Podcasts about muziej

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kaip dirbtinis intelektas gali tapti kūrybos ir bendravimo įrankiu muziejuose? Ką jis keičia muziejuose? Pokalbis apie Lietuvos muziejų forumą „Muziejai: pokyčio jėga“ su Muziejų asociacijos valdybos pirmininku Mariumi Pečiuliu.MO muziejuje atidaroma paroda „Pievos ir akys“. Apie ką vienoje erdvėje kalbėsis didžiosios Lietuvos meno eksperimentatorės Kazimieros Zimblytės darbai ir Peru gimusios prancūzų menininkės Rose Lowder filmai? Parodos kuratorės Inesa Brašiškė ir Miglė Survilaitė.Performansas ,,Morfėjo kambarys“ keliauja po mažiausius Lietuvos miestelius. Kodėl jo kūrėjams tai yra svarbu?Pasaulyje tvyrančios įtampos, žmogaus ir gamtos santykiai, galingų korporacijų įtaka – tai temos, apie kurias kalba dokumentinio kino režisieriai šiandien prasidedančiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Laidoje dalyvauja VDFF vadovė, programos sudarytoja Eglė Maceinaitė bei festivalio koordinatorė, programos sudarytoja Aušra Umbrasaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kas sieja muziejų Belgijoje, vilą Alpėse ir šeimos namą Raudondvaryje? Ir kodėl ieškoti plytininko Dzūkijos miškuose yra tvaresnis architektūrinis sprendimas nei pažangus kondicionierius? Laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie savitą požiūrį į tvarumą ir kasdienybės erdves, apie vietines statybines medžiagas (molį, medį) ir apie architekto darbo virtuvės skirtumus Belgijoje ir Lietuvoje. Laidos pašnekovas - architektas Aidas Krutejavas.Aidas Krutejavas kartu su architekte Ieva Baranauskaite susiprojektavo sau namą Kauno rajone - Raudondvaryje. Šeimos namas intriguojančiu pavadinimu „Audra“ jau sulaukė ir kolegų dėmesio, pripažinimo. Sukaupęs nemažai įdomios patirties užsienyje namus jis nusprendė kurti čia, Lietuvoje ir pritaikyti savo patirtis iš skirtingų kontekstų. Aidas turi savitą požiūrį į kūrybą, mus supančią aplinką ir čia nemažą rolę vaidina tvarumas, bet kiek kitoks nei dažnai girdime spaudoje. Kalbėsimės, ne apie energetinį efektyvumą ir inžinerinius sprendimus, bet apie tokius regis paprastus, bet svarbius dalykus kaip būstas ir vietinės medžiagos.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šeduvoje atsidarė muziejus „Dingęs štetlas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Režisierius Valentynas Vasyanovičiussavo juostoje „Iki pergalės“ žvelgia į Ukrainos visuomenę po pergalės kare. Kokius iššūkius jis bando parodyti savo filme, apdovanotame pagrindiniu Toronto kino festivalio prizu? Domisi Marius Eidukonis.Ji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra, niekada nemačiusi savo tėvo, bet mamos Sofijos auginta tautos šviesulių apsuptyje. Čiurlionio gimtadienio išvakarėse – paskutinis Kotrynos Lingienės ciklo „Čiurlioniai“ pasakojimas. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie dar neužbaigtą Banksio paveikslą iš galerijos Londonepavogusių plėšikų bylą, šią savaitę mirusio amerikiečių kino legendos Roberto Redfordo palikimą – jo įkurtą Sandanso kino festivalį – bei naują kanadiečių atlikėjos Saros McLachlan muziką.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras „Apie smurtą ir drąsą savyje“.„Viešpatie, apsaugok mus nuo karo, bado maro ir kino kronikos“, – buvo rašoma tarpukario spaudoje. O Lina Hall svajoja, kaip būtų nuostabu atrasti filmuotų Laikinosios sostinės priemiesčių vaizdų. Su ja bendrauja Kotryna Lingienė. Šiandien Ričardas Gavelis būtų it nuo rūgštumo sutraukiantis vitaminas C, sako literatūrologė Jūratė Čerškutė. Rugsėjo pradžioje pasirodė dešimtmetį laukta jos monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“. Kokius Gaveliovidinius portretus ilgų tyrinėjimų procese pavyko pažinti Jūratei Čerškutei, teiraujasi Urtė Karalaitė. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnukalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją. Kaip kūriniai patenka į nacionalinių atminties institucijų kolekcijas? Kas juos atrenka? Kaip kuriamas kultūrinės atminties kanonas, kokios ir kieno istorijos pasakojamos?Ved. Laima Kreivytė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimanė Bulbenkaitė komentare klausia, kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nuo spalio bus pradėta Druskininkuose esančių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų - muziejaus rekonstrukcija. Ar prastos būklės muziejus tinkamai reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą ir kodėl nespėta muziejaus rekonstruoti iki jubiliejinių Čiurlionio metų? Pokalbis su Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai dr. Virginija Vitkiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir menotyrininke bei gide po Druskininkus Aušra Česnulevičiene.„Lietuvoje bendruomeniškumas yra stipresnis“, – sako Kaune gimusi architektė Vytautė Tabbenor. Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, ji su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore.Vilniuje tryliktus metus vyksta klasikinės muzikos festivalis „Vivace Vilnius“, daug dėmesio skiriantis jaunų muzikantų meistriškumui kelti. Pokalbis su festivalio organizatore Egle Jarkova ir pianiste Liepa Elžbieta Dvarionaite.Ved. Donatas Šukelis

Šį savaitgalį muziejai plačiai atvers duris – rengiama Europos ir Tarptautinė muziejų naktis. Muziejai jungiasi prie aktualių temų, skleidžia balsus ir kuria erdves susitikimams.Šiemet pasaulis mini legendinės vaikų literatūros herojės Pepės Ilgakojinės 80-metį. Švedų rašytojos Astridos Lindgren sukurtas personažas – raudonplaukė mergaitė strazdanotu veidu ir styrančiomis kasytėmis – vienas ikoniškiausių ir mėgstamiausių knygų herojų. Knyga, su kuria užaugo jau kelios kartos, pasirodė 1945 metais, prieš pat šv. Kalėdas. Iš pradžių drausta ir cenzūruojama, ji sulaukė nemažai kritikos, tačiau galiausiai įveikė visas kliūtis, skelbdama vaiko pasaulio unikalumą ir asmenybės savarankiškumą, drąsą ir draugystės vertę. Pepės nuotykiai išversti į 78 kalbas, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 70 milijonų kopijų.Devintasis festivalis TheATRIUM kaip ir kasmet siūlo dvi programas: devynis lietuviškus ir keturis užsienio spektaklius. Festivalio šūkis – „Sutikti žvėrį“ - kviečia atsisakyti stereotipų ir pažvelgti į mus skaldančius išorinius bei vidinius pavojus. Iš uostamiesčio pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Jelgavoje vyksta tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Šiųmetis, 19-asis, surengtas mėnesiu anksčiau nei įprastai ir lankytojus džiugins iki pat vasaros pabaigos. Didžiausias Baltijos šalyse smėlio parkas šiemet stebins mitinėmis figūromis, kurias pristato skulptoriai iš 11 šalių. Iš kaimyninės Latvijos pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – muzikantė Neda Malūnavičiūtė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Gegužės 17 d., šeštadienį, alytiškiai ir miesto svečiai tradiciškai bursis naktinėti muziejuje. Šiųmetis renginio pavadinimas „Muziejų na-na-na-naktis“ išduoda – bus kaip niekad daug skambios muzikos ir dainų! Apie tai FM99 kalbame su viešniomis iš Alytaus kraštotyros muziejaus.

Seimui pateikta antros pakopos pensijų sistemos reforma. Pataisomis siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą ir leisti pasitraukti iš sistemos. Be to, visi norintieji galėtų vieną kartą pasiimti iki 25 procentų sukauptų lėšų. O sunkios ligos, ar neįgalumo atveju būtų leidžiama pasiimti visą sukaupta sumą.Vilniečių pašto dėžutėse – Rusijos pergales šlovinanti propaganda. Skleidžiant melagienas specialistai pastebi precedento neturintį dirbtinio intelekto įdarbinimą socialiniuose tinkluose.Turizmo rekordas Italijoje. Muziejų lankytojų skaičius pernai pirmą kartą viršijo Italijos gyventojų skaičių.Ved. Andrius Kavaliauskas

Ši savaitė Alytuje ypatingai skambi ir turininga - nuo kino ir teatro iki Muziejų nakties, mažųjų Dainų ir šokių šventės! Kviečiame sužinoti kas, kur ir kada vyks ir, žinoma, apsilankyti.

Muziejų pareiga – ne tik saugoti daiktus iš praeities ir užtikrinti, kad seniai praėjusio laiko brangenybės būtų išsaugotos ateities kartoms. Muziejai saugo ir dabartį.Ištisi kolektyvai muziejininkų ir istorikų dėl to suka galvas. O tai užduotis ne iš lengvųjų, kai žinai, kad daikto vertę ar įvykio prasmę gali apibrėžti tik laikas.Muziejai šiandien ne tik saugo dabarties daiktus, bet ir plečia, o kartais perrašo istoriją, papildydami ją balsais tų, kuriems savo istorijos kurti anksčiau nebuvo galima.Autorė Rūta Dambravaitė.Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin.

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno kolegijoje eksponuojama paroda „Medžio labirintai – daugialypė marketri geometrija“. Joje – studentų sukurti paveikslai iš medžio, atlikti marketri technika. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Politinis spaudimas muziejams Europoje tampa vis aktualesne problema, kai finansavimo ir turinio kontrolė graso kultūros įstaigų nepriklausomybei. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė muziejų susiduria su bandymais daryti įtaką jų parodų temoms ar veiklos kryptims, ypač istorijos interpretacijoje. Ar šie iššūkiai aktualūs ir Lietuvos muziejams?Nuolat kintantys lūkesčiai, iššūkiai ir visuomenės dėmesys dažnai palieka gilius pėdsakus atlikėjų psichikoje, o parama ne visada būna lengvai prieinama. Kaip menininkai susitvarko su vidinėmis krizėmis, ir ar Lietuvoje esame pasirengę apie tai kalbėti atvirai?Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė. Nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė? Domisi Evelina Povilavičiūtė.Vilniuje jau trečią kartą vyksta tarptautinis festivalis-dirbtuvės „ContemPLAY“. Kokią ilgalaikę įtaką jis gali turėti šiuolaikinės muzikos raidai Lietuvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Ar teko girdėti apie pasienio istorijos ir paveldo pėdsakų bendrą turistinį pasienio maršrutą, kuris skatina pažinti regiono kultūrinį paveldą, tautinę istoriją ir kasdienybę per interaktyvias parodas, renginius ir edukacines programas? Kviečiame pasiklausyti pokalbio ir sužinoti.

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.Ved. Gerūta Griniūtė

Telšių rajono ūkininkas Artūras Savickis turi 160 karvių ūkį ir buvo praėjęs atranką paramai gauti, investiciniam 3 mln eurų vertės projektui pieno ūkiui plėsti ir modernizuoti. Tačiau susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis ir pamatęs, kad per dvejus metus nespės įgyvendinti projekto, paramos atsisakė. Kaip investicines sąlygas ūkininkams gerins Žemės ūkio ministerija? Komentuoja ES reikalų ir paramos politikos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė.Vienkiemyje gyvenanti Ryta Jaruševičienė pusšimtį metų renka sendaikčius ir dabar jų turi kelis tūkstančius. Baldai, buities rakandai, paveikslai, drabužiai, ūkinis inventorius – daugybė įvairiausių daiktų vos telpa į specialiai vyro pastatytą dviejų aukštų muziejų, sodybos viduryje Tumagalio kaime. Muziejų mėgsta lankyti ne tik Panevėžio rajono moksleiviai, o jo šeimininkei kiekvienas daiktais – šeimos ir giminės istorija, gražūs prisiminimai.Tarptautinį Talyšų paramos fondą įkūrė Lietuvos ūkininkas. Kemal Zulfijev – talyšas, prieš beveik 40 metų iš Azerbaidžiano atvyko į Lietuvą, gyvena ir ūkininkauja Šalčininkų rajone. Tarp ūkio darbų jis randa laiko ir savo gimtinei remti: rengia TV laidas talyšų kalba, prisideda prie knygų leidybos, kultūrinių renginių ir kitaip rūpinasi etninės grupės, gyvenančios Azerbaidžiano pietryčiuose ir Irano šiaurėje, atgimimu.Ved. Arvydas Urba

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kokias premjeras savo žiūrovams žada Šilutės kamerinis dramos teatras?Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaroma paroda „Muziejų kuriame kartu ‘24: ATRADIMAI“.Į Kauną sugrįžta šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš Arti”.Vienu realiausių kandidatų užimti kultūros ministro poziciją įvardijamas Šarūnas Birutis. Kokios kultūros politikos galime tikėtis?Savaitgalį pasibaigė paroda „Paris photo“, kurioje ypatingo dėmesio sulaukė Lietuva.Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Prieš 1945 metus išsiveržęs Vezuvijus nuo žemės nušlavė Pompėją.Gražutės regioniniame parke sekmadienį bus atidarytas 11 kilometrų ilgio Sėlių šventakis.Elžbietos Banytės parengta knygų apžvalga.Lietuvos kultūros sostinėje Kaišiadoryse šiandien prasideda pirmą kartą organizuojamos šiuolaikinio meno dienos „Ars Mix“.Baltijos šalyse minimas Baltijos kelio 35 metų sukaktis.Pakruojyje trečią kartą surengtas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“.Ukrainoje veiklą pradėjo Ukrainos muziejų asociacija, vienijanti apie 40 muziejinių institucijų.Ved. Marius Eidukonis

Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Kokius jausmus „Stasys Museum“ atsiradimas kelia kitoms miesto kultūros įstaigoms? Kaip pasikeis konkurencinė meno įstaigų aplinka?Australijos ir Lietuvos menininkė Jazmina Cininas geriausiai žinoma dėl techniškai sudėtingų redukcinių linoraižinių, vaizduojančių moteris vilkolakes. Šįkart Kaune ji atidarė lagerfonų parodą „Padarė žvirblis alutį“.„Iššūkiai, su kuriais susiduria Holivudas, yra labai panašūs į tuos, su kuriais susiduriame mes visame pasaulyje, visose srityse. Tai poliarizacija, kai didėja atskirtis tarp turtingiausių žmonių ir tų, kurie pinigų turi mažiausiai“, – sako viduriniosios klasės aktoriumi save vadinantis Sean‘as Gunn‘as. Pokalbis su superherojų filmuose vaidinančiu aktoriumi apie tokių filmų kultūrą ir gerbėjų bendruomenę bei pernai vykusius Holivudo aktorių streikus ir neišspręstas Holivudo problemas.„Bėda yra tada, kai kultūros įstaigoje dirba žmonės, kompetencijomis niekuo nesiskiriantys nuo paprastų „žmonių iš gatvės“. Nežinantys, kuo skiriasi Stasio Eidrigevičiaus kūriniai nuo kaimynės rankdarbių, nukopijuotų iš interneto, kuo skiriasi savilaida nuo finansavimą leidybai laimėjusios knygos“, – komentare sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis.„Egzistuoja tam tikros nusistovėjusios normos, kaip tą reikėtų daryti, bet iš tikrųjų taisyklių nėra – tuo man tai ir žavu. Pats pasirenki, kur ir kada sekti pavyzdžiu, o kur – pabandyti kažką naujo“, – apie eksperimentavimą technikomis ir formatais kūryboje bei gatvės meno persidengimą su tapyba sako po Trafik slapyvardžiu kuriantis kūrėjas.Režisierė, teatro vaikams kūrėja Ieva Jackevičiūtė sako, kad teatrą mažiausiems, vos kelerių metų ar net mėnesių žiūrovams dar tik mokomės suprasti. Ji pabrėžia, kad tenka keisti ne tik žiūrovų, bet ir teatro bendruomenės požiūrį, kad teatro vaikams kūrėjai, statydami spektaklį įdeda tiek pat darbo, kaip ir kuriantys suaugusiems.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Į Rusiją prievarta išvežta mažiausiai 20 tūkstančių Ukrainos vaikų. Jie apgyvendinami karinėse jaunimo stovyklose. Vaikai mokinami kovoti, juos bando įtikinti priimti Rusijos pilietybę. Reporterės Alisos Gusevos reportaže savo istoriją pasakoja iš rusų stovyklos pabėgęs Rostislvas.Vilniaus miesto tarybai nusprendus perorganizuoti jai priklausančių muziejų tinklą, dalis žmonių tam išreiškė pasipiktinimą. Daugiausiai diskusijų sukėlė planai naikinti Venclovų namus-muziejų, taip pat Vinco Mykolaičio-Putino bei Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinus butus.Europoje padaugėjus incidentų, Nacionalinio krizių valdymo centras ragina verslą ir Ukrainą remiančias organizacijas padidinti budrumo lygį, įspėdamas apie galimas provokacijas, sustiprinti priešgaisrinę saugą. Centro vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT radijui sako, kad grėsmės lygis yra gana aukštas, tačiau pabrėžia, kad tai daroma prevenciškai.Kinijos dempingas skaudžiai atsiliepia Europos pramonei. Daugybei saulės elektrinių gamintojų jau teko bankrutuoti. Reaguojant į Kinijos veiksmus Jungtinės Valstijos šią savaitę įvedė 18 milijardų dolerių siekiančius tarifus tam tikrų kiniškų prekių importui.Ved. P.Šironas

Chorinės muzikos užkratas: Klaipėdoje prasideda tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas, Vievyje savaitgalį vyks chorų festivalis – konkursas „mūsų dainose“.Muziejų naktį Samuelio Bako muziejuje Vilniuje Christinos Lamb knygos „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ tektus atskleis aktorė, tarpdisciplininio meno kūrėja Kristina Švenčionytė. Kaip menininkai vaizduoja tokią jautrią temą?Prasidėjo didžiausia kino šventė pasaulyje – Kanų kino festivalis, kuris traukia visos planetos gurmanus atrasti savo kiną, kurio ne tik programos aptarinėjamos visuose žemynuose, kuris savo spindesiu ir žavi ir provokuoja kalbėti ne tik apie kino meną. Iš Kanų – LRT prodiuserė Lolita Bytautaitė.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ David Lynch ir Kristine McKenna knygą „Sapnų kambarys“ pristato Jolanta Kryževičienė.Šiauliuose rengiamas šokio festivalis – konkursas „Aušrinė žvaigždė“, subūręs šimtus šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio. Choreografijos studijos „Aušrelė“ vadovų organizuojamas renginys subūrė pusantro tūkstančio šokėjų iš Lietuvos ir užsienio. Apie šį jauną, jaunatvišką šokio ir muzikos šventę pasakojimą parengė Tomas Mizgirdas.Ne tik didžiuosiuose miestuose galima užsikrėsti menu, tiki Greta Garmašaitė-Balienė, kuri buria miestelėnus menui visą gegužę vyksiančiame festivalyje „Ars Nova“. Ir tai yra kur kas daugiau ne festivalis, pastebi ji. Ką menas reiškia periferijoje, kaip jis priimamas ir kodėl būtinas? Greta Garmašaitė-Balienė vieši rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Jau šį šeštadienį, gegužės 18 d., Alytuje „skanausime“ Muziejų nakties KOKTEILĮ. Vienas išskirtinių jo ingredientų – net trys instaliacijos. Apie tai kalbame su viešniomis iš Alytaus kraštotyros muziejaus - Rasa Stanevičiūte ir Živile Merkininke.

Kviečiame sužinoti apie ryškiausius šios savaitės renginius Alytuje!

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kodėl reikšmingas Norvegijoje mokslininkų atrastas požeminis fosfatų uolienų telkinys?Antazavės dvare galima aplankyti keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus parodą „Šaltas pasaulis“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Marko Sosičiaus romaną „Balerina, Balerina“ ir Kateřinos Tučkovos romaną „Baltųjų Karpatų raganos.Kas skambės specialiame gospel ansamblio „Vilnius Voices“ koncerte „Joy to the World“, kurio tiesioginė transliacija laukia sekmadienį?Muziejų asociacija apdovanojo geriausius praėjusių metų muziejininkus, jų darbus ir iniciatyvas.Tado Ivanausko Obelynės sodyboje – memorialiniame muziejuje lankytojai kviečiami į Kalėdinę parodą.Džiugas Grinys buvo atrinktas į Europos kiną populiarinančios organizacijos „European Film Promotion“ tarptautinę programą „European Shooting Stars“.Komplekse „Sodas 2123“ savaitalį vyks kalėdinė iliustratorių mugė.Ved. Marius Eidukonis

Deganti vandenvietė žiemai įsikūrė Liepkalnyje. Gruodį Energetikos ir technikos muziejus istorinėje už geležinkelio tilto esančio mikrorajono vandens saugykloje įkūrė unikalų ugnies instaliacijomis papuoštą Kalėdų miestelį.Muziejų bendruomenė renkasi į Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamą forumą „Muziejai: pokyčio jėga“, kuriame gvildenamos muziejams aktualiausios pastarųjų metų temos. Kokios aktualijos?Prancūzų gitaristu Marc Ducret puikiai žinomas Lietuvoje, dažnai bendradarbiauja su saksofonininku Liudu Mockūnu. Kolegė Laima Slepkovaitė su juo susitiko ir pasikalbėjo apie muzikos klausymosi meną, atvirumą ir apribojimus, bei svarbą ieškoti jungčių, o ne skirtybių.Rubrikoke „Ką man skaityti?“: Michael Schur „Kaip tapti tobulam. Pasiruoškite susimauti“ ir „Deficito visuomenė. Sovietinė lengvosios pramonės gaminių reklama XX a. 6–9 dešimtmečiais Lietuvoje“.LRT RADIJO žurnalistas Paulius Šironas, kurio balsą radijų žiniose jau daugybę metų yra pamėgę nacionalinio transliuotojo klausytojai, už radijo ribų turi ir kitokią, labai artimą sau veiklą, kuri taip pat ne mažiau vertinama ir jam pačiam taip pat miela. Tai – poezija. Kaip ir kada ji įtraukė žurnalistą, koks poezijos vaidmuo jo kūrybiniame kelyje? Paulius Šironas - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Klaipėdoje prasidedančio festivalio TheAtrium rengėjai siekia supažindinti su vertingiausiais šiuolaikinio teatro darbais. Programoje vienuolika Lietuvos spektaklių, keturiasdešimt svečių iš užsienio. Ką rodo festivalio panorama? Ar tikrai įdomiausi spektakliai atvyksta į Klaipėdą? Pokalbis su Kristina Žiogaite ir Gintaru Grajausku.Vienas miestas – daug pasakojimų. Taip galima apibūdinti Vilniaus meno istoriją tarp dviejų XX amžiaus karų. Šiandien Krokuvoje atidaroma paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918 - 1948“, kurioje pirmą kartą savo pajėgas suvienijo Lietuvos ir ir Krokuvos nacionaliniai muziejai. Apie parodą, tarpukario Vilniaus meną kalbamės su viena iš parodos kuratorių dr. Giedre Jankevičiūte.Vis dažniau dizaineriai, kaip viuzaliųjų menų atstovai, imasi kurti filmus, kuriuose (kaip ir madų šou) tiek drabužių, interjerų dizainas, tiek muzika užima vieną pagrindinių vaidmenų. Ieva Buinevičiūtė aptaria Abelio Korzeniowskio muziką mados dizainerio Tomo Fordo filme „Vienišas vyras“.„Poezija gali išvesti iš proto“,- yra sakęs poetas Gintaras Bleizgys, išleidęs rinkinį „Procesija“. Apie poezija apvilktą prozą, apie kūrybines pauzes ir nesuvaldomus srautus, apie besikeičiantį pasaulį ir menininko situaciją - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“Ved. Jolanta Kryževičienė

Pokalbis su Marselio nacionaliniame balete šokančiu choreografu, šokėju Dovydu Strimaiciu.Muziejų dieną kalbėsimės apie tai, kokie lietuviški muziejai ar lietuviškos ekspozicijos veikia užsienyje.Pasaulyje auga susidomėjimas „15 minučių miesto“ koncepcija – gyventi žmonės kviečiami taip, kad jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Tokia vizija jau sėkmingai realizuojama Paryžiuje, Barselonoje, Melburne, kituose miestuose. Ar įmanoma tokią koncepciją įgyvendinti Lietuvoje?Kaune pirmą kartą vyks senjorų greitieji pasimatymai. Šio renginio metu, jaukioje aplinkoje susirinkę senjorai turės progą susipažinti, sužinoti vieni kitų istorijas, pomėgius ir, tikimės – atrasti bendraminčių ir naujų draugysčių.

Miško brolių draugijai priklausiusiose patalpose, siūloma įkurti Lietuvos partizanams skirtą muziejų-pažinimo centrą. Kokią istoriją jis turėtų pasakoti?Klausomės pretendentų į geriausiojo titulą 2022 metų kūrinio konkurse. Šįkart tai Algrido Martinaičio „Koncertas fleitai“.Gegužės 18-ąją minint tarptautinę muziejininkų dieną pristatys atsinaujinusį Lietuvos muziejų kelio projektą.Vienas iš ryškiausių Jameso Bondo agentų Pierce'as Brosmanas švenčia savo gimtadienį. Kaip Brosnanas „prikėlė“ ir vėl „nužudė“ Bondą?Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien ne žmogus, o renginys – pirmą kartą organizuojami „Meno kritikos apdovanojimai“.Ved. Marius Eidukonis

Šiųmetėn muziejų nakcin kviecam pašėlc kap cik dzūkai moka! Edukacijos, koncertai, spektakliai, patrepsynos ir kitos veiklos lauks jūsų Alytaus kraštotyros muziejuje ir jo padaliniuose gegužės 13 d. FM99 studijoje pasakoja komunikacijos-edukacijos skyriaus vedėja Indrė Kronkaitienė ir muziejininkas Artūras Balčiūnas.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga.Pasak projekto „Dizaino sparnai“ mentoriaus Deniso Orlenok, įmonės dažnai įsivaizduoja, kad dizainas kuriamas greitai, tam pakanka įkvėpimo ir poros dienų darbo. Tačiau, Denisas sako, dizainas yra kompleksinis sprendimas ir dažnai jo kūrimo metu yra projektuojami procesai, kaip vartotojas elgiasi su produktu, koks yra jo naudojimo scenarijus, kokias patirtis gauna žmogus.Liepos 5-25 dienomis Prancūzijoje vyks Avinjono teatro festivalis. Tai – vienas didžiausių ir svarbiausių Europos teatro renginių, kasmet sukviečiantis būrį teatro menininkų iš viso pasaulio. Festivalis šią liepą žiūrovus pasitiks pasikeitęs. Visų pirma, programoje nebeliks rusų autorių spektaklių, dėl kurių pernai buvo kritikuojama festivalio administracija bei jo vadovybė.Kalbos rubrikoje apie šiandienos pasaulio filmų, skambančių lietuviškai, kalbos subtilybes bei žanrų perteikimo įvairovę pasakoja kolegė Lina Smolskienė.Pirmą kartą išsamiai išanalizuotas Lietuvos muziejų prieinamumas žmonėms su negalia. Kas paaiškėjo?Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau keturioliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Ar nominuotos knygos susilaukia daugiau populiarumo šalies bibliotekose?Trečiadienio Ievos Buinevičiūtės laidoje „Įgarsinta svaizdas“ – apie Folkerio Beltermanno garso takelį, apdovanotą Oskaru.MO muziejaus projektas „Keliaujantis muziejus“, aplankęs jau septynis Lietuvos miestus ir miestelius, pasiekė paskutinę, aštuntąją šių metų stotelę. Šį vakarą Šalčininkų kultūros centre MO muziejus kviečia į oficialų parodos „Permainų šventė“ atidarymą. Kaip regionai pasitiko „Keliaujančio muziejaus“ parodą? Ar pavyko ištrūkti iš kultūrinio Vilniaus burbulo?Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Rūtos Dambravaitės pasakojimas apie moteris muzikes ir jų indėlį kalsikinėje muzikoje.95-uosiuose „Oskaruose“ net 7 apdovanojimus pelnė filmas „Viskas iškart ir visur“. Šių metų apdovanojimus aptariame su režisieriumi, laidos „Čia kinas“ autoriumi Antanu Laurušu.Kovo 11-ąją išdalinti Mažųjų Kirstoforų apdovanojimai. Jie atiteko net dviem M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinėms.Šiaulių „Aušros“ muziejus savaitgalį minėjo 100 metų veikos sukaktį.Su naujais šokio pastatymais į Klaipėdos muzikinį teatrą grįžta choreografas Robertas Bondara.Visą praėjusią savaitę Bolonijoje vyko knygų mugė. Kokius įspūdžius iš jos parsivežė pirmą kartą joje lankęsis rašytojas Marius Marcinkevičius.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Netoli Molėtų, Videniškių kaime, galima aplankyti unikalų kultūros paveldo objektą – Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno ansamblį. Vienuolynas – Molėtų krašto muziejaus padalinys, kuriame gyva ne tik istorija, bet vyksta parodos ir kiti renginiai, edukacijos.Ką mena Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno sienos? Kokias edukacijas siūlo muziejininkai? Kokia Videniškių kaimo istorija?Laidoje mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkės Jolanta Slavinskienė, Kristina Degutienė bei Vindeniškių seniūnė Genovaitė Mozūrienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvoje neseniai viešėjo garsi prancūzų filosofė, politinė mąstytoja Chantal Delsol. Su ja pasikalbėjome apie Apšvietos projektą, jo reikšmę ir transformacijas nūdienos pasaulyje. Kur slypi Apšvietos sąjūdžio stiprybės ir silpnybės? Su kokiomis vidinėmis prieštaromis susiduria šio sąjūdžio idėjų praktinis įgyvendinimas? Kuo skiriasi radikali ir nuosaiki Apšvieta? Ar emancipacija turi ribas? Ar mokslas gali sugyventi su religija? Koks yra individo ir bendruomenės santykis?Pokalbio metu taip pat aptariamos svarbiausios aktualijos – karas Ukrainoje, Vokietijos reakcija į Rusijos agresiją, Prancūzijos ir jos prezidento Emmanuelio Macrono laikysena karo akivaizdoje, radikalaus blogio sugrįžimas į mūsų visų gyvenimus. Apie visa tai – pokalbis su C. Delsol.Ved. Simas Čelutka

Ant Gailinto ežero kranto, apsupta miškų, Alytaus r. Galintėnų kaime įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Ąžuolas Resort“. Pastatyti jaukūs nameliai, kuriuose vienu metu gali gyventi per 80 poilsiautojų. Čia jiems pramogų nestinga, sodybą pamėgę turistai iš atokiausių šalies kampelių. Pasak Kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkuvienės, ypač rugpjūtį, pagerėjus orams, sodybas užplūdo vietiniai turistai.Utenos r., Užpaliuose, gyvenanti žymioji žirgininkė Viktorija Jovarienė 30 m. paskyrė žirgų sportui. Ji buvo pirmoji moteris kartu su vyrais lenktyniavusi ant Sartų ežero ledo. Baigusi sportininkės karjerą, ėmė kurti muziejų – Kaminyčią, kuriame surinkti ne tik su žirgais susiję eksponatai. Muziejų tvarkyti padeda dukra Eglė Jovaraitė. Ji prižiūri ūkį, rūpinasi žirgais.Graikijos žemdirbių derlių niokoja liūtys, potvyniai, kruša, sausros, gaisrai, o svarbių žemės ūkio produktų importą sutrikdė karas Ukrainoje. Išsamiau – LR bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė.Ved. Regina Montvilienė

Augant nerimui dėl didėjančio bakterijų atsparumo antibiotikams, mokslininkai ieško būdų, kaip veiksmingai gydyti bakterijų sukeltas ligas.Birželio 4–ąją prasidės „Vilniaus festivalis“.Norvegijos Rugalando mieste penktadienį prasideda pirmą kartą organizuojamos Europos lietuvių kultūros dienos.Naujausią Kazio Sajos knygą „Pėdsakai. Tiesos ir prasmės gyvenime beieškant“ ir norvegų rašytojo Simono Strangerio romaną „Šviesos ir tamsos enciklopedija“ apžvelgia Vytautas Bikulčius.Paveldotvarkininkai parengė rekomendacijas, kaip sklandžiai demontuoti paminklus Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose laikantis teisinio reglamentavimo.Kultūros ministerijoje prasidėjo viešos diskusijos dėl naujojo Muziejų veiklos įstatymo.Buvusi Rusijos televizijos žinių vedėja Farida Kurbangalejeva apie tai, kaip informaciniame lauke Rusijos valdžia ruošėsi karui ir apie propagandos mechanizmą žiniasklaidoje.Nuo birželio 4 iki birželio 19–osios dienos Kaune tęsis Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“.Vilniuje antradienį prasidėjo „Baltic Pride“ festivalis, o rytoj vyks eitynės „Už lygybę ir taiką“.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvoje jau 17 kartą vyksta Muziejų naktis. Beveik šimtas muziejų visoje šalyje laukia lankytojų neįprastu – naktiniu laiku, kviečia į specialiai organizuojamus renginius. Ko tikėtis šiais metais? Kaip pagerėjus pandeminei situacijai pavyksta prisikviesti lankytojų? Apie tai – Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis ir Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.Lietuvos delegacija išvyksta į didžiausią klasikinės ir šiuolaikinės kompozicinės muzikos mugę „Classical:NEXT“. Kuo tokios mugės svarbios Lietuvos muzikos tarptautiniam įvaizdžiui, ir kas šiemet joje bus pristatoma? Pokalbis su LMIC direktore Radvile Buivydiene ir kompozitoriumi Dominyku Digimu.„Sakydavau: „Vyrai, dabar mes žaidžiame Lietuvai. Jus stebės visa Lietuva ir neturime mes tų žmonių nuvilti, mes čia dėl to esame”. Tas labai veikdavo žaidėjus. Juk Maskvos CSKA gaudavo dideles lėšas, be to karinininkai labai kontroliuodavo. Toks slaptas pasipriešinimas vykdavo”, – legendines Kauno „Žalgirio” kovas su visos sovietų sąjungos rinktine ir jose tvyrojusias nuotaikas, persunktas politikos, mena ilgametis Kauno „Žalgirio“ krepšinio vyrų komandos vyr. treneris Vladas Garastas.LRT Klasikos kolegė Gabija Narušytė dalyvauja kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos šalių radijų muzikos redaktorių-vedèjų seminare, šiuokart jį rengia Latvijos radijas Klasika.Neseniai išleidusi knygą „Rožės ir bulvės“, kurioje į laimę žvelgia skeptiško stebėtojo žvilgsniu, rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė šiuo metu daug klajoja po pasaulį kartu su visą pasaulį sužavėjusia opera „Saulė ir jūra“ ir stengiasi bent kartais nuraminti vidinį „analizės malūną“. Apie viską – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Rasa Murauskaitė

2021 m. UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto titulą. Ar galima tyrinėti literatūrinį Vilnių uždarant svarbių Lietuvos rašytojų – Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų muziejus? Kodėl šie muziejai ir diskusijos apie rašytojus dabar ypač aktualios? Ar 700-ąjį Vilniaus jubiliejų, skaičiuojamą nuo 1323 m. kunigaikščio Gedimino parašytų laiškų, nepasitiksime beraščiai ir be literatūrinės atminties? Apie memorialinių rašytojų muziejų svarbą, Tomo Venclovos indėlį į Vilniaus istorijos tyrimus bei garsinimą ir pasaulinį literatūros kūrėjų muziejų kontekstą kalbamės su rašytoju ir literatūrologu dr. Mindaugu Kvietkausku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Minime Lietuvos krepšinio šimtmetį – balandžio 23-jąją suėjo lygiai 100 metų nuo pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių, vykusių Kaune.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Lenkijoje Gegužės 3-oji – svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau. Galbūt neilgai, nes visai neseniai parlamente buvo inicijuota darbo pataisa, kuria siūloma vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine diena skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos dieną.Į Šiaulių fotografijos muziejų sugrąžintos restauruotos unikalios fotoateljė dekoracijos. Šimtamečiai rekvizitai atspindi fotografijos raidą ir to meto madas.Kokių nuotaikų bei išgyvenimų lydimi į gastroles po Lietuvą leidžiasi Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro (trumpiau – „SKhID Opera“) artistai? Pokalbis su „SKhID Opera“ vyriausiuoju režisieriumi Armen Kaloy.Ved. Laura Kešytė

Apie autorinių teisių apsaugą karo metu su Laura Kešyte kalbasi fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas ir asociacijos LATGA atstovas Paulius Sartatavičius.Panevėžio pučiamųjų orkestras „Garsas“ švenčia 60-metį. Orkestro dirigentas Martynas Bražas sako, kad pučiamieji instrumentai gali pasiūlyti daugiau nei vien maršai ar muzika vėliavos pakėlimui.Kokio plonumo riba tarp meno ir mokslo? Apie tai pasvarstyti kviečia bejausmis piešimo robotas ir jo autorius So Kanno. Japonijos dienų Kaune WA svečią kalbina Kotryna Lingienė.2013 m. balandžio 24 d. Bangladeše sugriuvus populiarius mados ženklus aptarnaujančiai siuvyklai, žuvo apie tūkstantį darbuotojų. Ši tragedija paskatino globalų Mados revoliucijos judėjimą, siekiantį daugiau tvarumo ir skaidrumo industrijoje. Komentuoja VDA ir VDK doc. Justė Kubilinskaitė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Jonavos metamorfozę ir Muziejų paktą.Pasaulyje: Venecijos meno bienalės laureatė, griaunami sovietiniai simboliai Kyjive, ateities meno hologramos ir šis tas apie Indijos meną.Po penkerius metus trukusio tyrimo ir meninių akcijų viešose erdvėse, menininkė Eglė Grėbliauskaitė VDA apsigynė meno daktaro laipsnį. Ji surengė ir disertacijos tyrimą lydinčią parodą „Leiskite pažiūrėti Jums į gerklę“. Kas stringa mūsų visuomenės gerklėje, kas mus pykina, o kas traukia už liežuvio? Pokalbis apie diskusijų kultūrą, meno kūrinių ir institucijų kritiką.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Muzikos informacijos centras pradėjo akciją „Nekopijuok natų“.2021 metų Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija atiteko rašytojai, poetei, vertėjai, Reginai Katinaitei-Lumpickienei.Savaitgalį Plungėje vyko IV- asisi Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas – festivalis.Andriaus Blaževičiaus ilgametražis filmas „Bėgikė“ pripažintas geriausiu Talino kino festivalio Baltijos šalių programoje.Pradedame pažintį su LRT apdovanojimų „Metų ambasadoriaus“ nominantais.LRT Klasikos laida „Muziejų istorijos“ nuo pirmadienio pradeda naują pokalbių apie Egiptą ciklą.Lapkričio 29 – ąją sukanka 120 metų nuo rašytojo Juozo Grušo gimimo. Kiek šiandien aktuali Juozo Grušo kūryba?Domanto Razausko muzikiniaia atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijos kultūros tema.Netikėta ispanų rašytojos Carmen Mola staigmena. Pasirodo po jos slapyvardžiu slepiasi trys rašytojai vyrai.Kokią Lietuvos muziejų ateitį mato naujasis Muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis?„Kintai Arts“, organizuojanti Kintų muzikos festivalį ir meno rezidencijos veiklą, neteko Lietuvos Kultūros tarybos strateginio finansavimo.Kaip pandemija pakeitė Frankfurto knygų mugę ir kaip paskelkbus karantiną pasikeitė Rygos kino festivalis?Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė išvadą dėl kultūros įstaigų Klaipėdoje vadovų atrankos procesų.Savaitgalį Mosėdyje duris atvėrė unikalus Kuršių istorijos muziejus.Aplankysime juodosios keramikos meistro Eugenijaus Paukštės parodą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.Kultūros ministras Simonas Kairys sukritikavo paveldosaugininkus dėl beatodairiško sovietinio paveldo saugojimo.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Apie fotografijų parodą TAUTODAILĖ ŠIUOLAIKINIO FOTOGRAFO AKIMIS, kuri lankytojams atvira Alytaus Kraštotyros muziejuje iki spalio 30d., kalbėjome su viena iš autorių, dailininke Gintare Markevičiene.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Augant žaidimų industrijai, didėja jiems garso takelius kuriančių žmonių poreikis. Su kokiais iššūkiais susiduria kompozitoriai, rašantys muziką žaidimams?Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie kultūrinę spaudą regionuose.Lietuvos nacionalinis dramos teatras atšaukia premjerą „Nakties rašytojas“ dėl spektaklio režisieriui Janui Fabre‘ui Belgijoje iškeltų kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo ir nederamo elgesio.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Paskelbti Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo kultūros projektų nugalėtojai. Kaip šiais projektais bus plėtojamas kultūros ir kultūrinio švietimo prieinamumas regionuose bei skatinamas kultūrinis verslumas?Savaitgalį Klaipėdoje vyko Knygų mugė, kuri lankytojus kvietė giliau panirti į knygos ar reiškinio turinį.MO muziejus kartu su psichologe Simona Košinskaite pristato specialius emocinei sveikatai stiprinti skirtus užsiėmimus: „be neriMO: 4 patyrimai“, per kuriuos muziejaus erdvė ir meno kūriniai padės atpažinti ir pradėti sąmoningai valdyti nerimą, stresą ar kylančią emocinę įtampą.Nelegalių migrantų vaikai šią savaitę pradeda mokytis specialiai suformuotose klasėse. Kokia švietimo programa parengta ir kaip ji prisidės prie spartesnės migrantų integracijos?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Šūkiu „(At)pažink ženklus“ Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ pradeda naująjį, 15-ąjį, teatro sezoną, kuriame kvies teatre ne tik atpažinti save, bet ir per kūrybą suprasti, kas vyksta aplink mus, ko nematome, kuomet susitelkiame į savo asmeninį pasaulį.Kultūros komentaras, kuriame rašytoja Dalia Staponkutė dalijasi įspūdžiais iš tarptautinio knygų forumo Dnipre, Ukrainoje.Šalies bibliotekininkai renkasi į renginį „Biblioteka visiems. Konferencija+“ ir ruošia manifestą – įsipareigojimą kurti Lietuvos bibliotekas atviresnes turintiems negalią ar individualių reikmių.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Minint 5-ąsias Lietuvos filosofo prof. Leonido Donskio mirties metines, A. Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centras organizuoja tarptautinę konferenciją „Sudėtingos dilemos. Muziejų ir viešų vietų vaidmuo atsimenant praeitį“, skirtą plėtoti prof. L. Donskiui artimas temas, pristatyti užsienio šalių patirtis.Architektūros kokybės vystymo asociacija (AKVA) įgyvendindama projektą Architektūrinė laboratorija „Meninės Žemaitės skvero Vilniuje transformacijos“, atliko sociologinį žmonių lūkesčių tyrimą. Kokios įgyvendintos meninės idėjos, remiantis tyrimu, sauktyvintų šią Vilniaus vietą?146-asis kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimtadienis Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje: pianisto Peterio Laulo programa „Poema Čiurlioniui ir Skriabinui“, skirta Aleksandro Skriabino ir M. K. Čiurlionio metinėms.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Kultūros puslapių spaudoje apžvalga.„4 milijonai“: Kalifornijoje, San Franciske gyvenantis kompozitorius ir biochemikas Albertas Navickas. Jis – kūrėjas, įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“, tačiau ir mokslininkas, pandemijos metu prisidėjęs prie COVID'19 tyrimų.Po metų pertraukos sugrįžta akcija „Muziejų naktis Lietuvoje“.Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalga.Prasideda vienas iš didžiųjų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – pilotinis jaunimo festivalis „Per_kūnija“, siekiantis tyrinėti identiteto, psichologinės gerovės, tvarumo ir kitas jaunimo auditorijai aktualias temas.Birželį, „Pride“ mėnesį, visame pasaulyje rengti specialūs, apie LGBT+ bendruomenę, „queer“ ir kt. Temas atliepiantys menininkų projektai bei pasirodymai. Kokį poveikį turi toks menas? Ar jis gali pasiekti ir paveikti kritiškai prieš tokią tematiką ar net pačią LGBT+ bendruomenę nusiteikusią publiką?Šį mėnesį sukanka 25-eri metai nuo tada, kai Edinburgo universitete Roslino institute pirmąkart sėkmingai klonuotas žinduolis – avis Doli. Kokia avelės Doli klonavimo reikšmė šiandien?Latvijoje prasidėjo tarptautinis džiazo festivalis „Rīgas Ritmi“. Kuo skiriasi šio festivalio požiūris į džiazą ir kaip ten atsiskleis Lietuva, pasakoja Rygoje viešinti kolegė Laima Slepkovaitė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vėl Tie Patys #76 su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Mantu Stonkum! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Humanitarinių mokslų daktarė, buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė į muziejų pasaulį žengė ryžtingu žingsniu – ji surinko ir vadovavo kūrybinei komandai, įkūrusiai Valstybės pažinimo centrą. Už jo steigimo darbus R. Kačkutė įvertinta valstybiniu apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Dabar ji vadovauja vienai didžiausių nacionalinių kultūros įstaigų – Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris ne tik atsinaujina, kuria naujas erdves (Istorijų muziejus, buvusi areštinė) bet ir plačiau atveria anksčiau retai lankomus savo filialus – Kazio Varnelio namus, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus. R. Kačkutės sugebėjimą pradėti svarbius kultūros procesus liudija 2005 m. jos inicijuota akcija „Metų knygos rinkimai“ ir 2016 m. tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Su Rūta kalbamės apie jos kuriamo šiuolaikinio muziejaus tikslus, naujas parodas ir ateities vizijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Vėl Tie Patys #76 su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Mantu Stonkum! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Šiemet MO muziejus išrinktas svetingiausiu ir draugiškiausiu Europos muziejumi. Visiems atvirą meno ir edukacijos erdvę kuria moderniai moteriška MO muziejaus komanda, kurios dvi kapitonės – Danguolė Butkienė ir Milda Ivanauskienė – apsilankė LRT radijo studijoje. Jos abi ryžtingai žengė į meno lauką, sėkmingai pritaikydamos „nemeniškų“ profesijų žinias. Danguolė Butkienė – biofizikė, kartu su vyru, habilituotu fizinių mokslų daktaru Viktoru Butkumi, 2008 m. įsteigė Modernaus meno centrą (nuo 2017 m. – MO muziejus). Milda Ivanauskienė – teisininkė, dirbusi Lietuvos atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriuje, dabar – MO muziejaus direktorė. Su jomis kalbėjomės apie MO muziejaus parodų ir kolekcijos formavimo politiką ir modernaus bei šiuolaikinio meno eksponavimo, komunikavimo ir edukacijos iššūkius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

Transperency Internacional Lietuvos skyrius šiandien skelbia tyrimą - Kaip savivaldybių merai, pavaduotojai ir administracijos direktoriai viešino savo darbotvarkes bei su kokiomis interesų grupėmis susitiko antraisiais 2019-2023 m. savivaldybių tarybų kadencijos metais. Tyrimą komentuoja „Transparency International“ iniciatyvų koordinatorė Ieva Dunčikaitė.Per pandemiją išaugo į Kanarų salas ir Italiją plūstančių pabėgėlių srautai. Valstybėms iššūkių kelia imigrantų vakcinavimo klausimas, o uždarytuose viešbučiuose apgyvendinami tūkstančiai pabėgėlių kelia nerimą vietos verslininkams. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Valstybinė darbo inspekcija apie mobingą darbe. Valstybinės Darbo Inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Vesta Macė.Šiandien tarptautinė muziejų diena. Kaip karantiną išgyveno didesni ir mažesni muziejai, kiek jų jau atidaryta, kiek dar laukia atidarymo. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė ir Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.Senjorų užimtumas. Vienas populiariausių projektų “Susitikim, mieli senjorai” skirtas vyresnio amžiaus žmonių užimtumui Lietuvoje skatinti pradeda jau penktąjį savo projekto sezoną. Prieš prasidedant tradiciniams, projekto organizuojamiems kūrybiniams užsiėmimams – projekto organizatoriai Vilniaus miesto senjorus kviečia apeiti visą Vilnių! Jau nuo gegužės 18 dienos, antradienio, net dešimt antradienių iš eilės, projekto organizatoriai kvies Vilniaus miesto senjorus po ilgo laiko susitikti ir taip susipažinti su pavasarėjančiu Vilniumi. Šio projekto vadovė Jelena Narūnienė.Latvijos pasienio verslas - ant išlikimo ribos. Nebesulaukdami pravažiuojančių turistų, kai kurie verslininkai nutraukė veiklą, išparduoda turtą, kiti ieško būdų kaip išgyventi. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad jei situacija nesikeis, pasienio verslai išnyks. Jau dabar kai kurie savo veiklas perkelia į didmiesčius.Rytų ir Vidurio Europoje atliktas tyrimas parodė, kad per pandemiją išaugo naudojimasis ne tik prekybos ir bankų elektroninėmis paslaugomis. Iki 2020-ųjų buvusios mažiausiai paklausios, elektroninės viešojo sektoriaus paslaugos per karantiną sulaukė dvigubai didesnio susidomėjimo. Tačiau ekspertai įspėja, kad poveikis gali būti laikinas, jei valstybė nesistengs, kad paslaugos būtų patogesnės ir greitesnės. Išsamiau Gabrielius Grubinskas.Ministrų skiltis. Krašto apsaugos ministras Arvydas AnušauskasŠiandien Eurovizijos pirmasis pusfinalis, lietuviai dainuos pirmieji. Iš Roterdamo Lietuvos delegacijos Eurovizijoje vadovas Audrius Giržadas.Ved. Rūta Kupetytė

Naujausio „7 meno dienos“ numerio apžvalga.Prieš septyniasdešimt metų JAV išeivijos poetų sąjūdis išleido antologiją „Žemė“. Kuo ypatingi lietuvių literatūroje žemininkai ir kuo iš jų išsiskiria vienas – Henrikas Nagys, kurio šimtąją gimimo sukaktį minėjome pernai, pasakoja Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių rašytojų skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė. Muziejų aplankė Kotryna Lingienė.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA), Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) LR Vyriausybei ir Seimui įteikė prašymą įtraukti socialinius partnerius ir nevyriausybinį sektorių į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo 2021-2026 metais plano „Naujos kartos Lietuva” rengimą. Ko pasigenda kultūros sektoriaus atstovai?.Kokie autorių teisių pažeidimai Lietuvoje dažniausi? Kodėl vis dar sunku įsisamoninti piratavimo ir atsitiktinio vaizų naudojimo neteisėtumą? Paminėjus Pasaulinę intelektinės nuosavybės ir Pasaulinę autorių teisių dienas – pokalbis su asociacijos LATGA direktore Laura Baškevičiene.Balandžio 29-oji – Tarptautinė šokio diena. Kaip gyvena pandemijos paveikta šokio bendruomenė? Kokių sprendimų ir išeičių ieškojo šokėjai? Kokios temos jiems akualios šiandien? Pokalbis su Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininke Agniete Lisičkinaite.„Metų verstinės knygos“ rinkimai: į šiuolaikinės gožinės literatūros ekspertų penketuką pateko Graham Swift knyga „Regimybės“ („Baltų lankų“ leidyba), iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Knygos vertėją kalbina literatūros kritikas, vertėjas Laimantas Jonušys.Ved. Austėja Kuskienė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Seimo Kultūros komitetas Muziejų įstatymo pataisas ir „gyvojo muziejaus“ likimą perdavė į Kultūros ministerijos rankas.Balandžio 15-ąją minima Tarptautinė kultūros diena. Ta proga Kauno menininkų namai rengia virtualų Kauno kultūros protmūšį.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Didėjantis visuomenės sąmoningumas, žurnalistų atsakomybė, nesantaikos kurstymas ir dezinformacija – šias ir kitas 2020-ųjų tendencijas atskleidžia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaita. Kaip žiniasklaidos darbą ir jos vartojimą lėmė prasidėjusi pasaulinė pandemija, praėjusiais metais vykę Seimo rinkimai?2016 metais Vilniuje duris atvėrė neįprastas Iliuzijų muziejus. Lankytojai kviečiami apsidairyti po mokslu paremtą iliuzijų pasaulį, susipažinti su interaktyvia, muziejaus lankytojus įtraukiančia ir žmogaus akį apgaunančia ekspozicija.„Metų verstinės knygos“ rinkimai: į šiuolaikinės grožinės literatūros ekspertų penketuką pateko Michel Houellebecq „Serotoninas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Ar žinote, kad tam, kad atsirastų tušinukas, prireikė beveik 400 išradimų ir patentų? O, kad tušinuku su ilgąja šerdele galima nubrėžti 10 km liniją? O, kad Italijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo apie 500 rašiklių gamintojų. Ir kiekvieno save gerbiančio juvelyro garbės ir prestižo reikalas buvo pagaminti prašmatnų rašiklį?Laidos pašnekovai - du žmonės, turintys vieną svajonę ir vienodą norą: žurnalistas, viešųjų ryšių specialistas, fotografas Vilius Rekevičius ir Inga Filipovič, kurios ūgis tik vienas metras ir 6 cm, neįgaliojo vežimėliu ji juda nuo vaikystės. Mergina seniai susitaikė su savo lemtimi ir, užuot verkusi, mėgaujasi kiekviena diena. Su gailesčiu į ją žvelgiantiems Inga šypsodamasi pasigiria, kad reta kuri mergina taip dažnai ant rankų nešiojama kaip ji.Tiek Vilius, tiek Inga, be visų kitų savo veiklų, pomėgių ir darbų, kolekcionuoja tušinukus ir abu svajoja įkurti tušinukų muziejų. Kiek tušinukų pašnekovų kolekcijose? Nuo ko viskas prasidėjo? Kokie įdomiausi ir brangiausi tušinukai visomis prasmėmis? Kokios jų istorijos? Atsakymai ir labai įdomus pokalbis laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pristatė „Johnson & Johnson“ vakciną: pakanka 1 dozės, imunitetas susidaro po dviejų savaičių. VU Gyvybės mokslų centro imunologės, profesorės Aurelijos Žvirblienės komentaras.Kaip muziejai ruošiasi atidarymui? Pokalbis su Muziejų tarybos pirmininke, Jūrų muziejaus direktore Olga Žaliene.Įpusėjant kovo mėnesiui, žiema vis dar galynėsis su pavasariu, tačiau artimiausią savaitgalį pastarojo jausime daugiau.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Susipažinsime su pirmadienio spaudos publikacijomis.Vitos Ličytės parengta Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.VDU profesorė Ineta Dabašinskienė dalinasi savo įspūdžiais po LRT Klasikos „Koncerto vienam“.Gargždų krašto muziejaus Jono Gižo etnografinė sodyba ateinančiam turizmo sezonui parengė projektą „Maršrutas po Drevernos apylinkes su audiogidu“.Pokalbis su Muziejų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininke Olga Žaliene apie tai, kokie pasiūlymai teikiami Vyriausybės ekstremalių situacijų komsijai.„Lewben art foundation“ sostinės senamiestyje kurs šiuolaikinio meno ir edukacijų centrą.LRT Klasika pradeda ciklą skirtą moterims kompozitorėms. Pirmasis pasakojimas apie Hildegardą von Binden.Klaipėdos dramos teatre pradėjo dirbti režisierė iš Lenkijos Agata Duda Grazc. Kodėl ji pasirinko Klaipėdą ir kokio tikėtis pirmojo spektaklio?Merginų svingo grupė „The Ditties“, kovo 8 - ąją LRT Klasikos eteryje pristatys pirmą kartą pristato dainą „Moterys“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Nigerijoje per dvi savaites iš dviejų mokyklų pagrobta pusketvirto šimto vaikų. Valdžia tikina, kad dėl moksleivių laisvės pavykos susitarti per ilgas derybas su nusikaltėliai, bet vietos gyventojai įtaria, kad už vaikus teko sumokėti išpirką. Ekspertai įspėja, kad Nigerijos šiaurėje pagrobimai virsta peningu verslu. Pagrobėjų taikiniais virsta menkai saugomos internatinės mokyklos, kuriose mokosi šimtai mažamečių. Živilės Raškauskaitės reportažas.Vyriausybė leido Vilniaus savivaldybei grąžinti pradinukus ir į kitas pasirinktas mokyklas, taip plečiant iki šiol daugiau nei savaitę vienoje įstaigoje taikytą eksperimentą. Panašų eksperimentą nori atlikti MO muziejus. Vilniaus meras Remigijus Šimašius,Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.Klimatologas Silvestras Dikčius apie savaitgalio orus.Popiežius Pranciškus šiandien vyksta pirmojo apaštališkojo vizito į konfliktų draskomą Iraką, siekdamas padrąsinti mažėjančią krikščionių bendruomenę likti savo senojoje tėvynėje ir sustiprinti savo ryšį su Islamu. 84 metų pontifikas, kuriam ši užsienio kelionė bus pirmoji nuo pandemijos pradžios, per trijų dienų vizitą planuoja parodyti solidarumą su Irako krikščioniais ir visais 40 mln. šalies gyventojų.Bažnyčios istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius.Vyriausybei užvakar patvirtinus tvarką, kad į šalį bus įleidžiami tik tie asmenys, kurie pateiks neigiamo COVID-19 testo sertifikatą, nustebino kelionių organizatorius. Pastarieji piktinasi paskutinės minutės sprendimais. Taip pat Dariaus Mato parengtoje apžvalgoje ekonomistų ir verslo atstovų mintys apie popandeminį gyvenimą.Diskusija savaitės įvykių temomis. Komentuoja: Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, politologė Virginija Būdienė ir advokatas Petras Ragauskas.Šiandien Klaipėdoje atnaujina veiklą „Senoji perkėla“. Ji buvo uždaryta ir dėl karantino, ir dėl to, kad plukdydama beveik tuščią keltą įmonė patirsdavo nuostolių. Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad perkėla atidaroma atsižvelgiant į visuomenės pageidavimus. Keltas plauks kas valandą, Senoji perkėla dirbs pagal rudeninį tvarkaraštį.Savaitės komentaras. Autorė - apžvalgininkė Ramunė Sotvarė -Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Jaunimo nedarbas šiuo metu siekia 20-imt procentų, o nedarbo išmokas šiuo metu gauna 30-imt procentų darbo neturinčių žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene aptarė priemones šiai ir kitoms socialinėms pandemijos išryškintoms probemoms spręsti.Muziejai, meno galerijos, bibliotekos, taip pat neišlipant iš automobilio principu veikiančios kino erdvės gali būti atidarytos nuo kovo 1 dienos, o po jų galimų atlaisvinimų eilėje – kino, koncertų, teatrų įstaigos, sako kultūros ministras Simonas Kairys. Ministras veiklos atnaujinimo galimybę aptarė su Muziejų taryba .Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija diskutavo apie neapykantos kurstymą.Kodėl padaugėjo vaikų, grįžtančių į darželius?Ved. Deividas Jursevičius

Šventės, minėjimai, jubiliejai prasideda ir baigiasi, tačiau istorija, susijusi su ypatingais įvykiais, asmenybėmis tęsiasi, jeigu atsiranda atminties saugotojų ir puoselėtojų, jeigu tai yra svarbu ne tik praeities, bet ir ateities kontekste. Apie kuriamą unikalų muziejų Šeduvoje „Dingęs štetlas“. pasakoja Rytų Europos ir Rusijos žydų istorijos specialistė, dr. Jolanta Mickutė.Ved. Jūratė Kuodytė

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Kompozitorius, garso menininkas Arturas Bumšteinas debiutuoja kaip teatro režisierius ir pristato eksperimentinį garso spektaklį, „klauseklį“, „Urbančičiaus metodas” pagal Thomaso Bernhardo romaną „Kalkverkas“ („Kalkinė“) Jaunimo teatre Vilniuje. Almos Valantinienės reportažas iš repeticijos.Muziejų lankymas ir ekskursijos po miestą su vaiku nešynėje ar vežimėlyje – misija (ne)įmanoma? Aiškinasi Inga Janiulytė-Temporin.Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalga.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pirmą kartą nuo Sauliaus Sondeckio laikų vėl rasis styginių orkestras. Tai kompozitoriaus, dirigento Gedimino Gelgoto iniciatyva. Kodėl svarbu akademinėje erdvėje užpildyti šią tuštumą? Pokalbis G. Gelgotu ir LMTA styginių orkestro nariais.Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerą – imersinį spektaklį „Delčia“, vyksiantį apleistame pastate.Vizualios instaliacijos ir aktorių pasirodymai ves per įdomų laikotarpį, kuriame šiuo metu gyvena mūsų visuomenė.Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia menininko Petro Repšio pirmoji retrospektyva „Petras Repšys: darbai“. Pagrindinis šios parodos akcentas – naujausio kūrinio premjera – trisdešimt metų kurtas bareljefas „Lietuvos krikštas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Šiemet „Lietuvos muziejų kelias“ kviečia užkopti ant kalvų ir aukštumų, kalnų, priekalnių ir piliakalnių ir nuo jų pasižvalgyti į tolumas, ieškant Tėvynės.Klaipėdos dramos teatro didžiojoje scenoje įvyks Agnijos Leonovos kuriamo spektaklio „Tinklas“ premjera. Pjesės autorius Gintaras Grajauskas, pasakodamas jos istoriją, sako nesitikėjęs, kad „netolima ateitis, apie kurią joje kalbama, ateis taip greitai”. Premjera domisi Česlovas Burba.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Vaižgantas yra epistolinio žanro virtuozas. Laiškuose, nepaisant to, kad jis rašė įvairiausių žanrų tekstus, stiliaus prasme vaižgantiškumas yra ryškiausias ir net įdomiausias“, – sako hum. m. dr. Aistė Kučinskienė, pristatanti monografiją „Kultūrišku keliu. Juozo Tumo-Vaižganto laiškai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.„Trakuose, Galvės ežere, nuskambės džiaugsmingos fanfaros Žalgirio mūšio pergalei. Šią žinią iš istorinio Vytauto Didžiojo miesto skelbs daugiau nei šimtas muzikantų, grojančių ir minančių vandens dviračius”, – sako renginio organizatorius Aringas Šumskas, Trakų rajono Rūdiškių muzikos mokyklos vadovas.LRT KLASIKOS tinklalaidės „Savas miestas” vedėjų komanda dairosis po Kėdainius: kodėl čia po tiltu saksofonas skamba geriau ir kaip vaikystės išdaigos pasakojimo herojų atvedė į didįjį sportą?Ved. Laima Ragėnienė.

„Medžioklė yra ūkininkavimas gamtoje. Teisingai nukauti gyvūną – didelis mokslas. Tai ne pyškinimas be atodairos į visas puses“, – mintimis dalijasi žinomas Lietuvos medžiotojas ir medžioklės trofėjų ekspertas, Medžioklės ir gamtos muziejaus įkūrėjas Mindūnuose Antanas Truskauskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė. 

Artėjant Lietuvos nacionaliniam diktantui – žvilgsnis į jo užkulisius. Klaipėdos jaunimo teatras pristato premjerą – uostamiesčio istoriją ir miestiečių identitą analizuojantį, autentiškais pasakojimais paremtą dokumentinį spektaklį „Jūrinės šviesos“. Domisi Česlovas Burba. Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. 1982 m. Tbilisyje, Gruzijoje, lėlių teatro aktoriai, pristigę pinigų, sukūrė originalią rankų šešėlių teatro formą. O šiandien Vilniuje rankų šešėlio teatras jungiasi su gyvai atliekama elektronine muzika į sintezę „Umbra“. Pasakoja Birutė Rutkauskaitė. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Pernai Kultūros ministerijai įvykdžius konkursą į 16 nacionalinių ir valstybinių muziejų vadovų postus, didelė dalis naujai išrinktų direktorių pakeitė iki tol ne vieną kadenciją ar net dešimtmečius institucijoms vadovavusius asmenis. Kaip sekasi naujiesiems vadovams įgyventi ambicingus atsinaujinimo planus? Ar tam sudarytos palankios sąlygos ir nekyla sisteminių trukdžių? Diskusija studijoje su buvusia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadove Ina Pukelyte, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktore Nideta Jarockiene, Lietuvos dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu, kultūros viceministre Ingrida Veliute ir Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovs Rūta Pileckaite-Vasiliene. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro organizuojame „Opera Europa“ forume susitiks prodiuseriai, techniniai vadovai bei kostiumų, perukų ir grimo profesionalai iš viso žemymo. Kaip gimsta bendri Europos šalių teatro pastatymai ir vystosi tarptautinis bendradarbiavimas kultūros srityje? Pokalbis su forumo organizatoriais. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Ar žinojote, kad kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį galime nemokamai lankytis tam tikrų muziejų nuolatinėse ekspozicijose. Nemokamo muziejų lankymo modelis taikomas nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose, kurie yra pavaldūs Kultūros ministerijai. Ši tvarka galioja visiems 2020-tiems metams. Privalomąją, devynis mėnesius trunkančią karo tarnybą tęsti jai pasibaigus kasmet pareiškia norą ketvirtadalis šauktinių. Kariuomenė tai skatina ir sako, kad labiausiai trūksta informacinių technologijų specialistų, inžinierių ir netgi virėjų. Nuo šiol už įmonių pavadinimų taisyklingumą atsako jos pačios. Pradėjo mėlynuoti žibutės, pumpurus skleidža alyvos, miškuose randama voveraičių, gamtos mėgėjai sako matė pabudusių ežių. – O kaip bitės? -Nors pats viduržiemis, o daugelyje bitynų jau verda aktyvus gyvenimas. Baiminamasi, kad neįprastai anksti perus pradėjusios auginti šeimos pritrūks maisto, nusilps ir pavasarį neturės jėgų nešti medų. Ketverius metus besitęsianti Lenkijos teismų reforma kaitina visuomenės ir teisininkų bendruomenės aistras. Teisėjai piktinasi, kad šalies valdžia ne tik nori politizuoti teisėjus, bet ir skirti dideles nuobaudas už jos valios nevykdymą. Pirštu Varšuvai grūmoja ir Europos Komisija, nes Lenkijos valdžios sprendimai gali paveikti ne tik šios šalies gyventojus, bet ir bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos šalių teismais. Penkerius metus Norvegijos statybose dirbęs Vaidotas Minkauskas grįžo gimtinėn ir Prienų r. Pikelionių kaime įsigijo seną sodybą. Kartu su žmona Greta tvarko senus pastatus, stato naujus, įsigijo karvių ir ūkyje perdirba jų pieną, gamina įvairius produktus. Jauni žmonės neabejoja gera savo verslo ateitimi. Ved. Artūras Matusas

„Prieš pradėdama vadovauti Trakų istorijos muziejui pasižadėjau, kad būsiu muziejaus veidas. Tesiu pažadą ir tampu savotišku ruporu, žinučių, renginių ir kitų veiklų retransliuotoju.Todėl manęs daug atsirado socialiniuose tinkluose“, – mintimis dalijasi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 2020“ Berlyne lankytojų stebi, ragauja, uosto ir gėrisi tūkstančiais eksponatų.Muziejų, galerijų ar teatrų lankymas teigiamai veikia sveikatą. O ką apie tai sako ten kultūros įstaigose dirbantys ir ten besilankantys? Sausis pasitiko pabrangusiais degalais, tačiau ekspertai prognozuoja, kad šiais metais kainos augs sparčiau nei pernai.Dar laidoje sužinosime, kaip pavyko antrojo „Eurovizijos“ atrankos koncerto dalyviams, girdėsite šios dienos renginių anonsą, bus ir daugiau įdomių dalykų.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Paskelbti geriausi praėjusių metų sportininkai su negalia.Trakų rajone – Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimas“.Darbo ginčų komisija įpareigojo Pravieniškių pataisos namų kolonijos vadovybę išmokėti čia dirbantiems medikams priedus už darbą kenksmingomis sąlygomis. Muziejų, galerijų ar teatrų lankymas teigiamai veikia sveikatą, teigia britų tyrimas.Prezidentas: savivaldybės per menkai girdimos Vilniuje.Kokį poveikį šilti orai daro slidinėjimo centrams ir žiemos sporto prekių pardavėjams?Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai negalią turintiems gyventojams turėtų būti lengviau prieinami.„Ryto garsų“ studijoje – apie svarbiausius praėjusių metų įvykius ir šiemet laukiančius iššūkius.Ar keičiasi bažnyčios požiūris į celibatą? „Ryto garsai“ per 10 min.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda LRT televizijos žinių vedėjas Marijus Žiedas? Ką rekomenduoja skaityti apžvalgininkas, rašytojas Andrius Užkalnis? Prof. A. Bielskio komentaras.Ved. Darius Matas.

Indrės Kaminckaitės interviu su latvių kino režisieriumi Daviu Simaniu apie populizmą bei meninį objektyvumą istoriniame kine. Filosofo Viktoro Bachmetvjevo komentaras apie tris demokratijos banginius: politiką, žiniasklaidą ir visuomenę. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Seule vykusiame Tarptautiniame internetinio turinio festivalyje „Seoul Webfest“ pripažinimo sulaukė VGTU Kūrybinių industrijų televizijos internetinis serialas „Gyvenimėlis“ – jis nominuotas keturiose kategorijose, o serialo autorė Aistė Ptakauskė pelnė „Geriausios kūrėjos“ apdovanojimą. Pokalbis su režisiere apie įvertinimą ir serialo jaunimui kūrimą. Ar kada susimąstėme, kad Vilniuje nėra sostinės istorijai ir dabarčiai skirto muziejaus? Kokios priežastys tai lėmė? Ir kokį Vilniaus miesto muziejų-tyrimų centrą regi architektūros istorikė Marija Drėmaitė, menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė ir istorikas, Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas Karolis Kučiauskas? Pokalbis su save „Vilniaus fanais“ vadinančiais mokslininkais apie muziejaus idėją, atliktą galimybių studiją bei besipildančias svajones.„Klasikos enciklopedija“ – apie Aristotelį. Ved. Austėja Kuskienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pokalbis tiesioginiame eteryje – Muziejų naktis Vilniaus A. Puškino literatūriniame muziejuje Markučiuose. Viktorina.

Apie vizualiųjų menų manipuliacijas pasakoja „Kino pavasario“ svečias, kanadietis Jeremy Shaw, kurio fantastinė pseudo-dokumentika „Kvantifikacijos trilogija“ atidarė festivalio drąsaus ir alternatyvaus kino erdvę – 9-ają salę. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paslaugų departamento vyriausioji bibliografė Marija Pečiulytė pasakoja, kas yra debatai, ir ar mūsų politikai moka debatuoti. Kaip skirtingose srityse įgyta patirtis pravers naujai Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovei, teatrologei ir kultūros vadybininkei Inai Pukelytei bei netrukus Lietuvos aviacijos muziejaus pareigas eiti pradėsiančiam fotografui Mindaugui Kavaliauskui? Pokalbis su naujaisiais šių dviejų muziejų vadovais. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Šiuo mėgėjų teatrų sambūriu siekiame ugdyti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meninį skonį, skatinti teatrinį judėjimą bei aktyvinti miesto, o ypač Rėkyvos mikrorajono, kultūrinį gyvenimą“, – sako X-ojo – jubiliejinio – festivalio „Pulsas 2018“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose.„Šitas projektas nuostabus tuo, kad apjungia Neringos miesto ir Mažosios Lietuvos gyventojus, nes prijungia ir žmones, kurie gyvena anam marių krante, kaip mes sakom, žemėje. Tai puikus būdas mums visiems įsigilinti į įvairialypę, multikultūrišką šio krašto istoriją”, – apie gyvosios istorijos parodas „Muziejų kuriame kartu” mintimis dalijasi muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.artėja „Vilnius Mama Jazz“2018 11 09 / 08:08„Akistatos su džiazo milžinais, netikėti atradimai, nacionalinio džiazo puoselėjimas bei gaivus naujų vardų ir naujų vėjų srautas – visa tai iš tiesų gali sutilpti viename festivalyje. Bent jau to kryptingai siekia ribų nepripažįstantis „Vilnius Mama Jazz“, – atvirauja vienas iš festivalio organizatorių Julijus Grickevičius, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Ved. Laima Ragėnienė.

„Šiuo mėgėjų teatrų sambūriu siekiame ugdyti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meninį skonį, skatinti teatrinį judėjimą bei aktyvinti miesto, o ypač Rėkyvos mikrorajono, kultūrinį gyvenimą“, – sako X-ojo – jubiliejinio – festivalio „Pulsas 2018“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose.„Šitas projektas nuostabus tuo, kad apjungia Neringos miesto ir Mažosios Lietuvos gyventojus, nes prijungia ir žmones, kurie gyvena anam marių krante, kaip mes sakom, žemėje. Tai puikus būdas mums visiems įsigilinti į įvairialypę, multikultūrišką šio krašto istoriją”, – apie gyvosios istorijos parodas „Muziejų kuriame kartu” mintimis dalijasi muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.artėja „Vilnius Mama Jazz“2018 11 09 / 08:08„Akistatos su džiazo milžinais, netikėti atradimai, nacionalinio džiazo puoselėjimas bei gaivus naujų vardų ir naujų vėjų srautas – visa tai iš tiesų gali sutilpti viename festivalyje. Bent jau to kryptingai siekia ribų nepripažįstantis „Vilnius Mama Jazz“, – atvirauja vienas iš festivalio organizatorių Julijus Grickevičius, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Ved. Laima Ragėnienė.

Klaipėdoje surengtas „Vilties bėgimas“. Kauno „Žalgiris“ su Maskvos „CSKA“ šiandien Belgrade kausis dėl trečiosios vietos Eurolygoje.Keičiasi automobilių išregistravimo tvarka.Orų prognozė. Venesueloje renkamas prezidentas.Kanų kino festivalis. Muziejų naktis. Sportas. Kultūros renginiai.

Klaipėdoje surengtas „Vilties bėgimas“. Kauno „Žalgiris“ su Maskvos „CSKA“ šiandien Belgrade kausis dėl trečiosios vietos Eurolygoje.Keičiasi automobilių išregistravimo tvarka.Orų prognozė. Venesueloje renkamas prezidentas.Kanų kino festivalis. Muziejų naktis. Sportas. Kultūros renginiai.

Orų prognozė.Gatvės muzikos diena.Muziejų naktis. Kultūros renginiai.Eurolygos finalas.Senovinės bitininkystės muziejuje – Bitės diena.Klaipėdoje vyks tradicinis „Vilties bėgimo“ maratonas.Šiandien Venesueloje vyksta prezidento rinkimai. Valstybės šimtmečio proga – tarptautinės autostopo varžybos „Baltija 100“.

Orų prognozė.Gatvės muzikos diena.Muziejų naktis. Kultūros renginiai.Eurolygos finalas.Senovinės bitininkystės muziejuje – Bitės diena.Klaipėdoje vyks tradicinis „Vilties bėgimo“ maratonas.Šiandien Venesueloje vyksta prezidento rinkimai. Valstybės šimtmečio proga – tarptautinės autostopo varžybos „Baltija 100“.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.

Gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kultūros komentaras (parengė Irena Alperytė).Artėja 15-oji SCANORAMA – Europos šalių kino forumas.

Ateinančią naktį grįšime prie žiemos laiko. Katalonija po Nepriklausomybės paskelbimo. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Iš socialdemokratų gretų pasitraukę parlamentarai skelbia kuriantys naują partiją. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, žmonės jau iš anksto stengiasi sutvarkyti artimųjų kapus. Neringos muziejai jau antrą kartą organizuoja gyvosios istorijos parodą „Muziejų kuriame kartu“.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė.Orų apžvalga.Vištyčio ugniagesiai sulaukė ypatingos dovanos – iš čia kilęs verslininkas Donatas Kazlauskas jiems nupirko naują automobilį.Į Lietuvą atkeliavo juodų ledų banga. Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė).Mobili programėlė „Žuvies gidas“. Rubrika „Jūs paskambinote į LRT Radiją“.Verslo naujienos iš Didž. Britanijos.Gamtos suvenyrai iš pajūrio. Muziejų darbo laikas.

Orų apžvalga. Dešimtasis "Vilties bėgimas“ Klaipėdoje.NATO pratybos Kaune.Šimonių girioje – žygis Lietuvos partizanams pagerbti.Muziejų naktis.JAV prezidento Trampo vizitas Saudo Arabijoje. Serialas „Tvin Pyksas“.Sporto pranešimai.

Kaip kasdienybėje pamatyti begalybę? Apie nuobodulį ir gyvenimo džiaugsmą.„Jeigu tu plačiai mąstai, tu visur matai stebuklo galimybę, o jeigu susiaurini savo mąstymą – dingsta stebuklas, taip pasaulį nupilkini,“– teigia laidos pašnekovai klinikinė psichologė Aistė Diržytė ir chemikas, verslininkas Alanas Petrauskas.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia panaktinėti. Muziejų naktį jūsų lauks susitikimas su V. Šekspyru ir M. de Servantesu. Renginio idėjos autorės Laurynos Lopaitės, režisieriaus Kaspars Zvigulis (Latvija) ir prodiuserės Austėjos Lunskytės Yldiz pasakojimas.

Kaip kasdienybėje pamatyti begalybę? Apie nuobodulį ir gyvenimo džiaugsmą.„Jeigu tu plačiai mąstai, tu visur matai stebuklo galimybę, o jeigu susiaurini savo mąstymą – dingsta stebuklas, taip pasaulį nupilkini,“– teigia laidos pašnekovai klinikinė psichologė Aistė Diržytė ir chemikas, verslininkas Alanas Petrauskas.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia panaktinėti. Muziejų naktį jūsų lauks susitikimas su V. Šekspyru ir M. de Servantesu. Renginio idėjos autorės Laurynos Lopaitės, režisieriaus Kaspars Zvigulis (Latvija) ir prodiuserės Austėjos Lunskytės Yldiz pasakojimas.

Poetas A. Baltakis apie 50-ąjį poezijos festivalį. A. Šaltenis apie pirmąją meno doktorantų parodą. Oskaras Koršunovo teatrui – 15 metų. Meno kritiko Vaido Jauniškio komentaras. Pokalbis su R. Balza prasidedančio „Muziejų kelio“ proga. Pokalbis su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.

Poetas A. Baltakis apie 50-ąjį poezijos festivalį. A. Šaltenis apie pirmąją meno doktorantų parodą. Oskaras Koršunovo teatrui – 15 metų. Meno kritiko Vaido Jauniškio komentaras. Pokalbis su R. Balza prasidedančio „Muziejų kelio“ proga. Pokalbis su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.

„Sveiki atvykę į senosios baltų genties lopšį“, – tokiais žodžiais pasitinka Nalšios visuomeninio muziejaus padalinio muziejininkė Viktorija Lapėnienė.Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyveno lietuvių gentis. Muziejų Reškutėnuose pradėjo kurti pradinės lietuviškos mokyklos mokytojas Izidorius Kazakevičius 1974 metais. Mokyklai prikausiančiame pastate buvo įrengta pirmoji ekspozicija. Apie šio krašto unikalumą liudija istoriniai paminklai. Žemaitiškės pievoje archeologų rasti radiniai patvirtino visą Lietuvos ikirašytinę istoriją. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo laikų gynybinis įtvirtinimas, polinė gyvenvietė, daugiau kaip 400 pilkapių. Penkių kilometrų spindulių du piliakalniai ir du alkai. Reškutėnų muziejuje saugoma daugiau kaip 2000 eksponatų, kurie apima visą Lietuvos istoriją – nuo baltų genčių formavimosi iki Sąjūdžio laikų. Maža to, statomi ir šį laikotarpį liudijantys nauji paminklai, kuriama gyva istorija ateinančioms kartoms. Šiandien muziejui Reškutėnuose šeimininkauja muziejininkė Viktorija Lapėnienė.

„Sveiki atvykę į senosios baltų genties lopšį“, – tokiais žodžiais pasitinka Nalšios visuomeninio muziejaus padalinio muziejininkė Viktorija Lapėnienė.Rėškutėnų kaimas siekia gilią senovę. Tai liudija Žemaitiškėse, Švenčionių rajone, atrastos buvusios gyvenvietės, siekiančios 4-5 tūkstančius metų. Taigi Reškutėnų teritorija aprėpia ankstyvuosius amžius, kada formavosi baltų gentys ir čia apsigyveno lietuvių gentis. Muziejų Reškutėnuose pradėjo kurti pradinės lietuviškos mokyklos mokytojas Izidorius Kazakevičius 1974 metais. Mokyklai prikausiančiame pastate buvo įrengta pirmoji ekspozicija. Apie šio krašto unikalumą liudija istoriniai paminklai. Žemaitiškės pievoje archeologų rasti radiniai patvirtino visą Lietuvos ikirašytinę istoriją. Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo laikų gynybinis įtvirtinimas, polinė gyvenvietė, daugiau kaip 400 pilkapių. Penkių kilometrų spindulių du piliakalniai ir du alkai. Reškutėnų muziejuje saugoma daugiau kaip 2000 eksponatų, kurie apima visą Lietuvos istoriją – nuo baltų genčių formavimosi iki Sąjūdžio laikų. Maža to, statomi ir šį laikotarpį liudijantys nauji paminklai, kuriama gyva istorija ateinančioms kartoms. Šiandien muziejui Reškutėnuose šeimininkauja muziejininkė Viktorija Lapėnienė.