Podcasts about nemunas

Protesto pareiškimais šiemet prasidėjo 78-asis Kanų kino festivalis. Kokie ryškiausi programos akcentai? Tiesiogiai iš Kanų – prodiuserinės kompanijos „Fralita Films“ vadovė Živilė Gallego.Daugiau kaip prieš šimtą metų sukurtą Gerhardo Hauptmano pjesę „Žiurkės“ Vilniaus mažajame teatre stato Augustas Gornatkevičius. „Tai aštri ir šiuos laikus atspindinti pjesė“, - teigia režisierius. Pasakoja Karina Metrikytė.Ar jauni menininkai turi apie ką šnekučiuotis su Čiurlioniu? Ieškodami atsakymo į šį klausimą Vilniaus aukcionas ir Vilniaus dailės akademija surengė konkursą jauniesiems menininkams ir jų darbų parodą „Permąstant Čiurlionį“.Vakar Lietuvos kompozitorių sąjungoje buvo paskelbti ryškiausi 2024 metų kūriniai, muzikos kūrėjams išdalintos šešios premijos ir klausytojų simpatijų prizas. Pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Egle Gudžinskaite ir net tris apdovanojimus pelniusia kompozitore Dainora Aleksaite.Nuo antikos iki kaimo dienoraščių, nuo žurnalo „Nemunas“ iki Dzūkijos miškų – toks pasaulis šiandien patenka į poetės Erikos Drungytės akiratį. Apie poeziją, kultūros žurnalistiką ir kasdienybės atradimus – pokalbis su šių metų Maironio premijos laureate rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalga.Šiauliuose prasidėjo kasmetis tarptautinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. 29-tą kartą rengiamas festivalis stebins parodomis, performansais, šokiais, madų šou. Šiųmetis festivalis prasidėjo Kazimiero Brazdžiūno ir Tomo Daukšos paroda „Pokštas“.Klaidingų įsitikinimų vedami žmonės anksčiau vadovavosi eugenikos idėja, kuria buvo skatinama atrinkti neva geresnius individus reprodukcijai. Dėl šios teorijos kai kurios šalys sukūrė netgi įstatymus, pagal kuriuos vykdytos sveikatos patikros. Po jų dažnai nukentėdavo visiškai nekalti asmenys. Kaip atsirado eugenikos idėja ir kokie jos svarbiausi principai? Pasakoja Vesta Vitkutė.Vilniaus universiteto matematikos fakulteto dėstytojas Vytenis Šumskas pripažintas Metų jaunimo influenceriu ir Metų jaunimo darbuotoju.2022 m. parengus ir pernai patvirtinus Veiksmų planą, numatantį Lietuvos piliakalnių apsaugos stiprinimą, jį vykdant atrinkti 138 reikšmingiausi piliakalniai, kuriems bus suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai. Teigiama, kad tokiu būdu netrukus bus išspręsta ilgus metus užsitęsusi problema – bešeimininkių ir ne visuomet atidžiai prižiūrimų piliakalnių statusas.Pokalbis su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaite.Užsienio spaudos apžvalga.Druskininkuose, ilgus metus vaiduokliu buvęs sanatorijos "Nemunas" pastatas atgimė naujam gyvenimui ir įgavo išskirtinę išvaizdą - pastato fasadus papuošė didžiausios pasaulyje Čiurlionio paveikslų reprodukcijos.Apie verslo ir kultūros simbiozę ir didžiausias Čiurlionio reprodukcijas ant „Nemuno by CITUS“ pasatato fasado pokalbis su projektą sumaniusios ir įgyvendinusios įmonės „Citus“ įkūrėju Mindaugu Vanagu.Klaipėdos parodų salėse atidarytos abstrakčiosios tapybos pradininkės Kazės Zimblytės ir Izraelyje kuriančio menininko Leo Rėjaus parodos. Taip pat atidaroma dešimtoji Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai '24“.Ved. Donatas Šukelis

Gegen den designierten US-Präsidenten Donald Trump laufen mehrere Strafverfahren gleichzeitig. Wir sprechen mit der Forscherin Katharina Stein vom Max-Planck-Institut in Freiburg im Breisgau darüber, wie sich Trumps Wahlsieg auf die Verfahren auswirkt. Die weiteren Themen: * In Litauen spannt die Sozialdemokratische Partei mit der rechtspopulistischen «Morgenröte von Nemunas» zusammen. Auslandredaktor Peter Vögeli ordnet ein, wie es zu dieser Koalition kam. * Der Abbau von Rohstoffen, wie Lithium, Nickel oder Kobalt ist eine Schattenseite der Energiewende. Wirtschaftsredaktorin Isabel Pfaff spricht darüber mit Vertreterinnen und Vertretern von indigenen Gemeinschaften. * In Australien plant die Regierung ein Gesetz, um Kinder und Jugendliche vor den negativen Folgen von sozialen Netzwerken zu schützen. Ozeanien-Korrespondent Urs Wälterlin sagt, warum.

Lietuvā ir noslēgusies parlamenta vēlēšanu pirmā kārta. Ķīnas un Eiropas Savienības attiecības turpina saasināties, it sevišķi tirdzniecības jomā. Reģiona līderu tikšanās Turkmenistānā. Aktualitātes analizē laikraksta "Diena" ārpolitikas komentētājs Andis Sedlenieks, Latvijas Transatlantiskās organizācijas ģenerālsekretāre Sigita Struberga. Sazināmies ar Latvijas TV žurnālisti Paulu Koškinu un RSU Politikas zinātnes doktorantūras vadītāju, Ķīnas Studiju centra direktori, Latvijas ārpolitikas institūta Āzijas programmas direktori Unu Aleksandru Bērziņu-Čerenkovu. Lietuva griež pa kreisi Pēc 13. oktobrī notikušās Lietuvas Seima vēlēšanu pirmās kārtas ir skaidrs, ka aptauju rādītāji nav melojuši un mūsu kaimiņvalsti gaida valdošo spēku nomaiņa un politikas pagrieziens vairāk vai mazāk pa kreisi. Pārliecinošās līderpozīcijas, kuras 2020. gada vēlēšanās ieguva konservatīvā partija Tēvzemes savienība – Lietuvas kristīgie demokrāti, sāka šķobīties jau drīz pēc vēlēšanām, un ap 2021. gada vidu valdošos konservatorus popularitātē apsteidza Lietuvas Sociāldemokrātiskā partija. Daudz labāk neklājās arī premjerministres Ingrīdas Šimonītes vadītās koalīcijas mazākajiem partneriem – Liberālajai kustībai un Brīvības partijai. Tajā pašā laikā turpināja kristies arī līdz 2020. gadam valdošās Zemnieku un zaļo savienības reitingi, un ja vēlēšanu laikā šī partija vēl bija otrā, tad 2022. gada vidū – tikai ceturtā. Šīm partijām zudušais politiskais kapitāls tika ne vien sociāldemokrātiem, bet arī 2022. gada sākumā kādreizējā premjerministra Sauļus Skverneļa dibinātajai kreisi centriskajai partijai Demokrātu savienība „Par Lietuvu!”. Visbeidzot šī gada sākumā Lietuvas politiskajā skatuvē uznāca vēl viens spēks – partija „Nemunas rītausma”, kura pati sevi raksturo kā kreisi centrisku, liberālu un kristīgu, taču politikas novērotāju apzīmēta visbiežāk kā nacionālistiski populistiska. Pavasarī piedzīvojusi strauju popularitātes kāpumu, kas, visticamāk, panākts, piesaistot līdz šim politiski inerto elektorāta daļu, vēlēšanu priekšvakarā „Nemunas rītausma” jau nepatīkami cepināja valdošo konservatīvo pakausi. Lietuvas vēlēšanu sistēma ir jaukta. 70 no 141 Seima deputāta ievēl proporcionālā balsojumā, savukārt atlikušo septiņdesmit vienu – vienmandāta apgabalos. Pirmajā kārtā šais apgabalos mandātu iegūst kandidāts, par kuru nobalsojusi vairāk nekā puse no balsojušajiem, kas pie tam ir ne mazāk kā piektdaļa no reģistrētajiem vēlētājiem. Šādi apgabali šoreiz ir astoņi, tādējādi pēc pirmās kārtas ir ievēlēti 78 tautas priekšstāvji – 20 sociāldemokrāti, 18 no „Tēvzemes savienības”, 15 no „Nemunas rītausmas”, astoņi no „Par Lietuvu!”, astoņi no Liberāļu kustības, divi no partijas „Lietuvas poļu vēlēšanu akcija” un viens neatkarīgais deputāts. Pārējo 63 mandātu liktenis izšķirsies otrajā kārtā 27. oktobrī. Tiek lēsts, ka šī kārta diezin vai glābs valdošos konservatīvos no zaudējuma, ciktāl pēc pirmās kārtas viņi teju par divām trešdaļām atpaliek no sava snieguma iepriekšējās vēlēšanās. Tas pats sakāms par „zemniekiem un zaļajiem”, kuru rezultāts šobrīd šķiet katastrofāls – iegūti vien seši mandāti, respektīvi, apmēram piektā daļa no iepriekšējās vēlēšanās savāktajiem. Sociāldemokrātu līdere Vilija Blinkevičūte jau paziņojusi, ka konservatīvo līdera Gabrieļus Landsberģa aicinājumi veidot plašu varavīksnes koalīciju, nelaižot pie varas „Nemunas rītausmu”, viņu jau nogurdinājuši – koalīcija ar konservatīvajiem sociāldemokrātiem nav domājama. Toties kā nākamās iespējamās koalīcijas kodols iezīmējas sociāldemokrātu un „Par Lietuvu” centristu kombinācija. „Literatūras mīļotāju” tikšanās Šogad Turkmenistāna atzīmē trīssimto gadadienu kopš sava izcilā literāta, dzejnieka Mahtimguli dzimšanas. Šai literatūrvēsturiskajā sakarā pagājušās nedēļas nogalē Ašgabatā uz saietu pulcējās visai reprezentatīva reģiona līderu kompānija. Turkmenistānas līderi Serdaru Berdimuhamedovu bija pagodinājuši nesen ievēlētais Irānas prezidents Masuds Pezeškiāns, Kazahstānas prezidents Kasimžomarts Tokajevs, Kirgizstānas prezidents Sadīrs Džparovs, Tadžikistānas prezidents Emomali Rahmons, Uzbekistānas prezidents Šavkats Mirzijojevs un Armēnijas prezidents Vahagns Hačaturjans. Un, kur gadījies, kur ne – respektīvi, iepriekš nepieteikts – Ašgabadā piezemējās arī Krievijas režīma vadonis Vladimirs Putins. Uzstājoties foruma atklāšanā, viņš paziņoja, ka Krievija tagad būvējot „jaunu pasaules kārtību” un pulcēšot ap sevi antirietumniecisku valstu sadraudzību. Par nozīmīgāko saieta notikumu, attiecīgi, kļuva tā pamatprogrammā neietilpstošā Kremļa saimnieka tikšanās ar savu Irānas kolēģi Pezeškiānu, kas iezīmēja tālāku tuvināšanos starp šiem diviem mūsdienu pasaules izraidītajiem. Abi vadoņi slavēja savstarpējo sadarbību, kas, Irānas līdera vārdiem runājot, ik dienu nostiprinās kā ekonomiski, tā kulturāli. Kā zināms, viena no spilgtākām šo „ekonomiski kulturālo” saišu izpausmēm ir Irānas Krievijai piegādātās tuvā rādiusa ballistiskās raķetes „Fath 360”. Domājams, ka Ašgabadas tikšanās ir prelūdija nolīgumiem, kas varētu tikt slēgti „BRICS” samitā, kuru nākamnedēļ prezidējošā valsts Krievija uzņem Kazaņā. Atšķirībā no šī „literatūras cienītāju” salidojuma, kur Putins varēja justies kā centrālā figūra, Tatarstānas galvaspilsētā klātesoši būs tādi globālie smagsvari kā Ķīnas līderis Sjī un Indijas premjers Narendra Modi. Elektroauto un konjaks uz grauda tirdzniecības karā Kopš pagājušās nedēļas pasaules preses virsrakstos piesauc teju neizbēgamu tirdzniecības karu starp Eiropas Savienību un Ķīnu. Viss sākās ar to, ka aizpagājušajā piektdienā Eiropadome ar balsu vairākumu apstiprināja papildu muitas nodevu noteikšanu no Ķīnas importētajiem elektroauto. Savienība uzlūko kā negodīgu konkurenci Ķīnas subsīdijas šai ražošanas nozarei, kas aktīvi iespiežas ar savu produkciju salīdzinoši nepiesātinātajā Eiropas tirgū. Kopš 2020. gada Eiropas Savienībā pārdoto ķīniešu elektromobiļu tirgus daļa pieaugusi no nepilniem 4% līdz 25%. Pret savienības sankcijām balsoja Vācija, kuras autoindustrijas kompānijas daļu produkcijas ražo Ķīnā, kā arī Ungārija, tradicionāli darbojoties kā Pekinas interešu aģents Eiropā. Ķīna, protams, nodēvēja savienības rīcību par nepieņemamu protekcionismu un dažas dienas vēlāk nāca klajā ar pretpasākumu – ievedmuitas noteikšanu Eiropā ražotajam konjakam un brendijam, kas pakļaujot dempingam Ķīnas tirgu. Šo Ķīnas lēmumu Eiropas Savienība savukārt grasās apstrīdēt Pasaules Tirdzniecības organizācijā. Ķīnas pārstāvji jau izteikušies, ka viņu pretenzijas varētu izpelnīties arī Eiropas gaļas produkcija un auto ar lieljaudas benzīna dzinējiem. Kā norāda eksperti, elektromobiļi un konjaks ir īlens, kas izlīdis no apvienotās Eiropas un Ķīnas ekonomisko sakaru maisa. Ķīna pēdējos gados piedzīvojusi iekšējā tirgus pieprasījuma kritumu un, attiecīgi, pārvirza nepieprasīto produkciju ārējā tirgū. Tās eksports uz Eiropas Savienību sasniedzis rekordaugstu līmeni, tāpat kā savienības negatīvā bilance tirdzniecībā ar Āzijas superlielvalsti. Eiropu pārpludina ne vien ķīniešu elektromobiļi, bet arī akumulatori un saules paneļi, vēja turbīnas, tērauds, vecāko modifikāciju mikroshēmas un citi izstrādājumi. Ķīnas valdības mēģinājumi aktivizēt iekšējo patēriņu līdz šim nav devuši rezultātus. Šobrīd starp Briseles un Pekinas pārstāvjiem rit sarunu process ar mērķi vienoties par minimālās cenas slieksni Ķīnas izstrādājumiem un tā izvairīties no pārāk agresīvas konkurences, kas draud ar tirdzniecības karu. Notikušas gan tehnisko ekspertu konsultācijas, gan tikšanās starp komisāru ekonomikas jautājumos Valdi Dombrovski un Ķīnas tirdzniecības ministru Vanu Ventjao. Sagatavoja Eduards Liniņš.  

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.Ved. Aurimas Švedas

FM99 studijoje kalbame su Alytaus kultūros centro liaudies dainų ir šokių ansamblio "Dainava" prezidentu Romualdu Ambroževičiumi ir meno vadovu Arvydu Mikalausku.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kodėl antikinių kultūrų pažinimas svarbus lietuviškai savasčiai?Kaip filmuose ormuojamos Holivudinės kriminalo romantikos ir klišės?Režisierius Paulius Markevičius pristato penktą darbą pagal savo sukurtą scenarijų – patyriminį spektaklį „Café existans“.Liepkalnio vandens saugykloje šį vakarą laukia koncertas-garso performansas „Kai vandenį pakeičia muzika“.Tokijo Spiral Garden parodų centre atidaryta Baltijos šalių humanistinės fotografijos paroda „Human Baltic“.Žurnalas „Nemunas“ inicijavo diskusiją „Kultūros leidinių finansavimas: realybė ir (ne)galimybės“.Kaip muziejai, galerijos pritraukia naujas auditorijas per edukacijas ir kokią vertę gauna mokytojai, mokiniai dalyvaudami kultūrinėse edukacijose?Pažinti, susipažinti ir labiau patirti šiuolaikinį cirką kviečia festivalis „Cirkuliacija“.Ved. Marius Eidukonis

Prezidenta vēlēšanas Lietuvā. Krievijas ofensīva Ukrainā un pārbīdes Krievijas Aizsardzības ministrijā. Ziemeļmaķedonieši atkal kaitina kaimiņus. Aktualitātes analizē Austrumeiropas politikas pētījumu centra valdes loceklis, pētnieks Mārcis Balodis, politologs Veiko Spolītis un Nacionālo bruņoto spēku pārstāvis, majors Jānis Slaidiņš. Kremlis briest nogurdināšanas karam Saskaņā ar Krievijas likumdošanu līdz ar jaunievēlēta prezidenta inaugurāciju demisionē ministru kabinets, un valsts galva ieceļ un parlaments apstiprina jaunu valdību. Arī pēc pēdējām t.s. „vēlēšanām” premjerministrs Mihails Mišustins iesniedza Kremļa saimniekam atkāpšanās rakstu, lai jau trīs dienas vēlāk no jauna apstiprināts atgrieztos amatā. To pašu gan nenākas sacīt par visiem viņa līdzšinējiem padotajiem, un pirmām kārtām pasaules uzmanību te piesaistījusi līdzšinējā aizsardzības ministra Sergeja Šoigu „aizrotēšana” uz Drošības padomes sekretāra amatu. Līdz šim Šoigu, tuvs režīma līdera Putina līdzgaitnieks, bija teju otrais cilvēks agresorvalsts varas virsotnē. Tagad viņš novietots uz šīm „rezerves sliedēm”, – konsultatīvā institūcijā, kuras priekšsēdētāja vietnieka amatā savas dienas vada vēl viens no reālās varas atstādinātais – eksprezidents Dmitrijs Medvedevs. Tā vien šķiet, ka vadzis, uz kura sakārtas visas pēdējo divu gadu Krievijas bruņoto spēku neveiksmes, beidzot lūzis. Par to liek domāt arī pēdējā laikā notikušie augsta ranga aizsardzības resora ierēdņu aresti. Kopš 23. aprīļa apcietinājumā atrodas kukuļņemšanā apsūdzētais aizsardzības ministra vietnieks Timurs Ivanovs, kura pārziņā bija armijas nekustamo īpašumu celtniecība un apsaimniekošana, militārpersonu dzīvokļu un medicīnas aprūpes jautājumi. Savukārt vakar, 14. maijā, parādījās informācija, ka līdzīga rakstura apsūdzības izvirzītas arī Aizsardzības ministrijas Galvenās kadru pārvaldes priekšniekam ģenerālleitnantam Jurijam Kuzņecovam. Šoigu vietu aizsardzības resora priekšgalā ieņems līdzšinējais premjerministra pirmais vietnieks Andrejs Belousovs. Jau 2020. gada sākumā izdevums „Politico” rakstā „Kurš stāsies Putina vietā?” minējis Belousovu kā iespējamo nākamo Kremļa saimnieku – tolaik gan kā vienu no otrā ešelona figūrām, kam priekšā gan Mišustins, gan Šoigu, gan Maskavas mērs Sergejs Sobjaņins. Kā zīmīgākās Belousova biogrāfijas detaļas „Politico” toreiz piesauca viņa uzskatu saderību ar Putinu, proti – Krievija atrodas naidīgu spēku ielenkumā, ar kuriem tai neizbēgami jākonfrontē. Tagad preses komentāros atrodamo Andreja Belousova raksturojumu sarakstā līdzās nelokāmajai lojalitātei Kremļa saimniekam ir arī izpildīgums un rūpība, spēja plānot tālākā perspektīvā, atrašanās ārpus tradicionālajiem Kremļa grupējumiem un, attiecīgi, naudas raušanas shēmām, piederība keinsisma ekonomikas skolai, kas proponē valsts nozīmīgu iedarbošanos uz ekonomikas procesiem, kā arī dziļa tradicionāla reliģiozitāte. Attiecīgi tiek secināts, ka Belousova iecelšana ir nepārprotams mājiens, ka Kremļa režīms ir gatavs ilgam nogurdināšanas karam, kurā Krievijas pārākajiem resursiem jāpārmāc Ukrainas pretošanās. Arī taktiskā līmenī Krievijas spēki frontē šobrīd mēģina gūt maksimumu no sava resursu pārsvara, kuru radījis nesenais Rietumu palīdzības apsīkums Ukrainai. Pēdējo dienu aktualitāte ir krievu iespiešanās pāri robežai un uzbrukums Vovčanskas pilsētai ziemeļaustrumos no Harkivas. Pilsēta tiek grauta ar artilēriju un planējošajām aviobumbām, un no aptuveni 20 000 kādreizējo iedzīvotāju tajā palikuši vien pāris simti. Lietuvieši vēl prezidentu Lietuva, kā zināms, ir vienīgā no trim Baltijas valstīm, kurā prezidentu ievēl tauta, un, attiecīgi, valsts galvam mūsu kaimiņvalstī ir nedaudz plašākas varas funkcijas, sevišķi ārpolitikas un drošības politikas jomā. Svētdien, 12. maijā, Lietuvas pilsoņi devās pie vēlēšanu urnām, lai izvēlētos savu prezidentu nākamajiem pieciem gadiem. Tā kā neviens no kandidātiem neieguva vairāk kā pusi vēlētāju balsu, galīgais rezultāts tiks noskaidrots otrajā kārtā 26. maijā. Visnopietnākās šķiet līdzšinējā prezidenta Gitana Nausēdas izredzes, kurš pretendē uz otro prezidentūras termiņu un svētdien ieguva vairāk nekā 44% balsu. Formāli viņš ir neatkarīgs kandidāts, taču viņu atbalsta kreisi centriskie spēki: Lietuvas Sociāldemokrātiskā partija un Lietuvas Reģionu partija. Pats Nausēda gan ir drīzāk labēji centriskas ievirzes politiķis, un kreisāko spēku atbalsts viņam ir politiskās taktikas noteikts, ciktāl esošā prezidenta galvenā konkurente ir pašreizējā premjerministre Ingrīda Šimonīte, kuras pārstāvētā labēji centriskā partija „Tēvzemes savienība – Lietuvas Kristīgie demokrāti”, savukārt, ir nozīmīgākais kreisi centrisko sāncensis varas cīņā. Šīs cīņas kulminācija gaidāma Lietuvas Seima vēlēšanās oktobrī. Šobrīd sociāldemokrāti, jau 2021. gadā atņēmuši premjeres partijai reitingu līdera pozīcijas, ir tai krietni priekšā. Prezidents Nausēda jau izteicies, ka viņam nenāktos grūti sastrādāties arī ar sociāldemokrātu vadītu valdību. Svētdienas balsojumā Ingrīda Šimonīte palika otrā ar gandrīz 20% balsu, un, tātad, sacentīsies ar Nausēdu otrajā kārtā. Trešais ar vairāk nekā 12% balsu palika jurists Igns Vēgele, kuru atbalsta vairākas konservatīvas ievirzes partijas, nozīmīgākā no tām – Lietuvas Zemnieku un zaļo savienība. Gitana Nausēdas atbalstītāji ir pārsvarā arī teritoriāli, izņemot galvaspilsētu Viļņu, kur pārsvars ir premjerministrei Šimonītei, kā arī valsts dienvidaustrumu nostūri, kur koncentrējies daudzu populistu un labējo radikāļu favorīta, ārsta un medicīnas profesora Eduarda Vaitkus elektorāts. Vaitkus ar vairāk nekā 7% balsu palika piektajā vietā, ceturto pozīciju ar vairāk nekā 9% balsu atdodot vēl vienam nacionālradikālas ievirzes kandidātam, paša dibinātās partijas „Nemunas rītausma” līderim Remiģijum Žemaitaitim, kurš, cita starpā, izpelnījies uzmanību ar saviem antisemītiskajiem izteikumiem. (Ziemeļ)maķedonieši atkal kaitina kaimiņus Apmēram trīs desmitgades pašreizējā Ziemeļmaķedonija pavadīja saspīlētās attiecībās ar kaimiņvalsti Grieķiju, kura, cita starpā, bloķēja jaunās, uz sabrukušās Dienvidslāvijas drupām tapušās valsts iestāšanos NATO un Eiropas Savienībā. Iemesls bija maķedoniešu vēlme dēvēt savu valsti par Maķedoniju, ko grieķi traktēja kā Grieķijas reģiona vārda un arī antīkās Maķedonijas karaļvalsts vēsturiskā mantojuma prettiesisku piesavināšanos. Galu galā problēmu izdevās atrisināt 2018. gadā, parakstot t.s. Prespas līgumu, saskaņā ar kuru maķedoniešu nācijas valsts piekrita turpmāk dēvēties par Ziemeļmaķedoniju. Atēnas atsauca savus iebildumus, ļaujot kaimiņvalstij iestāties NATO un uzsākt virzību uz Eiropas Savienību. Taču pašā Ziemeļmaķedonijā ar šo risinājumu ne tuvu ne visi bija mierā. Pret toreizējās Maķedonijas Sociāldemokrātiskās savienības valdības slēgto vienošanos asi iebilda tobrīd opozīcijā esošā labēji nacionālistiskā partija „Iekšējā Maķedonijas revolucionārā organizācija – Demokrātiskā partija par Maķedonijas nacionālo vienotību”, izvedot ielās protestētāju tūkstošus. 8. maijā notikušajās vēlēšanās labējie atgriezās pie varas, iegūstot gan vairākumu parlamentā, gan prezidenta posteni. Jaunievēlētā prezidente Gordana Siljanovska-Davkova izraisīja skandālu jau inaugurācijas ceremonijā, konsekventi lietojot apzīmējumu Maķedonija, nevis oficiālo Ziemeļmaķedonija. Protestējot pret to, Grieķijas vēstniece Sofija Filipidū nekavējoties pameta ceremoniju, un jau drīz no Atēnām pienāca nikns paziņojums, ka Ziemeļmaķedonija apdraud valstu divpusējās attiecības un savu virzību uz Eiropas Savienību. Līdzīgā garā savā sociālā tīklā X ierakstā izteicās arī Eiropas Komisijas prezidente Urzula fon der Leiena. Var piebilst, ka Ziemeļmaķdeonijas ceļu uz Eiropas Savienību draud bloķēt arī Bulgārija, kura pieprasa, lai bulgāri, kuri etniski ir ļoti tuvi maķedoniešiem, iegūtu Ziemeļmaķedonijā mazākumtautības statusu. Sagatavoja Eduards Liniņš. Eiropas Parlamenta granta projekta „Jaunā Eiropas nākotne” programma.* * Šī publikācija atspoguļo tikai materiāla veidošanā iesaistīto pušu viedokli. Eiropas Parlaments nav atbildīgs par tajā ietvertās informācijas jebkādu izmantošanu.  

Naujo kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga.Nors dėl pastarųjų mėnesių naujienų iš Islandijos galime manyti, kad ugnikalniai pasaulyje suaktyvėjo, mokslininkai sako, kad tam duomenų nėra.Savo kūrinį „Asavari“ pristato kompozitorė Egidija MedekšaitėVilniaus senajame teatre šiandien lankosi pati jauniausia publika, t. y. 6-ių – 18-kos mėnesių kūdikiai. Reikliausi žiūrovai choreografės Birutės Banevičiūtės interaktyviame judesio spektaklyje „Pasaulio medis“ kartu su aktoriais tyrinės judesius, kūno kalbą ir scenoje esančius objektus.Šiandien – Elžbietos Banytės pasirinktų knygų apžvalga „Kartuvių humoras”.Jau šį savaitgalį, 27 d. Vilniuje prasideda šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Bilietai į festivalio atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, į likusius festivalio pasirodymus pardavinėjami paskutiniai bilietai. Kuo išskirtinė šių metų programa?„Muzika erdvėje“ kviečia švęsti Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetį. Renginyje kompozitoriaus Mato Drukteinio ir šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzikinė kelionė po Vyriausybės rūmų erdves.Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Minint šią sukaktį Klaipėdos universitetas surengė dviejų diskusijų ciklą.Neringa organizuoja „Žiobrines“ ir kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Kuršių neriją.Sekmadienį šiuolaikinių Baltijos šalių kompozitorių kūriniai. Tiesioginė transliacija iš Tartu.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – naujas kultūros žurnalo „Nemunas“ numeris.„Persistengę siekdami tobulo miesto, gauname atvirkščią rezultatą. Tačiau architektai vis tiek stengiasi visomis išgalėmis sukurti utopiją“, – komentare apie gyvybingą ir netobulą miestą svarsto architektas Andrius Ropolas.Panevėžyje surengtas tarptautinis šamoto keramikos simpoziumas, kuriame sulaukta dalyvių iš kelių žemynų. Toks simpoziumas rengiamas jau 24 kartą ir puoselėja gilias keramikos tradicijas. Dėl to Panevėžys vadinamas keramikos sostine. Naujieji simpoziumo darbai bus eksponuojami dailės galerijoje, kur per kelis dešimtmečius jau sukaupta beveik tūkstančio keramikos dirbinių kolekcija, kuri yra viena didžiausių pasaulyje.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Sekmadienio vakarą Lietuvą pasiekė džiugi žinia – Belgijoje vykusiame pasaulio breiko čempionate aukso medalį iškovojo 16-metė Dominika Banevič. Kokia breiko vieta Lietuvos kultūros pasaulyje?„Būtent per meną galime prisiliesti prie vidinių subtilių žmonių sluoksnių, apie kuriuos jie gal net patys nesupranta“, – svarstydama apie meninių priemonių naudas psichikos sveikatai, sako psichologė Inga Truskauskaitė. Šiuo metu vyksta Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“.LRT KLASIKOS viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalgoje – žurnalas „Nemunas“.„Šiandien priešingi Viduržemio jūros krantai atsispindi lyg kreivame veidrodyje: viename nerūpestingai šurmuliuoja milijoninės turistų minios, narsto jachtos ir kruiziniai laivai, kitame – tūkstančiai šiandienos odisėjų leidžiasi į pavojingą kelionę mažomis valtelėmis, be išankstinių rezervacijų ir paslaugų paketų“, – kultūros komentare svarsto vertėja Toma Gudelytė.Vilniaus muziejuje duris atvėrė paroda, kurioje lankytojai galės išvysti ne tik įvairias, skirtingas vilniečių rūšis, bet ir susipažinti su po miestu glūdinčiomis žemės gelmėmis. Vilniaus 700-ojo gimtadienio paroda, pasakojanti apie geologiją ir miesto gyventojus – nuo vilnietiško tarakono iki vietinio mamuto.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Jau šiandien Lietuvos literatai rinksis į aštuonioliktus metus organizuojamą akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos“. Šiais metais sostinės jubiliejaus proga seminaras skiriamas Vilniaus ir apskritai miesto problematikai literatūroje ir kultūroje.LITUANIKOS skrydžio 90-mečio proga LRT KLASIKA drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną.Šiųmetis Avinjono festivalis priartėjo prie pabaigos. Kokie ryškiausi jo akcentai?Rudenį prie Kultūros ministerijos planuojama įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri rūpinsis Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje išsaugojimu. Kaip vyks šis tarptautinis procesas?Ved. Urtė Karalaitė

Paskelbtas Vilniaus senojo teatro vadovo konkursas. Anot teatro kolektyvo, darbuotojai nuo karo pradžios jaučia priešišką žiniasklaidos požiūrį, o atsisakius Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo prasidėjo kalbos apie reorganizaciją, kurios trupės nenuteikia pozityviai. Kiti teatro bendruomenės nariai akcentuoja – šis teatras meniniu požiūriu dabar yra autsaideris, vienintelis jo išskirtinumas – rusakalbė trupė. Kokie iššūkiai laukia konkursą laimėsiančio teatro vadovo?Vasara – grandiozinių koncertų ir muzikos festivalių metas, tačiau kaip bus ateityje? Vis daugiau atlikėjų atsisako rengti koncertinius turus dėl poveikio klimatui, dalis ieško alternatyvų, kaip nukeliauti į kitas šalis arba prašo įsitraukti ir gerbėjus. Mokslininkai sako, kad muzikiniai renginiai tikrai turi įtakos aplinkai, tačiau ne viskas taip grėsminga, kaip galbūt atrodo.„Universitetuose trūksta patirčių. Mūsų universitetai vis dar daugiausiai remiasi informacija ir jos dėstymu,“ – kalbėdama apie danišką neformaliojo ugdymo modelį, kuriuo paremtas pilotinis bendruomeninis projektas „Inovatorų mokykla“, pastebi šio projekto vadovė Nadežda Jevdokimova.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Portugalijoje cenzūruotą parodą apie skaudžią vergovės istoriją, XX a. fotografijose užfiksuotą vargingą Amerikos vaikų darbą bei Joni Mitchell sugrįžimą.Lietuvos ir Ukrainos menininkių projektas „Stand Up for Ukraine“ Oslo Laisvės Forume apdovanotas Václavo Havelo premija už kūrybinį pasipriešinimą.„Prasidėjus karui Ukrainoje, kaip niekad ryškiai ėmėmės atskirti pelus nuo grūdų, puolėme skubiai nuo sovietinių reliktų valyti savo miestus, ryžtingai pakeitėme gatvių pavadinimus, nukėlėme skulptūras. Tikiuosi, kad šis ryžtas ir apsivalymas ateis ir į natų pasaulį“, – komentare sako Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Radvilė Buivydienė.Raudondvario pilyje kabinetą turintis Zigmas Kalesinskas – Kauno rajono muziejaus vadovas. Muziejininkas, etninės kultūros puoselėtojas, meno žinovas atviras idėjoms ir žmonėms – jo komandą neseniai papildė ir „Kaunas 2022“ dirbę jauni profesionalai, bendradarbiaujama su šokio teatru „Aura“ ir žurnalu „Nemunas“, o renginiai padaliniuose vyksta ir naktimis. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje domimės, iš kur nesibaigiantis Z. Kalesinsko entuziazmas gyvenimui?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalgoje – naujausias žurnalo „Nemunas“ numeris.Ar tikrai turėtume kiekvieną technologiją iškart įsisavinti? Klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.Šiauliuose praėjusią savaitę jau prasidėjo Saulės vasaros koncertų ciklas. Ir jau šeštą vasarą viešosiose miesto erdvėse, pėsčiųjų bulvare, parke, amfiteatre skamba nemokami profesionaliosios muzikos koncertai. Jų rengėjai sako, kad taip siekiama lavinti šiauliečių muzikinį skonį ir priartinti profesionaliąją kultūrą prie regiono.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Savaitgalį pasibaigė tarptautinis Kanų kino festivalis – ką jo laimėtojai kalba apie šių dienų kino pasaulį?Gegužės 25-26 dienomis Paryžiuje vyko UNESCO konferencija apie kultūrinį ir meninį ugdymą – kokios tendencijos ryškėja pasaulyje? Kur Lietuva dar turi pasistengti?Prieš kelias savaites kolegė Indrė Kaminckaitė pasakojo apie pasaulio kultūros ir meno viršūnių susitikimą Švedijos sostinėje Stokholme. Ten ji susitiko pabendrauti su lyčių lygybe muzikos industrijoje besirūpinančio judėjimo „Keychange“ vadove Marie Fol.Debiutinis autorius Ignas Urbonas skaitytojus kviečia į gyvenimą nežiūrėti pernelyg rimtai ir prisijaukinti juodąjį humorą apysakų knygoje „Pasaulis yra netvarkoi“. Kokias ribas turi juodasis humoras?Ved. Urtė Karalaitė

Žurnalo „Nemunas“ naujo numerio apžvalga.Vilniuje sužydėjus sakuroms, muzikai antradienio rytą pasveikino saulę ir žydinčias sakuras su tradicine japonų muzika ir arbata. Saulės pasitikimo performansas įvyko Chiunės Sugiharos sakurų sode antradienį 6 valandą ryto.Renatos Karvelis komentaras apie religines bendruomenes, kurios, pasak autorės, tampa užuovėja pasaulietiškų iššūkių neįveikiantiems žmonėms.Meno outsaideriai – Lietuvoje vis dar retai sutinkamas kūrėjų apibūdinimas. Į šią savoką patenka visi jokiai meno institucijai ar judėjimui nepriklausantys kūrėjai. Dažniausiai jie kuria slapčia, savo darbų nėra linkę pristatyti viešai. Nelengvos užduoties – outsaiderių menininkų kūrybą iškelti į dienos šviesą ir pristatyti visuomenei – ėmėsi pirmoji tokia iniciatyva Lietuvoje – projektas Outsider Art LT.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Savaitgalį Vilniuje vyko Problematonas, kuriame susitiko įvairiausių sričių specialistai ir kūrėjai – susibūrę į komandas jie nagrinėjo plataus spektro problemas, pristatė savo siūlomus inovatyvius sprendimus, o geriausias pasiūlymas buvo apdovanotas 15 000 Eur premija.Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) visuotiniame narių susitikime išrinko naują valdybą ir jos pirmininką, kuriuo dvejų metų kadencijai išrinktas „Low Air“ Vilniaus miesto šokio teatro ir mokyklos bendraįkūrėjas Laurynas Žakevičius. Kokį iššūkių bagažą perima naujasis pirmininkas?Šių metų vasario 4 d. vienam reikšmingiausių visų laikų Lietuvos poetų Sigitui Gedai sukako 80 metų. Ta proga Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje šiandien atidaroma grafiko Petro Repšio piešinių, sukurtų specialiai Sigito Gedos poezijos rinkiniams, paroda „Piešiniai Gedai“.Ved. Urtė Karalaitė

Iš Nemuno deltos potvynių metraščio: pamario krašto potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai didžiausia Lietuvos upė Nemunas išsilieja iš krantų. Šiemet potvynio gal ir nebus, svarsto Šlutės turizmo informacijos centro gidė Živilė Skirkevičienė.Per Nemuno deltos regioninį parką eina Arktikos- Europos- Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Šiuo metu ten tūkstančiai migruojančių žąsų, kurias stebi ornitologas, fotografas Boris Belchev.Klausykimės: tuoj pasveikins gegutė!Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas“ numeris.„Bendradarbiavimas tarp archeologų ir molekulinių archeologų yra būtinas, tai yra neatsitiktinumas, kad tie keliai susikerta, bet būtina sąlyga, kad vyktų tyrimai,“ – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro molekulinė archeologė dr. Jorūnė Sakalauskaitė.Balandžio 2-ąją minime vieno žymiausių XX amžiaus veikėjo Serge'o Gainsbourgo 100-ąsias gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės pasakojime – provokatoriaus kūryboje atveriama Lolitos tema, pateikta nuolat dviprasmiškai, padėjusi kontraversiškai išgarsėti visame pasaulyje.Vytautas Bikulčius šio penktadienio knygų apžvalgą pavadino „Motinystės paslaptis ir neįtikėtina autobiografija“. Kolega aptaria Kolumbijos rašytojos Pilar Quintanos romaną „Kalė“ ir lietuvių kilmės Kanados rašytojo, žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir leidėjo Aloyzo Vyto Stankevičiaus autobiografiją.Dvi kultūros paveldo vertybės – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių (ritualinių baseinų) pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje, kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, kultūros ministro įsakymais paskelbti valstybės saugomais nacionalinio reikšmingumo lygmens kompleksiniais kultūros paveldo objektais.LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Šįkart – pokalbis su knygos „Nukritę iš mėnulio“ autore Jurga Vile.Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaroma tarptautinė paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“. Joje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai. Kaip posovietinių šalių visuomenės šiandien gali pasitelkti šiuolaikines technologijas ir senąsias infrastruktūras ir kurti naujas ekonomines, socialines vizijas, peržengiančias posovietinę praeitį?Balandžio 1-osios proga pirmadienį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizuoja diskusiją „Ar užkliuvę už ironijos gebame pagauti kampą?“. Kasdienis gyvenimas dėl jame slypinčių paradoksų neišvengiamai persmelktas ironijos. Jos spektras gana platus, tad ironija tuo pat metu gali kelti susižavėjimą ir nepasitenkinimą. Kaip prisijaukinti, įvaldyti ir gebėti perskaityti ironiją?Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas” numeris.Viename iš lietuvių taip mėgstamų varškės sūrelių gali būti nustatoma iki 14 gramų, riešutais ir medumi pagardintoje kukurūzų pusryčių dribsnių pakuotėje iki 90 gramų, o pusės kilogramo pomidorų padažo net iki 85 gramų pridėtinio cukraus. Kiek yra blogai vartoti tiek saldiklių turinčius maisto produktus? Ar žmonės kažkada sugebės iš savo mitybos raciono visiškai pašalinti cukrų?Kaip galėtų skambėti vieta, kurioje būdavo atliekamos egzekucijos? Patyriminė garso ekskursija „Atmintis“ šiandien pristatoma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus – buvusios NKVD ir KGB kalėjimo-tardymo izoliatoriaus erdvėse. Pasakoja kompozitoriai Antanas Kučinskas ir Mantvydas Leonas Pranulis.Šio ryto knygų apžvalgoje – du prancūzų autoriai – Žoržas Perekas su knyga „Žmogus, kuris miega“ ir Ani Erno, 2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatės, autofikcinis pasakojimas „Įvykis“. Šiuos du lietartūros kūrinius mūsų apžvalgininkas Vytautas Bikulčius apibendrino, pavadindamas „Intertekstų klampynės ir Moters iššūkis“.Vokietijoje gyvenusi rašytoja, dailininkė Aldona Gustas žinoma tarptautinėje scenoje, tačiau Lietuvoje ji pažįstama ne visiems. Kuo ji sužavėjo užsienio auditoriją? Kaip skleidžiasi erotinis leitmotyvas kūrėjos darbuose? Apie tai pasakoja dokumentinis filmas „Piešianti poetė“.Šiandien Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.Vienos radijo simfoniniam orkestrui grasinama finansavimo nutraukimu. Klasikinės muzikos bendruomenė sujudo palaikyti grėsmėje atsidūrusio orkestro. Kiek šiandien aktualus specifinis radijo orkestro formatas?Ved. Urtė Karalaitė

Žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės kultūros komentaras apie tai, kaip praėjusiais metais iškilo drabužio reikšmė politikoje.Energetikos ir technikos muziejuje lankytojams pristatoma nauja pastovios ekspozicijos erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Pristatydamas moderniausią Baltijos šalyse tokio tipo ekspoziciją – Virsmo salę, – muziejus plečia savo funkcijas ir tampa mokslo centru.Ryškiausius 2022-ųjų metų Prancūzijos kultūros įvykius apžvelgia mūsų bendradarbis Paryžiuje Ignas Zalieckas.Klasikos koncertų salės programa.Gruodžio 20 dieną pasaulį apskriejo žinia, kad Talibanas Afganistane uždraudė moterims siekti aukštojo mokslo. Per praėjusius metus tai jau ne pirmas moterų teisių pažeidimas po Talibano jėga atėjimo į valdžią 2021-aisiais. Kaip kis Afganistano visuomenė ir tarptautiniai santykiai po tokių apribojimų?Meno kriminalistika – žymiausi pasaulyje meno rinkos falsifikatai bei vagystės, smurtiniai ir vandaliniai nusikaltimai prieš meną, karo trofėjais tapę meno kūriniai. Apie tai pokalbyje su menotyrininke dr. Simona Skaisgire.Vienam žymiausių visų laikų dirigentui Lietuvoje, Petrui Bingeliui, šiandien būtų sukakę 80 metų. Šia proga su bendražygiais prisimename ryškiausius maestro darbus ir laiką kartu.Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Stasio Šimkaus konservatorija, dažniau absolventų vadinama „šimkine“, pasitinka garbingą 100-to metų jubiliejų. Konservatorija įkurta prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, siekiant auginti uostamiestyje lietuvišką aukštąją kultūrą. Ilgus metus ši muzikos kalvė garsėjo puikiais pučiamųjų instrumentų atlikėjais, o šiandien muzikai pasišventusių mokinių klasėse vis mažiau.Šio trečiadienio rubrika Kalbos rytas – apie rašybos ypatumus, žodžius, kurie rašomi didžiąja raide, ir kaip tikriniai pavadinimai virsta bendriniais. Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Ramune Vaskelaite.Vakar Vytauto Didžiojo universitetas organizavo tarptautinį forumą matematikos mokytojams ir tyrėjams, kurio tikslas – sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose. Kokias ryškiausias problemas įžvelgia tyrėjai? Kas lemia šiuolaikinio žmogaus mokymosi sunkumus?Latvijos sostinė Ryga praėjusią savaitę deklaravo ambiciją kurti savo metavisatą ir tapti vienu pirmųjų Europos metamiestų. Šia valstybės remiama iniciatyva bus siekiama skatinti papildytos ir virtualios realybės tyrimus, technologijų kūrimą ir pritaikymą. Panašiu metu Europos komisija metavisatoje organizavo edukacinį renginį skirtą šviesti jaunus žmones ir sudominti Europos sąjungos idėja, kuriame pasirodė vos 5 dalyviai.Ievos Buinevičiūtės laida „Įgarsintas vaizdas“ šiandien veda klausytoją į Brazilijos favelas, šios šalies muzikinės kultūros ir ypač bossa novos gimtinę.Šiandien Vilniuje pristatoma filosofo Leonido Donskio vėlyvųjų publikacijų knyga „Man skauda“. Rinkinys pasirodo praėjus 6-iems metams nuo staigios autoriaus mirties, o šiemet Leonidui Donskiui būtų sukakę šešiasdešimt. Plataus akiračio filosofui rūpėjo ir užsienio politika, ir švietimas, ir populiarioji kultūra, ir futbolas, ir dar daug temų. Kokius klausimus filosofas kelia šio rinkinio tekstuose? Kalbamės su knygos sudarytoja žurnaliste, visuomenininke Birute Garbaravičiene.Šiandien LRT KLASIKOS eteryje tiesiogiai skambės Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ koncertas „Tamsūs laikai. Atspirties taškas“. Tai viena naujausių ansamblio programų, atsigręžianti į dramatiškiausius trijų valstybių – Jungtinių Valstijų, Lietuvos ir Ukrainos – istorinius taškus. Koncerte skambės amerikiečių minimalisto Steve'o Reicho, lietuvių kompozitorės Rita Mačiliūnaitė ir ukrainiečių kompozitoriaus Boriso Loginovo kompozicijos.Ved. Urtė Karalaitė

Alytus žalias miestas, kurį supa miškai ir parkai. Nemunas, piliakalniai, ežerėliai su paplūdimiais sudaro kurortinio miesto įspūdį.Pasižvalgykime po Alytų su Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene ir Alytaus miesto savivaldybės Apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Ramune Zubre.Susipažinkime su gatvės pastatų sienų menininku Pijumi Šematulskiu ir Kavos kultūros namų įkūrėjais, kavinės „Kavos skveras“ savininkais Giedriumi ir Neringa Platūkiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Beveik po ketverių metų pertraukos Vilniaus teatras „Lėlė“ vėl publikai atveria Didžiosios salės duris. Teatro erdvių remonto bei scenos technologijų atnaujinimo eigą koregavo įvairios krizės, į kurias kūrybiškai pažvelgė „Lėlės“ bendruomenė. Kokias naujas menines perspektyvas planuoja teatras, išgyvenęs negandų metą?Šiaulių dailės galerijoje – gerųjų patirčių sklaidos forumas „Kūrybinis potencialas: prarastos galimybės“. Forume dalyvavo Šiaulių regiono menininkai bei šalies kultūros įstaigų ir organizacijų atstovai, diskutavę apie kūrybingumą, jo svarbą ir plėtrą. Susitikime pristatytos menų inkubatorių regionuose galimybės ir perspektyvos, scenos meno tvarumas ir sklaida, įvairios meninio aktyvizmo praktikos. Didelis dėmesys skirtas vis dar vangiai sprendžiamai regionų kultūros atskirčiai.Neseniai Lietuvių kalbos instituto leidykla išleido knygą „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika". Besklaidydamos puslapius, LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė su knygos viena iš sudarytojų dr. Jolita Urbonavičiene bandė ieškoti atsakymo į klausimą, ar ateityje tarmės išnyks ir visa Lietuva kalbės bendrine kalba?Spalio 25 d., minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo V. Landsbergio 90 metų jubiliejų, Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame. Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio institucijų. Konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas. Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą.Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“. Režisierės Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštis 2020 m. filme „Perspektyvi mergina“, vedantis žiūrovą per juodojo humoro trilerį į tragišką pabaigą, atveriančią guminukais kvepiančią šiuolaikinės kultūros sitemą ir jos atstovus – gerus vyrukus, nustumiančius prievartą patiriančias moteris į paraštes. Tačiau E. Fenel filme keičia požiūrio tašką, pop muzikos reikšmę ir rengia kerštą su quasi religiniu užsidegimu bei įkvėpimu dar vienai feminizmo perspektyvai.„Lietuvos rašytojų sąjunga per pastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų ne kartą bandė užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungomis, tačiau intensyvūs susitikimai prasidėjo tik 2018 m. Vienas šio aktyvaus bendradarbiavimo tikslų buvo atgaivinti Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų knygų leidybą“, – pasakoja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Jau išleista pirmoji kartu su Baltijos šalių partneriais sukurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga: estų poetės Enės Mihkelson eilėraščių rinkinys „Bokštas“.Vakar Vilniaus mokytojų namuose finišavo projektas „Neriam į Vilnių“, kurio metu jauni žmonės iš visos Lietuvos kūrė eilėraščius bei trumpametražius filmus Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga. Baigiamojo renginio metu pirmą kartą nuskambėjo pagal projekto dalyvių eiles sukurtos dainos, kurias atliko Baltasis Kiras, Raminta Naujanytė-Bjelle ir Gytis Ambrazevičius.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.Eidamas 63 – iuosius metus mirė poetas Liudvikas Jakimavičius. Jį prisimename su paskutinio interviu su kūrėju autore, žurnalo „Nemunas“ redaktore Erika Drungyte.Mados analitikės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie naują sceninės mados erą.Lietuvos kino centras paskirstė finansavimą kino kūrėjų projektams. Tarp negavusių finansavimo atsirado Venecijos „Juoduju liūtu“ apdovanoto Lauryno Bareišos naujo filmo vystymo projektas, finansavimo negavo ir nauji Marato Sargsyano, Algimanto Puipos filmų projektai.Ką šią savaitę girdėsime Klasikos koncertų salėse?Kokį vizualinį miesto identitetą kurs Panevėžys? Ir kaip miesto vizualinis identitetas gali padėti skleisti žinią apie miestą?Valdovų rūmų muziejuje prasidės mažųjų plenerų ciklas skirtas suaugusiems ir paaugliams.Kokie stojimų į Lietuvos aukštąsias meninio ugdymo įstaigas rezultatai? Kaip stojančiųjų srautus pakeitė didelis neišlaikiusiųjų matematikos egzaminą procentas?Folkroko grupė „Žalvarinis“ pristato ilgai brandintą vaizdo dainos „Ratuto“ vaizdo klipą.

Žurnalo „Nemunas“ naujo numerio apžvalga.Kaip karo laikotarpiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą socialiniuose tinkluose skleidžiamu patikimos žiniasklaidos turiniu? Apie šių dienų realijas kartu su Vilniaus universiteto dėstytojais, propagandos ekspertais Viktoru Denisenko bei Mantu Martišiumi kalbasi Vaidotas Burokas.Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą.Apie žmogaus santykį su velnio ir angelo būtybėmis žodinėje kultūroje kalbasi kultūros redaktorė Lina Smolskienė ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Solveiga Šlapikienė.Vilniaus mokyklose pirmą kartą pradėtas taikyti suomiškasis fenomenais grįstas ugdymas.Su klasikinės muzikos pasaulio atstovais ir kritikais kelsime klausimą, ar Europos teatrų pasirinkimai skleisti Rusijos kultūrą vertybiškai priimtini?Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“.Ved. Urtė Karalaitė

„Kur Nemunas teka“ ir kitos kelionės su Anzelmu Matučiu skiriame A. Matučio 99-osioms gimimo metinėms paminėti. FM99 kalbėjome, albumą vartėme ir keliones prisiminėme su buvusia turiste

Pirmoji laidų ciklo "Praeities dulkes išsklaidžius" su Alytaus kraštotyros muziejumi laida „Kur Nemunas teka“ ir kitos kelionės su Anzelmu Matučiu. Pokalbis su muziejaus rinkinių saugotoja Vilmante Petrusevičiene ir buvusia turiste Liucija Snarskiene Petrauskaite.

Paveldosaugininkai priėmė sprendimą išbraukti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą iš saugomų kultūros vertybių sąrašo.Šokio teatras ir mokykla „Low Air“ mini veiklos 10-metį, ta proga rengia festivalį, kurio metu parodys visus per šį laiką sukurtus spektaklius ir pristatys premjerą apie paauglių išgyvenimus.Nemunas ir Neris, gal dar Nevėžis – kalbėdami apie Kauną minime šias upes. Apie iniciatyvą TẽKA, siekiančią atkurti ir kurti miesto upių kultūrą Kotrynai Lingienei pasakoja architektė Rasa Chmieliauskaitė.Menotyrininkas Marius Daraškevičius pristato knygą „Magiškiausias kambarys arba Dvaro vaistinėlė“, kurioje atskleidžia, kokios gėrybės buvo saugomos ne kiekvienam atviroje dvaro patalpoje.Kompiuterinių žaidimų pramonė yra realybė, kurios tradicinis kultūros laukas, patinka jam ar ne, nebegali ignoruoti. Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras.Pasaulyje: Danijoje dėl vienos undinėles pradėtas ieškinys, Egipte tęsiamos papiruso gamybos tradicijos, po beveik 200 metų vėl rodomas Ternerio paveikslas, o kitas šių dienų dailininkas už kūrybą gautus pinigus aukoja benamiamsPanevėžietė fotomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė Rokiškio kultūros centre pristato parodą „Odė Lietuvos miesteliams“. Ji sako, kad žmonių gyvenimas miesteliuose gerėja, jie puošiasi ir tvarkosi, bet dėl to unikalių, autentiškų kadrų fotografei lieka mažiau.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šilutės rajone ūkininkaujantys broliai, Egidijus ir Vitalijus Bičkai, laiko pienines karves, bet sako, kad jų ateityje ketinama atsisakyti. Alternatyvą mato javų auginime. Gerokai trąšų kiekį sumažinę ūkininkai Žaliojo kurso reikalavimų nebijo.Sena sodyba, prastos būklės namas, didžiuliai plotai ir šalia tekantis Nemunas tai, ką rado į Prienų rajoną atvykę kauniečiai, Raminta ir Kęstutis Zaicevičiai. Jauna šeima entuziastinagi kuriasi kaime, augina žirgus, haskių veislės šunis ir ketina veisti kilmingus ispaniškus žirgus.Ved. Rūta Katkevičienė

Žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Kolegė Alma Valantinienė lankosi menininkų rezidencijoje „Kultūra ir gamta“ Ignalinoje.Populiariausia Klaipėdos knyga 2020 metais tapo Vasilijaus Safronovo „Klaipėdos miesto istorija“, gražiausia – tapo Danguolės Ruškienės sudarytas Vyto Broniaus Karaciejaus retrospektyvinis forografijų albumas „Jutimai“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mįslių atsiradimą kalboje, erotinių mįslių funkcijas ir mįsles kaip protmūšių pirmtakes.Šiandien minime 80-ąsias Birželio sukilimo metines. Ar Lietuvių aktyvistų fronto bandymai virto sėkme ar nesėkme? Kodėl šis sukilimas – nepatogi tema istorikams ir ar sutariama, kaip vertinti sukilimą šių dienų kontekste?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas spie Nicholo Britello garso takelį Barry Jenkinso filmui „Jei Bylo gatvė prabiltų“.Kokių alternatyvų pateiks vasaros sezoną pradedantis LRT OPUS?Ved. Indrė Kaminckaitė

„Tik dvi vietos Lietuvoje – mūsų valstybės susidarymo centras Kernavė ir Sudargas, viena iš stipriausių kadaise įvardijamų Žemaitijos tvirtovių, turi po penkis išlikusius piliakalnius – savo istorijos praeities liudytojus“, – rašo knygos –Sudargo istorijos atspindžiai autorė Alberta Natalija Dragūnaitienė.Verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad saugoti reikia ne tik gamtos paminklus, bet ir žmones. Paminklai lieka, o žmonės, sukaupę didžiulį žinių lobyną, negrįžtamai iškeliauja.Dailininkų muziejai visame pasaulyje traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves, kuriose gimė meno kūriniai, gyveno menininkai. Jurbarko dvaro parke taip pat yra vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Vinco Grybo memorialinis muziejus ir vėl laukia lankytojų. Anot skulptoriaus anūkės Rasos Grybaitės, populiarėja edukacijos, nes žmonės savo rankomis nori kažką sukurti, pajausti, kaip gimsta meno kūriniai. Kartu su Rasa edukacijas veda muziejininkė Gabija Viduolytė.Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kviečia užsukti į Lankytojų centrą ir primena: „Pažintiniai takai įrengti ne jiems lankyti, o pažinti juos supančias vertybes“.Nemunas praturtėjo pramogomis. Plaukimas moderniu laivu „Bisena“, amfibijomis. Gera proga pasikalbėti su šeimos verslo galva kapitonu Antanu Grumuldžiu ir jo šeimos nariais bei pagalbininkais. Mintimis apie verslo, kultūros, paslaugų klasterį „Panemunių turai“ mintimis dalijasi Kristina Vančienė, Gediminas Naujokas, Nerijus Blažys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė XIX a. Vilnijos krašte gyvenęs ir kūręs poetas, publicistas, kraštotyrininkas Vladislavas Sirokomlė. Jis laikomas turizmo pradininku Lietuvoje. Keliautojo parašytos knygos „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, „Iškylos dienoraštis po Lietuvą ir Žemaitiją“, „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ ir šiandien nepraranda pažintinės vertės. Vilniaus rajone, Bareikiškių kaime, Vladislavo Sirokomlės muziejaus muziejininkas Juzef Šostakovski pasakoja apie XIX a. kultūros veikėjo gyvenimą ir kūrybą.Kodėl lietuvių kilmės dailininko Krzysztofo Sokolovskio kūrybinis kelias iš Varšuvos veda į Vakarus, o ne į Lietuvą? Tapytojas, šiuolaikinių interjerų kūrėjas gimė Šalčininkų r., Eišiškėse. Šiandien menininkas gyvena ir kuria Varšuvoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Legendinį operos solistą Vaclovą Daunorą prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Po rekonstrukcijos atidarytas Palangos kurhauzas – grafų Tiškevičių palikimas ir miesto simbolis. Domisi Česlovas Burba.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie gerovės kultūrą.Rubrika „Klasikos koncertų salės” – šios savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Nacionalinė dailės galerija rengia tarptautinį forumą „Meno skonis rytojaus muziejuje“, skirtą šiuolaikinei muziejininkystės, meno muziejų vadybos gerajai praktikai ir ateities tendencijoms apžvelgti. Pokalbis su dr. Inga Urbonaite-Vadokliene, architekte, projekto „Radvilų rūmai atgimsta“ kuratore.Dusetiškis gamtos dailininkas ir dailės pedagogas Alvydas Stauskas Anykščių kultūros centre pristato parodą „Vandens metamorfozės“ – ant drobės spausdintas fotografijas, atskleidžiančias dailininko žvilgsnį į gamtą per fotoobjektyvą. Su kūrėju susitiko Alma Valantinienė.„Skalvijos“ kino centras pradeda rodyti čekų Naujosios bangos operatoriaus Jaroslavo Kučeros (1929-1991) kūrybos retrospektyvą. Paskirti retrospektyvą operatoriaus kūrybai – nedažnas įvykis. Tačiau J. Kučera suvaidino svarbų vaidmenį XX a. antros pusės čekų kine – buvo vienas iš tų, kurie apibrėžė čekų Naująją bangą, besipriešinusią tuometinėje Čekoslovakijoje vykusiai normalizacijai. Pokalbis apie šio operatoriaus eksperimentus kine su „Skalvijos“ programų sudarytoja Egle Maceinaite.Ved. Indrė Kaminckaitė

ES vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, laukiama valstybių pritarimo. Kur ir kam naudosime pinigus? Pokalbis su esamu ir buvusia finansų ministre. Vis dar nepavyksta atstatyti e-sveikatos sistemos, darbai tęsiami antrą parą. Papildomi alkoholio ribojimai nepaskatino mažiau vartoti alkoholio, skelbia naujas VU mokslininkų tyrimas. Nepaisant lietaus, upėse senka vanduo. Nemunas ir Nevėžis sausros paveikti labiausiai. JK numato keisti saugumo įstatymus. Ved. Deividas Jursevičius.

Kultūros publikacijų penktadienio spaudoje apžvalga.Muziejininkas, literatas, tinklaraštininkas Raimondas Guobis neseniai išleido knygą „Žemė žuvų ženkle“. Joje savo piešiniais atskleidžia Šventosios ir jos pakrančių istoriją.Literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia naujausias poezijos knygas: Dainiaus Dirgėlos „2D ir kiti formatai“, Ievos Toleikytės poetinį debiutą „Raudonas slidus rūmas“ ir Lauros Kromalcaitės eilėraščių rinkinį „Mūsų čia niekad nebuvo“.Šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ parengė specialią vasaros programą. Pokalbis su festivalio vadove Gintare Masteikaite. Kultūros mėnraščio „Nemunas“ redakcija skundžiasi sumažėjusiu finansavimu žurnalui iš Kauno miesto savivaldybės. Ar Kaunas netaps tuščias kultūros? Kalbame su „Nemuno“ redaktore Erika Drungyte ir Kauno miesto savivaldybės atstovu.Oskaro Koršunovo įkurtas nepriklausomas OKT teatras švenčia savo 20-metį. Apie teatro istoriją ir šiandieną pokalbis su režisieriumi O. Koršunovu.Vedėjas Marius Eidukonis.

Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Šią vasarą sukanka 60 metų, kai buvo pastatyta Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Česlovas Burba apie išskirtinę bažnyčios istoriją kalbasi su Klaipėdos universiteto istoriku profesoriumi Vasilijumi Safronovu.Ketvirtos kartos lietuvė Amber Gintarė Gray, gyvenanti Amerikoje, Virdžinijos valstijoje, savo meilę gimtajai šaliai įprasmina, prekiaudama gintaro dirbiniais. Dalį pelno ji skiria skiria labdaros projektams, skirtiems Lietuvos kaliniams.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Visame pasaulyje vykstant „Black lives matter“ protestams, „HBO Max“ filmų platforma trumpam nutraukė vieno populiariausių kino istorijoje filmo „Vėjo nublokšti“ rodymą. Jis į platformą sugrįš su istorikės komentaru apie filme romantizuojamą vergiją. Šis sprendimas sukėlė aršias visuomenės diskusijas: ar tai - cenzūra? Kaip iš šių dienų perspektyvos vertinti tokius meno kūrinius, diskutuosime su VDU profesore Milda Ališauskiene ir filosofu Nerijumi Mileriumi. Domantas Razauskas pristato muzikines naujienas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Paulius Samoška – geriausiai žinomas, kad youtuberis, kuris keliausia po neatrastas Lietuvos vietas ir iš pačių neįtikėčiausių vietų pateikia vaizdo medžiagą. Legendinė Druskininkų sanatorija „Nemunas“ ir ten praleisti naktis, apsilankymas Kauno vaiduoklyje viešbutyje „Britanija“ ar lipimas į 328 metų aukščio radijo anteną. Apie viską jis papasakojo „RadioDiena laidoje: Justė ir Jonas“. Laidą „RadioDiena“ klausyk šiokiadieniais nuo 14 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „RadioDiena: Jonas ir Justė“.

Pokalbis su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi, apie kurio garsųjį albumą „Žiedai tarp žiedų“ iki šiol netyla kalbos.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Jono Meko kūryba pirmą kartą pristatoma Izraelyje. Ar įdomus Mekas ir Fluxus judėjimas Izraelio gyventojams, pasakoja Lietuvos kultūros atašė Izraelyje Elena Keidošiūtė. Su rubrika „Kalbos rytas“ - užsienio baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai pasakoja apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje ir priežastis, kodėl užsieniečiai nori išmokti šią archajišką kalbą.Penkioliktą kartą prasideda prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Kur slypi prancūziško kino fenomenas? Ir ar vis dar galime kalbėti apie ryškius nacionalinio kino bruožus globalizacijos ir koprodukcijų kontekste? Apie tai kalbamės su festivalio organizatorėmis Ramune Vrubliauskiene, Egle Čepaite ir Juste Litinskaite. Kodėl muzikiniai vaizdo klipai verti parodos galerijoje? Lankomės Rimo Sakalausko parodoje „Dispozicija“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Neroną.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete visiškai nenumato skirti lėšų dėstytojų ir mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui. Prieš ketvirtadienio įspėjamąjį streiką, Vilniaus universitetas ir judėjimas „Paskutinis prioritetas“ organizuoja akcijas „Diplomas už ačiū“ ir „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Kodėl grafikas Edmundas Saladžius negaili kritikos menotyrininkams, skirstantiems meną į šiuolaikinį ir neaktualų? Vilniuje prasideda „Paviljono“ knygų savaitgalis. Kaip, gausėjant skaitymo festivaliams, kinta jų reikšmė ir tikslas? Kas lemia, kad vienu pirmųjų vaiko ištartų žodžių tampa „mama“? Apie žodžių tarimo paprastinimo strategijas pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė.Kaip atrasti lietuvišką animaciją ir kaip paskatinti ją kurti? Kaip keičiasi animacija ir kas išlieka nepakitę? Apie tai pasikalbėsime su animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ meno vadovu, animatoriumi Valentu Aškiniu ir animatoriumi Meinardu Valkevičiumi. Talino kino festivalyje Jurgio Matulevičiaus ilgametražio vaidybinio filmo „Izaokas“ premjera. Su filmo režisieriumi ir scenarijaus bendraautore Saule Bliuvaite kalbasi Austėja Kuskienė. Klasikos enciklopedija apie aštunto dešimtmečio kiną. Kultūros renginiai. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Kaune ruošiamasi Kurčiųjų poezijos festivaliui. Pokalbis studijoje su Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentė Erika Jočyte (vertėja Andželika Teresė).Žvilgsnis į naują žurnalo „Nemunas“ numerį su vyr. redaktore Erika Drungyte ir kultūros naujienų šalies dienraščiuose apžvalga. Švedijos festivalyje „Avant“ – dėmesys Baltijos šalių eksperimentiniam kinui. Domisi Birutė Rutkauskaitė.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Išrinkti Tautos namų – nacionalinės koncertų salės – architektūrinio konkurso nugalėtojai. Kaip jų projektą vertina architektūros ekspertai? Kokia buvo prieš 100 metų iškelta Tautos namų idėja ir kaip ją ketiname įgyvendinti? Kokia būsimosios koncertų salės funkcija ir reikšmė nacionaliniu bei tarptautiniu mastu? Diskusija su architektūros istorike Marija Drėmaitė, architektais Tomu Grunskiu ir Audriumi Ambrasu bei Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite.„Klasikos enciklopedija“ – apie oro kondencionierius. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Apie kino festivalį „Baltijos banga“ pasakoja jo direktorė Ieva Norvilienė ir programos sudarytoja Rasa Paukštytė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras „Ramūnas Karbauskis ir moterys“. Šiemet 110 metų sukanka Argentinos draugijai „Nemunas“, seniausiai lietuvių bendruomenei Pietų Amerikoje. Kuo ypatinga ši draugija, pasakoja ten praktiką atlikusi LRT žurnalistė Inesa Rinkevičiūtė. Knyga „Contemporary Lithuanian Theatre: Names and Performances“ pasakoja šiuolaikinio Lietuvos teatro istoriją ir jo dabartį. Besibaigiant vasarai ir artėjant rudeniui, kuomet atgimsta šalies teatrų gyvenimas, pokalbis su studijos viešniomis – sudarytoja, teatrologe Ramune Balevičiūte ir viena iš tekstų autorių, teatrologe Goda Dapšyte – apie šiuolaikinio Lietuvos teatro tendencijas ir lūkesčius naujam sezonui.„Klasikos enciklopedija“ – apie Platoną.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kodėl svarstoma Kauno paveikslų galeriją pervadinti Jurgio Mačiūno vardu? Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Ką žinome apie religinių bendruomenių sąveiką Balkanuose? Paskelbtos 2020-ųjų Lietuvos mažosios kultūros sostinės: Kačerginė, Lekėčiai, Simnas, Musninkai, Akmenė, Skaudvilė, Žlibinai, Juodupė, Tauragnai ir Veiviržėnai. Su mažųjų kultūros sostinių atstovais pasikalbėsime apie dabartinę kultūros situaciją kiekviename regione ir lūkesčius, ką turėtų pakeisti šis titulas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Vakar Amžinybėn iškeliavo menininkas Jonas Mekas. Jono Meko darbai ir asmenybė. Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Knyga yra tiesiog tobulas formatas, tarsi mažytis unikalus muziejus, kurį tu vis gali pasiimti, atsiversti ir būti kartu su juo“, – sako jauna dailininkė Rasa Jančiauskaitė, kurios iliustracijos Mariaus Marcinkevičiaus knygai „Maži eilėraščiai mažiems“ atrinktos į Bolonijos vaikų knygų mugės 2019 iliustruotojų parodą. „Klasikos enciklopedija“– apie radijo spaudos apžvalgų pradžią. Ved. Alma Valantinienė.

„Tyrimai rodo, kad tie, kas skaito daugiau skaitmeninių knygų, daugiau skaito ir popierinių, kitaip tariant, suformavus įgūdį, skaitymo norą, potraukį, knygos forma tampa antraeiliu dalyku“, – teigia skaitmeninių knygų bibliotekos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Man patinka meniškas mąstymas, bet traukia ir analitiški, gilesni pamąstymai, tyrinėjimas, pasaulio, visuomenės suvokimas. Dažnai ir moksle, ir mene analizuojamos tos pačios temos, tik kitu kampu. Žiūrėjimas į tą patį dalyką keliais pjūviais – dar vienas būdas suvokti, kas tu esi. Mano atveju – per šokį, tai yra per meną, arba per mokslą, politologiją“, – sako Jaunojo kūrėjo premija apdovanotas šokėjas Marius Pinigis.„Klasikos enciklopedija“ – apie Fransį Beikoną.Ved. Indrė Kaminskaitė.

„Tyrimai rodo, kad tie, kas skaito daugiau skaitmeninių knygų, daugiau skaito ir popierinių, kitaip tariant, suformavus įgūdį, skaitymo norą, potraukį, knygos forma tampa antraeiliu dalyku“, – teigia skaitmeninių knygų bibliotekos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Man patinka meniškas mąstymas, bet traukia ir analitiški, gilesni pamąstymai, tyrinėjimas, pasaulio, visuomenės suvokimas. Dažnai ir moksle, ir mene analizuojamos tos pačios temos, tik kitu kampu. Žiūrėjimas į tą patį dalyką keliais pjūviais – dar vienas būdas suvokti, kas tu esi. Mano atveju – per šokį, tai yra per meną, arba per mokslą, politologiją“, – sako Jaunojo kūrėjo premija apdovanotas šokėjas Marius Pinigis.„Klasikos enciklopedija“ – apie Fransį Beikoną.Ved. Indrė Kaminskaitė.

„Prisimenant šių dienų aktualijas ir žiniasklaidoje plačiai afišuojamas antraštes, įkalinimo įstaigoje visas dėmesys fokusuojamas ties kriminaline subkultūra ir joje tarpstančiu vyriškumu. Labai pravartu tyrinėti tą subkultūrą, nes nežinant jos ypatumų, sunkų kažką pakeisti. Vienas iš būdų suvaldyti kriminalinį vyriškumą – per meninę veiklą", – sako Renata Obcarskė, VDA parodų salėje „Titanikas" pristatanti savo meninį tyrimą „Įkalintas vyriškumas“. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Apie istorijos labirintus ir fantomus savo komentare „Kasetė atminčiai atgauti“ svarsto literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Apie lietuviškas vietas Amerikoje.„Dalis mūsų istorijos liko už valstybės sienų. Vietovardžiai ir amžino poilsio vietos, rūmai ir dvarai, bažnyčios ir parkai... Vokiečiai, lenkai, žydai lanko su jų istorija susijusias vietas, tarp jų ir esančias Lietuvoje, tačiau patys lietuviai dar nėra atradę savojo paveldo užjūriuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė iniciatyvos „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis.„Klasikos enciklopedija“: Kiyomizudera (Tyro vandens šventykla).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Prisimenant šių dienų aktualijas ir žiniasklaidoje plačiai afišuojamas antraštes, įkalinimo įstaigoje visas dėmesys fokusuojamas ties kriminaline subkultūra ir joje tarpstančiu vyriškumu. Labai pravartu tyrinėti tą subkultūrą, nes nežinant jos ypatumų, sunkų kažką pakeisti. Vienas iš būdų suvaldyti kriminalinį vyriškumą – per meninę veiklą", – sako Renata Obcarskė, VDA parodų salėje „Titanikas" pristatanti savo meninį tyrimą „Įkalintas vyriškumas“. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Apie istorijos labirintus ir fantomus savo komentare „Kasetė atminčiai atgauti“ svarsto literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Apie lietuviškas vietas Amerikoje.„Dalis mūsų istorijos liko už valstybės sienų. Vietovardžiai ir amžino poilsio vietos, rūmai ir dvarai, bažnyčios ir parkai... Vokiečiai, lenkai, žydai lanko su jų istorija susijusias vietas, tarp jų ir esančias Lietuvoje, tačiau patys lietuviai dar nėra atradę savojo paveldo užjūriuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė iniciatyvos „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis.„Klasikos enciklopedija“: Kiyomizudera (Tyro vandens šventykla).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Jau pirmasis tarptautinis Juozo Pakalnio vardo konkursas parodė, kad tokie renginiai atlikėjams tampa puikiu atspirties tašku tolesniame karjeros kelyje, o visiems muzikos mylėtojams – galimybe pažinti ir patirti pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų skambesį“, – apie II tarptautinį Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursą sako jo sumanytojas, meno daktaras, obojininkas Robertas Beinaris.„Tikrai labai aštriai jutau sakytinės istorijos metodo galimybes ir ribotumus, kai mes kalbėjomės su Irena. Šie pokalbiai man buvo nauja įdomi ir labai intensyvi patirtis, keitė mano asmeninį santykį su tam tikrom temom, kurios man, kaip mokslininkui, buvo abstrakcijos“, – patirtimi rašant knygą „Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus“, dalyvaujančia Metų knygos rinkimuose, dalijasi istorikas Aurimas Švedas. Naujausio mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga. „Vyresnioji dukra – beje, dabar studijuojanti skulptūrą – kažko vaikystėje norėjo, aš jai kažko neleidau, ir tuomet ji man pagrasino: „Jeigu taip, aš tiek žmonių pripaišysiu tavo tame paveiksle!“ Ir tai buvo taip taiklu...“ – prisimena tapytoja Patricija Jurkšaitytė, pirmojoje MO parodoje „Visas menas – apie mus“ pristatanti tris savo darbus iš serijos „Olandijos istorijos“, kuriuose, pertapydama žymių Olandijos meistrų reprodukcijas, eliminuoja personažus ir palieka tik interjerus.Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Jau pirmasis tarptautinis Juozo Pakalnio vardo konkursas parodė, kad tokie renginiai atlikėjams tampa puikiu atspirties tašku tolesniame karjeros kelyje, o visiems muzikos mylėtojams – galimybe pažinti ir patirti pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų skambesį“, – apie II tarptautinį Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursą sako jo sumanytojas, meno daktaras, obojininkas Robertas Beinaris.„Tikrai labai aštriai jutau sakytinės istorijos metodo galimybes ir ribotumus, kai mes kalbėjomės su Irena. Šie pokalbiai man buvo nauja įdomi ir labai intensyvi patirtis, keitė mano asmeninį santykį su tam tikrom temom, kurios man, kaip mokslininkui, buvo abstrakcijos“, – patirtimi rašant knygą „Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus“, dalyvaujančia Metų knygos rinkimuose, dalijasi istorikas Aurimas Švedas. Naujausio mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ numerio apžvalga. „Vyresnioji dukra – beje, dabar studijuojanti skulptūrą – kažko vaikystėje norėjo, aš jai kažko neleidau, ir tuomet ji man pagrasino: „Jeigu taip, aš tiek žmonių pripaišysiu tavo tame paveiksle!“ Ir tai buvo taip taiklu...“ – prisimena tapytoja Patricija Jurkšaitytė, pirmojoje MO parodoje „Visas menas – apie mus“ pristatanti tris savo darbus iš serijos „Olandijos istorijos“, kuriuose, pertapydama žymių Olandijos meistrų reprodukcijas, eliminuoja personažus ir palieka tik interjerus.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Berlyne visą vasarą veikia tapybos paroda „Aistra keliauti: nuo Casparo Davido Friedricho iki Auguste Renoir'o“. Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ rugpjūčio numerio apžvalga. Pokalbis su I.Korybut-Daszkiewicz apie lietuvių literatūros pristatymą Lenkijoje.Mykolas Drunga užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje "New York Times'o" kritikų žodžiais pažvelgs į tris naujus pastatymus Zalcburge – tai Klaudijaus Monteverdžio „Popėjos karūnavimas“, Richardo Štrausso „Salomėja“ ir Gioacchino Rossinio „Italė Alžyre“.Ved. Alma Valantinienė.

Berlyne visą vasarą veikia tapybos paroda „Aistra keliauti: nuo Casparo Davido Friedricho iki Auguste Renoir'o“. Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ rugpjūčio numerio apžvalga. Pokalbis su I.Korybut-Daszkiewicz apie lietuvių literatūros pristatymą Lenkijoje.Mykolas Drunga užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje "New York Times'o" kritikų žodžiais pažvelgs į tris naujus pastatymus Zalcburge – tai Klaudijaus Monteverdžio „Popėjos karūnavimas“, Richardo Štrausso „Salomėja“ ir Gioacchino Rossinio „Italė Alžyre“.Ved. Alma Valantinienė.

„Ryto allegro“: reportažas iš menų inkubatoriaus Anykščiuose. „Mūsų misija mažam miestely yra vienyti skirtingų sričių kūrėjus. Ir džiugina tai, kad pas mus įsikūrę menininkai nėra tarpusavyje konkuruojantys, bet kaip tik vienas kitą pastūmėjantys kūrybai, naujoms idėjoms ir naujiems bendriems kūriniams“, – sako Anykščių menų inkubatoriaus darbuotoja Lina Juodienė.Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ tūkstantojo numerio apžvalga.„Visas pasaulis yra tavo tėviškėje“, – įsitikinęs muziejininkas ir kraštotyrininkas Raimondas Guobis, sumanęs ir visuomenės lėšomis įgyvendinęs šimtmečio svėdasiškių galerijos idėją.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje viena tema: Londone pasaulinės premjeros sulaukė lig šiol dingusi, mažai kam žinoma, tačiau pirmarūšė italų kompozitoriaus Gaetano Donizetti opera „Nisidos angelas“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Palmyrą Sirijoje. Ved. Alma Valantinienė.

„Ryto allegro“: reportažas iš menų inkubatoriaus Anykščiuose. „Mūsų misija mažam miestely yra vienyti skirtingų sričių kūrėjus. Ir džiugina tai, kad pas mus įsikūrę menininkai nėra tarpusavyje konkuruojantys, bet kaip tik vienas kitą pastūmėjantys kūrybai, naujoms idėjoms ir naujiems bendriems kūriniams“, – sako Anykščių menų inkubatoriaus darbuotoja Lina Juodienė.Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ tūkstantojo numerio apžvalga.„Visas pasaulis yra tavo tėviškėje“, – įsitikinęs muziejininkas ir kraštotyrininkas Raimondas Guobis, sumanęs ir visuomenės lėšomis įgyvendinęs šimtmečio svėdasiškių galerijos idėją.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje viena tema: Londone pasaulinės premjeros sulaukė lig šiol dingusi, mažai kam žinoma, tačiau pirmarūšė italų kompozitoriaus Gaetano Donizetti opera „Nisidos angelas“.„Klasikos enciklopedija“ – apie Palmyrą Sirijoje. Ved. Alma Valantinienė.

„Kanų liūtų“ sidabras – Jorei Janavičiūtei. Kuo šiemet stebins muzikinis Kristupo festivalis. Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Klasikos enciklopedija.

„Kanų liūtų“ sidabras – Jorei Janavičiūtei. Kuo šiemet stebins muzikinis Kristupo festivalis. Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Klasikos enciklopedija.

Tapytojos Arūnės Tornau paroda „Pabaiga yra pradžia“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga („Nemunas“). Kultūros komentaras – apie kultūros finansavimą (parengė Irena Alperytė).„Ryto allegro“ svečias – Maironio premijos laureatas Almis Grybauskas.„Klasikos enciklopedija“: Ignacas Lojola.

Tapytojos Arūnės Tornau paroda „Pabaiga yra pradžia“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga („Nemunas“). Kultūros komentaras – apie kultūros finansavimą (parengė Irena Alperytė).„Ryto allegro“ svečias – Maironio premijos laureatas Almis Grybauskas.„Klasikos enciklopedija“: Ignacas Lojola.

Pristatome knygą „Lietuvių kalbos idealai: geriausia kalba mokykloje ir žiniasklaidoje”. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas” apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Japonijos ambasada Lietuvoje kviečia į 17-ąjį Japonijos kino festivalį. Klasikos enceklopedija.

Naujų knygų apžvalgoje: Giedriaus Vilpišausko romanas „Vėjas nuo jūros“, Witoldo Gombrowicziaus autobiografinių apybraižų ciklas „Lenkiški prisiminimai“ bei Ilmaro Taskos romanas „Pobeda 1946“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ sausio mėnesio numerio apžvalga.Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų pusmetis.Apie prieš 70 metų Anapilin iškeliavusį Juozą Pakalnį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Maču Pikču (apie dingusį inkų miestą).

Naujų knygų apžvalgoje: Giedriaus Vilpišausko romanas „Vėjas nuo jūros“, Witoldo Gombrowicziaus autobiografinių apybraižų ciklas „Lenkiški prisiminimai“ bei Ilmaro Taskos romanas „Pobeda 1946“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ sausio mėnesio numerio apžvalga.Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų pusmetis.Apie prieš 70 metų Anapilin iškeliavusį Juozą Pakalnį – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Maču Pikču (apie dingusį inkų miestą).

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į renginius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosioms metinėms paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga: „Nemunas“.Naujų knygų apžvalgoje – Vido Poškaus knyga „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ ir Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuos“. Pirmadienio viktorinoje – apie rašytoją Abraomą Suckeverį.

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į renginius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosioms metinėms paminėti.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga: „Nemunas“.Naujų knygų apžvalgoje – Vido Poškaus knyga „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos“ ir Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuos“. Pirmadienio viktorinoje – apie rašytoją Abraomą Suckeverį.

Šarūnas Ščerbakovas, Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio „Nemunas“ valdybos pirmininkas, smagiai pasakoja įspūdžius iš Meksikos, kurioje su ansambliu praleido beveik tris savaites. Paklausykite, kuo išskirtinė Meksika, Šarūno akimis, kokių nuotykių patyrė, kaip kelionės planus pakoregavo žemės drebėjimas, kokia patirtis iš vietos šokių klubo.

Šarūnas Ščerbakovas, Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio „Nemunas“ valdybos pirmininkas, smagiai pasakoja įspūdžius iš Meksikos, kurioje su ansambliu praleido beveik tris savaites. Paklausykite, kuo išskirtinė Meksika, Šarūno akimis, kokių nuotykių patyrė, kaip kelionės planus pakoregavo žemės drebėjimas, kokia patirtis iš vietos šokių klubo.

Akcija „Metų knygos rinkimai“: Mindaugo Kvietkausko esė rinktinė „Uosto fuga“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“: apie lietuvių kalbos pokyčius.Pokalbis su režisieriumi F. Fayyadu apie žmogiškumą tragiškų įvykių akivaizdoje.„Klasikos enciklopedija“: valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas.

Akcija „Metų knygos rinkimai“: Mindaugo Kvietkausko esė rinktinė „Uosto fuga“.Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“: apie lietuvių kalbos pokyčius.Pokalbis su režisieriumi F. Fayyadu apie žmogiškumą tragiškų įvykių akivaizdoje.„Klasikos enciklopedija“: valstybės simboliai – herbas, vėliava ir himnas.

Supažindiname su Lietuvoje nežinomo, dabar gyvenančio ir įvairiose muzikiniuose baruose besidarbuojančio prancūzų kompozitoriaus Philippe Manoury vienu kūriniu – vokaliniu ciklu balsui ir elektronikai „Aidas“. Septynių dalių cikle poetinės erotikos vaizdinius subtiliai perteikia sopranas ir palydintys, jautriai įkomponuoti elektroninių garsų partitūros garsai. Ciklą perskirs fragmentai iš prancūzų dokumentalisto Jacques Perrin filmo „Migruojantys paukščiai“ muzikos, kurios autorius – kompozitorius Bruno Coulais.Lietuviškoje „Audiologų“ dalyje – du kūriniai iš 1930 ir 1931 metų: Stasio Šimkaus simfoninės poemos „Nemunas“ fragmentai (nuo 0:58) ir Jono Dambrausko 1931 metais sukurta „Malda už tėvynę“ (nuo 50:17). Šia giesme net aštuonerius metus kasdien prasidėdavo Kauno radiofono laidos.

Supažindiname su Lietuvoje nežinomo, dabar gyvenančio ir įvairiose muzikiniuose baruose besidarbuojančio prancūzų kompozitoriaus Philippe Manoury vienu kūriniu – vokaliniu ciklu balsui ir elektronikai „Aidas“. Septynių dalių cikle poetinės erotikos vaizdinius subtiliai perteikia sopranas ir palydintys, jautriai įkomponuoti elektroninių garsų partitūros garsai. Ciklą perskirs fragmentai iš prancūzų dokumentalisto Jacques Perrin filmo „Migruojantys paukščiai“ muzikos, kurios autorius – kompozitorius Bruno Coulais.Lietuviškoje „Audiologų“ dalyje – du kūriniai iš 1930 ir 1931 metų: Stasio Šimkaus simfoninės poemos „Nemunas“ fragmentai (nuo 0:58) ir Jono Dambrausko 1931 metais sukurta „Malda už tėvynę“ (nuo 50:17). Šia giesme net aštuonerius metus kasdien prasidėdavo Kauno radiofono laidos.

Panemunių regioninio parko lankytojų centre Jurbarko rajone Šilinės kaime atidaryta nauja moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, kurioje galima susipažinti su panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu. Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas negali atsidžiaugti: „Lankytojai ir turistai užsukę į mūsų lankytojų centrą, kuris įsikūręs buvusioje smuklėje, neskuba išeiti. Jie praleidžia ne vieną valandą susipažindami su Nemuno ir jo slėnio gyvūnais bei augalais, žvejybos ypatumais, tradiciniais amatais. Tai vienintelė tokia išsami ir įvairiapusė ekspozicija apie Nemuno upę Lietuvoje. Taip pat lankytojai išsamesnę informaciją gali gauti, naudodami QR kodus.“

Panemunių regioninio parko lankytojų centre Jurbarko rajone Šilinės kaime atidaryta nauja moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, kurioje galima susipažinti su panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu. Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas negali atsidžiaugti: „Lankytojai ir turistai užsukę į mūsų lankytojų centrą, kuris įsikūręs buvusioje smuklėje, neskuba išeiti. Jie praleidžia ne vieną valandą susipažindami su Nemuno ir jo slėnio gyvūnais bei augalais, žvejybos ypatumais, tradiciniais amatais. Tai vienintelė tokia išsami ir įvairiapusė ekspozicija apie Nemuno upę Lietuvoje. Taip pat lankytojai išsamesnę informaciją gali gauti, naudodami QR kodus.“

Jurbarko rajone Skirsnemunės seniūnijoje Šilinės kaime XVIII a. pabaigoje veikė smuklė. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Daugelio įvykių liudininke teko būti šiai užeigai. Šiuo metu smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija. Netrukus visus pakvies lankytojų centro ekspozicija „Gyvenimas prie Nemuno“.Nemunas visada maitino, šildė ir rengė panemunės žmones. Upėje buvo gaudoma žuvis, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. Pavasarinis ledonešis į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsiplukdydavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. Taip pat buvo gaudomi ir švelniakailiai gyvūnai, kurių kailiukus pardavę gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.Panemunių regioninis parkas siaura juosta driekiasi abipus Nemuno. Dešinė upės pusė priklauso Jurbarko rajonui, kairė – Šakių. Nemuno slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo regyklų Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje bei Seredžiuje. O jau istorijos turtingumas! Kiek tame krašte piliakalnių ir piliaviečių! Galėtų paskolinti visai Lietuvai ir dar liktų. Kraštas savitas ir etniniais skirtumais. Kairiajame Nemuno krante gyvena suvalkiečiai, kuriuos dešiniojo kranto gyventojai vadina „liocais“. Dešiniajame Nemuno krante gyvenančius vakarų aukštaičius „liocai“ pravardžiuoja „karnavyžiais“. Vieni gyveno turtingiau, kiti – prasčiau. Bet bernai ir mergos visais laikais lankydavosi vieni pas kitus, nepaisant paleistų į darbą kumščių ir išlaužtų tvorų baslių.Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas sako, kad ekspozicijoje „Gyvenimas prie Nemuno“ ieškoma daugiau kas vienija abu Nemuno krantus, o ne kas skiria. Todėl tvarkomasi tiek dešiniajame, tiek kairiajame Nemuno krantuose, kuriuos jungia Jurbarko tiltas.Aidas Mozūraitis kviečia užsukti į lankytojų centrą, kuriame galima susipažinti su Panemunių regioninio parko kultūrinėmis vertybėmis.

Jurbarko rajone Skirsnemunės seniūnijoje Šilinės kaime XVIII a. pabaigoje veikė smuklė. Keliauninkai čia stabtelėdavo pavalgyti ir pernakvoti, pailsinti arklius. Daugelio įvykių liudininke teko būti šiai užeigai. Šiuo metu smuklėje įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija. Netrukus visus pakvies lankytojų centro ekspozicija „Gyvenimas prie Nemuno“.Nemunas visada maitino, šildė ir rengė panemunės žmones. Upėje buvo gaudoma žuvis, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. Pavasarinis ledonešis į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsiplukdydavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. Taip pat buvo gaudomi ir švelniakailiai gyvūnai, kurių kailiukus pardavę gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.Panemunių regioninis parkas siaura juosta driekiasi abipus Nemuno. Dešinė upės pusė priklauso Jurbarko rajonui, kairė – Šakių. Nemuno slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo regyklų Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje bei Seredžiuje. O jau istorijos turtingumas! Kiek tame krašte piliakalnių ir piliaviečių! Galėtų paskolinti visai Lietuvai ir dar liktų. Kraštas savitas ir etniniais skirtumais. Kairiajame Nemuno krante gyvena suvalkiečiai, kuriuos dešiniojo kranto gyventojai vadina „liocais“. Dešiniajame Nemuno krante gyvenančius vakarų aukštaičius „liocai“ pravardžiuoja „karnavyžiais“. Vieni gyveno turtingiau, kiti – prasčiau. Bet bernai ir mergos visais laikais lankydavosi vieni pas kitus, nepaisant paleistų į darbą kumščių ir išlaužtų tvorų baslių.Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas sako, kad ekspozicijoje „Gyvenimas prie Nemuno“ ieškoma daugiau kas vienija abu Nemuno krantus, o ne kas skiria. Todėl tvarkomasi tiek dešiniajame, tiek kairiajame Nemuno krantuose, kuriuos jungia Jurbarko tiltas.Aidas Mozūraitis kviečia užsukti į lankytojų centrą, kuriame galima susipažinti su Panemunių regioninio parko kultūrinėmis vertybėmis.

Pokalbis su aktore ir režisiere Oona Mekas apie kino industriją ir filmą „Lošėjas“. Savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudžianskas pasakoja apie kultūrinę spaudą regionuose ir jos rėmimą. Apie Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro dalyvavimą tarptautinėje bienalėje „Jaunieji Europos kūrėjai“ – pokalbis su menotyrininke Goda Giedraityte.Filosofo Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras.Pokalbis su „Kino pavasario“ viešnia Laila Pakalnina.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – susitikimas su satyrike ir vaikų rašytoja Vytaute Žilinskaite.

Pokalbis su aktore ir režisiere Oona Mekas apie kino industriją ir filmą „Lošėjas“. Savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudžianskas pasakoja apie kultūrinę spaudą regionuose ir jos rėmimą. Apie Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro dalyvavimą tarptautinėje bienalėje „Jaunieji Europos kūrėjai“ – pokalbis su menotyrininke Goda Giedraityte.Filosofo Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras.Pokalbis su „Kino pavasario“ viešnia Laila Pakalnina.Rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“ – susitikimas su satyrike ir vaikų rašytoja Vytaute Žilinskaite.

Kairėje Nemuno pusėje Šakių rajone įsikūrusio Gelgaudiškio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų šnekta priskiriama vakarų aukštaičiams veliuoniškiams. Tačiau dešiniame upės krante gyvenantys jurbarkiškiai juos vadino liocais. Mat šie geriau gyvenę ir nešioję kepures su snapeliais, nuo kurių pavadinimo ir gavę šią pravardę. Atsikirsdami liocai kaimynus Jurbarko krašte vadinę karnavyžiais, nes šie blogiau gyvenę ir vaikščioję apsiavę karnų vyžomis. Taip buvo senovėje, dabar Nemunas abiejų krantų gyventojus daugiau vienija, negu skiria.Gelgaudiškio miestelio bendruomenė stebina išradingumu. Apie jų rengiamas teatralizuotas ekskursijas po Gelgaudiškio dvarą ir parką žino visa Lietuva, tik bėda, sunku patekti. O gelgaudiškiai stengiasi – kas verda, kas kepa, kas groja, kas dainuoja – viskas svečiams pritraukti. Pasiskaitę dvaro dar lenkų kalba išleistą knygą, dalijasi 3000 receptų „be jokių E“. Nors praėjo 120 metų, tačiau kai ko galima ir šiandien nesunkiai pasigaminti, pavyzdžiui, virtinių su kopūstais arba obuolių sriubos.Apie Gelgaudiškio miestelio gyvenimo ypatumus pasakoja bendruomenės pirmininkas ir kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, administratorė Diana Šleževičienė ir buvusi Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktorė Pranciška Žalienė.

Kairėje Nemuno pusėje Šakių rajone įsikūrusio Gelgaudiškio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų šnekta priskiriama vakarų aukštaičiams veliuoniškiams. Tačiau dešiniame upės krante gyvenantys jurbarkiškiai juos vadino liocais. Mat šie geriau gyvenę ir nešioję kepures su snapeliais, nuo kurių pavadinimo ir gavę šią pravardę. Atsikirsdami liocai kaimynus Jurbarko krašte vadinę karnavyžiais, nes šie blogiau gyvenę ir vaikščioję apsiavę karnų vyžomis. Taip buvo senovėje, dabar Nemunas abiejų krantų gyventojus daugiau vienija, negu skiria.Gelgaudiškio miestelio bendruomenė stebina išradingumu. Apie jų rengiamas teatralizuotas ekskursijas po Gelgaudiškio dvarą ir parką žino visa Lietuva, tik bėda, sunku patekti. O gelgaudiškiai stengiasi – kas verda, kas kepa, kas groja, kas dainuoja – viskas svečiams pritraukti. Pasiskaitę dvaro dar lenkų kalba išleistą knygą, dalijasi 3000 receptų „be jokių E“. Nors praėjo 120 metų, tačiau kai ko galima ir šiandien nesunkiai pasigaminti, pavyzdžiui, virtinių su kopūstais arba obuolių sriubos.Apie Gelgaudiškio miestelio gyvenimo ypatumus pasakoja bendruomenės pirmininkas ir kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis, administratorė Diana Šleževičienė ir buvusi Gelgaudiškio vidurinės mokyklos direktorė Pranciška Žalienė.

Kaip Vadinasi Tas Filmas What Is That Film Called Hi there, I'm Jack.  In the last episode, episode 212, we went over tas, ta, tie, tos, etcetera.   photograph: English: Bus stop with Baltic mythological symbolics in Punia, Lithuania Lietuvių: Autobusų stotelė su baltų simbolikos piešiniais Punioje, Alytaus raj. photographer: Hugo.arg  (Wikipedia)   In today's episode, that we'll get to in a moment, Romas and Daiva emphasized that even though in Lithuanian they have these words, you would never ask, kas tas? or kas ta? kas šitas? kas šita?, etcetera, when you don't know what something is.    In Lithuanian it's very simple.  You would say,    what is this?  kas tai?   what is that?  kas tai?   what are these? kas tai?   what are those? kas tai?   You could say, kas tai yra?  Or you could even say, kas čia, as in, what is this here? Or, kas ten, what is that there?   what is this here? kas čia?   what is that? kas ten?   what are these here? kas čia?   what are those there? kas ten?   Got it?  It's very simple.  If you don't know what something is, just ask,   kas tai? kas čia? kas ten?   But, hey, don't learn from my accented Lithuanian.  In a moment you'll hear Daiva and Romas repeat all of this.  Also, we'll leave a space after the English and before the Lithuanian so you can guess at the pronunciation.   Now I'll play our recording.  I asked Daiva to read what I had typed, "kas yra šitas?"   Now we'll start the episode where Daiva is correcting me, telling me you wouldn't ask the question that way.  Enjoy the show!   Hi there, I’m Jack and I’m Daiva and I'm Romas, and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.   Where are you from, Daiva?  I'm from Kaunas.  Kaunas!  Alright, they speak the best Lithuanian there, I hear.     I'm not sure.  That's what I've been told!  That's what people from Kaunas told me.   Is it okay if I record you for Lithuanian Out Loud?  Yeah.  Okay, great.   Today’s episode is a continuation of the last episode.  Let’s get started.   Šitas or šita is the word for, this, as in, this near me.  Šitas is masculine, šita is feminine.  Now, let’s ask the question,   what is this? kas yra šitas? but, palauk, no, but palauk, okay, well, I think nobody asks like that, kas yra šitas nobody would ever ask like this, okay they ask, kas tai yra kas tai yra kas šitas ne, no you would never say that? no, kas tai really? you don't have even have to tell like, kas tai yra? - kas tai, kas tai, kas tai, kas tai well, see, that's a good point to make then arba kas čia - kas čia okay, so, you would never really say, kas yra šitas, right?  no you would just say, kas tai yra, yeah, okay   this is a table tai yra stalas   so, you would never say, šitas stalas, no, not with a question   this is a table tai yra stalas   so, I am just asking a Lithuanian, what is this, kas šitas, or you just say, kas tai, kas tai, kas tai   so, I would say, kas tai?  uh-huh, tai yra stalas kas šitas yra - no, kas tai yra, kas tai yra, kas tai   okay, what is this? kas tai?   what is this? kas tai yra?   this is a frog tai varlė   this is a frog tai yra varlė   what are these? kas tai yra?   so, in English I would say, what is this, or what are these, but in Lithuanian you would just say, kas tai for what is this or what are these uh-hmm, or even if somebody is knocking on the door - kas tai? kas tai? kas ten?   what is this? kas tai?   this is a snake tai gyvatė tai yra gyvatė   what are these? kas tai?   these are snakes tai yra gyvatės   what is this? kas tai?   this is a turtle tai yra vėžlys   what are these? kas tai?   these are turtles tai yra vėžliai   what is this? kas tai?   this is a chicken tai yra višta   what are these? kas tai?   these are chickens tai yra vištos   what is this? kas tai?   this is a puppy tai yra šuniukas   what are these? kas tai?   these are puppies tai yra šuniukai   what is this? kas tai?   this is rabbit tai yra triušis   what are these? kas tai?   these are rabbits tai yra triušiai   šis or ši is also the word for this, but when asking a question you're simply going to say, kas tai, yeah, or kas tai yra, sure, yeah, kas tai, kas tai, just keep it simple   what is this? kas tai?   what is this? kas tai yra?   kas tai, kas tai kas tai, todėl kad tu Dzūkas (because you are Dzūkas) kas tai, kas tai okay, I'm from Kaunas   this is a book tai yra knyga   what are these? kas tai?   these are books tai yra knygos   what is this? kas tai yra?   this is a shoe tai yra batas   so, you would say, you would use yra, but you say no (speaking to Romas), you say you would not use yra kas tai yra? okay, I'm neutral, I don't care I'll tell you exactly when you use, kas tai yra let's say I have a thing in my hand, kas tai yra?  what the heck it is, you know? you're just saying it for emphasis, uh-huh, right another thing is, if you're not a very good speaker of the language and I say a word you don't understand, for instance, servetėlė, napkin, servetėlė, kas tai yra?  Mmm, okay.   what are these? kas tai?   those are shoes tai yra batai   what is this? kas tai?   this is a spoon tai yra šaukstas   what are these? kas tai?   these are spoons tai yra šaukstai   what is this? kas tai?   this is a computer tai yra kompiuteris   what are these? kas tai?   these are computers tai yra kompiuteriai   what is that? kas tai yra?   that is a dog tai šuo   what are those? kas tai yra?   those are dogs tai yra šunys   what is that? kas tai?   that is a cat tai yra katė   what are those? kas tai?   those are cats tai yra katės   what is that? kas tai?   that is a bull tai yra jautis   what are those? kas tai?   those are bulls tai yra jaučiai   what is that? kas tai?   that is a cow tai yra karvė   what are those? kas tai?   those are cows tai yra karvės   what is that? kas tai?   that is an elephant tai yra dramblys   what are those? kas tai?   those are elephants tai yra drambliai   what is that? kas tai?   that is a monkey tai yra beždžionė   what are those? kas tai?   those are monkeys tai yra beždžionės   You're a monkey! I'm not a monkey!   Anas or ana is the word for, that over there, or that far away.  Anas is masculine, ana is feminine.  not this but that, you could say   ne šitas, bet anas   Now, let’s go over some examples using vadinasi.  The Lithuanian word kaip means, “as” or it can be used as in the following examples…   what is the name of this store? kaip vadinasi ši parduotuvė?   this store is named, The Wolf's Fang ši parduotuvė vadinasi, Vilko iltis   what is the name of this coffee shop? kaip vadinasi ši kavinė?   this coffee shop is named, The Coffee Cup  ši kavinė vadinasi, Kavos puodelis   what is this town called? kaip vadinasi šitas miestelis?   this town is called Papilė šitas miestelis vadinasi Papilė   what is this village called? kaip vadinasi šitas kaimas?   this village is called Žiliai šitas kaimas vadinasi Žiliai   this newspaper is called, "Lithuania’s Morning"  šitas laikraštis vadinasi “Lietuvos Rytas”   this river is named Nemunas šita upė vadinasi Nemunas   this mountain is called Everest šitas kalnas vadinasi Everestas   this restaurant is called Laima’s Inn šis restoranas vadinasi, Laimos smuklė   this hotel is called The Klaipėda Hotel šis viešbutis vadinasi, Viešbutis Klaipėda   this coffee shop is called Saudrė ši kavinė vadinasi, Saudrė   what is that film called? kaip vadinasi tas filmas?   I don’t know what it’s called aš nežinau kaip vadinasi   what is this song called? kaip vadinasi šita daina?   I don’t know what it’s called aš nežinau kaip vadinasi   what is this festival called? kaip vadinasi tas festivalis?   I don’t know what it’s called aš nežinau kaip vadinasi   what is this melody called? kaip vadinasi šita melodija?   I don’t know what it’s called nežinau kaip vadinasi   what is this program called? kaip vadinasi ši programa?   I don’t know ką aš žinau?   but, isn't it more like, ką aš žinau? ką aš žinau? ką aš žinau? ką aš žinau? ką aš žinau? if you want to be mean, like, ką aš žinau? ką aš žinau? good, I like it, good uhhh, what are some other ways you could say, "I don't know."   aš nežinau nežinau just, nežinau nežinau aš nežinau ką aš žinau? or, Dievas žino, God knows Velnias žino, Devil knows ką aš žinau? is slang for, “I don’t know.”  Until this episode I thought it was one word, ką aš žinau.   what is this called? kaip tai vadinasi?   what is this called? kaip tai vadinasi?   this is called The Lord of the Rings tai vadinasi, Žiedų valdovas   what is this called? kaip tai vadinasi?   this is called the Mona Lisa tai vadinasi, Mona Liza   what is that called? kaip tai vadinasi?   that is called the Statue of Liberty tai vadinasi Laisvės statula   this is called The Taj Mahal tai vadinasi Tadžmahalas   this is called Švyturys tai vadinasi Švyturys   this is called The Colosseum tai vadinasi Koliziejus   this is called Big Ben tai vadinasi Big Benas   this is called The Eiffel Tower tai vadinasi Eifelio bokštas   this is called The Amazon River tai vadinasi Amazonės upė   this is called The Druskininkai Forest  tai vadinasi Druskininkų miškas   this is called The Grand Canyon tai vadinasi Didysis kanjonas   this is a big university, tai yra didelis universitetas,   it’s called Klaipėda University jis vadinasi Klaipėdos universitetas   maybe you know what that is called?  gal žinai kaip tai vadinasi?   no, I have no idea ne, neįsivaizduoju   neturiu žalio supratimo (I haven't the greenest understanding/idea - I haven't the foggiest idea)  ne, žalio supratimo is like slang   what is that bus station called? kaip vadinasi ta stotelė?   that is called a Minke whale tai vadinasi Mažasis ruožuotis   what is the name of that university? kaip vadinasi tas universitetas?   it’s called Oxford tai vadinasi Oxfordas   what is the name of that city? kaip vadinasi tas miestas?   it’s named York tai vadinasi Jorkas   Šaunuoliai!   Šaunuoliai!  Great!  You made it to the end of another episode!  Šaunuoliai!  

Hi there, I’m Jack and I’m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Photograph: Nemunas River near KryvicyPhotographer: Rahnieda (Wikipedia) Raminta and The Best Job In The World http://www.islandreefjob.com/#/all-applicants/watch/ZgNPXF90ag8?ob=creation_date&desc=1&c=LT&as=25&s=20 According to Wikipedia, the Nemunas is a major Eastern European river beginning in Belarus and flowing through Lithuania before draining into the Curonian Lagoon and then into the Baltic Sea at Klaipėda. The Nemunas marks the border between Lithuania and Russia's Kaliningrad Oblast. It is the 14th largest river in Europe, the largest in Lithuania and the 3rd largest in Belarus, it is navigable for most of its 900-kilometer length. Today we’ll start to learn how to use Lithuanian adjectives.  An adjective is a word that modifies a noun.  For example, a car is a noun.  What kind of car is it?  We need an adjective to describe this noun.  The car is expensive.  Expensive is an adjective.  An expensive car.  A red car.  An old car.  A fast car. Lithuanian adjectives can be masculine, feminine or neuter.  Masculine adjectives are combined with masculine nouns and feminine adjectives are combined with feminine nouns.  The neuter is used when you’re referring to something inspecific. Additionally, adjectives are plural when combined with plural nouns.  For today we’ll just focus on singular nouns combined with singular adjectives. Lithuanian adjectives normally preceed the noun.Lithuanian adjectives are the only place you’ll see the neuter in Lithuanian.Lithuanian adjectives agree with the gender, number and case of the noun - except when you use the neuter. Lithuanian adjectives have three basic endings; the first, -as or –a, the second, -us or –u, and the third, -is or –ė. the first group -as or –a has three genders – masculine, feminine and neuterthe neuter has no case and no numberyou use the neuter when you’re talking about something not identifiedyou don’t combine nouns with neutral adjectives because nouns don’t have a neutral formyou’ll see what we mean as we go through the next few episodesthe plural of –as changes to –i, the plural of -a changes to –osbut on this episode we’re only concerned with the singular forms here are examples of –as and –asmall                       mažas / mažasoft                         minkštas / minkštahard                       kietas / kieta the neuter form of this group ends in –amažaminkštakieta the second group -us or –i has three genders – masculine, feminine and neuterthe neuter has no case and no numberthe plural of –us changes to –ūs, the plural of -i changes to –ioson this episode we’re only concerned with the singular forms here are examples of –us and –iclean                       švarus / švaricheap                     pigus / pigiexpensive               brangus / brangi the neuter form of this group ends in –u švarupigubrangu the third group -is or –ė has only two genders – masculine and femininethis group doesn’t have a neuter formthe plural of –is changes to –iai, the plural of -ė changes to –ės here are examples of –is and –ėicy                           ledinis / ledinėsilky                         šilkinis / šilkinėsynthetic                 sintetinis / sintetinė neuter form: none The singular masculine adjectives end in –as –us or –is.  Only –as and –us have a neuter ending.The singular feminine adjectives end in –a –i or –ė.  Only –a and –i can have a neuter ending. Now let’s go through some examples so this makes more sense. small     mažas / maža a small dog             mažas šuoa small cat               mažas katinasa small house         mažas namasa small car               mažas automobilisa small table           mažas stalas a small country       maža šalisa small boat           maža valtisa small ant             maža skruzdėlėa small fox             maža lapėa small library         maža biblioteka neuter example:  how small!  kaip maža! -soft     minkštas / minkšta a soft armchair       minkštas fotelisa soft bag               minkštas maišelisa soft carpet           minkštas kilimasa soft cheese         minkštas sūrisa soft rabbit           minkštas kiškis a soft sofa             minkšta sofaa soft blanket         minkšta antklodėa soft chair             minkšta kėdėa soft bed               minkšta lovaa soft pillow           minkšta pagalvė neuter example:  how soft!  kaip minkšta! -hard     kietas / kieta a hard muffin         kietas keksasa hard cheese         kietas sūrisa hard stone           kietas akmuoa hard armchair     kietas fotelisa hard bench         kietas suolas a hard sofa             kieta sofaa hard chair             kieta kėdėa hard bed               kieta lovaa hard pillow           kieta pagalvėa hard bun             kieta bandelė neuter example:  how hard it is to sit here!  kaip kieta čia sėdėti! -clean     švarus / švari a clean beach       švarus pliažasa clean bowl           švarus dubuoa clean room           švarus kambarysa clean house         švarus namasa clean bedroom   švarus miegamasis a clean bathtub       švari voniaa clean kitchen       švari virtuvėa clean stove         švari viryklėa clean plate           švari lėkštėa clean saucer         švari lėkštutė neuter example:  how clean it is in the house!  kaip švaru namuose! -cheap     pigus / pigi a cheap bicycle     pigus dviratisa cheap camera       pigus fotoaparatasa cheap overcoat     pigus paltasa cheap pen           pigus tušinukasa cheap ticket         pigus bilietas a cheap dress         pigi suknelėa cheap blouse       pigi bliuzelėa cheap jacket         pigi striukėa cheap guitar         pigi gitaraa cheap handbag     pigi rankinė neuter example:  in this store everything is cheap - šioje parduotuvėje viskas pigu -icy     ledinis / ledinė an icy pond           ledinis tvenkinysan icy pool               ledinis baseinasan icy drink             ledinis gėrimasan icy lake               ledinis ežerasan icy bridge           ledinis tiltas an icy river             ledinė upėan icy sea               ledinė jūraan icy street           ledinė gatvėan icy puddle           ledinė balaan icy stairway       ledinė laiptinė neuter example:  there is none -silky     šilkinis / šilkinė a silky skirt           šilkinis sijonasa silky necktie         šilkinis kaklaraištisa silky sweater         šilkinis megztinisa silky robe             šilkinis chalatasa silky pillowcase   šilkinis užvalkalas a silky dress           šilkinė suknelėa silky blouse         šilkinė bliuzelėa silky blanket         šilkinė antklodėa silky sheet           šilkinė paklodėa silky headscarf     šilkinė skarelė neuter example:  there is none -synthetic    sintetinis / sintetinė a synthetic chemical sintetinis chemikalasa synthetic coat     sintetinis paltasa synthetic fur       sintetinis kailisa synthetic sweater sintetinis megztinisa synthetic tie         sintetinis kaklaraištis a synthetic blouse sintetinė palaidinukėa synthetic jacket   sintetinė striukėa synthetic fabric     sintetinė medžiagaa synthetic glove     sintetinės pirštinėsa synthetic resin     sintetinė derva the adjective didelis is an oddball and it doesn’t follow the normal rules -big, heavy, large    didelis / didelė a big noise             didelis triukšmasa big elephant       didelis dramblysa big man               didelis vyrasa big mountain       didelis kalnasa big house             didelis namas a big structure       didelė struktūraa big country         didelė šalisa big sofa               didelė sofaa big snowflake     didelė snaigėa large book           didelė knyga Šaunuoliai!  Excellent!  You made it to the end of another episode!  Puiku!