Podcasts about muziejus

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikianti Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ jau ne vieną pastūmėjo atsigręžti į prieštaringumų pilną sovietinės okupacijos praeitį. Muziejus kviečia lankytojus atsisveikinti su turimais Sovietų Sąjungos okupaciją primenančiais daiktais, o kartu – įsitraukti į parodos pasakojimą.Žydų mokslinis institutas YIVO mini savo veiklos šimtmetį. Apie šio instituto istoriją ir jubiliejinių metų renginius pasakoja Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Galerijoje „Meno parkas“ Kaune šiuo metu galima išvysti tris šiuolaikinio meno parodas. Kūrėjai savo darbuose atkreipia dėmesį į besaikį vartojimą, ekologiją, žmogaus ir gamtos santykį.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą. Rusijoje spausdintas knygas ir netgi vadovėlius perka Vilniaus rajono ir Šalčininkų švietimo įstaigos.Ved. Donatas Šukelis

Alytaus kraštotyros muziejus šią savaitę (01.13-01.19) kviečia į tris puikius renginius: paskaitą, parodos atidarymą bei šeštadieninę priešpietę. Apie tai "FM99" kalbame su muziejaus Komunikacijos - edukacijos skyriaus komunikacijos specialiste Dovile Balčiūnaite-Svirske.

Radijo stoties FM99 studijoje svečiavosi Alytaus kraštotyros muziejaus kultūros projektų vadovė, vykdanti direktoriaus funkcijas Aušra Jurčiukonienė, Etnografijos-ikonografijos skyriaus vedėja Rasa Stanevičiūtė bei Komunikacijos-edukacijos skyriaus vedėja Živilė Merkininkė. Pokalbis apie tai, kad Alytaus kraštotyros muziejus metus baigia aukšta nata!

Alytaus kraštotyros muziejus - erdvė, kur visuomet nenuobodu! Kviečiame sužinoti, kokia rugsėjo pradžia laukia lankytojų. Kalbame su muziejaus komunikacijos specialiste Dovile Balčiūnaite-Svirske.

Parlamentinis tyrimas dėl pranešėjo istorijos kelia aistras. Valdantieji svarsto apie apkaltą prezidentui Gitanui Nausėdai, o Valstybės saugumo departamentas ir prokuratūra tyrėjus kaltina šališkumu.Tyrimą dėl Darbo partijos buvusios vadovybės veiklos Europos Parlamente atliekanti teisėsauga surengė kratas partijos būstinėje.Opozicija stabdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbą tol, kol teisėsauga nepateiks išvadų dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.Vilniaus savivaldybės taryba pritarė rezoliucijai, kad sostinėje reiktų įamžinti Ukrainoje žuvusio kario Tado Tumo ir Mariupolyje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimą.Vilniuje duris atveria naujas muziejus - Pilininko namas. Muziejus įsikūręs ypatingame autentiškame, išlikusiame pilininko name, o jame lankytojai susipažins ne tik su pilininko pareigomis ir gyvenimu, bet ir su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais.Ved. Liepa Želnienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokį kūrybos modelį gali pasiūlyti NFT – nepakeičiamųjų žetonų technologija?Neringoje prasideda renginiai skirti Švyturių metamsDovilė Kuzminskaitė apžvelgia Annie Ernaux kūrinį „Metai“ ir Giuseppe Tomasi di Lampedusa romaną „Gatopardas“.Kaip moterys integravosi į Lietuvos mokslą?Kovo 9- ąją minimos ukrainiečių poeto, dailininko ir rašytojo Taraso Ševčenkos 210- osiso gimimo metinės.Kauno paveikslų galerijoje pristatoma šiuolaikinio meno kūrėjos Almyros Weigel darbų paroda „Ar esu, kas esu“.Šiandien Telšių ješivoje bus paskelbta ruoniukų vardų rinkimų pradžia.Šiomis dienomis Vilniuje ir Klaipėdoje vyksta ekspedicijos „Aplink Baltijos jūrą“ ekspedicijos išlydėtuvės.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Ryškėnai pražįs gėlėmis, vilios muzikos garsais.Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.Telšiuose prie Masčio ežero įsikūrė Žemaičių kaimo muziejus po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje siekiama išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų statinių paveldą, tęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę.Bendrausime su Žemaičių muziejaus darbuotojais Donata Kazlauskiene, Rima Serviene, Daiva Gintaliene, Margarita Altaniene, Egle Narmantiene ir Diana Bumblauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Muziejus šiandien tapo savotiška taikaus gyvenimo atokvėpio oaze, kur viskas ištirpsta laike. Kai tu matai paveikslą, kuriam kitais metais sukaks 400 metų, per kuriuos jis išgyveno ir karus, ir revoliucijas, ir vagystes, apgadinimus, restauracijas, ką tai sako? Tai sako, kad negandos praeina, o gyvenimas vėl grįžta. Tai liudija, kad gyvenimas nugalės, šviesa nugalės tamsą“,– sako Vakarų ir Rytų Dailės muziejaus vadovas Igoris Poronikas.„Vos tik kirtę Ukrainos sieną, rusų kariai pradėjo keisti savo matymą, nes susidūrė su karo žiaurumu tiesiogiai. Galiausiai jie suvokė, kad šis įsiveržimas neturi jokio pateisinimo“, – apie Rusijos karių požiūrio pokyčius, atrastus slapta įrašytuose karių pokalbiuose su šeimomis, sako filmo „Intercepted“ režisierė Oksana Karpovič, filmą pristačiusi Berlyno kino festivalyje.„Dabar su draugais apie karą jau nebekalbam – tylim, o tyloje kaupiasi siaubas. Jį maitina aiškėjanti tiesa, kad demokratijos neturi valios gintis nuo užpuolikų“, – sako 2-osioms karo Ukrainoje metinėms komentarą parengusi menotyrininkė Agnė Narušytė.Pasaulio kultūros apžvalgoje – kare žuvusių ukrainiečių menininkų ir kultūros veikėjų istorijos, rusų karinių pajėgų suniokotas istorinis ir kultūrinis Ukrainos paveldas bei strategijos jį išsaugoti ir atkurti, ukrainiečių menininkų mintys apie tai, kas suteikia jėgų ir motyvacijos gyvenant karo sąlygomis, į „Oskarą“ pretenduojantis ukrainiečių dokumentinis filmas bei ukrainiečių kompozitoriaus Mykola Leontovičiaus muzika.Pernykštis mugės laimikis — kur jis? Arba ką apie skaitytojų įpročius pasakoja antrinė knygų rinka? Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.Apie istorinių trilerių rašymą ir tarpukario Kauno atmosferos kūrimą naujajame romane „Agentė“ – pokalbis su knygos autoriumi, istoriku Bernardu Gailiumi. Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Kotryna LingienėRed. Indrė Kaminckaitė

Raitininkų seniūnija, Alytaus rajono viešosios bibliotekos Makniūnų ir Ryliškių filialai kartu su Raitininkų seniūnijos krašto muziejumi vasario 15 dieną (rytoj) 18 val. organizuoja protmūšį skirtą doc. dr. Sigitui Jegelevičiui atminti.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip į mokymosi procesą įtraukiama virtuali realybė ir kompiuteriniai žaidimai?Savaitgalį Kultūros sostinės metus pradeda Norvegijos miestas Budė, esantis už poliarinio rato.Donatas Puslys apžvelgia Laimanto Jonušio sudarytą Leonido Donskio publicistikos rinktinę „Blogis yra laikinas“ ir Giedrės Jankevičiūtės sudarytą knygą „Diplomatas par excellence“.Minint Donato Banionio metus, kinematografininkų sąjunga kviečia į filmų peržiūras „Kinas pagal Donatą“.Lietuvos muziejai, siekdami būti prieinamesni kuo didesnei auditorijai įgyvendina programą „Muziejai žmogaus gerovei“. Praėjusiais metais šioje programoje dalyvavo trys muziejai. Kokių rezultatų pavyko pasiekti?Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita, ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje Rygoje eksponuojama jungtinė Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“.Šiandien ir rytoj menų fabrike „Loftas“ vyks jau trečiais „Ži rekomenduoja festivalis“.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Kiek svarbu prisiminti ir kalbėti apie Lietuvos žydų indėlį į kultūrą ir kitas svarbias sritis?Lietuvos jūrų muziejus šį savaitgalį Vilniuje parodoje kviečia susipažinti su unikaliais eksponatais iš Baltijos jūros dugno. Vienas iš eksponatų narų iš Baltijos dugno iškeltas ir laiko beveik nepaliestas laivo „Elbing IX“ varpas. Krovininis laivas „Elbing IX“ 1914 metais.Kokia daugiamečių pievų reikšmė ekosistemai? Kodėl svarbus tokių pievų atkūrimas, išsaugojimas ir kaip tai veikia Lietuvoje?Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpietis gimnastas dalijasi patirtimi, kaip atrasti save iš naujo užvėrus viienas gyvenimo etapo duris. Karjerą baigęs Rokas Guščinas Airinei Palšytei pasakoja, kaip atrado naujas sporto šakas ir kelionių džiaugsmą.Ved. Darius Matas

Šie metai mūsų šaliai ypatingi tuo, kad nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 d. vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Po truputėlį aiškėja šio sezono programa ir kitos detalės.„Žydų kilmės autorių literatūra mums yra artimesnė, nes su jų bendruomene turime intymesnį istorinį, emocinį santykį“, – apie tai, kodėl Lietuvoje populiari Izraelio ir žydų literatūra, o visai neatrasti Palestinos rašytojų balsai, svarsto politologė Ieva Koreivaitė. Ji Šiuolaikinio meno centro skaityklai sudarė knygų apie Palestiną sąrašą. Kokia yra Palestinos literatūros situacija Lietuvoje?Netrukus Lietuvoje savivaldybių, neturinčių krašto muziejaus, bus mažiau. Šiam žingsniui pribrendo Pakruojis. Pasak savivaldos atstovų, steigti krašto muziejų reikalauja pats gyvenimas. Tačiau didžiausias iššūkis kol kas ne eksponatai, o darbuotojai. Kaip būsimame muziejuje save ketina reprezentuoti Pakruojis?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – kaltinimai vagyste Italijos kultūros viceministrui, prakeiksmo išsigandę turistų atsiprašymai Pompėjoje, su žeme sulygintas šiuolaikinio meno centras Kaire.„Stebiu ant ledo brėžiančius figūras čiuožėjus, net prarasdama saiką, kad tik negalvočiau apie mane kaustantį siaubą. O kausto ne tik karas. Kausto ir artimesnė problema – kad visa mūsų kultūros spauda nuo šių metų pradžios gyvena ant bedugnės krašto“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Naruštytė.„Tūba yra visiems pažįstama – neįmanoma nepastebėti tokio dydžio instrumento scenoje. Kita vertus – nelabai ką apie ją žinome“, – apie Vokietijos metų instrumentą sako iniciatyvos pradininkas Hartmutas Šrioderis. Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą ir kokių ambicijų, populiarindama tūbą, turi ši šalis?Naujausias įrašas ne vieną žiūrovų pamiltą spektaklį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre režisavusios Viktorijos Streičos biografijoje — miuziklas „Mozart!“. Koks gyvenimas verda senajame Valstybės teatre Kauno miesto sode, kodėl režisierei norisi ir vaidinti, ką ji mano apie dirbtinį intelektą, ir kodėl neverta plauti indų? „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje ją kalbina Kotryna Lingienė.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus Komunikacijos-edukacijos skyriaus vedėja Živile Merkininke apie renginius, parodas bei edukacijas, vykstančias muziejuje ir kviečiančias turiningai leisti šaltas žiemos dienas!

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia pamatyti o ir pasvarstyti - koks galėtų būti „Muziejus kiekvienam“. Kaip menas pasiekiamas kiekvienam? Ką parodė rezultatai – tai galima visiems šiandien pamatyti Kauno muziejuje, renginyje „Laukiami visi“. O kokios kitų didžiųjų muziejų iniciatyvos?Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla tęsia ilgametę tradiciją – nuo 1974-ųjų kasmet abiturientai pastato operą, įtraukiančią visų mokyklos meno sričių (muzikos, baleto, dailės) mokinius. Šiemet išvysime operą „Doriano Grėjaus portretas“. Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Klasikinės muzikos naujienose: paramos koncertai Izraeliui ir Palestinai bei Ukrainai, naujas Drezdeno filharmonijos orkestro vyr. dirigentas ir būsimų naujametinių koncertų dirigentai Vienoje ir Venecijoje.Namus palikusi ukrainietė su siaubu stebi, kas vyksta jos gimtojoje Ukrainoje. Annos Zakopailos neapleidžia nuojauta, kad niekada jau į vaikystės namus nebegrįš. Dabar ji puikai kalba lietuviškai, mokosi ir dirba, Lietuvą vadina antrąja tėvyne bei tikisi, kad išsipildys jos svajonė tapti aktore. Apie skausmą, praradimus ir nepasidavimą bei svajones su Anna Zakopailo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Vardai ir garsai“ žvelgia į savaitės muzikos naujienas, tarp jų – išdalyti MTV Europos apdovanojimai bei surengta įšventinimo į Rokenrolo šlovės muziejų ceremonija. Ved. Ramūnas Zilnys

Spaudos apžvalga.Kalbos rytas.Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis pastebi, kad liepą Lietuvos oro uostuose po pandemijos beveik šimtu-procentų atsistatė keleivių srautas, o Kauno oro uoste šiais metais tai net 20-čia procentų viršija priešpandeminį lygį.Nuo šiol daugiau nei 100 maršrutų po Vilnių, taip pat rekomendacijos, kur pramogauti, pavalgyti, kokius muziejus aplankyti, kur rasti žaliąsias miesto erdves – ir anglų kalba mobiliojoje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“.Kaune po rekonstrukcijos atidarytas Velnių muziejus.Marijos Kavtaradzės filmą „Tu man nieko neprimeni“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Įgarsintas vaizdas.Viktorina.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams.„Kai mes kalbame apie migrantus, dažnai pamirštame, kad jie yra žmonės ir jie yra vaikai. Mūsų pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad jie yra vaikai ir jaunuoliai“, – pasakodama apie kūrybines misijas, sako Menų agentūros ARTSCAPE integracijos projektų koordinatorė Raimonda Lebelionytė-Alseikienė.Kodėl lietuviai sukūrė komiksą apie XX amžiaus Albanijos ichtiologę Sabiha Kasimati?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Pulitzerio premijos laureatus, menininkų prisijaukintą slėptuvę Charkive ir anapilin iškeliavusią Brazilijos muzikos legendą Ritą Lee.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į tuometę mokyklinių švenčių kultūrą.„Nesvarbu, mane vertinsite iš meno ar komercijos pusės, niekada neišdaviau savęs ir neparsidaviau“, – sako performansų kūrėja Monika Dirsytė. Klaipėdoje ir Vilniuje rengiamos jos kūrybos dešimtmečiui skiriamos parodos, abi vadinasi „Dirsytė“. Pokalbis su Monika apie menininkės tapimą prekės ženklu, nuolatinį savų baimių įveikimą performanso arenoje ir jos, vienišės, kartais ne itin draugišką santykį su Lietuvos meno bendruomene.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėV. Strauko nuotr.

Kodėl prie vieno paveikslo buriuojasi minios, o prie kito liūdnoje vienatvėje sėdi vienui vienas meno gerbėjas? Ir kuo prieš daugybę metų nutapytas portretas ar natiurmortas tiek įdomus, kad dėl jo laužomos ietys?Ved. Aidas Puklevičius

Lietuvos piligrimai noriai lanko vietas, su kuriomis susiję šventųjų vardai: leidžiasi į Asyžių pas šv. Pranciškų, į Ispaniją, pas šv. Teresę Avilietę ir šv. Kryžiaus Joną, idant prisiliestų prie tų sienų, kurios mena didžius krikščioniško tikėjimo apaštalus. Tačiau gerokai mažiau žino apie vietas savo kaimynystėje, kuriose taip pat galima išvysti garsių, „tarptautinių“ šventųjų gyvenimo pėdsakus. Apie vieną tokių vietų – šv. Faustinos namelį – pasakoja Vilniaus piligrimų centro vadovė Lina Šapauskienė ir namelio ilgametis darbuotojas Petras Mackela.

Ir štai 100CMD epizodas, kuriame apsilnakė mūsų geras bičiulis Benas Lastauskas! Epizodo metu apžvelgėm DNR rezultatus. Pakalbėjom apie spalinukių tikrinimą mokykloje, apie Švedų norą sukurti tobulą rasę, apie tai kaip Airidas turėjo būti OHO reklaminiu veidu, apie baimę, kad gali nustoti veikti kojos. Apie interneto apribojimą ir veiperius, bei žmones, kurie naudoja iphone ir android. Daug juoko, daug temų, ŽIŪRIM!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje atidaryta nauja erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Muziejus didžiuojasi, kad naujoji ekspozicija – moderniausia tokio tipo Baltijos šalyse.Kelerius metus Kaune veikusi industrinės kultūros platforma „Matters“ suvienijo jėgas su Kijeve veikiančiu Miesto teatru ir praėjusių metų pabaigoje išleido albumą OIDA, kuris kviečia miestą pajausti kaip meno kūrinį.Laidoje svečiuojasi LRT Knygų klubas. Panevėžiečiai skaitytojai aptaria Danielio Keyeso romaną „Gėlės Aldžernonui“.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kaip senosioms Europos tautoms sekasi sugyventi su šalia jų gyvenančiais imigrantais ir kaip skirtingos kultūros sąveikauja tarpusavyje.Pasaulio kultūros apžvalgoje žvalgomės, ko šiemet laukti galerijose ir muziejuose už Lietuvos ribų – Amsterdame, Monrealyje, Tokijuje, Londone.Skulptorius Mykolas Sauka sostinės „Titaniko“ parodų sales apgyvendino iš medžio sukurtais įvairiausiais sutvėrimais – šalia lervų, kokonų ir vabalų matome beveidžius kūdikius ir bažnytinius angelėlius. Kadangi visi parodos „Vaikų kambarys“ dirbiniai rankomis išdrožti iš medžio, greitai Mykolui buvo priklijuota tautodailininko etiketė. Pokalbis su menininku apie parodą bei liaudies ir šiuolaikinio meno santykį.Ved. Dovydas Kiauleikis

2022-ieji buvo gausūs latviškų knygų vertimų, o ateinančius metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė latvių literatūros metais. Apie kaimynų literatūrą pasakoja latvių kalbos vertėja ir literatūros tyrėja dr. Laura Laurušaitė.Kaune, Vytauto prospekte 58, yra gyvenę „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno tėvai, choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas, čia filmuotos serialo „Černobylis“ scenos. O sausį atidaromas privatus Amsterdamo mokyklos muziejus, lauksiantis architektūros ir art deco interjerų gerbėjų.Fragmentai iš pokalbių su šių metų nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės kultūros komentaras apie tai, kaip šiemet iškilo drabužio reikšmė politikoje.Apžvalga, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart žvilgsnis į vizualiuosius menus, reikšmingiausius įvykius ir tendencijas šiame lauke.Gruodį sužinojome, kad svarbiausiame Jungtinių Amerikos valstijų nepriklausomo kino festivalyje Sandanse įvyks režisierės Marijos Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ premjera. Kaip lietuvių filmams pavyksta prasimušti iki aukščiausio lygio pasaulio kino festivalių atskleidžia kino prodiuserė Marija Razgutė.Ved. Dovydas Kiauleikis

Spaudos apžvalga.Kintuose prie Kuršių marių kranto iškilo Meno regykla. Bokštelis pakilęs virš nendrių skirtas poilsiui, gamtos ir paukščių stebėjimui.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie filmą „Vesper“.Klasikos koncertų salė.Kitą savaitę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks neregėta premjera: bus galimybė išvysti valandos trukmės eksperimentinės operos spektaklį, kurį įkvėpė socialinis tinklas „Tik Tok“. Kur slypi jo sėkmė?Apie „Tik Tok“ fenomeną pokalbis su socialinių tinklų rinkodaros ekspertu Karoliu Rimkumi bei Skaitmeninio etikos centro vadove Rasa Jauniškiene.„Muziejus – tai našlaitėmis tapusių ikonų namai”, – sako muziejaus Radomyšlyje „Ukrainos dvasia” įkūrėja kultūros mecenatė Olga Bogomolets, sukaupusi didžiausią Rytų Europoje ukrainietiškų ikonų kolekciją.Viename įspūdingiausių Švedijos scenos menų centrų Kulturhuset Spira koncertavo lietuvių džiazo atlikėjų grupė „Dainius Pulauskas Trio“, sukėlusi ovacijų bangas ir žengusi pirmąjį tvirtą žingsnį į ilgalaikį bendradarbiavimą su Jonšiopingo džiazo scena.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pasaulyje: ukrainiečių parama „Vogue“ viršelio damai Olenai Zelenskai, į pabaigą einanti Paryžiaus Notre Dame katedros restauracija, vargonuose įstrigusio kanadiečio istorija bei airiško folkloro meistras.Pažintis su Kauno Žydų religinės bendruomenės pirmininku Mauša Bairaku. Prieš 150 metų pastatytoje Kauno choralinėje sinagogoje lankosi Kotryna Lingienė.LRT Knygų klube – Umberto Eco romanas „Rožės vardas“.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.Metalo meno dailininkė Birutė Stulgaitė pasitinka 70-ąjį gimtadienį. Jau būdama 14-os ji žinojo, kad nori dirbti su metalu ir savo pasirinkimu niekada nenusivylė. Grįžus po studijų Taline, Lietuvoje Stulgaitei nebuvo paprasta, tačiau ji nedarė jokių kompromisų ir šiandien yra viena ryškiausių metalo meno dailininkių Lietuvoje. Pokalbis apie kūrybinį pašaukimą, ištikimybę sau, parodų rengimo subtilybes ir meno paskirtį.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ praneša keičiantis visų klientų sutartis. Pasak įmonės, pasirinkusieji fiksuotas kainas per mėnesį bus perkelti į tiesiogiai su birža susietą kintamos kainos planą „Birža“.Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad trys Lietuvoje nustatyti beždžionių raupų atvejai tarpusavyje epidemiologiškai nėra susiję, tačiau visi užsikrėtusieji vyrai lankėsi Vokietijoje.Sveikatos apsaugos ministras patvirtino lyties tapatumo sutrikimo - transseksualumo diagnozavimo ir gydymo tvarką. Pasak ministerijos, tai leis bendrai ir aiškiai suteikti sveikatos paslaugas pilnamečiams asmenims, kuriems įtariamas ar diagnozuotas lyties tapatumo sutrikimas. Translyčiai asmenys teigia, kad dabar jie galės nemokamai gauti reikiamą hormonų pakeitimo terapiją.Rusijos ir Ukrainos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašyti susitarimai dėl grūdų eksporto lėmė liepą smarkiai kritusią pasaulinę maisto kainą. Pasak Jungtinių Tautų, pirmą kartą fiksuotas smarkus ... maždaug 8-nių su puse procento - kritimas. Kijevas skelbia, kad grūdų derlius nuimamas vos 40-tyje procente laukų.Nutrūkus turistų srautams iš Japonijos, neišsilaiko tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio japonų diplomato Čiunės Sugiharos namai Kaune. Muziejus prašo valstybės pagalbos.Vilniaus pasienio rinktinės teritorijoje vyko biatlono su šunimis varžybos, kurios buvo skirtos prieš šešerius metus pasienyje su Rusija nušautam tarnybiniam pasieniečių belgų aviganiui Ramziui atminti.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos apžvalga.Praėjusį mėnesį „Google“ inžinieriui pareiškus, kad viena bendrovės kuriama dirbtinio intelekto programa galbūt turi jausmus, kompanija išleido jį atostogų, o kiti įmonės ekspertai teigė tokių išvadų nepadarę. Vis dėlto, ši istorija vėl paskatino diskusijas, kiek žmogaus kuriamos mašinos pasiekė žmogui artimą mąstymą?Knygų apžvalga.Liepos 9-ąją, Nidoje prasideda savaitę vyksiantis XXVI tarptautinis Thomo Manno festivalis. Koncertus, parodas, filmų peržiūras bei intelektualų diskusijas šiemet jungia kaimynystės tema. Programoje daug dėmesio bus skirta karui Ukrainoje.Liepos mėnesio pradžios duomenimis, 70-čiai Lietuvoje prieglobstį radusių Ukrainos kultūros ir profesionalaus meno kūrėjų skirtos 600 eurų mėnesinės stipendijos trijų mėnesių laikotarpiui. Pokalbis su kultūros ministru Simonu Kairiu, kuris sako, kad parama Ukrainos kūrėjams bus tęsiama tol, kol bus reikalinga.Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi buvo apdovanotas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto profesorius, režisierius, išskirtiniais spektakliais praturtinęs Lietuvos kultūrą ir meną, Bernardas Gytis Padegimas.Šįvakar Lietuvoje „Kaunas Jazz“ kvietimu koncertuos Kurtas Ellingas su programa „SuperBlue“. Belaukdami žvaigždės, pavartykime jo naujausiąjį albumą drauge su kolege Laima Slepkovaite.MO muziejus pristato vasaros naujieną – žurnalą „MOgaziną“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Į Baltarusiją vykstantys gyventojai eilėse prie sienos praleidžia nuo penkių iki dvylikos valandų. Dar tiek pat tenka stovėti grįžtant į Lietuvą. Prie postų laukia ir vilkikai, jų eilės siekia keletą kilometrų. Baltarusijai leidus atvykti be vizų, lengvųjų automobilių srautas šiemet išaugo keturis kartus. Keliautojai neslepia–kaimyninė šalis vilioja daugiau nei dvigubai pigesniu kuru. Pasienyje lankėsi Daumantas Butkus.Aktualus klausimas. Kaip dažnai domitės Jūsų dokumentų galiojimo terminais? Pašnekovė–migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų šalyje sumažėjo daugiau, nei perpus. Nors jaunimui siūloma finansinė parama, ji esą nėra pakankama. Tad kaimuose kurtis neskubama. Dalis jaunimo bijo sunkaus darbo, o pradėti ūkininkauti nuo nulio praktiškai neįmanoma. Daugiau apie žemės ūkio verslą regionuose kalbamės su Aina Mizgirde.Šį rytą LRT RADIJO klausytojams - išskirtinis pokalbis su pirmąja Ukrainos ponia Olena Zelenska. Tai-pirmasis jos interviu Baltijos šalių žiniasklaidai nuo Rusijos pradėto plataus masto puolimo pradžios. Pirmąją ponią kalbino kolegė Liuda Kudinova.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė, nusprendusi padėti į keblią situaciją pakliuvusiai ukrainiečių šeimai. Moteris su dviem vaikais niekaip neranda būsto nuomai, o pagrindinė to priežastis-būtent nepilnamečiai vaikai, mat nuomotojai baiminasi, jog jei ukrainietė bus nemoki, jos iškraustyti jie negalės, nes įstatymai reglamentuoja, kad nepilnamečiai likti be stogo-negali.Tačiau specialistai ramina-baimės nepagrįstos. Nemokiems nuomininkams prisidengti vaikais nepavyktų-juos iškraustyti nurodytų teismas. O dėl ukrainiečių nemokumo nerimauti taip pat nereikėtų, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mat karo pabėgėliams skiriama parama būsto nuomai. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Ved. Darius Matas(nuotr. Rožinis iš duonos minkštimo, padarytas Intos lageryje kalinto politinio kalinio, kunigo Eduardo Simaškos. Komijos ASSR, Rusija / Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių)

Kultūrinės spaudos apžvalga.Šiuolaikinio šokio šokėjo ir choreografo Marius Pinigio spektaklio „Kūnai“ premjera Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje.Knygų apžvalga: Dovilė Kuzminskaitė apie Antonio Muñoz Molina romaną „Lenkų raitelis“ ir Miriam Toews „Moterų pokalbiai“.Mokslo rubrikoje Karolina Panto pasakoja apie galingiausią pasaulyje Džeimso Vebo teleskopą ir galimus jo atradimus.TV projekto „Nacionalinė ekspedicija“ komanda šiandien prisišvartuos Vilniuje.Istorikas Aurimas Švedas aptaria svarstomus Venclovų namų ateities scenarijus po viešos Vilniaus savivaldybės inicijuotos diskusijos.Tbilisyje atidarytą Lietuvos fotografijos parodą tiesiogiai iš Gruzijos sostinės pristato jos kuratorius Gintaras Česonis.Instrumentinės muzikos grupė „Subtilu-Z“ pasakoja apie pavadinimo pokyčius karo Ukrainoje kontekste ir pristato naują vaizdo klipą su Ukrainos dainininke.Ved. Urtė Karalaitė

Muziejai Lietuvoje stipriai atsigauna, stiprėja kuratorinė veikla, sudėtingėja ekspozicijų architektūra. Tuo pačiu stipriai auga ir muziejiniai plotai: įveiklinamos naujos erdvės, Vilniuje planuojami bent du nauji stambūs objektai - Sapiegų ir Radvilų rūmai. Tarp visų šių procesų ir institucijų žmones besidominčius miestų, jo praeitimi ir dabartimi turėtų traukti būtent miesto muziejai. Bet kas tai yra? Kuo miestų muziejai skiriasi nuo kitų, pavyzdžiui nacionalinių arba kraštotyros muziejų? Kodėl tik dalis miestų turi savo muziejus? Ir kam miestų muziejai skirti – miestiečiams ar turistams? Apie tai pasakoja Vilniaus ir Kauno miestų muziejų vadovai Rasa Antanavičiūtė ir Gabrielius Sužiedėlis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vokietijos lietuvio Edgaro Endriukaičio iniciatyva gimęs interaktyvus klimato muziejus stengiasi sužadinti jaunų Lietuvos žmonių smalsumą bei norą kažką pakeisti.Tuo metu mokykloje klimato krizės klausimai tebėra paraštėse. Fizikos mokytojas Mantas Pastolis sako, kad juos iš ten ištraukti gali tik kartų kaita.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Už keleto dienų vienintelis džiazo septetas Lietuvoje, autentiškai atliekantis bebop ir hardbop erų įkvėptą autorinę muziką, koncertuos Naujosios Vilnios ir Kirtimų kultūros centruose. Apie idėją rengti koncertus kalbamės su „Collaborative Jazz Septet“ lyderiais, muzikos autoriais Karoliu Šarkumi ir Donatu Petreikiu.Paaiškėjo, kuris žodis ir posakis labiausiai įsiminė šiais metais LRT žiūrovams, skaitytojams ir klausytojams. Apie šiuos žodį ir posakį pasikalbėsime su LRT kalbos redaktore Lina Smolskiene.Šiandien pasirodo naujas, ilgai kurtas lietuviškas kompiuterinis žaidimas „Crowns and Pawns“. Kuo ypatingas žaidimas ir kokiai auditorijai jis skirtas pasakoja žaidimų kūrimo studijos „Tag of Joy“ vadovas ir vienas iš žaidimo „Crowns and Pawns“ kūrėjų Šarūnas Ledas.Seimui 2022-uosius paskelbus krepšinio šimtmečio metais itin didelio susidomėjimo sulaukia Joniškyje įkurtas vienintelis toks Europoje Krepšinio muziejus. Jame tūkstančiai eksponatų, tarp jų daugybė asmeninių garsiausių šalies krepšininkų daiktų, medalių. Muziejus įkurtas joniškiečio Leono Karaliūno dėka. Jam krepšinis – didžiausias pomėgis ir pirmoji religija. Joniškyje apsilankė kolega Tomas Mizgirdas.Klasikinės muzikos naujienose – ukrainiečių soprano Liudmilos Monastyrskos gestas po pasirodymo Metropoliteno operoje, tenoro Jono Kaufmanno gautas apdovanojimas „Corelli 100“, sumanymas skulptūra pagerbti anglų kompozitoriaus Benjamino Britteno atminimą ir Briuselio operos teatro La Monnaie sumanytas būdas atlaisvinti kostiumų saugyklas.„Man patinka neapibrėžtumas kuriant, kai aš pats esu kūrybiniame procese ir kai mane valdo pats technologinis procesas“, – yra sakęs dailininkas Eimutis Markūnas. Kiek džiazo, improvizacijos ir prasmės paieškų šiandien jo gyvenime? Pokalbis su dailininku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis – ne tik Vilniuje, bet ir dar 7 Lietuvos miestuose ir internetinėse namų kino platformose.Kauno centriniam paštui – 90. Po ilgų diskusijų apie paveldo saugomo pastato likimą, 2022 metus modernizmo paminklas pradeda kaip parodų erdvė.Apie knygų mainų platformą „Bookswap“ pasakoja jos turinio vadovė Nora Žaliūkė.Pasaulyje: buvusioms kolonijoms grąžinamos skolos, Austrijos ir Vokietijos siekiai dekolonizuoti muziejus ir apie radiją grenlandams DanijojeVertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie Neapolį ir naują Paolo Sorrentino filmą „Tai buvo Dievo ranka“.Grafikos dizaineris Rokas Čėsna pristato minimalizmo ir japonų wabi sabi filosofijos įkvėptą pirmąją personalinę parodą. Kaip paaiškėjo jai ruošiantis, debiutuoti nėra lengva.Menininkei Laisvydei Šalčiūtei kalbėti nepatinka, nes ji mąsto akimis, galvoja vaizdais. Tam, kad sudėtų mintis į žodžius, turi ruoštis iš anksto. Bet reikia aptarti ir laimėtą Liuksemburgo meno premiją, ir MO muziejaus steigėjo Viktoro Butkaus sukurtą filmą apie Šalčiūtės kūrybos užkulisius.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kaunietis fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas išleido tėvui ir seneliams dedikuotą albumą „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“.Naujųjų išvakarėse skulptorius Donatas Jankauskas-Duonis Vilniaus rajone, Savičiūnuose, atidaro „Beždžiuonių muziejų“. Jame – dėmesys ne tik keliasdešimčiai jo sukurtų beždžionių, bet ir paties sukauptai šių gyvūnų kolekcijai.Tęsiame „Žiemojimą su operą“ ir pristatome dar vieną Arijos dekonstrukciją. Šįkart tai arija iš Giuseppe Verdi operos „Traviata“, kuri LRT PLIUS eteryje bus rodoma šį vakarą.Pasitinkant 2022-uosius Vilniaus arkikatedros varpinės bokštas nušvis vaizdo projekcijomis. Apie tvarią alternatyvą fejerverkams – jos autorius Linartas Urniežis.Rubrikoje „Be kaukių“ – su kolegėmis tūkstančiams lietuvių ir užsieniečių operą-performansą „Saule ir jūra“ parodžiusi kompozitorė Lina Lapelytė. Kiek savojo „aš“ lieka kuriant trise ir kaip skamba Linos gyvenimas už garso įrašų studijos ribų?Ved. Kotryna Lingienė ir Marius Eidukonis

Pasitinkant rašytojo Juozo Grušo 120-ąsias gimimo metines, atsinaujino jo butas muziejus Kauno Žaliakalnyje. Besidominčių šia asmenybe laukia dar nematyti eksponatai, o dar nepažįstančių rašytojo – negirdėti muziejininkų pasakojimai. Pasakoja Kotryna Lingienė.Į Lietuvą atvykusi lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Silvija Foti pristatė savo knygą „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis – karo nusikaltėlis“. Generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė atliko istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Su rašytoja kalbasi Aurimas Žukauskas.Pernai išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie laiko tėkmėje pamirštus ir iš naujo atrandamus menininkus pasakoja Vita Ličytė.Menininkas, parodų kuratorius, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas Vytenis Burokas dar gyvena patirtimis iš Prahos, kur atliko 5 savaičių meninę rezidenciją. Ten kilusios idėjos ateityje turėtų pavirsti į kažką apčiuopiamo. Tačiau kol kas, grįžus į įprastą kasdienybę, tenka ieškoti būdų, kaip išsikovoti laiko ramybei ir kūrybai.Ved. Rūta Dambravaitė

Savaitraščio „7 meno dienos apžvalga“.Spalio 28 dieną minima Tarptautinė animacijos diena. Koks jos poveikis vaikams?Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ruošiasi 60-mečio koncertui. Į kokį kultūros reiškinį išaugo šis kolektyvas?Energetikos ir technikos muziejų (ETM) papildė naujas eksponatas – taktilinis, kalbantis Vilniaus miesto maketas, skirtas neregiams ir silpnaregiams. Muziejus akcentuoja, kad ateityje ketina sukurti daugiau regėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytų eksponatų. Kokias pastangas šalies muziejai ir galerijos įdeda, kad neregiams ir silpnaregiams sukurtų pilnavertę kultūrinę patirtį?Šiauliuose restauruotuose Venclauskių namuose atidaryta paroda, skirta berniukų gimnazijos 170-ajam jubiliejui. Per beveik du šimtmečius gimnazijoje mokėsi ir dirbo daug žymių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką visos Lietuvos istorijoje.Menininkas Donatas Stankevičius socialinių tinklų eroje tiki telefonų knygos idėja. Jis su Juste Litinskaite rengia Kauno miesto ir rajono kultūros abonentų sąrašą.Ved. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Po metų pertraukos naujuosius mokslo metus pradeda šalies Trečiojo amžiaus universitetai. Dėl pandemijos senjorų studentų gretos sumenko perpus. O vienas seniausių šalyje, Šiaulių trečiojo amžiaus universitetas liko dar ir be patalpų.Šiųmetėje Vilniuje vykusioje Baltijos šalių restauratorių konferencijoje mokslininkai iš Estijos skaitė pranešimą apie sunkią istorinę praeitį menančio paveldo išsaugojimą.Kam skambina radiatorius? Filosofas Aldis Gedutis komentare aprašo visuotinį radiatorių prisikėlimą iš vasaros miego.„Klasikos koncertų salė“ su vyresn. muzikos redaktore Rasa Murauskaite.Su šūkiu „Vidinio pasaulio klimatas tiek pat svarbus“ MO muziejus pradeda socialinę tvarumo kampaniją. Muziejus akcentuoja, kad tvarumas susijęs ne tik su planetos gerove, bet ir su žmonių bei įvairių socialinių grupių, kurių dalimi kiekvienas esame, gerove ir sveikata. Tad ką šiandien reiškia sąvoka „tvarus muziejus“?Urbanistinio šokio teatras „Low Air“ mini veiklos dešimtmetį.Organizacija „Raudonos nosys – gydytojai klounai“ šiuo metu ieško naujų komandos narių Klaipėdoje. Kaip šios organizacijos veikloje reiškiasi aktorių profesinė meistrystė ir ką kūrėjams duoda darbas su bendruomene?Ved. Indrė Kaminckaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Menininkas Marius Abramavičius-Neboisia Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ pristato savo naujausių darbų parodą „Aš matau. Tu matai?“. Kūrėjas parodą apibūdina kaip vidinių, subjektyviai išgyventų tiesų dienoraštį, perteiktą spalvomis.Kultūros komentare VDU Psichologijos katedros docentas, dr. Visvaldas Legkauskas aptaria, kaip kultūra kontroliuoja agresiją.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kauno centriniame pašte ketinama įkurti architektų bendruomenės ilgai lauktą Architektūros centrą-muziejų. Kokią Architektūros centro viziją pateikia Galimybių studija ir ją atlikę ekspertai? Kada ketinama atverti naujojo centro duris?Vienas žymiausių XX a. menininkų Jozefas Boisas šiemet būtų šventęs 100 metų jubiliejų. Vilniuje jo garbei įvykęs performansas – ąžuolo sodinimas, kviečia iš naujo atrasti laikui nepavaldžias menininko idėjas.Lietuvos bibliotekininkai parengė manifestą, kuriuo įsipareigojo šalies bibliotekas kurti atviresnes negalią turintiems žmonėms. Kiek šiandien bibliotekos pasiruošusios priimti negalią turinčius žmones ir kas pirmiausia turėtų keistis, kad bibliotekos iš tiesų taptų atviresnės?Labdaros ir paramos fondo „Auginame ateitį“ projektas siekia sumažinti vaikų patiriamą stresą gydytojo kabinete. Tai vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje, kai medicinoje bandoma pritaikyti virtualią realybę.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

FM99 viešnios iš Alytaus kraštotyros muziejaus Vilma Jenčiulytė ir Rasa Stanevičiūtė pasakoja apie tai, kad Rugsėjo 22 d. Alytaus kraštotyros muziejus kviečia susitikti ant Alytaus piliakalnio, kur 20 val. bus uždegta vienybės ugnis. Minint Baltų vienybės dieną tradiciškai taip pat bus sudegintos šiaudinės skulptūros, kuriomis pasigrožėti alytiškiai galės jau nuo rugsėjo 16 d. Taip pat apie parodą „Mediniai stebuklai“. Didžiąją dalį muziejaus etnografijos rinkinyje saugomų eksponatų sudaro įvairūs iš medžio pagaminti rankų darbo indai, įrankiai, padargai, naudoti dzūkų kasdienybėje XIX a. – XX a. viduryje. Šie iš pirmo žvilgsnio paprasti daiktai, sudarantys pagrindinę parodos MEDINIAI STEBUKLAI ašį, iškalbingai pasakoja apie medžio panaudojimo tradiciją Dzūkijoje.

Kauniečiai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius atidarė art deco muziejų. Jame lankosi Kotryna Lingienė.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjai pirmam gyvam susitikimui su publika ruošia spektaklį „Faustas“. Choreografą Aurelijų Liškauską ir šokėjus iš Kijevo Romaną Semenenko ir Oleksandrą Borodiną kalbina Česlovas Burba.Pokalbis apie Lietuvos ir Lenkijos teatro kūrėjus, jų įtaką vienas kitam ir kaimynišką palaikymą ieškant savojo, nacionalinio teatro balso. Kalbasi TR Warszawa teatro programos vadovas, dramaturgas Roman Pawlowski ir Jaunimo teatro vadovas, teatrologas Audronis Liuga. Tinklalaidės „Culture nerve“ ištrauka.Rašytojo Dainiaus Vanago komentaras apie Eurovizijos dainų konkursą – gal kada nors ateityje žemynas taip pat entuziastingai rinks ir geriausią paveikslą?Pasaulyje: kelionės į savarankiškumo siekiančias izoliuotas Mauricijaus ir Australijos salas – San Tomę ir Principę bei Norfolko salą.Naujoji Šiaulių dailės galerijos vadovė Ernesta Šimkienė pati baigė Šiaulių universiteto Menų fakultetą, tačiau šiandien mato, kokius pokyčius mieste lemia nykstanti akademinė bendruomenė. Pokalbis apie Šiaulių galeriją ir miesto kultūrinį gyvenimą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

„Tik dvi vietos Lietuvoje – mūsų valstybės susidarymo centras Kernavė ir Sudargas, viena iš stipriausių kadaise įvardijamų Žemaitijos tvirtovių, turi po penkis išlikusius piliakalnius – savo istorijos praeities liudytojus“, – rašo knygos –Sudargo istorijos atspindžiai autorė Alberta Natalija Dragūnaitienė.Verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad saugoti reikia ne tik gamtos paminklus, bet ir žmones. Paminklai lieka, o žmonės, sukaupę didžiulį žinių lobyną, negrįžtamai iškeliauja.Dailininkų muziejai visame pasaulyje traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves, kuriose gimė meno kūriniai, gyveno menininkai. Jurbarko dvaro parke taip pat yra vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Vinco Grybo memorialinis muziejus ir vėl laukia lankytojų. Anot skulptoriaus anūkės Rasos Grybaitės, populiarėja edukacijos, nes žmonės savo rankomis nori kažką sukurti, pajausti, kaip gimsta meno kūriniai. Kartu su Rasa edukacijas veda muziejininkė Gabija Viduolytė.Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kviečia užsukti į Lankytojų centrą ir primena: „Pažintiniai takai įrengti ne jiems lankyti, o pažinti juos supančias vertybes“.Nemunas praturtėjo pramogomis. Plaukimas moderniu laivu „Bisena“, amfibijomis. Gera proga pasikalbėti su šeimos verslo galva kapitonu Antanu Grumuldžiu ir jo šeimos nariais bei pagalbininkais. Mintimis apie verslo, kultūros, paslaugų klasterį „Panemunių turai“ mintimis dalijasi Kristina Vančienė, Gediminas Naujokas, Nerijus Blažys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujausio kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai“ numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Lygių galimybių teisių kontroliere išrinkta Birutė Sabatauskaitė.Prasideda Lietuvos dienos Bavarijoje. Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto direktore Aušrine Žilinskiene ir renginius pradėsiančia dirigente Mirga Gražinyte-Tyla.Ingos Mitunevičiūtės naujų knygų apžvalgoje – vokiečių iliustruotojos ir rašytojos Noros Krug grafinė novelė „Heimat. Vokietė apmąsto istoriją ir kilmę“ ir vienos žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų Maggie O‘Farrell romanas „Hamnetas“.Kovo 27-oji – tarptautinė Teatro diena. Šią dieną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje įvyks „Auksinių scenos kryžių“ renginys. Šiais metais apdovanojimų komisija sukūrė naują kategoriją, atliepiančią pastarųjų metų įvykius: „Pandemijai atsparus teatras“.„Sužinoję, kad muziejus kursis Vokiečių gatvės šeštame name, panorome viską apie jį išsiaiškinti ir atkurti jo istoriją. Mus pačius nustebino tai, kiek daug vienas pastatas gali papasakoti apie skirtingus laikmečius ir miesto gyventojus. Tarsi mozaiką dėliodami šio namo istoriją mes jį prisijaukinome ir kviečiame visus apsilankyti parodoje bei kartu leistis į Vilniaus pažinimo kelionę“, – teigia Vilniaus miesto muziejaus pirmosios parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ kuratoriai. Reportažas iš parodos.„Viena mano pusė yra lietuviška, o kita pusė – prancūziška“, – sako jau du dešimtmečius Prancūzijoje gyvenanti tapytoja ir skulptorė Rūta Jusionytė. Pokalbis iš ciklo „Keturi milijonai“.Visuomenei bus pristatyti „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimo“ tyrimo rezultatai. Trumpas išankstinis pokalbis su tyrėjomis apie tai, ką atskleidė pirmasis per 20 metų tokio tipo menininkų būklės tyrimas.Ved. Austėja Kuskienė

Paskiepyti nuo C19 pirmumo teise nori būti ne tik pareigūnai, bet ir kurjeriai. Ką numato ministerijos planas? Kaip terapinis rašymas gali palengvinti karantino sukeltą neigiamą psichologinę būklę? Šiandien lygiadienis – ką tai reiškia mums ir gamtai? Kaunas švenčia „Laimės dienas“.Ved. Lavija Šurnaitė

„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė XIX a. Vilnijos krašte gyvenęs ir kūręs poetas, publicistas, kraštotyrininkas Vladislavas Sirokomlė. Jis laikomas turizmo pradininku Lietuvoje. Keliautojo parašytos knygos „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, „Iškylos dienoraštis po Lietuvą ir Žemaitiją“, „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ ir šiandien nepraranda pažintinės vertės. Vilniaus rajone, Bareikiškių kaime, Vladislavo Sirokomlės muziejaus muziejininkas Juzef Šostakovski pasakoja apie XIX a. kultūros veikėjo gyvenimą ir kūrybą.Kodėl lietuvių kilmės dailininko Krzysztofo Sokolovskio kūrybinis kelias iš Varšuvos veda į Vakarus, o ne į Lietuvą? Tapytojas, šiuolaikinių interjerų kūrėjas gimė Šalčininkų r., Eišiškėse. Šiandien menininkas gyvena ir kuria Varšuvoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kultūros publikacijų apžvalga.„Buvo daug priežasčių, kodėl archeologai kritikavo Gimbutienės Didžiosios deivės teoriją. Visų pirma, tuo metu archeologijoje apskritai buvo vengiama kalbėti apie religiją, dvasingumą - tokius dalykus, apie kuriuos sunku kalbėti, nes priešistorė nepaliko rašytinių šaltinių. Kita vertus, tų klausimų nekeliant ir archeologams kalbant tik apie šaltus faktus, nejučia į priešistorės naratyvo centrą tapo pastatyti vyrai – vyrški įsitikinimai, vyriškos vertybės ir vyriškas simbolizmas. Man atrodo, kad Gimbutienė labai sąmoningai norėjo apversti tą supratimą, ir tai erzino jos kolegas,“ – sako dr. Rasa Navickaitė. Pokalbis apie tai, kokios įtakos Marijos Gimbutienės teorija turėjo šiuolaikiniams visuomeniniams judėjimams.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kaip galima daryti poveikį per vaizdo žaidimus? Kaip vaizdo žaidimus mato didžiosios pasaulio valstybės? Ar vaizdo žaidimai, kaip viena iš švelniosios galios priemonių, savo įtaka jau gali prilygti televizijai, literatūrai ir muzikai? Pokalbis su VU TSPMI doktorantu, nagrinėjančiu vaizdo žaidimų ir politikos santykį, Aivaru Žukausku, šią temą pristatysiančiu Kultūros ministerijos ir nacionalinio Medijų ir informacinio raštingumo tinklo rengiamame „Atsparios Lietuvos“ susitikime.Lietuva oficialiai priimta į Europos atminimo ir solidarumo tinklo stebėtojų grupę, o mūsų šaliai šioje organizacijoje atstovaus Kauno IX forto muziejus. Anot Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio, trauminių XX a. istorijos patirčių inspiruotos visuomenės transformacijos, harmoningos raidos lūžiai nepalieka abejingų iki šių dienų, o su šiomis temomis sietini klausimai, patekę į viešąjį diskursą, daugeliu atvejų tampa rezonansiniais ir nukrypstančiais nuo konstruktyvaus dialogo paieškų.Sony fotografijos apdovanojimuose geriausia 2021 m. Lietuvos fotografija paskelbta Simo Bernoto žaislininko fotografija iš ciklo apie Lietuvos amatininkus. Pokalbis su fotomenininkais S. Bernotu ir Laima Kavaliauskaite-Bernote.Ved. Austėja Kuskienė

COVID19 pandemijos antroji banga Alytui smogė itin stipriai - miestas kurį laiką buvo pirmas Lietuvoje, kai tuo metu mūsų šalis buvo pirmoji visoje ES, tad susirgimų skaičiai įspūdingi. Kaip ir daug kur pasaulyje, uždarytos ištisos gyvenimo sritys, viena jų - kultūra. Tačiau gyvenimas čia nesustojo. Kūrybingi žmonės vertėsi kaip išmanė, tačiau kurdami pačius įvairiausius dalykus susirado savo žiūrovus ir virtualioje erdvėje. Apie tai pokalbiai su Alytaus miesto teatro, Alytaus kraštotyors muziejaus, J.Kunčino viešosios bibliotekos žmonėmis.

Kauno „Atominio bunkerio“ muziejuje galima susipažinti su civilinės saugos technikos vystymosi raida ir KGB šnipinėjimo įranga.Muziejaus įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis didžiąją dalį eksponatų perkėlė į Niujorką – Manhatane įkūrė KGB šnipinėjimo technikos muziejų (Spionage Technik Museum). Jame pristatoma didžiausia pasaulyje KGB technikos kolekcija sukėlė žiniasklaidos, filmų kūrėjų susidomėjimą. Išleista knyga anglų kalba. Anksčiau mes su KGB šnipinėjimo technika galėjome susipažinti tik žiūrėdami filmus apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą, o štai šiandien atvirai apžiūrinėjame kolekcininko J. Urbaičio surinktus eksponatus.Kauno ir Niujorko KGB šnipinėjimo technikos muziejų įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis kviečia susipažinti su ekspozicija.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešos paskaitos jau keletą metų sutraukia menu besidominčius žmones į Šiaulių dailės galeriją ar Fotografijos muziejų. Šiuo metu paskaitos persikėlė į virtualią erdvę ir prieinamos bet kokiame Lietuvos kampelyje gyvenančiai auditorijai. Kaip papasakoti vaizdų istorijas – kalbamės su Virginijumi Kinčinaičiu.Vieno ryškiausių šių dienų smuikininkų Gidono Kremerio atliekamos muzikos įrašai skamba ir kino filmuose. Tai daugiausia – XIX-XX amžiaus kūrėjų darbai, pakeitę filmų muzikos skambėjimą. Režisieriai vis dažniau įsileidžia ne tik kinematografišką Arvo Piarto muziką, bet ir sudėtingus opusus, tokius kaip Sofijos Gubaidulinos koncertas „Ofertorrium“. Apie muziką kine pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Viena ryškiausių šiandienos menininkių Eglė Ridikaitė įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, buvusiame vaikų darželyje, kurio vietoje svarstoma statyti Didžiąją sinagogą. Savitą kūrybos stilių, telpantį į didžiules drobes sukūrusi tapytoja džiaugiasi pagaliau ne tik erdvia, bet ir šilta vieta kūrybai ir sako, kad galvoje sukasi tiek sumanymų, kad jiems įgyvendinti trūksta tik laiko. Su rubrika „Užeikite“ užsukome į tapytojos Eglės Ridikaitės studiją.Antrą kartą šiais metais visus muziejus uždaręs karantinas iškėlė nemažai iššūkių. Pradėję keistis ir ryšių su lankytojais ėmę ieškoti muziejai bando keltis į virtualią erdvę. Galbūt tai pakeis muziejų veiklos principus ir ateityje? Kiek parodų reikėtų rengti gyvai, o ką kelti tik į interneto erdves? Gal meistriškai sukurtas virtualus turas po parodas, saugyklas, įdomus eksperto pasakojimas pasieks daugiau lankytojų? Tik ar žiūrovai pasitenkins ekrano vaizdai, o gal norės gyvo kontakto ir autentiško žvilgsnio į kūrinius? Apie šiandienos ir rytdienos muziejų kalbamės su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore, istorijos mokslų daktare Rūta Kačkute.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Oksana Graužinienė-Oksytė gyvena Širvintose, bet atgaivą su programuotoju vyru Dainiumi randa Limonių kaime. Visiems siūlo mokytis velti, nes darbas su vilna atpalaiduoja, išgarina nerimą ir įsuka į kūrybinį procesą.Kodėl verta užsukti į Anciūnų kaimą Širvintų rajone? Kodėl į jį grįžta palikę gimtuosius namus, jei ne gyventi, tai nors pasibūti kartu. Anciūnų kultūros centro direktorius Gediminas Makauskas, bibliotekininkė Rita Makauskienė, Anciūnų seniūnaitijos seniūnaitė Alvyda Krapienė.Žiežmariuose duris atveria renovuojami buvę žydų maldos namai. XIX a. viduryje statyta medinė sinagoga – unikalus ir saugotinas paminklas, kurioje įsikurs žydų kultūros muziejus. Sinagogoje vyksta koncertai, priimamos ekskursijos. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas ir gidas Aurelijus Balčiūnas ir kultūrininkas Aivaras Jonyka.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Miesto centre užveistas žaliuojantis stalas, o netoli jo ir kas antrą dieną stropiai laistomas pelkių laivas. Kotryna Lingienė pasakoja apie Landšafto festivalį Kaune.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – dainos, įkvėptos Salvadoro Dali.12 skirtingų sričių menininkų Panevėžio teatro „Menas“ kvietimu dalyvauja renginių serijoje ROOM-19 ir čia apmąsto politinius, socialinius klausimus. Vis dėlto teatro vadovas Anupras Jucius sako, kad šiandien Lietuvoje kultūros pasiūla kur kas didesnė, nei paklausa.Būgnininkas Tuomas J. Räsänen studijuoja Berklio (JAV) muzikos koledže ir sako, kad maksimalizmas yra būtinas džiazo muzikantui. Su Tuomu kalbasi Steponas Pričinas.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Pasaulyje: naujai atgimęs Ellos Fitzgerald koncerto pasirodymas, šnipų paroda Vokietijoje, laimės muziejus Danijoje.Aktorė ir dainininkė Inga Jankauskaitė ruošiasi pristatyti antrą muzikinį albumą ir kuria naują vaidmenį spektaklyje „Saulės vaikai“ pagal M. Gorkio pjesę. Pokalbis apie teatrą, muziką ir kodėl I. Jankauskaitei normalumo būsena nėra komfortiška.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Mažoji Lietuva, penktasis etnografinis regionas, traukia ne tik istorijos tyrinėtojus, bet ir tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie Rytprūsius. Tai padaryti galima per Martyno Jankaus, Mažosios Lietuvos patriarcho, gyvenimo kelią, apsilankius Bitėnų kaime, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Įtaigus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pasakojimas nepalieka abejingų šiai asmenybei ir kraštui. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena. Kaip kūrėsi pirmieji muziejai ir kaip kito idėja, koks turi būti muziejus? Ko muziejų darbuotojai tikisi iš lankytojų ir kaip pastarieji priima naujoves? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu prof. Rimvydu Laužiku ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovu, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė

Kažkada Tiltiškių vandens malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi ją į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus.Šiandien malūne atidarytas muziejus, kuriame didžiąją dalį užima kolekcininko Daliaus Bučenkos senoviškų radijo aparatų ir vinilo plokštelių ekspozicijos.Stelmužės kaime tyliai istoriją liudija padavimais apipintas Stelmužės ąžuolas, varpinė ir bažnytėlė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Rūta Kačkute, kuri yra ir Valstybės pažinimo centro kūrėja, kalbamės apie tai, kas yra svarbiausia kuriant muziejų, koks vaidmuo šiuolaikiniuose muziejuose tenka gidams ir išmaniosioms technologijoms, kokį bendradarbiavimą muziejai siūlo ugdymo institucijoms ir kuo vilioja lankytojus virtualūs muziejai tuo metu, kai fizinių muziejų durys dėl karantino yra užvertos? Taip pat klausytojai išgirs ir rekomendacijų, kokius geriausius užsienio muziejus šiandien galima aplankyti neišeinant iš savo namų. Ved. Donatas Puslys.

Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, visuomenei pristatoma knyga „Moterys, kūrusių Lietuvą“.Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui paminėti.Laidą veda Rūta Kupetytė.

Lietuvos knygnešystės fenomeną UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla.Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus Ustronės vienkiemyje. Muziejininkas Audrius Daukša. Valaktėlių, Garšvių ir Murmulių kaimai. Griūvančius dvarus lankome su istoriku Deimantu Ramanausku.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Vilniuje duris atvėrė pirmasis istorijoje muziejus, skirtas popgrupei. Ne šiaip grupei, bet populiariausiam visų laikų Lietuvos kolektyvui „Foje“. Gerbėjų iniciatyva Užupyje vietą surado daugybė įvairių su „Foje“ istorija susijusių artefaktų – senų instrumentų, magnetofonų, plakatų, mokyklinių sąsiuvinių, paveikslų. Oficialiai muziejus atidarytas vasario 7 dieną, tačiau išvakarėse Užupyje prisiminti senus laikus slapta susirinko buvę kolektyvo nariai, jų vaikai, ekspoziciją surinkę gerbėjai. Taip nutiko, kad vienas pakviestųjų buvo ir "Pakartot" kūrėjas Domantas Razauskas. Taip nutiko, kad jis turėjo diktofoną ir LRT radijo klausytojai vieninteliai turi unikalią galimybę sudalyvauti šiame „Foje“ susitikime.Ved. Domantas Razauskas.

Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose ruošiasi „Žiemos žūklės šventei“. Jei nebus tikros žiemos ir ledo, žvejai nenusimena. Sugalvos, kuo sudominti svečius.Apie senovinį stintelių ir seliavų gaudymą su bobomis pasakoja tradicinės žūklės puoselėtojas Albertas Kaminskas. Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimoiš valties čempionas Sigitas Lukštas pristatys naujausias žvejybos madas. Sertifikuota Aukštaitijos kulinarinio paveldo amatininkė Irena Rimydienė pamokys, kaip išsivirtigardžios žuvienės. Ežerų žvejybos muziejaus molėtų krašto amatų centro vadovė tautodailininkė Erika Andrukonytė papasakos apie edukacijas. Molėtų kraštomuziejaus direktorė Viktorija Kazlienė paakins ir žiemą lankytis muziejuje bei jo filialuose.Ved. Jolanta Jurkūnienė 

 Šv. Mykolo bažnyčios erdvėje įrengtoje ekspozicijoje pristatomi vertingiausi bažnytinio paveldo muziejaus eksponatai.Kaip šiuos eksponatus priartinti prie šiandienos lankytojo.Ved. Jūratė Grabytė.

Startuolių muziejus: įkvepiantys pavyzdžiai. Ved. Olga Ugriumova.

Šilutės Hugo Šojaus dvaras-muziejus yra miesto perlas. Filialai įkurti Švėkšnoje, Žemaičių Naumestyje ir Macikuose. Muziejai sukaupę per 60 000 eksponatų. Po Hugo Šojaus dvarą ir muziejų bei Macikų lagerio karcerio ekspozicijas vedžioja ir pasakoja direktorė Indrė Skablauskaitė ir muziejininkas istorikas Ignas Giniotis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Europos Parlamente šiandien rengiami kandidato į eurokomisarus Virginijaus Sinkevičiaus klausymai. Tarptautinė konferencija „Rusijos įtaka kaimyninėms valstybėms“. MO muziejus pristato prisiminimų ir įvairių nuotaikų kupiną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“.

Nacionalinis muziejus pristatė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo projekto eigą. Darbai gali kainuoti apie 30 milijonų.Specialistų teigimu, vien nemokamas visuomeninis transportas, neprivers žmonių atsisakyti nuosavo automobilio ir ženkliai nesumažins jų srauto miestuose.Nuo šiandien dalis LRT kolegų persikelia dirbti į Katedros aikštę. Be kita ko, iki ketvirtadienio čia bus kuriama Baltijos keliui skirta radijo imtuvų instaliacija.Amerikos prezidentas rimtai išreiškė norą įsigyti Grenlandiją. Danija ketina apeiti šį klausimą per Donaldo Trampo vizitą Kopenhagoje.Šiandien minima Tarptautinė fotografijos diena. Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Ar dabartiniai mokiniai rašo prasčiau už savo tėvus? Įdomu, kokiomis temomis mokiniai rašė mokykloje prieš keliasdešimt metų? Norite sužinoti, kaip keičiasi reikalavimai ir mokytojų pastabos? Tokius klausimus kelia mokslininkai šiuo metu kuriantys lietuvių kalbos rašto darbų bazę ir kviečiantis pasidalyti savo rašinėliais, diktantais, pasakojimais iš mokyklos.MO muziejus arba modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje kviečia tapti savanoriais. Tai turbūt viena populiariausių vietų savanoriavimui Vilniuje.Ved. Rūta Kupetytė.

Atsinaujinęs Kretingos grafų Tiškevičių dvaras ir muziejus kviečia lankytojus apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su miesto bei dvaro istorija.Daug kam įdomi grafų Tiškevičių dinastija, susižavėjimą kelia dvarų kultūros perlas – Žiemos sodas, daugeliui naujiena – pirmoji Lietuvojedvare pastatyta elektrinė. Ramaus poilsio išsiilgusiems atvanga pasivaikščioti po parką. Smaližiams – dvaro saldaininėje pasigaminti karameliniųsaldainių.Su Kretingos miesto istorija supažindina direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas. Apie Žiemos sodą pasakoja Gamtos skyriaus vedėjaJurgita Tertelienė. Su muziejaus ekspozicijomis supažindina vyr. muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė ir vyr. fondų saugotoja Dalia Padriezienė.Su karamelinių saldainių gamybos edukacija supažindina senojo saldumynų gamybos amato puoselėtoja Asta Norvaišienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

18 metų Vilniuje veikiantys Kazio Varnelio namai-muziejus plačiau atveria duris lankytojams. Apie pokyčius pasakoja Alma Valantinienė. Kaunas – viena britų fotografo Marko Wilsono projekto ‚Sužalotas kraštovaizdis“ stotelių. Su kūrėju bendrauja Kotryna Lingienė. Akademinė muzika ir Jūros šventė – suderinama? Klaipėda Piano Masters meno vadovą Gintarą Januševičių kalbina Adomas Zubė.Lietuvos skyrius pašalintas iš tarptautinės paveldosaugininkų organizacijos ICOMOS. Apie tai su Lietuvos ambasadore prie UNESCO Irena Vaišvilaite kalbasi Indrė Kaminckaitė. Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje apie naują Ventspilio koncertų salę ir klimato kaitos aktyvistės Gretos Thunberg muzikinį debiutą.2018 m. gegužę įsteigta Kultūros periodinių leidinių asociacija išleido pirmąjį pranešimą, kuriame siekia prisistatyti visuomenei. Kodėl vis dar reikia tą daryti ir po 30, ir po 70 leidybos metų? Apie tai pokalbis su Monika Krikštopaityte („7 meno dienos“), Antanu Šimkumi („Metai“), Helmutu Šabasevičiumi („Krantai“).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Ką atskleidžia mokslininkai, akademiniame vasaros seminare „Literatūrinė salos“ Rokiškyje diskutuojantys apie istorinės prozos žanrą, minėdami J.Tumo-Vaižganto jubiliejų, – papasakos literatūrologė dr. Aistė Kučinskienė.Kultūros savaitraščių apžvalga. Apie religijų ir kultūrų įvairovę Balkanuose antrasis Vytenės Saunoriūtės pasakojimas iš Serbijos. Kaip atsinaujins Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus? Ar atsiras naujų inovatyvių eksponatų pateikimo formų, kaip keisis bendravimas su lankytojais, parodų eksponavimas, kaip bus sprendžiamos saugyklų problemos, – teirausimės studijos viešnios naujosios muziejaus vadovės Nidetos Jarockienės. „Klasikos enciklopedija“: Benediktas Spinoza.Ved. Alma Valantinienė.

Maironio tėviškė Bernotuose. Pasakoja Rita Paškauskienė ir Birutė Kulpinskaitė.Raseinių krašto istorijos muziejaus ekspozicijas pristato direktorė Birutė Kulpinskaitė ir muziejininkės Loreta Kordušienė bei Lina Kantautienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pokalbis tiesioginiame eteryje – Muziejų naktis Vilniaus A. Puškino literatūriniame muziejuje Markučiuose. Viktorina.

Kudirkos Naumiestį, muziejų, Vinco Kudirkos atmintinas vietas pristato Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė, muziejininkė Danguolė Dabrišienė ir bibliotekininkė Marija Rastupkevičiūtė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Eurovizijoje“ Ieva Zasimauskaitė užėmė 12-ąją vietą.Prasideda festivalis „Poezijos pavasaris“.Per šį savaitgalį Lietuvos kelių policija nustatė ne vieną neblaivų vairuotoją.Atnaujintas Jūrų muziejaus akvariumas. „Muziejus 39/45“.Teroristinis išpuolis Paryžiuje.Dūkštų ąžuolyne netoli Vilniaus vyksta ąžuolų sodinimo akcija „Milijonas ąžuolų Lietuvai“.Tado Ivanausko Obelynės sodyba. Sportas.Kultūros renginiai.

„Eurovizijoje“ Ieva Zasimauskaitė užėmė 12-ąją vietą.Prasideda festivalis „Poezijos pavasaris“.Per šį savaitgalį Lietuvos kelių policija nustatė ne vieną neblaivų vairuotoją.Atnaujintas Jūrų muziejaus akvariumas. „Muziejus 39/45“.Teroristinis išpuolis Paryžiuje.Dūkštų ąžuolyne netoli Vilniaus vyksta ąžuolų sodinimo akcija „Milijonas ąžuolų Lietuvai“.Tado Ivanausko Obelynės sodyba. Sportas.Kultūros renginiai.

„Eurovizijos“ konkurso rezultatai.Orų prognozė.Atnaujintas Jūrų muziejaus akvariumas.Muziejus 39/45“ – apie tragišką Klaipėdos istoriją Antrojo pasaulinio karo metais.Tarptautinis medžio drožėjų čempionatas Neveronyse.Knygų vaikams apžvalga.

„Eurovizijos“ konkurso rezultatai.Orų prognozė.Atnaujintas Jūrų muziejaus akvariumas.Muziejus 39/45“ – apie tragišką Klaipėdos istoriją Antrojo pasaulinio karo metais.Tarptautinis medžio drožėjų čempionatas Neveronyse.Knygų vaikams apžvalga.

Apie Barseloną mums pasakojo ilgus metus ten gyvenanti ir dirbanti keliautoja, rašytoja, gidė Angelina Zaleckaitė. Ji savo patirtį sudėjo į knygą „Barselona. Muziejus po atviru dangumi“. Kelionių vadovus renkanti Angelina laidoje smagiai šnekėjo apie mažiau turistams žinomas šio Katalonijos miesto vietas, patarė, kur geriausiai nufotografuoti Barselonos panoramą, koks rajonas, anksčiau garsėjęs prasta reputacija ir pavojais, dabar virto į vieną iš tų vietų, kurias patariama būtinai aplankyti, kokia jos asmeninė Barselona ir ar miestas vis dar ją nustebina. Klausėm ir Ispanijos kūrėjų muzikos.

Apie Barseloną mums pasakojo ilgus metus ten gyvenanti ir dirbanti keliautoja, rašytoja, gidė Angelina Zaleckaitė. Ji savo patirtį sudėjo į knygą „Barselona. Muziejus po atviru dangumi“. Kelionių vadovus renkanti Angelina laidoje smagiai šnekėjo apie mažiau turistams žinomas šio Katalonijos miesto vietas, patarė, kur geriausiai nufotografuoti Barselonos panoramą, koks rajonas, anksčiau garsėjęs prasta reputacija ir pavojais, dabar virto į vieną iš tų vietų, kurias patariama būtinai aplankyti, kokia jos asmeninė Barselona ir ar miestas vis dar ją nustebina. Klausėm ir Ispanijos kūrėjų muzikos.

Rubrika „Jūs paskambinote į LRT radiją“. Estijos bankas siūlo iš apyvartos išimti vieno ir dviejų euro centų monetas, o kainas apvalinti iki penkių euro centų. Užsienio spaudos apžvalga su Mykolu Drunga. Klaipėdos piliavietėje lankytojų laukia nauja Antrajam pasauliniam karui skirta ekspozicija „Muziejus 39/45“. Kaip tinkamai apsirengti ilgam buvimui gamtoje ant sniego?

Šiauliai yra vienuolikos muziejų miestas. Ir visi jei ypatingi, lankytojus pasitinka naujomis ekspozicijomis, edukacinėmis programomis. Muziejus pristato Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Apie Fotografijos muziejų pasakoja vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė, apie edukacinę muziejaus programą – ekspozicijų konsultantai Ieva Stočkutė ir Darius Butkevičius.Chaimo Frenkelio vila – gidas Andrius Kvedaras. „Rūtos“ saldainių fabriko muziejus – Turizmo padalinio vadovė Odeta Kirnienė.

Šiauliai yra vienuolikos muziejų miestas. Ir visi jei ypatingi, lankytojus pasitinka naujomis ekspozicijomis, edukacinėmis programomis. Muziejus pristato Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Apie Fotografijos muziejų pasakoja vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė, apie edukacinę muziejaus programą – ekspozicijų konsultantai Ieva Stočkutė ir Darius Butkevičius.Chaimo Frenkelio vila – gidas Andrius Kvedaras. „Rūtos“ saldainių fabriko muziejus – Turizmo padalinio vadovė Odeta Kirnienė.

Radijo paskaita: muziejus – tarp praeities stereotipų ir dabarties iššūkių. Muziejus vystosi kaip ir visuomenė, kurios poreikiai, nauji technologiniai pasiekimai keičia veiklos strategijas, komunikavimo taktikas ir, be abejo, muziejų lankytojų elgsenos įpročius. Iš uždaros, elitinės, didaktinės institucijos šiuolaikinis muziejus pamažu virsta atviro dialogo, demokratiško bendravimo vieta. Nors vis dar stiprūs praeities stereotipai, kuriuos griauti ne taip paprasta. Paskaitoje savo įspūdžiais ir pastebėjimais dalijasi tikras muziejų fanas, istorikas Marius Vyšniauskas.

Radijo paskaita: muziejus – tarp praeities stereotipų ir dabarties iššūkių. Muziejus vystosi kaip ir visuomenė, kurios poreikiai, nauji technologiniai pasiekimai keičia veiklos strategijas, komunikavimo taktikas ir, be abejo, muziejų lankytojų elgsenos įpročius. Iš uždaros, elitinės, didaktinės institucijos šiuolaikinis muziejus pamažu virsta atviro dialogo, demokratiško bendravimo vieta. Nors vis dar stiprūs praeities stereotipai, kuriuos griauti ne taip paprasta. Paskaitoje savo įspūdžiais ir pastebėjimais dalijasi tikras muziejų fanas, istorikas Marius Vyšniauskas.

Venecijos bienalėje Dainiaus Liškevičiaus projekto „Muziejus“ atiodarymas. Oskaras Koršunovas pristato L. van Bethoveno operą „Fidelijus". Marius Jonutis pristato nuotaikingą parodą „Pasakos“. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su Vaidu Petruliu apie tarpukario Kauną. dr. Rimvydas Laužikas apie šiuolaikinį muziejų.

Venecijos bienalėje Dainiaus Liškevičiaus projekto „Muziejus“ atiodarymas. Oskaras Koršunovas pristato L. van Bethoveno operą „Fidelijus". Marius Jonutis pristato nuotaikingą parodą „Pasakos“. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su Vaidu Petruliu apie tarpukario Kauną. dr. Rimvydas Laužikas apie šiuolaikinį muziejų.

Privačiame Smalininkų senovinės technikos muziejuje jau yra sukaupta 22 tūkstančiai eksponatų. Tai ne tik ūkį, buitį, amatus, technikos raidą atspindintys eksponatai ir kita senovinė technika, bet taip pat vertingi dokumentai, knygos ir kiti daiktai.Muziejus žinomas tūkstančiams lankytojų, tarp jų specialistams iš kitų šalių. Kas traukia užsukti į šį gyvybingą muziejų? Gal ne tik eksponatų gausa ir įvairovė, bet jo įkūrėjas Justinas Stonys?

Privačiame Smalininkų senovinės technikos muziejuje jau yra sukaupta 22 tūkstančiai eksponatų. Tai ne tik ūkį, buitį, amatus, technikos raidą atspindintys eksponatai ir kita senovinė technika, bet taip pat vertingi dokumentai, knygos ir kiti daiktai.Muziejus žinomas tūkstančiams lankytojų, tarp jų specialistams iš kitų šalių. Kas traukia užsukti į šį gyvybingą muziejų? Gal ne tik eksponatų gausa ir įvairovė, bet jo įkūrėjas Justinas Stonys?