama, sumažinti degalų kainas, tam išleido 20 mln eurų- buvo įvesta akcizo lengvata dyzelinam kurui. Ji vakar nustojo galioti ir nebebus pratęsta. Ekonomistai teigia, kad valdžia neturi neribotų resursų kovai su degalų kainomis tokioje situacijoje.Į LRT kreipiasi klausytojai, kurie sako pastebėję, kad daugėja atvejų, kai Maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad viename ar kitame prekybos centre įsigyta mėsa buvo užkrėsta, kurią galima grąžinti. Klausytojai taip pat teiraujasi, kodėl apie užkrėstą mėsą pranešama kone po mėnesio, kai ji jau būna suvartota?Krašto apsaugos viceministro pareigas palikęs Tomas Godliauskas ėmėsi vadovauti naujai įsteigtai asociacijai „Visuotinė gynyba“. Asociacija įsteigta siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės atsparumą nuo tradiciškai karinio gynybos supratimo pereinant prie kiekvieno piliečio įsitraukimu grindžiamo modelio.Duris atvėrė jubiliejinį, šešiasdešimtąjį, sezoną pasitinkanti Palangos vasaros skaitykla. Kaip įprasta, ji kurorto svečius priims iki rudens, o tuomet vėl užvers duris. Kurorto savivaldybė norėtų, kad skaitykla veiktų ištisus metus - siūlomas ir finansavimas jos remontui bei pritaikymui, žadama pasiūlyti ir veiklų, kurios čia kviestų palangiškius ir poilsiautojus. Tačiau skaityklos šeimininkai - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka - į tokius norus žiūri skeptiškai, esą statinys pritaikytas naudoti tik vasaros sezono metu.Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta didžiausias Baltijos šalyse pabėgėlių indėlį kultūrai ir visuomenei švenčiantis festivalis „Pabėgėlių savaitė“. Iniciatyva kviečia į koncertus, diskusijas, parodas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves ir bendruomeninius susitikimus, kuriuose atsiskleidžia žmonių, ieškančių saugumo, istorijos, kūryba ir kasdienės patirtys. Kaip sekasi integruoti pabėgėlius per kultūrą, su kokiais iššūkiais susiduriama ir ko galime pasimokyti iš kitų Europos valstybių patirties?Ved. Rūta Kupetytė

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė savo septintąjį metinį pranešimą. Daug dėmesio jame buvo saugumui ir gynybos stiprinimui. Pranešime paminėti ir pastarojo meto vidaus politikos skandalai bei naujos Vyriausybės formavimas.Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad jo sprendimas siekti premjero posto neturėtų stebinti, tačiau apie kitus galimus pokyčius vyriausybėje kol kas nelinkęs kalbėti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „Nemuno aušra“ nuomodamasi automobilius iš savo partijos narių šiurkščiai pažeidė įstatymą.Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderiai sutarė didinti spaudimą Rusijai, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Toks sprendimas reiškia papildomų energetikos sankcijų įvedimą.Lenkijoje nušautas Vladimirą Putiną kritikavęs rusų menininkas, žinomas dėl satyrinių kūrinių apie prezidentą Vladimirą Putiną. Įtariant žmogžudyste, sulaikyti du Baltarusijos piliečiai.Vienu žinomiausių Lietuvos sportininkų ir tituluočiausiu šalies kovotoju Sergejus Maslobojevas pasakoja apie atsisakytą kovą turnyre dėl „Glory“ diržo, principų kainą, dopingo istoriją, pinigus, šeimą ir rugsėjį laukiančią akistatą su Dominyku Dirksčiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

LKL finalas be pralaimėtojų – štai tokia Lietuvos krepšinio sezono kulminacija. Tuo tarpu Graikijoje sezono atomazga priminė karą be taisyklių. Apie tai ir daug plačiau „BasketNews.lt podkastas“ su Luku Malinausku, Karoliu Tiškevičiumi ir Tomu Purliu. Tinklalaidės partneriai: Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite čia. Inbank. Atsirado papildomų išlaidų? Su kodu KREPSINIS gauk nuolaidą vartojimo paskolos sutarties mokesčiui. Nealkoholinis alus „Gubernija“. BasketNews Sąskrydis 2026 – liepos 11-12 d. Bilietai. Bilietai į BN LIVE Vilniuje su Dainiumi Adomaičiu. Temos: Ar ne per daug nurašėme „Neptūną“? (0:00); LKL finale šįkart pralaimėjusių nėra (15:06); Gyvenimo kontraktų nusipelnęs „Juventus“ duetas (23:24); Paskutiniai Cisco taškai, užtemdę protą (33:40); Kodėl Kauną Cisco paliko privačiu lėktuvu (40:58); Kokius pažymius surašėme klubams? (46:58); LKL prizinio fondo matematika (58:33); Karštame graikų finale nėra nieko švento (1:00:47); Tarp NBA čempionų – lietuvis ir „Nevėžio“ legionierius (1:15:28); Galimas gaisras ant ilgėjančio „Žalgirio“ suolo? (1:23:41); Kovoje dėl „Ryto“ vairo liko 2 specialistai (1:32:28); Adomaitis – į Eurolygos ekipos štabą? (1:38:47).

„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jai įteikta Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija.Pasak premijos komiteto, laureatė jau daug metų savo asmeniniu pavyzdžiu, atkakliu aplinkosauginiu aktyvizmu, viešojo intereso gynimu ir beveik dešimtmetį trunkančia lyderyste Aplinkosaugos koalicijos bei „Girių spiečiaus“ veiklose pelnė tiek kitų aplinkosaugininkų, tiek ir plačiosios visuomenės pagarbą. Šiam apdovanojimui ji nominuojama jau ne pirmus metus ir yra tik antroji moteris, pelniusi šią premiją.Susitikome pasikalbėti apie tai, kaip informacinių technologijų specialistė prieš 15 metų pasuko į šią sritį ir tapo vienu labiausiai atpažįstamų balsų Lietuvos aplinkosaugoje? Kas ją palaiko ir įkvepia šiame darbe?Aut. Vaida Pilibaitytė

Lietuvoje mirčių nuo paskendimo rodiklis išlieka beveik keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina gyventojus atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie nelaimės prie vandens atveju gali tapti lemiami. Laidoje „10-12“ – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė, Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis ir legendinė Lietuvos plaukikė, olimpietė Birutė Statkevičienė.Ved. Rūta Kupetytė

Lankomiausio praėjusių metų gamtinio objekto šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose - Olando kepurės skardžio - lankymas nuo šiol kainuos brangiau. Nuo birželio įsigaliojo nauji greta skardžio esančios stovėjimo aikštelės tarifai. Už pirmąją valandą nuo šiol teks mokėti pustrečio, o už kiekvieną kitą - pusketvirto euro. Teigiama, jog tokiu būdu siekiama sureguliuoti automobilių srautus šioje teritorijoje.Šiandien minima Gedulo ir vilties diena. 1941-ųjų birželio 14-ąją, apie 3 valandą nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.Vasaros pradžioje Lietuvos pakelės ir pievos nusidažo ryškiai mėlynais, violetiniais ir rausvais žiedais. Daugelis jais žavisi, fotografuoja, skina puokštėms. Tačiau ne visi žino, kad gražuolis lubinas – ne tik akį traukiantis augalas, bet ir viena agresyviausių invazinių rūšių mūsų gamtoje. Šiemet startuoja akcija „Mėlynoji banga“, kviečianti gyventojus ne grožėtis lubinais iš tolo, o aktyviai prisidėti prie jų mažinimo.Nors Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos statusas panaikintas prieš metus, grumtynės dėl šios mokyklos nesibaigia. Vietiniai toliau protestuoja, kreipėsi net į teismą, kad būtų sugrąžintas gimnazijos vardas.Ved. Paulius Selezniovas

Kalvarijoje sutikti gyventojai sako, kad Lietuvos radijo dažniausiai klauso automobilyje, kai kurie pasigenda anksčiau skambėjusios kriminalų laidos, o dalis pripažįsta vis labiau besirenkantys tinklalaides. Tokie žmonių pasvarstymai skamba Lietuvos radijui ką tik atšventus šimto metų jubiliejų. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas kviečia susipažinti su neplanuotai sutiktais praeiviais Kalvarijos savivaldybėje.Ilgiau nei 10-metį balkone sodininkaujanti teisininkė Gabija Riaukienė sako, kad kiekvieną pavasarį balkono sodas atgimsta lyg iš naujo. Derindma įvairius augalus moteris balkone sukuria vis kitokį stilių. Balkono sodo pažiba ir čiurlenantis fontanėlis.Šalies ūkininkai skundžiasi prastu žolės derliumi ir bijo, kad šiemet pritrūks pašarų. Jų bus mažiau ne tik dėl nepalankių orų, bet ir trąšų trūkumo. Pasak Ūkininkų sąjungos, trąšų krizė tęsiasi. Tai atsilieps ne tik šių, bet ir kitų metų derliui.Šiandien amžinojo poilsio atguls Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas. Ilgametis krepšinio treneris mirė trečiadienį, eidamas 95-us metus.Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje vyks akcija, skirta cukrinio diabeto prevencijai. Renginio metu gyventojai galės nemokamai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, daugiau sužinoti apie diabeto rizikos veiksnius, prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą. Specialistai primena, kad diabetas dažnai vystosi nepastebimai, o dalis žmonių net nežino sergantys šia liga.Europos vartotojų teisių organizacijų asociacijos kartu su šešiomis šalimis atliktas „Temu“ ir „Shein“ gaminių tyrimas parodė, kad 96 procentai jų neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų. Šiaurės ministrų tarybos atliktas tyrimas parodė, kad 71 proc. produktų, įsigytų internetinėse platformose, neatitiko Europos cheminių medžiagų ar saugos reikalavimų. Nepaisant to, skaičiuojama, kad kasdien į Europos Sąjungą atkeliauja apie 12 mln. mažos vertės siuntinių iš trečiųjų šalių.Aršias diskusijas Šilutėje dėl savo spalvos sukėlęs tiltas per Šyšą bus perdažytas istorine spalva - po atnaujinimo į įprastą vietą jis grįš pilkas. Nors didelė dalis gyventojų norėjo, kad jis liktų geltonas, kaip buvo pastaruosius keliasdešimt metų, paveldosaugininkai tokiems siūlymams nepritarė. Anot mero, rastas kompromisas - bus sumontuotas ryškiai geltonas apšvietimas, tad tamsiu paros metu tiltas toks ir atrodys.Ved. Paulius Selezniovas

2026 metų birželio 12 d., minimas Lietuvos radijo šimtmetis. 1926-aisiais šią dieną transliacijas pradėjo Kauno radiofonas – tai buvo reguliarių lietuviškų radijo transliacijų bei viso LRT pradžia. Šiandien LRT sudaro trys radijo stotys, trys televizijos kanalai ir naujienų portalas. Laidos tiesioginė transliacija iš Katedros aikštės.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Žmonės, be kurių radijas būtų kitoks. Prisimename ilgametę LRT kūrėją Zitą Kelmickaitę, kuriai Lietuvos žmonės pastatė jau 43 atminimo suoliukus. Klausytojų sveikinimai 100-metį švenčiančiam LRT RADIJUI. Ved. Justina Jakaitytė, Loreta Jankauskaitė, Edvardas Kubilius

Laidoje „Prie aikštelės“ viešėjo buvęs krepšininkas, Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacijos vadovas Laimonas Kisielius. Pokalbio metu jis dalijosi įžvalgomis apie tai, kada sportininkams reikėtų pradėti ruoštis gyvenimui po profesionalios karjeros, kodėl svarbu investuoti ir laiku persiorientuoti į naują veiklą. Taip pat aptarėme, kokias galimybes ir pagalbą šiandien krepšininkams gali pasiūlyti Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacija. Projektą finansuoja Medijų rėmimo fondas: https://www.medijufondas.lt Temos: Laimono karjeros pabaiga (0:00) Kada pradėti galvoti apie karjeros pabaigą? (04:53) Vėlyvas ruošimasis ateičiai (06:15) Psichologinis pasiruošimas (08:00) Žaidėjų „pasimetimas“ ir rebranding'as  (10:43) Pagrindinės finansinės klaidos (12:53) Investavimas ir finansinis raštingumas (17:51) Išsilavinimas vs Krepšinis (21:43) Studijų krypčių pasirinkimai (24:09) Išsilavinimo būtinybė (25:22) Karjeros kryptys (29:14) Sėkmingas persiorientavimas (31:07) Ką siūlo LPKA? (32:18) Asociacijos susikūrimas (36:30) Su kokiomis problemomis susiduria žaidėjai? (38:15) Trys patarimai krepšininkams (39:30)

Derybas dėl prisidėjimo prie valdančiosios koalicijos su demokratais pradėjęs socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad esminių nesutarimų neatrasta. Šiandien planuojamas jau trišalis - socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų – derybininkų susitikimas.Lietuvoje teisiamas A.Kandrotas - Celofanas gegužės pradžioje netikėtai išvykęs į Minską ten atsidūrė kartu su skandalingu Latvijos politiku Aleksėjumi Roslikovu. Abu veikėjai bendradarbiauti pradėjo dar kovido pandemijos laikais. LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, jiedu kartu su bendražygiais iš Estijos savo šalyse būrė judėjimus, kurie skatino nepasitikėjimą valstybės institucijomis, ragino priešintis pandemijos apribojimams bei skleidė sąmokslo teorijas apie vakcinas. Ekspertai jų veikloje įžvelgia koordinuotos kremliaus operacijos požymių.Šiandien prasideda Pasaulio futbolo čempionatas. Jis šiemet vyks Meksikoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Šiemet dėl pasaulio futbolo čempionų taurės kovos rekordiškai daug nacionalinių rinktinių – 48. Čempionate neišvengiama ir politikos – Jungtinės valstijos atsisakė išduoti vizas daliai šios komandos pagalbinių darbuotojų, todėl iraniečiai kol kas apsistojo Meksikos šiaurės vakaruose, pasienyje su Jungtinėmis valstijomis.Lietuvos bankas išleidžia kolekcinę 10 eurų sidabro monetą „Lietuvos radijui – 100“.LRT šimtmečio proga kviečiame kartu pasikapstyti po radijo archyvus. Kolega Adomas Šimkus domėjosi laidomis, kurių eteryje jau nebėra, nors savo laiku, jas turbūt žinojo visi.Ved. Rūta Kupetytė

Mirė Lietuvos legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas.

Savaitinėje 15min laidoje „Skrieja kamuolys“ aptariamos Lietuvos ir užsienio futbolo naujienos. Šią savaitę beveik visas dėmesys krypsta į Lietuvos rinktinės fiasko Baltijos taurės finale ir diskutuojama dėl Edgaro Jankausko ateities. Kalbančios galvos – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 03:00 Lietuvos rinktinės fiasko 14:00 Priežasčių paieškos 15:56 Kas kaltas, kad mes nesugebame ir ką darom toliau? 56:30 Moterų futbolo rinktinės pavyzdys 1:03:07 U21 sėkmė ir Skerla

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo krepšininkas Valdemaras Chomičius.

Kaip praėjo pirmosios socialdemokratų ir demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” derybos dėl koalicijos sudarymo? Abi politinės jėgos kalba, kad Vyriausybės atsinaujinimas turėtų atnešti daugiau rimties ir nebūti tik kosmetinis.Lietuvoje - dar viena duomenų vagystė. Šįkart nukentėjo medikai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastebėjo, kad pasisavinta apie 62 tūkstančių įrašų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina , kad į e-sveikatą įsilaužta nebuvo.Iš antros pensijų pakopos pinigus atsiėmę gyventojai pusę milijardo eurų tuoj pat išsigrynino, ir tai nustebino Lietuvos banką. Per keturis mėnesius iš viso atsiimti beveik 3 milijardai eurų, tačiau didžioji dalis lėšų laikoma bankų sąskaitose.Ved. L. Želnienė

Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Prisiminimais apie V. Garastą pasidalijo žurnalistas Vidas Mačiulis.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Vilniuje vyksta Pasaulinis Gailestingumo kongresas – vienas didžiausių tarptautinių religinių renginių Lietuvos istorijoje. Specialioje laidoje iš kongreso, nuo Išganytojo kalvos – dvi valandos tiesioginių pokalbių su renginio organizatoriais, dvasininkais, savanoriais, dalyviais. Kaip XXI a. atrandamas tikėjimas, kuo svarbi gailestingumo idėja? Piligrimų traukos vietos Vilniuje. Kokia ateitis po didžiulio tarptautinio renginio numatyta Išganytojo kalvai? Didelė dalis teritorijos šalia tvoros juosiamos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vilniaus kalėjimo iki šiol atrodė labai apleista.Ved. Rūta Kupetytė, red. Giedrė Čiužaitė

Šią savaitę minint radijo šimtmetį, dar kartą pažvelkime į jo istoriją. Kokia buvo radijo reikšmė tarpukariu ir kaip ji keitėsi bėgant dešimtmečiams?Šią naktį Vilniaus oro uoste buvo ribojami skrydžiai dėl, įtariama, kontrabandinių balionų. Oro uosto veikla buvo sutrikdyta nuo maždaug 1 iki 4 valandos ryto.Šią savaitę socialdemokratai pradės derybas dėl valdančiosios koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Nauja koalicija bus formuojama po to, kai šeštadienį socialdemokratai nusprendė nebetęsti darbo su „Nemuno aušros“ partija.Ukrainos Dnipro miesto Mečnikovo ligoninė dirba vos už 100 kilometrų nuo fronto linijos, todėl čia vežami sunkiai kare su rusija sužeisti kariai ir civiliai. Ligoninėje nuolat stažuojasi gydytojai iš Lietuvos. Jie mokosi, kaip gydyti kare sužalotus žmones, kaip organizuoti ligoninės darbą karo sąlygomis.Vilnius šiuo metu yra atsidūręs pasaulio katalikų dėmesio centre. Vakar čia prasidėjo ir iki penktadienio tęsis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas. Renginys į kurį suvažiuoja keli tūstančiai žmonių iš visų žemynų. Jiems Lietuvos sostinė yra ne tik dar vienas Europos miestas. Tai vieta, kurioje atgimė gailestingumo žinia.Ved. Liuda Kudinova

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Armėnijai ruošiantis sekmadienį vyksiantiems rinkimams, ekspertai teigia, kad Rusija suorganizavo agresyvią dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti šalies ministrą pirmininką, siekiantį glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga. Armėnija yra oficiali Maskvos sąjungininkė, tačiau užmezgė ryšius su Briuseliu, nusivylusi tuo, kad Rusija, jos manymu, neapsaugojo šalies per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.Šiandien organizacija „Mototurizmo ralis” organizuoja intelektualų istorinį ralį, kurio maršrutas driekiasi per įdomias Lietuvos vietas ir yra skirtas paminėti Lietuvos radijo šimtmetį.Raseinių rajone sutikti gyventojai apie šalia esančias priedangas ir žino, ir nežino. Dalis sako, kad per oro pavojų eitų į rūsį, tačiau ir nerimauja, kas nutiktų, jeigu pastatas pradėtų griūti. Šia tema gyventojai svarsto LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Profesionalūs veisėjai nuo šiol kergs ne jaunesnes nei 10 mėnesių kates. Taip sutarė daugiau kaip 40 šalių atstovai, susirinkę į Vilniuje vykusią Tarptautinės felinologų federacijos generalinę asamblėją.Birželio 12-14 dienomis Šalčininkėliuose vyks antikinės olimpinės kovinės sporto šakos – pankrationo – Pasaulio taurės varžybos, kurias organizuoja lietuvis Darius Karanauskas.Siekiant išvengti gaisrų, kuriuos sukelia netinkamai išmestos baterijos, parlamentarai siūlo įvesti baterijų depozitą.Tęsiame Lietuvos radijo 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą apie radijo istorijoje svarbias vietas. Šį kartą – apie radiją Vilniuje tarpukariu ir vėlesniais laikais.Ved. Edvardas Kubilius

Nors šią vasarą poilsis Nidoje bus brangesnis nei pernai, viešbučių užimtumas čia jau siekia daugiau nei aštuoniasdešimt procentų, o ilgaisiais savaitgaliais laisvų vietų praktiškai nėra. Verslininkai pastebi, kad į Neringą grįžta užsienio turistai, kurių po pandemijos buvo gerokai sumažėję.Jungtinėms Amerikos Valstijoms svarstant galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtina, kad tokios diskusijos išties vyksta. Išsamiau jis situacijos nekomentuoja, tačiau sako, jog Lietuvoje toks ginklas atsirastų nebent krizės arba karo metu.Baigus galioti 50 procentų lengvatai, keleiviai pastebėjo, kad traukinių bilietai, ypač perkami prieš pat kelionę, dabar yra brangesni nei iki lengvatos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas žada, kad nuolaidos grįš. Dėl to bus sprendžiama vasaros pabaigoje.Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, dėl neįprastai šilto vandens Ramiajame vandenyne formuojasi reiškinys El Ninjo, galintis paveikti pasaulinę temperatūrą ir kritulių kiekį, bei padidinti ekstremalių orų riziką šią vasarą. Meteorologai įspėja, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais beveik visur prognozuojama aukštesnė nei vidutinė temperatūra ir dabar pats laikas valstybėms priimti sprendimus, planuoti ir pasiruošti ekstremaliems orams.Lietuvos gastronomijos pasaulis šiandien sulaikęs kvėpavimą – jau netrukus bus išdalinti šiemetiniai „Michelin“ apdovanojimai. Kurie restoranai išsaugos prestižines žvaigždutes, o kas jas praras, paaiškės jau po poros valandų.Ved. Liuda Kudinova

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.