Podcasts about vilkavi

Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis MažeikaŠilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.Ved. Arvydas Urba

Rolandas Pauža ūkininkauja Vilkaviškio rajone. Nors tenka rūpintis keliomis dešimtimis pieninių karvių, dažną stebina jo hobis - dekoratyviniai paukščiai, kurių kieme - šimtai.Pasaulyje fiksuojami nauji paukščių gripo protrūkiai. Situacija kelia rimtą grėsmę ne tik laukiniams ir naminiams paukščiams, tačiau ir ekonominiam paukštininkystės sektoriaus stabilumui. VMVT specialistų praktiniai patarimai, kaip apasugoti ūkius, juose gyvenančius paukščius ir su jais dirbančius asmenis.Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje atliekami bandymai, kaip greičiau ir tvariau iš augalų išgauti ekstraktus. Procesą ir jo naudą kasdienei buičiai pristato VDU Žemės ūkio instituto Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojas, lektorius Aloyzas Velička.Ved. Arneta Spaičė

"Klasikā" uz sarunu aicinām Staņislava Broka Daugavpils Mūzikas vidusskolas Akordeona spēles izglītības programmas un vidusskolas Akordeona nodaļas vadītāju, Daugavpils akordeonistu orķestra māksliniecisko vadītāju un diriģenti Tatjanu Saratovu: runājam par XIX Starptautiskais Akordeona mūzikas festivālu "Daugavpils 2025", kas no 31. oktobra līdz 2. novembrim norisināsies Daugavpilī. Trīs dažādos koncertos festivāla apmeklētajiem būs iespēja dzirdēt karalisko akordeonu gan kā solo instrumentu, gan kamersastāva dalībnieku, gan arī sajust tā varenumu akordeonistu orķestru kopskaņā. Festivālu atklās Kamermūzikas koncerts Vienības nama koncertzālē (Rīgas ielā 22a) 31. oktobrī plkst. 18.00. Tajā uzstāsies divi enerģiski dueti no Lietuvas. Viens no tiem būs Dalia Simaška (vijole), Laimonas Salijus (akordeons), kuru izpildījumā varēs dzirdēt gan klasisko mūziku, gan mūsdienīgu un novatorisku mūziku, savukārt otrs duets, kurā apvienojušies džeza akordeonists Nerijus Bakula (akordeons) un jaunākās paaudzes čigānu džeza ģitārists Aidas Tamulevičius (ģitāra) atklās čigānu džeza, svinga, tango un parīziešu šansonu skaņu burvību. Festivāla koncertu virkni sestdien, 1. novembrī, Kultūras pils koncertzālē (Smilšu ielā 92) turpinās jaudīgs Akordeonistu orķestru koncerts. Tajā piedalīsies Kauņas apvienotais akordeonistu orķestris (Lietuva) ar mūziķiem no Varēnas, Marijampoles, Vilkavišķiem, Kauņas (diriģenti Renata Bakuliene, Irina Šerpytiene) un Latvijas apvienotais akordeonistu orķestris, kurā piedalīsies jaunie talanti no Daugavpils, Līvāniem, Jēkabpils, Pļaviņām, Rēzeknes, Zilupes, Kārsavas, Balviem, Špoģiem, Naujenes, Viļāniem, Jūrmalas, Lielvārdes (diriģenti Vija Poikāne, Tatjana Jukuma, Artūrs Savickis, Zane Vancāne, Tatjana Saratova). Koncerta solists – lietuviešu akordeonists Nerijus Bakula.  Noslēgs festivāla aktivitātes Kamermūzikas koncerts Mārtiņa Lutera katedrālē (18. novembra iela 66) 2. novembrī plkst. 12.00. Skanīgajā katedrāles akustikā akordeona skaņas aicinās baudīt instrumentālais ansamblis “Exelsus” (vadītāja Zane Vancāne) un akordeonistu kvartets “Quattro Venti”- Kristīna Rusakoviča, Anna Grebeža, Antons Pizāns un Tatjana Saratova. Ieeja koncertā ir bez maksas. Intervijā ar Staņislava Broka Daugavpils Mūzikas vidusskolas Akordeona nodaļas vadītāju un pedagoģi, akordeonistu orķestra māksliniecisko vadītāju Tatjanu Saratovu sarunājāmies par gaidāmā Starptautiskā Akordeona mūzikas festivāla "Daugavpils 2025" ieceri, programmu, atskaņotājmāksliniekiem; par Daugavpils akordeona mūzikas ilgaddējām tradīcijām; par šābrīža akordeona spēles izglītības aktualitātēm un redzamiem Daugavpils Mūzikas vidusskolas audzēkņiem; par akordeona kā instrumenta pievilcību un īpašajām iezīmēm.

Suvalkijos laukuose nuimamas geras šių metų cukrinių runkelių derlius. Šakių ir Vilkaviškio ūkininkai jau žino ir kitų metų runkelių supirkimo kainas ir kiek ploto užsės runkeliais. Ūkininkus jungiantis „Sūduvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas“ derybas dėl būsimo derliaus pardavimo pradeda kone prieš metus. Kooperatyvo nariai bendrai parduoda 100 tūkst. tonų cukrinių runkelių, bet sutarti dėl gerų kainų ir sąlygų reikia didelio atkaklumo.Elektrėnuose įsikūrusiame gėlių ūkyje paskutiniai šių metų sezono gėlių auginimo darbai - chrizantemų pražydinimas. Karališka chrizantema reikalauja karališko dėmesio. Kad džiugintų dideliu ir gražiu žiedu, tenka rankomis nuskinti dešimtį pumpurų ir palikti žydėjimui tik vieną. Apie tai pasakoja gėlių ūkio savininkė Rima Mikučionienė.GAMTA. Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio (Kauno r.) išmokti būti šalia gervių, kad jos nepastebėtų fotografo ir jam pavyktų jas įamžinti kvapą gniaužiančiose fotografijose.Ved. Kristina Toleikienė

„Camino Lituano“ – tai 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir jungiantis ją su Europos tarptautiniu Šv. Jokūbo kelių tinklu. Šis maršrutas apima įvairias svarbias istorines, kultūrines ir dvasines vietas, o juo kasmet leidžiasi šimtai žmonių. Telšių rajone, Varnių apylinkėse besidriekiančioje atkarpoje nutarta įveiklinti kaimo vietovėse esančias bibliotekas. Apie tai - pokalbis su buvusiu Ožtakių bendruomenės pirmininku, Varnių regioninio parko patarėju Andriumi Bajorūnu.Panevėžio rajone, Bernatoniuose vyko 24-oji „Sūrio šventė“. Jam, iš vietos bendrovės parūpinto pieno, sūrius spaudžia vietos moterys. Kiek litrų pieno sunaudota šiais metais - pasakoja Bernatonių bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė ir kultūros įstaigos vadovė Giedrė Rameikienė.Tykiai pūpsantys namukai, paslaptingos langinės bei durelės, spalvingi takeliai ir vėjyje besisūpuojančios fėjos - pasaulis, kurį galima aptikti Radviliškio rajone, Beinoravos kaimo pašonėje. Šis pasakiškas pasaulis įkurdintas menininkės Monikos Blinkevičiūtės rūpesčiu, kelių berželių paunksmėje.Vilkaviškio rajone esantis Vištyčio ežeras - apipintas legendomis. Apie Vištyčio apylinkėms būdingus padavimus, krašto įdomybes pasakoja Vištyčio regioninio parko patarėjas Nerijus Paškauskas.Ved. Arneta Spaičė

Laiškininkė Ženeta Bendoravičienė dirba Vilkaviškio pašte. Jos žinioje – 1064-ios kaimiškų vietovių pašto dėžutės. Žaneta pažįsta visus žmones, kuriems neša laiškus, mat vietos kurias ji lanko – jos gimtinė. Ji sako, kad „visokių žmonių yra – ir gerų, ir piktų. Daugiau gerų. Paskui tie pikti net atsileidžia, atsiprašo. Jie pyksta kai laišką atneši ne tokį – antstoliai, teismai. Aš jiems sakau – ne mes juos parašėm, mes juos tik išnešiojam“.Jau ne vienerius metus kasdien ji leidžiasi į kelionę tuo pačiu maršrutu ir neša žmonėms spaudą, laiškus, siuntinius, pensijas, išmokas ir įvairias būtiniausias prekes. Jei reikia, iki vienkiemio pas žmogų ji važiuoja ir laukais per aukštą žolę. Ženeta sako, kad niekas daug jos kelyje nesikeičia. Džiugina kai į tuščius namus atsikrausto naujos šeimos ir juos atgaivina, akį rėžia iškirstų miškų plotai, mainosi laukuose auginamos kultūros, o neprižiūrimas dvaras visai prie pat jos mokyklos kasdien vis labiau yra.Šiame pasakojime užfiksuotas Suvalkijos miestelių ir kaimų gyvenimas iš laiškininkės perspektyvos. Dauguma jos klientų – senjorai, dienas leidžiantys savo gimtose sodybose. Susitikimas su laiškininke dažnam praskaidrina nuotaiką, duoda progą pasikalbėti. O Ženeta mėgsta kalbėtis su vyresniais žmonėmis ir klausytis jų išminties.Autorė Rūta Dambravaitė, redaktorė Inga Janiulytė-TemporinNuotraukos autorė Rūta Dambravaitė

Įvyko trečiasis Maisto tarybos susirinkimas: „Infliacijos nebūtų, jei valgytume tik bulves ir užsigertume arbata”. Didžiausias uždarbis nuo kainos, pastebima, tenka prekybininkams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada peržiūrėti kainų vertinimo procesą.Gižai - liepų kaimas. Vilkaviškio rajone du dešimtmečius veikianti kaimo bendruomenė savą kraštą populiarina edukacijomis apie liepas. Apie tai pasakoja bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė.Vėžių gaudymas Lietuvoje yra reglamentuotas siekiant apsaugoti nykstančias vietines rūšis ir kontroliuoti invazinių vėžių plitimą. Kaip keturias Lietuvoje gyvenančias rūšis atskirti vieną nuo kitos ir kodėl kai kurių vėžių gerokai daugiau nei kitų - pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos vadovas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Gintautas Vaitonis.Ved. Arneta Spaičė

Kaip miegas valo smegenis ir kokią naudą šis kasnakt vykstantis prasivalymas suteikia?Ką reiškia gyventi su nuolat išsiderinusiu dėmesiu ir tik suaugus sužinoti, kad turiu ADHD – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą?Senąjį rožyną atkūręs Paežerių dvaras Vilkaviškio rajone ruošiasi didžiuliam jau antrajam Rožių festivaliui. Kaip jis atrodys ir kaip apskritai sekasi netoli Rusijos sienos esančiam dvarui? Rubrika „Vasara už Vilniaus“.Valstybės dieną tradiciškai 21 val. viso pasaulio Lietuvos žmonės giedos „Tautišką giesmę“. Pagrindinis iniciatyvos renginys šiemet vyks Druskininkuose, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje, kurioje kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tuo metu Mindaugo Karūnavimo diena minima ir Japonijoje, Osakoje, kur vyksta pasaulinė „EXPO“ paroda.Dažniausiai lietuviai yra šviesiaplaukiai, šviesiaakiai ir labai gerai virškina riebalus. Taip sako Vilniaus universiteto mokslininkai, kurie tiria lietuvių genetinį kodą ir aiškinasi, kokie mūsų tautos ištakose ryšiai su kitomis tautomis bei analizuoja, kokią įtaką turi genai, žmonėms prisitaikant prie aplinkos.Ved. Edvardas Kubilius

Vagys vis dažniau taikosi į elektromobilių įkrovimo stoteles. Labiausiai nusikaltėlius domina krovimo kabeliuose esantis vertingas varis. Kaip siūlytumėte nuo vagių saugoti elektromobilių įkrovimo stoteles?Priedangų daugėja, bet jų vis dar nepakanka. Klausytojai teiraujasi – kas turi inicijuoti ar netgi priversti gyventojus išsikuopti daugiabučių rūsius. Ar ketinate savo daugiabučio namo rūsyje įsirengti priedangą?Naktį į šeštadienį Kybartuose mirus moteriai, namuose, panašiuose į sąvartyną, liko vienas gyventi sunkią negalią turintis vyras. Mirusią moterį tarnybos išvežė, o kaimynams pareiškė, kad būtent jie turi pasirūpinti žmogumi su negalia, nes Vilkaviškio socialinės tarnybos dirbs tik pirmadienį. Kas turi pasirūpinti žmogumi su negalia, kai staiga miršta jo artimasis?Keliausime į Širvintų rajoną, kur ūkininkas Augustinas Martinėlis turi biodinaminį ūkį ir laikosi savitų ūkininkavimo principų - tarkime, čia svarbu, kad galvijai turėtų ragus.Ved. Edvardas Kubilius

Turbūt visi įvairiuose kontekstuose esame girdėję terminą „senatis“ arba „ieškinio senatis“. Tačiau, matyt, tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, ką jis reiškia ir kaip senatis ar ieškinio senatis įgyvendinama. Apie tai, kas yra senatis ir kokios galimos pasekmės nesilaikant nustatytų senaties terminų, pasakoja Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Lina Antanaitienė.Žiemos palydovas – sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – toliau mūsų neapleidžia. Ir nors Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą. Toks elgesys,anot specialistų, kelia reikšmingų teisinių, sveikatos bei darbo saugos klausimų. Apie darbą sergant, pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininke Karolina Briliūte.Džiaugsmą įsigijus naują būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą gali gerokai aptemdyti iki galo nesutvarkyti nuosavybės perleidimo dokumentai arba išaiškėjęs sunkiai pataisomas statybinis brokas. Specialistai sako, kad išankstinis neapsižiūrėjimas ir skuba, įsigyjant labai patinkantį objektą, gali kainuoti labai brangiai. Kaip neapsigauti, kokius namų darbus pasidaryti ir kaip elgtis, jeigu klaida jau padaryta? Perkantiems, statantiems ar remontuojantiems būstą pataria bendrovės „Statybų pretenzija “ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.Ved. Artūras Matusas

Lietuvos rašytojų sąjungai paskelbus apie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos įsteigtą kasmetinę Salomėjos Nėries vardo literatūrinę premiją už reikšmingiausias praeitais metais išleistas poezijos knygas, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimas sulaukė audringų reakcijų: dalis komentatorių smerkia Salomėjos Nėries vardo premiją, įvardydami ją „kolaborantės vardo premija“, kiti pasisako už tai, kad būtų vertinama Nėries poezija ir kviečia nepainioti jos pasirinkimų ir klaidų su poetės kūryba. Pokalbis apie tai, ar tokia premija šiandien reikalinga.Kauno miesto simfoninis orkestras pasitinka 20-metį. Koks kelias nueitas? Kokiu koncertu orkestras pažymės gimtadienį? Pokalbis su Kauno miesto simfoninio orkestro vadovu Algimantu Treikausku ir vienu iš buvusių orkestro vyr. dirigentų Modestu Pitrėnu.Vartant muzikos istorijos puslapius, genialūs kompozitoriai neretai vaizduojami kaip rimti menininkai, kurių įtemptoje darbotvarkėje vietos linksmiems netikėtumams nebuvo. Vis dėlto tai – melas... Kaip Franzas Josephas Haydnas išgąsdino publiką netikėtu akordu? Kodėl Richardas Wagneris sykį pamiršo susitikimą su leidėju? Apie šias ir kitas nuotaikingas garsių kompozitorių istorijas pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – jaunosios kartos aktorius Šarūnas Rapolas Meliešius, kuriantis vaidmenis ir teatre, ir kine. Kiek aktorystė jį išlaisvina? Kokiuose vaidmenyse Šarūnas Rapolas randa daugiausia įkvėpimo?Ved. Gerūta Griniūtė

Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje. Tvarkydama savo žolynus, ji, tarsi, bendrauja su senoliais ir pasisemia energijos veiklai mieste.Danijoje ir Anglijoje padirbėjęs ir savo ūkiui gimtinėje įsikurti kapitalo sukaupęs Audrius Meseckas dabar turi šilauogyną ir danielių bandą. Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime netoli namų 2 ha aptvare dabar ganosi apie 80 danielių. Kodėl toks pasirinkimas ir kam šalia uogų verslo naudingas ūkinių gyvūnų auginimas?Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava – išskirtinių gebėjimų ir pomėgių žmogus. Jis ūkininkas, augina avis, veisia šunis, gamina ir restauruoja baldus, daro stogastulpius, o labiausia jį garsina lineikų – senovinių vežimų kolekcija. Susiranda senas, restauruoja ir dabar jam iki visų dešimties kažkada gamintų aukštaitiškų lineikų komplekto trūksta tik dviejų- ant pilnų lingių Kupiškio ir Salako modelių.Ved. Arvydas Urba

Jaunasis ūkininkas Remigijus Alavočius paskutinius metus laiko 40 mėsinių galvijų. Dideliame šeimos ūkyje Vilkaviškio rajone Bačkiškių kaime dar dirba ir Remigijaus tėtis Zenius, padėjęs ūkiui pagrindus, ir sesuo Eglė – iš viso yra 700 hektarų. Visuomet ūkyje būdavo kiaulių, melžiamų karvių, bet šiemet nuspręsta užsiimti tik augalininkyste. Kodėl?Ukmergės rajono ūkininkas, agronomas Valentinas Genys gamtą tausojantį ekologinį ūkį puoselėja beveik 30 metų ir aplinkosaugininkų vertinamas kaip ekspertas. Tačiau jis kritiškai vertina valdininkų rūpestį tvariu ūkininkavimu ir turi tam argumentų.Artėjančių švenčių metą Italijos Sardinijos salos ūkininkai savo produkciją vis dažniau pardavinėja patys miestų turgeliuose. LRT radijo bendradarbė Daiva Lapėnaitė, Sardinijoje gyvevanti du dešimtmečius, pasakoja apie vietos ūkininkų gaminius ir tradicijas.Ved. Arvydas Urba

Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika: neparduotas šviežias uogas užšaldyti. Liofilizuoti uogas ypatingai apsimoka nedidelių ūkių šeimininkams.Agronomas, turintis 30 m praktinės veiklos patirtį, kartu su giminaičiais dabar valdantis 700 ha augalininkystės ūkį Marijampolės rajone Liudvinave Darius Isoda, peikia politikus, kurie kišasi į smulkius ūkinius reikalus. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja. Kaip žemdirbiai įveikia keistus reikalavimus ir kokių palinkėjimų turi naujai išrinktiems politikams?Fotelius, suoliukus ir staliukus iš elnių ragų moka padaryti Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava. Sumeistruoti vienam foteliui reikia 10 panašių elnio ragų. Sunkiausia priderinti ir sutvirtinti. Dabar jis daro du fotelius savo vaikams.Ved. Arvydas Urba

Viena moderniausių šalyje karvių fermų bus baigta statyti iki metų pabaigos Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkyje Skuodo raj. Baltrimų kaime. Investicija – milijoninė, neapseita be europinės paramos. Fermoje tilps 200 galvijų, dirbs du melžimo robotai ir pašarų ruošimo – dalinimo robotas. Į naujausią technologiją investavusi šeima ilgai svarstė ir nutarė rizikuoti, bet veiklos nekeisti.Mokslininkai įgyvendina inovatyvų projektą ir konsultuoja ūkininkus. Joniškėlio bandymų stotis atlieka bandymus ūkininkų laukuose, tirdami juostinį žieminių kviečių ir žieminių rapsų sėjos būdą. Kur pasiteisina minimalus žemės dirbimas, o kur ne? Bandymų stoties direktorius VidasDamanauskas ir Vilkaviškio raj. ūkininkas Tomas RudzevičiusKrašto istorijos įdomybės. M.Valančiaus – Žemaičių vyskupo, švietėjo muziejus jo gimtinėje įkurtas 1969m. Kuo ypatingas užrašas ant iki šiol išlikusio, prie muziejaus esančio akmens? Pasakoja Kretingos raj. Nasrėnų kaimo gyventojas, muziejaus darbuotojas Arvydas Zaleckis.Ved. Arvydas Urba

Lietuva toliau rengia įvairias stovyklas nuo karo kenčiantiems ukrainiečių vaikams. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ šią vasarą į stovyklas ketina pakviesti apie 500 ukrainiečių vaikų. Dar 22 moksleiviai iš rusų okupuoto Severodonecko poilsiauja Vilkaviškyje. Kiek tokios stovyklos padeda atsigauti ukrainiečių vaikams?„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad dirbsiu socialinėje srityje“, – sako Giedrė Šedbarienė, su vyru Juliumi Šakiuose bandžiusi kurti verslus, kurie palaipsniui tapo socialine įstaiga – čia nepasiturintieji nemokamai gali gauti pavalgyti, gali būti pavežti į gydymo įstaigą, kapines, gali susiburti ir pabendrauti. Pokalbis su kitiems padedančia Giedre Šedbariene.Žmonės vasarą pastebi gatvėje uždarbiaujančius vaikus, kurie groja, pučia burbulus, rodo įvairius triukus. Ar gali nepilnamečiai uždarbiauti gatvėje?Verslininkai sako, kad šiemet miško uogų derlius prastas, o grybų – geras. Tačiau didžiausia problema – trūksta grybautojų, todėl daug grybų kasmet ir lieka miške.Ved. Edvardas Kubilius

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

Vilniečiai piktinasi neseniai mieste atsiradusiais elektriniais dviračiais, kurie užima „Bolt“ paspirtukų vietas. Savivaldybė sako, kad piktintis nėra ko – elektriniams dviračiams galioja lygiai tokios pačios taisyklės, kaip ir paspirtukams, jiems priklauso ir tos pačios stovėjimo vietos. Kaip vertinate naujai atsiradusius elektrinius dviračius?„Tikrai nėra taip, kad, nutolus nuo sostinės, sumažėja kultūros. Gal netgi atvirkščiai – palyginus su žmonių skaičiumi, mes pasiūlome ir daugiau, ir kokybiškiau nei didmiesčiai“, – sako Paežerių dvare dirbantis Vilkaviškio kultūros veikėjas Andrius Milinkevičius.Artėjant ilgajam Joninių savaitgaliui, specialistai perspėja saugotis suaktyvėjusių sukčių. Tuo metu pareigūnai, kaip ir sukčiai, pluša kasdien – pavyzdžiui, skambinėja degalinėms, mobiliojo ryšio operatoriams, kad apsaugotų verslą bei žmones nuo finansinių nusikaltėlių. Kaip atrodo nematomas pareigūnų darbas, siekiant žmones apsaugoti nuo sukčių, ir kiek patys gebate apsisaugoti nuo jų?Ved. Edvardas Kubilius

Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė sako, kad jie į Lietuvą buvo atvežti dėl dekoratyvumo, tačiau dabar už jų sėjimą, sodinimą ir kitokį platinimą - gali grėsti baudos.Lietuvoje, kaip ir kasmet, penkios gyvenvietės tapo Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Viena jų - Rokiškio rajone esantis Kamajų miestelis. Jolanta Vygėlienė - ne tik vietos bendruomenės pirmininkė, mažosios sostinės veiklų koordinatorė, bet ir gidė, kuri supažindina su vietos istorija, žymiais žmonėmis. Rokiškio rajono Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sigita Gasiūnienė-Bracienė pristato Kamajų, vienos iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, renginių programą.Vilkaviškio rajone esantis, Paežerių dvaras garsėja įspūdinga savo istorija, o dabar stebins ir naujomis iniciatyvomis. Čia pernai rudenį buvo pasodinta daugiau nei pusė tūkstančių rožių. Jos jau sužydo, mirga įvairiomis spalvomis, o liepą taps ir naujos iniciatyvos - Rožių festivalio - atspirties tašku. Apie tai pasakoja Sudūvos kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė.

Netradicinių kultūrų auginimu domisi vis daugiau jaunų žmonių. Į asociaciją „Inoagro“ susibūrė inovatyvius sprendimus palaikantys, netradicines kultūras auginantys ir problemas norintys spręsti ūkininkai. Vienas iš rezultatų – asociacijos dėka moliūgai buvo sugrąžinti į susietąją paramą. Kaip sako asociacijos narys, Vilkaviškio r. ūkininkas Povilas Čižauskas, siekiama užkirsti kelią fiktyviems augintojams gauti paramą, todėl siekiama griežtinti auginimo reikalavimus.Arūnas Liubomirskas žiemą ūkininkauja kartu su žmona, o vasarą – atskirai, nes žmona augina bazilikus, o jis svogūnų laiškus. Produkciją ūkininkas vartotojams tiekia ištisus metus ir džiaugiasi jau 20 metų turįs savo rinką.„Užsienio naujienos“. Jūros dumblių auginimas – nauja, tačiau itin perspektyvi ūkio šaka, kuri nedrąsiais žingsniais žengia ir į Lietuvą. Kitose valstybėse, tokiose kaip JAV, jau klestintys ūkiai siekia ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir skleisti žinią apie jūros dumblių naudą ekosistemai, tradicinių ūkių tręšimui, maisto produktų gamybai.

Visą albumą pirmieji galės gauti ir išgirsti „Knygų mugės“ lankytojai, užsukę į „Muzikos salę“, G.Leškevičiaus ir jo grupės gitaristo Giedriaus Balčiūno – Mr.Jumbo stendą, kuriame patys atlikėjai žada būti visas dienas – nuo šiandien iki pat sekmadienio. O jeigu nepavyktų atvažiuoti į mugę – Giedrius kviečia į albumo pristatymo koncertus Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Vilkaviškyje.

Į LRT radiją kreipėsi vilnietis, prieš ketverius metus vedęs Baltarusijos pilietę. Sausio pradžioje Lietuvos pareigūnai jo žmonai nebepratęsė leidimo gyventi šalyje ir nurodė skubiai išvykti į Baltarusiją. Migracijos departamentas teigia, kad tokia situacija susidarė dėl didelio darbo krūvio, tarnyboms siekiant patikrinti leidimo prašančius asmenis. Tuo metu žmogaus teisių gynėjai sako, kad laukti į Baltarusiją išsiųsti žmonės gali ir nebesugrįžti.Lietuvos katalikų bažnyčią sukrėtė dar vienas skandalas. Iš pareigų traukiasi daugiau kaip 20 metų Vilkaviškio rajone dirbęs ir dviem parapijoms vadovavęs kunigas Vytautas Kajokas. Įtariama, kad jis turėjo nesantuokinių meilės ryšių su nepilnamete globos namų auklėtine ir su ja susilaukė vaikų.Vizito Lietuvoje metu eurokomisaras pramonei ir konkurencingumui Tjeri Bretonas pabrėžė, kad Europos saugumas yra kritinėje situacijoje, todėl svarbu stiprinti savo gynybos pramonę. Europos Komisija šiuo metu rengia gynybos pramonės strategiją, kurią pristatys vasario pabaigoje.Didelė dalis Lenkijos teritorijos patyrė palydovinės navigacijos signalo blokavimą. Manoma, kad signalą iš Kaliningrado srities blokavo Rusija. Ji ir anksčiau yra demonstravusi turinti gebėjimus užblokuoti GPS signalą, tačiau šį kartą neįprasta tai, kad jis buvo blokuojamas itin didelėje teritorijos dalyje.Dalis Marijampolės gyventojų piktinasi, kad nebuvo informuoti apie karines pratybas, vykusias daugiabučių kiemuose. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas tai vadina grubia komunikacine klaida. Kariuomenės atstovai praneša, kad pratybos buvo iš anksto neplanuotos, tačiau savivaldybė apie jas buvo informuota.Ved. Andrius Kavaliauskas

Laurynas Krickas, netikėtai mirus tėčiui, perėmė šeimos augalininkystės ūkio vairą. Krickų šeima žinoma Švenčionių rajone Adutiškio apylinkėse, kaip darbštūs ir sumanūs ūkininkai. Jauniausias šeimos narys dirba dar prosenelio turėtose žemėse. Laurynui pataria mama Dariutė, padeda brolis Justinas, bet daugiausia rūpesčių krenta ant trisdešimtmečio pečių.Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Mickevičius pustrečių metų kankinosi su NMA, aiškindamasis kodėl jam neskirta parama. Vyriausiasis administracinis teismas prieš Kalėdas paskelbė galutinį sprendimą, palankų ūkininkui. Kokią žalą teismai padarė ūkininkui? Ką darys NMA- komentuoja Teisės departamento vyresn. patarėja Austėja Riškuvienė.Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose garsėja savo kulinarinio paveldo edukacijomis, verdama žuviene ir po atviru dangumi organizuojamu kalvystės pažinimu. „Kiekviena diena čia vis kitokia, nes ją kuria vis kiti žmonės“, - atvirauja Molėtų krašto tradicinių amatų centro koordinatorė Virginija Žvarėlaitė.Ved. Arvydas Urba

Viganto Šlėvės ūkio (Radviliškio r.) vizitinė kortelė – itin traškūs obuolių traškučiai. Uogų ir vaisių auginimu bei perdirbimu užsiimanti šeima šiemet pirkėjams pasiūlė ir naują produktą – obuolių vyšnių juosteles, kuris konkurse „Metų gaminys 2023“ buvo įvertintas aukso medaliu. Tai sveikatai palankesnis produktas, galintis vaikams pakeisti saldainius.Tris dešimtmečius Ramūno ir Astos Katinų šeimos aliejaus ūkis (Utenos r.) spaudžia bent 15 skirtingų rūšių aliejų iš linų sėmėnų, kanapių, juodgrūdės, moliūgų, margainio ir kitų sėklų. Šiais metais aukso medaliu įvertinti už skrudintų lazdyno riešutų aliejų. Ūkininkai sako, kad Lietuvoje gaminamo aliejaus paklausa auga – žmonės jau supranta, kad aliejaus kokybę lemia ir jo šviežumas.Mokslininkai įvertino migruojančių žąsų daromą žalą - sulesa 10 procentų kviečių derliaus ir 15 procentų daugiamečių pievų augmenijos. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, tyręs situaciją sako, kad žąsims reikia leisti maitintis, o ūkininkams kompensuoti žalą.VERTA ŽINOTI. Lietuva apsisprendė - 2023 metų savo šalies medžiu išrinko Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje (Vilkaviškio r. Ožkabalių k.) Basanavičynėje augantį kaštoną. Tikima, kad iš jo stiprybės sėmėsi pats patriarchas Jonas Basanavičius. Medis pergyveno sodybos sunaikinimo ir atkūrimo istoriją. Tituluotas medis kitais metais rungsis Europos žemyno medžių konkurse. Apie tai pasakoja konkurso organizatorius Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.Ved. Kristina Toleikienė

ŽŪM su ūkininkų atstovais dabar diskutuoja dėl deklaravimo taisyklių pakeitimų, kurie susiję ir su Lietuvos kaimo ir žemės ūkio strateginiu planu. LŪS Pakruojo rajono vicepirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad ministerija, pateikusi taisyklių griaučius, nelabai įsiklauso į žemdirbių siūlymus, bet dar tikisi tartis ir išvengti painiavos. Viceministras Egidijus Giedraitis tvirtina, kad reikia skubėti, nes dar laukia derybos su EK, o nespėjus, taisyklių keisti nebus galima.Vilkaviškio rajone vienkiemyje, šalia apleistos kolūkių laikų fermos, apleistoje žemėje nedidelį ūkį įkūręs Alvydas Viltrakis po 30 m džiaugiasi rezultatais. Įsiklausęs į gamtos poreikius dabar turi švarų sodą, daržą, bičių, avių, o paties sodintas miškelis teikia ir naudą ir malonumą. Čia su šeima gyvena ir dukra Julija, sekdama tėčio pėdomis ji sako, kad „žemė –ne žmonių, o žmonės yra žemės“.Ved. Arvydas Urba

Greitesnis ir tikslesnis darbas, tausojama dirva, saugoma aplinka – modernios skysto mėšlo įterpimo į dirvą ar žolę privalumai. Jais pasinaudojusi Šakių raj. Griškabūdžio ŽŪB šiemet piovė penkis žolės derlius, išaugino metru aukštesnius kukurūzus. Apie perkamos technikos ypatumus ir naudą ūkiui pasakoja bendrovės inžinierius Tomas Puskunigis ir agronomas Viktoras Šnipas.Neariminėms sėjamosioms pirkti pernai buvo skirta 8 mln eurų, tačiau iki šiol išmokėta tik 1,3 mln. Žemdirbių nuomone dėl nepalankių paramos teikimo sąlygų, mažai kas domisi ir geriau kreipiasi į bankus paskolos. Patirtimi dalinasi Vilkaviškio raj. ūkininkas Marius Janušauskas. Apie galimus pokyčius kalba Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistas Rimvydas Šinkūnas.Šilalės raj. Pajūrio miestelyje gyvenanti Irena Paulienė turi 45m pedagoginio darbo stažą. Pradinių klasių mokytojos svajonė buvo studijuoti dailę. Nors mokytis neteko, tačiau šiemet ji pradėjo tapyti ir gana sėkmingai. Vietos bendruomenėje buvo paroda, o darbai labai populiarūs.Ved. Arvydas Urba

Andrius Mickevičius – vienas iš kelių jaunųjų ūkininkų, kuriems Nacionalinė mokejimo agentūra atšaukė jau skirtą investicinę paramą valdoms modernizuoti. Vilkaviškio raj. ūkininkas prisipažįsta patyręs depresiją, nusivylimą valdininkų darbu, politikų žodžiais remti jaunimą liekantį kaime. Agentūros teisininkė Austėja Riškuvienė akcentuoja būtinybę užtikrinti ES ir šalies biudžeto pinigų teisėtą ir teisingą paskirstymą.90 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių laiko mišraus ūkio Pajūrio seniūnijoje Šilalės raj. šeimininkas Algirdas Taroza. Jam patinka arkliai, veislės išsaugojimas remiamas, o yra ir netikėta nauda. Mėsinių galvijų jauniklių niekada nepuola vilkai, nes kartu ganosi arkliai.Šakių raj. Barzdų agroserviso šiaudų granulių gamybos cechas šiemet nedirbs. Dešimtmetį veikęs, per sezoną pagamindavęs 3000 t granulių, veždavo jas į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Lenkiją, veiklą nutraukia, dėl gamybos sąnaudų padidėjimo ir politikų netesėtų pažadų. Tačiau, kaip sako agroserviso vadovas Almantas Pališkis, įrangos neišardo ir gali bet kada atnaujinti veiklą.Ved. Arvydas Urba

Rugsėjo 20 – 24 d. Pietryčių Lietuvoje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės atsakomybės rajone, vyks pratybos ‚‚Tvirtas skydas 1“, kuriose rinktinės kariai treniruosis planuoti ir vykdyti gynybos operacijas. Rinktinės nekinetinių operacijų skyriaus kariai stebės informacinę aplinką, vykdys susitikimus bei vertins aplinkos įtaką kuopos planuojamiems veiksmams. Pratybose kartu su rinktinės kariais dalyvaus ir kitų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetai, Lietuvos šaulių sąjungos šauliai bei NATO sąjungininkų kariai. Pratybų laikotarpiu treniruojamas ir remiantis personalas bus sudarytas iš daugiau nei 1000 karių. Pratybose bus vertinami KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės štabo ir pėstininkų kuopų skyrių įgūdžiai planuoti, vykdyti karines operacijas realioje vietovėje, realiu laiku bei vykdyti bendrų veiksmų koordinavimą ir sąveiką su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais. Vertinamosios lauko taktikos pratybos „Tvirtas skydas 1“ yra rinktinės karinio rengimo ciklo pabaigos įvertinimas. Pratybas sudaro du etapai – rinktinės štabo ir kuopų valdymo grupių vadaviečių mokymai, kurie vyko gegužės mėnesį bei rinktinės atsakomybės rajone vyksiančios kuopų skyrių vertinamosios lauko taktikos pratybos, kurios prasidės rugsėjo 20 d. ir tęsis iki sekmadienio vakaro. „Vertinamosios pratybos ,,Tvirtas skydas 1" yra rinktinės trejų metų karinio rengimo įvertinimas, puiki proga pasitikrinti tarpusavio sąveiką, bendrus veiksmus su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais, o kariams - treniruotis ir tobulinti įgūdžius ginant savo kraštą, – sako Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk. ltn. Mindaugas Jančiukas. Kariai treniruosis Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Vilkaviškio rajonų, Alytaus miesto, Druskininkų, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių teritorijose. Pratybos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu: kariai judės pėsčiomis arba su ratinėmis karinėmis transporto priemonėmis, naudos imitacinius šaudmenis bei sprogstamuosius užtaisus, specialiąsias priemones, dūminius paketus. Didžioji dalis užduočių bus vykdoma civilinėse teritorijose, kurių naudojimas karinių pratybų tikslais yra iš anksto suderintas su vietos savivaldos institucijomis ir jų savininkais. Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 6000 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl kariai savanoriai gali suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.

Alytaus katalikiškoje Švento Benedikto gimnazijoje chemijos mokytoju metus dirbo dar pernai vasarą pirmosios instancijos teismo už vaikų prievartavimą nuteistas Vytautas Pėstininkas, pranešė naujienų agentūra BNS. Anot agentūros, Alytaus savivaldybė, Vilkaviškio vyskupijos kurija ir Benedikto gimnazijos direktorė sako apie dabar toliau apeliaciniame teisme nagrinėjamą bylą nieko nežinoję, tačiau pats mokytojas tvirtina savo vadovę apie kaltinimus informavęs, o ši esą nusprendusi leisti jam tęsti darbą.Rusija šiąnakt tris kartus atakavo Ukrainos Odesos miestą. Mieste kilo keletas gaisrų. Yra nukentėjusiųjų. Apie situaciją Odesoje kalbame su LRT radijo bendardarbiu, politologu Alvydu Medalinsku.Dalis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro darbuotojų tikina, kad vadovybei istoriniai tyrimai nerūpi. Kodėl centre vėl klostosi konfliktinė situacija?Per gaisrus Havajų Maujo salose žuvusiųjų skaičius pasiekė 96, neabejojama, kad šis skaičius dar augs. Sudegusio Lahainos miesto gyventojai dėl katastrofos kaltina atsainų vietinės valdžios darbą – gyventojai negavo perspėjimų, neveikė pavojaus sirenos.Iš Ukrainos ten pagamintas stakles importavusi Visagino įmonė turėjo susimokėti importo muitą, nors prekybai netaikomi jokie mokesčiai. Kodėl taip nutiko?Ar Smiltynė turėtų tapti kurortine vietove?Ved. Liepa Želnienė

Laidoje vieši mama ir dukra Aksana Laskevičienė bei Vita Laskevičiūtė iš Vilkaviškio kultūros centro. Abi jos – vienos nemokamo alternatyvios muzikos festivalio „Mažinam atstumą“ organizatorės. Ar sunku prisikviesti alternatyvių Vilniaus „burbulo“ grupių į regioną? Ką keičia regione atsiradęs alternatyvios kultūros festivalis, kokia jo nauda?Ved. Domantas Razauskas

Lietuva perka Ukrainai dvi oro gynybos sistemas NASAMS, prezidentas Gitanas Nausėda su šiomis žiniomis atvyko į Kyjivą. Paleidimo sistemų vertė siekia 9,8 mln. eurų.Valstybės saugumo departamentas skelbia, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ būstinėje Sankt Peterburge atliktų kratų metu rasti dokumentai rodo, jog grupuotė yra susijusi su prieš Lietuvą vykdyta informacine ataka. Departamentas nurodo, kad jie stebi ir vertina potencialius saugumo situacijos regione pokyčius, susijusius su galimu Prigožino ir „Wagner“ samdinių persikėlimu į Baltarusiją, ir nuolat teikia aktualią informaciją sprendimų priėmėjams.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas diskutavo, ar dabartinė teisinė bazė efektyviai užtikrina šalies strateginių objektų apsaugą nuo grėsmių nacionaliniam saugumui.Nustatytas dar vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis kiaulių laikymo vietoje Vilkaviškio rajone.89-oji Jūros šventė su šūkiu „Vakarų potyriams“ liepos 21-23 dienomis kvies į maždaug šimtą renginių.Ved. Madona Lučkaitė

Du jauni ūkininkai iš Vilkaviškio ir Kauno raj. neteko jau skirtos investicinės ES paramos, nes jų kooperatyvas laiku negavo pripažinimo. Nukentėję dėl biurokratinių kliūčių Andrius Mickevičius ir Vaida Cvirkienė dabar vėl priklauso tam pačiam, jau pripažintam kooperatyvui, bet paramos neatgauna. Kaip padėtį vertina kooperatyvų asociacija, ką siūlo ŽŪM?Raseinių raj. Berteškių kaimo bendruomenės sumanyta daiktų mainų stotelė veikia jau metus. Kultūros namų patalpose tvarkingai sudėlioti ir sukabinti drabužiai, avalynė, buities rakandai ir įranga, knygos, žaislai –, visa tai, kas vieniems jau pabodo, o kitiems dar geri daiktai praverčia.Alytaus raj. Burbiškės kaime gyvenanti Ieva Marcinonienė prieš 3 m pradėjo gaminti veganiškus saldumynus tik šeimos poreikiams. Vėliau, gavo individualios veiklos pažymą, europinę paramą ir įsirengė atskirą virtuvę, specialią įrangą, pirko automobilį produkcijai vežioti. Dabar jos saldumynai “Skonių giraitė” žinomi ne tik rajone, bet ir Alytuje, Kaune, Vilniuje.Ved. Arvydas Urba

Vilkaviškio kraštas išaugino lietuvių tautos patriarchą Joną Basanavičių, Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką. Vilkaviškio kraštas Lietuvai ir pasauliui pažėrė talentų žvaigžyną...Laidoje dalyvauja istorikas Antanas Žilinskas. Su miestu supažindina Vilkaviškio turizmo ir informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, gidės Elena Savickienė ir Ona Maksvytienė, turizmo vadybininkė Alma Brazytė, kavinės savininkė Teisutė Čiapinskienė, pardavėja - konsultantė Kristina Liaudanskienė ir per ekskursiją sutikti vilkaviškiečiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šyvio šokdinimas, Gražiškių miestelio sena tradicija, įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Vitas Venclova iš Bambinių kaimo sudarė aprašą, kurį patikėjo kultūros centrui. Gražiškių miestelio seniūnė Ramutė Didvalienė pasakoja apie nuo neatmenamų laikų Gražiškiuose iš kartos į kartą perduodamą Šyvio šokdinimo tradiciją. Andrius Milinkevičius, etnologas iš Vilkaviškio r. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, tikisi, kad Šyvį šokdins visoje Lietuvoje.Paežerių dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus švenčia 60-metį. Prisiminimais dalijasi buvęs direktorius istorikas Antanas Žilinskas. Paežerių dvarą ir muziejaus ekspozicijas pristato vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė.Gižai – vartai į Vilkaviškio kraštą. Kaimas, kurį vietiniai vadina Liepų, šiais metais mini 410 metų sukaktį. Ona Maksvytienė iš Gižų kaimo bendruomenės kviečia į ekskursiją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Stasys Kaušys įsikūręs Kalviškių kaime dar tarpukariu pradėjusių ūkininkauti senelių žemėje. Dabar ūkyje 100 melžiamų karvių, investuota modernizuojant fermą, bet krizė pieno sektoriuje verčia atsisakyti karvių. Sūnūs galėtų tęsti veiklą, bet nemato prasmės. Kitas Raseinių rajono ūkininks Linas Mockus aktyviai dalyvauja pieno dalinimo akcijose, tikisi visuomenės palaikymo ir sėkmingų derybų su perdirbėjais ir prekybininkais.Šyvio šokdinimas – Užgavėnių meto šventė, šimtametė Gražiškių kaimo gyvoji tradicija. Apie retai kam girdėtą Šyvio šokdinimą ir šventės personažus pasakoja ūkininkas, etnologas iš Vilkaviškio rajono Sūduvos kultūros centro muziejaus Andrius Milinkevičius.Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas, teigia, kad jau sugrįžo pirmieji vieversiai. Tarsi, pagal kalendorių, nes vasario 24d. – etnografinė Vieversio diena. Vieversiai yra ne tik pavasario šaukliai, bet ir tvaraus ūkininkavimo indikatoriai.Ved. Arvydas Urba

Po Ukrainoje vykusio Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų susitikimo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina vasario mėnesį laukia stipraus rusų puolimo, tačiau karas jau įžengė į lemiamą stadiją, todėl dabar labai svarbu sustiprinti ukrainiečių kovinę galią kovos mašinomis ir tankais.Lietuviai - bene mažiausiai užtikrinti dėl savo ateities karo Ukrainoje akivaizdoje. Tą rodo naujausias eurobarometro tyrimas. Apklausus Europos Sąjungos gyventojus paaiškėjo, kad didžiausią susirūpinimą europiečiams kelia brangstantis pragyvenimas, o Bendrijos sankcijas Rusijai palaiko trys iš keturių gyventojų. Tačiau dalyje šalių sankcijas palaiko vos pusė žmonių.Lietuvos pasienyje dirbanti savanoriškais pagrindais veikiančių asmenų organizacija „Sienos grupė“ paskelbė, kad Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas sieną su Baltarusija kirtusio migranto mirties atvejis.Prokurorai aiškinasi situaciją dėl praėjusią vasarą Vilniaus rajone upėje rasto užsieniečio kūno. Pareigūnai LRT radijui patvirtino, kad tai – 32-ejų metų amžiaus Šri Lankos pilietis, tačiau neaišku, ar jis į Lietuvą galėjo patekti iš Baltarusijos.Daliai Suvalkijos gyventojų nerimaujant kaip jų ūkininkavimo ar statybų galimybes paveiks Aplinkos ministerijos planai kurti nacionalinį parką, pokalbio atvyko ministras Simonas Gentilas. Su Kudirkos Naumiesčio, Vištyčio, taip pat Šakių, Vilkaviškio rajonų bei Kalvarijos savivaldybių gyventojais aptariami planai dėl Suvalkijos nacionalinio parko steigimo.Ved. Darius Matas

Karolis Bereika jau dešimti metai, šalia intensyviai dirbamų laukų kuria oazę gamtai. Seną sodybą Vilkaviškio rajone greta Klampučių kaimo, apsodino eglutėmis, šalia seno sodo veisia ir naują, iškasė kūdrą, turi pievų, kuriose ganosi avys, būna vištos, antys, žąsys. Prieglobstį randa ir stirnos, kurapkos, o geriausia savo 3 ha ūkyje jaučiasi Karolis su šeima, nors draugai ir sakė, kad įklimpsi kaime, atvažiavęs iš miesto.Viaduko per geležinkelį remontas apsunkino šeimos ūkio veiklą. Kėdainių rajono ūkininkas Vincas Janka, dėl transporto ribojimo negali su žemės ūkio technika nuvažiuoti į 30 ha laukus Kaišiadorių rajone. Automobilių kelių direkcija aiškina, kad padaryta viskas kas buvo įmanoma.Ved. Arvydas Urba

Po teisės studijų ir keliolikos metų darbų teisėsaugos institucijose Donatas Vaičikauskas grįžo į gimtinę ir ėmėsi veiklos šeimos ūkyje Kelmės rajone. 500 ha ir 150 galvijų paklūsta teisininkui, kuris nesiryžo palikti ūkio, nes šeima ne tik investavo, bet įdėjo ir dalį širdies.Modestas Mačiulis Gražiškių seniūnijoje tituluojamas auksinių rankų meistru. Jo darbai iš medžio žinomi ne tik Vilkaviškio rajone. Kodėl ūkininkas kartais tampa staliumi?Baigus javapjūtę javų kirtėjų arba kombainininkų šventė būdavo tradicinė dažnam kaime. Dabar jau rečiau, bet aktyvios bendruomenės suburia žemdirbius ir apylinkių gyventojus į šventes. Kokia ji bus Rokiškio rajono Kalvių kaime? Pasakoja seniūnaitis Gintaras Kepalas.Ved. Arvydas Urba

Kelmės raj. Bulavėnų kaime prie Dubysos nusipirkę apleistą sodybą šiauliečiai tikėjosi įsirengti poilsiavietę. Namus jie restauravo, bet patys tapo ūkininkais. Dabar turi 60 mėsinių galvijų „Hailendų lankų“ ūkį.Kupiškio raj. ūkininko Ričardo Barzdenio 90 dėmėtųjų elnių bandą, laikomą specialiame aptvare, per pus sumažino vilkai. Prarausę kelių metrų ilgio urvą vilkai medžiojo ir mokė savo jauniklius. Paraiška kompensacijai gauti pateikta, bet Aplinkos apsaugos agentūra neskuba.„Šyvio šokdinimas“ – unikali ir jau primiršta tradicija Vilkaviškio rajone.Ją populiarinti, tiksliau aprašyti siekia Andrius Milinkevičius, etninės kultūros specialistas ir ūkininkas. Jis nori, kad senolių paprotys pakliūtų ir į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.Ved. Arvydas Urba

Vilkaviškio raj. ūkininkas Moisejus Španje jau baigė javapjūtę ir naujojo derliaus kviečius veža supirkėjams. Tačiau tik pagal iš anksto, fiksuotomis kainomis sudarytas sutartis, nes dabar grūdai gerokai atpigo. Sudėtingą ir nepalankią žemdirbiams situaciją grūdų rinkose patvirtina ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas Karolis Šimas, ramindamas tik vartotojus, nes miltai dėl grūdų tikrai nebrangs.Prieš penkerius metus Pagėgių savivaldybėje Plaškių kaime susibūrė bendruomenė evangelikų liuteronų bažnyčiai atkurti. Unikalus, prieš 120 m statytas pastatas jau buvo pradėjęs irti, bet neabejingi krašto istorijai žmonės jį atkuria. Bendruomenėje – 30 narių, nemaža jų dalis Vokietijos piliečiai, kurie, kaip ir vietos gyventojai, aukoja lėšas, patys tvarko ir nori padaryti bažnyčią visuomenei ir turistams patrauklių objektu.Ved. Arvydas Urba

Prieš metus Afganistano kontrolę perėmus Talibanui, Lietuva pradėjo galvoti, kaip padėti Lietuvos kariams talkinusiems vertėjams afganistaniečiams ir jų šeimų nariams, kuriems savo šalyje tapo nesaugu. Į Lietuvą per penkias operacijos vykdymo dienas atskraidinta 34 afganistaniečių šeimos, iš viso – 179 asmenys. Kaip jiems sekasi šiandien, ar jie vis dar Lietuvoje?Ar oficialūs Lietuvos asmenys turėtų vykti į Taivaną? Šiandien to klausiame „Ryto garsų“ klausytojų. Po susisiekimo viceministrės vizito Taivane Kinija nutraukė ryšius su Lietuva susisiekimo srityje. Tuo metu Seimo pirmininkė neatsisako planų vykti į Taivaną. Ji sako bandysianti sutelkti didesnę Europos Sąjungos parlamentų vadovų delegaciją vizitui į Taivaną.Lietuvoje nemokamas paslaugas gyventojams pradėjo teikti Gerovės konsultantai, kurie turėtų padėti žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais, pirmaisiais nerimo, nemigos ir depresijos simptomais. Pirmieji gerovės konsultantų kabinetai jau įkurti 14-oje šalies savivaldybių, juose darbuojasi 28 specialius kursus pabaigę specialistai.Nemažai žmonių socialiniuose tinkluose vis drąsiau kalba daug kam aktualia lėtinių ligų tema – ne tik dalinasi savo patirtimi, bet ir stengiasi suburti tam tikras bendruomenes. Kuo tai gali būti naudinga, ir ar kyla kokios nors grėsmės tokio turinio vartotojams?Vilkaviškio rajono gyventojai skundžiasi, kad per daugiau nei 30 metų nuo sprogmenų neišvalomas grybautojų ir uogautojų pamėgtas Žaliosios miškas. Ekspertai pabrėžia, kad šią vietą sutvarkyti, dar gali užtrukti ne vieną dešimtmetį, nes darbams koją kišą ne tik didelis miško plotas bet ir specialistų trūkumas. Gyventojams į mišką nedraudžiama eiti, tačiau ženklai įspėja, kad pavojinga.Ved. Rūta Kupetytė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila apie artėjančius Žolinės atlaidus, jų esmę ir prasmę.

Už suklastotą įrašą apie skiepą nuo COVID-19 Vilkaviškyje galbūt buvo imamas 300 eurų užmokestis. Apie tai ir kitas Marijampolės krašto aktualijas su Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ redaktore Birute Montviliene.Darius Vaičiulis ką tik grįžo iš ekspedicijos Antarktidoje. Jam pavyko pasiekti Pietų ašigalį ir ten iškelti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vėliavą su vaikų tikslais.2022 m. paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Tai – žmogus, išspausdinęs pirmą knygą Lietuvos didžiojoje kunigaikštytėje, asmenybė, sujungusi 4 valstybes. Rytoj tuo pačiu metu Skorinai atminti bus laikomos mišios Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Čekijoje ir Italijoje. Apie tai pokalbis su Lietuvos ambasadorius Čekijoje Laimonu Tallat-Kelpša ir Lietuvoje bei Čekijoje dirbančiu baltistu ir slavistu Ilja Lemeškinu.Kas yra ir kam gali būti naudojama arfos terapija? Pokalbis su arfininkė Elzė SaldžiūnaitėVed. Agnė Skamarakaitė

Kalėdinis laikas turtingas daugeliu ypatingų tradicijų. Daugumoje pasaulio kraštų, laukiant šių švenčių, puošiama kalėdinė eglė, svarbiausios miestų erdvės, atskiri pastatai, namų aplinka. "Viena iš ypatingų Kalėdų laiką praturtinančių tradicijų – įvairios, tik šiam laikotarpiui būdingos giesmės." - sako vyskupas Rimantas Norvila.

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai.Prieš ketverius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie Vilkaviškiį. Prieš karą vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar yra bene lietuviškiausias šalyje.Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos.Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją.Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.Autorė Indrė Anskaitytė

Lietuvoje daugėja norinčiųjų ūkininkauti ekologiškai, šiais metais sulaukta daugiau nei pusketvirto šimto paraiškų. Elektrėnų savivaldybėje ūkininkas Juozas Gackas ekologiškai augina javus ir tikina, kad galima iš to išgyventi.Vilkaviškio rajono jaunasis ūkininkas Artūras Vakarinas turi savitą ūkininkavimo viziją ir sako, kad tai daugiau gyvenimo būdas, o ne verslas.Rubrikoje „Užsienio naujienos“– atgarsiai iš Dubajaus, kur tarptautinėje parodoje „Expo“ lankėsi Kupiškio rajono bitininkas Ignas Jackevičius. Koks jausmas svečioje, tolimoje šalyje pristatyti lietuvišką medų?Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, spalio 28 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Per metus kiekvienas lietuvis suvalgo apie 300 vištų kiaušinių. Minint Pasaulinę kiaušinių dieną, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis kviečia kiaušinių vartoti daugiau, nes jie yra vertingi žmogaus organizmui. Per metus šalyje vištos padeda apie 900 milijonus kiaušinių.Iš emigracijos po 10 metų grįžęs Linas Klimavičius Vilkaviškio rajone puoselėja augalininkystės ūkį ir turi modernią kalvę. Kokios priežastys paskatino jauną žmogų sugrįžti į gimtąjį kraštą?Ved. Rūta Katkevičienė

Dalis žmonių, neturinčių galimybių paso, apsiperka turguje. Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius sako nepastebėjęs, kad pirkėjų srautas būtų padidėjęs. Kaip ir kiekvieną rudenį, pirkėjų mažiau, daugiau jų tikimasi atvėsus orams.Kelis skirtingus darbus derinančiam Dainiui Jurgaičiui iš Pakruojo rajono aviečių auginimas yra papildomos pajamos.Gamtininko komentaras. Ežerinis sykas – lašišinė žuvis, gyvenanti keliuose Lietuvos ežeruose. Vienas jų – Vištyčio ežeras Vilkaviškio rajone. Apie į Raudonąją knygą įrašytą ežerinį syką ir kodėl nuo spalio 1 dienos šių žuvų nebegalima žvejoti, pasakos Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius.Ved. Rūta Katkevičienė

Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vadovybė (ŠMSM), pasakiusi, kad pasitiki mokyklų bendruomenių gebėjimais valdyti pandeminę situaciją, iš tiesų paliko mokyklas vienas pačias spręsti mokinių ir mokytojų testavimo, agitavimo skiepytis, tikrinti užsikrėtusiųjų bei pildyti su jais kontaktavusių sąrašus, matuoti klasių orą, jas vėdinti, organizuoti nuotolinį, sinchroninį ir hibridinį mokymą bei ieškoti galimybių, kaip įsigyti tokiam mokymui reikiamą įrangą...Mokyklų direktoriai tapo atsakingi už viską. Dažnas direktorius pats su mokytojais testuoja nepasiskiepijusius mokinius, o savaitgaliais jungiasi prie NVSC duomenų bazės patikrinti, kiek jų mokyklos mokinių ar pedagogų užsikrėtę, tada sprendžia, kam reikia saviizoliuotis ir kaip perorganizuoti mokymą.Bet tuo pat metu jie turi ne tik galvoti, kaip rasti lėšų reikiamai oro kontrolės ar hibridinio mokymo įrangai nupirkti, o ir aiškintis su mokytojų profsąjungomis, kur rasti lėšų papildomiems mokytojų darbams apmokėti. O ir daugėja mokytojų, kurie ateina pas direktorius ir pareiškia, kad jie, prasidėjus naujiems mokslo metams, ketina išeiti iš darbo, nes jų netenkina padidėjęs krūvis ir nedidėjanti alga.Tuo tarpu tėvai spaudžia direktorius ne tik dėl to, kodėl prasidėjus mokslo metams keičiasi mokytojai arba, kodėl direktoriai negeba jų rasti, o dar ir kvestionuoja Vyriausybės nutarimus, kodėl jų vaikai turi dėvėti kaukes mokykloje arba, kodėl jų vaikai turi laikytis mokyklos bendruomenės susitarimo visiems testuotis...Tėvai, kurie paskiepijo vaikus, piktinasi, kodėl jų atžalos irgi turi saviizoliuotis, kai klasę ištinka Covid protrūkis.Ar pandemijos valdymas mokyklose tapo tik direktorių reikalu?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vasaros studijoje - istorikas, gidas Vilmantas Dunderis ir jo kelionės po Lietuvą - po Vilkaviškio vyskupiją ir čia esančias bažnyčias. Kviečiame klausyti!

„Jurbarko istorija – liūdna, žinant, kad per karą buvo nužudyti beveik visi miesto žydai ir dalis lietuvių. Tačiau šis paminklas – ne Holokaustui. Marmure įkūnyta idėja, kad dvi skirtingos kultūros gali gyventi drauge, ir tai įrodė istorija. Tai paminklas istorijai ir žmonėms“, – apie Sinagogų aikštės memorialą Jurbarke mintimis dalijosi skulptorius Dovydas Zundelovičius.Jurbarko krašto gidė Nijolė Paulikienė kviečia pasivaikščioti po senamiestį Kauno gatve.Edukacijos – skulptoriaus Vinco Grybo memorialiniame muziejuje. Įspūdžiais dalijasi muziejininkė edukatorė Gabija Viduolytė, neformaliojo švietimo mokytoja Ilona Viltrakienė iš Vilkaviškio ir jaunuoliai.Į ekskursijas kviečia Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos pramoginio laivo „Lyra“ kapitonas Vincas Alminas.Apie kulinarinio paveldo edukacijas kaimo turizmo sodyboje „Jurodis“ pasakoja šeimininkė Kristina Vančienė.Jurbarko turizmo ir verslo centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė bei turizmo vadybininkė Erika Stanaitienė kviečia apsilankyti Jurbarke.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Zoom“ nuovargis. Štai toks naujas terminas radosi pastaruoju metu psichologų leksikoje. Anot daugelio Lietuvos mokyklų vadovų, „Zoom“ nuovargiu skundžiasi absoliuti dauguma jų vadovaujamų mokyklų pedagogų. Be to, dėl nuo gruodžio vidurio besitęsiančio karantino ir nuotolinio mokymo padaugėjo perdegimo sindromą patiriančių mokytojų. Direktoriai vardija atvejus, kai su nuotolinio mokymo įtampa nebesusitvarkantys mokytojai ima nedarbingumo pažymas ar net iš viso palieka darbą mokykloje.Ar tikrai ši situacija yra tokia grėsminga? Kas lemia pedagogų stresą? Kaip padėti mokytojams tvarkytis su nuotolinio mokymo įtampa? Kokių galimybių padėti mokytojams, patiriantiems lėtinį nuovargį ar perdegimą turi mokyklų vadovai? O ir kaip patys direktoriai ginasi nuo streso, įtampos, nuovargio?Laidoje dalyvauja: Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė ir Vilkaviškio rajono „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kovo 21 d. minima Europos senosios muzikos diena. Kasmet ją švenčia ir Nacionalinis muziejus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai. Šiemet kiek anksčiau, kovo 20 d., bus galima stebėti tiesioginę transliaciją su įvairiais renginiais. Plačiau pasakoja Valdovų rūmų vyresnysis renginių koordinatorius Vytautas Gailevičius.Geriausių praėjusių metų kūrinių 15-uko pristatymas. Apie savo kūrinį „(ne)išsipildymas“ pasakoja kompozitorius Ramūnas Motiekaitis.Tęsiame ciklą „Keturi milijonai“, kuris pasakoja apie visame pasaulyje gyvenančius lietuvius kūrėjus, garsinančius mūsų šalies vardą. Šiandien siūlome susipažinti su aktore Aiste Diržiūte. Nors šiuo metu ji gyvena Vilkaviškyje, kur kasdien tobulina savo anglų kalbos tartį ir ruošiasi bei dalyvauja filmų atrankose, iki pandemijos Lietuvoje ją sutikti būtų buvę sunku. Kaip pati aktorė prisipažįsta, ji keliauja paskui savo darbus. Austėjos Kuskienės pokalbis.Paulinos Nalivaikaitės tarptautinių muzikos naujienų apžvalga.Penktadienį „Koncerto vienam“ salėje klausysis Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas, otorinolaringologas-otochirurgas, Vilniaus universiteto prof. Eugenijus Lesinskas. Kada jis pajuto savo pašaukimą? Ar dažnai pas jį apsilanko dėl balso problemų kenčiantys dainininkai? Ar save patį jis gali pavadinti melomanu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Prieš Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą surengta kibernetinė ataka.Ar sklandžiai vyksta medikų vakcinavimas regionuose?Prie Lietuvos-Kaliningrado srities pasienio nutįsus kelių kilometrų vilkikų eilei, Kybartų gyventojai džiaugiasi, kad eilė formuojama ne pagrindinėje gatvėje, bet už miestelio, Vilkaviškio link. Vietos valdžia ir gyventojai pageidautų, kad sunkiasvorių automobilių čia išvis neliktų.Parlamentarai aptaria santykių su Kinija gaires, Europos Sąjungai baigiant derinti investicijų sutartį su Pekinu.Britanijoje patvirtinta antroji vakcina nuo COVID-19.Ved. Madona Lučkaitė

Kol daugelis Lietuvos savivaldybių koronaviruso atvejus skaičiuoja šimtais ar net tūkstančiais kaip, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestai, kai kuriose savivaldybėse užfiksuoti vos keli koronaviruso atvejai. Tiesa, tokių savivaldybių nėra daug. Mažiausias susirgimų skaičius skaičiuojant šimtui tūkstančių gyventojų fiksuojamas Zarasų, Ignalinos, Pagėgių, Anykščių ir Vilkaviškio rajonuose.Valdančiųjų iniciatyva Seimas toliau svarstys kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų savo išvadą dėl galimų pažeidimų per Seimo rinkimus. To prašo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga teigia, kad rinkimų įstatymą pažeidė Andriaus Tapino inicijuota kampanija „Viso gero, Voldemortai“. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad ši akcija buvo neigiama reklama, tačiau rinkimų įstatymo nepažeidė.Pasirašyta koalicijos sutartis. Ko iš jos tikėtis – pokalbis su kandidate į premjerus Ingrida Šimonyte.Ved. Rūta Kupetytė

Permainingi orai, nestabilios pasaulio rinkos dažnai pridaro nuostolių žemės ūkio sektoriui. Iki šiol padėdavo draudimas ar valstybės parama, bet dabar, Seimui leidus steigti žemės ūkio valdymo rizikos fondus, žemdirbiai galės tvarkytis ir patys. Nauja finansinė priemonė leis ne tik sumažinti rizikas, bet ir kompensuoti pajamų praradimus, dėl rinkų svyravimo ir kitų nenumatytų aplinkybių.Vilkaviškio rajono Degučių kaimas- nedidelis, neišsiskiria istorija, nėra bažnyčios, mokyklos, tačiau kartais jame gali pamatyti dviaukštį turistų autobusą, sutikti ekskursijas ne tik iš Lietuvos. Visus smalsesnius traukia unikalus, didžiausias Europoje plaktukų muziejus. Saulius Matusevičius prieš porą metų pradėjęs rinkti plaktukus, dabar savo kolekcijoje turi daugiau kaip tūkstantį iš 26 pasaulio šalių. Kiekvienas eksponatas, tarsi, žmogaus veiklos istorija, o kartais ir krašto tradicijos.Ved. Arvydas Urba

Vilkaviškio rajone Stirnėnų kaime gyvenantis Sigitas Žilinskas ūkininkauti pradėjo nuo kelių hektarų ir be jokios technikos. Po beveik trijų dešimtmečių jis turi 700 ha modernų ūkį, labiausia pasiklovė agronomo žiniomis, darbštumu ir sumanumu. Taip susikūrė ne tik šeimos gerovę, bet ir solidžiai prisidėjo prie kaimo bažnyčios atnaujinimo.Baigėsi bitininkavimo sezonas. Apie medunešio ypatumus ir nesutarimus su laukus purškiančiais ūkininkais pasakoja Klaipėdos rajone Šalpėnų kaime gyvenantis Virgijus Matikonis.„Verta žinoti“. Įstvingas - vienas rečiausių pasaulyje plaktukų. Kodėl jį, unikalios Europoje kolekcijos savininkas, Saulius Matusevičius vadina amžinu?Ved. Arvydas Urba

„Gimtoji žemė“. Ūkininkas atkuria bioįvairovęIš senelių susigrąžintoje žemėje Andrius Milinkevičius 4 ha sodina medžius, atkūrė pelkę, kurioje gyvena bebrai ir ūdros, švendruose peri paukščiai. Vilkaviškio rajone Gižų kaime jis iš molio ir šiaudų pasistatė namuką ir eksperimentuoja užsiimdamas tvaria žemdirbyste. Jaunuolis įsitikinęs, kad žmogus turi ne tik imti iš gamtos, bet ir duoti jai.Kaimų ir miestelių tuštėjimo metas tęsiasi. Nėra darbo, jaunimas į užsienius patraukė ar miestuose įsikūrė. Ūkiai modernizuoti ir darbo rankų mažiau reikia. Kupiškio rajono senojo Subačiaus miestelio bendruomenės pirmininkas Elmaras Puzuinas liūdnai kalba apie paliktus tuščius namus, išdaužytus jų langus, bet, matydamas grįžtančias jaunas šeimas, tikisi sugrįš geresni laikai.Verta žinoti, kokie augalai vadinami archiofitais. Taip pat įdomu, kad kai kuriose šalyse už išsaugotas laukuose piktžolių rūšis mokama parama. Intensyvus žemės ūkis pastaraisiais metais iš laukų išvarė daugelį piktžolių, bet dabar, anot gamtininko Almanto Kulbio, sugrįžta net buvusios įrašytos į Raudonąją knygą.Ved. Arvydas Urba.

Vilkaviškio rajono Pūstapėdžių kaimo ūkininkas Arvydas Šlivinskas tris dešimtmečius užsiėmė pienininkyste. O šią vasarą šimto karvių bandą pardavė, palikęs tik vieną. Ją nori padovanoti, netgi įsipareigodamas įrengti karvei ganyklą. Kodėl nėra norinčių? ir kas privertė ūkininką atsisakyti melžiamų karvių?Šį rudenį ypatingai daug nuostolių avių augintojams pridaro vilkai. Nepadeda specialūs įrengimai, deginami laužai ir budėjimai per naktį. Gal padės naujame medžioklės sezone pusšimčiu padidintas medžiojamų vilkų limitas? Ūkininkų patirtis, Aplinkos ministerijos komentaras, medžiotojo pastabos.Ved. Arvydas Urba

Mokslo metų išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, operacijų vadovo ir grupės specialistų nurodymais besiremiančiose rekomendacijose mokykloms nurodė, kad visi mokiniai turi mokytis tose pačiose klasėse. Tai mokytojai dalykininkai turėtų vaikščioti po kabinetus. Bet štai 11–12-okai bendrai mokosi tik lietuvių kalbos, matematikos ir (pogrupiais) anglų kalbos. Visos kitos pamokos yra individualios, besiremiančios vadinamu individualiu ugdymosi planu. Kai kuriose gimnazijose yra po 350–500 individualių ugdymosi planų, nes mokinių pasirinkti A ir B lygiu mokytis dalykai nesutampa. Mat III–IV-oje gimnazijos klasėse iš esmės nebėra klasių ir bendraklasių: kiekvienas vaikas mokosi to, kokį dalykų portfelį susidėliojo. Geresnė padėtis tik ištuštėjusiose regionų mokyklose, kuriose yra laisvų kabinetų ir mokyklų administracijos turi pakankamai pakaitinių kabinetų. Kai kuriose regionų mokyklose planuojama vieną kabinetą skirti vienos klasės mokymuisi, o kitą – pertraukoms. Bet miestuose, ypač Vilniuje, Kaune yra tokių mokyklų, kur vaikai netelpa ar net mokosi keliomis pamainomis.Kaip mokyklų administracijoms sekasi vykdyti valdžios vyrų imperatyvias rekomendacijas? Kiek mokyklų vadovai planuoja vadinamų kontaktinių (gyvų) pamokų, kiek nuotolinių, kiek įrašytų? Kaip mokyklos spręs krizines situacijas, jei susirgs mokytojas, kuriam nėra pamainos, o ir ką darys mokyklų administracijos tai atvejais, kai mokytojas dirba ne vienoje, o kelete mokyklų, kurių vienoje įvyks Covid–19 protrūkis? Kiek mokyklos yra parengusios planų A, B, C? Ar mokyklų administracijoms tikrai viskas aišku ar jos gavo aiškias koordinuojančių ministerijų rekomendacijas?LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Muzikantas Erikas Toruntajevas-Erkė ramybę, laisvę ir saviraišką randa repuodamas. Dokumentinio filmo apie Lietuvos repo sceną kūrėją labiausiai domina sudėtingai gyvenantys žmonės. Kalbina Steponas Pričinas.Architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis nuo pat atidarymo dienos sulaukė tiek profesionalų, tiek gyventojų įvertinimo. Į savo erdvę įtraukusi skverą, naujoji stotis kviečia ne kirsti medžius, o darniai gyventi gamtoje. Architektą kalbina Jolanta Kryževičienė.Liepos mėnesį minime meksikiečių menininkės Fridos Kahlo gimimo ir mirties metines. Apie rodos neišsemiamą kūrėjos biografiją ir kaip menininkai tampa kultiniais pasakoja menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.Pasaulyje: britų vyriausybės parama kultūros sektoriui, Honkongo kūrėjų dilema po naujojo nacionalinio saugumo įstatymo ir apie už kūrybiškumą atsakingą smegenų pusrutulį.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie aukso vidurio paieškas Lukiškių aikštėje.Miesto sociologė Dalia Čiupailaitė-Višnevska sako, kad miestas nebūtinai yra užprogramuotas konfliktas – dėl viso susitarti įmanoma. Kalbamės apie karščio salas miestuose, į didmiesčius ir iš jų bėgančius žmones ir kuo baigiasi bandymai dirbtinai kurti miesto įvairovę.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ryto allegro. Kultūros naujienų apžvalga. Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalgoje: naujausi Klivlendo orkestro, džiazo būgnininko Quino Kirchnerio, pianistės Kiveli Dörken ir Auroros orkestro leidiniai.Tęsiame pasakojimų ciklą apie litvakus „Atminties akmenys“. Pasakojimas apie Cemachą Šabadą. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie sociolingvistų atliktą vilniečių kalbos tyrimą papasakos Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro darbuotoja dr. Ramunė Čičirkaitė.Liepos 8-9 d. Lietuvos kino centras žiūrovus kviečia į antrąsias Lietuvių kino klasikos dienas nemokamai žiūrėti mylimiausius, geriausios kokybės restauruotus pripažintų Lietuvos kino klasikų filmus visoje Lietuvoje jau veikiančiuose kino teatruose. Pokalbis su LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovile Butnoriūte. Architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis nuo pat atidarymo dienos sulaukė tiek profesionalų, tiek gyventojų įvertinimo. Į savo erdvę įtraukusi skverą, pasipuošusi augalais naujoji stotis kviečia ne kirsti medžius, o darniai gyventi gamtoje. Pokalbis su Gintaru Balčyčiu.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Vilkaviškio rajone namuose sužalotas trijų mėnesių kūdikis.Europos Vadovų Taryba susirinko derėtis dėl kito ilgamečio Europos Sąjungos biudžeto. Nausėdos Dienos temoje.Jungtinėje Karalystėje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Kiek Lietuvoje populiarios nelegalios knygos? Vilniaus oro uoste atidaryta pirmoji Lietuvoje orlaivių stebėjimo aikštelė. Sostinės centre atidaromas pirmasis Startuolių muziejus. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Ūkio naujienos. Kokias vertingas žuvis uždarosiose recirkuliacinėse sistemose Klaipėdos rajone, Gargžduose, augina Kęstutis Cirtautas? Penkias atžalas auginantys Lina ir Dainius Stulpinai papasakos kodėl uostamiestį iškeitę į nedidelį Veiviržėnų miestelį. Sužinosime ką daro Vilkaviškio rajono ūkininkai, kad kultūrinis Klausučių gyvenimas būtų turiningas ir smagus. Ved. Nijolė Baronienė.

Lietuvoje įsivyravus karštiems orams daugėja skęstančiųjų prie vandens telkinių. Skaičiuojama , kad per pastarąsias tris dienas nuskendo 17-ka žmonių - vakar 5, užvakar 6, trečiadienį - irgi 6-i asmenys. Vakar žmonės nuskendo Druskininkų, Kazlų Rūdos savivaldybėse bei Šakių, Kupiškio ir Rokiškio rajonuose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė prašo gyventojų itin atsargiai elgtis prie vandens, nes kiekvienas nuskendimas drama šeimai. Socialdemokratų taryba sąskrydyje apsispręs dėl tvarkos, pagal kurią partijos skyriai Seimo rinkimuose negalėtų savarankiškais kandidatais kelti buvusių partijos narių. Tam reikėtų prezidiumo pritarimo. Partijų pakeitimų imamasi ne tik dėl to, kad Vilkaviškio skyrius nusprendė iškelti anksčiau nuo partijos atskilusį parlamentarą Algirdą Butkevičių.Kokia bus penktoji „Nacionalinė ekspedicija“ . Alfredo Bumblausko vadovaujama komanda plauks Dauguvos upe per Baltarusiją ir Latviją, Baltijos jūra pasieks Saremos salą Estijoje, o vėliau per Žemaitiją grįš į Kauną..Prie tremtinių jurtos minėjimą tradiciškai rengia lapteviečiai. Laptevų jūros tremtinių brolija yra visuomeninė organizacija, jungianti 1941-ais metais iš Lietuvos ištremtus ir vėliau Jakutijoje prie Laptevų jūros atsidūrusius žmones bei jų šeimų narius. Tradicinis lapteviečių susitikimas Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Į ledjūrio regioną sovietai ištrėmė apie tris tūkstančius lietuvių. Iš jų išgyveno apie pusė.Keliaudami po Norvegiją su Pasaulio lietuvių metų projektu “4 milijonai” kolegos susitiko itin aktyviai lietuviškas tradicijas puoselėjančių žmonių. Tarp jų - Norvegijos pietvakariuose esančio Rugalando regiono lietuvių tautinių šokių kolektyvo “Jorė” vadovė Ineta Trepekūnė. Šokti lietuviškų šokių susirenka apie 20 žmonių, taip buvo ir tą vakarą, kai Inetą Trepekūnę repeticijoje kalbino Adomas Šimkus.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Turizmas Lietuvoje: kviečia Vilkaviškis, Kėdainiai ir Rokiškis. Premjera Lietuvos kino teatruose: N. Meščianinovos filmas „Pasaulio šerdis“.

Ūkio naujienos. Vilkaviškiečiai Aida ir Skirmantas Šukaičiai registravę du ūkius. Bendrai šeima dirba 300 ha, turi su ES parama įsigytos technikos ir tvarkosi drauge. VDU Žemės ūkio akademijos energetikos ir biotechnologijų instituto laboratorijoje yra net keletas biodujų gamybos maketų, kurie veikia realiu rėžimu. Atliekami organinių medžiagų irimo dujų sudėties tyrimai, sekamas visas technologinis procesas. Tokia mokslininkų ir studentų veikla mokslui ir gamybai. Ved. Arvydas Urba.

Ūkio naujienos. Ketvirtą sezoną 1,5 ha plote šilauoges auginantis Arūnas Vitkauskas ateityje galvoja apie perdirbimo galimybes. Dabar jo ūkyje Vilkaviškio rajone auginama net 13 veislių šilauogių, didžioji dalis „Reka“ veislės. Kokie pavasariniai darbai sodininkystės ūkyje?Ketvirtadienį prasidės didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Įprastai parodoje per tris dienas apsilanko apie 80 tūkstančių lankytojų, besidominčių naujausiomis žemės ūkio technologijomis. Tokio pat ar net didesnio lankytojų srauto tikimasi ir šiemet, kadangi naujovių tikrai netrūks.Ved. Rūta Katkevičienė.

Pernai rudenį arseno koncentracija geriamame vandenyje normas viršijo 8-ose gyvenvietėse Raseinių, Jurbarko, Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio r. Draudimas gerti vandenį tebegalioja dviejuose Vilkaviškio r. kaimuose. Kitur įmonės teigia vienaip ar kitaip problemą išsprendusios. Kadangi taršos geografija išsiplėtė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tęsia sugriežtintą geriamojo vandens kokybės kontrolę. Šiemet specialistai yra numatę paimti ištirti apie 1000 mėginių, prioritetą teikiant toms vandenvietėms, kur šio pavojingo metalo koncentracija siekia pusę normos. Arseno bus ieškoma padidintos rizikos taškuose ne tik pietvakarių Lietuvoje, bet ir Kauno, Kelmės, Ignalinos, Širvintų, Trakų, Elektrėnų ir Vilniaus r. Taršos šaltinių ieškoti pavesta Lietuvos geologijos tarnybai. Specialistai jau patikrino kelias hipotezes Raseinių rajono vandenvietėse, bet kol kas konstatuoja: „Žinome, kad nieko nežinome“. Naujausia informacija apie sugriežtintą arseno kontrolę ir pokalbiai su specialistais. Autorė Vaida Pilibaitytė

Vilkaviškio rajone dar vieno kaimo - Trilaukio gyventojams uždrausta gerti ir maistui naudoti vandenį tiekiamą iš vandenvietės. Baigiasi dokumentų pateikimo laikas, norintiems kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Apklausos rodo, jog keturi iš dešimties vyresnių nei 15 metų Lietuvos gyventojų mano, kad 2018-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi. Rusija sieks artimesnių santykių su Baltarusija. Nuo sausio didėja elektros ir dujų kaina. Naujausias tyrimas rodo, kad apie paskolą masto daugiau nei kas antras lietuvis.

Vilkaviškio rajone dar vieno kaimo - Trilaukio gyventojams uždrausta gerti ir maistui naudoti vandenį tiekiamą iš vandenvietės. Baigiasi dokumentų pateikimo laikas, norintiems kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Apklausos rodo, jog keturi iš dešimties vyresnių nei 15 metų Lietuvos gyventojų mano, kad 2018-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi. Rusija sieks artimesnių santykių su Baltarusija. Nuo sausio didėja elektros ir dujų kaina. Naujausias tyrimas rodo, kad apie paskolą masto daugiau nei kas antras lietuvis.

Kaip elgtis, kad šventiniai fejerverkai nesugadintų švenčių? Artėja Naujieji metai, kurių sutikimo nemažai žmonių neįsivaizduoja be fejerverkų. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad ši tradicija neapsieina be padarinių – skaudžių traumų. Net ir menka klaida gali kainuoti gyvybę. Ką žinoti būtina?Nuo sausio didėja elektros ir dujų kaina, todėl svarbu deklaruoti rodmenis ir susimokėti už paslaugas iki šių metų pabaigos.Su rubrika „Naujienų žemėlapis“ prisiminsime svarbiausius besibaigiančių metų įvykius pasaulyje.Ir šventiniu laikotarpiu daugelis rytą pradeda nuo puodelio kavos. Rima Aukštuolytė ir Giedrius Globys su kava leidžia, galima sakyti, visą dieną. Kokia jų kavos gėrimo tradicija?Verslo naujienose – apie lietuvių skolinimo įpročius.Baigiasi dokumentų pateikimo laikas, norintiems kandidatuoti savivaldos rinkimuose.Vilkaviškio rajono Trilaukio kaimo vandenvietėje rastas didesnis nei leistina arseno kiekis. Orų prognozė, spaudos apžvalga, sporto naujienos. R. Urbonaitės komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Artūras Matusas.

Kaip elgtis, kad šventiniai fejerverkai nesugadintų švenčių? Artėja Naujieji metai, kurių sutikimo nemažai žmonių neįsivaizduoja be fejerverkų. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad ši tradicija neapsieina be padarinių – skaudžių traumų. Net ir menka klaida gali kainuoti gyvybę. Ką žinoti būtina?Nuo sausio didėja elektros ir dujų kaina, todėl svarbu deklaruoti rodmenis ir susimokėti už paslaugas iki šių metų pabaigos.Su rubrika „Naujienų žemėlapis“ prisiminsime svarbiausius besibaigiančių metų įvykius pasaulyje.Ir šventiniu laikotarpiu daugelis rytą pradeda nuo puodelio kavos. Rima Aukštuolytė ir Giedrius Globys su kava leidžia, galima sakyti, visą dieną. Kokia jų kavos gėrimo tradicija?Verslo naujienose – apie lietuvių skolinimo įpročius.Baigiasi dokumentų pateikimo laikas, norintiems kandidatuoti savivaldos rinkimuose.Vilkaviškio rajono Trilaukio kaimo vandenvietėje rastas didesnis nei leistina arseno kiekis. Orų prognozė, spaudos apžvalga, sporto naujienos. R. Urbonaitės komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Artūras Matusas.

Ūkio naujienos. Vinco Naudžiaus auginami Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai nemoka arti, niekada nebandė tempti ir vežimo. Jau kelerius metus Vilkaviškio rajono Matlaukio kaimo ūkininkų Juliaus Mickevičiaus ir jo sūnaus Roberto šeimos neperka malkų ar kokio nors kito kieto kuro, savo gyvenamojo namo šildymui taip pat nenaudoja nei dujų, nei elektros energijos, tačiau šaltuoju metų laiku gyvena šiltai. Ved. Arvydas Urba.

Ūkio naujienos. Vinco Naudžiaus auginami Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai nemoka arti, niekada nebandė tempti ir vežimo. Jau kelerius metus Vilkaviškio rajono Matlaukio kaimo ūkininkų Juliaus Mickevičiaus ir jo sūnaus Roberto šeimos neperka malkų ar kokio nors kito kieto kuro, savo gyvenamojo namo šildymui taip pat nenaudoja nei dujų, nei elektros energijos, tačiau šaltuoju metų laiku gyvena šiltai. Ved. Arvydas Urba.

Ūkio naujienos. Kokį bulvių derlių kasa, maždaug trečdaliu kaip įprasta, sumažinę jų tręšimą mineralinėmis trąšomis? Kuo ir kodėl jas keičia Vilkaviškio raj. ūkininkai Alvytė ir Eugenijus Valuckai. Kodėl būna dienų kai veterinarijos gydytoja Zarasiškė Loreta Alechnavičienė, automobiliu sukaria net iki 200 kilometrų? Ved. Algirdas Steponavičius.

Ūkio naujienos. Kokį bulvių derlių kasa, maždaug trečdaliu kaip įprasta, sumažinę jų tręšimą mineralinėmis trąšomis? Kuo ir kodėl jas keičia Vilkaviškio raj. ūkininkai Alvytė ir Eugenijus Valuckai. Kodėl būna dienų kai veterinarijos gydytoja zarasiškė Loreta Alechnavičienė, automobiliu sukaria net iki 200 kilometrų? Ved. Algirdas Steponavičius.

Kol miestų gyventojai džiaugėsi karšta ir sausa vasara, kai kuriuos ūkininkus ji varė į neviltį. O kai kuriems ji kaip tik padėjo.Tarkim, Saulius Dambrauskas sako, kad javų nuostolį padengs bulvių derlius. Jas, kaip ir svogūnus, laisto, todėl derlius išauga kelis kartus didesnis. Javų taip laistyti, tvirtina jis, dar tikrai neapsimoka.Tuo metu ūkininkas Robertas Mickevičius iš Vilkaviškio rajono – vienas iš nedaugelio ūkininkų Lietuvoje auginančių kukurūzus grūdams ir jau svarstantis apie saulėgrąžas. „Po šimto metų, jei pavyks išsilaikyti, maisto auginimas bus pats pelningiausias verslas“, – sako jis.Kaip prie naujų klimato sąlygų ir ekstremalių orų taikosi Lietuvos žemdirbiai? Ar taikosi? Ūkininkų ir mokslininkų atsakymai – nevienareikšmiai. Autorė Inga Janiulytė.

Kol miestų gyventojai džiaugėsi karšta ir sausa vasara, kai kuriuos ūkininkus ji varė į neviltį. O kai kuriems ji kaip tik padėjo.Tarkim, Saulius Dambrauskas sako, kad javų nuostolį padengs bulvių derlius. Jas, kaip ir svogūnus, laisto, todėl derlius išauga kelis kartus didesnis. Javų taip laistyti, tvirtina jis, dar tikrai neapsimoka.Tuo metu ūkininkas Robertas Mickevičius iš Vilkaviškio rajono – vienas iš nedaugelio ūkininkų Lietuvoje auginančių kukurūzus grūdams ir jau svarstantis apie saulėgrąžas. „Po šimto metų, jei pavyks išsilaikyti, maisto auginimas bus pats pelningiausias verslas“, – sako jis.Kaip prie naujų klimato sąlygų ir ekstremalių orų taikosi Lietuvos žemdirbiai? Ar taikosi? Ūkininkų ir mokslininkų atsakymai – nevienareikšmiai.

Ūkio naujienos. Parodos „AgroBalt 2018“ stendai turtingi naujovių, įdomių sprendimų. Vilkaviškiečiai veterinarijos gydytojai darbų nestokoja.

Ūkio naujienos. Parodos „AgroBalt 2018“ stendai turtingi naujovių, įdomių sprendimų. Vilkaviškiečiai veterinarijos gydytojai darbų nestokoja.

Ūkio naujienos. Kaip vyksta pasėlių deklaravimas Vilkaviškio rajone, Pilviškių seniūnijoje? Įdomi pažintis su jurbarkiečiu Ramūnu Urba, kelerius metus dirbusiu užsienyje, vėliau įkūrusį smulkųjį baldų gamybos verslą.

Ūkio naujienos. Kaip vyksta pasėlių deklaravimas Vilkaviškio rajone, Pilviškių seniūnijoje? Įdomi pažintis su jurbarkiečiu Ramūnu Urba, kelerius metus dirbusiu užsienyje, vėliau įkūrusį smulkųjį baldų gamybos verslą.

„Ūkio naujienos“. Skubos realizuoti kalakutus švenčių išvakarėse nebėra. Pokalbis su Vilkaviškio savivaldybės viešosios bibliotekos Alvito filialo bibliotekininke Angele Blažaitiene.

„Ūkio naujienos“. Skubos realizuoti kalakutus švenčių išvakarėse nebėra. Pokalbis su Vilkaviškio savivaldybės viešosios bibliotekos Alvito filialo bibliotekininke Angele Blažaitiene.

„Ūkio naujienos“. Tiki gera pieno verslo perspektyva. Gudžių kaimo bibliotekai daug pagelbėjo europinė parama. Vilkaviškietė braškių augintoja Vilija Rastauskienė vieną nuotykį, patirtą prieš Jonines, sako, neužmirš visą gyvenimą.

Levandos Lietuvos darželiuose, gėlynuose žinomos dar iš dvarų kultūros laikų. Biržų raj., Mockūnų kaime, ūkininkė Giedrė Jankūnienė kartu su mama ir seserimi ne tik suskubo pasodinti apie 2 tūkst. krūmelių, bet ir įsigudrino gaminti levandų hidrolatą, arbatą – apie dešimt produktų. Medžio drožėjas iš Vilkaviškio rajono, Alvito kaimo, Raimundas Blažaitis tvirtina, kad imtis kūrybos jį stumtelėjo keli atsitiktinumai, be kurių jis nebūtų nei tarptautinį pripažinimą pelnęs, nei jo vieno centimetro ir dviejų milimetrų išdrožtas rūpintojėlis būtų įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Ne dažnai Lietuvoje būna tokių metų, kad ir soduose, ir miškuose vasara šykštėtų įvairių gėrybių. Tačiau uogų, grybų kainos be žodžių gerai charakterizuoja tikrąją padėtį.

Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai” pajininkai ir rapsų sėklas, ir šiemetinį grūdų derlių tikisi vežti į naują, 30 tūkst. tonų talpos, savo ir rėmimo lėšomis pastatytą elevatorių. Pretenduojantiems stoti į profesinę mokyklą, nebereikia nešti popierinių dokumentų. Ar iš tikrųjų gyvenime yra taip gerai, kaip teigia ministerijos specialistai? Ūkio naujienos.

Vilkaviškis, prieš karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar - bene lietuviškiausias šalyje. Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos. Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją. Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.

Vilkaviškis, prieš karą buvęs vienas kultūriškai ir tautiškai margiausių miestelių, dabar - bene lietuviškiausias šalyje. Nors sutinkama, kad Vilkaviškio žydų istorija mažai tyrinėta, iki Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto žydų vaidmuo miestelyje buvo svarus - pavyzdžiui, žydai sudarė beveik pusę Vilkaviškio tarybos. Tačiau beveik visi miestelio žydai per Holokaustą nužudyti. Šiandien nedidelė dalis žmonių prisimena tarpukario Vilkaviškį, tik vienas kitas ryžtasi tyrinėti miestelio žydų istoriją. Prisiminimai ir pasakojimai tų, kuriems anuometis Vilkaviškis - ne tik išblukę istorijos faktai.

Speciali tiesioginė laida iš Vilkaviškio miesto šventės.

Speciali tiesioginė laida iš Vilkaviškio miesto šventės.

Būtent Vilkaviškyje 1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas surengė kariuomenės paradą ir paskelbė atsišaukimą pulti Rusiją. Pasakojama, kad laimėjus karą, karvedys žadėjęs Vilkaviškį paversti mažuoju Paryžiumi.Faktas, kad Napoleonas Vilkaviškyje buvo apsistojęs keletą dienų, anot vilkaviškiečių, svarbus ne tik jiems, bet ir visam pasauliui. Net Levas Tolstojus savo knygose yra tai paminėjęs. Napoleonas į miestą įžygiavo su ginklu, tačiau 1808 m. Užnemunėje įsigaliojęs jo paskelbtas kodeksas panaikino baudžiavą. Tai sudarė sąlygas spartesnei krašto plėtrai ir lietuvių tautiniam judėjimui. Vilkaviškio gyventojai nori išnaudoti šią galimybę ir pritraukti daugiau lankytojų į savo miestą. Apie tai laidoje mintimis dalysis Vilkaviškio bendruomenės pirmininkas Dalius Nešukaitis.Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Riklienė supažindins su lankytinomis vietomis Vilkaviškio rajone.Pasidairysime ir po Vištyčio regioninį parką. Vaida Marcinkevičiūtė, Vištyčio regioninio parko kraštotvarkininkė, pakvies aplankyti miestelį, apžiūrėti vieną didžiausių Lietuvoje Pėduotąjį akmenį, apsišlakstyti šventuoju vandeniu iš šaltinėlio Šilelio miške.

Būtent Vilkaviškyje 1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas surengė kariuomenės paradą ir paskelbė atsišaukimą pulti Rusiją. Pasakojama, kad laimėjus karą, karvedys žadėjęs Vilkaviškį paversti mažuoju Paryžiumi.Faktas, kad Napoleonas Vilkaviškyje buvo apsistojęs keletą dienų, anot vilkaviškiečių, svarbus ne tik jiems, bet ir visam pasauliui. Net Levas Tolstojus savo knygose yra tai paminėjęs. Napoleonas į miestą įžygiavo su ginklu, tačiau 1808 m. Užnemunėje įsigaliojęs jo paskelbtas kodeksas panaikino baudžiavą. Tai sudarė sąlygas spartesnei krašto plėtrai ir lietuvių tautiniam judėjimui. Vilkaviškio gyventojai nori išnaudoti šią galimybę ir pritraukti daugiau lankytojų į savo miestą. Apie tai laidoje mintimis dalysis Vilkaviškio bendruomenės pirmininkas Dalius Nešukaitis.Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Riklienė supažindins su lankytinomis vietomis Vilkaviškio rajone.Pasidairysime ir po Vištyčio regioninį parką. Vaida Marcinkevičiūtė, Vištyčio regioninio parko kraštotvarkininkė, pakvies aplankyti miestelį, apžiūrėti vieną didžiausių Lietuvoje Pėduotąjį akmenį, apsišlakstyti šventuoju vandeniu iš šaltinėlio Šilelio miške.